2024-09-25 Nr. AB-13888-3-61-3-02417-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-500-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02417-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5,9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 24S56531 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 24S90638 (toliau – ir Sprendimas 2) dalį, kuria pareiškėjui S. C. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2027 m. balandžio 1 d.; 3) panaikinti Sprendimo 2 dalį, kuria įtrauktas įspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2027 m. balandžio 1 d.

Pareiškėjas nurodė, kad nėra praleidęs termino skundui paduoti, tačiau, jei teismas vertintų, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, prašė atnaujinti terminą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo S. C. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo S. C. skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) pareiškėjo skundžiami sprendimai gali būti apskųsti per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo. Pareiškėjas teigė, kad su skundžiamais sprendimais susipažino 2024 m. gegužės 15 d., atsitiktinai pažiūrėjęs savo MIGRIS paskyrą.

Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas pateikė duomenis, jog Sprendimas 1 pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. vasario 20 d. per informacinės sistemą MIGRIS el. paštu cucher.serezha@yandex.ru, o Sprendimas 2 buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 3 d. tuo pačiu el. paštu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog 2023 m. birželio mėn. pareiškėjas kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi į Migracijos departamentą darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Agrologistika“ pagrindu, ši įmonė 2023 m. liepą informavo pareiškėją, kad Migracijos departamentas nutarė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau iš karto po to pareiškėjas informavo UAB „Agrologistika“, kad negalės atvykti dirbti, kaip buvo tartasi, o išduoto leidimo laikinai gyventi neatsiėmė ir juo nesinaudojo.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neginčijo, jog elektroninio pašto adresas cucher.serezha@yandex.ru priklauso jam (tokį nurodė ir skunde teismui), o Migracijos departamentas pateikė įrodymus, kad Sprendimą 1 išsiuntė nurodytu adresu (išrašas iš MIGRIS sistemos).

Apžvelgęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas (132 p.), teismas nurodė, kad užsienietis visais atvejais, teikdamas prašymą per MIGRIS, turi nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo jam galės būti siunčiami pranešimai ar nustatyta tvarka įteikiami Migracijos departamento sprendimai.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis, kad Migracijos departamento Sprendimai pareiškėjui buvo išsiųsti 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. balandžio 3 d.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjas neprivalėjo domėtis pranešimais iš Migracijos departamento dėl leidimo laikinai gyventi. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą savo iniciatyva, o atsakovas naudojosi jam prieinamais ir pareiškėjo pateiktais kontaktiniais duomenimis pagal Aprašą, pats pareiškėjas pasirinko tokį bendravimo su Lietuvos institucija būdą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog 2024 m. gegužės 15 d. apie sprendimus sužinojo prisigungęs prie MIGRIS paskyros, kas rodo, kad jam šioje sistemoje esantys duomenys buvo prieinami, pareiškėjas nenurodė kito būdo kaip kitaip institucija galėtų jį informuoti, pareiškėjas pripažino, kad žinojo, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi, be to, pareiškėjas kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Agrologistika“ pagrindu, todėl jis galėjo pagrįstai tikėtis, kad, nepradėjus dirbti minėtoje įmonėje, leidimas laikinai gyventi bus panaikintas. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju sąžiningo elgesio standartas reikalavo iš pareiškėjo domėtis jo teisine situacija dėl leidimo laikinai gyventi.

Teismas konstatavo, kad Sprendimas 1 pareiškėju buvo įteiktas tinkamai, tuomet, kai buvo išsiųstas jo elektroniniu paštu, t. y. 2024 m. vasario 20 d., o Sprendimą 2 pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. balandžio 3 d.

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad terminas apskųsti Sprendimą 1 pasibaigė 2024 m. kovo 5 d., o terminas apskųsti Sprendimą 2 pasibaigė 2024 m. balandžio 17 d., o pareiškėjas skundą pateikė 2024 m. gegužės 22 d., ženkliai praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas sprendė, kad nesidomėjimas savo padėtimi dėl leidimo laikinai gyventi nerodo pareiškėjo rūpestingo elgesio, pareiškėjas susidomėjo ginčo situacija tik po to, kai pajuto neigiamas priimto Sprendimo 2 pasekmes (pastebėjo kliūtis vykti į kitą Europos Sąjungos šalį). Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas nesuprato kalbos negali būti laikoma šioje situacijoje svaria priežastimi, nes pranešimas apie Sprendimą 2 buvo išverstas ir į anglų kalbą, be to, pareiškėjas, savo iniciatyva pasirinkdamas bendrautis su Lietuvos institucija, tuo pačiu sutinka ir su nustatyta bendravimo ir bendradarbiavimo tvarka.

Teismas padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių, nuo paties pareiškėjo priklausančių priežasčių ir nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti.

III. Pareiškėjas S. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai formaliai ir paviršutiniškai nusprendė ir dėl (neva praleisto) skundo termino ir dėl pareiškėjo prašymo jį atnaujinti (jeigu teismas nustatytų, kad apskundimo terminas yra praleistas), todėl pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamai motyvuotą, neteisingą ir dėl to neteisėtą bei naikintiną nutartį, kuria neteisingai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad susipažino su Sprendimu 1 ir pranešimu apie Sprendimą 2 (pats Sprendimas 2 nėra pareiškėjui įteiktas) tik 2024 m. gegužės 15 d. per savo MIGRIS paskyrą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įteikimo pareiškėjui datas pagal Migracijos departamento siuntimo per MIGRIS datas.

Pareiškėjas pažymi, kad jis esmės skundžia būtent Sprendimą 2, o Sprendimą 1 skundžia tik kaip susijusį ir tik dėl jo teisinio pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, kad paaiškino ir pateikia įrodymus, kad ne tik pareiškėjo asmeniniu supratimu, bet ir teisine prasme neturėjo prievolės 2024 metais nuolat tikrinti el. pašto dėl susijusių su leidimu laikinai gyventi ir juolab dėl pritaikytų sankcijų igracijos departamento el. laiškų bei jų pagrįstai nelaukė, nes: 1) išduotu leidimu laikinai gyventi niekaip nepasinaudojo ir netgi nepasiėmė leidimo laikinai gyventi kortelės; (2) teisinius reikalui tvarkiusiam potencialiam darbdaviui UAB „Agrologistika“ pareiškėjas pranešė, kad dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių neatvyks dirbti; 3) būtent darbdavys, atsiėmęs leidimo laikinai gyventi kortelę, privalėjo pateikti (ir pateikė) Migracijos departamentui pranešimą apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis (kad neįdarbino pareiškėjo); 4) pareiškėjas yra vairuotojas, el. paštu naudojasi nereguliariai, lietuvių kalbos nežino; Migracijos departamento el. pranešimų nelaukė bei jų nematė (netgi, jei tie buvo (galėjo nepastebėti; jie galėjo patekti į „spam“; netgi pats pareiškėjas galėjo juos ištrinti kaip įtartiną jam nežinoma kalba galimai „spam“ arba pavojingą atidaryti virusinį pranešimą).

Pareiškėjas pabrėžia, kad skundo nepriėmimas sukelia pareiškėjui (be to, Moldovos piliečiui, kurių vykimui į Europos Sąjungos valstybes yra taikomas bevizis režimas) neproporcingas, itin jautrias, reikšmingas pasekmes ir jo teisių ribojimus.

Pareiškėjas akcentuoja, kad yra procesiškai aktyvus – gyvendamas užsienyje, nekalbantis lietuviškai; susipažinęs su MGIRIS pranešimais, operatyviai surado Lietuvoje advokatą ir pateikė skundą, todėl iš pareiškėjo neturėtų būti atimta galimybė apginti jo teises ir teisėtą interesą dirbti Europos Sąjungoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui Sprendimas 1 buvo įteiktas 2024 m. vasario 20 d., o Sprendimas 2 – 2024 m. balandžio 3 d., o pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2024 m. gegužės 22 d., t. y. praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, konstatavo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių, nuo paties pareiškėjo priklausančių priežasčių, todėl termino skundui paduoti neatnaujino.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė skundžiamų sprendimų įteikimo pareiškėjui datas pagal Migracijos departamento siuntimo per MIGRIS datas, Sprendimas 2 pareiškėjui nebuvo įteiktas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomi panaikinti sprendimai nėra nurodyti Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje, todėl skundas dėl jų panaikinimo administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Sprendimą 1

Aprašo 132 punkte nustatyta, jog Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per MIGRIS išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu. Jeigu priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 42 ar 13 punkte nurodytu pagrindu, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos per MIGRIS arba raštu informuojamas darbdavys, kuriam tarpininkaujant leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas ir, jeigu buvo priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį, – darbdavys, kuris buvo pateikęs tarpininkavimo raštą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad jis apie Sprendimą 1 sužinojo 2024 m. gegužės 15 d. dieną prisijungęs prie savo paskyros MIGRIS informacinėje sistemoje. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl Sprendimo 1 įteikimo pareiškėjui, kurios reikšmingos sprendžiant, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą 1 (Aprašo 132 p.). Teismas nevertino, ar pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė per „Migris“. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl būtinybės teismui išsiaiškinti skundžiamo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo įteikimo pareiškėjui aplinkybes laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje eAS-373-789/2024, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-464-575/2024, kurioje buvo vertinama iš esmės analogiška situacija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo 1 panaikinimo.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Sprendimą 2

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas 2 jam nėra įteiktas, jis yra gavęs tik pranešimą apie priimtą Sprendimą 2, kurį jis „Migris“ informacinėje sistemoje pamatė 2024 m. gegužės 15 d. Byloje nėra duomenų, kad Sprendimas 2 buvo įteiktas pareiškėjui.

Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 123 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Iš Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, kad Sprendimas 2 priimtas jau po to, kai Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pranešime, su kurio pateikimo data pirmosios instancijos teismas siejo termino Sprendimui 2 apskųsti eigos pradžią, yra nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2027 m. balandžio 1 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui). Pranešime taip pat nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2027 m. balandžio 1 d. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo 2 apskundimo tvarka.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją 2024 m. balandžio 3 d. Pranešimu informavo apie Sprendimą 2, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pats Sprendimas 2 (t. y. visos apimties individualus administracinis aktas) jam nebuvo įteiktas. Kaip minėta, duomenų, jog pareiškėjui Migracijos departamentas siuntė Sprendimą 2, byloje nėra. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad nors Pranešime prie adresato nurodytas el. pašto adresas, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Pranešimas buvo išsiųstas nurodytu el. pašto adresu. Kaip minėta, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka tinkamai įvertinti Sprendimo 2 įteikimo pareiškėjui aplinkybes, teismas gali kreiptis į Migracijos departamentą, įpareigodamas jį pateikti trūkstamą informaciją ir įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasis analogiškos pozicijos (pvz., žr., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo 2 panaikinimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka tinkamai įvertinti skundžiamų Sprendimų įteikimo pareiškėjui aplinkybes, teismas gali kreiptis į Migracijos departamentą, įpareigodamas jį pateikti trūkstamą informaciją ir įrodymus.

Pareiškėjas prašo išspręsti klausimą iš esmės ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau pagal ABTĮ (33 str. 1 d.) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis pareiškėjo prašymas atmetamas.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo S. C. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius