2021-08-25 Nr. AB-18878-4-52-3-00419-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3833-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00419-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjams A. Z. (A. Z.) ir U. K. (U. K.),

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

užsieniečiui B. A. H. (B. A. H.) ir jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. A. H. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio B. A. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį B. A. H. (B. A. H.) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. birželio 22 d. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos saugomoje teritorijoje sulaikyta 42 asmenų, prisistačiusių (duomenys neskelbtini) piliečiais, tačiau neturėjusių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų grupė, tarp kurių buvo ir Užsienietis. Pastarasis 2021 m. liepos 3 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priėmė šį prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, apgyvendino Užsienietį Centre. Užsienietis 2021 m. liepos 9 d. išvyko iš Centro. 2021 m. liepos 9 d. 21.50 val. Holny Mejera vietovėje (Lenkijos Respublika) Seinų užkardos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo Vokietijos Federacinės Respublikos pilietė, kaip keleiviai kartu su ja vyko 3 (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp jų – Užsienietis. Lenkijos Respublikos pareigūnai sulaikė Užsienietį ir 2021 m. liepos 10 d. perdavė Lietuvos Respublikai. 2021 m. liepos 10 d. 16.10 val. Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val. bei pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą. Centras pažymėjo, kad Užsienietis buvo supažindintas su savo teisine padėtimi, jam buvo aiškinta, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau šio reikalavimo jis nevykdė, pasišalino iš Centro ir vėliau buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 12 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienietis 2021 m. birželio 22 d. atvyko į Lietuvos Respubliką be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pasiprašė prieglobsčio, tačiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo jo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Šios aplinkybės neleidžia taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.

III. 5. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą – pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

6. Užsienietis nurodo, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Asmens sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi socialinių ryšių bei legalaus pragyvenimo šaltinio, Įstatyme nėra įtvirtinti kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Nagrinėjamu atveju nėra būtinybės sulaikyti Užsienietį, nes jis suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Užsieniečio sulaikymas yra per griežta ir neproporcinga priemonė. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo kartu su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

7. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

8. Centras nurodo, kad Departamentas 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-235, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei nusprendė išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Užsienietis šį sprendimą yra apskundęs. Užsieniečio veiksmai neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną be asmens tapatybės dokumentų, ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio prašymą pateikiant tik po to, kai jis buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, pasišalinimas iš Centro, negali būti laikomi bendradarbiavimu prieglobsčio procese. Centre Užsieniečiui yra sudarytos tinkamos sąlygos. Centras taip pat pažymi, jog procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistas, Užsienietis galėjo pasisakyti, buvo išklausytas, dėl jo buvo priimtas atskiras sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

10. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

11. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas yra per griežta ir neproporcinga priemonė, nes pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su institucijomis prieglobsčio prašymo byloje, daugiau neketina pažeisti išvykimo iš Centro tvarkos. Užsienietis taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo kartu su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

15. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikant sulaikymo yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai, atsižvelgiant į individualias su pateiktu prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į Lietuvos Respubliką Užsienietis atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurių nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau valstybės institucijoms, jo tapatybė nėra patvirtinta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog Užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų, naktį, neleistinoje vietoje, jis pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, prašymą suteikti prieglobstį pateikė atsekus grupės asmenų pėdsakus, o ne atvykęs į pasienio kontrolės punktą. Pažymėtina, jog apgyvendinus Užsienietį Centre kartą jis jau mėgino neteisėtai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvos Respublikai. Užsieniečio išvykimo iš kilmės valstybės tikslas – nuvykti į Europą, paaiškinimai apie atvykimą į Lietuvos Respubliką neišsamūs ir nenuoseklūs. Toks Užsieniečio elgesys nelaikytinas bendradarbiavimu su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais. Be to, byloje nustatyta, kad Departamentas 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-235, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei nusprendė išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Užsienietis šį sprendimą yra apskundęs. Pažymėtina, jog valstybės institucijos nagrinėjamu atveju turi atlikti veiksmus, kad nustatytų užsieniečio tapatybę, be kita ko, siekiant išsiaiškinti, ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika.

20. Dėl Užsieniečio apeliacinio skundo argumento, esą bylos aplinkybės nebuvo individualizuotos, teismo posėdyje jis nebuvo tinkamai išklausytas, nes jame dalyvavo kartu su kitais asmenimis, pažymėtina, jog iš bylos duomenų (įskaitant pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą) matyti, jog nors 2021 m. liepos 12 d. teismo posėdyje buvo nuspręsta nagrinėti du Centro teikimus dėl skirtingų asmenų, kiekvienas iš jų (taip pat ir Užsienietis) buvo išklausyti, juos atstovavo advokatė, nei Užsienietis, nei jo atstovė neprieštaravo dėl dviejų Centro teikimų svarstymo viename teismo posėdyje. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečiai aplinkybių jis tariamai negalėjo paaiškinti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir (ar) kokių aplinkybių teismas, Užsieniečio manymu, negalėjo individualizuoti dėl pasirinktos pirmiau aptartos posėdžio tvarkos, t. y. dviejų teikimų nagrinėjimo viename teismo posėdyje. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai nelaikyti pagrindu pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo ir atsisakė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio B. A. H. (B. A. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė