Legislator Case Law & Legislation
492291a2-41f6-4119-84c9-e5cc9050e3d5 AI generated

492291a2-41f6-4119-84c9-e5cc9050e3d5 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 492291a2-41f6-4119-84c9-e5cc9050e3d5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-563-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00942-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovių L. K., V. D., A. L., R. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2698-512/2020 pagal ieÅ¡kovių L.

Legislator headnote

AI generated

492291a2-41f6-4119-84c9-e5cc9050e3d5 · Klaipėdos apygardos teismas: IeÅ¡kovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovų reikalavimas jiems nesukelia jokių teisinių pasekmių. IeÅ¡kovų vertinimu, bet kokie Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai gali sukelti teisines pasekmes jei ne iÅ¡ karto, tai vėliau. Žalos gali bÅ«ti įvairios. Å iuo atveju valdybos nariai gali bÅ«ti kaltinami neteisėta veikla vien remiantis nepanaikintu Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu. Tokioms aplinkybėms atsiradus po sutrumpinto 3 mėnesių ieÅ¡kinio termino, nebebus galima sprendimo kvestionuoti ir paneigti jo vien remiantis tuo, jog juo naudojamasi vėliau.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-563-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00942-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovių L. K., V. D., A. L., R. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2698-512/2020 pagal ieÅ¡kovių L.

K., V. D., A. L., R. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl skundo pripažinimo nepagrįstu, tretieji asmenys daugiabučių namų savininkų bendrijos „RumpiÅ¡kės“ Ginčų nagrinėjimo komisija, G. B., A. O.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai L. K., V. D., A. L., R. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti atsakovo V. M. 2019 m. gegužės 29 d. skundÄ nepagrįstu ir iÅ¡ atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovas 2019 m. gegužės 7 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡tais kreipėsi į laikinai einančiÄ pirmininko pareigas L. K., reiÅ¡kiant reikalavimÄ Ä¯traukti I. S. kaip kandidatę į pirmininkus, nurodant, jog jos kandidatÅ«rÄ iÅ¡kelia butų savininkai (bendrijos nariai), neva esant jos sutikimui. Atsakovas 2019 m. gegužės 29 d. skundu kreipėsi į Ginčų nagrinėjimo komisijÄ nurodydamas analogiÅ¡kus motyvus, kuriuos buvo pateikęs laikinai pirmininko pareigas einančiai L.

K.. Ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. birželio 4 d. skundÄ tenkino, nurodė, jog susirinkimo organizatoriai – valdyba, pažeidė bendrijos narių teises neįtraukiant į kandidatus I. S. kandidatÅ«ros. Atsakovas įgyvendina kito asmens teisę bÅ«ti renkamu į valdymo organus, todėl net negalėjo kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisijÄ su skundu dėl pažeistų teisių gynimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti atsakovo skundÄ DNSB „RumpiÅ¡kės“ Ginčų nagrinėjimo komisijai dėl I. S. (ne)įtraukimo kaip kandidatė į pirmininkus nepagrįstu. DNSB „RumpiÅ¡kės“ Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendime nurodyta, jog yra pažeistos narių teisės vykdant bendrijos primininko rinkimus pakartotiniame visuotiniame susirinkime 2019 m. gegužės 21 d. neįtraukus bendrijos narių siÅ«lomÄ kandidatÄ I. S. IÅ¡ pateikto VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad bendrijos pirmininkas yra M. Ž., iÅ¡rinktas 2019 m. gegužės 21 d., įregistruota nuo 2019 m. birželio 14 d. Duomenų, jog visuotiniame susirinkime priimtas sprendimas dėl pirmininko rinkimų bÅ«tų panaikintas nėra.

5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog tokio pobÅ«džio reikalavimas, kokį ieÅ¡kovai suformulavo savo ieÅ¡kinyje (pripažinti atsakovo 2019 m. gegužės 29 d. skundÄ DNSB „RumpiÅ¡kės“ Ginčų nagrinėjimo komisijai nepagrįstu), ieÅ¡kovams nesukurs jokių realių teisinių pasekmių. Todėl teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai L. K., V. D., A. L., R. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.

7. Ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų reikalavimas jiems nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ieškovų vertinimu, bet kokie Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai gali sukelti teisines pasekmes jei ne iš karto, tai vėliau. Žalos gali būti įvairios. Šiuo atveju valdybos nariai gali būti kaltinami neteisėta veikla vien remiantis nepanaikintu Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu. Tokioms aplinkybėms atsiradus po sutrumpinto 3 mėnesių ieškinio termino, nebebus galima sprendimo kvestionuoti ir paneigti jo vien remiantis tuo, jog juo naudojamasi vėliau.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra pagrįsta ir teisėta.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kimo ar praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ , teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

11. Ä®statymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, kuriuo siekiama inicijuoti bylÄ , pateikimas savaime nelaikytinas tinkamu teisės į kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu. Pirminė sÄ lyga asmeniui kreiptis į teismÄ yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ , ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos: tai bÅ«tent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).

12. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiÅ¡kinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiÅ¡kiai identifikuotÄ suinteresuotumÄ apginti materialiosios teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ , kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankiÅ¡kÄ teisinį interesÄ ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos.

Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tokiu bÅ«du materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikÅ¡mės asmenų teisėms ar pareigoms.

Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiÅ¡kiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieÅ¡kinio dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).

13. Asmens pateiktas ieÅ¡kinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), iÅ¡skyrus aiÅ¡kiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, DNSB „Rumpiškės“ pirmininkas yra M. Ž., išrinktas 2019 m. gegužės 21 d., įregistruota nuo 2019 m. birželio 14 d. Duomenų, jog visuotiniame susirinkime priimtas sprendimas dėl pirmininko rinkimų būtų panaikintas nėra. Atsižvelgiant į tai, kad jau yra išrinktas DNSB „Rumpiškės“ pirmininkas ir šis visuotinio susirinkimo sprendimas nėra panaikintas, tai ieškovų reikalavimas dėl skundo panaikinimo dėl neįtraukto kandidato ieškovams negali sukelti jokių materialinių teisinių pasekmių.

15. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir skundžiama nutartimi neužkirto ieÅ¡kovams kelio realizuoti teisę į teisminę gynybÄ . Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Giedrė Seselskytė