Legislator Case Law & Legislation
4927e345-ddb2-441f-85cd-5106b5965fe2 AI generated

4927e345-ddb2-441f-85cd-5106b5965fe2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 4927e345-ddb2-441f-85cd-5106b5965fe2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 nepagrindė PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir apskaitos registruose neužregistravo 61 atveju apskaitos dokumentų 61 baldų komplekto pardavimui MB „(duomenys neskelbtini)“ už bendrÄ 25 717,71 Eur sumÄ pagrįsti, o bÅ«tent: - 2019-01-31 13 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 5 480,83 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 11 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 4 637,62 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-03-31 5 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 108,02 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31 6 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 529,61 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-31 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-09-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2019-10-22 1 vnt. baldų komplekto iÅ¡ viso už 421,60 Eur pardavimo;

Legislator headnote

AI generated

4927e345-ddb2-441f-85cd-5106b5965fe2 · Klaipėdos apygardos teismas: Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 2–12 mėn., 2016 m. 2–12 mėn., 2017 m. 1–12 mėn. 57 atvejais ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1–12 mėn., 2019 m. 1–11 mėn. nedeklaravo iÅ¡ viso 82 846 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų (2015 m. – 21 616,10 Eur (18 eilutėje), 2016 m. – 21 868,87 Eur (18 eilutėje), 2017 m. – 19 533,17 Eur (18 eilutėje), 2018 m. – 13 823,74 Eur (5 eilutėje), 2019 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-10-651/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00053-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.1.10.1; 1.2.18.8.2; 1.2.18.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei, kaltinamajam P. S. (P. S.), jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui, civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L.

L.-G., vertėjai Anželai Tyščukienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyręs, mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės P. S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktorius ir kasininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už mažosios bendrijos vykdomÄ Å«kinę, finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimÄ , laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30, veikdamas per buhalterinę apskaitÄ tvarkančias T.

Ž., J. M. bei R. B., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio nepateikiant joms apskaitos dokumentų bei duomenų, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t. y.:

1) laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 nepagrindė PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir apskaitos registruose neužregistravo 61 atveju apskaitos dokumentų 61 baldų komplekto pardavimui MB „(duomenys neskelbtini)“ už bendrÄ 25 717,71 Eur sumÄ pagrįsti, o bÅ«tent: - 2019-01-31 13 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 5 480,83 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 11 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 4 637,62 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-03-31 5 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 108,02 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31 6 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 529,61 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-31 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-09-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2019-10-22 1 vnt. baldų komplekto iÅ¡ viso už 421,60 Eur pardavimo;

2) laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytÄ sumÄ ;

3) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 298 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų iÅ¡ viso 60 900,96 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo ir 86 344,27 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 16 204,48 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesčio, 7 640,39 Eur mokesčių ir įmokų iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ priskaičiuoto atlyginimo, 25 814,04 Eur priskaitytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ , 729,06 priskaitytų įmokų į Pensijų fondÄ , 93,97 Eur priskaitytų įmokų į Garantinį fondÄ .

Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad „pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad „pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“, 16 punkto 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 apskaitos dokumentu (kasos pajamų orderiu) nepagrindė ir apskaitos registre neužregistravo 15 260 Eur piniginių lėšų įneÅ¡imo į kasÄ , laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais) nepagrindė ir apskaitos registre neužregistravo 298 atvejais iÅ¡ viso 60 900,96 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo.

Dėl padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Be to, P. S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktorius bei kasininkas ir bÅ«damas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei deklaracijų ir praneÅ¡imų pateikimÄ , siekdamas iÅ¡vengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30, veikdamas per buhalterinę apskaitÄ tvarkiusias T.

Ž., J. M. bei R. B., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikiant joms apskaitos dokumentų bei duomenų apie faktiÅ¡kai įvykusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines operacijas – apskaitos dokumentais nepagrįstÄ , bet 20 bendrovės darbuotojų iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX–2112 2 straipsnio 17 dalį, numatančiÄ , kad „mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymÄ yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 2 dalį, numatančiÄ , kad „asmuo – fizinis asmuo arba juridinis asmuo“, 20 dalį, numatančiÄ , kad „mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu“, 40 straipsnį, numatantį, kad „mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...>;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 66 straipsnį 2 dalį, numatančiÄ , kad „tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius“, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai pateiktose deklaracijose ir praneÅ¡imuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtÄ :

1. Pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, reikalavimus, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Metinėse A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir Metinėse gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijose (forma GPM312) už 2018 m., 2019 m., Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 2–12 mėn., 2016 m. 2–12 mėn., 2017 m. 1–12 mėn. ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1–12 mėn., 2019 m. 1–11 mėn. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , o bÅ«tent:

1) Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2015–2017 m. 5 atvejais, Metinėse gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijose (forma GPM312) už 2018–2019 m. nedeklaravo iš viso 86 344,27 Eur (16 eilutėje (2015 m.) – 23 385,20 Eur, 2016 m. – 23 598,06 Eur, 2017 m. – 19 533,16 Eur, 4 eilutėje (2018 m.) – 13 823,74 Eur, 2019 m. – 6 004,11 Eur) bendros išmokų sumos ir 16 204,48 Eur (17 eilutėje (2015 m.) – 4 150,86 Eur, 2016 m. – 4 561,94 Eur, 2017 m. – 3 565,44 Eur, 5 eilutėje (2018 m.) – 2 562,49 Eur, 2019 m. – 1 363,75 Eur) bendros išskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos;

2) Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 2–12 mėn., 2016 m. 2–12 mėn., 2017 m. 1–12 mėn. 57 atvejais ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1–12 mėn., 2019 m. 1–11 mėn. nedeklaravo iš viso 82 846 Eur išmokėtų išmokų (2015 m. – 21 616,10 Eur (18 eilutėje), 2016 m. – 21 868,87 Eur (18 eilutėje), 2017 m. – 19 533,17 Eur (18 eilutėje), 2018 m. – 13 823,74 Eur (5 eilutėje), 2019 m.

– 6 004,12 Eur (5 eilutėje), 15 563,99 Eur iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio (2015 m. – 3 836,85 Eur, 2016 m. – 4235,46 Eur (19, 20 eilutėse), 2017 m. – 3 565,44 Eur (19, 20 eilutėse), 2018 m. – 2 562,49 Eur (6,7 eilutėse), 2019 m. – 1 363,75 Eur (6, 7 eilutėse); - pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ â€œ, 90 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetÄ PVM suma, apskaičiuota Å¡io Ä®statymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki Å¡io Ä®statymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 85 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi bÅ«ti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos“, reikalavimus, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 9 atvejais pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2019 m. 1–9 mėn. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , t. y. neįrašė Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 20 905,88 Eur PVM apmokestinamų sandorių (11 eilutėje), 4 390,23 Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje), 4 390,23 Eur mokėtino į biudžetÄ PVM (36 eilutėje).

2. Pažeisdamas 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies (nuo 2017-01-01 12 straipsnio 1 ir 2 dalies), kur nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 17 str. 2 d.), kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡io ir kitų įstatymų“, reikalavimus; - pažeisdamas 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 17 straipsnio 2 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad „asmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; 17 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, reikalavimus; - pažeisdamas 2003-07-04 Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 8 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „<...> pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“; 8 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad „<...> pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“; 10 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“; 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, reikalavimus, - pažeisdamas 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (galioja iki 2016-12-31) 3 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, reikalavimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 pateiktuose PraneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) 103 atvejais (2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m.) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 86 344,27 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P20.4), iÅ¡ jų: 2015 m.

– 23 385,29 Eur, 2016 m. – 23 598,06 Eur, 2017 m. – 19 533,16 Eur, 2018 m. – 13 823,74 Eur, 2019 m. – 6 004,11 Eur ir 34 183,44 Eur įmokų (eilutėje P20.5), iÅ¡ jų: 2015 m. – 9 464,52 Eur, 2016 m. – 9 733,40 Eur, 2017 m. – 7 960,99 Eur, 2018 m. – 5 629,48 Eur, 2019 m. – 1 395,05 Eur. Be to, 6 atvejais PraneÅ¡imuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 1 034,88 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P5) ir 430,27 Eur įmokų (eilutėje P6) ir 4 atvejais Elektroniniuose praÅ¡ymuose dėl apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo duomenų tikslinimo (forma PT) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 1902,48 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje A11) ir 825,32 Eur įmokų (eilutėje A12), t. y. pateiktuose iÅ¡ viso 112 praneÅ¡imų deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iÅ¡ viso 86 344,27 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 34 183,44 Eur įmokų.

Taigi P. S., siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, deklaravęs tikrovės neatitinkančius duomenis, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 50 481,89 Eur mokesčių ir įmokų, iÅ¡ jų: į valstybės biudžetÄ 16 204,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio, į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ 34 183 44 Eur įmokų, į Garantinį fondÄ 93,97 Eur įmokų. Be to, P. S., bÅ«damas MB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktorius ir kasininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už mažosios bendrijos vykdomÄ Å«kinę, finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimÄ , laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 veikdamas per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ R.

B., nesuvokusiÄ jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų bei duomenų, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t. y.:

1) laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 nepanaudojo ir registruose neužregistravo 61 atveju apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 61 baldų komplekto, kuriuos nurodytu laikotarpiu pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims, įsigijimui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 25 717,71 Eur sumÄ pagrįsti, o bÅ«tent: - 2019-01-31 13 vnt. baldų komplektų, iÅ¡ viso už 5 480,83 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 11 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 4 637,62 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-03-31 5 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 108,02 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31 6 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 529,61 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-31 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 2 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 843,20 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-09-30 7 vnt. baldų komplektų iÅ¡ viso už 2 951,21 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2019-10-22 1 vnt. baldų komplekto iÅ¡ viso už 421,60 Eur pardavimo;

2) laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-12-31 14 atvejų nepanaudojo apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 14 vnt. baldų komplektų, kuriuos nurodytu laikotarpiu pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims už 6 015 Eur sumÄ , įsigijimui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ sumÄ pagrįsti. Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad „pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“, 16 punkto 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju neužregistravo (kasos iÅ¡laidų orderiu) 15 260 Eur piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos.

Dėl padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kasininkas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2009-06-30, o MB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2018-12-12, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaita buvo dažnai areÅ¡tuojama ir trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl buvo įkurta elektroninė parduotuvė, kad klientai galėtų užsakyti prekes tiesiogiai ir sumokėti į sÄ skaitÄ . Visi minėti pardavimo atvejai MB „(duomenys neskelbtini)“ vyko per elektroninę parduotuvę ir banko sÄ skaitÄ . Kadangi mažoji bendrija netapo PVM mokėtoja, galvojo, kad apskaitÄ galima sutvarkyti metų pabaigoje, suvedus visus pardavimus ir sudengus sÄ skaitas, todėl jokios apgaulės nebuvo.

Tyrimo metu sužinojo, kad jei savininkas turi ne vienÄ Å«kio subjektÄ , kuris jau yra PVM mokėtojas, tai kiti subjektai tampa PVM mokėtojais automatiÅ¡kai. Jis to nežinojo, manė, kad mažoji bendrija nėra PVM mokėtoja ir neprivalo kas mėnesį teikti PVM deklaracijų, o tik metų gale už visus metus. Ä®monė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė nestandartinių korpusinių baldų gamyba pagal individualius užsakymus. Tai yra, kai klientas užsako, įmonės atstovas privalo nuvažiuoti, pamatuoti, nubraižyti, po apdailos dar kartÄ permatuoti objektÄ , atvežti medžiagas, supjauti, pagaminti baldus, nuvežti ir sumontuoti.

Daugiau nei pusę laiko gaminant baldus darbuotojas yra iÅ¡vykęs pas klientÄ . Už kilnojamÄ jį darbÄ ir lauko darbus buvo mokamos kompensacijos, kurios nėra apmokestinamos. Kilnojamojo darbo pobÅ«dis – kai darbuotojas dirba ne savo nuolatinėje darbo vietoje. Buvo laikotarpis, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 15 darbuotojų. Su visais darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys. Daugeliu atvejų darbo sutartys su darbuotojais buvo pasiraÅ¡ytos. Kelios sutartys gal buvo praleistos. Darbo užmokestis buvo minimalusis atlyginimas, kiekvienu laikotarpiu buvo skirtingas. 2019 metais atlyginimas buvo 400–450 eurų.

Darbo sutartyje buvo nurodomas minimalusis darbo užmokestis. Darbo laikas buvo aptartas darbo sutartyje – 8 valandos per dienÄ , dirbant penkias darbo dienas. Nebuvo aptartos sÄ lygos dėl darbo savaitgaliais ar virÅ¡valandžiai. Dėl kilnojamojo darbo sutartyje sÄ lygos nebuvo aptartos. Už kilnojamÄ jį darbÄ mokėjo, nes pagal Darbo kodeksÄ už kilnojamÄ jį darbÄ ar lauko darbus darbdavys privalo mokėti. To darbo sutartyje numatyta nebuvo, nes negalėjo numatyti, kiek bus kilnojamojo darbo, tai priklausydavo nuo darbo apimties.

Dizainerio darbo sutartyje to nebuvo numatyta. Darbo sutartis pildydavo buhalterė, ji turėjo standartinį Å¡ablonÄ ir kilnojamojo darbo neįrašė. Už kilnojamojo darbo pobÅ«dį mokėjo visÄ laikotarpį nuo 2009 m. Jis buvo įsitikinęs, kad viskÄ daro tvarkingai. Pinigus mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Visada mokėdavo skirtingu laiku, tai sÄ lygojo darbuotojų norai. Kažkas ateidavo vos ne kas trečiÄ dienÄ praÅ¡yti, visi kreipdavosi su savo asmeninėmis problemomis. Dizaineriai ir administracijos darbuotojai neturėjo reikalų su antstoliais, buvo tvarkingi, o daugelis, kas dirbo ceche, turėjo reikalų su antstoliais.

Jis darbuotojams faktiškai mokėdavo kelis kartus per mėnesį ir būdavo, kad iki ateinančio mėnesio 10 dienos nelikdavo mokėtino atlyginimo likučio. Pagal darbo sutartį darbo užmokestis buvo mokamas iki kito mėnesio 15 dienos. Buvo standartinė darbo sutartis. Nežinojo, kad kilnojamojo darbo pobūdis turi būti numatytas darbo sutartyje. Kilnojamojo darbo kompensacija negali viršyti pusės bazinio atlyginimo. Tai nebuvo įforminta, niekur neatsispindėjo, nes buvo įsitikinęs, kad tai nėra apmokestinama, tuo labiau kai jis mokėjo iš savo lėšų.

Kasa buvo jo kiÅ¡enėje, jis nelabai skirdavo, kur yra įmonės pinigai, o kur jo nuosavos lėšos. Negali pasakyti, kad buvo tvarkoma juodoji buhalterija, jis asmeniniais pinigais, kurie buvo gauti paėmus paskolÄ , mokėdavo žmonėms kompensacijas, kurių buhalterė nefiksavo įmonės apskaitoje. Mokėjo darbuotojams iÅ¡ savo asmeninių lėšų, nes nelabai atskirdavo, kur yra įmonės pinigai ir jo asmeniniai pinigai. Jis vykdė veiklÄ ir net asmeninius pinigus stengėsi įdėti į įmonę, atsiskaityti su žmonėmis, kad visi bÅ«tų patenkinti.

Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir akcininkas, buvo įmonės savininkas ir valdytojas, niekam neturėjo atsiskaityti. Kasos pajamų-iÅ¡laidų žurnalÄ tvarkė ir jis, ir buhalterė. Kasos knyga buvo laikoma pas buhalterę. Jis buhalterei praneÅ¡davo, kokius įraÅ¡us daryti. Ji iÅ¡raÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderį, kasos iÅ¡laidų orderyje neatsispindėdavo kompensacijos. Darbuotojai gal ne visada pasiraÅ¡ydavo žiniaraščiuose už gautÄ darbo užmokestį, nes kažkas bÅ«davo iÅ¡važiavęs, kažkas susirgo, ir dažnai už gaunamus avansus jie pasiraÅ¡ydavo ant balto lapo, tai buvo patvirtinimas, kad žmogus gavo pinigus.

Po to, kai jie pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje, nebebuvo tikslo juos laikyti, lapus dėdavo į stalčių. Buhalterė jam atsiųsdavo žiniaraščius į elektroninį paÅ¡tÄ , jis atspausdindavo, darbuotojai pasiraÅ¡ydavo. Å ie žiniaraščiai buvo siunčiami kito mėnesio 10–15 dienÄ , tada buhalterė darydavo praneÅ¡imus „Sodrai“, bet dažnu atveju pinigai žmonėms buvo iÅ¡mokėti avansais. Kai pagaudavo žmogų, tada duodavo pasiraÅ¡yti. Avansus mokėdavo 3–4 kartus ir tuo momentu, kai bÅ«davo iÅ¡mokami pinigai, jis žiniaraščio neturėdavo, todėl darbuotojai paraÅ¡ydavo tas sumas, kurias gaudavo.

Žmonėms buvo įdomi tik galutinė suma, jie nesigilindavo nei į „Sodros“ mokesčius, nei į GPM, nei į kompensacijas. Visiems darbuotojams buvo skirtingos kompensacijos sumos pagal aplinkybes, priklausomai nuo kilnojamojo darbo apimties. 2015–2019 m. laikotarpiu įmonė turėjo vienÄ transporto priemonę, kuria naudojosi darbuotojai. Ä®monės darbuotojai darbo tikslais naudojosi savo transporto priemonėmis. BÅ«davo, kad meistras su autobusiuku nuveždavo baldus, o žmonės savo automobiliu važiuodavo iki objekto su įrankiais.

Darbuotojai naudojo savo transporto priemones pagal faktÄ ir pagal faktÄ kompensuodavo transporto iÅ¡laidas. Vienu momentu darbuotojai darbo tikslais naudojo savo telefonus, paskui įmonė nupirko pigius, bet jie sugesdavo, todėl dažniausiai naudojo savo asmeninius telefonus. VirÅ¡utiniai rÅ«bai, avalynė buvo darbuotojų. Bendrai buvo mokamos kompensacijos visoms papildomoms iÅ¡laidoms padengti, tiek kurui, tiek asmeniniams automobiliams. Kompensacijas už kurÄ ir kitas iÅ¡laidas mokėjo iÅ¡ asmeninių lėšų.

Jam nuolat reikėjo turėti grynųjų pinigų, nes reikėjo užsipirkti medžiagų, sumokėti avansus, darbo užmokestį. KiekvienÄ dienÄ kiÅ¡enės apskaitos nevedė. Savo kiÅ¡ene vadina įmonės kasÄ . Kasoje buvo sunku skirti asmeninius ir įmonės pinigus. Likučius kasos knygoje suvesti padėdavo buhalterė. Pinigų likučio inventorizacijos negalėjo padaryti, nes buvo sumaiÅ¡yti asmeniniai pinigai su įmonės. Kai steigė maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ , nežinojo, kad bendrija privalo tapti PVM mokėtoja, todėl, vykdydami prekybÄ elektroninėje parduotuvėje, neteikė kas mėnesį ataskaitų, o laukė metų galo, kad galėtų pateikti ataskaitÄ už visus 2019 metus.

SÄ skaitų sÄ raÅ¡as, tai yra 79 pardavimo atvejai, iÅ¡ viso už 33 869 eurus. Visi mokėjimai buvo atlikti naudojantis elektronine bankininkyste. Kaltinamajame akte raÅ¡o, kad 61 baldų komplektas įsigytas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet daugiausia buvo kosmetiniai staliukai per visus 2019 metus, tai iÅ¡ viso buvo 79 pardavimai. Atsiskaitymai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mažosios bendrijos vyko, kai iÅ¡grynindavo pinigus iÅ¡ mažosios bendrijos ir pirkdavo medžiagas gamybai. Prasidėjus patikrinimui sÄ skaitos dar nebuvo iÅ¡rašęs. Buhalterijoje atsispindėjo pinigų įneÅ¡imai. 2019 m. pradžioje apskaitÄ tvarkė J.

M., bet ji jau nenorėjo jos tvarkyti, nes jai buvo už kelis mėnesius skolingas. Å iuo metu duomenys VMI yra pateikti ir po perskaičiavimo liko tik apie 500 eurų nesumokėto PVM. Atsakydamas į klausimÄ â€“ iÅ¡ kokių pinigų buvo mokamos kompensacijos, parodė, kad buvo paimtos paskolos, tai patvirtina sutartys ir buto pardavimo sutartys. 2014 m. paimta paskola buvo naudojama įmonės reikmėms. TÄ paskolÄ paėmė asmeniÅ¡kai iÅ¡ privataus asmens, dėl to buvo užstatytas butas. Jis su mama solidariai buvo skolininkai, butas buvo įkeistas už 91 000 litų.

Dalis Å¡ios paskolos buvo įforminta įmonėje oficialiai. Buhalterė kažkaip tvarkė, negali tiksliai atsakyti, neprisimena, kokia suma. Kai 2017 m. atėjo laikas paskolÄ grÄ Å¾inti, o pinigai iÅ¡ apyvartos negrįžo, jiems teko parduoti mamos butÄ , yra buto pirkimo–pardavimo sutartis. Dokumentai dėl buto jau buvo perduoti antstoliui, vos nenuėjo iki varžytynių, tai jie susitarė su kreditoriumi, kad jis Å¡iek tiek už mažesnę sumÄ butÄ pasilieka sau. Nuo 2017 m. mama persikraustė gyventi į jo butÄ , kurį jis paveldėjo iÅ¡ senelių. 2018-09-13 asmeniÅ¡kai pasirašė dar vienÄ paskolos sutartį dėl 15 000 eurų sumos su įmone „(duomenys neskelbtini)“, įkeitė sodo sklypÄ , kuris buvo nupirktas su DNB banko paskola 2007 metais. 2018 m. paskola imta kosmetinių staliukų veiklos plėtrai, už dalį paskolos buvo užpirkta medžiagų, apskaitoje atsispindėjo kaip skola atskaitingam asmeniui, nes už grynuosius pinigus pirkdavo medžiagų įmonės veiklai.

Kaip paskola įmonei nebuvo įforminta. Žino, kad įmonė jam, kaip atskaitingam asmeniui, liko skolinga už medžiagų pirkimÄ . 2019 m. Klaipėdos savivaldybei už 124 300 eurų pardavė paveldėtÄ senelių butÄ (duomenys neskelbtini)gatvėje. IÅ¡ tų pinigų atsiskaitė už paskolÄ , paimtÄ 2018 m. Yra dokumentas, patvirtinantis, kad visi pinigai buvo mokėti iÅ¡ jo sÄ skaitos. Vilniuje Architektų gatvėje mamai nupirko butÄ už 73 000 Eur, padarė remontÄ . Liudytojas A. G. (A.

G.) parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 iki 2018 m. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ä®monė gamino įvairius baldus. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, jis įsidarbino per Darbo birÅ¾Ä konstruktoriumi, darbo sutartyje buvo nurodytas atlyginimas – 430 eurų. Tuo laikotarpiu jo atlyginimas mažai keitėsi, gal buvo 5–15 eurų skirtumas, ribos tos pačios. AtlyginimÄ grynaisiais pinigais mokėjo direktorius. Gavęs pinigus kelis kartus pasirašė ant popieriaus, bet Å¡iaip gaudavo į rankas.

Per trejus metus tik keletÄ kartų pasirašė už gaunamÄ algÄ . Sutartyje buvo paraÅ¡yta, kad atlyginimÄ turi gauti 2 kartus, o iÅ¡ tikrųjų gaudavo vienÄ kartÄ per mėnesį, kai bÅ«davo pinigų. Buvo nustatyta atlyginimo mokėjimo data – 10 diena, bet mokėdavo įvairiai. IÅ¡ darbo išėjo, kai paskutinius 3 mėnesius nustojo mokėti atlyginimÄ . Direktorius sakė, kad nėra pinigų. Tuo laikotarpiu, kai negaudavo algos, darbininkai dirbdavo. Kai kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , jam nebuvo iÅ¡mokėta 1 300 eurų.

Prisimena darbininkus A. A., A. A., E., Ž., jų santykiai buvo darbo, su jais jokių reikalų neturėjo. Apklausiamas kaip liudytojas A. G. parodė, kad visÄ darbo laikotarpį bendrovėje buvo mokamas su direktoriumi P. S. sutartas 435 Eur mėnesinis atlyginimas. AtlyginimÄ visada grynaisiais iÅ¡mokėdavo P. S.. Jis tai duodavo pasiraÅ¡yti kažkokiuose lapuose, tai niekur pasiraÅ¡yti nereikėdavo. Bankiniu pavedimu atlyginimo nėra gavęs. IÅ¡ darbo išėjo dėl to, nes P. nuo 2018 m. ėmė vėluoti mokėti atlyginimÄ ir reikėdavo praÅ¡yti, kad sumokėtų visÄ atlyginimÄ (t. 1, b. l. 135–136).

Liudytojas R. V. parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡ porÄ metų, buvo apklaustas FNTT ir davė teisingus parodymus. Dirbo plokščių pjovėju, buvo sutarę su P. S., kad mokės 4 eurus į valandÄ , apie 700–800 Eur per mėnesį. Darbo valandos buvo nuo 8.00 iki 17.00 val. Jis dirbo apie metus laiko. IÅ¡ pradžių mokėjo normaliau, vėliau prasidėjo vėlavimai. Per mėnesį turėdavo bÅ«ti 700–800 eurų, o gaudavo po 100–200 eurų, visada vėluodavo sumokėti, direktorius sakydavo, kad nėra pinigų.

Jis vedė sau užraÅ¡us, kad žinotų, kiek darbdavys jam skolingas. Tuo laikotarpiu dirbo 5 darbuotojai, užsakymų bÅ«davo visada, vyko prekyba. Jis dirbo dviejuose cechuose, kelis kartus važiavo pas klientus, rinko baldus. IÅ¡ darbo saugos priemonių gaudavo tik pirÅ¡tines. RÅ«bai buvo nuosavi. Atvežtas medžiagas visada tekdavo iÅ¡krauti, pakrauti patiems ir susineÅ¡ti. Krovimas vyko lauke ir viduje. Kai susitarė dėl darbo sÄ lygų, darbo sutarties nepasirašė. P. S. atvežė darbo sutartį į Darbo ginčų komisijÄ , ji buvo be jo paraÅ¡o.

Darbindamasis direktoriui pasakė apie tai, kad turi skolų, ir sutarė, kad antstoliams bus iÅ¡skaičiuojama 72 eurai kas mėnesį, paskui 76 eurai. Apie darbo vietÄ pranešė savo antstoliams. Vėliau sužinojo, kad antstoliams nebuvo sumokėta nė vienos įmokos, nors direktorius ant lapelio visada raÅ¡ydavo, kokia suma iÅ¡skaičiuota antstoliams. Visiems darbuotojams taip mokėdavo, ant baltų lapelių bÅ«davo nurodyta mokama suma ir reikėdavo pasiraÅ¡yti. Darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentų originalus gavo iÅ¡ Darbo ginčų komisijos, juos P. S. pateikė apklausos metu.

Apklausiamas kaip liudytojas R. V. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. birželio 28 d., į darbÄ priėmė direktorius P. S., su juo aptarė darbo sÄ lygas ir darbo užmokestį. Pradėjus dirbti buvo mokamas sutartas atlyginimas. Už 2018 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius P. S. sumokėjo sutartÄ atlyginimÄ . Už kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių mėnesių gaudavo ne mažiau kaip po 700 Eur. Atlyginimas bÅ«davo iÅ¡mokamas bendrovės patalpose, pasiraÅ¡yti už iÅ¡mokamÄ atlyginimÄ nereikėdavo.

Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. P. atlyginimÄ pradėjo vengti mokėti, todėl jis pradėjo žymėtis, kada ir kiek moka atlyginimo. Už 2018 m. rugsėjo, spalio mėnesius per kelis kartus P. iÅ¡mokėjo 732 Eur. Už 2018 m. lapkričio mėn. per kelis kartus sumokėjo 644 Eur, už gruodžio mėn. – 576 Eur, už 2019 m. sausio mėn. – 748 Eur, už vasario mėn. – 600 Eur, už kovo mėn. – 680 Eur, už balandžio mėn. – 714 Eur. Už 2019 m. gegužės ir birželio mėn. P. S. keletÄ kartų sumokėjo po keliasdeÅ¡imt eurų ir liko skolingas 2 182 Eur.

Kartais P. duodavo pasiraÅ¡yti ant paprastų lapų, kad moka atlyginimÄ . Atlyginimo bankiniu pavedimu nėra gavęs. IÅ¡ darbo išėjo, kadangi buvo vengiama mokėti. Kaip minėjo P., klientai su juo neatsiskaitydavo, todėl negalėjo iÅ¡mokėti atlyginimo, nors darbo nuolat bÅ«davo ir rinkdavo baldus (t. 1, b. l. 89–90). Liudytojas M. P. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018-01-16 iki 2018-05-07. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi, pasirašė darbo sutartį. Jis dirbo pagalbiniu darbininku puse etato, jam mokėjo 250 eurų.

Dirbo keturis mėnesius, kiek buvo sutarta, tiek ir mokėjo, nėra įsitikinęs, ar už 4 mėnesius gavo 1 000 eurų. Direktorius pinigus mokėjo grynaisiais į rankas, jokių dokumentų nepasirašė. Nesidomėjo, kaip kitiems darbuotojams buvo mokama. Nežino, už kÄ darbdavys moka kompensacijÄ . Apklausiamas kaip liudytojas M. P. parodė, kad į darbÄ priėmė direktorius P., su juo sutarė, kad dirbs puse etato nuo 8 iki 12 val. darbo dienomis ir bus mokamas 250 eurų per mėnesį darbo užmokestis (t. 1, b. l. 86–87).

Liudytojas A. A. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-02-22 iki 2018-09-27 dirbo baldų surinkėju. PrieÅ¡ įsidarbindamas tarėsi dėl 800 eurų, o kai atėjo atlyginimo diena, P. S. skaičiavo pagal iÅ¡dirbtas valandas ir suma išėjo mažesnė, negu buvo sutarta. Nuo pat pradžių skaičiavo 3,70 euro už valandÄ , o paskutiniu metu padidėjo iki 4,50 euro už valandÄ . Mėnesio atlyginimas priklausydavo nuo darbo valandų skaičiaus. Jis gaudavo 640–700 eurų į rankas, bet ne viskÄ iÅ¡ karto, o dalimis.

IÅ¡ pat pradžių jokių dokumentų dėl iÅ¡mokėto atlyginimo nepasiraÅ¡ydavo, o paskutiniu metu P. S. paduodavo tuščiÄ popieriaus lapÄ , jame įraÅ¡ydavo, kiek gavo pinigų, ir abu pasiraÅ¡ydavo. Jam atrodo, kad buvo mokama „Sodrai“ tik nuo minimaliosios algos, nes jam vienÄ kartÄ buvo reikalinga trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio pažyma, paskui – už paskutinius 6 mėnesius ir iÅ¡ Å¡ių pažymų sužinojo, kad buvo mokama tik nuo minimumo. Darbdavio klausė, kodėl taip buvo mokama, tačiau jis nutylėjo.

Visada buvo mokama grynaisiais, nė karto nebuvo padarytas pavedimas. Direktorius antstoliams kiekvienÄ mėnesį nuskaičiuodavo skirtingai – 70 eurų, 72 eurus, 75 eurus. Namie turi pažymÄ , kad į antstolių sÄ skaitÄ buvo pervesta tik už tris mėnesius apie 230 eurų, o kitos sumos iki antstolių neateidavo. Po to, kai gavo antstolės raÅ¡tÄ , prasidėjo didesni konfliktai. KiekvienÄ dienÄ eidavo ir praÅ¡ydavo, kad grÄ Å¾intų, kÄ turėjo sumokėti antstoliams. FNTT pateikė dokumentus, kurie buvo siųsti į Darbo ginčų komisijÄ .

Jo darbo vieta buvo ceche, ten surinkdavo baldus, o montuodavo kliento namuose. Darbe rÅ«bai ir avalynė buvo nuosavi, pas klientÄ nuveždavo direktorius, darbo reikalais skambino iÅ¡ savo telefono. Apklausiamas kaip liudytojas A. A. parodė, kad į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė direktorius P. S., jis sakė, kad mokės 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį grynaisiais pinigais du kartus per mėnesį, bet sutarto 800 Eur mėnesinio atlyginimo nemokėjo, o mokėjo 4 Eur valandinį darbo užmokestį, t. y. 32 Eur per dienÄ .

Paklausus, kodėl moka mažesnį, o ne sutartÄ darbo užmokestį, buvo pasakyta, kad pradės nuo tokios sumos, o vėliau žiÅ«rės. Nuo 2016 m. kovo mėn. direktorius P. S. mokėjo nuo 640 Eur iki 700 Eur mėnesinį darbo užmokestį, priklausomai nuo to, kiek buvo dienų. Mokant atlyginimÄ niekur pasiraÅ¡yti nereikėjo, pasikviesdavo į savo kabinetÄ ir sumokėdavo atlyginimÄ grynaisiais. IÅ¡ pradžių mokėjo, kaip ir buvo sutarta, du kartus per mėnesį, po kažkurio laiko – kas savaitę, bet mėnesinė suma gaudavosi nuo 640 Eur iki 700 Eur.

Maždaug nuo 2018 m. birželio mėn. P. S. ėmė vengti mokėti atlyginimÄ , motyvuodamas, kad neturi pinigų. Dalimis duodavo po keliasdeÅ¡imt eurų, per mėnesį iÅ¡eidavo ne daugiau kaip 400 eurų. Keistai atrodydavo pasakymai, kad nėra pinigų, nes užsakymų bÅ«davo ir darbininkai savo darbus atlikdavo. 2018 m. rugsėjo mėn. išėjo iÅ¡ darbo. Nuo darbo pradžios bendrovėje P. nedavė darbo sutarties ir darbo sutartį pateikė tik po metų, joje buvo nurodyta, kad darbo užmokestis yra 400 Eur, nors realiai gaudavo nuo 640 Eur iki 700 Eur (t. 1, b. l. 119–120).

Liudytojas E. R. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio. IÅ¡ pradžių buvo pagalbinis darbuotojas, paskui pjovėjas. Pjovė plokÅ¡tes, fanerÄ . Ä®monė gamino virtuvinius komplektus, spintas, lovas, vėliau makiažo staliukus. IÅ¡ pradžių buvo sutarta 3 eurai į valandÄ , po mėnesio ar po dviejų pakilo iki 3,50 euro į valandÄ . Paskui po truputį kilo, paskutiniu metu gaudavo 4,50 euro į valandÄ , bet po 1–2 mėnesių išėjo iÅ¡ darbo, nes mokėdavo atlyginimÄ ne laiku, rodydavo ne visÄ sumÄ .

Atlyginimas visada buvo mokamas grynaisiais, mokėjo darbdavys. IÅ¡ pat pradžių nereikėdavo pasiraÅ¡yti, prieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ darbo, kai duodavo po 100 eurų, po 150 eurų, duodavo baltÄ lapÄ , reikėdavo pasiraÅ¡yti, kiek gavo, tada vardas, pavardė ir paraÅ¡as. Oficialiai buvo rodoma 75 eurai per mėnesį, buvo ketvirtadalis etato, nors dirbdavo visÄ darbo dienÄ . IÅ¡ „Sodros“ į elektroninį paÅ¡tÄ gaudavo praneÅ¡imÄ , kad darbdavys perveda neatskaičius mokesčių 75 eurus.

Pirmus pusę metų jam tai nerÅ«pėjo, nes buvo jaunas, apie tokius dalykus nežinojo. Vėliau prašė, kad padarytų visÄ etatÄ . Direktorius sakydavo, kad tai buhalterė atostogauja, tai jos nėra. Paskui nusibodo ir nebeprašė. KiekvienÄ mėnesį jo atlyginimas buvo labai skirtingas – nuo 500 iki 800 Eur, priklausydavo, kiek iÅ¡dirbdavo valandų. Patvirtino, kad apklausiamas FNTT davė teisingus parodymus, tik vienÄ kartÄ sumokėjo tokį didelį atlyginimÄ (1 000 Eur). Jis vienÄ kartÄ pardavė iÅ¡ sandėlio medžiagas, darbdavys pranešė policijai ir iÅ¡skaičiavo jam iÅ¡ algos 600 eurų.

Baudžiamoji byla nebuvo iÅ¡kelta, jis iÅ¡ darbo išėjo savo noru, kai skola jau buvo padengta. Apklausiamas kaip liudytojas E. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. plokščių pjovėju. Bendrovės direktorius P. S. priėmė ir pasakė, kad pirmus tris–keturis mėnesius mokės 3,50 Eur valandinį atlyginimÄ , per dienÄ 28 Eur, o po to žiÅ«rės, kaip seksis, galbÅ«t pakels iki 4 Eur už valandÄ . P. S. 2017 m. balandžio–liepos mėnesiais mokėjo 3,50 Eur už valandÄ , iÅ¡eidavo nuo 560 Eur iki 620 Eur mėnesinio darbo užmokesčio.

AtlyginimÄ mokėdavo dalimis, dažniausiai kartÄ per savaitę grynaisiais pinigais savo darbo kabinete. Kadangi dažnai tekdavo pasilikti dirbti po 17 val., tai pakėlė atlyginimÄ iki 4 Eur už valandÄ . 2017 m. rugpjūčio–2018 m. birželio mėnesiais per dienÄ gaudavo ne mažiau kaip 32 Eur, o jeigu dirbdavo virÅ¡valandžius, ir 40 Eur. Per Å¡iuos mėnesius P. iÅ¡mokėjo nuo 640 Eur iki 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Mokėdamas atlyginimÄ , P. S. kartais duodavo pasiraÅ¡yti baltuose popieriaus lapuose, kai kada niekur nereikėjo pasiraÅ¡yti.

Duodant pasirašyti lapuose, ten būdavo nurodytos mažesnės sumos, negu realiai mokėjo. Koks darbo užmokestis buvo numatytas darbo sutartyje, nežino, nes darbo sutarties P. S. nedavė pasirašyti ir jos nematė. Elektronine bankininkyste prisijungęs prie „Sodros“ pamatė, kad atlyginimas yra tik 75 Eur. Paklausus P., kodėl toks mažas atlyginimas, jis paaiškino, kad nesutvarkė dar iki galo visų dokumentų, bet nieko konkretaus (t. 1, b. l. 131–133). Liudytojas T. K. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012-06-12 iki 2016-05-17, turi darbo sutartį.

Dalį laiko dirbo kaip darbininkas, vėliau kaip prekybininkas. Ä® darbÄ priėmė direktorius P. S.. Buvo mokama 800 litų. AtlyginimÄ mokėjo grynaisiais be dokumentų, o ant mokėjimo žiniaraščio jis pasiraÅ¡ydavo už kelis mėnesius, o ne tuo metu, kai gaudavo pinigus. Jis tuo metu studijavo dieniniame skyriuje ir bÅ«davo taip, kad visÄ savaitę neateidavo į darbÄ , nes eidavo į paskaitas. Paskui iÅ¡siaiÅ¡kino, kad už nemokamas atostogas neskaičiuojamas darbo stažas. Kai prasidėjo eurai, jo atlyginimas buvo pakoreguotas.

Po to, kai pasikeitė jo pareigybė, pasikeitė ir darbo užmokestis. 490 eurų mokėjo grynaisiais. Mano, kad mokesčiai „Sodrai“ buvo mokami pagal sutartį nuo 490 eurų. Kadangi P. S. vengė mokėti susidariusiÄ skolÄ , jis parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės nėra matęs, visus finansinius reikalus tvarkė pats direktorius. Jam liko nesumokėta apie 500 eurų už nepanaudotas atostogas. Jis į Darbo ginčų komisijÄ nesikreipė, nes turi paskutinio mėnesio algalapį ir mano, kad darbdavys anksčiau ar vėliau su juo atsiskaitys. (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ salonas, ten prekiavo korpusiniais baldais.

Makiažo staliukais prekiavo, jei užsakydavo. Ten buvo dizaineris. Jis buvo pardavimų vadovas. Vykdavo pas klientus į namus savo automobiliu, bet už tai nebuvo kompensuojama. Kompiuteriu buvo aprūpintas, o telefonas buvo nuosavas. Už pokalbius telefonu nebuvo mokama. Visi rūbai, avalynė buvo nuosavi. Apklausiamas kaip liudytojas T. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2015-09-01 dirbo darbininku ir jo atlyginimas buvo 800 litų. Nuo 2015-09-01 P. S. pasiūlymu pradėjo dirbti bendrovės baldų salone, esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), ir buvo sutarta, kad jam mokės po 150 Eur per savaitę.

Darbo sutartyje buvo nurodyta darbo užmokesčio suma 490 Eur. Pirmus du mėnesius gavo sutartÄ 600 Eur atlyginimÄ , vėliau P. S. pradėjo ieÅ¡koti įvairių priežasčių, kad nemokėtų sutarto atlyginimo, sakė, kad taiko visokius koeficientus ir 600 Eur suma neiÅ¡eina. Taip išėjo, kad P. S. mokėjo 490 Eur atlyginimÄ , visada mokėjo grynaisiais pinigais. Kadangi P. S. vengė grÄ Å¾inti nesumokėtÄ darbo užmokestį, jis parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo nuo 2016-05-17. Po jo praÅ¡ymo P. S. jam sumokėjo 500 Eur, motyvuodamas, kad tai yra skolos grÄ Å¾inimas už nesumokėtÄ darbo užmokestį, bet davė pasiraÅ¡yti dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad tai yra iÅ¡moka už nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 169–171).

Liudytoja M. G. parodė, kad dirbo P. S. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. lapkričio iki 2017 m. birželio mėnesio. P. S. jÄ priėmė į dizainerės-projektuotojos pareigas, dirbo 0,5 etato. Atlyginimas buvo pusė minimaliojo darbo užmokesčio per mėnesį. Kadangi minimalusis užmokestis didėjo, ji gaudavo ne mažiau kaip 180 eurų atlyginimÄ per mėnesį. P. S. atlyginimÄ iÅ¡mokėdavo grynaisiais pinigais. Kartais sumokėdavo per kelis kartus, kartais per vienÄ kartÄ .

Apie gaunamÄ atlyginimÄ pasiraÅ¡ydavo ne visada, bet yra tekę pasiraÅ¡yti gal vienÄ ar du kartus, be ne visada, kai iÅ¡mokėdavo. Buhalterio nėra mačiusi. Prie „Sodros“ nesijungė, greičiausiai, buvo mokami mokesčiai, bet negali pasakyti. Kai sirgdavo jos vaikai, gaudavo iÅ¡ valstybės nedarbingumo iÅ¡mokas. Ji dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančiame salone, braižė bandomuosius nestandartinių baldų brėžinius. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ negirdėjo.

Apklausiama kaip liudytoja M. G. parodė, kad jos darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pusė minimumo, nes dirbo puse etato. Gaudavo ne mažiau kaip 180 Eur per mėnesį, atlyginimÄ P. S. visada mokėjo grynaisiais pinigais, pasiraÅ¡yti gaunant pinigus nereikėjo (t. 1, b. l. 138–139). Liudytojas L. V. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio. DarbÄ rado pagal skelbimÄ , dėl darbo tarėsi su P. S., sutarė, kad bus mokamas minimalusis atlyginimas.

Dirbo baldų surinkėju. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Darbo užmokestį mokėjo P. S. grynaisiais. Atlyginimų data buvo 10 ar 15 diena. Direktorius sakydavo, kad nėra pinigų, ir dažniau mokėdavo dalimis – 50, 100, 200. IÅ¡ pradžių, pirmus metus, pasiraÅ¡ydavo už gautÄ atlyginimÄ ant kažkokio buhalterinio dokumento. Ä®raÅ¡yta suma, kur pasiraÅ¡ydavo, atitikdavo. Vėliau nebeteikdavo dokumentų pasiraÅ¡yti, bet jis to nesureikÅ¡mino.

Nesidomėjo, ar nuo jo atlyginimo mokami mokesčiai. Kai sirgo, „Sodra“ mokėjo. Išėjo dėl didesnio atlyginimo. Ceche dirbo nuolat, ten dirbo nuo 5 iki 10 žmonių. Apie kosmetinius staliukus girdėjo, bet Å¡ioje veikloje nedalyvavo. Apklausiamas kaip liudytojas L. V. parodė, kad už pradirbtÄ laikÄ bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį grynaisiais pinigais gaudavo nuo 380 Eur iki 400 Eur. P. S. duodavo pasiraÅ¡yti kažkokiame lape. Ar lape nurodyta pinigų suma sutapdavo su realiai iÅ¡mokamu atlyginimu, jis nepamena (t. 1, b. l. 183–184).

Liudytojas Ž. V. parodė, kad įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiÅ«lė draugas A. A.. Dėl darbo kalbėjo su P. S., pasirašė darbo sutartį. Jis per savaitę dirbo tris visas ir dvi po pusę dienos, nes turi ligÄ , kas antrÄ dienÄ atliekamos procedÅ«ros, dializė. Buvo mokamas minimalusis atlyginimas į rankas. IÅ¡ pradžių buvo tvarkingai mokamas atlyginimas, paskui pradėjo dalimis mokėti, todėl išėjo iÅ¡ darbo. Dokumentų nepasiraÅ¡ydavo, kai bÅ«davo iÅ¡mokamas atlyginimas.

Niekada nesakė, kad gauna tiksliai 380 eurų, buvo pasakyta minimumas. Negali atsakyti, ar gaudavo mažesnį nei 380 eurų atlyginimÄ , nes bÅ«davo, kad už gerÄ darbÄ duodavo Å¡iek tiek daugiau. Pas klientus važiavo tik padėti, o Å¡iaip dirbo ceche. Buvo tokių darbų kaip pakrovimas, iÅ¡krovimas lauke. RÅ«bus turėjo savo. Ä® darbÄ važiuodavo autobusu. VienÄ kartÄ buvo nedarbingas ir nėjo į darbÄ . Tuo laikotarpiu gavo iÅ¡mokas tik iÅ¡ „Sodros“. Gali bÅ«ti, kad sirgo du mėnesius, nes darė Å¡irdies operacijÄ , buvo reabilitacija, turi daug ligų.

Nesidomėjo, ar nuo gaunamo atlyginimo buvo skaičiuojami „Sodros“ ir kiti mokesčiai. Už papildomÄ darbÄ mokėdavo pagal susitarimÄ , priklausydavo nuo padaryto darbo. Gavęs užmokestį už papildomÄ darbÄ niekur nepasiraÅ¡ydavo, sumos bÅ«davo 20–30 eurų už pusę dienos. Papildomi darbai nebuvo dažni, per mėnesį tekdavo dirbti 1–2 kartus. Jis kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ ir prašė priteisti 565 eurus už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. vasario, per mėnesį iÅ¡eina po 188 eurus.

Dėl Å¡ios sumos ten patikslino, kad jis dirbo ne visÄ savaitę, kad turi teisę reikalauti tik tokios sumos. Apklausiamas kaip liudytojas Ž. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2018 m. kovo mėnesio. Su P. S. sutarė, kad mokės 380 Eur atlyginimÄ . Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. lapkričio P. S. nors ir dalimis, bet mokėjo ne mažiau kaip 380 Eur per mėnesį, o paskui pradėjo vengti mokėti, sakė, kad neturi pinigų. Dėl nesumokėto darbo užmokesčio – 1 180 Eur sumos kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ .

Tada su P. S. susitarė, kad jis sumokės 565 Eur, todėl atsiėmė savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ Darbo ginčų komisijos (t. 1, b. l. 166–167). Liudytojas R. J. parodė, kad dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. lapkričio. Jo pareigos buvo baldų surinkėjas. DarbÄ susirado pagal skelbimÄ , į darbÄ priėmė P. S., sutarė minimalųjį atlyginimÄ Ä¯ rankas. Darbo sutartį pasirašė. Patvirtino, kad į rankas gaudavo 361 eurÄ . AtlyginimÄ mokėdavo P. S. visada grynaisiais pinigais.

Pinigai buvo iÅ¡mokami kabinete. Ar pasiraÅ¡ydavo algalapyje, nepamena. Atlyginimas buvo mokamas laiku. Nesidomėjo, ar nuo atlyginimo buvo mokami mokesčiai. Kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sirgti neteko. Darbo įrankius davė darbovietė, o darbo rÅ«bai buvo nuosavi. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu neteko bendrauti. Ceche dirbo apie 5 darbuotojus. Darbo bÅ«davo kiekvienÄ dienÄ , įmonė turėjo užsakymų, gamino korpusinius baldus. Kosmetinių staliukų jis negamino. „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėtas.

Su kitais darbuotojais bendraudavo, atlyginimų tema su jais nekalbėjo. IÅ¡ darbo išėjo, nes iÅ¡važiavo į užsienį. Atlyginimas buvo mokamas 1 kartÄ per mėnesį, jį gaudavo laiku. Su antstoliais reikalų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Apklausiamas kaip liudytojas R. J. parodė, kad atlyginimas buvo minimalusis, t. y. 400 Eur, o į rankas gaudavo 361 Eur sumÄ (t. 1, b. l. 141–142). Liudytojas M. K. parodė, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 iki 2017 m. birželio antros pusės, dar dirbo 2017–2018 metais.

Dėl darbo kalbėjo su P. S., turbÅ«t pasirašė darbo sutartį. Darbo užmokestis 2012 m. buvo apie 800 litų. Kai buvo eurai, turėjo bÅ«ti Å¡iek tiek daugiau nei 400 eurų. Direktorius jam parodė darbo vietÄ , jis buvo baldų surinkėjas. Surinkinėdavo baldus ir vykdavo pas klientus surinkti baldų. Ä® jo pareigas įėjo iÅ¡krauti, nuneÅ¡ti, pakrauti. VirÅ¡valandžius dirbdavo taip pat ir pas klientus. Per mėnesį tikriausiai iÅ¡eidavo 500 eurų, gal 600 eurų. Nemokėdavo vienÄ kartÄ per mėnesį, buvo mokama per savaitę ar per dvi savaites kartÄ , algos vėluodavo, buvo skirtingai mokama.

Nežino, ar buhalterijoje rodomas ir į rankas gaunamas atlyginimas sutapo. IÅ¡mokant atlyginimÄ , kartais pasiraÅ¡ydavo, kartais ne. Mokėdavo avansÄ Ä¯vairiai – ar po 200 eurų, ar po 150 eurų, tiksliai neatsimena. Kai gaudavo pinigus, pasiraÅ¡ydavo ant spausdintų lapelių tada, kai bÅ«davo sumokėta visa alga. Neprisimena, ar suma ant lapelio ir iÅ¡mokėta suma sutapdavo. Pinigai buvo mokami kiekvienam atskirai. Nežino, kiek kiti darbuotojai uždirbdavo. Pas klientus rinkdavo virtuvės baldus, spintas.

Už darbÄ pas klientus atlyginimas įėjo į algÄ . Nesidomėjo, kokios sudedamosios atlyginimo dalys, kokie mokesčiai, alga buvo ta pati, ar pas klientÄ dirbi, ar ceche, priklausė nuo valandų skaičiaus. KiekvienÄ mėnesį atlyginimas kisdavo. Ä®monės reikalais yra naudojęs savo transportÄ , kai reikėjo parsivežti medžiagų, nes įmonė neturėjo savo transporto. Už darbo rÅ«bams skirtus pinigus nusipirko vienas kelnes, nes paprastai dirbdavo su savo rÅ«bais, skirta pinigų suma buvo gal apie 20 eurų.

Kai turėjo nedarbingumÄ , tuo laikotarpiu atlyginimo negaudavo, tikriausiai gaudavo „Sodros“ iÅ¡mokas. Nežino, už kokius darbus darbdavys privalėjo mokėti kompensacijas. Apklausiamas kaip liudytojas M. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. birželio P. S. jam kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėdavo ne mažiau kaip 400 Eur darbo užmokesčio. Už virÅ¡valandžius mokėdavo papildomai 5 Eur už valandÄ (t. 1, b. l. 144–145). Liudytoja V. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dizainere-projektuotoja.

Dirbo 2015 m., antrÄ kartÄ dirbo 2017 m., jos darbo vieta buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini). Ä®darbino P. S., pasirašė darbo sutartį, buvo nustatytas minimalusis atlyginimas, tikslios sumos neprisimena, nes buvo litai, paskui eurai, bet minimumas. AtlyginimÄ mokėjo grynaisiais P. S., bet ne visÄ iÅ¡ karto, bÅ«davo, kad vėluodavo. Už gaunamus pinigus nepasiraÅ¡ydavo, bet jai nekilo klausimų, kadangi buvo darbo sutartis. Kai įsidarbino, buvo nurodyta atlyginimo mokėjimo diena, bet kad tiksliai mokėtų, taip nebuvo, atlyginimÄ mokėdavo kokius du kartus per mėnesį.

Mokamas atlyginimas priklausydavo nuo užsakymų. Ji projektuodavo virtuvės baldus, spintas. Kosmetiniai staliukai buvo vėliau, kai ji nebedirbo. Matė internete, kad gamina staliukus. IÅ¡ darbo išėjo, nes nusibodo pinigų laukimas, vėlavimas, dar klientai pyko, kad ne laiku pagamina. Nežinojo, kokie mokesčiai buvo mokami nuo jos atlyginimo. Nežino, už kÄ darbdavys turi mokėti kompensacijÄ . Nėra gavusi tokių iÅ¡mokų, jos mėnesio atlyginimas buvo vienodas. Apklausiama kaip liudytoja V. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. birželio pradžios iki 2017 m. sausio pradžios dizainere.

Mėnesinis darbo užmokestis buvo ar 380 Eur, ar 400 Eur, tiksliai neprisimena. Gaudavo ne mažesnę nei 380 Eur sumÄ . P. S. atlyginimÄ mokėjo grynaisiais, niekur pasiraÅ¡yti nereikėjo (t. 1, b. l. 154–155). Liudytojas E. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo baldų surinkėju 1,5 metų, darbinosi, kai keitėsi valiuta iÅ¡ litų į eurus. Ä® darbÄ priėmė direktorius pagal darbo sutartį. Atlyginimas buvo 800 eurų į rankas, o ant popieriaus buvo daug mažesnis. Atlyginimas buvo keliamas, pradinis buvo gal 700 eurų, vėliau 800 eurų.

Kai dirbo virÅ¡valandžius, mokėdavo kaip normalų valandinį atlygį. Tai papildomai skaičiuodavo prie algos. Mano, kad skirtumo nuo virÅ¡valandinio darbo apmokėjimo nebuvo. BÅ«davo, kad gaudavo didesnį nei 800 eurų atlyginimÄ , su virÅ¡valandžiais yra buvę ir 1 000 eurų. Darbo metu turėjo nedarbingumÄ ir gavo iÅ¡mokas iÅ¡ „Sodros“, bet buvo nereikÅ¡minga suma. Darbo sutartį gavo ne iÅ¡ karto ir nematė nurodyto atlyginimo. AtlyginimÄ dalimis mokėdavo P. ir tai visiems nepatikdavo.

Neatsimena, ar buvo mokamas atlyginimas į sÄ skaitÄ . PasiraÅ¡yti reikėdavo darbų saugos žurnale, už atlyginimÄ taip pat pasiraÅ¡ydavo žurnale. Buvo sutaręs su darbdaviu, kad kol dirbs, jis mokės iÅ¡skaitas antstoliams. Kažkiek laiko direktorius dengė skolÄ antstoliams, po to, kai nebetikrino, buvo viskas nedengta. Po to, kai jis pastebėjo, buvo pokalbis su P., kodėl taip yra, tai buvo viena iÅ¡ priežasčių, kodėl išėjo iÅ¡ darbo. IÅ¡ 800 eurų atlyginimo buvo iÅ¡skaičiuojamas mokestis antstoliui.

Litais atlyginimo neprisimena, reikėtų 700 eurų konvertuoti į litus. Kiek laiko gavo po 700 eurų, reikia žiÅ«rėti į datÄ , kada pradėjo dirbti ir kada keitėsi valiuta. Darbdavys buvo jam skolingas 300 eurų, dėl to jis kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ ir ta suma yra jam sumokėta. Apklausiamas kaip liudytojas E. J. parodė, kad P. S. sutartÄ 800 Eur atlyginimÄ mokėjo dalimis, jis sakydavo, kad jam patogiau mokėti mažesnėmis sumomis. SutartÄ 800 Eur atlyginimÄ P. S. mokėjo visÄ jo darbo laikÄ ir liko skolingas kelis Å¡imtus eurų.

Dėl skolos kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ . SkolÄ P. S. sumokėjo bankiniu pavedimu. IÅ¡ apklausos metu pateiktos apžiÅ«rėti 2015-01-19 darbo sutarties Nr. 87 tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jo mėnesinis darbo užmokestis buvo tik 150 Eur ir bendrovėje buvo įdarbintas puse etato. Jis yra pasirašęs Å¡iÄ sutartį, bet pasiraÅ¡ydamas nekreipė dėmesio į sutarties turinį (t. 1, b. l. 157–158). Liudytojas V. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo baldų surinkėju.

Ä®sidarbino pagal skelbimÄ internete, sutarė su direktoriumi, kad mokės 400 eurų. Darbo sutartį gavo ne iÅ¡ karto, praėjo kažkiek laiko, neprisimena, kas ten buvo paraÅ¡yta, jÄ du kartus spausdino, nes viena kažkur dingo, antra turbÅ«t kažkur namuose. Apklausiamas FNTT sakė tiesÄ , kad konkrečios sumos neduodavo, o duodavo 50 eurų, 100 eurų. Negali pasakyti konkrečios sumos, atlyginimai vėluodavo, mano, kad mokant dalimis susidarė 400 eurų. Gavęs atlyginimÄ pasiraÅ¡ydavo ant balto popieriaus lapo (pavardė ir paraÅ¡as), paskui po kelių mėnesių duodavo pasiraÅ¡yti į buhalterinę knygÄ .

Ä®vairiai bÅ«davo, kai pasiraÅ¡inėdavo ant balto popieriaus lapo, kartais kitų pavardžių bÅ«davo, kartais nebÅ«davo. Duodavo pasiraÅ¡yti ant lapo kiekvienÄ kartÄ , kai iÅ¡mokėdavo dalį pinigų. Ä® buhalterinę knygÄ davė pasiraÅ¡yti gal pradirbus metus, davė pasiraÅ¡yti už visus tuos mėnesius. Bankiniu pavedimu sumokėjo 150 eurų, tai buvo dalis algos, nežino, kodėl daugiau nepervedė per bankÄ . Dėl to, kad nemokėdavo atlyginimo, direktorius sakydavo, kad bus, sakė, kad kiti pinigų neperveda.

Su antstoliais reikalų neturėjo. Tuo laikotarpiu, kai dirbo, turbÅ«t nesirgo. Ä®monė su juo visiÅ¡kai atsiskaitė, pretenzijų neturi. Apklausiamas kaip liudytojas V. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Dirbo baldų surinkėju ir rinko kosmetinius staliukus. Darbo valandos buvo nuo 8.30 val. iki 17.00 val., virÅ¡valandžių nedirbo. Gavo į rankas minimalųjį darbo užmokestį – 400 Eur. P. S. atlyginimÄ mokėjo dalimis po 50 Eur, po 100 Eur.

Gali bÅ«ti, kad 2018 m. vasaros pabaigoje bankiniu pavedimu pervedė 150 Eur atlyginimo sumÄ (t. 1, b. l. 160–161). Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo periodais kelis kartus, neatsimena, kuriais laikotarpiais, 2016 ar 2017 m. DarbÄ rado per įdarbinimo agentÅ«rÄ , dirbo baldų gamintoju ir montuotoju. Negali tiksliai pasakyti, eurais ar litais buvo atlyginimas. Neprisimena, koks buvo pirminis atlyginimas eurais, nes iÅ¡ pradžių tarėsi su agentÅ«ra, po to dirbo mažai valandų, etatas buvo sumažintas.

Jis turėjo skolų antstoliams, todėl nenorėjo, kad bÅ«tų didelės iÅ¡mokos iÅ¡skaičiuojamos, todėl dirbo po kelias valandas arba vakarais po dvi valandas po savo darbų. Paskui dirbo su verslo liudijimu. Kai dirbo po kelias valandas, mokėdavo po 120 eurų. Tai, kad per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 200 eurų, yra teisybė. Jis mokėjo alimentus, tai galėjo bÅ«ti, kad ir darbdavys darė pavedimus už alimentus. Kai teikė paslaugas pagal verslo liudijimÄ , gavo pinigus už statybos darbus.

Kai dirbo, nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. gegužės į rankas gaudavo nuo 650 iki 700 eurų mėnesinį uždarbį ir jis labai neiÅ¡skirdavo, tai buvo bendri pinigai už statybos darbus ir pagal darbo sutartį. Apklausiamas FNTT pasimetė ir sakė, kad kas mėnesį mokėjo atlyginimp nuo 650 iki 700 eurų. Teisinga bÅ«tų manyti, kad laikotarpiu, kai dirbo ir pagal darbo sutartį, ir pagal verslo liudijimÄ , už darbÄ pagal sutartį gaudavo 200 eurų, o likusius pinigus – už statybos darbus.

Laikotarpiu, kai dirbo pagal verslo liudijimÄ ir patentÄ , atliko darbus pagal žodinį susitarimÄ , nebuvo sutarties, mokama buvo į rankas. Po to jam buvo daug sukrečiančių įvykių, todėl tokių dalykų, kaip reikia iÅ¡skirstyti mokėjimÄ , nebeatsimena. Darbdavys su juo atsiskaitė visiÅ¡kai. Apklausiamas kaip liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo periodais: 2015 m. lapkričio–2016 m. gegužės mėnesiais, 2017 m. sausio–kovo mėnesiais, 2018 m. vasario–kovo mėnesiais.

Dirbo su pertraukomis, nes direktorius P. S. nuolat vėluodavo mokėti darbo užmokestį. Darbindamasis su P. S. tarėsi, kad nori gauti per dienÄ apie 50 Eur atlyginimÄ , bet tokios sumos niekada negavo. 2015 m. lapkričio–2016 m. gegužės mėnesiais P. S. jam mokėjo nuo 650 Eur iki 700 Eur mėnesinį darbo užmokestį. 2017 m. sausio–kovo mėnesiais, 2018 m. vasario–kovo mėnesiais dirbo trumpesniu grafiku ir per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 200 Eur (t. 1, b. l. 163–164). Liudytoja E. T. parodė, kad dirbo dizainere UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius buvo P. S..

Pagal darbo sutartį turėjo projektuoti, pateikti pasiÅ«lymÄ klientui, suderinti brėžinį, atlikti vizualizacijÄ pirma klientui, paskui derinti su direktoriumi. Nepamena, ar dirbo virÅ¡valandžius. Jos darbo užmokestis iÅ¡ pradžių buvo 500, paskui 700, atrodo, eurais. Dirbo vienerius metus. AtlyginimÄ mokėjo P.. Kai dirbo, savo paskyros „Sodroje“ netikrino, nes buvo naujas žmogus darbo rinkoje ir džiaugėsi, kad turi darbÄ . Tikisi, kad už jÄ buvo mokami mokesčiai, netikrino. NedarbingumÄ gavo, kai sirgo.

Turėtų bÅ«ti kažkokie įraÅ¡ai, netikrino. Nežino, ar sÄ Å¾iningai iki galo su ja buvo atsiskaityta, nebesigilino, nes norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Parodymai, kad atlyginimÄ direktorius visada iÅ¡mokėdavo tiesiogiai, užraÅ¡yti teisingai. IÅ¡mokant grynaisiais, neatsimena, ar pasiraÅ¡ydavo, gal kokį vienÄ dokumentÄ iÅ¡ pat pradžių. Apklausiama kaip liudytoja E. T. parodė, kad dirbo dizainere-projektuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-06-27 iki 2017-06-27. Ä® darbÄ priėmė direktorius P. S..

Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalusis darbo užmokestis, o direktorius mokėjo iÅ¡ pradžių grynaisiais 500 eurų, paskui 700 eurų, gaudama atlyginimÄ vienÄ kartÄ pasirašė ant direktorius paduoto dokumento, paskui neteko pasiraÅ¡inėti (t. 2, b. l. 6–8). Liudytojas I. Č. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo staliumi ne daugiau kaip mėnesį. Ä®sidarbino pagal skelbimÄ internete, susitiko su P. S. ir susitarė, kad mokės 150 eurų per savaitę atlygį. Neprisimena, ar pasirašė darbo sutartį, nes iÅ¡ pradžių tiek darbdavys nori pažiÅ«rėti, ar tinka darbuotojas, tiek ir darbuotojas nori pažiÅ«rėti darbo sÄ lygas, taip ir iÅ¡eina neoficialiai.

Gamino kosmetinius staliukus. AtlyginimÄ P. mokėjo grynaisiais kas savaitę ir 150 eurų jam liko skolingas. Išėjo iÅ¡ darbo, nes darbdavys buvo nemokus. Nežino, kodėl jis neturėjo pinigų. Gal turėjo didesnių skolų. Jis tuo metu turėjo skolų antstoliams, jo sÄ skaita buvo užblokuota. Apklausiamas kaip liudytojas I. Č. parodė, kad P. S. nemokėjo sutartų 150 eurų per savaitę, o mokėjo tik 100 eurų savaitinį darbo užmokestį. Kokia darbo užmokesčio suma buvo įraÅ¡yta jo darbo sutartyje, nežino, nes P. S. davė pasiraÅ¡yti darbo sutartį pradirbus bendrovėje apie mėnesį laiko.

Pradirbo du mėnesius ir išėjo. P. dar grynaisiais pinigais jam sumokėjo 150 Eur ir liko 150 Eur skolingas (t. 2, b. l. 10–11). Liudytoja R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavimų vadove nuo 2014 m. lapkričio iki 2015 m. rugpjūčio. Su P. S. susitarė, kad gaus 2 500 atlyginimÄ litais, o eurais, jeigu gerai prisimena, – 700 eurų. Darbo sutartį pasirašė. Neprisimena, koks atlyginimas buvo paraÅ¡ytas darbo sutartyje, buvo paraÅ¡ytas minimumas plius procentai, bet buvo užfiksuota 2 500 litais pagal susitarimÄ .

SutartÄ atlyginimÄ mokėjo grynaisiais direktorius P.. Atostoginiai buvo sumokėti, nors P. nelabai norėjo mokėti. Išėjo iÅ¡ darbo, nes buvo netvarka su finansais, buvo vėluojama mokėti atlyginimÄ , o už automobilio amortizacijÄ , už benzinÄ taip pat nebuvo mokama. Mano, kad įmonės veikla buvo pakankamai pelninga, nes per mėnesį bÅ«davo apie 20 000 litais. Dėl užsakymų atlikimo laiko buvo klientų nusiskundimų, nes vėluodavo apie mėnesį laiko. Kai darbininkai sumontuodavo klientui baldus, ji atvažiuodavo pas klientÄ paimti pinigų.

Su klientu įformindavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , ten bÅ«davo nurodoma visa suma, kuri buvo suderinta. Ji iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , paimdavo pinigus, ta suma ir bÅ«davo įraÅ¡yta. Pinigus atiduodavo P. S.. MB „(duomenys neskelbtini)“ – negirdėta. Apklausiama kaip liudytoja R. B. parodė, kad su P. S. buvo sutarta, kad mokės 3 000 Lt atlyginimÄ , o darbo sutartyje buvo nurodyta 800 Lt suma, kad bendrovei reikėtų mokėti mažiau mokesčių. Po euro įvedimo nuo 2015 m. sausio iki gegužės mėnesio mokėjo tik 700 Eur mėnesinį atlyginimÄ .

Pinigus P. S. mokėjo grynaisiais, iÅ¡mokėdamas atlyginimÄ jokio algalapio neduodavo. Nors darbinantis buvo susitarta, kad P. S. mokės už jos automobilio eksploatavimÄ ir už kurÄ , kurį ji iÅ¡naudos važiuodama pas klientus, bet jis to susitarimo nesilaikė ir nieko už tai, kad ji naudojo savo automobilį darbo reikalais, nemokėjo (t. 1, b. l. 189–190). Liudytojas R. J. parodė, kad įsidarbino už minimalųjį atlyginimÄ , pagrindinis jo darbas – kosmetinių staliukų surinkimas. Medžiagas susineÅ¡davo patys.

Tarp darbo sutartyje nurodyto atlyginimo ir sutarto žodžiu buvo skirtumas, nes krovimas buvo ne jo darbas ir turi bÅ«ti mokami papildomi pinigai. Alga vėluodavo, priežasčių nežino. Å ioje darbovietėje negavo darbo rÅ«bų. Išėjo iÅ¡ darbo, nes nebuvo daug darbo, matė, kad nieko gero nebus. Išėjo, nes jam pasiÅ«lė geresnį darbÄ . Mano, kad su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Buvo atlyginimas mokėtas ne tik grynaisiais, buvo pervesta į kortelę. Neatsimena, ar jam buvo mokėta į kortelę.

AtlyginimÄ mokėjo tik P. S.. Apklausiamas kaip liudytojas R. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017-12-05, visÄ laikÄ surinkinėjo kosmetinius staliukus. Darbo valandos Å¡iokiadieniais buvo nuo 8.30 val. iki 17.00 val. plius pusvalandis, skirtas pietums. Darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis 550 Eur, bet kiekvienÄ mėnesį į rankas gauna nuo 600 Eur iki 700 Eur mėnesinį uždarbį, priklausomai nuo to, kiek per mėnesį dirbdavo dienų. AtlyginimÄ grynaisiais mokėdavo P. S..

Po FNTT patikrinimo gavo porÄ kartų atlyginimÄ bankiniu pavedimu (t. 2, b. l. 13–14). Liudytojas A. A. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino pagal skelbimÄ internete. Darbo pobÅ«dis buvo medžio drožlių plokščių pjaustymas, kantavimas. IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai. Buvo sutarta mokėti minimumÄ ant popieriaus, o likusius mokėti į rankas. Bendra sutarta suma buvo 700 eurų. P. S. mokėjo normaliai iki tam tikro laiko, paskui buvo išėjęs, nes buvo susipykę dėl mokėjimų, paskui vėl grįžo.

Susitarė dėl minimaliojo atlyginimo, nes antstolis labai daug atimdavo pinigų, nebÅ«tų apsimokėję eiti dirbti, gal bÅ«tų likę 200 eurų atlyginimo. Turėjo vaikų ir pačiam reikėjo gyventi, todėl ir buvo tas susitarimas. Tikriausiai ir P. S. buvo nauda, gal reikėjo mažiau mokesčių mokėti. Buvo sutarę, kad nuo minimaliosios algos, t. y. 400 eurų, atskaičiuotų 20 proc. antstoliams. SumÄ antstoliams P. S. pervedė gal 2 kartus, antstolis tiksliau pasakytų, kada ir kiek buvo pervesta.

Kiek žino, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta gal 100–200 eurų suma. Jis klausdavo dėl pervedimų P. S., jis sakė, kad perves, nes antstolis jam buvo atsiuntęs vykdomuosius raÅ¡tus. Jam nebuvo aktualu, ar darbdavys pervedė, nes žinojo, kad jis pats gali gauti baudų už tai, kad nemoka darbuotojo antstoliui, todėl nelabai domėjosi, ar moka antstoliams. Pinigus mokėjo pats P. S. visada grynaisiais pinigais. Eidavo savaitgaliais dirbti, mokėdavo gal po 10 eurų per valandÄ , tiksliai neprisimena.

Mokėdavo atskirai, už savaitgalius bÅ«davo atskiras atlygis. Darbo užmokestį gaudavo per kelis kartus. NebÅ«davo, kad vienu kartu sumokėtų. Tekdavo praÅ¡yti, kad sumokėtų. P. S. neduodavo niekur pasiraÅ¡yti, tik sau užsiraÅ¡ydavo. Per tÄ laikÄ neatostogavo, vienÄ kartÄ sirgo. Kai P. S. vienÄ kartÄ nemokėjo, kitÄ kartÄ nemokėjo, jis darbe sėdėjo, bet nedirbo, tada išėjo iÅ¡ darbo. Kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl neiÅ¡mokėtų pinigų. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti 580 eurų.

P. S. sumokėjo 580 eurų. FNTT apklausa teisinga, ja galima vadovautis. Apklausiamas kaip liudytojas A. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su pertraukomis: nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. gruodžio pabaigos ir nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. kovo vidurio. Su P. S. sutarė, kad gaus 700 Eurų dydžio atlyginimÄ . Kadangi turėjo skolų antstoliams, tai darbo sutartyje buvo nurodyta 400 Eur darbo užmokesčio suma. Pirmu darbo bendrovėje etapu, t. y. 2016 m. sausio–gruodžio mėnesiais, P. S. jam iÅ¡mokėjo po 660 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. 700 Eur nemokėjo, nes sakė, kad po 40 Eur atskaito antstoliams.

Už gaunamÄ atlyginimÄ niekur pasiraÅ¡yti nereikėjo. Antru etapu – nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio – P. S., nors ir vėluodamas, sumokėjo sutartÄ 660 Eur darbo užmokestį. Tik už 2018 m. vasario, kovo mėnesius P. S. nesumokėjo, todėl išėjo iÅ¡ darbo ir kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ (t. 1, b. l. 150–152). Liudytojas A. Å . parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Dirbo tik bandomÄ jį laikotarpį 3 mėnesius, paskui išėjo.

Ten dirbo pagalbinio staliaus darbus, prie surinkimo, jei reikėdavo, paÅ¡lifuodavo, pakraudavo. Neprisimena, ar pasirašė darbo sutartį, rašėsi ant kažkokių lapų. Atlyginimas buvo minimumas – 400–500 eurų. Jei sakė, kad sutartas minimumas buvo 380 eurų, turbÅ«t taip ir buvo. Duodavo avanso gal 30 proc., o paskui atlyginimas. AtlyginimÄ mokėdavo P. S. grynaisiais, į kortelę nepervesdavo. Išėjo, nes P. S. nelabai norėjo atsiskaitinėti. Be to, iÅ¡ kitų darbuotojų kalbų suprato, kad du mėnesius kaip ir moka, o paskui praÅ¡o palaukti, sako, kad nėra pinigų.

Jis negalėjo bÅ«ti be pinigų, todėl išėjo. Apklausiamas kaip liudytojas A. Å . parodė, kad bandomuoju laikotarpiu, t. y. tris mėnesius, buvo sutartas atlyginimas – 380 Eur. PirmÄ darbo mėnesį P. S. atlyginimÄ mokėjo dalimis, bet sumokėjo 380 Eur. Pinigus mokėjo grynaisiais ir niekur pasiraÅ¡yti nereikėjo. Pradėjus dirbti antrÄ mėnesį P. už pirmas tris savaites atsiskaitė laiku, iÅ¡mokėdamas po 100 Eur per savaitę, bet po to pradėjo nebemokėti, motyvuodamas, kad neturi pinigų.

P. S. vėliau sumokėjo jam 150 Eur ir liko skolingas 50 Eur (t. 2, b. l. 43–44). Liudytojas A. G. parodė, kad pas P. S. dirbo 2015 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais. Jis su darbdaviu susitarė, kad jo atlyginimas bus 40 eurų per dienÄ , 800 eurų per mėnesį. Jis nežino, kokia minimalioji alga buvo 2015 m. Kiek uždirbo, tiek ir gavo. Atlyginimas buvo mokamas dalimis, nebuvo konkrečios dienos. Kai gaudavo už kokiÄ pagamintÄ spintÄ ar virtuvinį komplektÄ , tada ir mokėdavo. Pinigus mokėjo P. S. grynaisiais.

Jis niekur nepasiraÅ¡ydavo, o P. užsiraÅ¡ydavo ant lapuko. Negali pasakyti, ar buvo pasirašęs darbo sutartį. Per dirbtÄ laikÄ reikėjo praÅ¡yti savo uždirbtų pinigų, niekas neatneÅ¡davo, nepervesdavo. Gal kitiems buvo kitaip. Jis turėjo asmeninę banko sÄ skaitÄ , ji nebuvo areÅ¡tuota, nes su antstoliais buvo sudaręs sutartį, kad kas mėnesį tam tikrÄ dalį pinigų nuskaičiuotų. Negali pasakyti, ar P. S. mokėdavo antstoliams. Išėjo iÅ¡ darbo, nes pasiÅ«lė, kur galima geriau užsidirbti.

Apklausiamas kaip liudytojas A. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2015 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais. Susitarė su P. S., kad jam mokės 800 Eur mėnesinį atlyginimÄ . P. S. sakė, kad darbo grafikas bus nuo 9.00 val. iki 18.00 val., bet pardėjus dirbti P. dažnai praÅ¡ydavo dirbti papildomai, nes bÅ«davo daug užsakymų. Pirmus du mėnesius laiku sumokėjo sutartÄ 800 Eur atlyginimÄ , bet vėliau atlygimas nuolat vėlavo. P. S. jam už paskutinį mėnesį nesumokėjo 250 Eur, be to, nesumokėjo už nepanaudotas atostogas.

Už kitus Å¡eÅ¡is su puse mėnesio sumokėjo po 800 Eur. Kai mokėdavo atlyginimÄ , pasiraÅ¡yti niekur nereikėjo (t. 1, b. l. 180–181). Liudytoja J. M. parodė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. buvo priimta į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskutinį atlyginimÄ skaičiavo už 2019 m. kovo mėnesį. Ji apdorodavo informacijÄ , kuriÄ pateikdavo direktorius, dirbo namuose, ne biure. Dirbo programa „Pragma“ ir į jÄ Ä¯keldavo tik tiekėjus, ji prie banko neturėjo prieigos. Taip pat skaičiuodavo atlyginimus.

Ji turėjo direktoriaus pasiraÅ¡ytas sutartis, ten matydavo, koks bÅ«davo nustatomas atlyginimas ir, jeigu žmogus sirgdavo, turėdavo nedarbingumÄ , tai prie „Sodros“ pati galėdavo prisijungti, turėjo raktÄ . Direktorius atsiųsdavo praneÅ¡imÄ , kad žmogus iÅ¡eina atostogų nuo tokios dienos. Å ių duomenų pakakdavo, kad galima buvo žmogų atleisti ar priimti į darbÄ . Pagal Å¡iuos duomenis ji siųsdavo praneÅ¡imus į „SodrÄ â€œ. Darbuotojams buvo skaičiuojamas minimalusis atlyginimas, viskÄ galima patikrinti per „SodrÄ â€œ.

Atitinkamai iÅ¡ pradžių apskaičiuotÄ atlyginimÄ ji siųsdavo direktoriui pasižiÅ«rėti, kad jis patvirtintų, kad ji nieko nepraleido. Darbuotojų darbo laiko apskaitos duomenis turėjo direktorius. Darbuotojų iÅ¡dirbtos valandos bÅ«davo pateikiamos elektroniniu paÅ¡tu. Å iuose dokumentuose bÅ«davo užfiksuotos darbo valandos. Darbo sutartyse bÅ«davo nustatomas atlyginimas, o paskui kiek atidirbdavo, to pakakdavo, kad apskaičiuotų atlyginimÄ . Darbo užmokesčiui turėjo įtakos tai, kiek žmogus dirbdavo valandų.

Jei kažkas dirbdavo mažiau, tai mažiau ir gaudavo. Ji nesusitikdavo su žmonėmis, jų nematė, nežino, ar jie dirbdavo virÅ¡valandžius. ViskÄ darė internetu tik vadovaudamasi tuo, kÄ direktorius pateikdavo, kas kiek dirbo valandų. Direktorius mokėdavo atlyginimÄ . Jis mokėdavo atlyginimÄ per kasÄ . Per bankÄ nebuvo pervedama. Paprastai darbo sutartyje yra numatomas avansas. Standartinėje sutartyje nurodoma, kokiÄ dienÄ avansas, kokiÄ dienÄ atlyginimas, bet pagal darbuotojo pageidavimÄ . Žmonės raÅ¡ydavo praÅ¡ymÄ , kad iÅ¡mokėtų vienÄ kartÄ .

Ji avanso niekam neskaičiuodavo. Kai atėjo dirbti, ji netikrino nei 2013 m., nei 2014 m., nei 2015 m. Ten buvo tik likučiai, kuriuos paliko kita buhalterė, juos įvedė į kompiuterį. „Sodra“ ir VMI įmonės 2017 m. pabaigoje, 2018–2019 m. netikrino. Ji visus dokumentus perdavė P. S., o kodėl jos iÅ¡ karto neatleido, reikia klausti direktoriaus. P. S. jau buvo priėmęs naujÄ buhalterį ir pasakė, kad buhalteris tvarkys apskaitÄ , nes visi dokumentai buvo perduoti. Visus dokumentus ji supakavo į dėžes, o direktorius perdavė policijai.

Pirma reikėjo paskutiniųjų metų, o paskui ar 2017 m., ar 2016 m., todėl ji perdavė dokumentus dalimis. Paskui, kai viskÄ iÅ¡vežė, pasirašė priėmimo–perdavimo aktÄ . Ji neturėjo dokumentų, kad P. S. skolinosi pinigų, kad bÅ«tų ėmęs paskolÄ ir įkeitęs mamos ar savo turtÄ . Jie susitikdavo kartÄ per mėnesį, kai jis atneÅ¡davo dokumentus, o paskui ji jam viskÄ iÅ¡siųsdavo elektroniniu paÅ¡tu. Ä®monės banko sÄ skaitai areÅ¡tas buvo uždėtas, nes nemokėjo mokesčių. 2015–2016 m.

įmonė dar buvo pelninga, o 2017–2018 m. buvo minusas. Direktorius nesakė, ko imtis, kad bÅ«tų panaikintas areÅ¡tas. Ji nėra kompetentinga sakyti direktoriui, kÄ reikia daryti, kad panaikintų areÅ¡tÄ . Kai ji dirbo, įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Liudytoja R. B. parodė, kad 2019 m. spalio mėnesį sudarė sutartį su P. S., bet nespėjo perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos iÅ¡ buhalterės, nes ji dar nebuvo pabaigusi 2018 metų, nepateikusi balansų Registrų centrui.

Buhalterė pateikė dokumentus spalio pabaigoje už visÄ 2018–2019 metų laikotarpį, kurį dar tvarkė, o ji nespėjo perimti, nes lapkričio pradžioje visus dokumentus perėmė tyrėjai. Pagal įstatymÄ buhalterė turėjo pateikti dokumentus iki birželio 1 d. Registrų centrui, Mokesčių inspekcijai iki birželio 15 d. – pelno nuostolio ataskaitÄ . Ji su buhaltere nebendravo, bet kai vadovas atsivežė 2018 metų ir 2019 metų pradžios balansus, DidžiÄ sias knygas, kiek spėjo peržiÅ«rėti, matė, kad tai buvo skaičiai, kurių buvo neįmanoma logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti.

Neužbaigtos buhalterijos priežastis gali bÅ«ti ir dokumentų stoka, nes ten trÅ«ko pačių pirminių dokumentų, kuriuos turi teikti vadovas. Atsiskaitymų su tiekėjais, pirkėjais likučiai buvo dideli. Tiek tuos skaičius ir tematė. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį 2019 m. gruodžio mėnesį ir 2019 metų duomenis yra suvedusi į buhalterinę apskaitÄ ir pateikusi VMI visas deklaracijas. MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų dokumentus programoje susiveda direktorius, galima įeiti ir iÅ¡sitraukti.

Mažoji bendrija neturėjo nei darbuotojų, nei tuo metu buvo PVM mokėtoja, buvo tvarkoma supaprastinta apskaita, užtenka vienÄ kartÄ metuose sutvarkyti apskaitÄ ir pateikti, ji tai ir padarė. Pagrindiniai pirkimai buvo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo viena sÄ skaita, o už paslaugas – paÅ¡to siuntas – buvo po kelias sÄ skaitas kiekvienÄ mėnesį. Jei pagrindinis UAB akcininkas įsisteigia maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ , tai pagal įstatymÄ mažoji bendrija taip pat turi bÅ«ti PVM mokesčių mokėtoja, jei pirminė įmonė yra peržengusi 45 000 eurų ribÄ .

Jei pirma iÅ¡ savininko turimų įmonių yra PVM mokėtoja (savininkas turi daugiau nei 50 proc. akcijų) ir savininkas turi kitÄ Ä¯monę, tai antroji įmonė automatiÅ¡kai yra PVM mokėtoja, aiÅ¡ku, reikia žiÅ«rėti pagal apyvartas, jei virÅ¡ija 45 000 eurų per paskutinius 12 mėnesių, atsiranda prievolė registruotis PVM mokesčių mokėtoju bendrai abiem įmonėms. Dažniausiai tie, kas turi uždarÄ sias akcines bendroves ir maÅ¾Ä sias bendrijas, nesusieja tų įmonių ir netampa PVM mokėtojais, nes nesupranta, kad tai yra tas pats.

Direktorius jai siuntė elektroniniu paÅ¡tu „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas (transporto, banko iÅ¡raÅ¡us), kadangi jie buvo neįsiregistravę PVM mokėtojais, tai jokios prievolės teikti PVM deklaracijas nebuvo, po to iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad turėjo registruotis. MaÅ¾Ä jÄ bendrijÄ P. S. įsteigė 2018 m., o ji atėjo 2019 m. gruodžio mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino MB „(duomenys neskelbtini)“ baldus ir iÅ¡rašė vienÄ sÄ skaitÄ per metus už tuos baldus.

Geriau bÅ«tų buvę, jei bÅ«tų sÄ skaitas rašę kiekvienÄ mėnesį, kiek pagamino ir kiek iÅ¡rašė, o kadangi nebuvo PVM mokėtoja, tai direktoriui didelės reikÅ¡mės nesudarė. Tuo momentu, kai nebuvo PVM mokėtoja, ta viena ar kelios sÄ skaitos neturėjo reikÅ¡mės. Liudytojas A. V. parodė, kad informacijÄ apie staliukÄ rado internete, telefonu užsakė ir gavo užsakymo patvirtinimÄ . 2018-12-14 padarė 450,12 Eur pavedimÄ Ä¯ nurodytÄ sÄ skaitÄ . Pretenzijų dėl staliuko neturi.

Atvežė į namus. Liudytoja A. V. parodė, kad atsimena įvykį, kai internetu pirko kosmetinį staliukÄ . Kai jis buvo pristatytas, jį paėmė jos draugas ir atsiskaitė kortele. Liudytoja I. K. parodė, kad informacijÄ apie kosmetinį staliukÄ rado internete, padarė užsakymÄ ir staliukÄ jai atsiuntė. Sumokėjo taip pat internetu per elektroninę bankininkystę, pateikė iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ . Liudytojas M. N. parodė, kad žmona internete susirado staliukÄ , kuris jai patiko, o jis susisiekė su ta įmone ir jam atsiuntė iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ .

Jis sumokėjo 425,92 Eur sumÄ ir gavo staliukÄ . Liudytoja V. T. parodė, kad susirado staliukÄ internete, susikomplektavo iÅ¡ atskirų dalių, buvo papildomas stalčius. Užsisakė internetu ir pirko iÅ¡simokėtinai. Gali bÅ«ti, kad už staliukÄ sumokėjo 318 eurų. Atvežimas kainavo 15 eurų, bet jie įskaičiuoti į lizingo kainÄ . StaliukÄ priėmė jos dukra. Liudytoja D. K. parodė, kad internetu užsisakė tÄ staliukÄ ir gruodžio 28 d. gavo iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ , jÄ apmokėjo ir už savaitės gavo prekę.

IÅ¡ankstinėje sÄ skaitoje buvo nurodyta 399 Eur, tiek ir sumokėjo pavedimu per bankÄ , yra iÅ¡raÅ¡as. Liudytoja A. D. parodė, kad padėjo kosmetinį staliukÄ reklamuoti, fotografuoti. Staliukas jai patiko ir direktorius padarė jai nuolaidÄ . Ji sumokėjo 150 eurų pavedimu į sÄ skaitÄ . Liudytoja E. S. parodė, kad staliukÄ pirko internetu iÅ¡simokėtinai. Direktorius jai padėjo užpildyti dokumentus dėl lizingo. Sumos neprisimena. Liudytoja K. S. parodė, kad sÅ«nų augino viena. Materialiai visada padėdavo jos tėvai – kaltinamojo močiutė ir senelis.

Visi kartu gyveno jos tėvų bute (duomenys neskelbtini). Kai sÅ«nui suėjo 15 metų, ji nusipirko atskirÄ butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir su sÅ«numi persikėlė gyventi ten. 2001 metai mirė jos tėvas – P. senelis ir butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje testamentu paliko savo anÅ«kui P.. BÅ«damas 22 metų P. vedė ir su žmona persikėlė gyventi į butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten jiems gimė vaikas. Kartu su jais gyvena P. močiutė (mano mama). P. rÅ«pinasi ja. 2007 metais P. be jos sutikimo su savo žmona skolinosi pinigų iÅ¡ P. pažįstamų – 60 tÅ«kstančių litų ir nusipirko sodo sklypÄ (duomenys neskelbtini), įformino banke kreditÄ namui statyti, įkeitė sklypÄ .

Po metų P. žmona, pasiėmusi jų sÅ«nų, iÅ¡vyko gyventi į UkrainÄ pas kitÄ vyrÄ , palikdama P. visas skolas ir pradėtÄ statybÄ . Po skyrybų 2009 m. bankas nutraukė kreditavimÄ . Dėl skolų buvo paduotas į teismÄ , areÅ¡tuota sÄ skaita ir butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu įmonė, kurioje dirbo P., bankrutavo. Vietoj atlyginimo P. gavo biuro daiktus, įmonės ekspozicijÄ . Jam atsirado galimybė pradėti savo verslÄ . Ä®kÅ«rė įmonę „(duomenys neskelbtini)“.

Reikalai klostėsi sunkiai, jam trÅ«ko lėšų verslui vystyti. Jis nusprendė paimti 20 000 litų kreditÄ Ä¯keisdamas jos butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po metų jis grÄ Å¾ino kreditÄ , įmonė vystėsi, darbuotojų skaičius augo. P. vėl paėmė 91 tÅ«kstančio litų kreditÄ , įkeisdamas jos butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nurodytu laiku jis nesugebėjo grÄ Å¾inti skolos ir teko skubiai parduoti jos butÄ už 34 tÅ«kstančius eurų. Jie atsiskaitė su A. D., o likusius pinigus įnešė į bankÄ už sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Tuo metu mirė jos mama (P. močiutė) (2017 metai) ir testamentu paliko P. savo dalį buto (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) name, tai yra visas butas tapo P. nuosavybe. 2019 m. vasarÄ butÄ nusprendė parduoti. Butu susidomėjo Klaipėdos savivaldybė ir 2019-09-11 P. gavo kvietimÄ dalyvauti aukcione. Procesas užtruko kelis mėnesius ir tik 2019 m. gruodžio mėnesį galėjo nusipirkti butÄ (duomenys neskelbtini). Su jos įgaliojimu buto įforminimu užsiėmė P.. Butas kainavo 75 tÅ«kstančius eurų, buvo padaryta 2 tÅ«kstančių eurų nuolaida, galutinė kaina – 73 tÅ«kstančiai eurų.

Bute reikėjo atlikti kapitalinį remontÄ . Dėl karantino remontas užtruko ir tik 2020 metų gruodžio mėnesį sÅ«nus pervežė jÄ Ä¯ Vilnių. Sodo sklypÄ Kalnuvėnuose sÅ«nus įkeitė 2018 metais už 15 tÅ«kstančių eurų kreditÄ verslui vystyti. Laiku grÄ Å¾inti kredito nesugebėjo, o sumokėjo 2019 m. gruodžio mėnesį pinigais, gautais pardavus butÄ Klaipėdoje. Apie tai ji nežinojo, nors sklypas iÅ¡ esmės buvo nupirktas už jos pinigus. Ji seniai norėjo parduoti šį sklypÄ , todėl privertė P. perraÅ¡yti jį savo vardu, kad jis neįkeistų jo ir neįklimptų į naujas skolas.

Pardavus butÄ Klaipėdoje ir nupirkus butÄ Vilniuje, liko apie 50 tÅ«kstančių eurų. 20 tÅ«kstančių eurų P. paėmė verslui, o 25 tÅ«kstančius eurų paliko buto remontui. Å iuos pinigus P. pervedė į jos kortelę, kuria ir anksčiau naudojosi, nes jo sÄ skaita dažnai bÅ«davo areÅ¡tuota dėl skolų (t. 13, b. l. 184). Specialistė D. B. parodė, kad apskaičiuodama į apskaitÄ neįtrauktÄ darbo užmokestį vadovavosi liudytojų parodymais. Kompensacijos už darbÄ lauko sÄ lygomis iki 2017-06-30 turėjo bÅ«ti numatytos darbo sutartyje, Å¡ios kompensacijos galėjo bÅ«ti mokamos ne didesnės nei 50 proc. darbo užmokesčio, jos yra neapmokestinamos.

Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimÄ nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad tokios kompensacijos buvo mokamos. Liudytojai nurodė, už kurį laikotarpį koks mėnesinis darbo užmokestis buvo gaunamas, ir ji skaičiavo pagal liudytojų parodymus. Liudytojai nedavė parodymų apie atostogas ir nedarbingumÄ , neiÅ¡skyrė, kad tuo laikotarpiu jie pajamų negavo. IÅ¡ pateiktų dokumentų matė, kad darbdavys darė iÅ¡skaitas antstoliams, tokios iÅ¡skaitos yra įvertintos ir jos nėra iÅ¡vadoje apmokestinamos papildomai.

Suma, iÅ¡mokėta kaip ligos iÅ¡moka, yra įtraukta į mokėtinÄ darbo užmokestį ir nėra papildomai apmokestinta. Ligos iÅ¡moka buvo priskirta prie mokėtino darbo užmokesčio. Jei suma 800 eurų, o už ligos iÅ¡mokÄ skirta 40 eurų, tai apmokestinama bus 760 eurų. Jei darbuotojas parodo, kad gaudavo tik minimalųjį darbo užmokestį, tai tokio liudytojo apklausos nevertina. Jeigu darbuotojas nurodo konkrečias sumas tam tikram laikotarpiui, tada jos vertinamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 61 atveju neužregistravo pardavimų už nustatytÄ vertę.

IÅ¡vadoje apraÅ¡yta, kokios nedeklaruotos pajamos nustatytos, pirminiais dokumentais nepagrįstos, neužregistruotos. Specialisto iÅ¡vadoje atsakyta apie MB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 61 dokumento nebuvimo, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 atvejų, kai vertė nenustatyta pajamų užregistravimo atveju. Negalima nustatyti, kokiomis lėšomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laikotarpiu iÅ¡mokėjo darbuotojams darbo užmokestį. Specialistė R. K. parodė, kad tyrimÄ atliko pagal 2021-10-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje užduotÄ klausimÄ :

„Kokia laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2019-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams M. P., R. V., A. A., E. R., M. G., R. J., M. K., A. A., V. T., E. J., V. R., A. K., Ž. V., T. K., A. G., L. V., R. B., I. Č., R. J., A. Å . pagal jų parodymus iÅ¡mokėta bei priskaityta darbo užmokesčio suma buvo nepagrįsta apskaitos dokumentais ir neužregistruota apskaitos registruose pagal darbo laiko apskaitÄ ?“ Darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra nurodytas tik priskaitytas darbo užmokestis bei iÅ¡skaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, iÅ¡skaitos valstybiniam socialiniam draudimui, į Pensijų fondÄ .

Darbo užmokesčio žiniaraščiuose neiÅ¡siskiria kompensacijos už darbo lauko sÄ lygas. Atsakant į pateiktÄ klausimÄ buvo įvertintas tik darbuotojų sirgimo laikotarpis. Vertino liudytojų parodymus teisme, matyti, kad liudytojų parodymai apklausos protokoluose, suraÅ¡ytuose ikiteisminio tyrimo byloje, ir parodymai, duoti teisme, nesikeičia. R. V. patvirtino teismo posėdyje: „FNTT pasakiau viskÄ . Ä® mėnesį turėdavo bÅ«ti 700-800, FNTT viskÄ pasakiau.“ PažiÅ«rėta, kÄ jis pasakė FNTT, tai buvo praeitos specialisto iÅ¡vados 15 priedas, R.

V. nurodė kiekvienÄ mėnesį, kiek jam buvo iÅ¡mokėta darbo užmokesčio. Kitas buvo Ž. V., jis sako, kad gavo minimalųjį darbo užmokestį į rankas, jis dirbo 2016–2017 m., tuo metu minimalusis darbo užmokestis buvo 380 eurų. A. K. sakė, kad gavo darbo užmokestį. Specialisto iÅ¡vadoje pasisakė apie priskaitytÄ darbo užmokestį, nenagrinėjo iÅ¡mokų dėl individualios veiklos, nes toks klausimas nebuvo užduotas. Vertinant pagal individualios veiklos pažymÄ A. K. už darbÄ turėjo gauti pagal pinigų priėmimo kvitus.

Ar tai buvo įforminta dokumentais, ji negali pasakyti, nes neturėjo visos įmonės buhalterinės apskaitos, tyrė tik darbo užmokestį, o tai skirtingi dalykai. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose apie individualiÄ veiklÄ niekur nebuvo nurodyta. Atsakydama į klausimus apie priskaitytÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, vertino darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, iÅ¡mokas už nedarbingumo laikotarpius. Darbo ginčų komisijos iÅ¡vados nepriskaičiuotam darbo užmokesčiui įtakos neturi.

NPD buvo įvertintas tiems darbuotojams, kuriems priklausė. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. minimalusis darbo užmokestis buvo 300 eurų. Vėliau jis kilo iki 325 eurų Å¡eÅ¡is mėnesius, paskui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d. buvo 350 eurų, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 380 eurų, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 400 eurų, 2019 metais buvo 555 eurai. Remiantis 2019-10-21 Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) Klaipėdos apygardos valdyboje buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtÄ Å«kinę veiklÄ , t. y. kad direktorius P. S. darbuotojams grynaisiais pinigais moka neoficialų darbo užmokestį, kuris neatvaizduojamas buhalterinėje apskaitoje.

Duotas pavedimas atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimÄ (t. 1, b. l. 10). Remiantis 2019-10-22 Patikrinimo aktu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 302414152, vykdo veiklÄ adresu (duomenys neskelbtini). Ä®monės pagrindinė veikla – korpusinių baldų gamyba ir pardavimas. Atliekant patikrinimÄ Ä¯monės veiklos vykdymo vietoje, susisiekus telefonu su įmonės direktoriumi P. S., jis atsisakė atvykti ir dalyvauti patikrinime. Patikrinimo metu iÅ¡ įmonėje dirbusių darbuotojų paimti raÅ¡tiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai apie darbÄ Ä¯monėje, paimti įvairÅ«s rankraÅ¡tiniai užraÅ¡ai ir darbo grafikai (t. 1, b. l. 12–13).

Remiantis 2019-10-31 ir 2019-11-15 Dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktais nustatyta, kad dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. S. paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 15–17, 19). Remiantis 2019-11-04 P. S. paaiškinimu FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui nustatyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė 2009 m. birželio 30 d ir nuo to laiko iki dabar yra vienintelis akcininkas ir direktorius.

Pagrindinė įmonės veikla yra baldų gamyba ir projektavimas, įmonėje dirba 7 darbuotojai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. iš įmonės kasos grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo gavo ne mažiau kaip 72 000 Eur, kuriuos panaudojo medžiagoms pirkti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. iš įmonės kasos buvo grynaisiais pinigais atsiskaityta su tiekėjais už ne mažiau kaip 138 000 Eur. Skirtumas, kuris susidaro ne mažiau kaip 66 000 Eur grynaisiais pinigais, už kuriuos atsiskaitė su medžiagų tiekėjais, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rugsėjo ar spalio mėn. per du kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimta 15 000 Eur paskola jo vardu.

Pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į jo mamos K. S. banko sÄ skaitÄ , nes jo banko sÄ skaitas buvo areÅ¡tavęs antstolis. Minėti pinigai buvo panaudoti jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. LikusiÄ sumÄ , ne mažiau kaip 51 000 Eur grynaisiais pinigais, jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iÅ¡ MB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotus kosmetikos staliukus. Å ių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio 22 d. dirbantiems darbuotojams iÅ¡mokėjo neoficialų darbo užmokestį, kurio bendra suma ne mažiau kaip 14 400 Eur. Kiekvienam dirbusiam darbuotojui mokėjo kas mėnesį ne mažesnį kaip 100 Eur priedÄ , kurio neįtraukdavo į įmonės buhalterinę apskaitÄ (t. 1, b. l. 20). Remiantis 2019-11-15 P. S. paaiÅ¡kinimu FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos virÅ¡ininkui nustatyta, kad jis nurodė, kad pateiktuose 2019 m. kasos dokumentuose jam kaip atskaitingam asmeniui pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡ viso iÅ¡duota 64 387,68 Eur grynaisiais pinigais.

Už minėtus grynuosius pinigus 2017–2019 m. jis pirko prekes įmonės reikmėms. Å iuos iÅ¡laidas pateisinančius dokumentus jis pateikdavo įmonės buhalterei J. M., kuri iÅ¡laidas įtraukdavo į mėnesines avansines apyskaitas, nurodydama, kad prekes jis pirko iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Minėti pinigai buvo gauti per 2017–2019 m. už klientams parduotas prekes ar suteiktas paslaugas pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau laiku neįneÅ¡ti į įmonės kasÄ . Dėl Å¡ių veiksmų atsirado skola atskaitingam asmeniui, t. y. jam.

Visiems klientams jis iÅ¡raÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvitus. Taip buhalterinėje apskaitoje laiku nebuvo suvesti klientų atsiskaitymai, kurie buvo perkelti ir į įmonės finansines ataskaitas, t. y. 2017–2019 m. įmonės atsakingi asmenys teikė neteisingus duomenis mokesčių administratoriui apie įmonės pajamas, pelnÄ ar turtÄ . Taip pat pateiktuose kasos dokumentuose jis kaip atskaitingas asmuo per 2019 m. į įmonės kasÄ Ä¯nešė grynaisiais pinigais 63 805 Eur, gautus iÅ¡ klientų 2017–2019 m., tačiau jų nebuvo įforminęs įmonės kasoje. 2019-05-02 įformintas kasos pajamų orderis Nr. 037 apie iÅ¡ MB „(duomenys neskelbtini)“ gautÄ 15 260 Eur avansÄ , 2019-10-31 įformintas kasos pajamų orderis Nr. 051 apie gautÄ 6 350 Eur avansÄ , 2019-10-31 įformintas kasos pajamų orderis Nr. 052 apie gautÄ 3 800 Eur avansÄ .

SÄ skaita faktÅ«ra už Å¡iuos baldus yra iÅ¡raÅ¡yta 2019-10-31 27 404,12 Eur sumai, P. S. nurodė, kad jÄ pateiks vėliau. Realiai tai buvo atsiskaitymas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau patiektus MB „(duomenys neskelbtini)“ baldus, kuriuos MB „(duomenys neskelbtini)“ irgi jau buvo pardavusi ir gavusi atsiskaitymÄ už juos. MB „(duomenys neskelbtini)“ jis yra vienintelis dirbantis asmuo, visus darbus atlieka kaip bendrijos steigėjas. Kasos iÅ¡laidų orderiai ir kasos pajamų orderiai iÅ¡raÅ¡yti atgaline data ir pateikti FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigÅ«nams jau pradėjus įmonės patikrinimÄ (t. 1, b. l. 21–22).

Remiantis 2019-11-20 Patikrinimo aktu nustatyta, kad iÅ¡analizavus visus patikrinimo metu gautus ir paimtus dokumentus, gautus buvusių ir esamų darbuotojų, įmonės direktoriaus paaiÅ¡kinimus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. S. 2015–2019 m. iÅ¡mokėjo ne mažiau kaip 42 000 Eur įmonėje dirbantiems ir dirbusiems darbuotojams buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoto darbo užmokesčio ir teikė neteisingas ataskaitas atsakingoms valstybės institucijoms. Taip pat nustatyta, kad įmonėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, t. y. nuo 2019-01-01 iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė baldų MB „(duomenys neskelbtini)“ už 27 404,12 Eur ir neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nors faktiÅ¡kai MB „(duomenys neskelbtini)“ gavusi baldus iÅ¡ karto parduodavo juos fiziniams ar juridiniams asmenimis.

Taigi P. S. iÅ¡vengė nuo minėtos sumos PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ (t. 1, b. l. 32–33).??? Remiantis 2020-01-17 ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas interneto puslapis www.jbm.lt. Ä® interneto prieigÄ suvedus adresÄ (duomenys neskelbtini) atsidaro (duomenys neskelbtini) interneto puslapis, jame iÅ¡ karto iššoka reklaminis langas su nuoroda „Užsisakykite makiažo staliukÄ â€œ, kurioje pavaizduotas makiažo staliukas ir nurodyti makiažo staliuko privalumai (12 pozicijų) (t. 1, b. l. 76–79).

Remiantis 2020-01-20–2020-01-21 ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėti MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018-11-01 iki 2019-10-31 (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpio nuo 2019-06-25 iki 2019-10-11 (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ai, nustatyti fiziniai asmenys, pervedę pinigus už įsigytus kosmetinius staliukus MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 80–84). Remiantis 2019-11-26 ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėti liudytojo R.

V. savanoriÅ¡kai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Nustatyta, kad lapuose, kuriuose yra informacija apie R. V. iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ , yra uždėtas P. S. atspaudas ir pasiraÅ¡yta paraÅ¡u. SÄ siuvinyje yra rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį: 2018 m. rugsėjis – apibraukta „732 Eur“. 2018 m. spalis – apibraukta „732 Eur“, 2018 m. lapkritis – paraÅ¡yta „644 Eur“, 2018 m. gruodis – paraÅ¡yta „576 Eur“, 2019 m. sausis – paraÅ¡yta „748 Eur“, 2019 m. vasaris – paraÅ¡yta „680 Eur“, 2019 m. kovas – „paraÅ¡yta 680 Eur“, 2019 m. balandis – paraÅ¡yta „714 Eur“, 2019 m. gegužė – paraÅ¡yta du kartus po „50 Eur“ (t. 1, b. l. 93–96, 107–116).

Remiantis 2018-04-30 Darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. S. ir darbuotojo R. V., nustatyta, kad jis priimtas dirbti baldų surinkėju, alga 400 eurų per mėnesį, mokama du kartus per mėnesį 15 d. ir 28 d., darbo laiko norma 8 val. per dienÄ , 5 darbo dienų savaitė (t. 1, b. l. 97–98). Remiantis 2019-11-28 Tarnybinio praneÅ¡imu nustatyta, kad A. A. elektroniniu paÅ¡tu pateikė 2016-02-19 Darbo sutartį, 2019-01-31 PraÅ¡ymÄ Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai dėl nesumokėto darbo užmokesčio bei 2019-01-21 Darbo ginčų komisijos atsisakymÄ nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 121, 124–129).

Remiantis 2016-02-19 Darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. S. ir darbuotojo A. A., nustatyta, kad jis priimtas dirbti baldų surinkėju-montuotoju, alga 350 eurų per mėnesį, mokama du kartus per mėnesį 15 d. ir 28 d., darbo laiko norma 8 val. per dienÄ , 5 darbo dienų savaitė (t. 1, b. l. 122–123). Remiantis 2020-01-15 liudytojo T. K. apklausos protokolu nustatyta, kad jis pateikė 2012-06-12 Darbo sutartį, 2015-07-31 Ä®sakymÄ dėl darbo sÄ lygų pakeitimo, 2016-05-16 PraÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo (t. 1, b. l. 171, 174, 175).

Remiantis 2012-06-12 Darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. S. ir darbuotojo T. K., nustatyta, kad jis priimtas dirbti baldų surinkėju, alga 800 litų per mėnesį, darbo laiko norma 8 val. per dienÄ , 5 darbo dienų savaitė (t. 1, b. l. 172–173). Remiantis 2020-02-12 liudytojos O. Å . apklausos protokolu nustatyta, kad ji pateikė dokumentus, susijusius su kosmetinio staliuko įsigijimu: 2018-12-19 iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-12-19 mokėjimo orderį, kurio suma 408 Eur, susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) dėl kosmetinio staliuko įsigijimo (t. 2, b. l. 24–28).

Remiantis 2020-02-13 Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad I. K. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-16 iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ dėl kosmetinio staliuko įsigijimo už 415 Eur (t. 2, b. l. 38). Remiantis 2020-02-20 Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad D. K. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-28 iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl kosmetinio staliuko įsigijimo už 399 Eur (t. 2, b. l. 61). Remiantis 2020-02-24 E. S. apklausos protokolu nustatyta, kad ji pateikė sutartį, pagal kuriÄ buvo sumokėta už jos įsigytÄ kosmetinį staliukÄ 425 Eur (t. 2, b. l. 66–72).

Remiantis 2020-03-05 Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad R. B. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus: pirkimo operacijų (2019 m.), pardavimo operacijų (2019 m.), sÄ skaitų aktyvumo ataskaitÄ (2019 m.) (t. 2, b. l. 91–97). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos pateiktais dokumentais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. A., E. J., E. R., A. G., Ž.

V., A. A., E. J., R. V. teikė praÅ¡ymus dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (t. 3, b. l. 4–5, 7, 22, 26, 40–42, 45, 72, 79, 87, 138–139). Remiantis tyrimo metu pateiktais dokumentais nustatyta, kad kosmetinius staliukus pirko iÅ¡ MB „(duomenys neskelbtini)“: UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 450 Eur (t. 8, b. l. 5–7), Lietuvos vaistininkų sÄ junga už 750 Eur (t. 8, b. l. 10–11), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 390,83 Eur (t. 8, b. l. 13–16). Remiantis 2020-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi AB „(duomenys neskelbtini)“) pateiktomis bendradarbiavimo sutartimis nustatyta, kad fiziniams asmenims buvo suteiktos tikslinės paskolos kosmetiniams staliukams pirkti iÅ¡ MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 19–61).

Remiantis 2020-01-21 V. I. komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais nustatyta, kad 2019-02-07 iÅ¡ MB „(duomenys neskelbtini)“ pirko dėžę už 149 Eur (t. 8, b. l. 63–66). Remiantis 2020-01-21 Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais nustatyta, kad 2019-02-07 iÅ¡ MB „(duomenys neskelbtini)“ pirko radiatoriaus apsaugines groteles už 1 000 Eur (t. 8, b. l. 68–73). Remiantis 2020-07-15 ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėjus P. S. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad 2019-12-18 Klaipėdos m. savivaldybės administracija pervedė 124 300 Eur sumÄ už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimÄ .

Pervedus nurodytÄ sumÄ , P. S. perveda bendrÄ 70 000 Eur sumÄ fiziniams asmenims, pavedime nurodydamas „Už mamos K. S. buto pirkimÄ adresu (duomenys neskelbtini)“. Be to, 2019-12-31 perveda 25 000 Eur sumÄ Ä¯ K. S. banko sÄ skaitÄ , pavedime nurodydamas „Skolos grÄ Å¾inimas mamai“ (t. 8, b. l. 132–135, 136–140). Remiantis 2020-04-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiÅ¡kimÄ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla (t. 8, b. l. 153–156).

Remiantis 2020-05-29 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atliktas laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2018-12-12, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pagrindinė vykdomos veiklos rūšis – įstaigos baldų didmeninė prekyba. Nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 kaip įmonės vadovas (direktoriumi) buvo įregistruotas P. S..

Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019-10-22 nepanaudojo ir registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 61 baldų komplekto iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur įsigijimui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytÄ vertę pagrįsti. Laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-12-31 14 atvejų nepanaudojo apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 14 vnt. baldų komplektų įsigijimui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytÄ vertę pagrįsti.

MB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019-10-22 nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos, iÅ¡ viso 15 260 Eur, taigi laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tai yra: - laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju iÅ¡ viso 25 717,71 Eur nepanaudojo apskaitos dokumentų įsigijimui pagrįsti ir laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-12-31 14 atvejų nepanaudojo apskaitos dokumentų 14 vnt. baldų komplektų įsigijimui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytÄ vertę pagrįsti, - laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju nepagrindė kasos iÅ¡laidų orderiu piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos, iÅ¡ viso 15 260 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto, kur nurodyta „pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“; 16 punkto, kur nurodyta „visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 apskaitos dokumentu (kasos iÅ¡laidų orderiu) nepagrindė ir apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo 1 atveju iÅ¡ viso 15 260,00 Eur piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 8, b. l. 175–188). Remiantis 2020-06-30 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atliktas laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas.

Nustatyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 iÅ¡mokėjo 20 darbuotojų papildomai 69 321,18 Eur darbo užmokesčio, tai nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iÅ¡ viso 69 321,18 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo, 98 083,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo. Nustatyta, kad: - laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 61 atveju PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, 61 baldų komplekto iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytÄ vertę.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju piniginių lėšų įneÅ¡imo į kasÄ , iÅ¡ viso 152 60 Eur, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 iÅ¡mokėjo 20 darbuotojų 317 atvejais iÅ¡ viso 150 808 Eur darbo užmokesčio, tai laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iÅ¡ viso: 69 321,18 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo, 98 083,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 18 206,71 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesčio, 6 023,71 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (iki 2018-12-31 – 6 proc., nuo 2019-01-01 – 6,98 proc.), 3 680,01 Eur socialinio draudimo įmokų (iki 2018-12-31 – 3 proc., nuo 2019-01-01 – 12,52 proc.), 851,92 Eur iÅ¡skaičiuotų įmokų į Pensijų fondÄ (1 proc., 2 proc., 3 proc.), 28 657,51 Eur priskaitytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ (30,98 proc., 31,18 proc., 1,77 proc.), 106,83 Eur priskaitytų įmokų į Garantinį fondÄ (0,2 proc.), taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y.: - laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju nepagrindė PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis 61 baldų komplekto iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur pardavimo, - laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindė 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytÄ vertę, - laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju nepagrindė kasos pajamų orderiu piniginių lėšų įneÅ¡imo į kasÄ , iÅ¡ viso 15 260 Eur, iÅ¡ MB „(duomenys neskelbtini)“, - laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 apskaitos dokumentais nepagrindė 20 darbuotojų 317 atvejų iÅ¡ viso 69 321,18 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo, 98 083,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 18 206,71 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesčio, 10 555,64 Eur mokesčių ir įmokų iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ priskaičiuoto atlyginimo, 28 657,51 Eur priskaitytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ (30,98 proc., 31,18 proc., 1,77 proc.), 106,83 Eur priskaitytų įmokų į Garantinį fondÄ (0,2 proc.), iÅ¡ jų: 2015 m.

– 51,11 Eur, 2016 m. – 55,72 Eur. Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Pažeisdama 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, reikalavimus, Metinėse A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir Metinėse gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijose (forma GPM312) už 2018 m., 2019 m., Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 2–12 mėn., 2016 m. 2–12 mėn., 2017 m. 1–12 mėn. ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1–12 mėn., 2019 m. 1–11 mėn. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , o bÅ«tent:

1) Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) 5 atvejais už 2015–2017 m., Metinėse gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijose (forma GPM312) už 2018–2019 m. nedeklaravo iš viso 98 083,58 Eur (16 eilutėje, 2015 m., – 25 573,08 Eur, 2016 m. – 27 857,72 Eur, 2017 m. – 22 145,00 Eur, 4 eilutėje, 2018 m., – 15 448,57 Eur, 2019 m. – 7 059,21 Eur) bendros išmokų sumos ir 18 206,71 Eur (17 eilutėje, 2015 m., – 4 535,68 Eur, 2016 m. – 5 287,13 Eur, 2017 m. – 3 939,78 Eur, 5 eilutėje, 2018 m., – 2 851,95 Eur, 2019 m. – 1 592,17 Eur) bendros išskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos;

2) Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) 57 atvejais už 2015 m. 2–12 mėn., 2016 m. 2–12 mėn., 2017 m. 1–12 mėn. ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1–12 mėn., 2019 m. 1–11 mėn. nedeklaravo iš viso 94 426,94 Eur išmokėtų išmokų, (2015 m. – 23 761,74 Eur (18 eilutėje), 2016 m. – 26 012,42 Eur (18 eilutėje), 2017 m. – 22 145,00 Eur (18 eilutėje), 2018 m. – 15 448,57 Eur (5 eilutėje), 2019 m.

– 7 059,21 Eur (5 eilutėje), 17 537,17 Eur iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio (2015 m. – 4 215,96 Eur, 2016 m. – 4 937,31 Eur (19, 20 eilutėse), 2017 m. – 2 143,91 Eur (19, 20 eilutėse), 2018 m. – 2 851,95 Eur (6,7 eilutėse), 2019 m. – 1 592,17 Eur (6, 7 eilutėse). Pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ â€œ, 90 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetÄ PVM suma, apskaičiuota Å¡io Ä®statymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki Å¡io Ä®statymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 85 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi bÅ«ti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos“, reikalavimus, 9 atvejais pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2019 m. 1–9 mėn. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , t. y. neįrašė Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 20 905,88 Eur PVM apmokestinamų sandorių (11 eilutėje), 4 390,23 Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje), 4 390,23 Eur mokėtino į biudžetÄ PVM (36 eilutėje).

Pažeisdama 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies (nuo 2017-01-01 12 straipsnio 1 ir 2 dalies), kur nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 – 17 str. 2 d.), kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡io ir kitų įstatymų“, ir 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 17 straipsnio 2 dalies (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31), kur nurodyta, kad „asmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; 17 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 2003-07-04 Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 8 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „<...> pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“; 8 straipsnio 2 dalies (galioja nuo 2019-01-01), kur nurodyta, kad „<...> pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“; 10 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“; 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (galiojo iki 2016-12-31) 3 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, reikalavimus, pateiktuose už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 103 atvejais PraneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) (2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m.) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 94 678,72 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P20.4), iÅ¡ jų: 2015 m.

– 25 573,08 Eur, 2016 m. – 26 786,07 Eur, 2017 m. – 21 810,06 Eur, 2018 m. – 13 450,30 Eur, 2019 m. – 7 059,21 Eur ir 37 762,33 Eur įmokų (eilutėje P20.5), iÅ¡ jų: 2015 m. – 10 385,76 Eur, 2016 m. – 11 219,12 Eur, 2017 m. – 8 930,85 Eur, 2018 m. – 5 507,74 Eur, 2019 m. – 1 718,86 Eur. Be to, 7 atvejais PraneÅ¡imuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 1 502,38 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P5) ir 625,50 Eur įmokų (eilutėje P6) ir 4 atvejais Elektroniniuose praÅ¡ymuose dėl apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo duomenų tikslinimo (forma PT) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas ir nedeklaravo iÅ¡ viso 1 902,48 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje A11) ir 825,32 Eur įmokų (eilutėje A12), t. y. pateiktuose 114 praneÅ¡imų deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iÅ¡ viso 98 083,58 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 39 213,15 Eur įmokų.

Deklaravusi tikrovės neatitinkančius duomenis, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 57 526,69 Eur mokesčių ir įmokų, iÅ¡ jų: 18 206,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 6 023,71 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 32 337,52 Eur socialinio draudimo įmokų, 851,92 Eur pensijų įmokų, 106,83 Eur įmokų į Garantinį fondÄ (t. 9, b. l. 57–84). Remiantis 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo nepriskaityto 86 344,27 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iÅ¡ viso 50 481,89 Eur (16 204,48 + 34 183,44 + 93,97) (2015 m.

– 13 662,15 Eur, 2016 m. – 14 342,54 Eur, 2017 m. – 11 526,43 Eur, 2018 m.– 8 191,97 Eur, 2019 m.– 2 758,80 Eur) mokesčių ir įmokų, iš jų: - Valstybės biudžetui iš viso 16 204,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio (iki 2018-12-31 – 15 proc., nuo 2019-01-01 – 20 proc., iš jų: 2015 m. – 4 150,86 Eur, 2016 m. – 4 561,94 Eur, 2017 m. –3 565,44 Eur, 2018 m. – 2 562,49 Eur, 2019 m. – 1 363,75 Eur); - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 34 183,44 Eur įmokų (2015 m.

–9 464,52 Eur, 2016 m. – 9 733,40 Eur, 2017 m. – 7 960,99 Eur, 2018 m. – 5 629,48 Eur, 2019 m. – 1 392,05 Eur); - Garantiniam fondui 93,97 Eur 0,2 proc. įmokų, iÅ¡ jų: 2015 m. – 46,77 Eur, 2016 m. – 47,20 Eur (t. 14, b. l. 165–181). Remiantis 2020-11-18 PraneÅ¡imu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir 2020-11-29 Mokėjimo nurodymu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 759,25 Eur mokesčių skolÄ , kuriÄ sudarė pelno mokestis už 2019 m.

– 1,16 Eur ir PVM už 2019 m. ir 2020 m. sausio mėn. – 758,09 Eur (t. 13, b. l. 26–28). III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ .

Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitÄ tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymÄ , numato, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-30 įregistruota Juridinių asmenų registre, steigėjas ir akcininkas P. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 buvo bendrovės direktorius ir kasininkas.

Nors kaltinamasis P. S. iÅ¡ esmės kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo neprisipažino, tačiau jis buvo bendrovės direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ , ataskaitų bei deklaracijų teikimÄ tinkamai, laiku ir juose nurodytų duomenų teisingÄ pateikimÄ , pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ buvo atsakingas už įmonės veiklÄ . Vyr. buhalterė J. M. buhalterinę apskaitÄ tvarkė pagal jai direktoriaus P. S. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, o vėliau pagal Å¡iuos į apskaitÄ Ä¯trauktus duomenis teikė deklaracijas VMI ir „Sodrai“.

Ji nežinojo ir nesuprato, kad apskaitai tvarkyti yra pateikti ne visi dokumentai ir (arba) neteisingi duomenys. Kaltinamojo P. S. parodymai, kad jis prie darbuotojams mokamo minimaliojo to laikotarpio darbo užmokesčio papildomai mokėjo sutartyse nenumatytas kilnojamojo darbo kompensacijas, vertinami kaip gynybinė versija, kadangi tokio pobÅ«džio kompensacijos privalo bÅ«ti aptartos darbo sutartyse. IÅ¡ liudytojos J. M. parodymų matyti, kad ji darbuotojams darbo užmokestį skaičiavo pagal jai pateiktas direktoriaus pasiraÅ¡ytas darbo sutartis, direktoriaus pateiktus duomenis, kas kiek dirbo valandų, nes ji pirminių apskaitos dokumentų netvarkė, darbuotojų nedirbtÄ laikÄ dėl ligos galėjo pasitikrinti tik pagal „Sodros“ duomenis.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų A. G., R. V., M. P., A. A., E. R., T. K., M. G., L. V., Ž. V., R. J., M. K., V. T., E. J., V. R., A. K., E. T., I. Č., R. B., R. J., A. A., A. Š., A. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų) parodymais nustatyta, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokėjo direktorius P. S., kad jiems buvo išmokamas su direktoriumi žodžiu sutartas darbo užmokestis, kuris gerokai skyrėsi nuo darbo sutartyse nurodyto minimaliojo to laikotarpio darbo užmokesčio.

Minėtų liudytojų parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme analogiÅ¡ki, esminių skirtumų dėl nurodomo mokėti sutarto į rankas atlyginimo dydžio, iÅ¡mokėjimo bÅ«do (grynaisiais pinigais) nėra, todėl pagrindo jais netikėti nėra. 2020-06-30 ir 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pažeidimai, specialisčių D. B. ir R. K. paaiÅ¡kinimai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad kaltinamasis P. S. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktÄ baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ , iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ VRM informacinės duomenų bazės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 darbuotojų laikinuosius asmens nedarbingumo pažymėjimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į 20 darbuotojų (R.

V., M. P., A. A., E. R., T. K., M. G., L. V., Ž. V., R. J., M. K., V. T., E. J., V. R., A. K., I. Č., R. B., R. J., A. A., A. Š., A. G.) liudytojo apklausos protokolų duomenis, Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolų duomenis, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 60 900,96 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 86 344,27 Eur darbo užmokesčio priskaitymo.

Taip pat negalima nustatyti, iÅ¡ kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 iÅ¡mokėjo 20 darbuotojų 298 atvejais iÅ¡ viso 60 900,96 Eur darbo užmokesčio. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 buvo įregistruota kaip PVM mokėtoja. 2020-06-30 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019-10-22 atlikto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus patikrinimo neįtraukė į apskaitÄ , nepagrindė PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-26 61 atveju PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, 61 baldų komplekto iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur (21 254,31 Eur pajamos, 4 463,40 Eur PVM) pardavimo ir laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 6 atvejais PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 6 vnt. baldų komplektų pardavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytÄ vertę.

Be to, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 apskaitos dokumentu (kasos pajamų orderiu) nepagrindė ir apskaitos registre neužregistravo 15 260 Eur piniginių lėšų įneÅ¡imo į kasÄ , laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais) nepagrindė ir apskaitos registre neužregistravo 298 atvejais iÅ¡ viso 60 900,96 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo. P. S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kasininkas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimÄ , kad „pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto reikalavimÄ , kad „pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“, 16 punkto 1 dalies reikalavimÄ , kad „visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , įrodomÄ ja prasme vieni reikÅ¡mingiausių įrodymų iÅ¡vadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimÄ pagrįsti yra duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimu metu. Taigi atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , pateiktomis 2020-06-30 ir 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių patikimumas ir iÅ¡samumas, esant nustatytoms ir faktinių duomenų visuma patvirtintoms specialisto iÅ¡vadose nurodytoms sÄ lygoms, konstatuota, kad dėl 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. S., bÅ«damas įmonės vadovu, disponavo įmonės neįtrauktomis į apskaitÄ lėšomis. Be to, pats kaltinamasis pripažino, kad pinigai buvo neįtraukiami į apskaitÄ , kad jis savo nuožiÅ«ra disponavo įmonės pinigais ir neskyrė, kur yra įmonės pinigai, o kur jo nuosavos lėšos.

IÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos iÅ¡nagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu – daliniu kaltinamojo kaltės pripažinimu, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, apžiÅ«ros protokolais, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais, raÅ¡tais bei kitais bylos duomenimis, neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , tai yra, bÅ«damas vadovas, pažeisdamas norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Kaltinamojo P. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitÄ tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymÄ , numato, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį atsirasti yra bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. 2020-06-30 Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nustatyta, kad P. S., pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 9 atvejais pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2019 m. 1–9 mėn. neįrašė iÅ¡ viso 20 905,88 Eur PVM apmokestinamų sandorių (11 eilutėje), 4 390,23 Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje), 4 390,23 Eur mokėtino į biudžetÄ PVM (36 eilutėje). 2022-01-21 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo nepriskaičiuoto 86 344,27 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iÅ¡ viso 50 481,89 Eur mokesčių ir įmokų, iÅ¡ jų: valstybės biudžetui iÅ¡ viso 16 204,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iÅ¡ viso 34 183,44 Eur įmokų, Garantiniam fondui 93,97 Eur 0,2 proc.

įmokų. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. S. sÄ moningai organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir jos pagrindu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių. Neginčytinai nustatyta, kad iÅ¡vengtų mokesčių suma virÅ¡ija 750 MGL, todėl kaltinamojo P. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

Nors kaltinamasis P. S. dėl apgaulingo MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo teigė, kad nežinojo, kad bendrija privalo tapti PVM mokėtoja nuo jos įsteigimo, ir parodė, kad galėjo apskaitÄ tvarkyti tik aplaidžiai, jis patvirtino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta siekiant gauti apyvartinių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolesnei veiklai vystyti. Kaip matyti, 2020-05-29 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019-10-22 (atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo) nepanaudojo ir registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-10-22 61 atveju apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 61 baldų komplekto (kurie nurodytu laikotarpiu buvo parduoti MB „(duomenys neskelbtini)“) iÅ¡ viso už 25 717,71 Eur įsigijimui pagrįsti.

Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2019-12-31 14 atvejų nepanaudojo apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) 14 vnt. baldų komplektų įsigijimui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nenustatytÄ vertę pagrįsti (komplektai nurodytu laikotarpiu buvo parduoti MB „(duomenys neskelbtini)“ už 6 015 Eur). Taip pat nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-10-22 1 atveju piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos, iÅ¡ viso 15 260 Eur.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal pateiktÄ ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų duomenų visumÄ teismas daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vadovas P. S., pažeisdamas norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-12-31 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitÄ , todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kaip byloje nustatyta, nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje, padaryta laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 ir P. S. veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai yra tęstinio pobÅ«džio. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tikslu nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomus mokėti į biudžetÄ mokesčius, todėl yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam P. S. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) dėl 18 313,54 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 47–50). Civilinį ieÅ¡kinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai kaltinamajam P. S. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) dėl 39 213,15 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 60–64). Civilinė ieÅ¡kovė VMI patikslino civilinį ieÅ¡kinį pagal 2021-01-21 Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama priteistino turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo sumÄ â€“ 16 298,45 Eur.

VSDFV civilinis ieÅ¡kinys pagal 2021-01-21 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) perskaičiuotas sumas mažintinas, nustatant žalos atlyginimo sumÄ â€“ 34 183,44 Eur. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis P. S. siekė iÅ¡vengti mokesčių nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Tarp jo nusikalstamų veiksmų ir valstybės bei VSDFV biudžetui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), turtui:

žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiÅ¡ko žalos pagal civilinį ieÅ¡kinį atlyginimo. IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai Skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrÄ bausmės paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kaltinamasis P. S. padarė baigtus du tyčinius apysunkius ir sunkų nusikaltimus, nei lengvinančių, nei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. P. S. neteistas, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad už administracinius nusižengimus baustas 7 kartus (t. 11, b. l. 115–120), dirba, duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra.

P. S. turi Å¡eimÄ , dalyvauja visuomeninėje veikloje, charakterizuojamas teigiamai (t. 14, b. l. 64–80). BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aÅ¡tuonerių metų, tačiau visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys rodo, kad teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant Å¡velnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje. Pažymėtina, jog valstybės kaltintoja baigiamojoje kalboje prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir bausmę suÅ¡velninti, paskiriant baudÄ .

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam P. S. skirtina bauda, nustatant jos dydį, artimÄ BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytam baudos už sunkų nusikaltimÄ dydžiui, manant, kad 240 MGL dydžio bauda atitinka teisingumo ir protingumo principus. Nusikalstamos veikos yra tęstinės, padarytos siekiant iÅ¡vengti mokesčių nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Paskyrus BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudas, bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su CD – paliktini saugoti prie bylos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 segtuvai), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini savininkui P. S.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

P. S. (P. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 220 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmes: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudÄ ; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (MB „(duomenys neskelbtini)“) – 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudÄ . pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes bendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudÄ . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ P. S. 16 298,45 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių du Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 45 centai) turtinės žalos atlyginimÄ Lietuvos valstybės biudžetui.

Priteisti iÅ¡ P. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 34 183,44 Eur (trisdeÅ¡imt keturi tÅ«kstančiai Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys eurai 44 centai) žalos atlyginimÄ . LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), turtui: žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), palikti iki visiÅ¡ko žalos pagal civilinius ieÅ¡kinius atlyginimo.

VokÄ su CD palikti saugoti prie bylos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (2 segtuvai), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti savininkui P. S.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Dalia Kursevičienė