49175f80-062f-4697-b6c5-c5d4fcaa67e3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1603-413/2011Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė;Procesinio sprendimo kategorija 118.2 ;121.14.; 122.2.;122.3; 122.4.;. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir RamÅ«no Mitkaus,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sÄ jungos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-10172-587/2011 pagal ieÅ¡kovo Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Autrolis“ ir Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sÄ jungai dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovų AB „Autrolis“ ir Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos (toliau ir Troleibusų vairuotojų profsÄ jungos) 2009 m. rugsėjo 1 d. Informavimo ir konsultavimo dėl grupės darbuotojų atleidimo posėdžio protokolo Nr. 1 nutarimo 4 punktÄ , kuriuo susitarta, kad „neleidžiama atleisti Troleibusų vairuotojų profsÄ jungos narių, kurie neturi galiojančių drausminių nuobaudų“ (b. l. 3-7).IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčijamas protokolo Nr. 1 nutarimo 4 punktas yra diskriminuojantis ieÅ¡kovo vadovaujamos profsÄ jungos narių teises, kadangi nepakakus nutarimo 1-3 punktų sÄ lygas atitinkančių darbuotojų, bÅ«tų atleidžiama dalis likusių darbuotojų, tačiau darbuotojai, neturintys galiojančių drausminių nuobaudų ir priklausantys atsakovo Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sÄ jungai, iÅ¡ darbo nebÅ«tų atleidžiami.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi bylÄ nutraukė ir priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sÄ jungos 18 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (b.l.77-80).

Teismas nurodė, jog be ieÅ¡kovo profesinės sÄ jungos, įmonėje veikia dar viena profesinė sÄ junga - Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sÄ junga. Atsakovas AB „Autrolis“ 2009 metų birželį pradėjo su profesinėmis sÄ jungomis konsultacijas dėl bendrovės blogėjančios finansinės padėties ir bÅ«dų jai pagerinti. 2009 m. rugsėjo 1 d. vykusių konsultacijų metu, kuriose ieÅ¡kovo atstovai nedalyvavo, buvo priimtas susitarimas, pagal kurį atleidžiant iÅ¡ darbo grupę darbuotojų dėl etatų mažinimo, darbdavys turi vadovautis tokiais atrankos kriterijais ir atleisti iÅ¡ darbo pagal eiliÅ¡kumÄ :

1) pensininkus, įgijusius teisę į visÄ senatvės pensijÄ arba jÄ gaunančius (nors jie ir yra profesinių sÄ jungų nariai) - iÅ¡skyrus profesinių sÄ jungų komiteto narius;

2) darbuotojus, turinčius daugiausiai galiojančių drausminių nuobaudų, kurių apskundimo terminas praėjęs ir mažiausiÄ darbo staÅ¾Ä ;

3) darbuotojus, turinčius mažiausiÄ darbo staÅ¾Ä ir daugiausiai drausminių nuobaudų, kurių apskundimo terminas nepraėjęs, jei nepakaktų 2 punkto sÄ lygas atitinkančių darbuotojų;

4) neleidžiama atleisti Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos narių, kurie neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Po konsultacijos atsakovas AB „Autrolis“ 2009 m. rugsėjo 1 d. Kauno darbo biržai pateikė praneÅ¡imÄ apie numatomÄ grupės darbuotojų atleidimÄ , kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. vasario 1 d. planuoja atleisti 220 darbuotojų. Realiai per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. buvo atleisti 178 darbuotojai, iÅ¡ kurių 35 grÄ Å¾inti į darbÄ teismo sprendimu.

Teismas pažymėjo, kad darbdavio pareigÄ konsultuotis su darbuotojų atstovais dėl grupinio atleidimo numato DK 130-1 straipsnio 3 dalis. Ä®statymas nenumato specialios tvarkos, kaip turėtų bÅ«ti skundžiamas susitarimas, pasiektas konsultacijų metu. DK 68 straipnyje nustatyta, kad kolektyvinis darbo ginčas yra įmonės profesinės sÄ jungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvines sutartis turinčių subjektų nesutarimai, atsiradę dėl darbo, socialinių ir ekonominių sÄ lygų nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį (interesų konfliktas), nepatenkinus Å¡alių iÅ¡keltų ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka įteiktų reikalavimų. Šios teisės normos pagrindu teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡keltas ginčas, kai viena profesinė sÄ junga ginčija darbdavio ir kitos profesinės sÄ jungos susitarimÄ , kokias sÄ lygas reikėtų taikyti atleidžiant iÅ¡ darbo grupę darbuotojų, yra kolektyvinis darbo ginčas DK 68 straipsnio prasme.

Kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami DK antrosios dalies dešimtojo skyriaus normų nustatyta tvarka. Pagal DK 71 straipsnį kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja:

1) taikinimo komisija;

2) darbo arbitražas arba trečiųjų teismas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepradėjo kolektyvinio ginčo procedÅ«ros, nesikreipė į darbdavį, į taikinimo komisijÄ . IeÅ¡kovas 2010 m. gruodžio 9 d. kreipėsi tiesiogiai į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu susitarimÄ , kurio galiojimas baigėsi 2010 m. vasario 1 d., nes konsultacijų metu bÅ«tent iki Å¡ios datos buvo nutarta atleisti 220 darbuotojų. Teismas sprendė, kad kolektyvinių konsultacijų metu pasiekto susitarimo galiojimas buvo apribotas laiko atžvilgiu ir atleidžiamų iÅ¡ darbo darbuotojų skaičiumi.

Po 2010 m. vasario 1 d. Å¡is susitarimas neteko galios. Todėl nėra pagrindo pradėti kolektyvinio ginčo procedÅ«ros dėl pripažinimo negaliojančiu lokalinio teisės akto, kuris iki galimo kolektyvinio ginčo pradžios yra baigęs galioti. Teismas konstatvo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir negalės ta tvarka pasinaudoti, nes ginčijamas aktas baigė galioti. Todėl sprendė, kad yra pagrindas bylÄ nutraukti. IeÅ¡kovas Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinė sÄ junga atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 81-85).

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:1) teismas nenustatė koks tai yra kolektyvinis ginčas. DK 68 str. numatyta, kad kolektyvinis darbo ginčas - tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės. Å alių ginčas nėra nesutarimas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, tuomet Å¡is ginčas turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip ginčas dėl kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės. Lietuvos Respublikos Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 straipsnis numato, kad profesinės sÄ jungos turi teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sÄ jungų narių teises.

Å io įstatymo 22 straipsnis numato, kad profesinės sÄ jungos sprendžiant kolektyvinius ginčus, dalyvauja įstatymų nustatyta tvarka. Darbo kodekso 71 straipsnis numato kolektyvinius ginčus nagrinėjančius organus. Remiantis LR profesinių sÄ jungų įstatymo normomis, nukreipiančiomis į DK 71 straipsnį, galima bÅ«tų teigti, kad ikiteisminis ginčo sprendimo bÅ«das buvo bÅ«tinas. Tačiau DK 295 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai tarp profesinių sÄ jungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo;2) AB „Autrolis“ praneÅ¡imÄ apie numatomÄ grupės darbuotojų atleidimÄ iki 2010 m. vasario 1 d. negalima laikyti Susitarimo pasibaigimo terminu, kadangi Å¡is terminas nepaminėtas nei viename profesnių sÄ jungų ir darbdavio Konsultacijų protokole.

Atsakovas AB „Autrolis“ iki Å¡iol nėra įvykdęs pilnai savo ketinimo atleisti 220 darbuotojų, todėl 2009 m. rugsėjo 1 d. susitarimas yra galiojantis, taigi atitinkamai yra galiojantis ir ginčijamas Å¡io susitarimo 4 punktas;3) teismas nesigilino dėl kokių priežasčių buvo atleista daugiau atsakovo Troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos narių, o ne ieÅ¡kovo. Teismas taip pat nesiaiÅ¡kino, kiek darbuotojų buvo atleista pagal Susitarimo 1-3 punktus, apsiribojęs duomenų apie atleistų darbuotojų priklausymÄ vienai ar kitai profesinei sÄ jungai iÅ¡reikalavimu, todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas nesilaikė Å¡io susitarimo, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisėta.

4) vienai profesinei sÄ jungai turint daugiau privilegijų kitos profesinės sÄ jungos atžvilgiu, pastaroji tampa mažiau patraukli darbuotojams, kadangi kiekvienas asmuo renkasi tÄ profesinę sÄ jungÄ , kuri jam gali pasiÅ«lyti geriausiÄ jo teisių gynimo bÅ«dÄ . Ginčijamu Susitarimo 4 punktu atsakovui Troleibusų vairuotojų profesinei sÄ jungai atsakovas AB „Autrolis“ suteikė privilegijuotÄ padėtį kitos profesinės sÄ jungos (ieÅ¡kovo) atžvilgiu. Tokia sÄ lyga yra vienas iÅ¡ bÅ«dų vilioti į atsakovo profesinę sÄ jungÄ darbuotojus, kÄ patvirtino ir liudytojas R.

Å .. Teismas iÅ¡ esmės nevertino paties ginčijamo susitarimo ydingumo. Prioriteto suteikimas vienai profesinei sÄ jungai kitos profesinės sÄ jungos bei darbuotojų, kurie nėra profesinės sÄ jungos nariais, atžvilgiu, yra diskriminacinė, o tai reiÅ¡kia pažeidžianti ne tik ieÅ¡kovo, bet ir kitų įmonės darbuotojų teises. Todėl akivaizdų teisių pažeidimÄ teismas privalėjo apginti.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovas Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sÄ junga praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ (b.l. 98-99).

Atsiliepime nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teismas ginčo teisiniams santykiui tinkamai taikė materialnės ir procesinės teisės normas, teisingai nustatė, kad ieÅ¡kinio dalykas iÅ¡nyko nuo 2010 m. vasario 1 d. ir tai įvyko gerokai anksčiau iki ieÅ¡kinio pateikimo. IeÅ¡kovo argumentai, kad 2010 m. vasario 1 d. negali bÅ«ti laikoma Susitarimo pabaigos terminu, kadangi iÅ¡ planuotų atleisti iÅ¡ darbo 220 darbuotojų yra realiai atleisti tik 178, yra nepagrįsti, nes skaičiumi 220 buvo apibrėžtas ne ketinamų realiai atleisti darbuotojų skaičius, o tuo momentu, t.y. 2009 m. rugsėjo 1 dienai, nepareiÅ¡kusių sutikimo dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis darbuotojų skaičius.

Å iÄ aplinkybę patvirtina Kauno darbo biržai pateiktas 2009 m. rugsėjo 1 d. dienos praneÅ¡imas apie numatomÄ grupės darbuotojų atleidimÄ . Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bylos duomenimis, kolektyvinio susitarimo Å¡alys – ieÅ¡kovas Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinė sÄ junga ir atsakovai akcinė bendrovė „Autrolis“ (darbdavys) ir Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sÄ junga, spręsdamos klausimÄ dėl priemonių įmonės finansinei – ekonominei bÅ«klei pagerinti ir darbo sutarčių su bendrovės darbuotojais nutraukimo darbdavio iniciatyva sÄ lygas, 2009 m. rugsėjo 1 d.

Susitarimu, pagal kurį atleidžiant iÅ¡ darbo grupę darbuotojų dėl etatų mažinimo, darbdavys turi vadovautis Susitarime nustatytais atrankos kriterijais, nutarė - atleisti darbuotojus iÅ¡ darbo pagal eiliÅ¡kumÄ :

1) pensininkus, įgijusius teisę į visÄ senatvės pensijÄ arba jÄ gaunančius (nors jie ir yra profesinių sÄ jungų nariai) - iÅ¡skyrus profesinių sÄ jungų komiteto narius;

2) darbuotojus, turinčius daugiausiai galiojančių drausminių nuobaudų, kurių apskundimo terminas praėjęs ir mažiausiÄ darbo staÅ¾Ä ;

3) darbuotojus, turinčius mažiausiÄ darbo staÅ¾Ä ir daugiausiai drausminių nuobaudų, kurių apskundimo terminas nepraėjęs, jei nepakaktų 2 punkto sÄ lygas atitinkančių darbuotojų;

4) neleidžiama atleisti Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos narių, kurie neturi galiojančių drausminių nuobaudų (b.l. 10-12). Byloje kilo klausimas, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiamas Å¡alių ginčas, jeigu vienos iÅ¡ kolektyvinio susitarimo dalyvių netenkino priimtas susitarimas.DK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat ginčai dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir (ar) teisės, sprendžiami Å¡io Kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.

Pagal DK 68 straipsnį kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės. Taigi, kolektyvinio ginčo turinį sudaro ginčai dėl darbuotojų teisių ir ekonominių interesų, kas aktualu ir nagrinėjamam ginčui. Nesutarimas tarp kolektyvinių darbo santykių šalių kolektyviniu darbo ginču tampa tada, kai nepatenkinami (patenkinami iš dalies) nesutarimo šalių iškelti reikalavimai.

Taigi nepavykus nesutarimo iÅ¡spręsti tarpusavio derybų stadijoje, kolektyvinių darbo santykių Å¡alių nesutarimas pereina į antrÄ jÄ , t.y. ginčo stadijÄ . Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja:

1) taikinimo komisija;

2) darbo arbitražas arba trečiųjų teismas (DK 71 str.). Kolektyvinio darbo ginčo sprendimas taikinimo komisijoje yra privalomas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kolektyvinio nesutarimo šalių ginčas turėjo būti nagrinėjamas DK X skyriaus nustatyta tvarka. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad kolektyviniam nesutarimui spręsti galima būtų taikyti DK 295 straipsnio taisykles.Teisėjų kolegija pažymi, kad 2009 m. rugsėjo 1 d.

Susitarimas, kaip ir ginčijama Å¡io susitarimo dalis ( 4 punktas ), yra vienkartinio taikymo lokalinis teisės aktas, kuris nustojo galioti nuo 2010 m. vasario 2 d. (b.l. 13). Reikalavimui dėl kolektyvinių ginčų iÅ¡kelti įstatymas konkretaus termino nenumato (DK 69 str.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, aiÅ¡kinant DK normas sistemiÅ¡kai, nagrinėjamam ginčui spręsti turėtų bÅ«ti taikomas DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas (DK 10 str.). Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, reikalavimams pareikÅ¡ti yra pasibaigęs įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas, pradėti kolektyvinio ginčo procedÅ«rÄ neliko pagrindo, todėl teismas pagrįstai bylÄ nutraukė.

Naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                Gintautas Koriaginas                                                                                                                                                                           Algimantas Kukalis                                                                                                                                                                 RamÅ«nas Mitkus