2021-01-06 Nr. AB-303-3-61-3-04151-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-5-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04151-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja F. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydama panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. R2-(VTGI)-2785 (toliau – ir Raštas).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Tarybai 2019 m. spalio 21 d. pateikė prašymą panaikinti 2013 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. O3-232 dėl metodo Nr. 16V (toliau – ir Metodas Nr. 16V) taikymo, tačiau telefoninio pokalbio metu atsakovo darbuotoja S. G. paaiškino, kad pareiškėjai reikia skųsti 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, todėl pareiškėja Tarybai 2019 m. spalio 23 d. pateikė patikslintą prašymą nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki dabar panaikinti Tarybos 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą leidimą daugiabutyje name (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) suvartotai šilumai paskirstyti taikyti Metodą Nr. 16V paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y., kad 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo leisti taikyti Metodą Nr. 16V priėmimo metu Namo administratorius UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nuslėpė, jog Namas neturi projekto, kuriam tik esant leidžiama taikyti Metodą Nr. 16V, Name nėra jokių savavališkai įrengtų šildymo prietaisų, Name įrengta tipinė šildymo sistema, kuriai galima taikyti Tarybos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus. Taryba ginčijamu Raštu pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymo netenkino.

Pareiškėja su Raštu nesutiko, teikdama, kad Rašto motyvai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, o tik atsakovo pasvarstymais, kurie nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimais. Pareiškėja teigė, kad Raštas yra be motyvų, neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas.

Pareiškėja tvirtino, kad atsakovas neįvertino, jog net, esant Namo butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimui dėl šilumos paskirstymo Metodo Nr. 16V pasirinkimo, šis metodas negali būti taikomas pareiškėjos Name. Jame yra tipinė šildymo sistema, Namas neturi Metodo Nr. 16V pasirinkimui privalomo projekto, jame nėra savavališkai įrengtų šildymo prietaisų ir jame atsakovas nėra suteikęs leidimo taikyti Metodą Nr. 16V. Taryba, vertindama tik gyventojų sprendimo dėl šilumos paskirstymo būdo priėmimo formalumus, tačiau nevertindama šilumos paskirstymo būdo netinkamumo, nukrypo nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016 suformuotos kasacinio teismo praktikos.

Tarybai pateikusi naujai paaiškėjusias aplinkybes – dr. V. S. techninės ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, jog ginčijamu laikotarpiu Name buvo taikomas kitas centralizuotos šilumos tiekimo būdas nei nurodytas 1963 m. tipiniame projekte Nr. 1-318-33. Šis tipinis projektas šilumos tiekėjų pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės sprendimus buvo pakeistas, Namo įvade įrengiant šilumos punktą su individualiu karšto vandens ruošimo šilumokaičiu, kuriam naudojama į namą tiekiamo šildymui šilumnešio dalis. Šilumos punkte paskirstomo šilumnešio dalys yra nustatomos atskirais matavimo prietaisais. Šilumnešio fizikiniai srautai butų šildymo prietaisuose, kaip ir anksčiau, reguliuojami ne reguliavimo, o uždaromaisiais prietaisais tik pagal aplinkybes. Todėl Taryba negalėjo leisti naudoti Metodo Nr. 16V, kol nėra parengtas Namo projektas, atliekant išsamų tyrimą ar patalpose esanti šildymo temperatūra iš tiesų atitinka higienos normų reikalavimus, atsižvelgiant į pastato būklę, mūro sienoje esamus įtrūkimus, langų būklę pareiškėjos bute, atitvarų kokybę ir į tai, jog namo laiptinėje 2, 3, 4 aukštuose nėra radiatorių, nors pagal projektinę dokumentaciją, jie turėtų būti. Namo laiptinėje anksčiau yra buvę radiatoriai nuo 1-ojo iki 4-ojo aukšto, o šiuo metu radiatoriai liko kabėti tik laiptinės 1-jame aukšte, kas neabejotinai turi įtakos Namo šildymo atitikties Namo projektinei dokumentacijai.

Pareiškėja tvirtino, kad net jei gyventojai būtų tinkamai pritarę Metodo Nr. 16V pasirinkimui, toks metodas vis tiek negali būti taikomas pareiškėjos Name, nes neatitinka Namo šildymo prietaisų net ir esant gyventojų sprendimui pasirinkti Namui netinkamą paskirstymo metodą, kuris neatitinka Namo šildymo įrenginių ir kurio taikymas yra leidžiamas tik namuose, kuriuose yra įrengtos netipinės šildymo sistemos, o pareiškėjos Name yra įrengta tipinė šildymo sistema. Pareiškėjos teigimu, Name daugelį metų iki 2013 m. buvo taikomas metodas Nr. 4, kuris visiškai atitiko Namo šildymo prietaisus, o Namo šildymo sistema Name ir butuose niekada nebuvo keičiama. Nei pareiškėjai, nei kitiems butų savininkams nėra surašyti jokie savavališkų statybos darbų aktai, todėl pareiškėjos Name apskritai negalėjo būti pradėtas taikyti Metodas Nr. 16V, nes metode nėra nurodytas Namo adresas, šio Namo šildymo sistema yra tipinė, Name yra visos galimybės taikyti tipinį šilumos paskirstymo metodą, Namo butuose nėra savavališkai įrengtų šildytuvų, o pats Namas apskritai neturi Metodo Nr. 16V pasirinkimui būtino namo projekto, kuris atitiktų dabartinę Namo šildymo sistemą.

Pareiškėja pažymėjo, kad Metodo Nr. 16V taikymas prieštarauja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimui Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2013 m. spalio 20 d.), kurio 3 punkte nustatyta, kad kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti Paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir, kai Komisijos rekomenduojamų Paskirstymo metodų taikyti negalima. Be to, minėto nutarimo 2.2 punktas nustato, kad kiekvienam vartotojų siūlomam ar teikiamam su Komisija suderintam Paskirstymo metodui suteikiamas pavadinimas ir nurodomas vartotojų, kuriems leidžiama taikyti šį Paskirstymo metodą, adresas, daugiabučio namo savininkų bendrijos numeris ar kiti patikslinantys duomenys, tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 17 d. nutarime Nr. O3-232 dėl Metodo Nr. 16V patvirtinimo nurodyta, kad šis metodas yra skirtas (duomenys neskelbtini), o joks kitas atsakovo nutarimas dėl metodo (duomenys neskelbtini) nėra priimtas, nors paskirstymo metodai yra suderinami priimant atsakovo nutarimą. Todėl butų savininkai neturėjo teisės pasirinkti kitam namui skirto metodo, o šilumos tiekėjas neturėjo teisės jo taikyti, nes atsakovas nėra patvirtinęs atskiro metodo (duomenys neskelbtini) namui, o atsakovo 2013 m. rugsėjo 13 d. rašte nėra nurodyta, kad leidžiama taikyti Metodą Nr. 16V ir (duomenys neskelbtini), kadangi šiame rašte tik nurodyta, jog leidžia taikyti šilumos paskirstymo Metodą Nr. 16V daugiabučiuose namuose“, nekonkretizuojant, kuriuose namuose tai leidžiama, nors metode turi būti konkrečiai nurodyta kiekvienam vartotojų siūlomam ar teikiamam su Komisija suderintam Paskirstymo metodui suteikiamas pavadinimas ir nurodomas vartotojų, kuriems leidžiama taikyti šį Paskirstymo metodą, adresas, daugiabučio namo savininkų bendrijos numeris ar kiti patikslinantys duomenys. Todėl pareiškėja tvirtino, kad Taryba nepagrįstai ir neteisėtai 2013 m. rugsėjo 19 d. išdavė leidimą daugiabutyje name (duomenys neskelbtini), suvartotai šilumai paskirstyti taikyti Metodą Nr. 16V.

Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2013 m. liepos 1 d. ir vėlesnių šio įstatymo redakcijų, taip pat ir šiuo metu galiojančios redakcijos 12 straipsnio 3 dalimi, atsakovas 2013 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. O3-232 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių butų ūkis“ siūlomo šilumos paskirstymo metodo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), vartotojams pagal sąlyginius šildymo plotus ir karštam vandeniui Nr. 16V suderinimo“ patvirtino Metodą Nr. 16V.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, 132.5 papunktyje numatyta vartotojų teisė kartu su kitais pastato, pastato butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti vieną iš Tarybos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų arba parengti ir, suderinus su Taryba, taikyti metodą, atitinkantį esamus pastato bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus. Analogiškas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir ankstesnėse Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijose. Tokiu būdu Metodas Nr. 16V yra taikomas daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai pasirinko šį metodą, suvartotai šilumai paskirstyti.

Taryba 2013 m. rugpjūčio 19 d. gavo administratoriaus UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymą leisti taikyti tam tikruose daugiabučiuose namuose, taip pat ir Name, Metodą Nr. 16V. UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ pateikė 2013 m. rugpjūčio 2 d. Namo butų savininkų apklausos (balsavimo raštu) balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 138a kopiją, kuriame nurodoma, kad už Metodo Nr. 16V taikymą balsavo 54,5 proc. visų Namo butų savininkų skaičius.

Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia Tarybai teisės kvestionuoti pastato butų ir kitų patalpų savininkų teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimų turinio, atitinkamai, vertinant teisinį reglamentavimą dėl vartotojų teisės pasirinkti šilumos paskirstymo metodą ir Namo butų savininkams nusprendus Name suvartotai šilumai paskirstyti taikyti Metodą Nr. 16V, toks sprendimas turi būti vykdomas ir Name suvartota šiluma skirstoma pagal Metodą Nr. 16V, todėl Taryba 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2778 „Dėl leidimo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V daugiabučiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)“ leido taikyti Metodą Nr. 16V Name suvartotai šilumai paskirstyti.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos ir UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo (Kaišiadorių rūmų) 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1245-753/2019, priėmė 2019 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1132-601/2019, kurioje paneigė visus pareiškėjos prašymuose Tarybai nurodytus ir pareiškėjos patikslintame skunde išdėstytus argumentus, kuriais pareiškėja grindė ir grindžia savo prašymą panaikinti Tarybos leidimą taikyti Metodą Nr. 16V Name suvartotai šilumai paskirstyti ir savo reikalavimus dėl Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2-2778 ir Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. R2-(VTGI)-2785 panaikinimo, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad Taryba, suteikdama leidimą taikyti Metodą Nr. 16V Name, įvertino Metodo Nr. 16V taikymo sąlygų, nustatytų Metodo Nr. 16V 1 punkte, buvimą, t. y. pagal Tarybai pateiktus duomenis nustatyta, kad šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais, per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal lygiagrečiai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, kurių vienas matuoja šilumos kiekį patalpų šildymui, kitas – karštam vandeniui, rodmenis, taip pat, kaip konstatuota Nutartyje, padidinta Namo projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia.

Atsakovas nurodė, kad aplinkybės, jog Namas nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skiriasi statybos metais, laiptinių skaičiumi, atstumu nuo katilinės, taip pat tokios aplinkybės kaip Namo plotas, termofikato temperatūra neturi teisinės reikšmės Metodo Nr. 16V taikymui Name, kadangi šie aspektai nenumatyti kaip Metodo Nr. 16V taikymo sąlygos Metodo Nr. 16V 1 punkte.

Atsakovas pastebėjo, kad kaip skunde teigia ir pati pareiškėja, teisines pasekmes jai sukelia būtent Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. R2- 2778, o Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. R2- (VTGI)-2785 yra administracinis sprendimas, kuriuo Taryba atsisakė suteikti administracinę paslaugą, t. y. panaikinti leidimą taikyti Metodą Nr. 16V Name suvartotai šilumai paskirstyti. Tarybai priėmus šį administracinį sprendimą pareiškėjos teisinė padėtis dėl Name suvartotai šilumai paskirstyti taikomo metodo nepasikeitė.

Atsakovas pažymėjo, kad Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. atsakymas Nr. R2-(VTGI)-2785 yra nuoseklus, detalus ir motyvuotas: pareiškėjai paaiškinta, kad Metodo Nr. 16V 1 punkte yra įtvirtintos šio metodo taikymo sąlygos, Namas ir jame įrengta šildymo sistema atitinka visas Metodo Nr. 16V taikymo sąlygas, Taryba įvertino pareiškėjos 2019 m. spalio 21 d. prašyme įvardintas aplinkybes, detaliai ir motyvuotai dėl jų pasisakė, paaiškindama, kad šios aplinkybės negali būti laikomos teisiniu pagrindu panaikinti leidimą taikyti Metodą Nr. 16V Name.

Pasak atsakovo, Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. R2-(VTGI)-2785 yra administracinis sprendimas, kuris atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojamą šio straipsnio taikymo praktiką, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl rašto panaikinimo nutraukė.

Teismas, apžvelgęs ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad administracinės bylos ginčo dalykas gali būti tik tokie viešojo administravimo subjekto priimti aktai, kurie sukelia juos skundžiančiam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas. Tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio, t. y. jame tik pateikiama informacija tam tikrais klausimais ar aiškinama tam tikra tvarka, nurodomas teisinis reglamentavimas, toks aktas negali būti administracinio ginčo dalyku.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Tarybos Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. spalio 23 d. prašymus, teisėtumo ir pagrįstumo. Rašte, atsižvelgiant į pareiškėjos prašymuose nurodytas aplinkybes, pateikiama informacija apie teisės aktuose įtvirtintą su pareiškėjos prašymuose nurodytomis aplinkybėmis susijusį teisinį reglamentavimą, t. y. iš esmės pateikiama informacija apie tai, kaip yra parenkamas, nustatomas ir/ar keičiamas šilumos paskirstymo metodas daugiabučiame name bei paaiškinama, kokioms sąlygoms esant daugiabučiame name yra taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 16V. Taip pat Rašte, siekiant paneigti pareiškėjos prašymuose Tarybai nurodytas faktines aplinkybes, kurios neva yra nustatytos Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1245-753/2019, yra cituojama Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis, priimta išnagrinėjus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos ginčijamas Raštas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. panaikinus Raštą, pareiškėjos teisinė padėtis niekaip nepasikeistų, todėl Raštas negali būti administracinio ginčo dalyku.

Teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjos skundo reikalavimas apskritai neturėjo būti priimtas, o, priėmus ir išnagrinėjus bylą iš esmės, administracinė byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, teikdama prašymus Tarnybai, siekia panaikinti ar pakeisti daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jai nuosavybės teise priklauso butas, taikomą šilumos paskirstymo Metodą Nr. 16V. Tačiau toks sprendimas turėtų įtakos ne tik pareiškėjos teisėms ir pareigoms, bet ir visiems daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams. Teismas nurodė, kad byloje nėra dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kad kiti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra pavedę pareiškėjai atstovauti jų interesus tiek Taryboje, tiek šioje administracinėje byloje. Be to, pareiškėja nepatenka į ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, ratą, kadangi įstatymai nesuteikia pareiškėjai teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad, manydama, jog jos teisės ir pareigos yra pažeidžiamos daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), taikant netinkamą šilumos paskirstymo metodą, ji turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir visą ginčą dėl atsakovo 2019 m. lapkričio 5 d. atsisakymo atlikti veiksmus – panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2778 suteiktą leidimą taikyti Metodą Nr. 16V pastate nuo 2013 m. birželio 17 d. iki dabar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nesutinka su teismo motyvais, kad pareiškėjos ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėja pažymi, kad ji skunde aiškiai nurodė, jog skundžia atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus – prašė, kad atsakovas pats panaikintų Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2- 2778 suteiktą leidimą taikyti Metodą Nr. 16V pastate nuo 2013 m. birželio 17 d. iki dabar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, todėl atsakovo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas laikytinas atsakovo atsisakymu atlikti veiksmus, kuris gali būti administracinio ginčo dalykas, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjos manymu, Raštas jai sukelia teisines pasekmes, nes jį panaikinus ir įpareigojus atsakovą atlikti veiksmus (panaikinus 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2778 suteiktą leidimą taikyti Metodą Nr. 16V pastate), jos teisinė padėtis pasikeistų.

Pareiškėja pažymi, kad ji niekada netvirtino, kad skundą pateikė gindama kitų asmenų interesus. Priešingai, pareiškėja visur nurodė, kad gina tik savo pačios interesus, kuriuos pažeidžia neteisėti atsakovo veiksmai ir (arba) neveikimas. Pareiškėjos manymu, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kurių atlikimas tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo į ją neįtraukęs visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas.

Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad, siekdama panaikinti atsakovo 2019 m. lapkričio 5 d. atsisakymą atlikti veiksmus, ji privalėtų pradėti ginčą su UAB „Kaišiadorių šiluma“, pasinaudodama Energetikos įstatymo 34 straipsnyje reglamentuota ginčų sprendimą ne teismo tvarka. Pareiškėja akcentuoja, kad, teismui įpareigojus atsakovą panaikinti Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2778 suteiktą leidimą taikyti Metodą Nr. 16V, UAB „Kaišiadorių šiluma“ nebegalėtų taikyti Metodo Nr. 16V ir privalėtų atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, todėl, mano, kad jos pasirinktas teisių gynybos būdas yra tinkamas ir leistinas, o aplinkybė, kad galbūt yra ir kitų būdų apginti pareiškėjos teises, neatima iš pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl atsakovo 2019 m. lapkričio 5 d. atsisakymo atlikti veiksmus.

Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi ABTĮ įtvirtintomis taisyklėmis, nenukrypo nuo teismų praktikos, motyvuotai argumentavo savo sprendimą, todėl nėra objektyvių aplinkybių tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamo Rašto panaikinimas pareiškėjos teisėms neturės įtakos. Tuo tarpu pareiškėja, siekdama įrodyti, kad neva Raštas sukuria jai teisines pasekmes, atskirajame skunde praplečia skundo dalyką, t. y. užsimena, neva nagrinėjamos bylos atveju prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą (t. y. Tarybą) atlikti veiksmus – panaikinti suteiktą leidimą taikyti Metodą Nr. 16 V. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos patikslinto skundo dalį, kurioje ji prašė panaikinti 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. R2-2778, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėja ne tik pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimo įpareigoti Tarybą panaikinti 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. R2-2778, bet ir netinkamai aiškina Rašto panaikinimo pasekmes, nepagrįstai nurodydama, kad tuo atveju, jei Raštas būtų panaikintas, Tarybai atsirastų pareiga naikinti 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. R2-2778. Tarybos vertinimu, šis pareiškėjos argumentas yra subjektyvus ir nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o skundžiama nutartis likti nepakeista.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pastebėtina, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu motyvuodamas tuo, kad ginčijamas Raštas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, kitaip tariant, panaikinus Raštą, pareiškėjos teisinė padėtis niekaip nepasikeistų, todėl Raštas negali būti administracinio ginčo dalykas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis pasikeistų tik tuo atveju, jei būtų panaikintas atsakovo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. R2-2778, kuriuo buvo leista šilumos paskirstymo Metodą Nr. 16V taikyti pareiškėjos Name, tačiau pareiškėjos patikslinto skundo dalis, kurioje ji prašė šį sprendimą panaikinti, atsisakyta priimti, neatnaujinus skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo motyvus, mano, kad šiuo atveju, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ginčijamas Raštas (sprendimas) pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Iš Rašto turinio matyti, kad jis priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos Tarybai pateiktus 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. spalio 23 d. prašymus.

Pareiškėja 2019 m. spalio 21 d. prašyme nurodė, kad nesutinka su Tarybos pareiškėjai pateiktu atsakymu (2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(VTGI-2467), todėl teikia pakartotinį prašymą. Pareiškėjos teigimu, nebuvo įvertinti jos ankstesniame prašyme (2019 m. spalio 7 d.) išdėstyti energetikos eksperto nustatyti faktai ir padarytos išvados, kad Metodo Nr. 16V taikymas Name nėra galimas, ir pateikti dokumentai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Namas nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skiriasi statybos metais, laiptinių skaičiumi, atstumu nuo katilinės, todėl abu pastatai negali būti vertintini vienodai ir Name Metodo Nr. 16V taikymas dėl to yra negalimas. Pareiškėja prašė teisingai išspręsti susidariusią problemą.

2019 m. spalio 23 d. prašyme pareiškėja Tarybos prašė nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki dabar panaikinti Tarybos išduotą 2013 m. rugsėjo 19 d. leidimą (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name taikyti Tarybos 2013 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. O3-232 patvirtintą metodą Nr. 16V, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog ginčo nutarimo priėmimo metu Namo administratorius UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nuslėpė esminius faktus, kad Namas neturi jokio projekto, kuriam tik esant leidžiama taikyti metodą Nr. 16V, taip pat Name nėra jokių savavališkai įrengtų šildymo prietaisų, o Name yra įrengta tipinė šildymo sistema, kuriai galima taikyti Tarybos rekomenduojamus metodus.

Taigi, teikdama nurodytus prašymus, pareiškėja nesutiko su šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V taikymu Name ir siekė, kad būtų panaikintas Tarybos 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotas leidimas suvartotai šilumai paskirstyti taikyti Metodą Nr. 16V. Tačiau Taryba, įvertinusi pareiškėjos prašymuose nurodytas aplinkybes, gautą informaciją, padarė išvadą, kad Namas ir jame įrengta šildymo sistema atitinka visas metodo Nr. 16V taikymo sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo kvestionuoti Tarybos 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą leidimą taikyti metodą Nr. 16V, o šis metodas Name taikomas pagrįstai, t. y. Taryba atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti minėtą leidimą dėl šilumos paskirstymo Metodo Nr. 16V Name taikymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bus galima išsiaiškinti ginčijamo Rašto priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą, spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, konkrečioje byloje spręsdamas dėl pažeistų asmens teisių gynimo, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalimi, turi patikrinti, ar skundžiamas teisės aktas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 p.); ar skundžiamą aktą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 p.); ar skundžiamas aktas buvo priimtas nepažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 p.). Taigi, teismas turėjo patikrinti, ar atsakovas turi kompetenciją priimti tokio pobūdžio aktą, ar skundžiamas aktas buvo priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, įvertinti ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, tačiau to nepadarė. Be to, pareiškėja skundą pirmosios instancijos teismui, be kita ko, grindė argumentais, kad Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų individualiam administraciniam aktui, yra nemotyvuotas, todėl Raštas turėjo būti įvertintas ir šiuo aspektu.

Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) (ABTĮ 46 str. 2 d.).

ABTĮ nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (12 str.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skundo trūkumų šalinimo institutas. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. <...>.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga spręsti klausimą dėl Namo butų savininkų įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kadangi pareiškėja minėtais prašymais, kurie išnagrinėti ginčijamu Raštu, siekia, kad Taryba panaikintų Namui taikomą šilumos paskirstymo Metodą Nr. 16V, todėl pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo atveju, bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų Namo butų savininkų teisėms ar pareigoms. Taip pat, siekiant padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises, tikslinga pasiūlyti patikslinti skundo reikalavimus, atsakovui suformuluojant reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, kurių pareiškėja siekė, teikdama 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. spalio 23 d. prašymus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, nes, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos F. Ž. atskirąjį tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos F. Ž. skundą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius