Legislator Case Law & Legislation
49296fc3-95f3-436d-aa50-150a3198dc3d AI generated

49296fc3-95f3-436d-aa50-150a3198dc3d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 49296fc3-95f3-436d-aa50-150a3198dc3d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004-09-16 įsakymÄ Nr.                     13.6-2966; pripažinti negaliojančia 2004-10-18 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1MS-12231;

Legislator headnote

AI generated

49296fc3-95f3-436d-aa50-150a3198dc3d · Klaipėdos apygardos teismas: Trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. UAB „Kleta“ pripažintina sÄ Å¾ininga žemės sklypo įgijėja, todėl reikalavimas grÄ Å¾inti ginčo sklypus valstybei yra nepagrįstas (t. 3, b. l. 12–14).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

      Civilinė byla Nr. 2-514-159/2010

(Proceso Nr. 2-57-3-00322-2009-5)

            Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                              45.6; 21.4.1.1; 41; 116.1; 30.6; 30.10

(S)

                       Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija MorkÅ«nienė, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J., ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovei prokurorei L. P., atsakovės Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovei R. J., atsakovės UAB „Kleta“ ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S. atstovui advokatui A. J., trečiųjų asmenų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui J. Ž. (J. Ž.) ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J., ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovėms Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Kleta“ dėl įsakymų, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras M. S., Klaipėdos miesto Å¡eÅ¡tojo notaro biuro notarė L. P., Nordea Bank Finland PLC, atstovaujama Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, n u s t a t ė :

Â

ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė prokurorė L. P. prašo teismo:

1) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004-09-16 įsakymÄ Nr.                     13.6-2966;

2) pripažinti negaliojančia 2004-10-18 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1MS-12231;

3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004-09-16 įsakymÄ Nr.                 13.6-2967;

4) pripažinti negaliojančia 2004-10-18 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1MS-12239;

5) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004-02-26 įsakymÄ Nr. 13.6-523;

6) pripažinti negaliojančia 2004-02-26 Klaipėdos miesto Å¡eÅ¡tajame notaro biure sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PL-3929;

7) pripažinti negaliojančiu 2004-02-26 priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. LP-3930;

8) taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos UAB „Kleta“ 531 487,21 Lt;

9) 0,1027 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn;

10) 0,1012 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn;

11) 0,0841 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn;

12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad UAB „Kleta“ 2004-10-18

pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2003-09-30

pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2003-09-30

pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatÄ â€“sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos

apskrities virÅ¡ininko 2004-09-16 įsakymais Nr. 13.6-2966 ir 13.6-2967 buvo nutarta parduoti UAB „Kleta“ pastatui eksploatuoti 0,1027 ha dydžio valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1012 ha dydžio valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kitai paskirčiai, dėl to 2004-10-18 buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys.  Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004-02-26 įsakymu Nr. 13.6-523 buvo nutarta parduoti UAB „Kleta“ pastatui eksploatuoti

0,0841 ha dydžio valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kitai paskirčiai, dėl to 2004-03-23 buvo

sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. UAB „Kleta“ nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2004-11-03 ir 2004-04-05. 2006-05-25 patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas sujungiant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypas patenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytÄ neprivatizuojamÄ teritorijÄ . Atsakovė UAB „Kleta“ už trijų žemės sklypų pirkimÄ sumokėjo 594 438,19 Lt sumÄ . Nuomos mokestis už naudojimÄ si ginčo žemės sklypu nuo sutarties sudarymo iki ieÅ¡kinio pateikimo yra 62 950,98 Lt, todėl atsakovei UAB „Kleta“ taikant restitucijÄ grÄ Å¾intina suma mažintina iki 531 487,21 Lt. Žemės paskirtis pardavimo momentu buvo komercinė.

Atsakovės UAB „Kleta“ ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro               M. S. atstovas advokatas A. J. ieÅ¡kinio nepripažino ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad dėl atsakovės įgytų žemės sklypų vieÅ¡ame registre nebuvo padaryta jokių žymų dėl specialių parduodamų žemės sklypų naudojimo sÄ lygų. Ginčijamoms valstybinėms pirkimo–pardavimo sutartims taikytinos ne Žemės reformos įstatymo, bet Žemės įstatymo nuostatos. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. IeÅ¡kovo ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys yra sandoriai Žemės įstatymo prasme (t. 3, b. l. 30–32). Niekas kitas, iÅ¡skyrus UAB „Kleta“, negali naudotis ginčo žemės sklypu, neįrodyta, kokia yra Å¡io žemės sklypo, kaip kultÅ«ros vertybės, svarba, todėl neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas. Už žemę atsakovė atsiskaitė visiÅ¡kai. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S. tvirtindamas sandorius pareikalavo visų ginčijamiems sandoriams sudaryti reikalingų dokumentų, atliko visus bÅ«tinus veiksmus, kad sandoriai bÅ«tų teisėti, o Å¡alys sutartyse iÅ¡dėstytas aplinkybes patvirtino savo paraÅ¡ais.

Atsakovės Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovė R. J. ieÅ¡kinio nepripažino ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja vieÅ¡asis interesas. Ginčui taikytinas ne Žemės reformos įstatymas, o Žemės įstatymas. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra priskirti nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijai įstatymu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, taip pat nėra duomenų, kad teritorija įraÅ¡yta į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ ir objektas priskirtas valstybinės reikÅ¡mės iÅ¡imtinei nuosavybei. Visi žemės sklypai yra įkeisti už 10 mln. eurų sumÄ , hipoteka seka paskui daiktÄ , todėl tenkinus ieÅ¡kinį UAB „Kleta“ įsipareigojimai pereitų valstybei.

Trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. UAB „Kleta“ pripažintina sÄ Å¾ininga žemės sklypo įgijėja, todėl reikalavimas grÄ Å¾inti ginčo sklypus valstybei yra nepagrįstas (t. 3, b. l. 12–14).

Trečiojo asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad sutinka su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį tenkinti. Sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į miesto istorinės dalies teritorijÄ , kuri priskiriama prie neprivatizuojamos žemės teritorijos (t. 3, b. l. 20–21).

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad sutinka su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį tenkinti (t. 3, b. l. 23–24).

Trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas J. Ž. sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais, tačiau nesutinka su 8-uoju ieÅ¡kinio reikalavimu, kuriuo praÅ¡oma taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos atsakovei UAB „Kleta“ 531 487,21 Lt. PaaiÅ¡kino, kad teismas turėtų priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos tik tiek lėšų, kiek pastaroji yra realiai gavusi įvykdžius lėšų paskirstymÄ pagal sandorius. Kita suma turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ kitų institucijų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybė ar Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, gavusi lėšas už parduotus žemės sklypus, turėjo jas įmokėti į valstybės biudžetÄ .

Trečiojo asmens Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad sutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (t. 3, b. l. 123–124).

Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas I. K. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes Klaipėdos miesto savivaldybė nėra nurodytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių Å¡alimi, ieÅ¡kinyje nėra Klaipėdos miesto savivaldybei pareikÅ¡tų reikalavimų, ji neturi galimybės pateikti duomenų apie lėšų, gautų už minimus valstybinės žemės sklypus, pasiskirstymÄ .

Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas ir Klaipėdos miesto Å¡eÅ¡tojo notaro biuro notarė L. P. atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jiems tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ .

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos administracinius aktus ir sandorius, kuriais buvo parduoti valstybinės žemės sklypai bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį netinkamai įgyvendino apskrities institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymÄ .

Dėl Žemės reformos įstatymo taikymo

Civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovo ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys yra laikytinos sandoriais Žemės įstatymo ar Žemės reformos įstatymo prasme. Kai tÄ patį žemės santykį reguliuoja bendrieji ir specialieji įstatymai, jeigu tarp jų yra prieÅ¡taravimų arba kolizija, įstatymų konkurencija iÅ¡sprendžiama specialiųjų įstatymų naudai. Valstybinės žemės pardavimas yra vienas iÅ¡ žemės įsigijimo žemės reformos metu bÅ«dų, nurodytų Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje. Å io įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jis reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarkÄ , o

3 straipsnyje – jog žemės reformos objektas yra Lietuvos Respublikos žemės fondas. Pagal Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalį visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondÄ , todėl privatizuojant valstybinę žemę Žemės reformos ir Žemės įstatymo normos taikomos subsidiariai, t. y. Žemės reformos įstatymo nuostatos turi bÅ«ti taikomos tiems atvejams, kurių nereglamentuoja Žemės įstatymas, ir atvirkščiai. Pažymėtina ir tai, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nustatyti atvejai, kai žemė neprivatizuojama, o Žemės įstatymo 6 straipsnyje – Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausanti žemė. Kadangi Å¡ios sÄ vokos nėra tapačios – nėra įstatymų kolizijos, todėl negalima vadovaujantis Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi netaikyti Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatų, kurios dėl neprivatizuotinos žemės yra imperatyvios – atsakovė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija privalėjo susilaikyti nuo draudžiamo veiksmo – žemės sklypo privatizavimo.

Dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais

IÅ¡ KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos 2009-02-10 specialisto iÅ¡vadų Nr. (11.35)2-280 matyti, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Miesto istorinės dalies teritorijÄ , kuri priskiriama prie Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte minimos neprivatizuojamos žemės teritorijos, t. y., Å¡is sklypas yra miesto teritorijos dalyje, kuri įraÅ¡yta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ (kultÅ«ros vietovių sÄ raÅ¡Ä ) (t. 1, b. l. 14–17). Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos 2009-04-22 specialisto išvadoje „Dėl žemės sklypo  (duomenys

neskelbtini) mieste pardavimo teisėtumo“ konstatuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis (žemės

sklypas suformuotas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)) privatizuota pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (t. 1, b. l. 33–37).

Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad draudžiama žemę parduoti, privatizuoti, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , taip pat yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad parduotas žemės sklypas patenka į Miesto istorinės dalies teritorijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad jis parduotas pažeidžiant galiojančius įstatymus ir poįstatymines teisės normas. Ä®vertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas (CPK 178 str., 185 str.). CK 1.80 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Administracinio akto panaikinimas dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004-09-16 įsakymus Nr. 13.6-2966 (t. 2, b. l. 8–9) ir Nr. 13.6-2967 (t. 2, b. l. 107–108), 2004-02-26 įsakymÄ Nr. 13.6-523 (t. 1, b. l. 151–152), Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004-10-18 sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1MS-12231 (t. 2, b. l. 4–6) ir Nr. K1MS-12239 (t. 2, b. l. 103–105), Klaipėdos miesto Å¡eÅ¡tajame notaro biure 2004-03-23 sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP-3929 (t. 1, b. l. 145–147) ir 2004-03-23 priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. LP-3930 (t. 1, b. l. 148). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje klaidingai nurodo Klaipėdos miesto Å¡eÅ¡tajame notaro biure 2004-03-23 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties datÄ ir numerį bei 2004-03-23 priėmimo–perdavimo akto Nr. LP-3930 datÄ .

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Nagrinėjamoje

byloje restitucijos klausimas kilęs iÅ¡ sutartinių santykių, kurių viena Å¡alis buvo valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir 6.145 straipsnio l dalies normas restitucija taikoma sandorio Å¡alims. CK 2.36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių subjektai lygiais pagrindais, kaip ir kiti Å¡ių santykių dalyviai. Ji įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybines institucijas. Sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis valstybę pagal suteiktÄ kompetencijÄ atstovavo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija. Atsakovė UAB „Kleta“ pinigines sumas už valstybinės žemės sklypų pirkimÄ Å¡alių sutarimu iki 2013 m. įsipareigojo sumokėti į Klaipėdos miesto

žemėtvarkos skyriaus sÄ skaitÄ (t. 1, b. l. 146, t. 2, b. l. 5, 104). Miesto žemėtvarkos skyrius yra Klaipėdos apskrities

virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento struktÅ«rinis padalinys, turintis savo antspaudÄ ir sÄ skaitas banke ir, pagal savo kompetencijÄ , įgyvendinantis žemės reformÄ mieste (Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto Žemėtvarkos skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006-09-15 įsakymu Nr. K-321, 1 p.). Konstatuotina, kad atsakovės UAB „Kleta“ sumokėtas pinigines lėšas gavo atsakovė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, todėl pripažinus sandorį negaliojančiu CK

1.80 straipsnio pagrindu, privalo jas grÄ Å¾inti. Kitos institucijos pinigines lėšas gavo ne sandorio, o teisės akto (Vyriausybės nutarimo) pagrindu (t. 3, b. l. 120), todėl vadovaujantis teismų praktika, jų atžvilgiu restitucija negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-436/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009).

Restitucija yra civilinių teisių gynimo bÅ«das, kai Å¡aliai grÄ Å¾inama tai, kÄ ji perdavusi kitai Å¡aliai, o iÅ¡ nepagrįstai įgijusios Å¡alies iÅ¡ieÅ¡koma tai, kÄ Å¡i nepagrįstai gavusi. CK 6.145 straipsnio 1 dalis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo pradžios arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma, arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais (CK 6.146 str.). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ jis privalo grÄ Å¾inti.

Nagrinėjamu atveju taikytina restitucija natÅ«ra: žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), pagal negaliojančiais pripažintus pirkimo–pardavimo sandorius atitenka valstybei, o atsakovei UAB „Kleta“ priteistini už žemės sklypus sumokėti pinigai – 594 438,19 Lt (t. 3, b. l. 95–106). Taikant natÅ«ra dviÅ¡alę restitucijÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumas

teisiškai nereikšmingas, todėl jis paprastai neturi būti nustatinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Nagrinėjamu atveju restitucijos klausimas kilęs iÅ¡ sutartinių santykių, kurių viena Å¡alis buvo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, todėl, kaip jau minėta, Å¡i institucija pasiraÅ¡iusi sutartį ir gavusi atsakovės pinigines lėšas, privalo jas grÄ Å¾inti.

Nustatyta, kad 2880/3464 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys yra įkeistos užtikrinant UAB

„Kleta“ ir Nordea Bank Finland Plc ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/08/07.

Sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 10 000 000  Eur (t. 3, b. l. 15–17, t. 1, b. l. 38–59). Esant žemės sklypo

įkeitimui ieÅ¡kinio patenkinimo atveju žemės sklypÄ grÄ Å¾inus valstybės nuosavybėn hipotekos dalis, susijusi su ginčo sklypo įkeitimu tampa niekine, kadangi nelieka hipotekos objekto CK 4.171 straipsnio l dalies ir 9 dalies prasme. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo

20 straipsnio ir Žemės įstatymo  5 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybei priklausantis žemės sklypas negali bÅ«ti įkeistas. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio l dalies 4 punktÄ ginčo sklypÄ perleisti kitų asmenų nuosavybėn draudžia, todėl vieÅ¡asis interesas bus tinkamai

apgintas pripažinus negaliojančia ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir administracinį aktÄ bei

pritaikius restitucijÄ natÅ«ra, neginčijant Å¡ioje byloje sudarytos hipotekos sutarties.

IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009-05-07 žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo matyti, kad nuo 2004-04-01 iki 2009-04-30 žemės mokesčio dydis už sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), sudaro 62 950,98 Lt sumÄ (t. 1, b. l. 82). IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti restitucijÄ , nurodė, kad iÅ¡ UAB „Kleta“ grÄ Å¾intinos sandorio sumos turi bÅ«ti iÅ¡minusuojamas nuomos mokestis, tačiau toks ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas. Klaipėdos miesto savivaldybė nėra sutarties Å¡alis, todėl iÅ¡minusavus žemės nuomos mokestį iÅ¡ restitucijos pagrindu atsakovei UAB „Kleta“ grÄ Å¾intinos sumos, Klaipėdos miesto savivaldybė negautų nustatyto nuomos mokesčio.

Dėl viešojo intereso tinkamo gynimo

Å ioje byloje vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ginčija valstybinės žemės pardavimo sandorį. Valstybei priklausančio turto perleidimas kitų subjektų nuosavybėn turi bÅ«ti grindžiamas tik įstatymu, nes jo naudojimas turi atitikti visos visuomenės poreikius ir interesus. Privačių subjektų nuosavybėn perleistas žemės sklypas patenka į teritorijÄ , įraÅ¡ytÄ Ä¯ Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Ji turi urbanistinę, architektÅ«rinę, istorinę vertę. Ä®tvirtindamas visuomenės poreikį iÅ¡saugoti kultÅ«rinę vertę turinčiÄ vietovę ir siekdamas užtikrinti jos apsaugÄ bei apsaugos valstybinį valdymÄ , įstatymų leidėjas numatė draudimÄ jÄ privatizuoti. Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos valstybinės politikos ir strategijos vykdymas įtvirtintas Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatyme, pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnio nuostatas už nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių iÅ¡saugojimÄ atsako jų savininkai ir valdytojai, todėl grÄ Å¾inus sklypÄ valstybei bus užtikrintas visos visuomenės interesus atitinkantis sklypo valstybinis valdymas ir jo vertę atitinkančio valstybinės apsaugos režimo įgyvendinimas.

Kai ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo turtÄ , ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal iÅ¡reikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.). IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė sudaro  2 624 000 Lt sumÄ (t. 1, b. l. 60), todėl iÅ¡ esmės

patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – po

15 120 Lt žyminio mokesčio ir po 61,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

 Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei UAB „Kleta“ priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas,

esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 196–197). Patenkinus ieškinį iš

dalies, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities

virÅ¡ininko 2004-09-16 įsakymÄ Nr.                    13.6-2966 „Dėl valstybinės

žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir pardavimo“.

2. Pripažinti negaliojančia 2004-10-18 valstybinės žemės

pirkimo–pardavimo sutartį Nr.               K1MS-12231, patvirtintÄ Klaipėdos

miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S., kuria valstybę atstovaujanti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė UAB „Kleta“ Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

3. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities

virÅ¡ininko 2004-09-16 įsakymÄ Nr.                13.6-2967 „Dėl valstybinės žemės

sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir pardavimo“.

4. Pripažinti negaliojančia 2004-10-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr.           K1MS-12239, patvirtintÄ Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S., kuria valstybę atstovaujanti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė UAB „Kleta“ Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

5. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities

virÅ¡ininko 2004-02-26 įsakymÄ Nr. 13.6-523 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir

pardavimo“.

6. Pripažinti negaliojančia 2004-03-23 valstybinės žemės

pirkimo–pardavimo sutartį Nr.                LP-3929, patvirtintÄ Klaipėdos

miesto Å¡eÅ¡tojo notaro biuro notarės L. P., kuria valstybę atstovaujanti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė UAB „Kleta“ Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

7. Pripažinti negaliojančiu 2004-03-23 priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. LP-3930, patvirtintÄ Klaipėdos miesto Å¡eÅ¡tojo notaro biuro notarės L. P.

8. Taikyti

restitucijÄ natÅ«ra ir įpareigoti atsakovę UAB „Kleta“, juridinio asmens kodas 110734730, grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn 0,1027 ha žemės sklypÄ ,

kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1012 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0841 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

9. Priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos, juridinio asmens kodas 188608448, UAB „Kleta“, juridinio asmens kodas 110734730, 594 438,19 Lt sumÄ .

10. IeÅ¡kinio dalį dėl 62 950,98 Lt dydžio nuomos mokesčio iÅ¡skaitymo iÅ¡ atsakovei UAB „Kleta“ taikius restitucijÄ grÄ Å¾intinos piniginės sumos atmesti.

11. Priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir UAB „Kleta“ po 15 120 Lt žyminio mokesčio bei po  61,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

12. LaikinÄ sias apsaugos priemones Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-18 nutartimi taikytas žemės sklypui,

esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

SprendimÄ per

30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                       Eugenija Morkūnienė