491effe9-e4c1-4a5e-9b6f-dbeec1ef0afe · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-699-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00347-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.8 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens K. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys E. G., K.

G., antstolis K. K.. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad skolininkui E. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. G. priklauso 1/2 sutuoktinės K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei 1/2 sutuoktinės K. G. banko sÄ skaitoje esančių ar ateityje bÅ«siančių piniginių lėšų, į kurias gali bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

2. Suinteresuoti asmenys skolininkas E. G., K. G., antstolis K. K., atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė, kad skolininko E. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. G. yra 1/2 sutuoktinės K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei 1/2 dalis sutuoktinės K. G. banko sÄ skaitose esančių ar ateityje bÅ«siančių piniginių lėšų, į kurias gali bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

4. Teismas nustatė, kad antstolis K. K. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0118/17/02081 dėl 200 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. G. iÅ¡ieÅ¡kotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2022 m. vasario 7 d. areÅ¡tavo skolininko sutuoktinės gaunamÄ darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas iÅ¡mokas ir skolininko sutuoktinės vardu atidarytas banko atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, bei 2022 m. vasario 28 d. pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kreipiantis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo.

Antstolis, 2022 m. vasario 7 d. surašęs turto areÅ¡to aktÄ dėl skolininko bendro su sutuoktine turto areÅ¡tavimo, negavo praneÅ¡imo apie tai, kad skolininkas realizavo savo teises, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnio 1 dalyje (t. y. davė sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ir (ar) dėl turto pasidalinimo bendru susitarimu notarine tvarka), o iÅ¡ieÅ¡kotoja pasinaudojo antstolio pasiÅ«lymu per jo nustatytÄ terminÄ (iki 2022 m. balandžio 1 d.) kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vedybų sutarčių registro duomenų bazėje esanti informacija leidžia spręsti, kad sutuoktiniai E. G. ir K. G. nėra sudarę vedybų sutarties (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl jų turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ .

5. Teismas pažymėjo, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iÅ¡ bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimu praÅ¡oma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jai prilygintų iÅ¡mokų bei 1/2 dalis sutuoktinės banko sÄ skaitose esančių ar ateityje bÅ«siančių piniginių lėšų, į kurias gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos yra pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Be to, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymas nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jai prilygintų iÅ¡mokų bei 1/2 dalis sutuoktinės banko sÄ skaitose esančių ar ateityje bÅ«siančių piniginių lėšų, į kurias gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sutuoktinių bendro turto lygių dalių principÄ , todėl šį praÅ¡ymÄ tenkina. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Suinteresuotas asmuo K. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmesti ir priimti pateikiamus naujus įrodymus.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad K. G. ir skolininkas E. G. nors ir yra susituokę, tačiau nuo 2014 metų negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Jų santuoka jau seniai yra iširusi ir tik santuokos nutraukimas nėra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Jie abu gyvena atskirose vietose: K. G. gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, o skolininkas E. G. gyvena (duomenys neskelbtini), be to, gyvena atskirus gyvenimus. Vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 1 dalimi santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

Vadovaujantis įstatyme nustatytu reikalavimu Å¡eimos ginčus spręsti ikiteismine tvarka K. G. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Todėl mano, kad Å¡iuo atveju skolininko E. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. G. negali bÅ«ti 1/2 jos gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei 1/2 jos banko sÄ skaitose esančių ar ateityje bÅ«siančių piniginių lėšų, ir į jas negali bÅ«ti nukreiptas skolininko asmeninės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Ji nėra atsakinga už skolininko E. G. asmenines skolas ir neprivalo jų padengti. Be to, skolininkas E. G. gauna pajamas ir jo skolos turėtų būti dengiamos iš jo piniginių lėšų, o ne iš jos. Atsižvelgiant į tai mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Pateikiami papildomi įrodymai, kadangi jų būtinybė ir galimybė pateikti atsirado tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo.

9. PareiÅ¡kėja atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .

10. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodoma, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiÅ¡kiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir preziumuojama, kad sutuoktinių dalys Å¡iame turte yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo K. G. nepateikė į bylÄ papildomų įrodymų (pvz. vedybų sutarties, santuokos nutraukimas ir pan.), kurie patvirtintų, kad jos gaunamas darbo užmokestis laikytinas asmenine nuosavybe. PareiÅ¡kėjos vertinimu, antstolio K. K. patvarkyme nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ skolininko E. G. nebuvimo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ byloje esančių dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ ir , kad skolininko E. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K.

G. yra 1/2 sutuoktinės K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei 1/2 dalis sutuoktinės K. G. banko sÄ skaitose esančių ar ateityje bÅ«siančių piniginių lėšų, į kurias gali bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

14. Atskirasis skundas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad sutuoktiniai nuo 2014 metų negyvena kartu ir neveda bendro Å«kio, be to, yra pradėtas santuokos nutraukimo procesas, todėl suinteresuotas asmuo K. G. nėra atsakinga už skolininko E. G. asmenines skolas ir neprivalo jų padengti. Dėl naujų įrodymų priėmimo 15. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikÅ¡to reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯vertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikÅ¡mingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių faktinių aplinkybių visumÄ , be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo iÅ¡lygas. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

17. Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

18. Suinteresuotas asmuo K. G. kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – 2022 m. gegužės 26 d. praÅ¡ymÄ vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ dėl santuokos nutraukimo bei kitų su tuo susijusiu klausimų ir įrodymus, jog 2022 m. gegužės 26 d. jis buvo iÅ¡siųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui. Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys teikdami atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, laikytina, jog Å¡ių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Pateikti įrodymai bylos nagrinėjimo metu pirmojoje teismo instancijoje negalėjo bÅ«ti pateikti, kadangi jie atsirado vėliau. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima. Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis K. K. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0118/17/02081 dėl 200 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. G. iÅ¡ieÅ¡kotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Antstolis 2022 m. vasario 7 d. areÅ¡tavo skolininko sutuoktinės gaunamÄ darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas iÅ¡mokas ir skolininko sutuoktinės vardu atidarytas banko atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje. Antstolis K. K. iÅ¡siuntė pasiÅ«lymÄ skolininkui E. G. iki 2022 m. vasario 27 d. pateikti antstoliui sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas iki 2022 m. vasario 27 d. sutikimo nepateikė.

Antstolis 2022 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-22-118-9999 pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kreipiantis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo. PareiÅ¡kėja 2022 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo ir teismas Å¡ioje byloje skundžiama nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Gavęs šį skolininko sutikimÄ , antstolis, priėmęs sprendimÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ areÅ¡tuotÄ turtÄ , patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dienÄ vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojams pasiÅ«lo per dvideÅ¡imt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per šį terminÄ nepateikia antstoliui Å¡ioje dalyje nurodyto prieÅ¡taravimo, antstolis patvarkymu pasiÅ«lo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdeÅ¡imt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintÄ susitarimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

21. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikia antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Jeigu per antstolio nustatytÄ terminÄ Å¡is praÅ¡ymas teismui nepateikiamas, antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ to turto nutraukimo dienos.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ dėl pasiÅ«lymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo. Skolininkas tokia teise nepasinaudojo.

23. Byloje nėra ginčo, kad suinteresuoto asmens K. G. ir skolininko E. G. santuoka sudaryta 1979 m. gegužės 11 d. Vedybų sutarčių registro duomenų bazėje esanti informacija leidžia spręsti, kad sutuoktiniai E. G. ir K. G. nėra sudarę vedybų sutarties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisme byla dėl santuokos nutraukimo tarp suinteresuoto asmens K. G. ir skolininko E. G. nebuvo pradėta ir iÅ¡nagrinėta. Teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimÄ . Vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ .

24. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;

4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

25. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas:

1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;

2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;

3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);

4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;

5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;

6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalÄ , padarytÄ dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalÄ , tikslinė materialinė parama ir kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡imtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;

7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ieÅ¡koti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iÅ¡ sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

26. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). CK 4.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, iÅ¡skyrus daiktus, turimus bendrÄ ja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad bÅ«tų patenkinti kreditorių reikalavimai.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydis nustatomas bendraturčių susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendžia teismas.

27. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Å io vertinimo nekeičia ir suinteresuoto asmens K. G. nurodytos aplinkybės, jog sutuoktiniai nuo 2014 metų negyvena kartu ir neveda bendro Å«kio ar kad yra pradėtas santuokos nutraukimo procesas pateikiant praÅ¡ymÄ vykdyti privalomÄ mediacijÄ , kadangi, kaip minėta, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai yra preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad minėtas praÅ¡ymas vykdyti privalomÄ mediacijÄ pateiktas vėliau nei po dviejų savaičių – 2022 m. gegužės 26 d. nei priimta pirmosios instancijos teismo skundžiama 2022 m. gegužės 11 d. nutartis.

28. Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad suinteresuoto asmens K. G. ir skolininko E. G. bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios, t. y. 1/2. Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad net jei nagrinėjamu atveju skolininko prievolė yra asmeninė, t. y. atsiradusi iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, vis tiek galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nustatė, jog skolininko E. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine K. G. nuosavybėje sudaro 1/2 dalį K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei jos banko sÄ skaitose esančių ar ateityje bÅ«siančių piniginių lėšų, į kurias gali bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Taigi, nagrinėjamu atveju iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti vykdomas ne iÅ¡ viso bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens K.

G. asmeninio turto, o iš skolininko (jos sutuoktinio) 1/2 turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies. Pavyzdžiui, pajamos, gaunamos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos, yra priskiriamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kategorijai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadinasi, 1/2 dalis suinteresuoto asmens K. G. pajamų priklauso ir skolininku esančiam jos sutuoktiniui. Lygiai taip pat ir su kitu bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausiančiu turtu – 1/2 dalis jo priklauso kiekvienam iš sutuoktinių ir iš atitinkamo sutuoktinio dalies bendrame turte galima išieškoti pagal to sutuoktinio asmenines skolas.

Tačiau pagal sutuoktinio asmenines skolas išieškojimas negalimas iš kito sutuoktinio 1/2 dalies turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat iš kito sutuoktinio asmeninio turto, pavyzdžiui, turto, kuris buvo paveldėtas ar dovanotas – CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad suinteresuoto asmens K. G. ir skolininko E. G. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (t. y. sutuoktinės K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, taip pat kitų sutuoktinės K. G. banko sÄ skaitose esančių ar ateityje bÅ«siančių piniginių lėšų, į kurias gali bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas) 1/2 dalis yra skolininko E. G..

Dėl bylos procesinės baigties 30. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas nutaria: Priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus. AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Erika MisiÅ«nienė