2019-12-18 Nr. AB-23944-3-61-3-00619-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2479-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00619-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.10.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1A-10 (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo; 3) įpareigoti Muitinės departamentą spręsti klausimą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo iš esmės.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – ir Klaipėdos TM) 2017 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo Nr. 1(LM19)-20 (toliau – ir Klaipėdos TM sprendimas), kuriuo nusprendė: pripažinti jį skolininku muitinei; įregistruoti jam mokestinę prievolę muitinei: akcizo – 5 119,00 Eur, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) – 1 340,00 Eur, akcizo delspinigių – 278,00 Eur, PVM delspinigių – 73,00 Eur, viso: 6 810,00 Eur; įpareigoti jį teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti mokestinę prievolę muitinei. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. jis buvo sustabdytas Klaipėdos TM Mobiliųjų grupių posto pareigūnų ir po patikrinimo jo transporto priemonėje buvo rasta 3 000 pakelių (60 000 vienetų) cigarečių „Minsk Capital“, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nebuvo pažymėtos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Atsižvelgiant į tai, už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 4 dalies pažeidimą 2016 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. MD-LM00P-69351469-16. Minėto protokolo pagrindu Šilalės apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir jam buvo paskirta 2 896,00 Eur bauda su 3 000 pakelių (60 000 vienetų) cigarečių „Minsk Capital“ konfiskavimu. Klaipėdos TM, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) nuostatomis, apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną PVM mokestį, akcizą bei delspinigius nuo PVM ir akcizo. Pareiškėjas minėto sprendimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjas neskundė.

3. Pareiškėjas, manydamas, kad Klaipėdos TM sprendime netinkamai aiškino naujojo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatas ir nukrypo nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos, 2017 d. gruodžio 7 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 160 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, procesas gali būti atnaujinamas, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pasak pareiškėjo, 2017 m. lapkričio 7 d. susitikimo su advokatu A. B., teikiančiu jam teisines paslaugas, metu, aptarinėjant kitas aplinkybes, jis atsitiktinai užsiminė apie Klaipėdos TM sprendimą. Advokatas jį informavo, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, pasikeitė teisinis reguliavimas ir teismų praktika, susijusi su mokestinėmis prievolėmis muitinei, kai iš asmens yra konfiskuojamos jo turėtos cigaretės, nepažymėtos Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais–- banderolėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016, išaiškino, kad, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, asmenų PVM ir akcizo skola muitinei laikytina išnykusia po to, kai cigaretės yra konfiskuojamos ir sunaikinamos. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-696/2017 minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą.

4. Kadangi Šilutės rajono apylinkės teismas pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn, konfiskavo jo turėtus 3 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, kurie vėliau buvo sunaikinti, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis ir minėta teismų praktika, skola muitinei laikytina išnykusia. Taigi, pareiškėjo manymu, Klaipėdos TM netinkamai aiškino Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos ir tokiu būdu mokestinio ginčo byloje buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, kuris neabejotinai turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

5. Atsakovas skundžiamu sprendimu jam užkirto kelią apginti savo pažeistas teises ir atsisakydamas atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą bei terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo, legitimizavo neteisėtą Klaipėdos TM sprendimą. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, neturėjo objektyvių galimybių domėtis Europos Sąjungos teisės aktais, jų pakeitimais, kurių turinio sudėtingumas reikalauja teisinio išprusimo. Apie padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą mokestinio ginčo byloje atsitiktinai sužinojo 2017 m. lapkričio 7 d. konsultacijos su savo atstovu metu ir nedelsdamas kreipėsi į Muitinės departamentą. Pareiškėjas nepažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurioje nurodoma, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, ir nurodė, kad sužinojimo diena turi būti laikoma 2017 m. lapkričio 7 d. (susitikimo su advokatu diena), tačiau Muitinės departamentas konstatavo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas. Spręsdamas termino atnaujinimo dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo klausimą, mokesčių administravimo subjektas privalėjo įvertinti termino praleidimo trukmę, praleidimo priežasčių svarbą ir tai, kad neatnaujinus termino būtų užkirstas kelias pareiškėjui pasinaudoti konstitucine teise į savo pažeistų teisių gynybą.

6. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Muitinės departamentas nesutiko su pareiškėjo prašyme išdėstyta pozicija, kad terminas prašymui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo dienos, kai pareiškėjas susitiko su advokatu ir iš jo atsitiktinai sužinojo apie esminį materialinės teisės normos pažeidimą, galėjusį turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

8. Atsakovas nustatė, kad Klaipėdos TM, priimdama 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1(LM19)-20, vadovavosi galiojusio Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, todėl Muitinės departamentas konstatavo, kad apie aplinkybes, kurios galėtų būti proceso atnaujinimo pagrindas, pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti gavęs minėtą sprendimą. Pareiškėjo prašymas atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą Muitinės departamente gautas tik 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui.

9. Nors Mokesčių administravimo 160 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos, tačiau toks termino atnaujinimas yra galimas tik nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir, pasak jo, apie tam tikras Sąjungos kodekso nuostatas ir teismų praktiką atsitiktinai sužinojo iš savo atstovo tik 2017 m. lapkričio 7 d., Muitinės departamento nuomone, nelaikytina svarbiomis priežastimis, be to, tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviai įvertinamais duomenimis. Kaip matyti iš pateikto prašymo, pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl, nesutikdamas (ar abejodamas) su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo realią galimybę kreiptis į teisininką bei teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka ginčyti vietos mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gruodžio 7 d. prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo, 2018 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 1A-10 nusprendė neatnaujinti termino prašymui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos TM 2017 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 1(LM19)-20 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“, kuriuo nusprendė: pripažinti pareiškėją skolininku muitinei; įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę muitinei: akcizo – 5 119,00 Eur, PVM – 1 340,00 Eur, akcizo delspinigių – 278,00 Eur, PVM delspinigių – 73,00 Eur, viso: 6 810,00 Eur; įpareigoti pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti mokestinę prievolę muitinei; pareiškėjas minėto Klaipėdos TM sprendimo Muitinės departamentui neskundė; pareiškėjas 2017 d. gruodžio 7 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo, nurodydamas, kad Klaipėdos TM netinkamai aiškino Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatas ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, neturėjo objektyvių galimybių domėtis Europos Sąjungos teisės aktais, o apie padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą mokestinio ginčo byloje atsitiktinai sužinojo konsultacijos su savo atstovu metu 2017 m. lapkričio 7 d. ir nedelsdamas kreipėsi į Muitinės departamentą; Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo minėtą prašymą skundžiamu sprendimu nusprendė neatnaujinti termino prašymui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti.

13. Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, griežtai laikantis įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Teismas aptarė MAĮ 160 straipsnio 1 dalyje nustatytus mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, proceso atnaujinimo pagrindus, tvarką ir nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Teismas darė išvadą, kad pagal MAĮ 160 straipsnio 5 dalį prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento, todėl nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento.

14. Teismas pripažino, kad pareiškėjo prašyme nurodytas mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pagrindas atitiko MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Tačiau įvertinęs faktinę aplinkybę, kad Klaipėdos TM sprendimą, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, priėmė 2017 m. vasario 15 d., šiame sprendime apskaičiuojant mokestinės prievolės dydį buvo taikytos Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, kurių pagrindu pareiškėjui už neteisėtai gabentas ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. sulaikytas bei konfiskuotas prekes – cigaretes, neapskaičiuota ir neregistruota importo muito skola muitinei, o akcizas ir importo PVM pareiškėjui apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatomis, Klaipėdos TM sprendimą pareiškėjas gavo registruota siunta 2017 m. vasario 20 d., teismas nenustatė pagrindo 3 mėnesių terminą skaičiuoti nuo pareiškėjo nurodytos datos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 7 d., kuomet advokatas informavo jį apie teismų praktiką, susijusią su Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatų taikymu.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino prašymui atnaujinti procesą paduoti, teismas nurodė, jog pareiškėjo paminėtos priežastys – teisinis neišprusimas ir neturėjimas objektyvių galimybių domėtis Europos Sąjungos institucijų leidžiamais teisė aktais, jų pakeitimais – nelaikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis šio termino praleidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje teisinių žinių neturėjimas, teisės aktų nežinojimas ar nesuvokimas savaime nelaikytinas pagrindu praleistam terminui atnaujinti.

16. Teismas darė išvadą, kad Muitinės departamentas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymo atnaujinti mokestinio ginčo procesą priėmimo klausimą ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, atnaujinti praleistą terminą ir įpareigoti Migracijos departamentą spręsti klausimą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo iš esmės.

III. 17. Pareiškėjas Ž. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą ir skundą tenkinti – panaikinti Muitinės departamento 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1A-10, atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo, įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo iš esmės.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja Klaipėdos TM ir skundžiamo sprendimo priėmimo aplinkybes, Klaipėdos TM taikytą teisinį reguliavimą, ką buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal nurodytą skunde teismų praktiką, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, asmenų PVM ir akcizo skola muitinei laikytina išnykusia, po to, kai cigaretės yra konfiskuojamos ir sunaikinamos.

19. Pareiškėjui taikyto Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 2 dalies nuostatos leistų konstatuoti, kad šiuo atveju skola muitinei buvo atsiradusi, kadangi pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokesčių. Tačiau sprendžiant mokestinės prievolės pagrįstumo klausimą būtina nustatyti ir tai, ar nėra aplinkybių, kurioms esant skola muitinei išnyksta. Kadangi pareiškėjo turėtos prekės konfiskuotos ir sunaikintos, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis ir skunde nurodyta teismų praktika, pareiškėjo skola muitinei laikytina išnykusia.

20. Muitinės departamentas skundžiamu sprendimu užkirto kelią pareiškėjui apginti jo pažeistas teises, pareiškėjas neturi teisinių žinių ir kitų objektyvių galimybių domėtis Europos Sąjungos institucijų leidžiamais teisės aktais, jų pakeitimais. Sužinojęs apie tai, kad mokestinio ginčo byloje buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas (2017 m. lapkričio 7 d.), pareiškėjas iš karto kreipėsi į Muitinės departamentą. Advokatas A. B. iki tol neatstovavo pareiškėjui mokestinių ginčų klausimais, pareiškėjas neturėjo tinkamo atstovo ir Klaipėdos TM 2017 m. vasario 15 d. sprendimo apskritai neskundė.

21. Manytina, kad pareiškėjas nepažeidė MAĮ 160 straipsnio 5 dalies ir nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido, kadangi sužinojimo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, diena laikoma 2017 m. lapkričio 7 d. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, mokesčių administratorius ir Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į savo pažeistų teisių gynybą, juo labiau, kai nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad pareiškėjui mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir įregistruota pažeidžiant Sąjungos muitinės kodekso nuostatas bei neatitinka formuojamos teismų praktikos.

22. Nagrinėjamoje byloje valstybės aparatui yra suteikiamas prioritetas prieš asmenį, kurio teisės pačios valstybės buvo galbūt pažeistos. Iš tiesų apeliantas neskundė Klaipėdos TM sprendimo, tačiau toks jo elgesys buvo pagrįstas tuo, kad apeliantas žinojo, jog analogiškose situacijose muitinė visais atvejais pažeidėjams priskaičiuoja mokėtinus mokesčius ir tiesiog nematė prasmės minėtą Klaipėdos TM sprendimą skųsti.

23. Muitinei, kaip valstybės institucijai, kurioje dirba profesionalai, yra taikomi aukštesni kokybės standartai, todėl jos veiksmai, kai, žinodama pasikeitusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apelianto atžvilgiu vis vien taikė iki teisės aktų pakeitimo buvusią praktiką, negali būti laikomi teisingais ir sąžiningais.

24. Pareiškėjui yra užkertama teisė į teisingą ir sąžiningą procesą vien tuo aspektu, jog jis praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, kad teritorinės muitinės pareigūnų veiksmai taip pat buvo neteisėti ir prieštaraujantys valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatoms, o tuo atveju, jei šių veiksmų nebūtų buvę, nebūtų kilęs poreikis ir šiam procesui inicijuoti. Nepaisant termino praleidimo fakto, susiklosčiusio dėl objektyvių aplinkybių, apeliantas turi teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta tinkamai ir toks jo teisių užtikrinimas niekaip nepažeis res judicata galą turinčių sprendimų stabilumo.

25. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos TM sprendimo nustatytu terminu neskundė, o jo nurodytos priežastys, kuriomis grindžiama būtinybė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pagrįsti pirmosios instancijos teismo nelaikytos svarbiomis ir objektyviomis. Pareiškėjas būdamas atidus ir rūpestingas turėjo galimybę kreiptis į profesionalų teisininką ir laiku ginčyti Klaipėdos TM sprendimą. Atsakovas pabrėžia, kad proceso atnaujinimas – išimtinė procedūra, MAĮ šalims nesuteikia teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes šiuo atveju susidarytų situacija, kad proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta mokestinio ginčo nagrinėjimo stadija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2018 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 1A-10, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neatnaujinti termino prašymo dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Klaipėdos TM 2017 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo buvo įregistruota mokestinė prievolė muitinei, nustatyta tvarka neskundė, o prašymą atnaujinti procesą dėl šio sprendimo Muitinės departamentui padavė tik 2017 m. gruodžio 7 d., konstatavo, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo mokestinio ginčo byloje praleistas, o pareiškėjo nurodytos priežastys (teisinių žinių neturėjimas, ES teisės aktų neišmanymas) nelaikytinos svarbiomis, kuriomis esant terminas tokiam prašymui pateikti gali būti atnaujintinas MAĮ 160 straipsnio 5 dalies pagrindu.

29. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, pateikia argumentus dėl Klaipėdos TM sprendimo, pareiškėjo teigimu, akivaizdaus neteisėtumo ir akcentuoja, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai ir formaliai vertino termino praleidimo trukmę, tai lėmusias priežastis, užkirto kelią pasinaudoti konstitucine teise į pažeistų teisių gynybą, t. y. pareiškėjui yra užkertama teisė į teisingą ir sąžiningą procesą vien tuo aspektu, jog jis praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja.

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad Muitinės departamentas užkirto kelią įgyvendinti pareiškėjo teisę į teisingą procesą, pažymėtina, kad pagal Klaipėdos TM sprendimo priėmimo metu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalį vietos mokesčių administratoriaus sprendimai centriniam mokesčių administratoriui gali būti skundžiami per 20 dienų. Byloje ginčo nėra, jog Klaipėdos TM 2017 m. vasario 15 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2017 m. vasario 20 d. ir jo neskundė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pats pasirinko pasyvų savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, o pareiškėjo kaltinimai atsakovui šiuo klausimu nepagrįsti. Byloje nenustatyta (tokių argumentų nenurodo ir pareiškėjas), kad egzistavo kokios nors objektyvios kliūtys ar išskirtinės aplinkybės, sutrukdžiusio kreiptis laiku į Muitinės departamentą dėl Klaipėdos TM sprendimo patikros, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo paties subjektyviu Klaipėdos TM sprendimo teisėtumo vertinimu (skųsti šį sprendimą nematė prasmės) iki pokalbio su advokatu, teisiškai nereikšmingi sprendžiant klausimą, ar buvo objektyvios kliūtys ir svarbios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis į Muitinės departamentą su skundu dėl Klaipėdos TM sprendimo.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė sužinojimo apie aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą pagal MAĮ (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 12 d. galiojusi MAĮ redakcija) 160 straipsnio nuostatas, momentą. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje (šiuo atveju – siekė inicijuoti patį mokestinį ginčą) padavė tuo pagrindu, kad buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą (MAĮ 160 str. 2 d. 7 punktas).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant analogišką paskirtį turintį proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009; 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014 ir kt.).

36. Kadangi Klaipėdos TM 2017 m. vasario 15 d. sprendimas nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos (2017 m. vasario 20 d.) per 20 dienų įsiteisėjo, todėl ir sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą pagal MAĮ 160 straipsnio nuostatas, momentas siejamas su Klaipėdos TM sprendimo įsiteisėjimu, t. y. su 2017 m. kovo 14 d., o ne su pareiškėjo nurodyta vėlesne data.

37. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo mokestiniame ginče praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal MAĮ 160 straipsnio 5 dalį asmenims, praleidusiems prašymo dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos.

38. Vertinant termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą (šiuo atveju – į Muitinės departamentą) dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; kt.). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes (teisinio išsilavinimo neturėjimas, Europos Sąjungos teisės neišmanymas, sužinojimas apie Klaipėdos TM sprendimo neteisėtumą po konsultacijos su advokatu), dėl kurių jis prašė atsakovo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo mokestinio ginčo byloje paduoti, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jis dėl svarbių, objektyvių priežasčių praleido šį terminą. Kaip jau buvo aptarta, pareiškėjas turėjo visas galimybes gavęs Klaipėdos TM 2017 m. vasario 15 d. sprendimą imtis operatyvių veiksmų ir sužinoti (pats ar naudojantis profesionalo teikiama teisine pagalba), ar minėtas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ir jį apskųsti MAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad jis per MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą neturėjo galimybių įvertinti Klaipėdos TM 2017 m. vasario 15 d. sprendimo turinio, teisinio pagrindo ir sukeliamų pasekmių. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys, įskaitant ir tai, kad, pareiškėjo teigimu, Klaipėdos TM 2017 m. vasario 15 d. sprendimas akivaizdžiai neteisėtas, negali būti pripažįstamos objektyviomis, ektraordinariomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas užkirto kelią pareiškėjui į teisingą procesą, vertintini kaip deklaratyvūs, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pats pasirinko netinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą ir tai lėmė pareiškėjo netenkinančių procesinių pasekmių atsiradimą.

40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius