4927e345-ddb2-441f-85cd-5106b5965fe2 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedlaikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 nepagrindÄ PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir apskaitos registruose neužregistravo 61 atveju apskaitos dokumentų 61 baldų komplekto pardavimui MB â(duomenys neskelbtini)â už bendrÄ 25 717,71 Eur sumÄ pagrįsti, o bÅ«tent: - 2019-01-31 13 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 5 480,83 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 11 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 4 637,62 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-03-31 5 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 108,02 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31 6 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 529,61 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-31 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-09-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2019-10-22 1 vnt. baldų komplekto iÅ¡ viso už 421,60 Eur pardavimo;
Legislator headnote
AI generated4927e345-ddb2-441f-85cd-5106b5965fe2 · KlaipÄdos apygardos teismas: MÄnesinÄse pajamų mokesÄio nuo A klasÄs pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 2â12 mÄn., 2016 m. 2â12 mÄn., 2017 m. 1â12 mÄn. 57 atvejais ir MÄnesinÄse pajamų mokesÄio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1â12 mÄn., 2019 m. 1â11 mÄn. nedeklaravo iÅ¡ viso 82 846 Eur iÅ¡mokÄtų iÅ¡mokų (2015 m. â 21 616,10 Eur (18 eilutÄje), 2016 m. â 21 868,87 Eur (18 eilutÄje), 2017 m. â 19 533,17 Eur (18 eilutÄje), 2018 m. â 13 823,74 Eur (5 eilutÄje), 2019 m.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1-10-651/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00053-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.1.10.1; 1.2.18.8.2; 1.2.18.10. (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužÄs 4 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Dalia KurseviÄienÄ, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Daliai MackeviÄienei, kaltinamajam P. S. (P. S.), jo gynÄjui advokatui RamÅ«nui GireviÄiui, civilinÄs ieÅ¡kovÄs ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos atstovei L.
L.-G., vertÄjai Anželai TyÅ¡Äukienei, vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. S., gimÄs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyrÄs, mažosios bendrijos (toliau â MB) â(duomenys neskelbtini)â direktorius, neteistas, kaltinamas padarÄs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).
Teismas n u s t a t Ä : I. Nusikalstamos veikos aplinkybÄs P. S., bÅ«damas UAB â(duomenys neskelbtini)â (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktorius ir kasininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âuž apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovasâ, bÅ«damas atsakingas už mažosios bendrijos vykdomÄ Å«kinÄ, finansinÄ veiklÄ , įmonÄs buhalterinÄs apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimÄ , laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30, veikdamas per buhalterinÄ apskaitÄ tvarkanÄias T.
Ž., J. M. bei R. B., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio nepateikiant joms apskaitos dokumentų bei duomenų, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âį apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimuâ, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âvisos Å«kinÄs operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinÄs operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykusâ, apgaulingai tvarkÄ buhalterinÄ apskaitÄ , t. y.:
1) laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 nepagrindÄ PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir apskaitos registruose neužregistravo 61 atveju apskaitos dokumentų 61 baldų komplekto pardavimui MB â(duomenys neskelbtini)â už bendrÄ 25 717,71 Eur sumÄ pagrįsti, o bÅ«tent: - 2019-01-31 13 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 5 480,83 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 11 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 4 637,62 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-03-31 5 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 108,02 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31 6 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 529,61 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-31 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-09-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2019-10-22 1 vnt. baldų komplekto iÅ¡ viso už 421,60 Eur pardavimo;
2) laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindÄ ir apskaitos registruose neužregistravo 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB â(duomenys neskelbtini)â už nenustatytÄ sumÄ ;
3) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 298 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindÄ ir apskaitos registruose neužregistravo 20 UAB â(duomenys neskelbtini)â darbuotojų iÅ¡ viso 60 900,96 Eur darbo užmokesÄio iÅ¡mokÄjimo ir 86 344,27 Eur darbo užmokesÄio priskaitymo, 16 204,48 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesÄio, 7 640,39 Eur mokesÄių ir įmokų iÅ¡skaiÄiavimo iÅ¡ priskaiÄiuoto atlyginimo, 25 814,04 Eur priskaitytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ , 729,06 priskaitytų įmokų į Pensijų fondÄ , 93,97 Eur priskaitytų įmokų į Garantinį fondÄ .
Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 âDÄl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âpinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderįâ, 4 punkto nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âpinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderįâ, 16 punkto 1 dalies nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âvisos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â, laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 apskaitos dokumentu (kasos pajamų orderiu) nepagrindÄ ir apskaitos registre neužregistravo 15 260 Eur piniginių lÄšų įneÅ¡imo į kasÄ , laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais) nepagrindÄ ir apskaitos registre neužregistravo 298 atvejais iÅ¡ viso 60 900,96 Eur darbo užmokesÄio iÅ¡mokÄjimo.
DÄl padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB â(duomenys neskelbtini)â veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Be to, P. S., bÅ«damas UAB â(duomenys neskelbtini)â (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktorius bei kasininkas ir bÅ«damas atsakingas už bendrovÄs buhalterinÄs apskaitos organizavimÄ bei deklaracijų ir praneÅ¡imų pateikimÄ , siekdamas iÅ¡vengti mokesÄių ir įmokų sumokÄjimo, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30, veikdamas per buhalterinÄ apskaitÄ tvarkiusias T.
Ž., J. M. bei R. B., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikiant joms apskaitos dokumentų bei duomenų apie faktiÅ¡kai įvykusias UAB â(duomenys neskelbtini)â finansines operacijas â apskaitos dokumentais nepagrįstÄ , bet 20 bendrovÄs darbuotojų iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesÄių administravimo įstatymo Nr. IXâ2112 2 straipsnio 17 dalį, numatanÄiÄ , kad âmokesÄių mokÄtojas â asmuo, kuriam pagal mokesÄio įstatymÄ yra nustatyta prievolÄ mokÄti mokestįâ, 2 dalį, numatanÄiÄ , kad âasmuo â fizinis asmuo arba juridinis asmuoâ, 20 dalį, numatanÄiÄ , kad âmokestinÄ prievolÄ â mokesÄio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesÄių mokÄtojo pareiga teisingai apskaiÄiuoti mokestį, laiku sumokÄti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesÄių apskaiÄiavimu ir sumokÄjimuâ, 40 straipsnį, numatantį, kad âmokesÄių mokÄtojas privalo:
1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinÄ prievolÄ <...>;
4) teisingai apskaiÄiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesÄių įstatymaisâ, 66 straipsnį 2 dalį, numatanÄiÄ , kad âtais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojas teisÄs aktų nustatyta tvarka neapskaiÄiavo mokesÄio arba neteisingai apskaiÄiavÄs jo neperskaiÄiavo, mokesÄių mokÄtojui priklausantį mokÄti mokestį apskaiÄiuoja mokesÄių administratoriusâ, Valstybinei mokesÄių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai pateiktose deklaracijose ir praneÅ¡imuose įraÅ¡Ä tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie įmonÄs turtÄ :
1. Pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad ânuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinÄ buveinÄ arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinÄ bazÄ, kaip mokestį iÅ¡skaiÄiuojantys asmenys iÅ¡mokÄdami iÅ¡mokas, pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasÄs pajamoms, privalo apskaiÄiuoti, iÅ¡skaiÄiuoti ir sumokÄti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestįâ, 24 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âmokestį iÅ¡skaiÄiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokÄjÄs iÅ¡mokas, pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasÄs pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokÄtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaiÄiuotÄ ir sumokÄtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijasâ, reikalavimus, KlaipÄdos apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai pateiktose MetinÄse A klasÄs iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaiÄiuoto ir sumokÄto pajamų mokesÄio deklaracijose (forma FR0573) už 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir MetinÄse gyventojams iÅ¡mokÄtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasÄs pajamoms, deklaracijose (forma GPM312) už 2018 m., 2019 m., MÄnesinÄse pajamų mokesÄio nuo A klasÄs pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 2â12 mÄn., 2016 m. 2â12 mÄn., 2017 m. 1â12 mÄn. ir MÄnesinÄse pajamų mokesÄio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1â12 mÄn., 2019 m. 1â11 mÄn. deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ , o bÅ«tent:
1) MetinÄse A klasÄs iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaiÄiuoto ir sumokÄto pajamų mokesÄio deklaracijose (forma FR0573) už 2015â2017 m. 5 atvejais, MetinÄse gyventojams iÅ¡mokÄtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasÄs pajamoms, deklaracijose (forma GPM312) už 2018â2019 m. nedeklaravo iÅ¡ viso 86 344,27 Eur (16 eilutÄje (2015 m.) â 23 385,20 Eur, 2016 m. â 23 598,06 Eur, 2017 m. â 19 533,16 Eur, 4 eilutÄje (2018 m.) â 13 823,74 Eur, 2019 m. â 6 004,11 Eur) bendros iÅ¡mokų sumos ir 16 204,48 Eur (17 eilutÄje (2015 m.) â 4 150,86 Eur, 2016 m. â 4 561,94 Eur, 2017 m. â 3 565,44 Eur, 5 eilutÄje (2018 m.) â 2 562,49 Eur, 2019 m. â 1 363,75 Eur) bendros iÅ¡skaiÄiuotos gyventojų pajamų mokesÄio sumos;
2) MÄnesinÄse pajamų mokesÄio nuo A klasÄs pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 2â12 mÄn., 2016 m. 2â12 mÄn., 2017 m. 1â12 mÄn. 57 atvejais ir MÄnesinÄse pajamų mokesÄio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1â12 mÄn., 2019 m. 1â11 mÄn. nedeklaravo iÅ¡ viso 82 846 Eur iÅ¡mokÄtų iÅ¡mokų (2015 m. â 21 616,10 Eur (18 eilutÄje), 2016 m. â 21 868,87 Eur (18 eilutÄje), 2017 m. â 19 533,17 Eur (18 eilutÄje), 2018 m. â 13 823,74 Eur (5 eilutÄje), 2019 m.
â 6 004,12 Eur (5 eilutÄje), 15 563,99 Eur iÅ¡skaiÄiuoto pajamų mokesÄio (2015 m. â 3 836,85 Eur, 2016 m. â 4235,46 Eur (19, 20 eilutÄse), 2017 m. â 3 565,44 Eur (19, 20 eilutÄse), 2018 m. â 2 562,49 Eur (6,7 eilutÄse), 2019 m. â 1 363,75 Eur (6, 7 eilutÄse); - pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âPVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:
1) prekÄs tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;
3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominÄ veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toksâ, 14 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad âÅ¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekÄ arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolÄ apskaiÄiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksÄiau:
1) kai prekÄ perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekÄ ar suteiktÄ paslaugÄ â, 90 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âuž mokestinį laikotarpį mokÄtina į biudžetÄ PVM suma, apskaiÄiuota Å¡io Ä®statymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokÄta į biudžetÄ ne vÄliau kaip iki Å¡io Ä®statymo 85 <â¦> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigosâ, 85 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âjeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mÄnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi bÅ«ti pateikta ne vÄliau kaip iki kito mÄnesio 25 dienosâ, reikalavimus, KlaipÄdos apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai 9 atvejais pateiktose pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio deklaracijose (forma FR0600) už 2019 m. 1â9 mÄn. deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ , t. y. neįraÅ¡Ä Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 20 905,88 Eur PVM apmokestinamų sandorių (11 eilutÄje), 4 390,23 Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutÄje), 4 390,23 Eur mokÄtino į biudžetÄ PVM (36 eilutÄje).
2. Pažeisdamas 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies (nuo 2017-01-01 12 straipsnio 1 ir 2 dalies), kur nurodyta, kad â1. DraudÄjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaiÄiuoja, iÅ¡skaiÄiuoja ir moka draudÄjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. PriskaiÄiuotas socialinio draudimo įmokas draudÄjas sumoka ne vÄliau kaip iki kito mÄnesio 15 dienosâ; 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 17 str. 2 d.), kur nurodyta, kad âdraudÄjai privalo teisingai ir laiku apskaiÄiuoti bei mokÄti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡io ir kitų įstatymųâ, reikalavimus; - pažeisdamas 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad âdraudÄjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaiÄiuotų pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos socialinio draudimo įmokosâ, 17 straipsnio 2 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad âasmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaiÄiuotų pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos socialinio draudimo įmokosâ; 17 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad âasmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1â5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaiÄiuotų pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos socialinio draudimo įmokosâ, reikalavimus; - pažeisdamas 2003-07-04 Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 8 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad â<...> pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokosâ; 8 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad â<...> pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokosâ; 10 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âValstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lÄÅ¡omis mokamos įmokos <...> draudÄjų apskaiÄiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarkaâ; 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âdalyvio lÄÅ¡omis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudÄjų apskaiÄiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarkaâ, reikalavimus, - pažeisdamas 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (galioja iki 2016-12-31) 3 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad âÅ¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaiÄiuoto darbuotojams darbo užmokesÄio, nuo kurio skaiÄiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiuiâ, reikalavimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 pateiktuose PraneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) 103 atvejais (2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m.) deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ â apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 86 344,27 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutÄje P20.4), iÅ¡ jų: 2015 m.
â 23 385,29 Eur, 2016 m. â 23 598,06 Eur, 2017 m. â 19 533,16 Eur, 2018 m. â 13 823,74 Eur, 2019 m. â 6 004,11 Eur ir 34 183,44 Eur įmokų (eilutÄje P20.5), iÅ¡ jų: 2015 m. â 9 464,52 Eur, 2016 m. â 9 733,40 Eur, 2017 m. â 7 960,99 Eur, 2018 m. â 5 629,48 Eur, 2019 m. â 1 395,05 Eur. Be to, 6 atvejais PraneÅ¡imuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD) deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ â apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 1 034,88 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutÄje P5) ir 430,27 Eur įmokų (eilutÄje P6) ir 4 atvejais Elektroniniuose praÅ¡ymuose dÄl apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo duomenų tikslinimo (forma PT) deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ â apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 1902,48 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutÄje A11) ir 825,32 Eur įmokų (eilutÄje A12), t. y. pateiktuose iÅ¡ viso 112 praneÅ¡imų deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ â apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaiÄiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iÅ¡ viso 86 344,27 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 34 183,44 Eur įmokų.
Taigi P. S., siekdamas iÅ¡vengti mokesÄių, deklaravÄs tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 neapskaiÄiavo, nedeklaravo ir nesumokÄjo į valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ viso 50 481,89 Eur mokesÄių ir įmokų, iÅ¡ jų: į valstybÄs biudžetÄ 16 204,48 Eur gyventojų pajamų mokesÄio, į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ 34 183 44 Eur įmokų, į Garantinį fondÄ 93,97 Eur įmokų. Be to, P. S., bÅ«damas MB â(duomenys neskelbtini)â (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktorius ir kasininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âuž apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovasâ, bÅ«damas atsakingas už mažosios bendrijos vykdomÄ Å«kinÄ, finansinÄ veiklÄ , įmonÄs buhalterinÄs apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimÄ , laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 veikdamas per MB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄ apskaitÄ tvarkiusiÄ R.
B., nesuvokusiÄ jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų bei duomenų, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âį apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimuâ, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âvisos Å«kinÄs operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinÄs operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykusâ, apgaulingai tvarkÄ buhalterinÄ apskaitÄ , t. y.:
1) laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 nepanaudojo ir registruose neužregistravo 61 atveju apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 61 baldų komplekto, kuriuos nurodytu laikotarpiu pardavÄ fiziniams ir juridiniams asmenims, įsigijimui iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â už 25 717,71 Eur sumÄ pagrįsti, o bÅ«tent: - 2019-01-31 13 vnt. baldų komplektų, iÅ¡ viso už 5 480,83 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 11 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 4 637,62 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-03-31 5 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 108,02 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31 6 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 529,61 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-31 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-09-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2019-10-22 1 vnt. baldų komplekto iÅ¡ viso už 421,60 Eur pardavimo;
2) laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-12-31 14 atvejų nepanaudojo apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 14 vnt. baldų komplektų, kuriuos nurodytu laikotarpiu pardavÄ fiziniams ir juridiniams asmenims už 6 015 Eur sumÄ , įsigijimui iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ sumÄ pagrįsti. Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 âDÄl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âpinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderįâ, 16 punkto 1 dalies nuostatÄ , numatanÄiÄ , kad âvisos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â, laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju neužregistravo (kasos iÅ¡laidų orderiu) 15 260 Eur piniginių lÄšų iÅ¡mokÄjimo iÅ¡ kasos.
DÄl padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti MB â(duomenys neskelbtini)â veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodÄ, kad buvo UAB â(duomenys neskelbtini)â ir mažosios bendrijos â(duomenys neskelbtini)â direktorius ir kasininkas.
UAB â(duomenys neskelbtini)â buvo įkurta 2009-06-30, o MB â(duomenys neskelbtini)â įkurta 2018-12-12, kadangi UAB â(duomenys neskelbtini)â sÄ skaita buvo dažnai areÅ¡tuojama ir trÅ«ko apyvartinių lÄšų, todÄl buvo įkurta elektroninÄ parduotuvÄ, kad klientai galÄtų užsakyti prekes tiesiogiai ir sumokÄti į sÄ skaitÄ . Visi minÄti pardavimo atvejai MB â(duomenys neskelbtini)â vyko per elektroninÄ parduotuvÄ ir banko sÄ skaitÄ . Kadangi mažoji bendrija netapo PVM mokÄtoja, galvojo, kad apskaitÄ galima sutvarkyti metų pabaigoje, suvedus visus pardavimus ir sudengus sÄ skaitas, todÄl jokios apgaulÄs nebuvo.
Tyrimo metu sužinojo, kad jei savininkas turi ne vienÄ Å«kio subjektÄ , kuris jau yra PVM mokÄtojas, tai kiti subjektai tampa PVM mokÄtojais automatiÅ¡kai. Jis to nežinojo, manÄ, kad mažoji bendrija nÄra PVM mokÄtoja ir neprivalo kas mÄnesį teikti PVM deklaracijų, o tik metų gale už visus metus. Ä®monÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â užsiÄmÄ nestandartinių korpusinių baldų gamyba pagal individualius užsakymus. Tai yra, kai klientas užsako, įmonÄs atstovas privalo nuvažiuoti, pamatuoti, nubraižyti, po apdailos dar kartÄ permatuoti objektÄ , atvežti medžiagas, supjauti, pagaminti baldus, nuvežti ir sumontuoti.
Daugiau nei pusÄ laiko gaminant baldus darbuotojas yra iÅ¡vykÄs pas klientÄ . Už kilnojamÄ jį darbÄ ir lauko darbus buvo mokamos kompensacijos, kurios nÄra apmokestinamos. Kilnojamojo darbo pobÅ«dis â kai darbuotojas dirba ne savo nuolatinÄje darbo vietoje. Buvo laikotarpis, kai UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo 15 darbuotojų. Su visais darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys. Daugeliu atvejų darbo sutartys su darbuotojais buvo pasiraÅ¡ytos. Kelios sutartys gal buvo praleistos. Darbo užmokestis buvo minimalusis atlyginimas, kiekvienu laikotarpiu buvo skirtingas. 2019 metais atlyginimas buvo 400â450 eurų.
Darbo sutartyje buvo nurodomas minimalusis darbo užmokestis. Darbo laikas buvo aptartas darbo sutartyje â 8 valandos per dienÄ , dirbant penkias darbo dienas. Nebuvo aptartos sÄ lygos dÄl darbo savaitgaliais ar virÅ¡valandžiai. DÄl kilnojamojo darbo sutartyje sÄ lygos nebuvo aptartos. Už kilnojamÄ jį darbÄ mokÄjo, nes pagal Darbo kodeksÄ už kilnojamÄ jį darbÄ ar lauko darbus darbdavys privalo mokÄti. To darbo sutartyje numatyta nebuvo, nes negalÄjo numatyti, kiek bus kilnojamojo darbo, tai priklausydavo nuo darbo apimties.
Dizainerio darbo sutartyje to nebuvo numatyta. Darbo sutartis pildydavo buhalterÄ, ji turÄjo standartinį Å¡ablonÄ ir kilnojamojo darbo neįraÅ¡Ä. Už kilnojamojo darbo pobÅ«dį mokÄjo visÄ laikotarpį nuo 2009 m. Jis buvo įsitikinÄs, kad viskÄ daro tvarkingai. Pinigus mokÄjo iÅ¡ savo asmeninių lÄšų. Visada mokÄdavo skirtingu laiku, tai sÄ lygojo darbuotojų norai. Kažkas ateidavo vos ne kas treÄiÄ dienÄ praÅ¡yti, visi kreipdavosi su savo asmeninÄmis problemomis. Dizaineriai ir administracijos darbuotojai neturÄjo reikalų su antstoliais, buvo tvarkingi, o daugelis, kas dirbo ceche, turÄjo reikalų su antstoliais.
Jis darbuotojams faktiÅ¡kai mokÄdavo kelis kartus per mÄnesį ir bÅ«davo, kad iki ateinanÄio mÄnesio 10 dienos nelikdavo mokÄtino atlyginimo likuÄio. Pagal darbo sutartį darbo užmokestis buvo mokamas iki kito mÄnesio 15 dienos. Buvo standartinÄ darbo sutartis. Nežinojo, kad kilnojamojo darbo pobÅ«dis turi bÅ«ti numatytas darbo sutartyje. Kilnojamojo darbo kompensacija negali virÅ¡yti pusÄs bazinio atlyginimo. Tai nebuvo įforminta, niekur neatsispindÄjo, nes buvo įsitikinÄs, kad tai nÄra apmokestinama, tuo labiau kai jis mokÄjo iÅ¡ savo lÄšų.
Kasa buvo jo kiÅ¡enÄje, jis nelabai skirdavo, kur yra įmonÄs pinigai, o kur jo nuosavos lÄÅ¡os. Negali pasakyti, kad buvo tvarkoma juodoji buhalterija, jis asmeniniais pinigais, kurie buvo gauti paÄmus paskolÄ , mokÄdavo žmonÄms kompensacijas, kurių buhalterÄ nefiksavo įmonÄs apskaitoje. MokÄjo darbuotojams iÅ¡ savo asmeninių lÄšų, nes nelabai atskirdavo, kur yra įmonÄs pinigai ir jo asmeniniai pinigai. Jis vykdÄ veiklÄ ir net asmeninius pinigus stengÄsi įdÄti į įmonÄ, atsiskaityti su žmonÄmis, kad visi bÅ«tų patenkinti.
Jis buvo UAB â(duomenys neskelbtini)â steigÄjas ir akcininkas, buvo įmonÄs savininkas ir valdytojas, niekam neturÄjo atsiskaityti. Kasos pajamų-iÅ¡laidų žurnalÄ tvarkÄ ir jis, ir buhalterÄ. Kasos knyga buvo laikoma pas buhalterÄ. Jis buhalterei praneÅ¡davo, kokius įraÅ¡us daryti. Ji iÅ¡raÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderį, kasos iÅ¡laidų orderyje neatsispindÄdavo kompensacijos. Darbuotojai gal ne visada pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡Äiuose už gautÄ darbo užmokestį, nes kažkas bÅ«davo iÅ¡važiavÄs, kažkas susirgo, ir dažnai už gaunamus avansus jie pasiraÅ¡ydavo ant balto lapo, tai buvo patvirtinimas, kad žmogus gavo pinigus.
Po to, kai jie pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje, nebebuvo tikslo juos laikyti, lapus dÄdavo į stalÄių. BuhalterÄ jam atsiųsdavo žiniaraÅ¡Äius į elektroninį paÅ¡tÄ , jis atspausdindavo, darbuotojai pasiraÅ¡ydavo. Å ie žiniaraÅ¡Äiai buvo siunÄiami kito mÄnesio 10â15 dienÄ , tada buhalterÄ darydavo praneÅ¡imus âSodraiâ, bet dažnu atveju pinigai žmonÄms buvo iÅ¡mokÄti avansais. Kai pagaudavo žmogų, tada duodavo pasiraÅ¡yti. Avansus mokÄdavo 3â4 kartus ir tuo momentu, kai bÅ«davo iÅ¡mokami pinigai, jis žiniaraÅ¡Äio neturÄdavo, todÄl darbuotojai paraÅ¡ydavo tas sumas, kurias gaudavo.
ŽmonÄms buvo įdomi tik galutinÄ suma, jie nesigilindavo nei į âSodrosâ mokesÄius, nei į GPM, nei į kompensacijas. Visiems darbuotojams buvo skirtingos kompensacijos sumos pagal aplinkybes, priklausomai nuo kilnojamojo darbo apimties. 2015â2019 m. laikotarpiu įmonÄ turÄjo vienÄ transporto priemonÄ, kuria naudojosi darbuotojai. Ä®monÄs darbuotojai darbo tikslais naudojosi savo transporto priemonÄmis. BÅ«davo, kad meistras su autobusiuku nuveždavo baldus, o žmonÄs savo automobiliu važiuodavo iki objekto su įrankiais.
Darbuotojai naudojo savo transporto priemones pagal faktÄ ir pagal faktÄ kompensuodavo transporto iÅ¡laidas. Vienu momentu darbuotojai darbo tikslais naudojo savo telefonus, paskui įmonÄ nupirko pigius, bet jie sugesdavo, todÄl dažniausiai naudojo savo asmeninius telefonus. VirÅ¡utiniai rÅ«bai, avalynÄ buvo darbuotojų. Bendrai buvo mokamos kompensacijos visoms papildomoms iÅ¡laidoms padengti, tiek kurui, tiek asmeniniams automobiliams. Kompensacijas už kurÄ ir kitas iÅ¡laidas mokÄjo iÅ¡ asmeninių lÄšų.
Jam nuolat reikÄjo turÄti grynųjų pinigų, nes reikÄjo užsipirkti medžiagų, sumokÄti avansus, darbo užmokestį. KiekvienÄ dienÄ kiÅ¡enÄs apskaitos nevedÄ. Savo kiÅ¡ene vadina įmonÄs kasÄ . Kasoje buvo sunku skirti asmeninius ir įmonÄs pinigus. LikuÄius kasos knygoje suvesti padÄdavo buhalterÄ. Pinigų likuÄio inventorizacijos negalÄjo padaryti, nes buvo sumaiÅ¡yti asmeniniai pinigai su įmonÄs. Kai steigÄ maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ , nežinojo, kad bendrija privalo tapti PVM mokÄtoja, todÄl, vykdydami prekybÄ elektroninÄje parduotuvÄje, neteikÄ kas mÄnesį ataskaitų, o laukÄ metų galo, kad galÄtų pateikti ataskaitÄ už visus 2019 metus.
SÄ skaitų sÄ raÅ¡as, tai yra 79 pardavimo atvejai, iÅ¡ viso už 33 869 eurus. Visi mokÄjimai buvo atlikti naudojantis elektronine bankininkyste. Kaltinamajame akte raÅ¡o, kad 61 baldų komplektas įsigytas iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â, bet daugiausia buvo kosmetiniai staliukai per visus 2019 metus, tai iÅ¡ viso buvo 79 pardavimai. Atsiskaitymai tarp UAB â(duomenys neskelbtini)â ir mažosios bendrijos vyko, kai iÅ¡grynindavo pinigus iÅ¡ mažosios bendrijos ir pirkdavo medžiagas gamybai. PrasidÄjus patikrinimui sÄ skaitos dar nebuvo iÅ¡raÅ¡Äs. Buhalterijoje atsispindÄjo pinigų įneÅ¡imai. 2019 m. pradžioje apskaitÄ tvarkÄ J.
M., bet ji jau nenorÄjo jos tvarkyti, nes jai buvo už kelis mÄnesius skolingas. Å iuo metu duomenys VMI yra pateikti ir po perskaiÄiavimo liko tik apie 500 eurų nesumokÄto PVM. Atsakydamas į klausimÄ â iÅ¡ kokių pinigų buvo mokamos kompensacijos, parodÄ, kad buvo paimtos paskolos, tai patvirtina sutartys ir buto pardavimo sutartys. 2014 m. paimta paskola buvo naudojama įmonÄs reikmÄms. TÄ paskolÄ paÄmÄ asmeniÅ¡kai iÅ¡ privataus asmens, dÄl to buvo užstatytas butas. Jis su mama solidariai buvo skolininkai, butas buvo įkeistas už 91 000 litų.
Dalis Å¡ios paskolos buvo įforminta įmonÄje oficialiai. BuhalterÄ kažkaip tvarkÄ, negali tiksliai atsakyti, neprisimena, kokia suma. Kai 2017 m. atÄjo laikas paskolÄ grÄ Å¾inti, o pinigai iÅ¡ apyvartos negrįžo, jiems teko parduoti mamos butÄ , yra buto pirkimoâpardavimo sutartis. Dokumentai dÄl buto jau buvo perduoti antstoliui, vos nenuÄjo iki varžytynių, tai jie susitarÄ su kreditoriumi, kad jis Å¡iek tiek už mažesnÄ sumÄ butÄ pasilieka sau. Nuo 2017 m. mama persikraustÄ gyventi į jo butÄ , kurį jis paveldÄjo iÅ¡ senelių. 2018-09-13 asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡Ä dar vienÄ paskolos sutartį dÄl 15 000 eurų sumos su įmone â(duomenys neskelbtini)â, įkeitÄ sodo sklypÄ , kuris buvo nupirktas su DNB banko paskola 2007 metais. 2018 m. paskola imta kosmetinių staliukų veiklos plÄtrai, už dalį paskolos buvo užpirkta medžiagų, apskaitoje atsispindÄjo kaip skola atskaitingam asmeniui, nes už grynuosius pinigus pirkdavo medžiagų įmonÄs veiklai.
Kaip paskola įmonei nebuvo įforminta. Žino, kad įmonÄ jam, kaip atskaitingam asmeniui, liko skolinga už medžiagų pirkimÄ . 2019 m. KlaipÄdos savivaldybei už 124 300 eurų pardavÄ paveldÄtÄ senelių butÄ (duomenys neskelbtini)gatvÄje. IÅ¡ tų pinigų atsiskaitÄ už paskolÄ , paimtÄ 2018 m. Yra dokumentas, patvirtinantis, kad visi pinigai buvo mokÄti iÅ¡ jo sÄ skaitos. Vilniuje Architektų gatvÄje mamai nupirko butÄ už 73 000 Eur, padarÄ remontÄ . Liudytojas A. G. (A.
G.) parodÄ, kad dirbo įmonÄje â(duomenys neskelbtini)â nuo 2015 iki 2018 m. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ä®monÄ gamino įvairius baldus. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, jis įsidarbino per Darbo birÅ¾Ä konstruktoriumi, darbo sutartyje buvo nurodytas atlyginimas â 430 eurų. Tuo laikotarpiu jo atlyginimas mažai keitÄsi, gal buvo 5â15 eurų skirtumas, ribos tos paÄios. AtlyginimÄ grynaisiais pinigais mokÄjo direktorius. GavÄs pinigus kelis kartus pasiraÅ¡Ä ant popieriaus, bet Å¡iaip gaudavo į rankas.
Per trejus metus tik keletÄ kartų pasiraÅ¡Ä už gaunamÄ algÄ . Sutartyje buvo paraÅ¡yta, kad atlyginimÄ turi gauti 2 kartus, o iÅ¡ tikrųjų gaudavo vienÄ kartÄ per mÄnesį, kai bÅ«davo pinigų. Buvo nustatyta atlyginimo mokÄjimo data â 10 diena, bet mokÄdavo įvairiai. IÅ¡ darbo iÅ¡Äjo, kai paskutinius 3 mÄnesius nustojo mokÄti atlyginimÄ . Direktorius sakÄ, kad nÄra pinigų. Tuo laikotarpiu, kai negaudavo algos, darbininkai dirbdavo. Kai kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ , jam nebuvo iÅ¡mokÄta 1 300 eurų.
Prisimena darbininkus A. A., A. A., E., Ž., jų santykiai buvo darbo, su jais jokių reikalų neturÄjo. Apklausiamas kaip liudytojas A. G. parodÄ, kad visÄ darbo laikotarpį bendrovÄje buvo mokamas su direktoriumi P. S. sutartas 435 Eur mÄnesinis atlyginimas. AtlyginimÄ visada grynaisiais iÅ¡mokÄdavo P. S.. Jis tai duodavo pasiraÅ¡yti kažkokiuose lapuose, tai niekur pasiraÅ¡yti nereikÄdavo. Bankiniu pavedimu atlyginimo nÄra gavÄs. IÅ¡ darbo iÅ¡Äjo dÄl to, nes P. nuo 2018 m. ÄmÄ vÄluoti mokÄti atlyginimÄ ir reikÄdavo praÅ¡yti, kad sumokÄtų visÄ atlyginimÄ (t. 1, b. l. 135â136).
Liudytojas R. V. parodÄ, kad dirbo įmonÄje â(duomenys neskelbtini)â prieÅ¡ porÄ metų, buvo apklaustas FNTT ir davÄ teisingus parodymus. Dirbo plokÅ¡Äių pjovÄju, buvo sutarÄ su P. S., kad mokÄs 4 eurus į valandÄ , apie 700â800 Eur per mÄnesį. Darbo valandos buvo nuo 8.00 iki 17.00 val. Jis dirbo apie metus laiko. IÅ¡ pradžių mokÄjo normaliau, vÄliau prasidÄjo vÄlavimai. Per mÄnesį turÄdavo bÅ«ti 700â800 eurų, o gaudavo po 100â200 eurų, visada vÄluodavo sumokÄti, direktorius sakydavo, kad nÄra pinigų.
Jis vedÄ sau užraÅ¡us, kad žinotų, kiek darbdavys jam skolingas. Tuo laikotarpiu dirbo 5 darbuotojai, užsakymų bÅ«davo visada, vyko prekyba. Jis dirbo dviejuose cechuose, kelis kartus važiavo pas klientus, rinko baldus. IÅ¡ darbo saugos priemonių gaudavo tik pirÅ¡tines. RÅ«bai buvo nuosavi. Atvežtas medžiagas visada tekdavo iÅ¡krauti, pakrauti patiems ir susineÅ¡ti. Krovimas vyko lauke ir viduje. Kai susitarÄ dÄl darbo sÄ lygų, darbo sutarties nepasiraÅ¡Ä. P. S. atveÅ¾Ä darbo sutartį į Darbo ginÄų komisijÄ , ji buvo be jo paraÅ¡o.
Darbindamasis direktoriui pasakÄ apie tai, kad turi skolų, ir sutarÄ, kad antstoliams bus iÅ¡skaiÄiuojama 72 eurai kas mÄnesį, paskui 76 eurai. Apie darbo vietÄ praneÅ¡Ä savo antstoliams. VÄliau sužinojo, kad antstoliams nebuvo sumokÄta nÄ vienos įmokos, nors direktorius ant lapelio visada raÅ¡ydavo, kokia suma iÅ¡skaiÄiuota antstoliams. Visiems darbuotojams taip mokÄdavo, ant baltų lapelių bÅ«davo nurodyta mokama suma ir reikÄdavo pasiraÅ¡yti. Darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo dokumentų originalus gavo iÅ¡ Darbo ginÄų komisijos, juos P. S. pateikÄ apklausos metu.
Apklausiamas kaip liudytojas R. V. parodÄ, kad bendrovÄje â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2018 m. gegužÄs 2 d. iki 2019 m. birželio 28 d., į darbÄ priÄmÄ direktorius P. S., su juo aptarÄ darbo sÄ lygas ir darbo užmokestį. PradÄjus dirbti buvo mokamas sutartas atlyginimas. Už 2018 m. gegužÄs, birželio, liepos, rugpjÅ«Äio mÄnesius P. S. sumokÄjo sutartÄ atlyginimÄ . Už kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių mÄnesių gaudavo ne mažiau kaip po 700 Eur. Atlyginimas bÅ«davo iÅ¡mokamas bendrovÄs patalpose, pasiraÅ¡yti už iÅ¡mokamÄ atlyginimÄ nereikÄdavo.
Nuo 2018 m. rugsÄjo mÄn. P. atlyginimÄ pradÄjo vengti mokÄti, todÄl jis pradÄjo žymÄtis, kada ir kiek moka atlyginimo. Už 2018 m. rugsÄjo, spalio mÄnesius per kelis kartus P. iÅ¡mokÄjo 732 Eur. Už 2018 m. lapkriÄio mÄn. per kelis kartus sumokÄjo 644 Eur, už gruodžio mÄn. â 576 Eur, už 2019 m. sausio mÄn. â 748 Eur, už vasario mÄn. â 600 Eur, už kovo mÄn. â 680 Eur, už balandžio mÄn. â 714 Eur. Už 2019 m. gegužÄs ir birželio mÄn. P. S. keletÄ kartų sumokÄjo po keliasdeÅ¡imt eurų ir liko skolingas 2 182 Eur.
Kartais P. duodavo pasiraÅ¡yti ant paprastų lapų, kad moka atlyginimÄ . Atlyginimo bankiniu pavedimu nÄra gavÄs. IÅ¡ darbo iÅ¡Äjo, kadangi buvo vengiama mokÄti. Kaip minÄjo P., klientai su juo neatsiskaitydavo, todÄl negalÄjo iÅ¡mokÄti atlyginimo, nors darbo nuolat bÅ«davo ir rinkdavo baldus (t. 1, b. l. 89â90). Liudytojas M. P. parodÄ, kad bendrovÄje â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2018-01-16 iki 2018-05-07. DÄl darbo tarÄsi su direktoriumi, pasiraÅ¡Ä darbo sutartį. Jis dirbo pagalbiniu darbininku puse etato, jam mokÄjo 250 eurų.
Dirbo keturis mÄnesius, kiek buvo sutarta, tiek ir mokÄjo, nÄra įsitikinÄs, ar už 4 mÄnesius gavo 1 000 eurų. Direktorius pinigus mokÄjo grynaisiais į rankas, jokių dokumentų nepasiraÅ¡Ä. NesidomÄjo, kaip kitiems darbuotojams buvo mokama. Nežino, už kÄ darbdavys moka kompensacijÄ . Apklausiamas kaip liudytojas M. P. parodÄ, kad į darbÄ priÄmÄ direktorius P., su juo sutarÄ, kad dirbs puse etato nuo 8 iki 12 val. darbo dienomis ir bus mokamas 250 eurų per mÄnesį darbo užmokestis (t. 1, b. l. 86â87).
Liudytojas A. A. parodÄ, kad įmonÄje â(duomenys neskelbtini)â nuo 2016-02-22 iki 2018-09-27 dirbo baldų surinkÄju. PrieÅ¡ įsidarbindamas tarÄsi dÄl 800 eurų, o kai atÄjo atlyginimo diena, P. S. skaiÄiavo pagal iÅ¡dirbtas valandas ir suma iÅ¡Äjo mažesnÄ, negu buvo sutarta. Nuo pat pradžių skaiÄiavo 3,70 euro už valandÄ , o paskutiniu metu padidÄjo iki 4,50 euro už valandÄ . MÄnesio atlyginimas priklausydavo nuo darbo valandų skaiÄiaus. Jis gaudavo 640â700 eurų į rankas, bet ne viskÄ iÅ¡ karto, o dalimis.
IÅ¡ pat pradžių jokių dokumentų dÄl iÅ¡mokÄto atlyginimo nepasiraÅ¡ydavo, o paskutiniu metu P. S. paduodavo tuÅ¡ÄiÄ popieriaus lapÄ , jame įraÅ¡ydavo, kiek gavo pinigų, ir abu pasiraÅ¡ydavo. Jam atrodo, kad buvo mokama âSodraiâ tik nuo minimaliosios algos, nes jam vienÄ kartÄ buvo reikalinga trijų mÄnesių jo vidutinio darbo užmokesÄio pažyma, paskui â už paskutinius 6 mÄnesius ir iÅ¡ Å¡ių pažymų sužinojo, kad buvo mokama tik nuo minimumo. Darbdavio klausÄ, kodÄl taip buvo mokama, taÄiau jis nutylÄjo.
Visada buvo mokama grynaisiais, nÄ karto nebuvo padarytas pavedimas. Direktorius antstoliams kiekvienÄ mÄnesį nuskaiÄiuodavo skirtingai â 70 eurų, 72 eurus, 75 eurus. Namie turi pažymÄ , kad į antstolių sÄ skaitÄ buvo pervesta tik už tris mÄnesius apie 230 eurų, o kitos sumos iki antstolių neateidavo. Po to, kai gavo antstolÄs raÅ¡tÄ , prasidÄjo didesni konfliktai. KiekvienÄ dienÄ eidavo ir praÅ¡ydavo, kad grÄ Å¾intų, kÄ turÄjo sumokÄti antstoliams. FNTT pateikÄ dokumentus, kurie buvo siųsti į Darbo ginÄų komisijÄ .
Jo darbo vieta buvo ceche, ten surinkdavo baldus, o montuodavo kliento namuose. Darbe rÅ«bai ir avalynÄ buvo nuosavi, pas klientÄ nuveždavo direktorius, darbo reikalais skambino iÅ¡ savo telefono. Apklausiamas kaip liudytojas A. A. parodÄ, kad į darbÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â priÄmÄ direktorius P. S., jis sakÄ, kad mokÄs 800 Eur mÄnesinį darbo užmokestį grynaisiais pinigais du kartus per mÄnesį, bet sutarto 800 Eur mÄnesinio atlyginimo nemokÄjo, o mokÄjo 4 Eur valandinį darbo užmokestį, t. y. 32 Eur per dienÄ .
Paklausus, kodÄl moka mažesnį, o ne sutartÄ darbo užmokestį, buvo pasakyta, kad pradÄs nuo tokios sumos, o vÄliau žiÅ«rÄs. Nuo 2016 m. kovo mÄn. direktorius P. S. mokÄjo nuo 640 Eur iki 700 Eur mÄnesinį darbo užmokestį, priklausomai nuo to, kiek buvo dienų. Mokant atlyginimÄ niekur pasiraÅ¡yti nereikÄjo, pasikviesdavo į savo kabinetÄ ir sumokÄdavo atlyginimÄ grynaisiais. IÅ¡ pradžių mokÄjo, kaip ir buvo sutarta, du kartus per mÄnesį, po kažkurio laiko â kas savaitÄ, bet mÄnesinÄ suma gaudavosi nuo 640 Eur iki 700 Eur.
Maždaug nuo 2018 m. birželio mÄn. P. S. ÄmÄ vengti mokÄti atlyginimÄ , motyvuodamas, kad neturi pinigų. Dalimis duodavo po keliasdeÅ¡imt eurų, per mÄnesį iÅ¡eidavo ne daugiau kaip 400 eurų. Keistai atrodydavo pasakymai, kad nÄra pinigų, nes užsakymų bÅ«davo ir darbininkai savo darbus atlikdavo. 2018 m. rugsÄjo mÄn. iÅ¡Äjo iÅ¡ darbo. Nuo darbo pradžios bendrovÄje P. nedavÄ darbo sutarties ir darbo sutartį pateikÄ tik po metų, joje buvo nurodyta, kad darbo užmokestis yra 400 Eur, nors realiai gaudavo nuo 640 Eur iki 700 Eur (t. 1, b. l. 119â120).
Liudytojas E. R. parodÄ, kad įmonÄje â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2017 m. balandžio mÄnesio iki 2018 m. rugsÄjo mÄnesio. IÅ¡ pradžių buvo pagalbinis darbuotojas, paskui pjovÄjas. PjovÄ plokÅ¡tes, fanerÄ . Ä®monÄ gamino virtuvinius komplektus, spintas, lovas, vÄliau makiažo staliukus. IÅ¡ pradžių buvo sutarta 3 eurai į valandÄ , po mÄnesio ar po dviejų pakilo iki 3,50 euro į valandÄ . Paskui po truputį kilo, paskutiniu metu gaudavo 4,50 euro į valandÄ , bet po 1â2 mÄnesių iÅ¡Äjo iÅ¡ darbo, nes mokÄdavo atlyginimÄ ne laiku, rodydavo ne visÄ sumÄ .
Atlyginimas visada buvo mokamas grynaisiais, mokÄjo darbdavys. IÅ¡ pat pradžių nereikÄdavo pasiraÅ¡yti, prieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ darbo, kai duodavo po 100 eurų, po 150 eurų, duodavo baltÄ lapÄ , reikÄdavo pasiraÅ¡yti, kiek gavo, tada vardas, pavardÄ ir paraÅ¡as. Oficialiai buvo rodoma 75 eurai per mÄnesį, buvo ketvirtadalis etato, nors dirbdavo visÄ darbo dienÄ . IÅ¡ âSodrosâ į elektroninį paÅ¡tÄ gaudavo praneÅ¡imÄ , kad darbdavys perveda neatskaiÄius mokesÄių 75 eurus.
Pirmus pusÄ metų jam tai nerÅ«pÄjo, nes buvo jaunas, apie tokius dalykus nežinojo. VÄliau praÅ¡Ä, kad padarytų visÄ etatÄ . Direktorius sakydavo, kad tai buhalterÄ atostogauja, tai jos nÄra. Paskui nusibodo ir nebepraÅ¡Ä. KiekvienÄ mÄnesį jo atlyginimas buvo labai skirtingas â nuo 500 iki 800 Eur, priklausydavo, kiek iÅ¡dirbdavo valandų. Patvirtino, kad apklausiamas FNTT davÄ teisingus parodymus, tik vienÄ kartÄ sumokÄjo tokį didelį atlyginimÄ (1 000 Eur). Jis vienÄ kartÄ pardavÄ iÅ¡ sandÄlio medžiagas, darbdavys praneÅ¡Ä policijai ir iÅ¡skaiÄiavo jam iÅ¡ algos 600 eurų.
Baudžiamoji byla nebuvo iÅ¡kelta, jis iÅ¡ darbo iÅ¡Äjo savo noru, kai skola jau buvo padengta. Apklausiamas kaip liudytojas E. R. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2017 m. balandžio mÄn. iki 2018 m. rugsÄjo mÄn. plokÅ¡Äių pjovÄju. BendrovÄs direktorius P. S. priÄmÄ ir pasakÄ, kad pirmus trisâketuris mÄnesius mokÄs 3,50 Eur valandinį atlyginimÄ , per dienÄ 28 Eur, o po to žiÅ«rÄs, kaip seksis, galbÅ«t pakels iki 4 Eur už valandÄ . P. S. 2017 m. balandžioâliepos mÄnesiais mokÄjo 3,50 Eur už valandÄ , iÅ¡eidavo nuo 560 Eur iki 620 Eur mÄnesinio darbo užmokesÄio.
AtlyginimÄ mokÄdavo dalimis, dažniausiai kartÄ per savaitÄ grynaisiais pinigais savo darbo kabinete. Kadangi dažnai tekdavo pasilikti dirbti po 17 val., tai pakÄlÄ atlyginimÄ iki 4 Eur už valandÄ . 2017 m. rugpjÅ«Äioâ2018 m. birželio mÄnesiais per dienÄ gaudavo ne mažiau kaip 32 Eur, o jeigu dirbdavo virÅ¡valandžius, ir 40 Eur. Per Å¡iuos mÄnesius P. iÅ¡mokÄjo nuo 640 Eur iki 800 Eur mÄnesinį darbo užmokestį. MokÄdamas atlyginimÄ , P. S. kartais duodavo pasiraÅ¡yti baltuose popieriaus lapuose, kai kada niekur nereikÄjo pasiraÅ¡yti.
Duodant pasiraÅ¡yti lapuose, ten bÅ«davo nurodytos mažesnÄs sumos, negu realiai mokÄjo. Koks darbo užmokestis buvo numatytas darbo sutartyje, nežino, nes darbo sutarties P. S. nedavÄ pasiraÅ¡yti ir jos nematÄ. Elektronine bankininkyste prisijungÄs prie âSodrosâ pamatÄ, kad atlyginimas yra tik 75 Eur. Paklausus P., kodÄl toks mažas atlyginimas, jis paaiÅ¡kino, kad nesutvarkÄ dar iki galo visų dokumentų, bet nieko konkretaus (t. 1, b. l. 131â133). Liudytojas T. K. parodÄ, kad bendrovÄje â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2012-06-12 iki 2016-05-17, turi darbo sutartį.
Dalį laiko dirbo kaip darbininkas, vÄliau kaip prekybininkas. Ä® darbÄ priÄmÄ direktorius P. S.. Buvo mokama 800 litų. AtlyginimÄ mokÄjo grynaisiais be dokumentų, o ant mokÄjimo žiniaraÅ¡Äio jis pasiraÅ¡ydavo už kelis mÄnesius, o ne tuo metu, kai gaudavo pinigus. Jis tuo metu studijavo dieniniame skyriuje ir bÅ«davo taip, kad visÄ savaitÄ neateidavo į darbÄ , nes eidavo į paskaitas. Paskui iÅ¡siaiÅ¡kino, kad už nemokamas atostogas neskaiÄiuojamas darbo stažas. Kai prasidÄjo eurai, jo atlyginimas buvo pakoreguotas.
Po to, kai pasikeitÄ jo pareigybÄ, pasikeitÄ ir darbo užmokestis. 490 eurų mokÄjo grynaisiais. Mano, kad mokesÄiai âSodraiâ buvo mokami pagal sutartį nuo 490 eurų. Kadangi P. S. vengÄ mokÄti susidariusiÄ skolÄ , jis paraÅ¡Ä praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo. UAB â(duomenys neskelbtini)â buhalterÄs nÄra matÄs, visus finansinius reikalus tvarkÄ pats direktorius. Jam liko nesumokÄta apie 500 eurų už nepanaudotas atostogas. Jis į Darbo ginÄų komisijÄ nesikreipÄ, nes turi paskutinio mÄnesio algalapį ir mano, kad darbdavys anksÄiau ar vÄliau su juo atsiskaitys. (duomenys neskelbtini) buvo UAB â(duomenys neskelbtini)â salonas, ten prekiavo korpusiniais baldais.
Makiažo staliukais prekiavo, jei užsakydavo. Ten buvo dizaineris. Jis buvo pardavimų vadovas. Vykdavo pas klientus į namus savo automobiliu, bet už tai nebuvo kompensuojama. Kompiuteriu buvo aprÅ«pintas, o telefonas buvo nuosavas. Už pokalbius telefonu nebuvo mokama. Visi rÅ«bai, avalynÄ buvo nuosavi. Apklausiamas kaip liudytojas T. K. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2015-09-01 dirbo darbininku ir jo atlyginimas buvo 800 litų. Nuo 2015-09-01 P. S. pasiÅ«lymu pradÄjo dirbti bendrovÄs baldų salone, esanÄiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), ir buvo sutarta, kad jam mokÄs po 150 Eur per savaitÄ.
Darbo sutartyje buvo nurodyta darbo užmokesÄio suma 490 Eur. Pirmus du mÄnesius gavo sutartÄ 600 Eur atlyginimÄ , vÄliau P. S. pradÄjo ieÅ¡koti įvairių priežasÄių, kad nemokÄtų sutarto atlyginimo, sakÄ, kad taiko visokius koeficientus ir 600 Eur suma neiÅ¡eina. Taip iÅ¡Äjo, kad P. S. mokÄjo 490 Eur atlyginimÄ , visada mokÄjo grynaisiais pinigais. Kadangi P. S. vengÄ grÄ Å¾inti nesumokÄtÄ darbo užmokestį, jis paraÅ¡Ä praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo nuo 2016-05-17. Po jo praÅ¡ymo P. S. jam sumokÄjo 500 Eur, motyvuodamas, kad tai yra skolos grÄ Å¾inimas už nesumokÄtÄ darbo užmokestį, bet davÄ pasiraÅ¡yti dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad tai yra iÅ¡moka už nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 169â171).
Liudytoja M. G. parodÄ, kad dirbo P. S. įmonÄje â(duomenys neskelbtini)â nuo 2011 m. lapkriÄio iki 2017 m. birželio mÄnesio. P. S. jÄ priÄmÄ Ä¯ dizainerÄs-projektuotojos pareigas, dirbo 0,5 etato. Atlyginimas buvo pusÄ minimaliojo darbo užmokesÄio per mÄnesį. Kadangi minimalusis užmokestis didÄjo, ji gaudavo ne mažiau kaip 180 eurų atlyginimÄ per mÄnesį. P. S. atlyginimÄ iÅ¡mokÄdavo grynaisiais pinigais. Kartais sumokÄdavo per kelis kartus, kartais per vienÄ kartÄ .
Apie gaunamÄ atlyginimÄ pasiraÅ¡ydavo ne visada, bet yra tekÄ pasiraÅ¡yti gal vienÄ ar du kartus, be ne visada, kai iÅ¡mokÄdavo. Buhalterio nÄra maÄiusi. Prie âSodrosâ nesijungÄ, greiÄiausiai, buvo mokami mokesÄiai, bet negali pasakyti. Kai sirgdavo jos vaikai, gaudavo iÅ¡ valstybÄs nedarbingumo iÅ¡mokas. Ji dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini) esanÄiame salone, braiÅ¾Ä bandomuosius nestandartinių baldų brÄžinius. Apie įmonÄ â(duomenys neskelbtini)â negirdÄjo.
Apklausiama kaip liudytoja M. G. parodÄ, kad jos darbo užmokestis UAB â(duomenys neskelbtini)â buvo pusÄ minimumo, nes dirbo puse etato. Gaudavo ne mažiau kaip 180 Eur per mÄnesį, atlyginimÄ P. S. visada mokÄjo grynaisiais pinigais, pasiraÅ¡yti gaunant pinigus nereikÄjo (t. 1, b. l. 138â139). Liudytojas L. V. parodÄ, kad bendrovÄje â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2015 m. vasario mÄnesio iki 2017 m. spalio mÄnesio. DarbÄ rado pagal skelbimÄ , dÄl darbo tarÄsi su P. S., sutarÄ, kad bus mokamas minimalusis atlyginimas.
Dirbo baldų surinkÄju. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gatvÄje. Darbo užmokestį mokÄjo P. S. grynaisiais. Atlyginimų data buvo 10 ar 15 diena. Direktorius sakydavo, kad nÄra pinigų, ir dažniau mokÄdavo dalimis â 50, 100, 200. IÅ¡ pradžių, pirmus metus, pasiraÅ¡ydavo už gautÄ atlyginimÄ ant kažkokio buhalterinio dokumento. Ä®raÅ¡yta suma, kur pasiraÅ¡ydavo, atitikdavo. VÄliau nebeteikdavo dokumentų pasiraÅ¡yti, bet jis to nesureikÅ¡mino.
NesidomÄjo, ar nuo jo atlyginimo mokami mokesÄiai. Kai sirgo, âSodraâ mokÄjo. IÅ¡Äjo dÄl didesnio atlyginimo. Ceche dirbo nuolat, ten dirbo nuo 5 iki 10 žmonių. Apie kosmetinius staliukus girdÄjo, bet Å¡ioje veikloje nedalyvavo. Apklausiamas kaip liudytojas L. V. parodÄ, kad už pradirbtÄ laikÄ bendrovÄje â(duomenys neskelbtini)â per mÄnesį grynaisiais pinigais gaudavo nuo 380 Eur iki 400 Eur. P. S. duodavo pasiraÅ¡yti kažkokiame lape. Ar lape nurodyta pinigų suma sutapdavo su realiai iÅ¡mokamu atlyginimu, jis nepamena (t. 1, b. l. 183â184).
Liudytojas Ž. V. parodÄ, kad įsidarbinti UAB â(duomenys neskelbtini)â pasiÅ«lÄ draugas A. A.. DÄl darbo kalbÄjo su P. S., pasiraÅ¡Ä darbo sutartį. Jis per savaitÄ dirbo tris visas ir dvi po pusÄ dienos, nes turi ligÄ , kas antrÄ dienÄ atliekamos procedÅ«ros, dializÄ. Buvo mokamas minimalusis atlyginimas į rankas. IÅ¡ pradžių buvo tvarkingai mokamas atlyginimas, paskui pradÄjo dalimis mokÄti, todÄl iÅ¡Äjo iÅ¡ darbo. Dokumentų nepasiraÅ¡ydavo, kai bÅ«davo iÅ¡mokamas atlyginimas.
Niekada nesakÄ, kad gauna tiksliai 380 eurų, buvo pasakyta minimumas. Negali atsakyti, ar gaudavo mažesnį nei 380 eurų atlyginimÄ , nes bÅ«davo, kad už gerÄ darbÄ duodavo Å¡iek tiek daugiau. Pas klientus važiavo tik padÄti, o Å¡iaip dirbo ceche. Buvo tokių darbų kaip pakrovimas, iÅ¡krovimas lauke. RÅ«bus turÄjo savo. Ä® darbÄ važiuodavo autobusu. VienÄ kartÄ buvo nedarbingas ir nÄjo į darbÄ . Tuo laikotarpiu gavo iÅ¡mokas tik iÅ¡ âSodrosâ. Gali bÅ«ti, kad sirgo du mÄnesius, nes darÄ Å¡irdies operacijÄ , buvo reabilitacija, turi daug ligų.
NesidomÄjo, ar nuo gaunamo atlyginimo buvo skaiÄiuojami âSodrosâ ir kiti mokesÄiai. Už papildomÄ darbÄ mokÄdavo pagal susitarimÄ , priklausydavo nuo padaryto darbo. GavÄs užmokestį už papildomÄ darbÄ niekur nepasiraÅ¡ydavo, sumos bÅ«davo 20â30 eurų už pusÄ dienos. Papildomi darbai nebuvo dažni, per mÄnesį tekdavo dirbti 1â2 kartus. Jis kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ ir praÅ¡Ä priteisti 565 eurus už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. vasario, per mÄnesį iÅ¡eina po 188 eurus.
DÄl Å¡ios sumos ten patikslino, kad jis dirbo ne visÄ savaitÄ, kad turi teisÄ reikalauti tik tokios sumos. Apklausiamas kaip liudytojas Ž. V. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2016 m. rugpjÅ«Äio iki 2018 m. kovo mÄnesio. Su P. S. sutarÄ, kad mokÄs 380 Eur atlyginimÄ . Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjÅ«Äio iki 2017 m. lapkriÄio P. S. nors ir dalimis, bet mokÄjo ne mažiau kaip 380 Eur per mÄnesį, o paskui pradÄjo vengti mokÄti, sakÄ, kad neturi pinigų. DÄl nesumokÄto darbo užmokesÄio â 1 180 Eur sumos kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ .
Tada su P. S. susitarÄ, kad jis sumokÄs 565 Eur, todÄl atsiÄmÄ savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ Darbo ginÄų komisijos (t. 1, b. l. 166â167). Liudytojas R. J. parodÄ, kad dirbo bendrovÄje â(duomenys neskelbtini)â nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. lapkriÄio. Jo pareigos buvo baldų surinkÄjas. DarbÄ susirado pagal skelbimÄ , į darbÄ priÄmÄ P. S., sutarÄ minimalųjį atlyginimÄ Ä¯ rankas. Darbo sutartį pasiraÅ¡Ä. Patvirtino, kad į rankas gaudavo 361 eurÄ . AtlyginimÄ mokÄdavo P. S. visada grynaisiais pinigais.
Pinigai buvo iÅ¡mokami kabinete. Ar pasiraÅ¡ydavo algalapyje, nepamena. Atlyginimas buvo mokamas laiku. NesidomÄjo, ar nuo atlyginimo buvo mokami mokesÄiai. Kol dirbo UAB â(duomenys neskelbtini)â, sirgti neteko. Darbo įrankius davÄ darbovietÄ, o darbo rÅ«bai buvo nuosavi. Su UAB â(duomenys neskelbtini)â buhalteriu neteko bendrauti. Ceche dirbo apie 5 darbuotojus. Darbo bÅ«davo kiekvienÄ dienÄ , įmonÄ turÄjo užsakymų, gamino korpusinius baldus. Kosmetinių staliukų jis negamino. â(duomenys neskelbtini)â jam negirdÄtas.
Su kitais darbuotojais bendraudavo, atlyginimų tema su jais nekalbÄjo. IÅ¡ darbo iÅ¡Äjo, nes iÅ¡važiavo į užsienį. Atlyginimas buvo mokamas 1 kartÄ per mÄnesį, jį gaudavo laiku. Su antstoliais reikalų neturÄjo. Ikiteisminio tyrimo metu davÄ teisingus parodymus. Apklausiamas kaip liudytojas R. J. parodÄ, kad atlyginimas buvo minimalusis, t. y. 400 Eur, o į rankas gaudavo 361 Eur sumÄ (t. 1, b. l. 141â142). Liudytojas M. K. parodÄ, kad bendrovÄje UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2012 iki 2017 m. birželio antros pusÄs, dar dirbo 2017â2018 metais.
DÄl darbo kalbÄjo su P. S., turbÅ«t pasiraÅ¡Ä darbo sutartį. Darbo užmokestis 2012 m. buvo apie 800 litų. Kai buvo eurai, turÄjo bÅ«ti Å¡iek tiek daugiau nei 400 eurų. Direktorius jam parodÄ darbo vietÄ , jis buvo baldų surinkÄjas. SurinkinÄdavo baldus ir vykdavo pas klientus surinkti baldų. Ä® jo pareigas įÄjo iÅ¡krauti, nuneÅ¡ti, pakrauti. VirÅ¡valandžius dirbdavo taip pat ir pas klientus. Per mÄnesį tikriausiai iÅ¡eidavo 500 eurų, gal 600 eurų. NemokÄdavo vienÄ kartÄ per mÄnesį, buvo mokama per savaitÄ ar per dvi savaites kartÄ , algos vÄluodavo, buvo skirtingai mokama.
Nežino, ar buhalterijoje rodomas ir į rankas gaunamas atlyginimas sutapo. IÅ¡mokant atlyginimÄ , kartais pasiraÅ¡ydavo, kartais ne. MokÄdavo avansÄ Ä¯vairiai â ar po 200 eurų, ar po 150 eurų, tiksliai neatsimena. Kai gaudavo pinigus, pasiraÅ¡ydavo ant spausdintų lapelių tada, kai bÅ«davo sumokÄta visa alga. Neprisimena, ar suma ant lapelio ir iÅ¡mokÄta suma sutapdavo. Pinigai buvo mokami kiekvienam atskirai. Nežino, kiek kiti darbuotojai uždirbdavo. Pas klientus rinkdavo virtuvÄs baldus, spintas.
Už darbÄ pas klientus atlyginimas įÄjo į algÄ . NesidomÄjo, kokios sudedamosios atlyginimo dalys, kokie mokesÄiai, alga buvo ta pati, ar pas klientÄ dirbi, ar ceche, priklausÄ nuo valandų skaiÄiaus. KiekvienÄ mÄnesį atlyginimas kisdavo. Ä®monÄs reikalais yra naudojÄs savo transportÄ , kai reikÄjo parsivežti medžiagų, nes įmonÄ neturÄjo savo transporto. Už darbo rÅ«bams skirtus pinigus nusipirko vienas kelnes, nes paprastai dirbdavo su savo rÅ«bais, skirta pinigų suma buvo gal apie 20 eurų.
Kai turÄjo nedarbingumÄ , tuo laikotarpiu atlyginimo negaudavo, tikriausiai gaudavo âSodrosâ iÅ¡mokas. Nežino, už kokius darbus darbdavys privalÄjo mokÄti kompensacijas. Apklausiamas kaip liudytojas M. K. parodÄ, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. birželio P. S. jam kiekvienÄ mÄnesį iÅ¡mokÄdavo ne mažiau kaip 400 Eur darbo užmokesÄio. Už virÅ¡valandžius mokÄdavo papildomai 5 Eur už valandÄ (t. 1, b. l. 144â145). Liudytoja V. T. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo dizainere-projektuotoja.
Dirbo 2015 m., antrÄ kartÄ dirbo 2017 m., jos darbo vieta buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini). Ä®darbino P. S., pasiraÅ¡Ä darbo sutartį, buvo nustatytas minimalusis atlyginimas, tikslios sumos neprisimena, nes buvo litai, paskui eurai, bet minimumas. AtlyginimÄ mokÄjo grynaisiais P. S., bet ne visÄ iÅ¡ karto, bÅ«davo, kad vÄluodavo. Už gaunamus pinigus nepasiraÅ¡ydavo, bet jai nekilo klausimų, kadangi buvo darbo sutartis. Kai įsidarbino, buvo nurodyta atlyginimo mokÄjimo diena, bet kad tiksliai mokÄtų, taip nebuvo, atlyginimÄ mokÄdavo kokius du kartus per mÄnesį.
Mokamas atlyginimas priklausydavo nuo užsakymų. Ji projektuodavo virtuvÄs baldus, spintas. Kosmetiniai staliukai buvo vÄliau, kai ji nebedirbo. MatÄ internete, kad gamina staliukus. IÅ¡ darbo iÅ¡Äjo, nes nusibodo pinigų laukimas, vÄlavimas, dar klientai pyko, kad ne laiku pagamina. Nežinojo, kokie mokesÄiai buvo mokami nuo jos atlyginimo. Nežino, už kÄ darbdavys turi mokÄti kompensacijÄ . NÄra gavusi tokių iÅ¡mokų, jos mÄnesio atlyginimas buvo vienodas. Apklausiama kaip liudytoja V. T. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2015 m. birželio pradžios iki 2017 m. sausio pradžios dizainere.
MÄnesinis darbo užmokestis buvo ar 380 Eur, ar 400 Eur, tiksliai neprisimena. Gaudavo ne mažesnÄ nei 380 Eur sumÄ . P. S. atlyginimÄ mokÄjo grynaisiais, niekur pasiraÅ¡yti nereikÄjo (t. 1, b. l. 154â155). Liudytojas E. J. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo baldų surinkÄju 1,5 metų, darbinosi, kai keitÄsi valiuta iÅ¡ litų į eurus. Ä® darbÄ priÄmÄ direktorius pagal darbo sutartį. Atlyginimas buvo 800 eurų į rankas, o ant popieriaus buvo daug mažesnis. Atlyginimas buvo keliamas, pradinis buvo gal 700 eurų, vÄliau 800 eurų.
Kai dirbo virÅ¡valandžius, mokÄdavo kaip normalų valandinį atlygį. Tai papildomai skaiÄiuodavo prie algos. Mano, kad skirtumo nuo virÅ¡valandinio darbo apmokÄjimo nebuvo. BÅ«davo, kad gaudavo didesnį nei 800 eurų atlyginimÄ , su virÅ¡valandžiais yra buvÄ ir 1 000 eurų. Darbo metu turÄjo nedarbingumÄ ir gavo iÅ¡mokas iÅ¡ âSodrosâ, bet buvo nereikÅ¡minga suma. Darbo sutartį gavo ne iÅ¡ karto ir nematÄ nurodyto atlyginimo. AtlyginimÄ dalimis mokÄdavo P. ir tai visiems nepatikdavo.
Neatsimena, ar buvo mokamas atlyginimas į sÄ skaitÄ . PasiraÅ¡yti reikÄdavo darbų saugos žurnale, už atlyginimÄ taip pat pasiraÅ¡ydavo žurnale. Buvo sutarÄs su darbdaviu, kad kol dirbs, jis mokÄs iÅ¡skaitas antstoliams. Kažkiek laiko direktorius dengÄ skolÄ antstoliams, po to, kai nebetikrino, buvo viskas nedengta. Po to, kai jis pastebÄjo, buvo pokalbis su P., kodÄl taip yra, tai buvo viena iÅ¡ priežasÄių, kodÄl iÅ¡Äjo iÅ¡ darbo. IÅ¡ 800 eurų atlyginimo buvo iÅ¡skaiÄiuojamas mokestis antstoliui.
Litais atlyginimo neprisimena, reikÄtų 700 eurų konvertuoti į litus. Kiek laiko gavo po 700 eurų, reikia žiÅ«rÄti į datÄ , kada pradÄjo dirbti ir kada keitÄsi valiuta. Darbdavys buvo jam skolingas 300 eurų, dÄl to jis kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ ir ta suma yra jam sumokÄta. Apklausiamas kaip liudytojas E. J. parodÄ, kad P. S. sutartÄ 800 Eur atlyginimÄ mokÄjo dalimis, jis sakydavo, kad jam patogiau mokÄti mažesnÄmis sumomis. SutartÄ 800 Eur atlyginimÄ P. S. mokÄjo visÄ jo darbo laikÄ ir liko skolingas kelis Å¡imtus eurų.
DÄl skolos kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ . SkolÄ P. S. sumokÄjo bankiniu pavedimu. IÅ¡ apklausos metu pateiktos apžiÅ«rÄti 2015-01-19 darbo sutarties Nr. 87 tarp jo ir UAB â(duomenys neskelbtini)â matyti, kad jo mÄnesinis darbo užmokestis buvo tik 150 Eur ir bendrovÄje buvo įdarbintas puse etato. Jis yra pasiraÅ¡Äs Å¡iÄ sutartį, bet pasiraÅ¡ydamas nekreipÄ dÄmesio į sutarties turinį (t. 1, b. l. 157â158). Liudytojas V. R. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo baldų surinkÄju.
Ä®sidarbino pagal skelbimÄ internete, sutarÄ su direktoriumi, kad mokÄs 400 eurų. Darbo sutartį gavo ne iÅ¡ karto, praÄjo kažkiek laiko, neprisimena, kas ten buvo paraÅ¡yta, jÄ du kartus spausdino, nes viena kažkur dingo, antra turbÅ«t kažkur namuose. Apklausiamas FNTT sakÄ tiesÄ , kad konkreÄios sumos neduodavo, o duodavo 50 eurų, 100 eurų. Negali pasakyti konkreÄios sumos, atlyginimai vÄluodavo, mano, kad mokant dalimis susidarÄ 400 eurų. GavÄs atlyginimÄ pasiraÅ¡ydavo ant balto popieriaus lapo (pavardÄ ir paraÅ¡as), paskui po kelių mÄnesių duodavo pasiraÅ¡yti į buhalterinÄ knygÄ .
Ä®vairiai bÅ«davo, kai pasiraÅ¡inÄdavo ant balto popieriaus lapo, kartais kitų pavardžių bÅ«davo, kartais nebÅ«davo. Duodavo pasiraÅ¡yti ant lapo kiekvienÄ kartÄ , kai iÅ¡mokÄdavo dalį pinigų. Ä® buhalterinÄ knygÄ davÄ pasiraÅ¡yti gal pradirbus metus, davÄ pasiraÅ¡yti už visus tuos mÄnesius. Bankiniu pavedimu sumokÄjo 150 eurų, tai buvo dalis algos, nežino, kodÄl daugiau nepervedÄ per bankÄ . DÄl to, kad nemokÄdavo atlyginimo, direktorius sakydavo, kad bus, sakÄ, kad kiti pinigų neperveda.
Su antstoliais reikalų neturÄjo. Tuo laikotarpiu, kai dirbo, turbÅ«t nesirgo. Ä®monÄ su juo visiÅ¡kai atsiskaitÄ, pretenzijų neturi. Apklausiamas kaip liudytojas V. R. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2018 m. gegužÄs mÄnesio. Dirbo baldų surinkÄju ir rinko kosmetinius staliukus. Darbo valandos buvo nuo 8.30 val. iki 17.00 val., virÅ¡valandžių nedirbo. Gavo į rankas minimalųjį darbo užmokestį â 400 Eur. P. S. atlyginimÄ mokÄjo dalimis po 50 Eur, po 100 Eur.
Gali bÅ«ti, kad 2018 m. vasaros pabaigoje bankiniu pavedimu pervedÄ 150 Eur atlyginimo sumÄ (t. 1, b. l. 160â161). Liudytojas A. K. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo periodais kelis kartus, neatsimena, kuriais laikotarpiais, 2016 ar 2017 m. DarbÄ rado per įdarbinimo agentÅ«rÄ , dirbo baldų gamintoju ir montuotoju. Negali tiksliai pasakyti, eurais ar litais buvo atlyginimas. Neprisimena, koks buvo pirminis atlyginimas eurais, nes iÅ¡ pradžių tarÄsi su agentÅ«ra, po to dirbo mažai valandų, etatas buvo sumažintas.
Jis turÄjo skolų antstoliams, todÄl nenorÄjo, kad bÅ«tų didelÄs iÅ¡mokos iÅ¡skaiÄiuojamos, todÄl dirbo po kelias valandas arba vakarais po dvi valandas po savo darbų. Paskui dirbo su verslo liudijimu. Kai dirbo po kelias valandas, mokÄdavo po 120 eurų. Tai, kad per mÄnesį gaudavo ne mažiau kaip 200 eurų, yra teisybÄ. Jis mokÄjo alimentus, tai galÄjo bÅ«ti, kad ir darbdavys darÄ pavedimus už alimentus. Kai teikÄ paslaugas pagal verslo liudijimÄ , gavo pinigus už statybos darbus.
Kai dirbo, nuo 2015 m. lapkriÄio iki 2016 m. gegužÄs į rankas gaudavo nuo 650 iki 700 eurų mÄnesinį uždarbį ir jis labai neiÅ¡skirdavo, tai buvo bendri pinigai už statybos darbus ir pagal darbo sutartį. Apklausiamas FNTT pasimetÄ ir sakÄ, kad kas mÄnesį mokÄjo atlyginimp nuo 650 iki 700 eurų. Teisinga bÅ«tų manyti, kad laikotarpiu, kai dirbo ir pagal darbo sutartį, ir pagal verslo liudijimÄ , už darbÄ pagal sutartį gaudavo 200 eurų, o likusius pinigus â už statybos darbus.
Laikotarpiu, kai dirbo pagal verslo liudijimÄ ir patentÄ , atliko darbus pagal žodinį susitarimÄ , nebuvo sutarties, mokama buvo į rankas. Po to jam buvo daug sukreÄianÄių įvykių, todÄl tokių dalykų, kaip reikia iÅ¡skirstyti mokÄjimÄ , nebeatsimena. Darbdavys su juo atsiskaitÄ visiÅ¡kai. Apklausiamas kaip liudytojas A. K. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo periodais: 2015 m. lapkriÄioâ2016 m. gegužÄs mÄnesiais, 2017 m. sausioâkovo mÄnesiais, 2018 m. vasarioâkovo mÄnesiais.
Dirbo su pertraukomis, nes direktorius P. S. nuolat vÄluodavo mokÄti darbo užmokestį. Darbindamasis su P. S. tarÄsi, kad nori gauti per dienÄ apie 50 Eur atlyginimÄ , bet tokios sumos niekada negavo. 2015 m. lapkriÄioâ2016 m. gegužÄs mÄnesiais P. S. jam mokÄjo nuo 650 Eur iki 700 Eur mÄnesinį darbo užmokestį. 2017 m. sausioâkovo mÄnesiais, 2018 m. vasarioâkovo mÄnesiais dirbo trumpesniu grafiku ir per mÄnesį gaudavo ne mažiau kaip 200 Eur (t. 1, b. l. 163â164). Liudytoja E. T. parodÄ, kad dirbo dizainere UAB â(duomenys neskelbtini)â, direktorius buvo P. S..
Pagal darbo sutartį turÄjo projektuoti, pateikti pasiÅ«lymÄ klientui, suderinti brÄžinį, atlikti vizualizacijÄ pirma klientui, paskui derinti su direktoriumi. Nepamena, ar dirbo virÅ¡valandžius. Jos darbo užmokestis iÅ¡ pradžių buvo 500, paskui 700, atrodo, eurais. Dirbo vienerius metus. AtlyginimÄ mokÄjo P.. Kai dirbo, savo paskyros âSodrojeâ netikrino, nes buvo naujas žmogus darbo rinkoje ir džiaugÄsi, kad turi darbÄ . Tikisi, kad už jÄ buvo mokami mokesÄiai, netikrino. NedarbingumÄ gavo, kai sirgo.
TurÄtų bÅ«ti kažkokie įraÅ¡ai, netikrino. Nežino, ar sÄ Å¾iningai iki galo su ja buvo atsiskaityta, nebesigilino, nes norÄjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Parodymai, kad atlyginimÄ direktorius visada iÅ¡mokÄdavo tiesiogiai, užraÅ¡yti teisingai. IÅ¡mokant grynaisiais, neatsimena, ar pasiraÅ¡ydavo, gal kokį vienÄ dokumentÄ iÅ¡ pat pradžių. Apklausiama kaip liudytoja E. T. parodÄ, kad dirbo dizainere-projektuotoja UAB â(duomenys neskelbtini)â nuo 2016-06-27 iki 2017-06-27. Ä® darbÄ priÄmÄ direktorius P. S..
Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalusis darbo užmokestis, o direktorius mokÄjo iÅ¡ pradžių grynaisiais 500 eurų, paskui 700 eurų, gaudama atlyginimÄ vienÄ kartÄ pasiraÅ¡Ä ant direktorius paduoto dokumento, paskui neteko pasiraÅ¡inÄti (t. 2, b. l. 6â8). Liudytojas I. Ä. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo staliumi ne daugiau kaip mÄnesį. Ä®sidarbino pagal skelbimÄ internete, susitiko su P. S. ir susitarÄ, kad mokÄs 150 eurų per savaitÄ atlygį. Neprisimena, ar pasiraÅ¡Ä darbo sutartį, nes iÅ¡ pradžių tiek darbdavys nori pažiÅ«rÄti, ar tinka darbuotojas, tiek ir darbuotojas nori pažiÅ«rÄti darbo sÄ lygas, taip ir iÅ¡eina neoficialiai.
Gamino kosmetinius staliukus. AtlyginimÄ P. mokÄjo grynaisiais kas savaitÄ ir 150 eurų jam liko skolingas. IÅ¡Äjo iÅ¡ darbo, nes darbdavys buvo nemokus. Nežino, kodÄl jis neturÄjo pinigų. Gal turÄjo didesnių skolų. Jis tuo metu turÄjo skolų antstoliams, jo sÄ skaita buvo užblokuota. Apklausiamas kaip liudytojas I. Ä. parodÄ, kad P. S. nemokÄjo sutartų 150 eurų per savaitÄ, o mokÄjo tik 100 eurų savaitinį darbo užmokestį. Kokia darbo užmokesÄio suma buvo įraÅ¡yta jo darbo sutartyje, nežino, nes P. S. davÄ pasiraÅ¡yti darbo sutartį pradirbus bendrovÄje apie mÄnesį laiko.
Pradirbo du mÄnesius ir iÅ¡Äjo. P. dar grynaisiais pinigais jam sumokÄjo 150 Eur ir liko 150 Eur skolingas (t. 2, b. l. 10â11). Liudytoja R. B. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo pardavimų vadove nuo 2014 m. lapkriÄio iki 2015 m. rugpjÅ«Äio. Su P. S. susitarÄ, kad gaus 2 500 atlyginimÄ litais, o eurais, jeigu gerai prisimena, â 700 eurų. Darbo sutartį pasiraÅ¡Ä. Neprisimena, koks atlyginimas buvo paraÅ¡ytas darbo sutartyje, buvo paraÅ¡ytas minimumas plius procentai, bet buvo užfiksuota 2 500 litais pagal susitarimÄ .
SutartÄ atlyginimÄ mokÄjo grynaisiais direktorius P.. Atostoginiai buvo sumokÄti, nors P. nelabai norÄjo mokÄti. IÅ¡Äjo iÅ¡ darbo, nes buvo netvarka su finansais, buvo vÄluojama mokÄti atlyginimÄ , o už automobilio amortizacijÄ , už benzinÄ taip pat nebuvo mokama. Mano, kad įmonÄs veikla buvo pakankamai pelninga, nes per mÄnesį bÅ«davo apie 20 000 litais. DÄl užsakymų atlikimo laiko buvo klientų nusiskundimų, nes vÄluodavo apie mÄnesį laiko. Kai darbininkai sumontuodavo klientui baldus, ji atvažiuodavo pas klientÄ paimti pinigų.
Su klientu įformindavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , ten bÅ«davo nurodoma visa suma, kuri buvo suderinta. Ji iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , paimdavo pinigus, ta suma ir bÅ«davo įraÅ¡yta. Pinigus atiduodavo P. S.. MB â(duomenys neskelbtini)â â negirdÄta. Apklausiama kaip liudytoja R. B. parodÄ, kad su P. S. buvo sutarta, kad mokÄs 3 000 Lt atlyginimÄ , o darbo sutartyje buvo nurodyta 800 Lt suma, kad bendrovei reikÄtų mokÄti mažiau mokesÄių. Po euro įvedimo nuo 2015 m. sausio iki gegužÄs mÄnesio mokÄjo tik 700 Eur mÄnesinį atlyginimÄ .
Pinigus P. S. mokÄjo grynaisiais, iÅ¡mokÄdamas atlyginimÄ jokio algalapio neduodavo. Nors darbinantis buvo susitarta, kad P. S. mokÄs už jos automobilio eksploatavimÄ ir už kurÄ , kurį ji iÅ¡naudos važiuodama pas klientus, bet jis to susitarimo nesilaikÄ ir nieko už tai, kad ji naudojo savo automobilį darbo reikalais, nemokÄjo (t. 1, b. l. 189â190). Liudytojas R. J. parodÄ, kad įsidarbino už minimalųjį atlyginimÄ , pagrindinis jo darbas â kosmetinių staliukų surinkimas. Medžiagas susineÅ¡davo patys.
Tarp darbo sutartyje nurodyto atlyginimo ir sutarto žodžiu buvo skirtumas, nes krovimas buvo ne jo darbas ir turi bÅ«ti mokami papildomi pinigai. Alga vÄluodavo, priežasÄių nežino. Å ioje darbovietÄje negavo darbo rÅ«bų. IÅ¡Äjo iÅ¡ darbo, nes nebuvo daug darbo, matÄ, kad nieko gero nebus. IÅ¡Äjo, nes jam pasiÅ«lÄ geresnį darbÄ . Mano, kad su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Buvo atlyginimas mokÄtas ne tik grynaisiais, buvo pervesta į kortelÄ. Neatsimena, ar jam buvo mokÄta į kortelÄ.
AtlyginimÄ mokÄjo tik P. S.. Apklausiamas kaip liudytojas R. J. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2017-12-05, visÄ laikÄ surinkinÄjo kosmetinius staliukus. Darbo valandos Å¡iokiadieniais buvo nuo 8.30 val. iki 17.00 val. plius pusvalandis, skirtas pietums. Darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis 550 Eur, bet kiekvienÄ mÄnesį į rankas gauna nuo 600 Eur iki 700 Eur mÄnesinį uždarbį, priklausomai nuo to, kiek per mÄnesį dirbdavo dienų. AtlyginimÄ grynaisiais mokÄdavo P. S..
Po FNTT patikrinimo gavo porÄ kartų atlyginimÄ bankiniu pavedimu (t. 2, b. l. 13â14). Liudytojas A. A. parodÄ, kad įmonÄje â(duomenys neskelbtini)â įsidarbino pagal skelbimÄ internete. Darbo pobÅ«dis buvo medžio drožlių plokÅ¡Äių pjaustymas, kantavimas. IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai. Buvo sutarta mokÄti minimumÄ ant popieriaus, o likusius mokÄti į rankas. Bendra sutarta suma buvo 700 eurų. P. S. mokÄjo normaliai iki tam tikro laiko, paskui buvo iÅ¡ÄjÄs, nes buvo susipykÄ dÄl mokÄjimų, paskui vÄl grįžo.
SusitarÄ dÄl minimaliojo atlyginimo, nes antstolis labai daug atimdavo pinigų, nebÅ«tų apsimokÄjÄ eiti dirbti, gal bÅ«tų likÄ 200 eurų atlyginimo. TurÄjo vaikų ir paÄiam reikÄjo gyventi, todÄl ir buvo tas susitarimas. Tikriausiai ir P. S. buvo nauda, gal reikÄjo mažiau mokesÄių mokÄti. Buvo sutarÄ, kad nuo minimaliosios algos, t. y. 400 eurų, atskaiÄiuotų 20 proc. antstoliams. SumÄ antstoliams P. S. pervedÄ gal 2 kartus, antstolis tiksliau pasakytų, kada ir kiek buvo pervesta.
Kiek žino, iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â buvo pervesta gal 100â200 eurų suma. Jis klausdavo dÄl pervedimų P. S., jis sakÄ, kad perves, nes antstolis jam buvo atsiuntÄs vykdomuosius raÅ¡tus. Jam nebuvo aktualu, ar darbdavys pervedÄ, nes žinojo, kad jis pats gali gauti baudų už tai, kad nemoka darbuotojo antstoliui, todÄl nelabai domÄjosi, ar moka antstoliams. Pinigus mokÄjo pats P. S. visada grynaisiais pinigais. Eidavo savaitgaliais dirbti, mokÄdavo gal po 10 eurų per valandÄ , tiksliai neprisimena.
MokÄdavo atskirai, už savaitgalius bÅ«davo atskiras atlygis. Darbo užmokestį gaudavo per kelis kartus. NebÅ«davo, kad vienu kartu sumokÄtų. Tekdavo praÅ¡yti, kad sumokÄtų. P. S. neduodavo niekur pasiraÅ¡yti, tik sau užsiraÅ¡ydavo. Per tÄ laikÄ neatostogavo, vienÄ kartÄ sirgo. Kai P. S. vienÄ kartÄ nemokÄjo, kitÄ kartÄ nemokÄjo, jis darbe sÄdÄjo, bet nedirbo, tada iÅ¡Äjo iÅ¡ darbo. KreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ dÄl neiÅ¡mokÄtų pinigų. Darbo ginÄų komisija priÄmÄ sprendimÄ iÅ¡mokÄti 580 eurų.
P. S. sumokÄjo 580 eurų. FNTT apklausa teisinga, ja galima vadovautis. Apklausiamas kaip liudytojas A. A. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo su pertraukomis: nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. gruodžio pabaigos ir nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. kovo vidurio. Su P. S. sutarÄ, kad gaus 700 Eurų dydžio atlyginimÄ . Kadangi turÄjo skolų antstoliams, tai darbo sutartyje buvo nurodyta 400 Eur darbo užmokesÄio suma. Pirmu darbo bendrovÄje etapu, t. y. 2016 m. sausioâgruodžio mÄnesiais, P. S. jam iÅ¡mokÄjo po 660 Eur mÄnesinio darbo užmokesÄio. 700 Eur nemokÄjo, nes sakÄ, kad po 40 Eur atskaito antstoliams.
Už gaunamÄ atlyginimÄ niekur pasiraÅ¡yti nereikÄjo. Antru etapu â nuo 2017 m. kovo mÄnesio iki 2018 m. sausio mÄnesio â P. S., nors ir vÄluodamas, sumokÄjo sutartÄ 660 Eur darbo užmokestį. Tik už 2018 m. vasario, kovo mÄnesius P. S. nesumokÄjo, todÄl iÅ¡Äjo iÅ¡ darbo ir kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ (t. 1, b. l. 150â152). Liudytojas A. Å . parodÄ, kad įmonÄje â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2017 m. rugsÄjo 6 d. iki 2017 m. lapkriÄio 30 d. Dirbo tik bandomÄ jį laikotarpį 3 mÄnesius, paskui iÅ¡Äjo.
Ten dirbo pagalbinio staliaus darbus, prie surinkimo, jei reikÄdavo, paÅ¡lifuodavo, pakraudavo. Neprisimena, ar pasiraÅ¡Ä darbo sutartį, raÅ¡Äsi ant kažkokių lapų. Atlyginimas buvo minimumas â 400â500 eurų. Jei sakÄ, kad sutartas minimumas buvo 380 eurų, turbÅ«t taip ir buvo. Duodavo avanso gal 30 proc., o paskui atlyginimas. AtlyginimÄ mokÄdavo P. S. grynaisiais, į kortelÄ nepervesdavo. IÅ¡Äjo, nes P. S. nelabai norÄjo atsiskaitinÄti. Be to, iÅ¡ kitų darbuotojų kalbų suprato, kad du mÄnesius kaip ir moka, o paskui praÅ¡o palaukti, sako, kad nÄra pinigų.
Jis negalÄjo bÅ«ti be pinigų, todÄl iÅ¡Äjo. Apklausiamas kaip liudytojas A. Å . parodÄ, kad bandomuoju laikotarpiu, t. y. tris mÄnesius, buvo sutartas atlyginimas â 380 Eur. PirmÄ darbo mÄnesį P. S. atlyginimÄ mokÄjo dalimis, bet sumokÄjo 380 Eur. Pinigus mokÄjo grynaisiais ir niekur pasiraÅ¡yti nereikÄjo. PradÄjus dirbti antrÄ mÄnesį P. už pirmas tris savaites atsiskaitÄ laiku, iÅ¡mokÄdamas po 100 Eur per savaitÄ, bet po to pradÄjo nebemokÄti, motyvuodamas, kad neturi pinigų.
P. S. vÄliau sumokÄjo jam 150 Eur ir liko skolingas 50 Eur (t. 2, b. l. 43â44). Liudytojas A. G. parodÄ, kad pas P. S. dirbo 2015 m. sausioârugpjÅ«Äio mÄnesiais. Jis su darbdaviu susitarÄ, kad jo atlyginimas bus 40 eurų per dienÄ , 800 eurų per mÄnesį. Jis nežino, kokia minimalioji alga buvo 2015 m. Kiek uždirbo, tiek ir gavo. Atlyginimas buvo mokamas dalimis, nebuvo konkreÄios dienos. Kai gaudavo už kokiÄ pagamintÄ spintÄ ar virtuvinį komplektÄ , tada ir mokÄdavo. Pinigus mokÄjo P. S. grynaisiais.
Jis niekur nepasiraÅ¡ydavo, o P. užsiraÅ¡ydavo ant lapuko. Negali pasakyti, ar buvo pasiraÅ¡Äs darbo sutartį. Per dirbtÄ laikÄ reikÄjo praÅ¡yti savo uždirbtų pinigų, niekas neatneÅ¡davo, nepervesdavo. Gal kitiems buvo kitaip. Jis turÄjo asmeninÄ banko sÄ skaitÄ , ji nebuvo areÅ¡tuota, nes su antstoliais buvo sudarÄs sutartį, kad kas mÄnesį tam tikrÄ dalį pinigų nuskaiÄiuotų. Negali pasakyti, ar P. S. mokÄdavo antstoliams. IÅ¡Äjo iÅ¡ darbo, nes pasiÅ«lÄ, kur galima geriau užsidirbti.
Apklausiamas kaip liudytojas A. G. parodÄ, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo 2015 m. sausioârugpjÅ«Äio mÄnesiais. SusitarÄ su P. S., kad jam mokÄs 800 Eur mÄnesinį atlyginimÄ . P. S. sakÄ, kad darbo grafikas bus nuo 9.00 val. iki 18.00 val., bet pardÄjus dirbti P. dažnai praÅ¡ydavo dirbti papildomai, nes bÅ«davo daug užsakymų. Pirmus du mÄnesius laiku sumokÄjo sutartÄ 800 Eur atlyginimÄ , bet vÄliau atlygimas nuolat vÄlavo. P. S. jam už paskutinį mÄnesį nesumokÄjo 250 Eur, be to, nesumokÄjo už nepanaudotas atostogas.
Už kitus Å¡eÅ¡is su puse mÄnesio sumokÄjo po 800 Eur. Kai mokÄdavo atlyginimÄ , pasiraÅ¡yti niekur nereikÄjo (t. 1, b. l. 180â181). Liudytoja J. M. parodÄ, kad 2017 m. lapkriÄio 1 d. buvo priimta į darbÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â, o paskutinį atlyginimÄ skaiÄiavo už 2019 m. kovo mÄnesį. Ji apdorodavo informacijÄ , kuriÄ pateikdavo direktorius, dirbo namuose, ne biure. Dirbo programa âPragmaâ ir į jÄ Ä¯keldavo tik tiekÄjus, ji prie banko neturÄjo prieigos. Taip pat skaiÄiuodavo atlyginimus.
Ji turÄjo direktoriaus pasiraÅ¡ytas sutartis, ten matydavo, koks bÅ«davo nustatomas atlyginimas ir, jeigu žmogus sirgdavo, turÄdavo nedarbingumÄ , tai prie âSodrosâ pati galÄdavo prisijungti, turÄjo raktÄ . Direktorius atsiųsdavo praneÅ¡imÄ , kad žmogus iÅ¡eina atostogų nuo tokios dienos. Å ių duomenų pakakdavo, kad galima buvo žmogų atleisti ar priimti į darbÄ . Pagal Å¡iuos duomenis ji siųsdavo praneÅ¡imus į âSodrÄ â. Darbuotojams buvo skaiÄiuojamas minimalusis atlyginimas, viskÄ galima patikrinti per âSodrÄ â.
Atitinkamai iÅ¡ pradžių apskaiÄiuotÄ atlyginimÄ ji siųsdavo direktoriui pasižiÅ«rÄti, kad jis patvirtintų, kad ji nieko nepraleido. Darbuotojų darbo laiko apskaitos duomenis turÄjo direktorius. Darbuotojų iÅ¡dirbtos valandos bÅ«davo pateikiamos elektroniniu paÅ¡tu. Å iuose dokumentuose bÅ«davo užfiksuotos darbo valandos. Darbo sutartyse bÅ«davo nustatomas atlyginimas, o paskui kiek atidirbdavo, to pakakdavo, kad apskaiÄiuotų atlyginimÄ . Darbo užmokesÄiui turÄjo įtakos tai, kiek žmogus dirbdavo valandų.
Jei kažkas dirbdavo mažiau, tai mažiau ir gaudavo. Ji nesusitikdavo su žmonÄmis, jų nematÄ, nežino, ar jie dirbdavo virÅ¡valandžius. ViskÄ darÄ internetu tik vadovaudamasi tuo, kÄ direktorius pateikdavo, kas kiek dirbo valandų. Direktorius mokÄdavo atlyginimÄ . Jis mokÄdavo atlyginimÄ per kasÄ . Per bankÄ nebuvo pervedama. Paprastai darbo sutartyje yra numatomas avansas. StandartinÄje sutartyje nurodoma, kokiÄ dienÄ avansas, kokiÄ dienÄ atlyginimas, bet pagal darbuotojo pageidavimÄ . ŽmonÄs raÅ¡ydavo praÅ¡ymÄ , kad iÅ¡mokÄtų vienÄ kartÄ .
Ji avanso niekam neskaiÄiuodavo. Kai atÄjo dirbti, ji netikrino nei 2013 m., nei 2014 m., nei 2015 m. Ten buvo tik likuÄiai, kuriuos paliko kita buhalterÄ, juos įvedÄ Ä¯ kompiuterį. âSodraâ ir VMI įmonÄs 2017 m. pabaigoje, 2018â2019 m. netikrino. Ji visus dokumentus perdavÄ P. S., o kodÄl jos iÅ¡ karto neatleido, reikia klausti direktoriaus. P. S. jau buvo priÄmÄs naujÄ buhalterį ir pasakÄ, kad buhalteris tvarkys apskaitÄ , nes visi dokumentai buvo perduoti. Visus dokumentus ji supakavo į dÄžes, o direktorius perdavÄ policijai.
Pirma reikÄjo paskutiniųjų metų, o paskui ar 2017 m., ar 2016 m., todÄl ji perdavÄ dokumentus dalimis. Paskui, kai viskÄ iÅ¡vežÄ, pasiraÅ¡Ä priÄmimoâperdavimo aktÄ . Ji neturÄjo dokumentų, kad P. S. skolinosi pinigų, kad bÅ«tų ÄmÄs paskolÄ ir įkeitÄs mamos ar savo turtÄ . Jie susitikdavo kartÄ per mÄnesį, kai jis atneÅ¡davo dokumentus, o paskui ji jam viskÄ iÅ¡siųsdavo elektroniniu paÅ¡tu. Ä®monÄs banko sÄ skaitai areÅ¡tas buvo uždÄtas, nes nemokÄjo mokesÄių. 2015â2016 m.
įmonÄ dar buvo pelninga, o 2017â2018 m. buvo minusas. Direktorius nesakÄ, ko imtis, kad bÅ«tų panaikintas areÅ¡tas. Ji nÄra kompetentinga sakyti direktoriui, kÄ reikia daryti, kad panaikintų areÅ¡tÄ . Kai ji dirbo, įmonÄs MB â(duomenys neskelbtini)â nebuvo. Liudytoja R. B. parodÄ, kad 2019 m. spalio mÄnesį sudarÄ sutartį su P. S., bet nespÄjo perimti UAB â(duomenys neskelbtini)â buhalterijos iÅ¡ buhalterÄs, nes ji dar nebuvo pabaigusi 2018 metų, nepateikusi balansų Registrų centrui.
BuhalterÄ pateikÄ dokumentus spalio pabaigoje už visÄ 2018â2019 metų laikotarpį, kurį dar tvarkÄ, o ji nespÄjo perimti, nes lapkriÄio pradžioje visus dokumentus perÄmÄ tyrÄjai. Pagal įstatymÄ buhalterÄ turÄjo pateikti dokumentus iki birželio 1 d. Registrų centrui, MokesÄių inspekcijai iki birželio 15 d. â pelno nuostolio ataskaitÄ . Ji su buhaltere nebendravo, bet kai vadovas atsiveÅ¾Ä 2018 metų ir 2019 metų pradžios balansus, DidžiÄ sias knygas, kiek spÄjo peržiÅ«rÄti, matÄ, kad tai buvo skaiÄiai, kurių buvo neįmanoma logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti.
Neužbaigtos buhalterijos priežastis gali bÅ«ti ir dokumentų stoka, nes ten trÅ«ko paÄių pirminių dokumentų, kuriuos turi teikti vadovas. Atsiskaitymų su tiekÄjais, pirkÄjais likuÄiai buvo dideli. Tiek tuos skaiÄius ir tematÄ. DÄl įmonÄs â(duomenys neskelbtini)â sudarÄ sutartį 2019 m. gruodžio mÄnesį ir 2019 metų duomenis yra suvedusi į buhalterinÄ apskaitÄ ir pateikusi VMI visas deklaracijas. MB â(duomenys neskelbtini)â pardavimų dokumentus programoje susiveda direktorius, galima įeiti ir iÅ¡sitraukti.
Mažoji bendrija neturÄjo nei darbuotojų, nei tuo metu buvo PVM mokÄtoja, buvo tvarkoma supaprastinta apskaita, užtenka vienÄ kartÄ metuose sutvarkyti apskaitÄ ir pateikti, ji tai ir padarÄ. Pagrindiniai pirkimai buvo iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â, buvo viena sÄ skaita, o už paslaugas â paÅ¡to siuntas â buvo po kelias sÄ skaitas kiekvienÄ mÄnesį. Jei pagrindinis UAB akcininkas įsisteigia maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ , tai pagal įstatymÄ mažoji bendrija taip pat turi bÅ«ti PVM mokesÄių mokÄtoja, jei pirminÄ Ä¯monÄ yra peržengusi 45 000 eurų ribÄ .
Jei pirma iÅ¡ savininko turimų įmonių yra PVM mokÄtoja (savininkas turi daugiau nei 50 proc. akcijų) ir savininkas turi kitÄ Ä¯monÄ, tai antroji įmonÄ automatiÅ¡kai yra PVM mokÄtoja, aiÅ¡ku, reikia žiÅ«rÄti pagal apyvartas, jei virÅ¡ija 45 000 eurų per paskutinius 12 mÄnesių, atsiranda prievolÄ registruotis PVM mokesÄių mokÄtoju bendrai abiem įmonÄms. Dažniausiai tie, kas turi uždarÄ sias akcines bendroves ir maÅ¾Ä sias bendrijas, nesusieja tų įmonių ir netampa PVM mokÄtojais, nes nesupranta, kad tai yra tas pats.
Direktorius jai siuntÄ elektroniniu paÅ¡tu â(duomenys neskelbtini)â sÄ skaitas (transporto, banko iÅ¡raÅ¡us), kadangi jie buvo neįsiregistravÄ PVM mokÄtojais, tai jokios prievolÄs teikti PVM deklaracijas nebuvo, po to iÅ¡aiÅ¡kÄjo, kad turÄjo registruotis. MaÅ¾Ä jÄ bendrijÄ P. S. įsteigÄ 2018 m., o ji atÄjo 2019 m. gruodžio mÄnesį. UAB â(duomenys neskelbtini)â gamino MB â(duomenys neskelbtini)â baldus ir iÅ¡raÅ¡Ä vienÄ sÄ skaitÄ per metus už tuos baldus.
Geriau bÅ«tų buvÄ, jei bÅ«tų sÄ skaitas raÅ¡Ä kiekvienÄ mÄnesį, kiek pagamino ir kiek iÅ¡raÅ¡Ä, o kadangi nebuvo PVM mokÄtoja, tai direktoriui didelÄs reikÅ¡mÄs nesudarÄ. Tuo momentu, kai nebuvo PVM mokÄtoja, ta viena ar kelios sÄ skaitos neturÄjo reikÅ¡mÄs. Liudytojas A. V. parodÄ, kad informacijÄ apie staliukÄ rado internete, telefonu užsakÄ ir gavo užsakymo patvirtinimÄ . 2018-12-14 padarÄ 450,12 Eur pavedimÄ Ä¯ nurodytÄ sÄ skaitÄ . Pretenzijų dÄl staliuko neturi.
AtveÅ¾Ä Ä¯ namus. Liudytoja A. V. parodÄ, kad atsimena įvykį, kai internetu pirko kosmetinį staliukÄ . Kai jis buvo pristatytas, jį paÄmÄ jos draugas ir atsiskaitÄ kortele. Liudytoja I. K. parodÄ, kad informacijÄ apie kosmetinį staliukÄ rado internete, padarÄ užsakymÄ ir staliukÄ jai atsiuntÄ. SumokÄjo taip pat internetu per elektroninÄ bankininkystÄ, pateikÄ iÅ¡ankstinÄ sÄ skaitÄ . Liudytojas M. N. parodÄ, kad žmona internete susirado staliukÄ , kuris jai patiko, o jis susisiekÄ su ta įmone ir jam atsiuntÄ iÅ¡ankstinÄ sÄ skaitÄ .
Jis sumokÄjo 425,92 Eur sumÄ ir gavo staliukÄ . Liudytoja V. T. parodÄ, kad susirado staliukÄ internete, susikomplektavo iÅ¡ atskirų dalių, buvo papildomas stalÄius. UžsisakÄ internetu ir pirko iÅ¡simokÄtinai. Gali bÅ«ti, kad už staliukÄ sumokÄjo 318 eurų. Atvežimas kainavo 15 eurų, bet jie įskaiÄiuoti į lizingo kainÄ . StaliukÄ priÄmÄ jos dukra. Liudytoja D. K. parodÄ, kad internetu užsisakÄ tÄ staliukÄ ir gruodžio 28 d. gavo iÅ¡ankstinÄ sÄ skaitÄ , jÄ apmokÄjo ir už savaitÄs gavo prekÄ.
IÅ¡ankstinÄje sÄ skaitoje buvo nurodyta 399 Eur, tiek ir sumokÄjo pavedimu per bankÄ , yra iÅ¡raÅ¡as. Liudytoja A. D. parodÄ, kad padÄjo kosmetinį staliukÄ reklamuoti, fotografuoti. Staliukas jai patiko ir direktorius padarÄ jai nuolaidÄ . Ji sumokÄjo 150 eurų pavedimu į sÄ skaitÄ . Liudytoja E. S. parodÄ, kad staliukÄ pirko internetu iÅ¡simokÄtinai. Direktorius jai padÄjo užpildyti dokumentus dÄl lizingo. Sumos neprisimena. Liudytoja K. S. parodÄ, kad sÅ«nų augino viena. Materialiai visada padÄdavo jos tÄvai â kaltinamojo moÄiutÄ ir senelis.
Visi kartu gyveno jos tÄvų bute (duomenys neskelbtini). Kai sÅ«nui suÄjo 15 metų, ji nusipirko atskirÄ butÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje ir su sÅ«numi persikÄlÄ gyventi ten. 2001 metai mirÄ jos tÄvas â P. senelis ir butÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje testamentu paliko savo anÅ«kui P.. BÅ«damas 22 metų P. vedÄ ir su žmona persikÄlÄ gyventi į butÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje. Ten jiems gimÄ vaikas. Kartu su jais gyvena P. moÄiutÄ (mano mama). P. rÅ«pinasi ja. 2007 metais P. be jos sutikimo su savo žmona skolinosi pinigų iÅ¡ P. pažįstamų â 60 tÅ«kstanÄių litų ir nusipirko sodo sklypÄ (duomenys neskelbtini), įformino banke kreditÄ namui statyti, įkeitÄ sklypÄ .
Po metų P. žmona, pasiÄmusi jų sÅ«nų, iÅ¡vyko gyventi į UkrainÄ pas kitÄ vyrÄ , palikdama P. visas skolas ir pradÄtÄ statybÄ . Po skyrybų 2009 m. bankas nutraukÄ kreditavimÄ . DÄl skolų buvo paduotas į teismÄ , areÅ¡tuota sÄ skaita ir butas (duomenys neskelbtini) gatvÄje. Tuo metu įmonÄ, kurioje dirbo P., bankrutavo. Vietoj atlyginimo P. gavo biuro daiktus, įmonÄs ekspozicijÄ . Jam atsirado galimybÄ pradÄti savo verslÄ . Ä®kÅ«rÄ Ä¯monÄ â(duomenys neskelbtini)â.
Reikalai klostÄsi sunkiai, jam trÅ«ko lÄšų verslui vystyti. Jis nusprendÄ paimti 20 000 litų kreditÄ Ä¯keisdamas jos butÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje. Po metų jis grÄ Å¾ino kreditÄ , įmonÄ vystÄsi, darbuotojų skaiÄius augo. P. vÄl paÄmÄ 91 tÅ«kstanÄio litų kreditÄ , įkeisdamas jos butÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje. Nurodytu laiku jis nesugebÄjo grÄ Å¾inti skolos ir teko skubiai parduoti jos butÄ už 34 tÅ«kstanÄius eurų. Jie atsiskaitÄ su A. D., o likusius pinigus įneÅ¡Ä Ä¯ bankÄ už sklypÄ (duomenys neskelbtini).
Tuo metu mirÄ jos mama (P. moÄiutÄ) (2017 metai) ir testamentu paliko P. savo dalį buto (duomenys neskelbtini) gatvÄje (duomenys neskelbtini) name, tai yra visas butas tapo P. nuosavybe. 2019 m. vasarÄ butÄ nusprendÄ parduoti. Butu susidomÄjo KlaipÄdos savivaldybÄ ir 2019-09-11 P. gavo kvietimÄ dalyvauti aukcione. Procesas užtruko kelis mÄnesius ir tik 2019 m. gruodžio mÄnesį galÄjo nusipirkti butÄ (duomenys neskelbtini). Su jos įgaliojimu buto įforminimu užsiÄmÄ P.. Butas kainavo 75 tÅ«kstanÄius eurų, buvo padaryta 2 tÅ«kstanÄių eurų nuolaida, galutinÄ kaina â 73 tÅ«kstanÄiai eurų.
Bute reikÄjo atlikti kapitalinį remontÄ . DÄl karantino remontas užtruko ir tik 2020 metų gruodžio mÄnesį sÅ«nus perveÅ¾Ä jÄ Ä¯ Vilnių. Sodo sklypÄ KalnuvÄnuose sÅ«nus įkeitÄ 2018 metais už 15 tÅ«kstanÄių eurų kreditÄ verslui vystyti. Laiku grÄ Å¾inti kredito nesugebÄjo, o sumokÄjo 2019 m. gruodžio mÄnesį pinigais, gautais pardavus butÄ KlaipÄdoje. Apie tai ji nežinojo, nors sklypas iÅ¡ esmÄs buvo nupirktas už jos pinigus. Ji seniai norÄjo parduoti šį sklypÄ , todÄl privertÄ P. perraÅ¡yti jį savo vardu, kad jis neįkeistų jo ir neįklimptų į naujas skolas.
Pardavus butÄ KlaipÄdoje ir nupirkus butÄ Vilniuje, liko apie 50 tÅ«kstanÄių eurų. 20 tÅ«kstanÄių eurų P. paÄmÄ verslui, o 25 tÅ«kstanÄius eurų paliko buto remontui. Å iuos pinigus P. pervedÄ Ä¯ jos kortelÄ, kuria ir anksÄiau naudojosi, nes jo sÄ skaita dažnai bÅ«davo areÅ¡tuota dÄl skolų (t. 13, b. l. 184). SpecialistÄ D. B. parodÄ, kad apskaiÄiuodama į apskaitÄ neįtrauktÄ darbo užmokestį vadovavosi liudytojų parodymais. Kompensacijos už darbÄ lauko sÄ lygomis iki 2017-06-30 turÄjo bÅ«ti numatytos darbo sutartyje, Å¡ios kompensacijos galÄjo bÅ«ti mokamos ne didesnÄs nei 50 proc. darbo užmokesÄio, jos yra neapmokestinamos.
Atliekant UAB â(duomenys neskelbtini)â patikrinimÄ nebuvo pateikti buhalterinÄs apskaitos dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad tokios kompensacijos buvo mokamos. Liudytojai nurodÄ, už kurį laikotarpį koks mÄnesinis darbo užmokestis buvo gaunamas, ir ji skaiÄiavo pagal liudytojų parodymus. Liudytojai nedavÄ parodymų apie atostogas ir nedarbingumÄ , neiÅ¡skyrÄ, kad tuo laikotarpiu jie pajamų negavo. IÅ¡ pateiktų dokumentų matÄ, kad darbdavys darÄ iÅ¡skaitas antstoliams, tokios iÅ¡skaitos yra įvertintos ir jos nÄra iÅ¡vadoje apmokestinamos papildomai.
Suma, iÅ¡mokÄta kaip ligos iÅ¡moka, yra įtraukta į mokÄtinÄ darbo užmokestį ir nÄra papildomai apmokestinta. Ligos iÅ¡moka buvo priskirta prie mokÄtino darbo užmokesÄio. Jei suma 800 eurų, o už ligos iÅ¡mokÄ skirta 40 eurų, tai apmokestinama bus 760 eurų. Jei darbuotojas parodo, kad gaudavo tik minimalųjį darbo užmokestį, tai tokio liudytojo apklausos nevertina. Jeigu darbuotojas nurodo konkreÄias sumas tam tikram laikotarpiui, tada jos vertinamos. UAB â(duomenys neskelbtini)â 61 atveju neužregistravo pardavimų už nustatytÄ vertÄ.
IÅ¡vadoje apraÅ¡yta, kokios nedeklaruotos pajamos nustatytos, pirminiais dokumentais nepagrįstos, neužregistruotos. Specialisto iÅ¡vadoje atsakyta apie MB â(duomenys neskelbtini)â, dÄl 61 dokumento nebuvimo, dÄl UAB â(duomenys neskelbtini)â 6 atvejų, kai vertÄ nenustatyta pajamų užregistravimo atveju. Negalima nustatyti, kokiomis lÄÅ¡omis UAB â(duomenys neskelbtini)â nurodytu laikotarpiu iÅ¡mokÄjo darbuotojams darbo užmokestį. SpecialistÄ R. K. parodÄ, kad tyrimÄ atliko pagal 2021-10-12 KlaipÄdos apygardos teismo nutartyje užduotÄ klausimÄ :
âKokia laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2019-11-30 UAB â(duomenys neskelbtini)â darbuotojams M. P., R. V., A. A., E. R., M. G., R. J., M. K., A. A., V. T., E. J., V. R., A. K., Ž. V., T. K., A. G., L. V., R. B., I. Ä., R. J., A. Å . pagal jų parodymus iÅ¡mokÄta bei priskaityta darbo užmokesÄio suma buvo nepagrįsta apskaitos dokumentais ir neužregistruota apskaitos registruose pagal darbo laiko apskaitÄ ?â Darbo užmokesÄio žiniaraÅ¡Äiuose yra nurodytas tik priskaitytas darbo užmokestis bei iÅ¡skaiÄiuotas gyventojų pajamų mokestis, iÅ¡skaitos valstybiniam socialiniam draudimui, į Pensijų fondÄ .
Darbo užmokesÄio žiniaraÅ¡Äiuose neiÅ¡siskiria kompensacijos už darbo lauko sÄ lygas. Atsakant į pateiktÄ klausimÄ buvo įvertintas tik darbuotojų sirgimo laikotarpis. Vertino liudytojų parodymus teisme, matyti, kad liudytojų parodymai apklausos protokoluose, suraÅ¡ytuose ikiteisminio tyrimo byloje, ir parodymai, duoti teisme, nesikeiÄia. R. V. patvirtino teismo posÄdyje: âFNTT pasakiau viskÄ . Ä® mÄnesį turÄdavo bÅ«ti 700-800, FNTT viskÄ pasakiau.â PažiÅ«rÄta, kÄ jis pasakÄ FNTT, tai buvo praeitos specialisto iÅ¡vados 15 priedas, R.
V. nurodÄ kiekvienÄ mÄnesį, kiek jam buvo iÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio. Kitas buvo Ž. V., jis sako, kad gavo minimalųjį darbo užmokestį į rankas, jis dirbo 2016â2017 m., tuo metu minimalusis darbo užmokestis buvo 380 eurų. A. K. sakÄ, kad gavo darbo užmokestį. Specialisto iÅ¡vadoje pasisakÄ apie priskaitytÄ darbo užmokestį, nenagrinÄjo iÅ¡mokų dÄl individualios veiklos, nes toks klausimas nebuvo užduotas. Vertinant pagal individualios veiklos pažymÄ A. K. už darbÄ turÄjo gauti pagal pinigų priÄmimo kvitus.
Ar tai buvo įforminta dokumentais, ji negali pasakyti, nes neturÄjo visos įmonÄs buhalterinÄs apskaitos, tyrÄ tik darbo užmokestį, o tai skirtingi dalykai. Darbo užmokesÄio žiniaraÅ¡Äiuose apie individualiÄ veiklÄ niekur nebuvo nurodyta. Atsakydama į klausimus apie priskaitytÄ ir iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį, vertino darbo užmokesÄio priskaiÄiavimo žiniaraÅ¡Äius, iÅ¡mokas už nedarbingumo laikotarpius. Darbo ginÄų komisijos iÅ¡vados nepriskaiÄiuotam darbo užmokesÄiui įtakos neturi.
NPD buvo įvertintas tiems darbuotojams, kuriems priklausÄ. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. minimalusis darbo užmokestis buvo 300 eurų. VÄliau jis kilo iki 325 eurų Å¡eÅ¡is mÄnesius, paskui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d. buvo 350 eurų, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 380 eurų, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 400 eurų, 2019 metais buvo 555 eurai. Remiantis 2019-10-21 Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau â FNTT prie LR VRM) KlaipÄdos apygardos valdyboje buvo gauta kriminalinÄs žvalgybos informacija apie UAB â(duomenys neskelbtini)â neteisÄtÄ Å«kinÄ veiklÄ , t. y. kad direktorius P. S. darbuotojams grynaisiais pinigais moka neoficialų darbo užmokestį, kuris neatvaizduojamas buhalterinÄje apskaitoje.
Duotas pavedimas atlikti UAB â(duomenys neskelbtini)â patikrinimÄ (t. 1, b. l. 10). Remiantis 2019-10-22 Patikrinimo aktu nustatyta, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â, į. k. 302414152, vykdo veiklÄ adresu (duomenys neskelbtini). Ä®monÄs pagrindinÄ veikla â korpusinių baldų gamyba ir pardavimas. Atliekant patikrinimÄ Ä¯monÄs veiklos vykdymo vietoje, susisiekus telefonu su įmonÄs direktoriumi P. S., jis atsisakÄ atvykti ir dalyvauti patikrinime. Patikrinimo metu iÅ¡ įmonÄje dirbusių darbuotojų paimti raÅ¡tiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai apie darbÄ Ä¯monÄje, paimti įvairÅ«s rankraÅ¡tiniai užraÅ¡ai ir darbo grafikai (t. 1, b. l. 12â13).
Remiantis 2019-10-31 ir 2019-11-15 Dokumentų ir (ar) daiktų paÄmimo aktais nustatyta, kad dalyvaujant UAB â(duomenys neskelbtini)â direktoriui P. S. paimti UAB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄs apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 15â17, 19). Remiantis 2019-11-04 P. S. paaiÅ¡kinimu FNTT prie LR VRM KlaipÄdos apygardos valdybos virÅ¡ininkui nustatyta, kad jis UAB â(duomenys neskelbtini)â įkÅ«rÄ 2009 m. birželio 30 d ir nuo to laiko iki dabar yra vienintelis akcininkas ir direktorius.
PagrindinÄ Ä¯monÄs veikla yra baldų gamyba ir projektavimas, įmonÄje dirba 7 darbuotojai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. iÅ¡ įmonÄs kasos grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo gavo ne mažiau kaip 72 000 Eur, kuriuos panaudojo medžiagoms pirkti ir darbuotojų atlyginimams iÅ¡mokÄti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. iÅ¡ įmonÄs kasos buvo grynaisiais pinigais atsiskaityta su tiekÄjais už ne mažiau kaip 138 000 Eur. Skirtumas, kuris susidaro ne mažiau kaip 66 000 Eur grynaisiais pinigais, už kuriuos atsiskaitÄ su medžiagų tiekÄjais, gautas iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â ir MB â(duomenys neskelbtini)â. 2018 m. rugsÄjo ar spalio mÄn. per du kartus iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â buvo paimta 15 000 Eur paskola jo vardu.
Pinigus UAB â(duomenys neskelbtini)â pervedÄ Ä¯ jo mamos K. S. banko sÄ skaitÄ , nes jo banko sÄ skaitas buvo areÅ¡tavÄs antstolis. MinÄti pinigai buvo panaudoti jo įmonÄs UAB â(duomenys neskelbtini)â veikloje. LikusiÄ sumÄ , ne mažiau kaip 51 000 Eur grynaisiais pinigais, jo įmonÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â gavo iÅ¡ MB â(duomenys neskelbtini)â už parduotus kosmetikos staliukus. Å ių pinigų UAB â(duomenys neskelbtini)â neįtraukÄ Ä¯ įmonÄs buhalterinÄ apskaitÄ .
Nuo 2017 m. sausio mÄn. iki 2019 m. spalio 22 d. dirbantiems darbuotojams iÅ¡mokÄjo neoficialų darbo užmokestį, kurio bendra suma ne mažiau kaip 14 400 Eur. Kiekvienam dirbusiam darbuotojui mokÄjo kas mÄnesį ne mažesnį kaip 100 Eur priedÄ , kurio neįtraukdavo į įmonÄs buhalterinÄ apskaitÄ (t. 1, b. l. 20). Remiantis 2019-11-15 P. S. paaiÅ¡kinimu FNTT prie LR VRM KlaipÄdos apygardos valdybos virÅ¡ininkui nustatyta, kad jis nurodÄ, kad pateiktuose 2019 m. kasos dokumentuose jam kaip atskaitingam asmeniui pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡ viso iÅ¡duota 64 387,68 Eur grynaisiais pinigais.
Už minÄtus grynuosius pinigus 2017â2019 m. jis pirko prekes įmonÄs reikmÄms. Å iuos iÅ¡laidas pateisinanÄius dokumentus jis pateikdavo įmonÄs buhalterei J. M., kuri iÅ¡laidas įtraukdavo į mÄnesines avansines apyskaitas, nurodydama, kad prekes jis pirko iÅ¡ savo asmeninių lÄšų. MinÄti pinigai buvo gauti per 2017â2019 m. už klientams parduotas prekes ar suteiktas paslaugas pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, taÄiau laiku neįneÅ¡ti į įmonÄs kasÄ . DÄl Å¡ių veiksmų atsirado skola atskaitingam asmeniui, t. y. jam.
Visiems klientams jis iÅ¡raÅ¡ydavo pinigų priÄmimo kvitus. Taip buhalterinÄje apskaitoje laiku nebuvo suvesti klientų atsiskaitymai, kurie buvo perkelti ir į įmonÄs finansines ataskaitas, t. y. 2017â2019 m. įmonÄs atsakingi asmenys teikÄ neteisingus duomenis mokesÄių administratoriui apie įmonÄs pajamas, pelnÄ ar turtÄ . Taip pat pateiktuose kasos dokumentuose jis kaip atskaitingas asmuo per 2019 m. į įmonÄs kasÄ Ä¯neÅ¡Ä grynaisiais pinigais 63 805 Eur, gautus iÅ¡ klientų 2017â2019 m., taÄiau jų nebuvo įforminÄs įmonÄs kasoje. 2019-05-02 įformintas kasos pajamų orderis Nr. 037 apie iÅ¡ MB â(duomenys neskelbtini)â gautÄ 15 260 Eur avansÄ , 2019-10-31 įformintas kasos pajamų orderis Nr. 051 apie gautÄ 6 350 Eur avansÄ , 2019-10-31 įformintas kasos pajamų orderis Nr. 052 apie gautÄ 3 800 Eur avansÄ .
SÄ skaita faktÅ«ra už Å¡iuos baldus yra iÅ¡raÅ¡yta 2019-10-31 27 404,12 Eur sumai, P. S. nurodÄ, kad jÄ pateiks vÄliau. Realiai tai buvo atsiskaitymas už UAB â(duomenys neskelbtini)â jau patiektus MB â(duomenys neskelbtini)â baldus, kuriuos MB â(duomenys neskelbtini)â irgi jau buvo pardavusi ir gavusi atsiskaitymÄ už juos. MB â(duomenys neskelbtini)â jis yra vienintelis dirbantis asmuo, visus darbus atlieka kaip bendrijos steigÄjas. Kasos iÅ¡laidų orderiai ir kasos pajamų orderiai iÅ¡raÅ¡yti atgaline data ir pateikti FNTT prie LR VRM KlaipÄdos apygardos valdybos pareigÅ«nams jau pradÄjus įmonÄs patikrinimÄ (t. 1, b. l. 21â22).
Remiantis 2019-11-20 Patikrinimo aktu nustatyta, kad iÅ¡analizavus visus patikrinimo metu gautus ir paimtus dokumentus, gautus buvusių ir esamų darbuotojų, įmonÄs direktoriaus paaiÅ¡kinimus nustatyta, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â vadovas P. S. 2015â2019 m. iÅ¡mokÄjo ne mažiau kaip 42 000 Eur įmonÄje dirbantiems ir dirbusiems darbuotojams buhalterinÄje apskaitoje neatvaizduoto darbo užmokesÄio ir teikÄ neteisingas ataskaitas atsakingoms valstybÄs institucijoms. Taip pat nustatyta, kad įmonÄje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinÄ apskaita, t. y. nuo 2019-01-01 iki dabar UAB â(duomenys neskelbtini)â pardavÄ baldų MB â(duomenys neskelbtini)â už 27 404,12 Eur ir neiÅ¡raÅ¡Ä PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nors faktiÅ¡kai MB â(duomenys neskelbtini)â gavusi baldus iÅ¡ karto parduodavo juos fiziniams ar juridiniams asmenimis.
Taigi P. S. iÅ¡vengÄ nuo minÄtos sumos PVM sumokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (t. 1, b. l. 32â33).??? Remiantis 2020-01-17 ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rÄtas interneto puslapis www.jbm.lt. Ä® interneto prieigÄ suvedus adresÄ (duomenys neskelbtini) atsidaro (duomenys neskelbtini) interneto puslapis, jame iÅ¡ karto iššoka reklaminis langas su nuoroda âUžsisakykite makiažo staliukÄ â, kurioje pavaizduotas makiažo staliukas ir nurodyti makiažo staliuko privalumai (12 pozicijų) (t. 1, b. l. 76â79).
Remiantis 2020-01-20â2020-01-21 ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rÄti MB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpio nuo 2018-11-01 iki 2019-10-31 (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpio nuo 2019-06-25 iki 2019-10-11 (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ai, nustatyti fiziniai asmenys, pervedÄ pinigus už įsigytus kosmetinius staliukus MB â(duomenys neskelbtini)â (t. 1, b. l. 80â84). Remiantis 2019-11-26 ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rÄti liudytojo R.
V. savanoriÅ¡kai pateikti UAB â(duomenys neskelbtini)â dokumentai. Nustatyta, kad lapuose, kuriuose yra informacija apie R. V. iÅ¡mokÄtÄ atlyginimÄ , yra uždÄtas P. S. atspaudas ir pasiraÅ¡yta paraÅ¡u. SÄ siuvinyje yra rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai apie iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį: 2018 m. rugsÄjis â apibraukta â732 Eurâ. 2018 m. spalis â apibraukta â732 Eurâ, 2018 m. lapkritis â paraÅ¡yta â644 Eurâ, 2018 m. gruodis â paraÅ¡yta â576 Eurâ, 2019 m. sausis â paraÅ¡yta â748 Eurâ, 2019 m. vasaris â paraÅ¡yta â680 Eurâ, 2019 m. kovas â âparaÅ¡yta 680 Eurâ, 2019 m. balandis â paraÅ¡yta â714 Eurâ, 2019 m. geguÅ¾Ä â paraÅ¡yta du kartus po â50 Eurâ (t. 1, b. l. 93â96, 107â116).
Remiantis 2018-04-30 Darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus P. S. ir darbuotojo R. V., nustatyta, kad jis priimtas dirbti baldų surinkÄju, alga 400 eurų per mÄnesį, mokama du kartus per mÄnesį 15 d. ir 28 d., darbo laiko norma 8 val. per dienÄ , 5 darbo dienų savaitÄ (t. 1, b. l. 97â98). Remiantis 2019-11-28 Tarnybinio praneÅ¡imu nustatyta, kad A. A. elektroniniu paÅ¡tu pateikÄ 2016-02-19 Darbo sutartį, 2019-01-31 PraÅ¡ymÄ KlaipÄdos teritorinio skyriaus darbo ginÄų komisijai dÄl nesumokÄto darbo užmokesÄio bei 2019-01-21 Darbo ginÄų komisijos atsisakymÄ nagrinÄti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 121, 124â129).
Remiantis 2016-02-19 Darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus P. S. ir darbuotojo A. A., nustatyta, kad jis priimtas dirbti baldų surinkÄju-montuotoju, alga 350 eurų per mÄnesį, mokama du kartus per mÄnesį 15 d. ir 28 d., darbo laiko norma 8 val. per dienÄ , 5 darbo dienų savaitÄ (t. 1, b. l. 122â123). Remiantis 2020-01-15 liudytojo T. K. apklausos protokolu nustatyta, kad jis pateikÄ 2012-06-12 Darbo sutartį, 2015-07-31 Ä®sakymÄ dÄl darbo sÄ lygų pakeitimo, 2016-05-16 PraÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo (t. 1, b. l. 171, 174, 175).
Remiantis 2012-06-12 Darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus P. S. ir darbuotojo T. K., nustatyta, kad jis priimtas dirbti baldų surinkÄju, alga 800 litų per mÄnesį, darbo laiko norma 8 val. per dienÄ , 5 darbo dienų savaitÄ (t. 1, b. l. 172â173). Remiantis 2020-02-12 liudytojos O. Å . apklausos protokolu nustatyta, kad ji pateikÄ dokumentus, susijusius su kosmetinio staliuko įsigijimu: 2018-12-19 iÅ¡ankstinÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-12-19 mokÄjimo orderį, kurio suma 408 Eur, susiraÅ¡inÄjimÄ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) dÄl kosmetinio staliuko įsigijimo (t. 2, b. l. 24â28).
Remiantis 2020-02-13 Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad I. K. pateikÄ MB â(duomenys neskelbtini)â 2019-05-16 iÅ¡ankstinÄ sÄ skaitÄ dÄl kosmetinio staliuko įsigijimo už 415 Eur (t. 2, b. l. 38). Remiantis 2020-02-20 Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad D. K. pateikÄ MB â(duomenys neskelbtini)â 2018-12-28 iÅ¡ankstinÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dÄl kosmetinio staliuko įsigijimo už 399 Eur (t. 2, b. l. 61). Remiantis 2020-02-24 E. S. apklausos protokolu nustatyta, kad ji pateikÄ sutartį, pagal kuriÄ buvo sumokÄta už jos įsigytÄ kosmetinį staliukÄ 425 Eur (t. 2, b. l. 66â72).
Remiantis 2020-03-05 Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad R. B. pateikÄ MB â(duomenys neskelbtini)â apskaitos registrus: pirkimo operacijų (2019 m.), pardavimo operacijų (2019 m.), sÄ skaitų aktyvumo ataskaitÄ (2019 m.) (t. 2, b. l. 91â97). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos KlaipÄdos skyriaus Darbo ginÄų komisijos pateiktais dokumentais nustatyta, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â darbuotojai A. A., E. J., E. R., A. G., Ž.
V., A. A., E. J., R. V. teikÄ praÅ¡ymus dÄl neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio (t. 3, b. l. 4â5, 7, 22, 26, 40â42, 45, 72, 79, 87, 138â139). Remiantis tyrimo metu pateiktais dokumentais nustatyta, kad kosmetinius staliukus pirko iÅ¡ MB â(duomenys neskelbtini)â: UAB â(duomenys neskelbtini)â už 450 Eur (t. 8, b. l. 5â7), Lietuvos vaistininkų sÄ junga už 750 Eur (t. 8, b. l. 10â11), UAB â(duomenys neskelbtini)â už 390,83 Eur (t. 8, b. l. 13â16). Remiantis 2020-01-24 UAB â(duomenys neskelbtini)â (buvusi AB â(duomenys neskelbtini)â) pateiktomis bendradarbiavimo sutartimis nustatyta, kad fiziniams asmenims buvo suteiktos tikslinÄs paskolos kosmetiniams staliukams pirkti iÅ¡ MB â(duomenys neskelbtini)â (t. 8, b. l. 19â61).
Remiantis 2020-01-21 V. I. komercinÄs firmos â(duomenys neskelbtini)â dokumentais nustatyta, kad 2019-02-07 iÅ¡ MB â(duomenys neskelbtini)â pirko dÄÅ¾Ä už 149 Eur (t. 8, b. l. 63â66). Remiantis 2020-01-21 KlaipÄdos lopÅ¡elio-darželio â(duomenys neskelbtini)â dokumentais nustatyta, kad 2019-02-07 iÅ¡ MB â(duomenys neskelbtini)â pirko radiatoriaus apsaugines groteles už 1 000 Eur (t. 8, b. l. 68â73). Remiantis 2020-07-15 ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rÄjus P. S. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad 2019-12-18 KlaipÄdos m. savivaldybÄs administracija pervedÄ 124 300 Eur sumÄ už buto, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimÄ .
Pervedus nurodytÄ sumÄ , P. S. perveda bendrÄ 70 000 Eur sumÄ fiziniams asmenims, pavedime nurodydamas âUž mamos K. S. buto pirkimÄ adresu (duomenys neskelbtini)â. Be to, 2019-12-31 perveda 25 000 Eur sumÄ Ä¯ K. S. banko sÄ skaitÄ , pavedime nurodydamas âSkolos grÄ Å¾inimas mamaiâ (t. 8, b. l. 132â135, 136â140). Remiantis 2020-04-09 KlaipÄdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo valdybos KlaipÄdos skyriaus pareiÅ¡kimÄ atsakovei UAB â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡kelta bankroto byla (t. 8, b. l. 153â156).
Remiantis 2020-05-29 Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atliktas laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 MB â(duomenys neskelbtini)â Å«kinÄs finansinÄs veiklos tyrimas. MB â(duomenys neskelbtini)â įregistruota Juridinių asmenų registre 2018-12-12, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). PagrindinÄ vykdomos veiklos rūšis â įstaigos baldų didmeninÄ prekyba. Nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 kaip įmonÄs vadovas (direktoriumi) buvo įregistruotas P. S..
Nustatyta, kad MB â(duomenys neskelbtini)â iki 2019-10-22 nepanaudojo ir registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 61 baldų komplekto iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur įsigijimui iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â už nenustatytÄ vertÄ pagrįsti. Laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-12-31 14 atvejų nepanaudojo apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 14 vnt. baldų komplektų įsigijimui iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â už nenustatytÄ vertÄ pagrįsti.
MB â(duomenys neskelbtini)â iki 2019-10-22 nepagrindÄ ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju piniginių lÄšų iÅ¡mokÄjimo iÅ¡ kasos, iÅ¡ viso 15 260 Eur, taigi laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 nesilaikÄ 2001 m. lapkriÄio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad âį apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimuâ; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad âvisos Å«kinÄs operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinÄs operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykusâ, tai yra: - laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju iÅ¡ viso 25 717,71 Eur nepanaudojo apskaitos dokumentų įsigijimui pagrįsti ir laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-12-31 14 atvejų nepanaudojo apskaitos dokumentų 14 vnt. baldų komplektų įsigijimui iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â už nenustatytÄ vertÄ pagrįsti, - laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju nepagrindÄ kasos iÅ¡laidų orderiu piniginių lÄšų iÅ¡mokÄjimo iÅ¡ kasos, iÅ¡ viso 15 260 Eur, UAB â(duomenys neskelbtini)â.
NesilaikÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 âDÄl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto, kur nurodyta âpinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderįâ; 16 punkto, kur nurodyta âvisos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â, reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 apskaitos dokumentu (kasos iÅ¡laidų orderiu) nepagrindÄ ir apskaitos registre âKasos knygaâ neužregistravo 1 atveju iÅ¡ viso 15 260,00 Eur piniginių lÄšų iÅ¡mokÄjimo UAB â(duomenys neskelbtini)â.
DÄl 2001 m. lapkriÄio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonÄs veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (t. 8, b. l. 175â188). Remiantis 2020-06-30 Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atliktas laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 UAB â(duomenys neskelbtini)â Å«kinÄs finansinÄs veiklos tyrimas.
Nustatyta, kad jeigu UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 iÅ¡mokÄjo 20 darbuotojų papildomai 69 321,18 Eur darbo užmokesÄio, tai nepagrindÄ apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iÅ¡ viso 69 321,18 Eur darbo užmokesÄio iÅ¡mokÄjimo, 98 083,58 Eur darbo užmokesÄio priskaitymo. Nustatyta, kad: - laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindÄ ir apskaitos registruose neužregistravo 61 atveju PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, 61 baldų komplekto iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindÄ ir apskaitos registruose neužregistravo 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB â(duomenys neskelbtini)â už nenustatytÄ vertÄ.
Jeigu UAB â(duomenys neskelbtini)â kasos pajamų orderiu nepagrindÄ ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju piniginių lÄšų įneÅ¡imo į kasÄ , iÅ¡ viso 152 60 Eur, jeigu UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 iÅ¡mokÄjo 20 darbuotojų 317 atvejais iÅ¡ viso 150 808 Eur darbo užmokesÄio, tai laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 nepagrindÄ apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iÅ¡ viso: 69 321,18 Eur darbo užmokesÄio iÅ¡mokÄjimo, 98 083,58 Eur darbo užmokesÄio priskaitymo, 18 206,71 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesÄio, 6 023,71 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (iki 2018-12-31 â 6 proc., nuo 2019-01-01 â 6,98 proc.), 3 680,01 Eur socialinio draudimo įmokų (iki 2018-12-31 â 3 proc., nuo 2019-01-01 â 12,52 proc.), 851,92 Eur iÅ¡skaiÄiuotų įmokų į Pensijų fondÄ (1 proc., 2 proc., 3 proc.), 28 657,51 Eur priskaitytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ (30,98 proc., 31,18 proc., 1,77 proc.), 106,83 Eur priskaitytų įmokų į Garantinį fondÄ (0,2 proc.), taigi UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 nesilaikÄ 2001 m. lapkriÄio 6 d.
Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad âį apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimuâ, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad âvisos Å«kinÄs operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinÄs operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykusâ, t. y.: - laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju nepagrindÄ PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis 61 baldų komplekto iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindÄ 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB â(duomenys neskelbtini)â už nenustatytÄ vertÄ, - laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju nepagrindÄ kasos pajamų orderiu piniginių lÄšų įneÅ¡imo į kasÄ , iÅ¡ viso 15 260 Eur, iÅ¡ MB â(duomenys neskelbtini)â, - laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 apskaitos dokumentais nepagrindÄ 20 darbuotojų 317 atvejų iÅ¡ viso 69 321,18 Eur darbo užmokesÄio iÅ¡mokÄjimo, 98 083,58 Eur darbo užmokesÄio priskaitymo, 18 206,71 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesÄio, 10 555,64 Eur mokesÄių ir įmokų iÅ¡skaiÄiavimo iÅ¡ priskaiÄiuoto atlyginimo, 28 657,51 Eur priskaitytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ (30,98 proc., 31,18 proc., 1,77 proc.), 106,83 Eur priskaitytų įmokų į Garantinį fondÄ (0,2 proc.), iÅ¡ jų: 2015 m.
â 51,11 Eur, 2016 m. â 55,72 Eur. DÄl 2001 m. lapkriÄio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonÄs veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Pažeisdama 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad ânuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinÄ buveinÄ arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinÄ bazÄ, kaip mokestį iÅ¡skaiÄiuojantys asmenys iÅ¡mokÄdami iÅ¡mokas, pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasÄs pajamoms, privalo apskaiÄiuoti, iÅ¡skaiÄiuoti ir sumokÄti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestįâ, 24 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âmokestį iÅ¡skaiÄiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokÄjÄs iÅ¡mokas, pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasÄs pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokÄtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaiÄiuotÄ ir sumokÄtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijasâ, reikalavimus, MetinÄse A klasÄs iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaiÄiuoto ir sumokÄto pajamų mokesÄio deklaracijose (forma FR0573) už 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir MetinÄse gyventojams iÅ¡mokÄtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasÄs pajamoms, deklaracijose (forma GPM312) už 2018 m., 2019 m., MÄnesinÄse pajamų mokesÄio nuo A klasÄs pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 2â12 mÄn., 2016 m. 2â12 mÄn., 2017 m. 1â12 mÄn. ir MÄnesinÄse pajamų mokesÄio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1â12 mÄn., 2019 m. 1â11 mÄn. deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ , o bÅ«tent:
1) MetinÄse A klasÄs iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaiÄiuoto ir sumokÄto pajamų mokesÄio deklaracijose (forma FR0573) 5 atvejais už 2015â2017 m., MetinÄse gyventojams iÅ¡mokÄtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasÄs pajamoms, deklaracijose (forma GPM312) už 2018â2019 m. nedeklaravo iÅ¡ viso 98 083,58 Eur (16 eilutÄje, 2015 m., â 25 573,08 Eur, 2016 m. â 27 857,72 Eur, 2017 m. â 22 145,00 Eur, 4 eilutÄje, 2018 m., â 15 448,57 Eur, 2019 m. â 7 059,21 Eur) bendros iÅ¡mokų sumos ir 18 206,71 Eur (17 eilutÄje, 2015 m., â 4 535,68 Eur, 2016 m. â 5 287,13 Eur, 2017 m. â 3 939,78 Eur, 5 eilutÄje, 2018 m., â 2 851,95 Eur, 2019 m. â 1 592,17 Eur) bendros iÅ¡skaiÄiuotos gyventojų pajamų mokesÄio sumos;
2) MÄnesinÄse pajamų mokesÄio nuo A klasÄs pajamų deklaracijose (forma FR0572) 57 atvejais už 2015 m. 2â12 mÄn., 2016 m. 2â12 mÄn., 2017 m. 1â12 mÄn. ir MÄnesinÄse pajamų mokesÄio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1â12 mÄn., 2019 m. 1â11 mÄn. nedeklaravo iÅ¡ viso 94 426,94 Eur iÅ¡mokÄtų iÅ¡mokų, (2015 m. â 23 761,74 Eur (18 eilutÄje), 2016 m. â 26 012,42 Eur (18 eilutÄje), 2017 m. â 22 145,00 Eur (18 eilutÄje), 2018 m. â 15 448,57 Eur (5 eilutÄje), 2019 m.
â 7 059,21 Eur (5 eilutÄje), 17 537,17 Eur iÅ¡skaiÄiuoto pajamų mokesÄio (2015 m. â 4 215,96 Eur, 2016 m. â 4 937,31 Eur (19, 20 eilutÄse), 2017 m. â 2 143,91 Eur (19, 20 eilutÄse), 2018 m. â 2 851,95 Eur (6,7 eilutÄse), 2019 m. â 1 592,17 Eur (6, 7 eilutÄse). Pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âPVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:
1) prekÄs tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;
3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominÄ veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toksâ, 14 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad âÅ¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekÄ arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolÄ apskaiÄiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksÄiau:
1) kai prekÄ perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekÄ ar suteiktÄ paslaugÄ â, 90 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âuž mokestinį laikotarpį mokÄtina į biudžetÄ PVM suma, apskaiÄiuota Å¡io Ä®statymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokÄta į biudžetÄ ne vÄliau kaip iki Å¡io Ä®statymo 85 <â¦> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigosâ, 85 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âjeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mÄnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi bÅ«ti pateikta ne vÄliau kaip iki kito mÄnesio 25 dienosâ, reikalavimus, 9 atvejais pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio deklaracijose (forma FR0600) už 2019 m. 1â9 mÄn. deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ , t. y. neįraÅ¡Ä Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 20 905,88 Eur PVM apmokestinamų sandorių (11 eilutÄje), 4 390,23 Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutÄje), 4 390,23 Eur mokÄtino į biudžetÄ PVM (36 eilutÄje).
Pažeisdama 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies (nuo 2017-01-01 12 straipsnio 1 ir 2 dalies), kur nurodyta, kad â1. DraudÄjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaiÄiuoja, iÅ¡skaiÄiuoja ir moka draudÄjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. PriskaiÄiuotas socialinio draudimo įmokas draudÄjas sumoka ne vÄliau kaip iki kito mÄnesio 15 dienosâ; 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 â 17 str. 2 d.), kur nurodyta, kad âdraudÄjai privalo teisingai ir laiku apskaiÄiuoti bei mokÄti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡io ir kitų įstatymųâ, ir 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad âdraudÄjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaiÄiuotų pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos socialinio draudimo įmokosâ, 17 straipsnio 2 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad âasmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaiÄiuotų pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos socialinio draudimo įmokosâ; 17 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad âasmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1â5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaiÄiuotų pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos socialinio draudimo įmokosâ, 2003-07-04 Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 8 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad â<...> pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokosâ; 8 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad â<...> pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaiÄiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokosâ; 10 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âvalstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lÄÅ¡omis mokamos įmokos <...> draudÄjų apskaiÄiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarkaâ; 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad âdalyvio lÄÅ¡omis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudÄjų apskaiÄiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarkaâ, 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (galiojo iki 2016-12-31) 3 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad âÅ¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaiÄiuoto darbuotojams darbo užmokesÄio, nuo kurio skaiÄiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiuiâ, reikalavimus, pateiktuose už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 103 atvejais PraneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) (2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m.) deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ â apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 94 678,72 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutÄje P20.4), iÅ¡ jų: 2015 m.
â 25 573,08 Eur, 2016 m. â 26 786,07 Eur, 2017 m. â 21 810,06 Eur, 2018 m. â 13 450,30 Eur, 2019 m. â 7 059,21 Eur ir 37 762,33 Eur įmokų (eilutÄje P20.5), iÅ¡ jų: 2015 m. â 10 385,76 Eur, 2016 m. â 11 219,12 Eur, 2017 m. â 8 930,85 Eur, 2018 m. â 5 507,74 Eur, 2019 m. â 1 718,86 Eur. Be to, 7 atvejais PraneÅ¡imuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD) deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ â apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 1 502,38 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutÄje P5) ir 625,50 Eur įmokų (eilutÄje P6) ir 4 atvejais Elektroniniuose praÅ¡ymuose dÄl apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo duomenų tikslinimo (forma PT) deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ â apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 1 902,48 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutÄje A11) ir 825,32 Eur įmokų (eilutÄje A12), t. y. pateiktuose 114 praneÅ¡imų deklaravo tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie turtÄ â apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaiÄiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iÅ¡ viso 98 083,58 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 39 213,15 Eur įmokų.
Deklaravusi tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 neapskaiÄiavo, nedeklaravo ir nesumokÄjo į valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ viso 57 526,69 Eur mokesÄių ir įmokų, iÅ¡ jų: 18 206,71 Eur gyventojų pajamų mokesÄio, 6 023,71 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 32 337,52 Eur socialinio draudimo įmokų, 851,92 Eur pensijų įmokų, 106,83 Eur įmokų į Garantinį fondÄ (t. 9, b. l. 57â84). Remiantis 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â nuo nepriskaityto 86 344,27 Eur darbo užmokesÄio nepriskaiÄiavo, nedeklaravo ir nesumokÄjo iÅ¡ viso 50 481,89 Eur (16 204,48 + 34 183,44 + 93,97) (2015 m.
â 13 662,15 Eur, 2016 m. â 14 342,54 Eur, 2017 m. â 11 526,43 Eur, 2018 m.â 8 191,97 Eur, 2019 m.â 2 758,80 Eur) mokesÄių ir įmokų, iÅ¡ jų: - ValstybÄs biudžetui iÅ¡ viso 16 204,48 Eur gyventojų pajamų mokesÄio (iki 2018-12-31 â 15 proc., nuo 2019-01-01 â 20 proc., iÅ¡ jų: 2015 m. â 4 150,86 Eur, 2016 m. â 4 561,94 Eur, 2017 m. â3 565,44 Eur, 2018 m. â 2 562,49 Eur, 2019 m. â 1 363,75 Eur); - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iÅ¡ viso 34 183,44 Eur įmokų (2015 m.
â9 464,52 Eur, 2016 m. â 9 733,40 Eur, 2017 m. â 7 960,99 Eur, 2018 m. â 5 629,48 Eur, 2019 m. â 1 392,05 Eur); - Garantiniam fondui 93,97 Eur 0,2 proc. įmokų, iÅ¡ jų: 2015 m. â 46,77 Eur, 2016 m. â 47,20 Eur (t. 14, b. l. 165â181). Remiantis 2020-11-18 PraneÅ¡imu apie nesumokÄtus mokesÄius ir numatomÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir 2020-11-29 MokÄjimo nurodymu nustatyta, kad MB â(duomenys neskelbtini)â sumokÄjo 759,25 Eur mokesÄių skolÄ , kuriÄ sudarÄ pelno mokestis už 2019 m.
â 1,16 Eur ir PVM už 2019 m. ir 2020 m. sausio mÄn. â 758,09 Eur (t. 13, b. l. 26â28). III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatÄ, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisÄtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posÄdžio metu. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybÄ už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ .
Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyÄia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinÄ apskaitÄ tvarko, pažeisdamas teisÄs aktus, reglamentuojanÄius apskaitos tvarkymÄ , numato, kad dÄl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori. Nustatyta, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â 2009-06-30 įregistruota Juridinių asmenų registre, steigÄjas ir akcininkas P. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 buvo bendrovÄs direktorius ir kasininkas.
Nors kaltinamasis P. S. iÅ¡ esmÄs kaltu dÄl apgaulingo buhalterinÄs apskaitos tvarkymo neprisipažino, taÄiau jis buvo bendrovÄs direktorius ir pagal BuhalterinÄs apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už įmonÄs apskaitos organizavimÄ , ataskaitų bei deklaracijų teikimÄ tinkamai, laiku ir juose nurodytų duomenų teisingÄ pateikimÄ , pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ buvo atsakingas už įmonÄs veiklÄ . Vyr. buhalterÄ J. M. buhalterinÄ apskaitÄ tvarkÄ pagal jai direktoriaus P. S. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, o vÄliau pagal Å¡iuos į apskaitÄ Ä¯trauktus duomenis teikÄ deklaracijas VMI ir âSodraiâ.
Ji nežinojo ir nesuprato, kad apskaitai tvarkyti yra pateikti ne visi dokumentai ir (arba) neteisingi duomenys. Kaltinamojo P. S. parodymai, kad jis prie darbuotojams mokamo minimaliojo to laikotarpio darbo užmokesÄio papildomai mokÄjo sutartyse nenumatytas kilnojamojo darbo kompensacijas, vertinami kaip gynybinÄ versija, kadangi tokio pobÅ«džio kompensacijos privalo bÅ«ti aptartos darbo sutartyse. IÅ¡ liudytojos J. M. parodymų matyti, kad ji darbuotojams darbo užmokestį skaiÄiavo pagal jai pateiktas direktoriaus pasiraÅ¡ytas darbo sutartis, direktoriaus pateiktus duomenis, kas kiek dirbo valandų, nes ji pirminių apskaitos dokumentų netvarkÄ, darbuotojų nedirbtÄ laikÄ dÄl ligos galÄjo pasitikrinti tik pagal âSodrosâ duomenis.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų A. G., R. V., M. P., A. A., E. R., T. K., M. G., L. V., Ž. V., R. J., M. K., V. T., E. J., V. R., A. K., E. T., I. Ä., R. B., R. J., A. A., A. Å ., A. G. (UAB â(duomenys neskelbtini)â darbuotojų) parodymais nustatyta, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokÄjo direktorius P. S., kad jiems buvo iÅ¡mokamas su direktoriumi žodžiu sutartas darbo užmokestis, kuris gerokai skyrÄsi nuo darbo sutartyse nurodyto minimaliojo to laikotarpio darbo užmokesÄio.
MinÄtų liudytojų parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme analogiÅ¡ki, esminių skirtumų dÄl nurodomo mokÄti sutarto į rankas atlyginimo dydžio, iÅ¡mokÄjimo bÅ«do (grynaisiais pinigais) nÄra, todÄl pagrindo jais netikÄti nÄra. 2020-06-30 ir 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pažeidimai, specialisÄių D. B. ir R. K. paaiÅ¡kinimai teisiamojo posÄdžio metu patvirtina, kad kaltinamasis P. S. organizavo UAB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄ apskaitÄ , pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kad âį apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimuâ, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad âvisos Å«kinÄs operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinÄs operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykusâ. 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Å«kinÄs finansinÄs veiklos tyrimui pateiktÄ baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ , iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ VRM informacinÄs duomenų bazÄs apie UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 darbuotojų laikinuosius asmens nedarbingumo pažymÄjimus, UAB â(duomenys neskelbtini)â apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į 20 darbuotojų (R.
V., M. P., A. A., E. R., T. K., M. G., L. V., Ž. V., R. J., M. K., V. T., E. J., V. R., A. K., I. Ä., R. B., R. J., A. A., A. Å ., A. G.) liudytojo apklausos protokolų duomenis, KlaipÄdos apygardos teismo teisiamojo posÄdžio protokolų duomenis, konstatuota, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 nepagrindÄ apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iÅ¡ viso 60 900,96 Eur darbo užmokesÄio iÅ¡mokÄjimo, 86 344,27 Eur darbo užmokesÄio priskaitymo.
Taip pat negalima nustatyti, iÅ¡ kokių piniginių lÄšų UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 iÅ¡mokÄjo 20 darbuotojų 298 atvejais iÅ¡ viso 60 900,96 Eur darbo užmokesÄio. Nustatyta, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 buvo įregistruota kaip PVM mokÄtoja. 2020-06-30 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â iki 2019-10-22 atlikto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos KlaipÄdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus patikrinimo neįtraukÄ Ä¯ apskaitÄ , nepagrindÄ PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-26 61 atveju PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, 61 baldų komplekto iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur (21 254,31 Eur pajamos, 4 463,40 Eur PVM) pardavimo ir laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindÄ ir apskaitos registruose neužregistravo 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB â(duomenys neskelbtini)â už nenustatytÄ vertÄ.
Be to, nustatyta, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 apskaitos dokumentu (kasos pajamų orderiu) nepagrindÄ ir apskaitos registre neužregistravo 15 260 Eur piniginių lÄšų įneÅ¡imo į kasÄ , laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais) nepagrindÄ ir apskaitos registre neužregistravo 298 atvejais iÅ¡ viso 60 900,96 Eur darbo užmokesÄio iÅ¡mokÄjimo. P. S., bÅ«damas UAB â(duomenys neskelbtini)â direktorius ir kasininkas, pažeidÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 âDÄl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimÄ , kad âpinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderįâ, 4 punkto reikalavimÄ , kad âpinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderįâ, 16 punkto 1 dalies reikalavimÄ , kad âvisos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â.
Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , įrodomÄ ja prasme vieni reikÅ¡mingiausių įrodymų iÅ¡vadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimÄ pagrįsti yra duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimu metu. Taigi atlikus UAB â(duomenys neskelbtini)â Å«kinÄs finansinÄs veiklos tyrimÄ , pateiktomis 2020-06-30 ir 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių patikimumas ir iÅ¡samumas, esant nustatytoms ir faktinių duomenų visuma patvirtintoms specialisto iÅ¡vadose nurodytoms sÄ lygoms, konstatuota, kad dÄl 2001 m. lapkriÄio 6 d.
Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonÄs veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Remiantis bylos duomenimis neginÄytinai nustatyta, kad P. S., bÅ«damas įmonÄs vadovu, disponavo įmonÄs neįtrauktomis į apskaitÄ lÄÅ¡omis. Be to, pats kaltinamasis pripažino, kad pinigai buvo neįtraukiami į apskaitÄ , kad jis savo nuožiÅ«ra disponavo įmonÄs pinigais ir neskyrÄ, kur yra įmonÄs pinigai, o kur jo nuosavos lÄÅ¡os.
IÅ¡analizavÄs byloje surinktus įrodymus ir juos iÅ¡nagrinÄjÄs teisiamajame posÄdyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje patikrintų įrodymų visetu â daliniu kaltinamojo kaltÄs pripažinimu, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, apžiÅ«ros protokolais, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais, raÅ¡tais bei kitais bylos duomenimis, neginÄijamai įrodyta, kad kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkÄ teisÄs aktų reikalaujamÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄ apskaitÄ , tai yra, bÅ«damas vadovas, pažeisdamas norminių aktų, reglamentuojanÄių buhalterinÄs apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, apgaulingai tvarkÄ teisÄs aktų reikalaujamÄ jo vadovaujamos bendrovÄs buhalterinÄ apskaitÄ , dÄl to laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB â(duomenys neskelbtini)â veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.
Kaltinamojo P. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyÄia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinÄ apskaitÄ tvarko, pažeisdamas teisÄs aktus, reglamentuojanÄius apskaitos tvarkymÄ , numato, kad dÄl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį atsirasti yra bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:
1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ siekiant iÅ¡vengti mokesÄių;
2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybÄs įgaliotai institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. 2020-06-30 Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nustatyta, kad P. S., pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, KlaipÄdos apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai 9 atvejais pateiktose pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio deklaracijose (forma FR0600) už 2019 m. 1â9 mÄn. neįraÅ¡Ä iÅ¡ viso 20 905,88 Eur PVM apmokestinamų sandorių (11 eilutÄje), 4 390,23 Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutÄje), 4 390,23 Eur mokÄtino į biudžetÄ PVM (36 eilutÄje). 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â nuo nepriskaiÄiuoto 86 344,27 Eur darbo užmokesÄio nepriskaiÄiavo, nedeklaravo ir nesumokÄjo iÅ¡ viso 50 481,89 Eur mokesÄių ir įmokų, iÅ¡ jų: valstybÄs biudžetui iÅ¡ viso 16 204,48 Eur gyventojų pajamų mokesÄio, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iÅ¡ viso 34 183,44 Eur įmokų, Garantiniam fondui 93,97 Eur 0,2 proc.
įmokų. AnksÄiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. S. sÄ moningai organizavo apgaulingÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄs apskaitos tvarkymÄ ir jos pagrindu pateikÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybÄs įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesÄių. NeginÄytinai nustatyta, kad iÅ¡vengtų mokesÄių suma virÅ¡ija 750 MGL, todÄl kaltinamojo P. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.
Nors kaltinamasis P. S. dÄl apgaulingo MB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄs apskaitos tvarkymo teigÄ, kad nežinojo, kad bendrija privalo tapti PVM mokÄtoja nuo jos įsteigimo, ir parodÄ, kad galÄjo apskaitÄ tvarkyti tik aplaidžiai, jis patvirtino, kad MB â(duomenys neskelbtini)â buvo įkurta siekiant gauti apyvartinių lÄšų UAB â(duomenys neskelbtini)â tolesnei veiklai vystyti. Kaip matyti, 2020-05-29 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad MB â(duomenys neskelbtini)â iki 2019-10-22 (atlikto UAB â(duomenys neskelbtini)â patikrinimo) nepanaudojo ir registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 61 baldų komplekto (kurie nurodytu laikotarpiu buvo parduoti MB â(duomenys neskelbtini)â) iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur įsigijimui pagrįsti.
Nustatyta, kad MB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-12-31 14 atvejų nepanaudojo apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 14 vnt. baldų komplektų įsigijimui iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â už nenustatytÄ vertÄ pagrįsti (komplektai nurodytu laikotarpiu buvo parduoti MB â(duomenys neskelbtini)â už 6 015 Eur). Taip pat nepagrindÄ ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju piniginių lÄšų iÅ¡mokÄjimo iÅ¡ kasos, iÅ¡ viso 15 260 Eur.
Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal pateiktÄ ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ ir MB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄs apskaitos dokumentus dÄl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonÄs veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posÄdžio metu patikrintų duomenų visumÄ teismas daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad MB â(duomenys neskelbtini)â steigÄjas ir vadovas P. S., pažeisdamas norminių aktų, reglamentuojanÄių buhalterinÄs apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 apgaulingai tvarkÄ teisÄs aktų reikalaujamÄ jo vadovaujamos įmonÄs buhalterinÄ apskaitÄ , todÄl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Kaip byloje nustatyta, nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje, padaryta laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 ir P. S. veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai yra tÄstinio pobÅ«džio. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â ir MB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄ apskaitÄ tikslu nuslÄpti UAB â(duomenys neskelbtini)â privalomus mokÄti į biudžetÄ mokesÄius, todÄl yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
DÄl civilinių ieÅ¡kinių Civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam P. S. pateikÄ KlaipÄdos apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija (toliau â VMI) dÄl 18 313,54 Eur žalos valstybÄs biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 47â50). Civilinį ieÅ¡kinį UAB â(duomenys neskelbtini)â ir subsidiariai kaltinamajam P. S. pateikÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyrius (toliau â VSDFV) dÄl 39 213,15 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 60â64). CivilinÄ ieÅ¡kovÄ VMI patikslino civilinį ieÅ¡kinį pagal 2021-01-21 Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama priteistino turtinÄs žalos valstybÄs biudžetui atlyginimo sumÄ â 16 298,45 Eur.
VSDFV civilinis ieÅ¡kinys pagal 2021-01-21 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) perskaiÄiuotas sumas mažintinas, nustatant žalos atlyginimo sumÄ â 34 183,44 Eur. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis P. S. siekÄ iÅ¡vengti mokesÄių nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytomis aplinkybÄmis. Tarp jo nusikalstamų veiksmų ir valstybÄs bei VSDFV biudžetui padarytos turtinÄs žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), turtui:
žemÄs sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiÅ¡ko žalos pagal civilinį ieÅ¡kinį atlyginimo. IV. BausmÄs skyrimo motyvai ir kiti klausimai Skirdamas kaltinamajam bausmÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmÄs skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmÄs skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrÄ bausmÄs paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmÄs paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmÄs paskirtį, bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybÄ.
Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmÄ bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kaltinamasis P. S. padarÄ baigtus du tyÄinius apysunkius ir sunkų nusikaltimus, nei lengvinanÄių, nei sunkinanÄių jo atsakomybÄ aplinkybių nenustatyta. P. S. neteistas, iÅ¡ byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad už administracinius nusižengimus baustas 7 kartus (t. 11, b. l. 115â120), dirba, duomenų apie psichikos, priklausomybÄs ligas nÄra.
P. S. turi Å¡eimÄ , dalyvauja visuomeninÄje veikloje, charakterizuojamas teigiamai (t. 14, b. l. 64â80). BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvÄs atÄmimo bausmÄ iki aÅ¡tuonerių metų, taÄiau visos anksÄiau aptartos aplinkybÄs, taip pat kaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys rodo, kad teismas turi pagrindo manyti, jog bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant Å¡velnesnÄ bausmÄs rūšį nei numatyta sankcijoje. PažymÄtina, jog valstybÄs kaltintoja baigiamojoje kalboje praÅ¡Ä taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir bausmÄ suÅ¡velninti, paskiriant baudÄ .
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam P. S. skirtina bauda, nustatant jos dydį, artimÄ BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytam baudos už sunkų nusikaltimÄ dydžiui, manant, kad 240 MGL dydžio bauda atitinka teisingumo ir protingumo principus. Nusikalstamos veikos yra tÄstinÄs, padarytos siekiant iÅ¡vengti mokesÄių nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytomis aplinkybÄmis. Paskyrus BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudas, bausmÄs bendrinamos apÄmimo bÅ«du, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapÄiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, â vokas su CD â paliktini saugoti prie bylos. UAB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄs apskaitos dokumentai (2 segtuvai), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos KlaipÄdos apygardos valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisÄjus, grÄ Å¾intini savininkui P. S.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302â305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:
P. S. (P. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 220 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmes: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB â(duomenys neskelbtini)â) â 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudÄ ; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (MB â(duomenys neskelbtini)â) â 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudÄ . pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, â 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudÄ .
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes bendrinti apÄmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmÄ â 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudÄ . KardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikinti. KlaipÄdos apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ P. S. 16 298,45 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstanÄių du Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 45 centai) turtinÄs žalos atlyginimÄ Lietuvos valstybÄs biudžetui.
Priteisti iÅ¡ P. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus naudai 34 183,44 Eur (trisdeÅ¡imt keturi tÅ«kstanÄiai Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys eurai 44 centai) žalos atlyginimÄ . LaikinÄ nuosavybÄs teisÄs apribojimÄ K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), turtui: žemÄs sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), palikti iki visiÅ¡ko žalos pagal civilinius ieÅ¡kinius atlyginimo.
VokÄ su CD palikti saugoti prie bylos. UAB â(duomenys neskelbtini)â buhalterinÄs apskaitos dokumentus (2 segtuvai), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos KlaipÄdos apygardos valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisÄjus, grÄ Å¾inti savininkui P. S.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per KlaipÄdos apygardos teismÄ . TeisÄja Dalia KurseviÄienÄ