Legislator Case Law & Legislation
49213cf8-2fa3-4def-baf7-e5e3c7981212 AI generated

49213cf8-2fa3-4def-baf7-e5e3c7981212 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 49213cf8-2fa3-4def-baf7-e5e3c7981212
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinei mokyklai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, drausminės nuobaudos panaikinimo, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5000 Lt neturtinės žalos.

Legislator headnote

AI generated

49213cf8-2fa3-4def-baf7-e5e3c7981212 · Vilniaus apygardos teismas: Tokia priežastis negali bÅ«ti pripažinta svarbia termino atnaujinimui. Teismas nenustatė jokių priežasčių, turėjusių įtakos ieÅ¡kovo nesikreipimui į Darbo ginčų nagrinėjimo komisijÄ per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ . Ä®statymu reglamentuojant terminÄ , per kurį gali bÅ«ti ginčijama drausminė nuobauda, siekiama, jog nebÅ«tų piktnaudžiaujama kreipimusi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas, atsižvelgiant į vėliau galinčias paaiÅ¡kėti ar atsirasti aplinkybes, sÄ lygojančias subjektyvų norÄ ginčyti drausminę nuobaudÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1388-431/2014             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31959-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 4.1.; 11.9.6.; 11.9.5.; 15.5.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Almos Urbanavičienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinei mokyklai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, drausminės nuobaudos panaikinimo, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5000 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, jog 2013-08-29 atsakovo direktorius priėmė įsakymÄ Nr.P-129 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo 2013-08-30 pagal Darbo Kodekso 129 str. 1 d. 2013-04-30 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2013-08-31, įspėjime svarbiomis priežastimis darbo sutarties nutraukimui nurodydamas klasių komplektų skaičiaus mažėjimÄ , dėl ko sumažėja dalykams skirtų pamokų skaičius. IeÅ¡kovas pagal profesinę kvalifikacijÄ ir profesinius gebėjimus turi pirmumo teisę prieÅ¡ asmenis, kurie buvo palikti dirbti mokykloje, o darbdavys svarbia priežastimi atleidimui darbe laikė elgesį darbe, bÅ«tent drausminės nuobaudos paskyrimÄ .

Å iuo metu yra pasibaigęs terminas drausminės nuobaudos ginčijimui, tačiau teisingumo ir protingumo kriterijais remiantis ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atnaujinti, nes bÅ«tent drausminė nuobauda tiesiogiai susijusi su ieÅ¡kovo atleidimu, ieÅ¡kovo teisės į darbÄ pažeidimu. Pats direktorius ruošė prielaidas ieÅ¡kovo R. K. atleidimui iÅ¡ darbo, 2012-12-04 įsakymu Nr.V-25 paskirdamas (duomenys neskelbtini) mokytojui R. K. drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ už neatsakingÄ naudojimÄ si mokyklos elektroniniu dienynu.

Ä®sakymas buvo priimtas neatlikus objektyvaus tyrimo, direktorius vadovavosi tik mokinių paaiÅ¡kinimais, ignoravo R. K. paaiÅ¡kinimÄ ir nesikreipė į specialistus dėl iÅ¡siaiÅ¡kinimo. Darbo ginčų komisijai buvo pateikti tik mokinių paaiÅ¡kinimai, komisija nesuprato, jog nebuvo atliktas iÅ¡samus tyrimas, todėl sprendimas priimtas vienpusiÅ¡kai, neįsigilinus į aplinkybes.Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, nurodė, jog 2012-12-04 mokyklos direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovui drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, yra galiojanti ir negali bÅ«ti nuginčyta.

IeÅ¡kovas praleido jos ginčijimui 3 mėnesių terminÄ ir nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl termino praleidimo priežasčių. IeÅ¡kovas nepasinaudojo teise net ginčyti 2013-06-18 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo skundas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. IeÅ¡kovas nebuvo tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek minėtoje situacijoje buvo bÅ«tina patyrusiam pedagogui. IeÅ¡kovui buvo paskirta Å¡velniausia nuobauda.

IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagrįstai dėl struktÅ«rinių pertvarkymų mokykloje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimu Nr.1-446 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ mokykla turėjo bÅ«ti pertvarkoma iÅ¡ vidurinės mokyklos į progimnazijÄ dėl mokinių mažėjimo klasėse. Todėl mokykloje beliks 1-8 klasės, bei atitinkamai sumažėja ir mokytojų skaičius. Atsakovas turėjo atleisti trylika pedagogų.

Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinėje mokykloje galioja kolektyvinė sutartis, kurioje buvo aiÅ¡kiai aptarta, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę bÅ«ti palikti darbe, kai yra mažinamas darbuotojų skaičius. Visi trys (duomenys neskelbtini) mokytojai buvo profesinės sÄ jungos nariai. IeÅ¡kovas negavo pritarimo iÅ¡ profesinės sÄ jungos dėl jo palikimo darbe dirbti pirmumo teise, atitinkamai kitų dviejų mokytojų atleidimui profesinės sÄ jungos komitetas nepritarė. Galiojanti drausminė nuobauda tapo pagrindine priežastimi pirmiausia atleisti ieÅ¡kovÄ , o ne kitÄ dailės mokytojÄ .

IeÅ¡kovui įspėjimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo buvo įteiktas 2013-04-30. Keturių mėnesių terminas suėjo 2013-08-30, kurios pabaigoje ieÅ¡kovas ir buvo atleistas, bÅ«tent Å¡i diena ir nurodyta įsakyme dėl ieÅ¡kovo atleidimo. 2013-08-30 ieÅ¡kovas visÄ dienÄ dirbo darbe, o kadangi 2013-08-31 numatytoji ieÅ¡kovo atleidimo diena turėjo bÅ«ti Å¡eÅ¡tadienis, o savaitgalis pedagogams yra ne darbo laikas, už jį nėra mokamas darbo užmokestis, todėl ieÅ¡kovas atleistas buvo 2013-08-30. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 1985,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas įrodė buvus svarbias priežastis atleisti iÅ¡ darbo bÅ«tent ieÅ¡kovÄ , vykdant mokyklos struktÅ«rinius pertvarkymus. Vilniaus miesto S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos kolektyvinėje sutartyje, 13 p. numatyta, kas, mažinant darbuotojų skaičių, turi pirmenybės teisę bÅ«ti palikti dirbti.

Tarp jų nurodyti (13.1 p.) turintys aukÅ¡tesnę kvalifikacinę kategorijÄ ir neturintys drausminių nuobaudų. Nors ieÅ¡kovas atitiktų kitÄ kategorijÄ , turinčiÄ pirmenybės teisę bÅ«ti paliktiems darbe – narystę profesinėje sÄ jungoje – tačiau jis atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ turėjo galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ 2012 m. gruodžio 4 d. darbdavio įsakymu Nr.V-25 skirtÄ pastabÄ . Dėl Å¡ios priežasties, ieÅ¡kovas nebeturėjo pirmenybės teisės likti darbe mažinant etatus dėl vykdomo struktÅ«rinio pertvarkymo.

Teismas konstatavo, jog nenustatyta byloje aplinkybių, galinčių bÅ«ti svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistÄ trijų mėnesių terminÄ drausminei nuobaudai ginčyti. 2013 m. birželio 18 d. sprendimu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo atmestas ieÅ¡kovo R. K. praÅ¡ymas panaikinti 2012-12-04 jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tik tada, kai suprato, jog Å¡i drausminė nuobauda turės įtakos jo galimybei likti darbe mažinant mokytojų skaičių.

Tokia priežastis negali bÅ«ti pripažinta svarbia termino atnaujinimui. Teismas nenustatė jokių priežasčių, turėjusių įtakos ieÅ¡kovo nesikreipimui į Darbo ginčų nagrinėjimo komisijÄ per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ . Ä®statymu reglamentuojant terminÄ , per kurį gali bÅ«ti ginčijama drausminė nuobauda, siekiama, jog nebÅ«tų piktnaudžiaujama kreipimusi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas, atsižvelgiant į vėliau galinčias paaiÅ¡kėti ar atsirasti aplinkybes, sÄ lygojančias subjektyvų norÄ ginčyti drausminę nuobaudÄ .

Jokios priežasties, kliudžiusios ieÅ¡kovui įgyvendinti teisę kreiptis ginčyti drausminę nuobaudÄ trijų mėnesių laikotarpiu, nebuvo. IeÅ¡kovas nepateikė jokių svarbių įrodymų apie aplinkybes, dėl kurių jam buvo skirta drausminė nuobauda, t.y. neatsakingÄ naudojimÄ si elektroniniu dienynu, kurios galėtų turėti įtakos drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nenuginčyta, kad ieÅ¡kovas neapdairiai elgėsi, suteikdamas galimybę mokiniams pasinaudoti savo slaptažodžiu prisijungiant prie elektroninio dienyno, už kÄ jam ir buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Turėdamas galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ , ieÅ¡kovas prarado galimybę konkuruoti su likusiais dviem dailės mokytojais dėl galimybės bÅ«ti paliktam darbe, net ir turėdamas dailės mokytojo metodininko kvalifikacijÄ . Ä®spėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui įteiktas laikantis DK 130 str. 1 d. reikalavimų, prieÅ¡ keturis mėnesius, kadangi ieÅ¡kovui iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai. Atsakovas nepažeidė terminų skaičiavimo, kadangi paskutinė ieÅ¡kovo darbo diena buvo 2013 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis.

IeÅ¡kovas nekėlė klausimo dėl ne visiÅ¡ko atsiskaitymo su juo atleidimo dienai, tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teisme metu suabejojo, kokia tvarka buvo apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Pagal 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatas, vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuojamas iÅ¡mokant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , skaičiuojamas vidutinį vienos darbo dienos užmokestį (apskaičiuotÄ pagal ApraÅ¡Ä ) dauginant iÅ¡ metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-21 įsakymu patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei 2013 metais buvo 20,9. Skaičiuojant ieškovui vidutinį darbo užmokestį turėjo būti imami birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai, atsižvelgiant į Aprašo 6.1 p. 2 d., kadangi atleidimo diena sutapo su paskutine to mėnesio darbo diena darbovietėje, bei turėjo būti neįskaitytos sumos, gautos kaip atostoginiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (Aprašo 5 p.).

Vadinasi, vidutinis darbo užmokestis sudarytų ženkliai mažesnę sumÄ , nei buvo paskaičiuota atsakovo, kadangi ieÅ¡kovas liepos mėnesį ir didžiÄ jÄ dalį rugpjūčio mėnesio atostogavo. Todėl teismas atskirai neperskaičiavo vidutinio darbo užmokesčio sumos, kadangi nebuvo tokio reikalavimo. Atmetus ieÅ¡kinį, netenkinamas buvo ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai    IeÅ¡kovas R.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : atnaujinti terminÄ ginčyti 2012-12-04 įsakymÄ Nr. V-25 dėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui paskyrimo, pripažinti negaliojančiu 2013-08-29 Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymÄ Nr. P-129 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisti ieÅ¡kovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡mokÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovui 5000,00 Lt neturtinės žalos.

PraÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.           Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:         1) Teismas nustatė, kad S.Stanevičiaus vidurinėje mokykloje buvo daromi struktÅ«riniai pertvarkymai, dėl kurių buvo mažinamas mokytojų skaičius. Apie Å¡iuos pertvarkymus atsakovas žinojo iki paskiriant drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui. Todėl galima teigti, kad nuobauda buvo paskirta turint tikslÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo.

Sprendžiant darbo ginčus, darbuotojo atžvilgiu neturi bÅ«ti laikomasi formalaus požiÅ«rio. Realios teisinės pasekmės dėl paskirtos nuobaudos ieÅ¡kovui kilo tik atsakovui priėmus sprendimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Byloje nebuvo paneigti ieÅ¡kovo teiginiai, jog pati elektroninio dienyno sistema nėra tinkamai apsaugota. Kaltinti vienÄ ar kitÄ mokytojÄ , kai pati sistema nėra tinkamai parengta, yra neteisinga. Nustačius, kad yra pagrįsta abejonė dėl drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo, buvo pagrindas atnaujinti terminÄ drausminės nuobaudos ginčijimui ir spręsti dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, nes to reikalauja teisingumo principas.

           2) Byloje buvo nustatyta, kad įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo parengtas 2013-04-30. Pagal DK 26 straipsnio 1 dalį įspėjimo terminas turėjo baigtis 2013-08-31. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu galėjo bÅ«ti nutraukta 2013-09-01. Tačiau S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktorius priėmė įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2013-08-30. Atsakovas pažeidė DK 130 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus miesto S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos kolektyvinės sutarties IV skyriaus 1 ir 2 punktų nuostatas, todėl tai yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutiko su skundu, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog apie numatomus struktÅ«rinius pertvarkymus atsakovas sužinojo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimo Nr. I-446 “Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinkle pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo”. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo skirta 2012-12-04, o ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo 2013-08-30. Beveik vienerių metų laiko tarpai tarp Å¡ių datų rodo, jog tarp ieÅ¡kovo nurodomų įvykių nėra jokio sÄ sajumo.

IeÅ¡kovas neteisingai nurodo, jog 2013-04-30 prasidėjęs mėnesiais skaičiuojamas 4 mėnesių terminas turėjo baigtis 2013-08-31. Pagal terminų skaičiavimo taisykles mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tÄ pačiÄ kito mėnesio dienÄ , todėl nagrinėjamu atveju terminas baigėsi 2013-08-30. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustato bendrÄ taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 str. nustatytas iÅ¡imtis.

Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimÄ dėl proceso formos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡tinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusio posėdžio protokolÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl pateiktų įrodymų vertinimo bei įstatymų normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, visos pagrindinės apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės yra grindžiamos byloje esančiais dokumentais, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas netenkintinas ir byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.           Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas dirbo Vilniaus miesto Simono Stanevičiaus vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoju pagal darbo sutartį Nr. 6 nuo 1996 m. spalio 31 d. (b.l. 7).

Darbdavio 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-25 ieÅ¡kovui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba už neatsakingÄ naudojimÄ si mokyklos elektroniniu dienynu (b.l. 18; 59). Su įsakymu ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Taigi, pagal DK 242 straipsnio 1 dalies ir 289 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kovas galėjo apskųsti šį atsakovo įsakymÄ darbo ginčų komisijai per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės, tai yra iki 2013 m. kovo 5 d.

        Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2013 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsakovui dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo atmetė, kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡ymas pateikė tik 2013 m. gegužės 20 d., tai yra praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , o darbo ginčų komisija nenustatė svarbių priežasčių, leidžiančių šį terminÄ atnaujinti (b.l. 12-13).

         Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamame sprendime teisingai buvo konstatuota, jog ieškovas kreipėsi dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tik tada, kai suprato, jog ši drausminė nuobauda turės įtakos jo galimybei likti darbe mažinant mokytojų skaičių. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nenurodo jokių įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas neužtikrino vidaus darbo tvarkos taisyklių IV dalies 1 punkte numatytos pareigos rūpintis dienynų saugumu ir tvarka (b.l. 55), kadangi pamokos metu sudarė mokiniams galimybę pamatyti savo prisijungimo slaptažodį (b.l. 49-51).

IeÅ¡kovui buvo paskirta pati Å¡velniausia DK numatyta drausminė nuobauda – įspėjimas, kuri pripažintina atitinkančia padarytÄ pažeidimÄ . Vien tik ta aplinkybė, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. l-446 minėta drausminė nuobauda nulėmė ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas nei termino atnaujinimui, nei pačios nuobaudos panaikinimui.             2013 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovas gavo atsakovo įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 9).

Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.P-129 ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį 2013 m. rugpjūčio 30 d., buhalterei pavedant sumokėti atsakovui už darbÄ iki atleidimo dienos (b.l. 6). Atsakovas su minėtu įsakymu buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2013 m. rugpjūčio 30 d.            Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį Å¡io Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.        Pagal DK 130 straipsnio 1 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raÅ¡tu pasiraÅ¡ytinai įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ du mėnesius arba prieÅ¡ keturis mėnesius, jeigu darbo sutartis nutraukiama su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai.

Vilniaus miesto S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos kolektyvinės sutarties IV dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva ProfsÄ jungos nariai įspėjami prieÅ¡ 4 mėnesius (b.l. 108). Kadangi ieÅ¡kovas atleidimo metu buvo ir Å vietimo profesinės sÄ jungos S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos profesinės organizacijos nariu (b.l. 115), jam įspėjimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo turėjo bÅ«ti įteiktas prieÅ¡ keturis mėnesius iki atleidimo dienos.            Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal DK 26 straipsnio taisykles.

Å io termino eiga prasideda kitÄ dienÄ po tos kalendorinės dienos, kuriÄ darbuotojas gavo raÅ¡ytinį įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ (DK 26 straipsnio 1 dalis). Teisę nutraukti savo iniciatyva darbo sutartį darbdavys gali įgyvendinti kitÄ darbo dienÄ po įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ termino pasibaigimo dienos (DK 129 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieÅ¡kovo atleidimo termino eiga prasidėjo nuo 2013 m. gegužės 1 d. ir turėjo baigtis 2013 m. rugsėjo 1 d., tačiau Å¡i diena buvo sekmadienis, o pagal DK 26 straipsnio 3 dalį, jei paskutinė termino diena yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena.

Taigi atsakovas turėjo teisę ieÅ¡kovÄ atleisti tik nuo 2013 m. rugsėjo 2 d.           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad situacija, kai darbuotojo įspėjimo terminas nepratęsiamas tinkamai pagal DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatas, ar jis atleidžiamas nepasibaigus prasitęsus atleidimo terminui vertintina ne kaip absoliutus atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ suponuojantis pažeidimas, bet kaip pažeidimas, kuris Å¡alintinas teismui pratęsiant įspėjimo terminÄ iki įstatyme nustatyto ir priteisiant darbuotojui už papildomÄ laikotarpį, kurio metu darbo sutartis negalėjo bÅ«ti nutraukta, atitinkamÄ piniginę kompensacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Č. v. AB „Pagirių šiltnamiai”, bylos Nr. 3K-3-765/2000; 2003 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Vilnos akcinė bendrovė ,,Drobė”, bylos Nr. 3K-3-138/2003; 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. Kauno apskrities sporto medicinos centras, bylos Nr. 3K-3-1141/2003; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-198/2012).            Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog ieškovas buvo faktiškai dviem dienom atleistas per anksti, pabrėžia, jog nustatytas netikslumas negali sukelti bylos šalims teisinių pasekmių.

Visų pirma, skundžiamoje nutartyje buvo teisingai konstatuota, kad pats ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį yra teisėtas. Minėtos dvi dienos, ėjusios po įsakyme nurodytos ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo datos, buvo nedarbo dienos. Taip pat pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentais ir teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio, apskaičiuojant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , apskaičiavimÄ , nustatė, jog atsakovas apskaičiavo ir sumokėjo ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai didesnę sumÄ , nei ji bÅ«tų nustatyta pagal 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintÄ Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä .

IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės dėl iÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio neginčijo nei nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Todėl, pripažįstant, jog ieÅ¡kovui nepriklauso papildoma kompensacija už 2013 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1 d., nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pripažintini nepagrįstais, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                                                       Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                         Alma Urbanavičienė