2020-01-29 Nr. AB-1938-2-68-3-43271-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-450-575/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43271-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. N. ir M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. N. ir M. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Amber Promotions“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai N. N. ir M. N. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas), 900 Eur turtinei ir 2 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 11,88 Eur už išrašus iš ligų istorijos.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2011 m. gegužės 10 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Amber Promotions“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 0011-4125-GJ ir už būsimą paslaugą sumokėjo 3 105 Lt (900 Eur). Apsvarstę, kad pakliuvo į reklamines pinkles ir, kad minėta įstaiga nepatikima, kitą dieną kreipėsi į bendrovę prašydami nutraukti turizmo paslaugų sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. UAB „Amber Promotions“ 2011 m. gegužės 23 d. atsiuntė raštą, kuriame informavo, kad turizmo paslaugų sutartis nutraukta, o sumokėtus pinigus grąžins, tačiau pinigų iki šiol negrąžino. Sudarydami turizmo paslaugų sutartį, tikėjosi, kad UAB „Amber Promotions“ yra patikima įstaiga, nes jos veiklą prižiūri Departamentas. UAB „Amber Promotions“ yra iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. Dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi nepraleisdami 10 metų naikinamojo termino, o 3 metų senaties terminas negalioja, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.

3. Pareiškėjai reikalavimą atlyginti žalą grindė Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, kad būtent Departamentas, išduodamas pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, turėjo įsitikinti nepriekaištinga kelionių organizatoriaus veikla, o tai buvo atlikta paviršutiniškai, interneto svetainėje nebuvo paskelbta informacija apie turimą prievolių užtikrinimą. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Departamentas iš UAB „Amber Promotions“ turėjo išreikalauti pinigines sumas turistų nuostoliams kompensuoti ir po to juos pervesti nukentėjusiems turistams, tačiau, pareiškėjų duomenimis, tai nebuvo padaryta.

4. Pareiškėjai nurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinių išgyvenimų, nes jautėsi apgauti, pablogėjo reputacija, yra senyvo amžiaus, todėl tai atsiliepė ir jų sveikatai.

5. Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje prašė atnaujinti terminą skundui dėl žalos atlyginimo paduoti, nes, kai pareiškėjai sužinojo apie pažeistas teises, buvo aktyvūs, kreipėsi į prokuratūrą, kuri padaryto nusikaltimo iki šiol neištyrė.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ūkio ministerija atsiliepime prašė skundą atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad UAB „Amber Promotions“ iki 2011 m. birželio 11 d. negrąžinus pareiškėjams sumokėtų pinigų, pareiškėjai sužinojo apie savo galimai pažeistas teises dėl padarytos žalos, todėl nuo 2011 m. birželio 11 d. prasidėjo 3 metų ieškinio senaties termino eiga kreiptis į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Į teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos pareikšti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės trukdė anksčiau kreiptis į teismą. Pareiškėjams per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį nesikreipus į teismą dėl žalos atlyginimo ir nenurodžius jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių realizuoti tokią savo teisę, galima daryti išvadą, kad jie tinkamai nesirūpino savo teisių gynyba, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir pasyviai. Įgyvendinant teisinės valstybės principą, kaip didesnė vertybė, turi būti užtikrinamas ir išsaugomas teisinių santykių stabilumas, todėl, pritaikius ieškinio senaties institutą, skundas turi būti atmetamas.

8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjai praleido 3 metų ieškinio senaties terminą dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, nes apie jų pažeidimą sužinojo 2011 m. birželio 11 d., o į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 29 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės trukdė anksčiau kreiptis į teismą, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Be to, pareiškėjai nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, kurios būtų laikytinos objektyviomis ir nuo jų valios nepriklausančiomis, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas. Pareiškėjai tinkamai nesirūpino savo teisių gynyba, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir pasyviai.

10. Atsakovo atstovas paaiškino, kad 2011 m. sausio 18 d. UAB „Amber Promotions“ buvo išduotas kelionių agentūros pažymėjimas Nr. 010584, galiojęs iki 2012 m. sausio 17 d., Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-93 pažymėjimo galiojimas panaikintas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Amber Promotions“ iškelta bankroto byla (Nr. B2-5816-565/2011).

11. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjai klaidingai įvardina UAB „Amber Promotions“ kaip kelionių organizatorių. UAB „Amber Promotions“ buvo išduotas kelionių agentūros pažymėjimas, todėl jo veiklai buvo taikomos tik kelionių agentūrų veiklą reglamentuojančios nuostatos. Ginčui aktuali Įstatymo redakcija nenumatė privalomo prievolių įvykdymo užtikrinimo kelionių agentūroms (tokios nuostatos numatytos tik 2011 m. birželio 22 d. Įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1496 (įsigaliojusiu 2011 m. rugsėjo 1 d.) ir ginčo santykiams yra neaktualios)).

12. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad Departamentas turėjo teisę gauti reikalingą informaciją apie turizmo paslaugų teikėjų finansinę būklę. Pažymėjo, kad Departamento funkcijos ir įgaliojimai įvardijami ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 19 straipsnyje ir tokių nuostatų jame nėra. Pareiškėjams turtinę žalą sukėlusios UAB „Amber Promotions“ ir Departamento nesiejo civilinės atsakomybės santykiai, todėl pastarasis nėra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus.

13. Atsakovo atstovas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai priteisti, be to, pareiškėjų prašomos žalos dydis nepagrįstais įrodymais. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato, kad neturtinė žala atlyginama, kai kelionių agentūra nevykdo savo įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatytas vienintelis atvejis dėl neturtinės žalos atlyginimo teikiant turizmo paslaugas. Įstatymų leidėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja tik su įvykusios kelionės metu neišsipildžiusiais turisto pagrįstais ir protingais lūkesčiais, dėl kurių turistas lieka kelione nepatenkintas, tačiau minėta teisės norma nenustato galimybės atlyginti neturtinę žalą dėl apskritai nesuteiktos paslaugos.

14. Atsakovo atstovas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjams padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kuris sukėlė ilgalaikius išgyvenimus ar emocijas ir sudarė sudėtingas ar sunkiai įveikiamas kliūtis.

15. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens UAB „Amber Promotions“ veiksmų.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Amber Promotions“ atsiliepime prašė pareiškėjų skundą tenkinti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Amber Promotions“ buvo įregistruota 2009 m. lapkričio 6 d., bendrovė vertėsi apgyvendinimo paslaugomis užsienio kurortuose. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Amber Promotions“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. V. . Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi BUAB „Amber Promotions“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintas ieškovų kreditorinis reikalavimas 3 105 Lt sumai (899,27 Eur). Departamentas, turėjęs duomenų apie tai, kad UAB „Amber Promotions“ netinkamai vykdo veiklą, kurioje buvo nusikalstamos veikos požymių, nesiėmė pakankamų priemonių įmonės veiklai tirti, nesiaiškino, ar nėra pagrindo panaikinti kelionių agentūros pažymėjimo, t. y. veikė nerūpestingai, sudarydamas galimybes tęsti nusikalstamus veiksmus (buvusiam direktoriui pasisavinti klientų pinigus nesuteikiant sulygtos paslaugos). Kadangi nebuvo užtikrinamas ir prižiūrimas UAB „Amber Promotions“ veiklos teisėtumas, kokybė, šimtams bendrovės klientų nebuvo suteikta apgyvendinimo paslauga, nebuvo grąžintos sumokėtos piniginės lėšos.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Departamentas turi teisę rengti teisės aktų projektus ir tokiu būdu inicijuoti teisinio reguliavimo spragų užpildymą, o tuo pačiu įteisinti ir neskaidriai veikiančių turizmo paslaugų teikėjų steigimosi ir veiklos kontrolę. Departamentas, nerengdamas kelionių agentūrų veiklos priežiūrą numatančių (detalizuojančių) ir griežtinančių reikalavimų, t. y. teisės aktų projektų, nebuvo pakankamai iniciatyvus, atsakingas ir prisidėjo prie to, kad iškilo prielaidos UAB „Amber Promotions“ vadovams atlikti neteisėtus veiksmus, pateikiant paslaugų gavėjams klaidinančią reklamą ir informaciją apie paslaugas, sudarant palankias aplinkybes įmonės vadovui atlikti neteisėtus veiksmus pasisavinant klientų pinigines lėšas.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

20. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl nesuteiktų paslaugų, kurias turėjo suteikti kelionių agentūra UAB „Amber Promotions“, ir už kurias pareiškėjai šiai bendrovei sumokėjo, atlyginimo.

21. Teismas, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą, nustatė, kad pareiškėjai su UAB „Amber Promotions“ 2011 m. gegužės 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 0011-41250-GJ, pagal kurią bendrovė įsipareigojo 2011 m. gegužės 10 d. – 2014 m. balandžio 10 d. pareiškėjus apgyvendinti po 7 nakvynes pasirinktuose kurortuose, o pareiškėjai įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti 900 Eur (3 105 Lt). 2011 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas M. N. pagal minėtą sutartį su UAB „Amber Promotions“ atsiskaitė. Kitą dieną (2011 m. gegužės 11 d.) pareiškėjai kreipėsi į bendrovę su prašymu nutraukti paslaugos teikimo sutartį dėl susiklosčiusių šeimos aplinkybių. 2011 m. gegužės 23 d. raštu UAB „Amber Promotions“ pareiškėjus informavo, kad paslaugų teikimo sutartis nutraukta nuo 2011 m. gegužės 11 d., o sumokėta pinigų suma bus grąžinta per 30 dienų.

22. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikimo sutartis nutraukta 2011 m. gegužės 11 d., todėl terminas, per kurį turėjo būti grąžinti sumokėti pinigai, baigėsi 2011 m. birželio 10 d., o pareiškėjai apie savo teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą sužinojo 2011 m. birželio 11 d. Pareiškėjai su skundu į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią patyrė dėl nesuteiktų turizmo paslaugų, už kurias sumokėjo, atlyginimo kreipėsi 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. daugiau nei po 6 metų. Teismas sprendė, kad reikalavimas atlyginti žalą dėl galimai nesuteiktų turizmo paslaugų pareikštas reikšmingai praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

23. Teismas, vertindamas skundo argumentų ir pareiškėjų atstovo teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, jog 3 metų senaties terminas šiuo atveju negalioja, t. y. nepraleistas, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau egzistuoja pagrindas šį terminą atnaujinti, pagrįstumą, iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 22 d. rašto Nr. 1.2-10241 nustatė, kad, išnagrinėjus pareiškėjų pareiškimą, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas UAB „Amber Promotions“ atsakingų asmenų atžvilgiu dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. liepos 20 d. rašto Nr. 1.33-361443 teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-02326-09 yra eigoje.

24. Teismas pažymėjo, kad CK nenustato, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimai žalą padariusio asmens veikos sustabdo ar nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.129–1.130 straipsniai), todėl pareiškėjų argumentai, kad senaties terminas negalioja dėl ikiteisminio tyrimo, atmestini.

25. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai nenurodė kitų priežasčių ir nepateikė įrodymų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas, o teismas tokių priežasčių nenustatė, todėl prašymas atnaujinti 3 metų terminą skundui paduoti netenkinamas.

26. Teismas, netenkinęs pareiškėjų pagrindinio skundo reikalavimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjų procesinio prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 27. Pareiškėjai N. N. ir M. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

28. Pareiškėjai mano, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 straipsnis).

29. Pareiškėjai nurodo, kad teismas, neišreikalavęs iš Vilniaus Policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų valdybos duomenų apie baudžiamosios bylos dėl UAB „Amber Promotions“ atsakingų asmenų sukčiavimo eigą, neturėdamas duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenys, negalėjo spręsti, ar senaties terminas yra praleistas. Baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kurie bus sprendžiami, kai bus sulaikyti įtariamieji. Pareiškėjų teigimu, šioje byloje jie turi visas civilinio ieškovo teises, be kita ko, nepraleidus ieškinio senaties termino, civiliniu atsakovu gali patraukti Lietuvos valstybę. Atsižvelgiant į tai, būtų nepagrįsta teigti, kad šiuo atveju jų iškeltoje administracinėje byloje senaties terminas yra praleistas. Pareiškėjų teigimu, į administracinį teismą jie kreipėsi nesant vilčių, kad įtariamieji bus sulaikyti. Neišreikalavus duomenų iš nurodytos ikiteisminį tyrimą vykdančios įstaigos, nėra aišku, ar įtariamieji sulaikyti. Konkrečiu atveju susiklosto prieštaringa situacija, jog baudžiamojoje byloje jie, kaip civiliniai ieškovai, negali atsakovu prašyti patraukti Lietuvos valstybės, nes tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko byla jau išnagrinėta administraciniame teisme.

30. Pareiškėjai, akcentuodami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnio 4 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą, pabrėždami, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja (sustoja ir civilinio ieškinio senaties eiga) bei apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, vertina, kad teismas turėjo nustatyti, kad senaties terminas nėra praleistas.

31. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovo atstovas nurodo, kad CK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį, nenustato, kad ieškinio senaties terminas gali būti sustabdomas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teiginys, jog teismas turėjo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, nesudaro pagrindo, vadovaujantis CK 1.129 straipsniu, sustabdyti ieškinio senaties terminą pareiškėjams pareikšti reikalavimą Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo ir laikyti, jog pareiškėjai nėra praleidę ieškinio senaties termino nurodytam reikalavimui pareikšti. Pareiškėjai, manydami, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra reikšmingos informacijos šiai administracinei bylai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 181 straipsniu, galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti šios medžiagos kopijas bei jas pateikti teismui, tačiau to nepadarė. Be to, vien ikiteisminio tyrimo faktas nėra pakankamas, jog būtų galima pripažinti ieškinio senaties terminą buvus praleistą dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, juolab, kad nenustatyta aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo atlikimu, kurios pateisintų pareiškėjų daugiau nei septynerius metus trukusį delsimą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

33. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis BPK 111 straipsnio 1 dalimi, nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad baudžiamojoje byloje jie galėtų Lietuvos valstybei, kaip civiliniam atsakovui, pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi Lietuvos valstybė nepatenka į subjektų, galinčių būti civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje, ratą. Taigi, pareiškėjai, manydami, kad Lietuvos valstybė jiems padarė žalą, pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą su skundu dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis tik į administracinį teismą, o ne reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

34. Atsakovo atstovo nuomone, teismas pagrįstai sprendė, jog vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimai žalą padariusių asmenų veikos nesudaro pagrindo sustabdyti ar nutraukti ieškinio senaties terminą pareiškėjams pareikšti reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo.

35. Atsakovo atstovas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, kad UAB „Amber Promotions“ iki 2011 m. birželio 11 d. negrąžinus pareiškėjams sumokėtų pinigų, 2011 m. birželio 11 d. pareiškėjai, būdami apdairūs ir rūpestingi, sužinojo ir suvokė apie skunde nurodytus savo teisių galimus pažeidimus, todėl būtent nuo 2011 m. birželio 11 d. prasidėjo 3 metų ieškinio senaties termino eiga. Pareiškėjai nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Paskutinė diena kreiptis į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo buvo 2014 m. birželio 11 d., tačiau pareiškėjai į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Atsakovo atstovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kokios nors objektyvios aplinkybės atėmė pareiškėjams galimybę anksčiau kreiptis į teismą, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjai tinkamai nesirūpino savo teisių gynyba, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir pasyviai, todėl jų galimai pažeistos teisės neturi būti ginamos.

36. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjai apie savo teisėtų interesų galimą pažeidimą sužinojo 2011 m. birželio 11 d., tačiau į teismą su reikalavimais dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. praleidę įstatymu nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjai elgėsi nerūpestingai, delsė į teismą kreiptis nepateisinamai ilgai bei savo skunde nenurodė jokių priežasčių, kurios suponavo tokį jų elgesį.

38. Atsakovo atstovas pažymi, kad skundą pareiškėjai teikė per juos atstovaujantį advokatą, tačiau jame neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti. Be to, pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems nėra žinoma, ar UAB „Amber Promotions“ yra paskelbtas bankrotas. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie vykdomas bankroto procedūras yra vieši ir privalomai teikiami įgaliotų institucijų interneto svetainėse, todėl prieinami visiems suinteresuotiems asmenims, darytina išvada, kad pareiškėjai elgėsi nerūpestingai, ilgą laiką nesidomėjo jiems turtinę žalą padariusia bendrove, neveikė aktyviai ir nepasinaudojo galimybe savo teises apginti kitu būdu, t. y. pareiškiant turtinius reikalavimus UAB „Amber Promotions“ bankroto byloje. BUAB „Amber Promotions“ bankroto administratorius savo 2018 m. sausio 5 d. atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2014 m. gruodžio 17 d. UAB „Amber Promotions“ buvo pripažinta bankrutavusia, o skundą pareiškėjai pateikė praėjus beveik 3 metams nuo šios datos. Tai, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą nutraukus sutartį su UAB „Amber Promotions“ ir pastarajai negrąžinus sumokėtų pinigų už negautas paslaugas, nesuteikia jiems teisės piktnaudžiauti savo padėtimi ir nesukuria teisinio pagrindo be pateisinamų priežasčių atnaujinti skundo padavimo terminą.

39. Atsakovo atstovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės atėmė pareiškėjams galimybę anksčiau kreiptis į teismą, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Be to, pareiškėjai nenurodo jokių termino praleidimo kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių galėjo praleisti senaties terminą bei nepateikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl nesuteiktų paslaugų, kurias turėjo suteikti kelionių agentūra UAB „Amber Promotions“, ir už kurias pareiškėjai šiai bendrovei sumokėjo, atlyginimo.

41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, atsakovo prašymu pritaikęs ieškinio senaties terminą.

42. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

43. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kad esant BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui, senaties terminas skundui paduoti nėra praleistas, pažymi, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

44. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė pareiškėjų reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

45. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų teiginius, kuriais yra grindžiami reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas nuo 2011 m. birželio 11 d., pasibaigus 30 dienų terminui, per kurį 2011 m. gegužės 11 d. nutrauktos paslaugų teikimo sutarties pagrindu pareiškėjams turėjo būti grąžinta jų sumokėta pagal nurodytą sutartį suma (t. I, b. l. 11), todėl pareiškėjai, skundą teismui paduodami 2017 m. lapkričio 29 d. (žyma apie gavimą ant voko, t. I, b. l. 26), praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

47. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kad konkrečiu atveju senaties terminas nėra praleistas, nes jo skaičiavimo eigą sustabdė / nutraukė UAB „Amber Promotions“ atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK nenustato, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimai žalą padariusio asmens veikos sustabdo ar nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.129–1.130 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, neturėjo pareiškėjų akcentuojamos pareigos išreikalauti ieškinio senaties skaičiavimui reikšmingą ikiteisminio tyrimo medžiagą.

48. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

49. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-532-662/2017).

50. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjų akcentuojamas ikiteisminio tyrimo faktas taip pat negali būti vertinama kaip svarbi ir pateisinama priežastis, dėl kurios praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pažymėtina, kad pareiškėjų akcentuojamas ikiteisminis tyrimas ir aplinkybė, jog įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu iki šiol nėra sulaikyti, nepanaikina pareiškėjų teisės ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kreiptis į administracinį teismą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjai nenurodė kitų objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jiems laiku kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, siekiant apginti galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų atstovo prašymu neatnaujino reikšmingai praleisto 3 metų ieškinio senaties termino skundui paduoti.

51. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų N. N. ir M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius