491ee8bb-cef5-4ed4-9d05-b7069a1eee51 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Byla Nr. 1N-12-870/2020 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.13.13. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo perduotino užsienio valstybei asmens (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria nutarta iÅ¡duoti Rusijos Federacijos pilietį (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui už nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 317 straipsnyje, 208 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 3 dalyje (1998 m, birželio 25 d.

Federalinio įstatymo Nr. 92–FZ redakcija), 223 straipsnio 3 dalyje (1998 m. birželio 25 d. Federalinio įstatymo Nr. 92–FZ redakcija), vykdyti pagal Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. rugpjūčio 8 d. ekstradicijos praÅ¡ymÄ Nr. 81/3–778–09, Teisėja, susipažinusi su pateikta ekstradicijos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 8 d. teisinės pagalbos prašymas Nr. 81/3–778–09, kuriame, vadovaujantis 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos 1, 2, 12, 14 straipsniais bei 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 61, 66, 67, 71 straipsniais, prašoma suimti ir išduoti Rusijos Federacijai Rusijos Federacijos pilietį (duomenys neskelbtini), gim. 1981 m. birželio 14 d., siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už prašyme nurodytus nusikaltimus.

2. Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodyta, kad Rusijos Federacijos Tardymo komiteto Čečėnijos Respublikos tardymo valdybos 3–iojo ypatingai svarbių bylų tyrimo skyriuje tiriama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – Rusijos Federacijos BK) 208 straipsnio 2 dalyje (dalyvavimas ginkluotoje formuotėje, nenumatytoje federalinio įstatymo), 222 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas ginklų ir šaudmenų įsigijimas, saugojimas, gabenimas, padaryti organizuotos grupės (1998 m. birželio 25 d.

Federalinio įstatymo Nr. 92–FZ redakcija), 223 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas sprogstamojo įtaiso pagaminimas, padarytas organizuotos grupės (1998 m. birželio 25 d. Federalinio įstatymo Nr. 92–FZ redakcija), 317 straipsnyje (pasikėsinimas į teisėsaugos institucijų darbuotojo, kariÅ¡kio gyvybę, siekiant sutrukdyti nurodytų asmenų teisėtai veiklai, susijusiai su vieÅ¡osios tvarkos apsauga ir visuomenės saugumo užtikrinimu arba dėl kerÅ¡to už tokiÄ veiklÄ ), t. y. tuo, kad: 2.1. 2001 metų pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, jis kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nenustatytomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje tyčia, suvokdami savo veiksmų pavojingumÄ visuomenei ir neteisėtumÄ , savo noru tapo neteisėtos ginkluotos formuotės, vadovaujamos nenustatyto asmens, nariu, kurioje dalyvauja iki Å¡iol ir apie savo ketinimus palikti formuotę pareiÅ¡kęs nebuvo.

Aktyviai dalyvaudamas neteisėtų ginkluotų formuočių veikloje (duomenys neskelbtini), veikdamas tyčia, bÅ«damas organizuotos grupės narys, kaimyniniame name, esančiame; adresu Čečėnijos Respublika, (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), nuo nenustatyto laiko neteisėtai laikė automatÄ AK–74 Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1981 metais, 6 automato dėtuves, užtaisytas 180 Å¡ovinių, kurie buvo paimti 2005 m. sausio 31 d. nuo (duomenys neskelbtini) nepriklausančiomis aplinkybėmis atliekant veiksmus dalyvaujant tyrimo metu suimtajam (duomenys neskelbtini).

Taip pat jis siekdamas pasikėsinti į teisėsaugos institucijų darbuotojų gyvybes tyčia, veikdamas organizuotos nusikalstamos grupės sudėtyje, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje Čečėnijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje neteisėtai pagamino nenustatyto pavyzdžio ir galingumo sprogstamÄ jį įtaisÄ , kurį vėliau panaudojo susprogdinant automobilį su Rostovo srities VRV Ypatingos paskirties milicijos skyriaus (toliau – OMON) darbuotojais. Taip pat jis bÅ«damas neteisėtos ginkluotos formuotės dalyviu 2004 m. lapkričio 26 d. 12 val. 20 min.

„Kavkazo“ federaliniame automobilių kelyje, Čečėnijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės apylinkėse, maÅ¡inai „URAL – 4320“ važiuojant su Rostovo srities VRV OMON pareigÅ«nais, bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis susprogdino sprogstamÄ jį įtaisÄ ir dėl to niekas iÅ¡ milicijos pareigÅ«nų nenukentėjo. Tokiu bÅ«du (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje, tai yra dalyvavimÄ ginkluotoje formuotėje, nenumatytoje federalinio įstatymo. 2.2.

Taip pat jis bÅ«damas aktyviu neteisėtų ginkluotų formuočių dalyviu, veikdamas tyčia, iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupėje, bendrininkaujant su nenustatytais asmenimis organizuotos grupės sudėtyje, nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įsigijo iÅ¡ nenustatyto asmens Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis – automatÄ AK–74 Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1981 metais, ir 6 jam tinkančias Å¡oviniais užtaisytas dėtuves, kuriuos atvežė į namų valdos, esančios adresu Čečėnijos:

Respublika, (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), teritorijÄ , ir saugojo juos, siekdamas vėliau panaudoti juos vykdant pasikėsinimÄ Ä¯ respublikos teisėsaugos institucijų darbuotojų gyvybes. 2005 m. sausio 31 d. dėl nuo (duomenys neskelbtini) valios nepriklausančių aplinkybių nurodytÄ ginklÄ ir Å¡audmenis aptiko ir paėmė teisėsaugos institucijų darbuotojai. Vadovaujantis 2005 m. kovo 3 d. eksperto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas automatas, kalibras 5,45 mm, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1981 pagaminimo metai, yra pramoniniu bÅ«du pagamintas graižtvinis karinis Å¡aunamasis ginklas – KalaÅ¡nikovo konstrukcijos automatas, kalibras 5,45 mm, modelis AK– 74, automatas yra sugedęs (nėra buožės), bet Å¡Å«viams atlikti tinkamas.

Šešios ekspertizei pateiktos dėtuvės pagamintos pramoniniu būdu ir naudojamos šaudymui iš Kalašnikovo sistemos automatinio ginklo 5,45 mm kalibro koviniais šoviniais. Pateikti tyrimui 180 šovinių yra automatiniai centrinio įskėlimo 5,45 mm kalibro šoviniai 1974 metų pavyzdžio – šaudmenys, skirti 5,45 mm kalibro rankiniams šaunamiesiems ginklams, 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatams ir kulkosvaidžiams. Šie 180 šovinių yra tinkami naudoti pagal jų paskirtį.

Tokiu bÅ«du (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 3 dalyje (1998 m. birželio 25 d. Federalinio įstatymo Nr. 92–FZ redakcija), tai yra neteisėtÄ ginklų ir Å¡audmenų įsigijimÄ , gabenimÄ ir saugojimÄ , padarytus organizuotos grupės. 2.3. Tikslus laikas nenustatytas, tačiau spėjamai 2004 metų lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) Čečėnijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime tyčia, siekdamas realizuoti nusikalstamus ketinimus įvykdant pasikėsinimÄ ÄŒečėnijos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų ir kariÅ¡kių atžvilgiu, bÅ«damas aktyviu neteisėtų ginkluotų formuočių dalyviu, veikdamas iÅ¡ anksto susitarusių nenustatytų asmenų organizuotoje grupėje, panaudodamas granatsvaidžio Å¡ovinį VOG–25P, skirtÄ 40 mm povamzdiniam granatsvaidžiui GP–25, pagamino sprogstamÄ jį įtaisÄ , kurį vėliau panaudojo susprogdindamas automobilį „URAL–4320“ su Rostovo srities VRV OMON darbuotojais.

Vadovaujantis 2004 m. gruodžio 24 d. eksperto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikti juodos spalvos metalo fragmentai yra pramoniniu bÅ«du pagaminto granatsvaidžio Å¡ovinio VOG–25P, skirto 40 mm povamzdiniam granatsvaidžiui GP–25 ir jo modifikacijoms, kuris priskiriamas prie skeveldrinio veikimo skirtų taikiniui naikinti Å¡audmenų, kategorijos, korpuso skeveldros. Greičiausiai, Å¡iuo atveju buvo pagamintas savadarbis sprogstamasis įtaisas, susidedantis iÅ¡ vieno ar kelių sprogstamųjų medžiagų susprogdinimo inicijavimo priemonės pramoniniu bÅ«du pagamintų granatsvaidžio Å¡ovinių VOG–25P, ir įtaiso, skirto susprogdinti sprogstamÄ jį įtaisÄ .

Nustatyti, kokia bÅ«tent sprogstamoji priemonė buvo panaudota gaminant šį sprogstamÄ jį įtaisÄ , ir kokia buvo įtaiso, skirto susprogdinti sprogstamÄ jį įtaisÄ , konstrukcija, nėra galimybės dėl to, kad tarp pateiktų iÅ¡tyrimui objektų nėra Å¡ių įtaisų fragmentų. Tokiu bÅ«du (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 3 dalyje (1998 m. birželio 25 d. Federalinio įstatymo Nr. 92–FZ redakcija), tai yra neteisėtÄ sprogstamojo įtaiso pagaminimÄ , padarytÄ organizuotos grupės. 2.4. 2004 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, siekdamas pasikėsinti į teisėsaugos institucijų darbuotojų gyvybę, kartu su nenustatytais neteisėtų ginkluotų formuočių dalyviais pernešė jo pagamintÄ sprogstamÄ jį įtaisÄ Ä¯ automobilių kelio „(duomenys neskelbtini)“ ruoÅ¾Ä , esantį 500 metrų atstumu nuo tilto per (duomenys neskelbtini) upę, ir, iÅ¡ anksto užmaskavęs jį, įtaisė nurodyto automobilių kelio kelkraÅ¡tyje.

Sprogstamojo įtaiso laidas buvo nutiestas į esančius Å¡alia jo nutiesimo sodus. KitÄ dienÄ , tai yra lapkričio 26 d., (duomenys neskelbtini) kartu su savo bendrininkais atvyko į iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ vietÄ , iÅ¡ kur jie stebėjo autotransporto judėjimÄ federaliniu keliu. Maždaug apie 12 vai. 20 min., kai Å¡alia padėto sprogstamojo įtaiso vietos važiavo automobilis „URAL–4320“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) regionas, su jame buvusiais Rostovo srities VRV OMON milicininkais (duomenys neskelbtini), siekdamas sutrukdyti jų teisėtai veiklai, susijusiai su vieÅ¡osios tvarkos apsauga ir visuomenės saugumo užtikrinimu, susprogdino sprogstamÄ jį įtaisÄ , pasikėsindamas Å¡ias veiksmais į teisėsaugos institucijų darbuotojų gyvybes, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių niekas iÅ¡ milicijos darbuotojų nenukentėjo.

Vadovaujantis 2004 m. gruodžio 24 d. eksperto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikti juodos spalvos metalo fragmentai yra pramoniniu bÅ«du pagaminto granatsvaidžio Å¡ovinio VOG–25P, skirto 40 mm povamzdiniam granatsvaidžiui GP–25 ir jo modifikacijoms, kuris priskiriamas prie skeveldrinio veikimo skirtų taikiniui naikinti Å¡audmenų, kategorijos, korpuso skeveldros. Greičiausiai, Å¡iuo atveju buvo pagamintas savadarbis sprogstamasis įtaisas, susidedantis iÅ¡ vieno ar kelių sprogstamųjų medžiagų susprogdinimo inicijavimo priemonės pramoniniu bÅ«du pagamintų granatsvaidžio Å¡ovinių VOG–25P, ir įtaiso, skirto susprogdinti sprogstamÄ jį įtaisÄ .

Nustatyti, kokia bÅ«tent sprogstamoji priemonė buvo panaudota gaminant šį sprogstamÄ jį įtaisÄ , ir kokia buvo įtaiso, skirto susprogdinti sprogstamÄ jį įtaisÄ , konstrukcija, nėra galimybės dėlto, kad tarp pateiktų iÅ¡tyrimui objektų nėra Å¡ių įtaisų fragmentų.? Tokiu bÅ«du (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 317 straipsnyje, tai yra pasikėsinimas į teisėsaugos institucijų darbuotojo, kariÅ¡kio gyvybę, siekiant sutrukdyti nurodytų asmenų teisėtai veiklai, susijusiai su vieÅ¡osios tvarkos apsauga ir visuomenės saugumo užtikrinimu arba dėl kerÅ¡to už tokiÄ veiklÄ .

3. Rusijos Federacijos Tardymo komiteto Čečėnijos Respublikos tardymo valdybos 3–iojo ypatingai svarbių bylų tyrimo skyriaus tardytojo justicijos kapitono (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 11 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) patrauktas kaltinamuoju pareiškus jam kaltinimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas Rusijos Federacijos BK 317 straipsnyje, 208 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 3 dalyje (1998 m. birželio 25 d. Federalinio įstatymo Nr. 92–FZ redakcija), 223 straipsnio 3 dalyje (1998 m. birželio 25 d.

Federalinio įstatymo Nr. 92–FZ redakcija). Griežčiausia bausmė numatyta pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 317 straipsnį už pasikėsinimÄ Ä¯ teisėsaugos institucijos darbuotojo gyvybę, už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvylikos iki dvideÅ¡imties metų arba mirties bausmė, arba įkalinimas iki gyvos galvos. Rusijos Federacijos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡yme dėl ekstradicijos nurodė, kad vadovaujantis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad mirties bausmė neskiriama asmeniui, iÅ¡duotam Rusijos Federacijai užsienio valstybės jo baudžiamajam persekiojimui pagal Rusijos Federacijos tarptautinę sutartį arba atsižvelgiant į abipusiÅ¡kumo principÄ , jeigu pagal iÅ¡davusios asmens užsienio valstybės įstatymus mirties bausmė už Å¡io asmens padarytÄ nusikaltimÄ nenumatyta arba mirties bausmės netaikymas yra iÅ¡davimo sÄ lyga arba mirties bausmė negali bÅ«ti jam paskirta dėl kitokių pagrindų. 4. (duomenys neskelbtini) tarprajoninės prokuratÅ«ros tardytojo 2006 m. rugsėjo 30 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) paskelbta paieÅ¡ka.

Čečėnijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teismo teisėjas 2011 m. balandžio 9 d. nutarimu skyrė (duomenys neskelbtini), kurio federalinė paieÅ¡ka yra paskelbta, kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . (duomenys neskelbtini) rajono VRS Kriminalinės paieÅ¡kos 2011 m. balandžio 13 d. nutarimu paskelbta (duomenys neskelbtini) tarptautinė paieÅ¡ka, Čečėnijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teismo teisėjas 2019 m. liepos 23 d. nutarimu iÅ¡aiÅ¡kino 2011 m. balandžio 9 d. nutarimo rezoliucinę dalį, pagal kuriÄ (duomenys neskelbtini) skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams nuo ekstradicijos į Rusijos Federacijos teritorijÄ momento arba nuo faktinio sulaikymo Rusijos Federacijos teritorijoje momento ir terminas skaičiuojamas nuo jo perdavimo Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms momento jo ekstradicijos atveju arba nuo jo sulaikymo Rusijos Federacijos teritorijoje.

5. Pagal Rusijos Federacijoje paskelbtÄ Interpolo paieÅ¡kÄ Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 26 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka. Ekstradicijos byloje (duomenys neskelbtini) kardomosios priemonės nėra paskirtos, nes jis Å¡iuo metu PravieniÅ¡kių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiais paskirtÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi subendrintÄ galutinę 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 22 d.

6. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus raÅ¡te „Dėl Rusijos Federacijos piliečio (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡nagrinėjęs (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ , 2005 m. lapkričio 12 d. buvo priėmęs sprendimÄ Nr. (15/6–11) 12PR–75 suteikti jam pabėgėlio statusÄ Lietuvos Respublikoje ir iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje. 2018 m. gegužės 31 d.

Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. (15/6–2) 21PR–2 panaikinti (duomenys neskelbtini) suteiktÄ pabėgėlio statusÄ ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento sprendimÄ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. spalio 19 d. priėmė sprendimÄ atmesti (duomenys neskelbtini) skundÄ kaip nepagrįstÄ , (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. priėmė nutartį, kuria apeliacinį (duomenys neskelbtini) skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Papildomai informavo, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos SÄ jungoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), yra negaliojantis (negalioja nuo 2018 m. lapkričio 30 d.), (duomenys neskelbtini) nėra suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Å iame raÅ¡te nurodytÄ informacijÄ patvirtina bylos medžiagoje esantys teismų procesiniai dokumentai.

7. Nenustačius aplinkybių, numatytų 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijoje dėl ekstradicijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 71 straipsnio 3 ir 4 dalyse, dėl kurių negalima bÅ«tų iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, prokurorė pateikė pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ydama iÅ¡duoti Rusijos Federacijos pilietį (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už keturis nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos BK 317 straipsnyje, 208 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 3 dalyje (1998 m. birželio 25 d. Federalinio įstatymo Nr. 92– FZ redakcija), 223 straipsnio 3 dalyje.

8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi patenkino prokurorės praÅ¡ymÄ ir nutarė iÅ¡duoti Rusijos Federacijos pilietį (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti nenustatęs aplinkybių, kurios neleistų minėto asmens iÅ¡duoti baudžiamajam persekiojimui Rusijos Federacijai.

9. Perduotinas asmuo (duomenys neskelbtini) skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2d. nutartį ir atsisakyti jį išduoti Rusijos Federacijai. Perduotinas asmuo skunde nurodo, kad išdavus jį Rusijos Federacijai (Čečėnijos Respublikai), jį kankins ir kaltins tuo, ko jis nėra padaręs. Pažymi, jog Čečėnijos Respublikos valdžia žudo ir sušaudo jiems nepageidaujamus asmenis Europoje, paskutinis incidentas įvyko prieš dešimt metų Austrijoje. Perduotino užsienio valstybei asmens – (duomenys neskelbtini) skundas atmetamas.

10. Ekstradicija – tai procedÅ«ra, kuria siekiama kovoti su asmens, esančio kitos valstybės teritorijoje nei ta, kurioje, įtariama, buvo padarytas nusikaltimas, nebaudžiamumu. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ perduoti (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nepažeidė 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos, 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose, BK 9 straipsnio bei BPK 71 ir 73 straipsnių nuostatų, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

11. Spręsdamas klausimus dėl asmens iÅ¡davimo kitos valstybės baudžiamajam persekiojimui, teismas patikrina, ar laikomasi teisinės pagalbos praÅ¡ymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi bÅ«ti ar gali bÅ«ti neperduodamas kitai valstybei, Å¡iuo atveju– Rusijos Federacijai. Vadovaujantis BPK 71 straipsnio 2 dalimi ir BK 9 straipsnio 2 dalimi, užsienietis, padaręs nusikalstamÄ veikÄ Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, iÅ¡duodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.

Rusijos Federacija yra sudariusi sutartį dėl teisinės pagalbos su Lietuvos Respublika, todėl skundžiamoje nutartyje teismas, išduodamas (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

12. Šios sutarties 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys išduodami už veikas, kurios pagal abiejų susitariančiųjų šalių įstatymus yra nusikaltimai ir už kuriuos numatyta bausmė – laisvės atėmimas daugiau kaip vieneriems metams arba kita griežtesnė bausmė. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas Rusijos Federacijos BK 317 straipsnyje, 208 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 3 dalyje (1998 m. birželio 25 d. Federalinio įstatymo Nr. 92–FZ redakcija), 223 straipsnio 3 dalyje.

Å ios nusikalstamos veikos atitinka dvigubo baudžiamumo principÄ , kadangi atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 249 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Maksimali bausmė, kuri gali bÅ«ti paskirta už perduotinam asmeniui inkriminuotas nusikalstamas veikas (griežčiausia bausmė numatyta pagal Rusijos Federacijos BK 317 straipsnį) pagal Rusijos Federacijos BK nuostatas – laisvės atėmimas nuo dvylikos iki dvideÅ¡imties metų arba mirties bausmė, arba įkalinimas iki gyvos galvos.

Tiek Lietuvos Respublikos, tiek Rusijos Federacijos baudžiamuosiuose įstatymuose už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kas yra bÅ«tina asmens perdavimo sÄ lyga pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos nuostatas.

13. SkundžiamÄ nutartį priėmęs apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios įtvirtintos minėtoje sutartyje dėl teisinės pagalbos, 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijoje dėl ekstradicijos bei BPK 71 straipsnio 3 dalyje ir kurios neleistų iÅ¡duoti Rusijos Federacijos piliečio (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad yra formalÅ«s pagrindai perduoti (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, teisinio pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti jį Rusijos Federacijai, nėra.

Rusijos Federacijos pateiktame teisinės pagalbos praÅ¡yme iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai yra visi 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 67 straipsnyje numatyti duomenys ir jų visiÅ¡kai pakanka priimti sprendimÄ dėl (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimo Rusijos Federacijai, baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

14. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad asmenų iÅ¡davimas (ekstradicija) pagal teisinės pagalbos sutartį grindžiamas valstybių abipusiu pasitikėjimu, kad jų atitinkamos nacionalinės teisės sistemos gali užtikrinti lygiavertę ir veiksmingÄ pagrindinių teisių, pripažįstamų tarptautiniu lygiu, apsaugÄ . Dėl to vykdančios Å¡alies kompetentinga teisminė institucija turi tikėti, kad iÅ¡davus asmenį praÅ¡ančiajai valstybei baudžiamasis procesas prieÅ¡ jį bus vykdomas užtikrinant Å¡io asmens pagrindinių teisių ir laisvių apsaugÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl asmens perdavimo praÅ¡ančiajai valstybei teismas nesprendžia Å¡io asmens kaltės klausimo, tačiau turi nustatyti, ar pakanka duomenų pagrįstai manyti, jog toks asmuo galėjo padaryti pareiÅ¡kime dėl jo iÅ¡davimo nurodytus nusikaltimus, ir ar nėra BK 9 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių užsienio valstybės pilietis gali bÅ«ti neiÅ¡duodamas.

15. Apygardos teismas, spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) išdavimo Rusijos Federacijai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškimui nagrinėti pateiktoje ekstradicijos medžiagoje pakanka duomenų pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) galėjo padaryti pareiškime nurodytas nusikalstamas veikas Rusijos Federacijoje. Tokie duomenys užfiksuoti pateiktuose ekstradicijos dokumentuose –Rusijos Federacijos Tardymo komiteto Čečėnijos Respublikos tardymo valdybos 3–iojo ypatingai svarbių bylų tyrimo skyriaus tardytojo justicijos kapitono (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 11 d. nutarime, kuriame nurodyti duomenys apie prašomo perduoti (duomenys neskelbtini) galimai padarytas nusikalstamas veikas (ekspertų išvados).

16. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) bÅ«tų persekiojamas dėl savo politinių ar kitokių įsitikinimų, t. y. nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) priklausytų kokiai nors politinei partijai ar judėjimui, bÅ«tų nepriklausomų žiniasklaidos priemonių atstovu ar pan. Perduotino asmens skunde tik deklaratyviai teigiama, kad su juo bus susidorota, tačiau pažymėtina, jog Rusijos Federacija pateikė garantijas, jog (duomenys neskelbtini) nesiekiama persekioti dėl politinių motyvų, rasės, tikėjimo,: tautybės ar politinių įsitikinimų, kad Rusijos Federacijoje jam bus suteiktos visos gynybos galimybės, įskaitant ir advokatų pagalbÄ , jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniÅ¡kai, pažeidžiant orumÄ elgiamasi, o taip pat jam nebus skiriamos žiaurios, nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios orumÄ bausmės. Be to, bylos duomenimis, Rusijos Federacijos generalinė prokuratÅ«ra garantavo, kad pagal 1957 m. gruodžio 13 d.

Europos konvencijos dėl ekstradicijos 14 straipsnį ir 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos 66 straipsnį (duomenys neskelbtini) bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už tuos nusikaltimus, už kuriuos prašoma išduoti, ir pasibaigus baudžiamajam persekiojimui arba teisminiam nagrinėjimui, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju – atlikus bausmę, jis galės išvykti iš Rusijos Federacijos. Kadangi (duomenys neskelbtini) yra Rusijos Federacijos pilietis, jis, vadovaujantis Rusijos Federacijos Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalimi, nebus išduotas kitai valstybei.

Taip pat pateikta garantija, kad jei (duomenys neskelbtini) bus išduotas, jis bus laikomas įstaigoje pagal standartus, numatytus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei 2006 m. sausio 11 d. Europos kalinimo taisyklėse, o Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje darbuotojams bus leista lankyti išdėstytų garantijų laikymosi kontrolės tikslais.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad čečėnų iÅ¡davimas Rusijai savaime nėra suprantamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ (EŽTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Zarmayev prieÅ¡ BelgijÄ ). Be to, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, svarbu ir tai, kad Rusija yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Å¡alis, kuri įsipareigojo gerbti joje garantuojamas teises, įskaitant kankinimo ir nežmoniÅ¡ko bei žeminančio žmogaus orumÄ elgesio draudimÄ (EŽTT 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje Chankayev prieÅ¡ AzerbaidžanÄ ).

18. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas raštas, kuriuo Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra patvirtino anksčiau pateiktas garantijas, taip pat papildomai garantavo, kad Rusijos Federacija, jeigu (duomenys neskelbtini) būtų jai išduotas, imsis būtinų Rusijos įstatymų numatytų priemonių jo sveikatos ir gyvybės saugumui užtikrinti.

19. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ bei skundžiamos nutarties argumentus apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad nėra ir kitų BK 9 straipsnio 3 dalyje, BPK 71 straipsnio 3 dalyje ir 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dviÅ¡alėje sutartyje numatytų pagrindų, dėl kurių (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti neiÅ¡duotas baudžiamajam persekiojimui Rusijos Federacijai.

20. Vadovaujantis BK 9 straipsnio 4 dalimi, BPK 71 straipsnio 4 dalimi, 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos 62 straipsniu, asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2018 m. gegužės 31 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. (15/6–2) 21PR–2 panaikinti (duomenys neskelbtini) suteiktÄ pabėgėlio statusÄ ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje. Perduotinas asmuo su Å¡iuo sprendimu nesutiko, tačiau bylai pasiekus Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , 2019 m. vasario 6 d. nutartimi apeliacinis (duomenys neskelbtini) skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių (duomenys neskelbtini) galėtų ar turėtų bÅ«ti neiÅ¡duodamas Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiama nutartimi iÅ¡davė (duomenys neskelbtini) su sÄ lyga, kad jam negali bÅ«ti paskirta mirties bausmė, teismas taip pat pagrįstai laikė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra yra įgaliota spręsti ar tikslinga atidėti (duomenys neskelbtini) perdavimÄ Rusijos Federacijai (BPK 76, 77 straipsniai).

Kruopščiai patikrinęs bylos medžiagÄ apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog iÅ¡davus (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijai, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar su juo bus kitaip susidorota, o taip pat, kad jis dėl amžiaus, sveikatos bÅ«klės ar asmeninių priežasčių patirtų itin sunkias pasekmes praÅ¡ančioje valstybėje (Lietuvos Respublikai ratifikuojant 1957 m. Europos konvencijÄ dėl ekstradicijos padaryta iÅ¡lyga).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡duotino užsienio valstybei asmens – (duomenys neskelbtini)skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2d. nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2d. nutartį palikti galioti. Å i nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama. Teisėja Virginija Liudvinavičienė