Legislator Case Law & Legislation
490e6a6d-06e2-4f9c-aaed-fa3d353d167e AI generated

490e6a6d-06e2-4f9c-aaed-fa3d353d167e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 490e6a6d-06e2-4f9c-aaed-fa3d353d167e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Elme metalas“ 166 397,07 Eur nuostolių tvarkant aplinkÄ atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. spalio 7 d. AB „Vakarų laivų gamykla“ sudarė penkias sutartis su UAB „Jukneda“ dėl pavojingų atliekų – ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekų, susidariusių dukterinėje įmonėje UAB „Vakarų cinkas“ (pakeistas pavadinimas į UAB „Elme metalas“) tvarkymo. Pagal Å¡ias sutartis ir pavojingų atliekų lydraščius UAB „Jukneda“ buvo perduota 353,101 t ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekų. AB „Vakarų laivų gamykla“ pagal atliekų perdavimÄ â€“priėmimÄ patvirtinančius dokumentus (aktus) apmokėjo už Å¡ių atliekų sutvarkymÄ .

Legislator headnote

AI generated

490e6a6d-06e2-4f9c-aaed-fa3d353d167e · Lietuvos apeliacinis teismas: SÄ naudos už druskos rÅ«gÅ¡ties utilizavimÄ bei turto atstatymo darbus buvo apskaitytos UAB „Vakarų cinkas“ balanse.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-39-241/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00910-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Elme metalas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018 pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elme metalas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Elme metalas“ 166 397,07 Eur nuostolių tvarkant aplinkÄ atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. spalio 7 d. AB „Vakarų laivų gamykla“ sudarė penkias sutartis su UAB „Jukneda“ dėl pavojingų atliekų – ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekų, susidariusių dukterinėje įmonėje UAB „Vakarų cinkas“ (pakeistas pavadinimas į UAB „Elme metalas“) tvarkymo. Pagal Å¡ias sutartis ir pavojingų atliekų lydraščius UAB „Jukneda“ buvo perduota 353,101 t ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekų. AB „Vakarų laivų gamykla“ pagal atliekų perdavimÄ â€“priėmimÄ patvirtinančius dokumentus (aktus) apmokėjo už Å¡ių atliekų sutvarkymÄ .

3. Atsakovės UAB „Elme metalas“ pagal sutartis perduotos pavojingos ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekos negalėjo bÅ«ti sutvarkytos UAB „Jukneda“, nes Å¡i įmonė pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡duotÄ pavojingų atliekų tvarkymo licencijÄ ir 2012 m. liepos 3 d. iÅ¡duotÄ tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimÄ , ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties atliekas galėjo tvarkyti tik vežimo ir eksporto bÅ«dais, t. y. rinkti rÅ«gÅ¡tinių tirpalų atliekas, rÅ«gÅ¡tis, rÅ«gÅ¡tis iÅ¡skiriančias atliekas, tačiau Å¡ių rÅ«gščių laikyti neturėjo teisės. UAB „Jukneda“ Å¡ias pavojingÄ sias atliekas turėjo pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrengimus ne vėliau kaip per 48 valandas nuo Å¡ių atliekų paėmimo iÅ¡ atliekų turėtojos UAB „Elme metalas“.

4. UAB „Elme metalas“ numatydama sutartyse su UAB „Jukneda“ druskos rÅ«gÅ¡ties tirpalo perdavimÄ utilizavimui, privalėjo įsitikinti Å¡io subjekto teise tvarkyti perduodamas pavojingas atliekas Å¡alinimu bÅ«du. IÅ¡samÅ«s duomenys apie UAB ,,Jukneda“ buvo atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl atsakovei Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti žinomos. Tai, kad UAB „Jukneda“ TIPK leidimo titulinio lapo kopijoje ir leidžiamų naudoti atliekų lentelėje, pateiktuose atsakovei, duomenys neatitiko UAB ,,Jukneda“ iÅ¡duoto TIPK leidimo duomenų, neatleidžia atsakovės nuo pareigos užtikrinti teisės aktų nustatyta tvarka gamybos procese susidariusių pavojingų atliekų paÅ¡alinimÄ .

Perduodama tvarkyti pavojingas atliekas įmonei, kuri neturėjo teisės jų laikyti ir Å¡alinti, neturėdama susitarimo su įmone, kuri turi teisę Å¡alinti pavojingas atliekas, atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tokie atsakovės veiksmai negali bÅ«ti laikomi tinkamais tvarkant atliekas ir užtikrinant jų paÅ¡alinimÄ aplinkai saugiu bÅ«du, todėl UAB „Elme metalas“ iÅ¡lieka atsakomybė už netinkamai perduotų atliekų sutvarkymÄ .

5. Aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. sausio 21 d. raÅ¡tu kreipėsi į UAB „Elme metalas“, praÅ¡ydamas geranoriÅ¡kai skubos tvarka iÅ¡spręsti klausimÄ dėl neteisėtai (duomenys neskelbtini) sandėliuojamų įmonei priklausančių atliekų sutvarkymo. UAB „Elme metalas“ vykdyti šį praÅ¡ymÄ atsisakė. Aplinkos apsaugos departamentas pagal 2017 m. lapkričio 21 d. pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo paslaugų teikimo sutartį organizavo ir įvykdė neteisėtai laikomų atliekų sutvarkymÄ . Pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo surinka, iÅ¡vežta ir perduota sutvarkyti 146,296 t ėsdinimo rÅ«gščių atliekų. Be to, iÅ¡ to paties sandėlio buvo surinkta ir iÅ¡vežta laikinam saugojimui 40,237 t ėsdinimo rÅ«gščių atliekų, kurios Å¡iuo metu yra laikomos UAB „Toksika“.

6. UAB „Elme metalas“ nebuvo tinkamai įvykdžiusi teisės aktuose jai nustatytos pareigos tinkamai sutvarkyti atliekas. Pavojingos ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekos nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, dėl to kilo reali grėsmė žmonių sveikatai ir buvo padaryta žala aplinkai. IeÅ¡kovas už UAB „Elme metalas“ atliekų sutvarkymÄ patyrė 166 397,07 Eur iÅ¡laidų.

7. Atsakovė UAB „Elme metalas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ . IeÅ¡kovo minimos penkios atliekų tvarkymo sutartys buvo sudarytos tarp UAB „Jukneda“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“. Sutartys buvo sudarytos dėl druskos ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties atliekų, susidariusių UAB „Vakarų cinkas“ veikloje, sutvarkymo. Atliekų gamintojo UAB „Vakarų cinkas“ pavadinimas niekada nebuvo pakeistas į UAB „Elme metalas“ ar į kokį kitÄ pavadinimÄ , tai du atskiri juridiniai asmenys. Atsakovė niekada neperdavė UAB „Jukneda“ jokių atliekų. Atliekos, kurios buvo perduotos atliekų tvarkytojui pagal sutartis su AB „Vakarų laivų gamykla“, buvo susidariusios UAB „Vakarų cinkas“ gamybos metu nuo 2009 iki 2013 m.

8. UAB „Vakarų cinkas“ gamybinę veiklÄ , kuriÄ vykdė nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nutraukė 2014 m. vasario mėn. Planuojant nutraukti UAB „Vakarų cinkas“ gamybinę veiklÄ ir patalpų bei įrangos nuomos sutartis, patalpų ir įrangos nuomotojas AB BLRT GRUPP INVEST nurodė, kad turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas tokios pat bÅ«klės kaip ir buvo gautas. UAB „Vakarų cinkas“ sudarė sÄ matÄ darbams, kuriuos reikėjo atlikti nuomotos įrangos atstatymui bei nuomojamose patalpose buvusios druskos rÅ«gÅ¡ties ir kitų atliekų sutvarkymui, bei kreipėsi į akcininkę AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri turėjo technines galimybes nurodytų darbų vykdymui, priežiÅ«rai bei koordinavimui.

AB „Vakarų laivų gamykla“ vykdė Å¡iuos darbus, įskaitant UAB „Vakarų cinkas“ atliekų perdavimo tvarkymui organizavimÄ bei apmokėjimÄ atliekų tvarkytojui UAB „Jukenda“. UAB „Vakarų cinkas“ vykdyto gamybos proceso metu susidariusių atliekų perdavimas atliekų tvarkytojui UAB „Jukenda“ buvo įformintas tiek siuntėju nurodant pačiÄ UAB „Vakarų cinkas“, tiek ir UAB „Elme metalas“, t. y. įmonę, kuri po UAB „Vakarų cinkas“ veiklos nutraukimo tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti savo veiklÄ .

Vėliau AB „Vakarų laivų gamykla“ iÅ¡rašė 2014 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ UAB „Vakarų cinkas“ už paslaugas, kurios buvo bÅ«tinos UAB „Vakarų cinkas“ veiklos pabaigimo organizavimui bei nuomojamo turto sutvarkymui prieÅ¡ jį grÄ Å¾inant nuomotojui ir taip kompensavo savo iÅ¡laidas. Pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Vakarų cinkas“ apmokėjo AB „Vakarų laivų gamykla“ 2014 m. liepos l d. 828 433,96 Lt ir 2014 m. spalio 22 d. 137 722,20 Lt.

SÄ naudos už druskos rÅ«gÅ¡ties utilizavimÄ bei turto atstatymo darbus buvo apskaitytos UAB „Vakarų cinkas“ balanse.

9. Atsakovė UAB „Elme metalas“ niekada nebuvo perėmusi atliekų, kurios buvo perduotos UAB „Jukneda“ pagal sutartis su AB „Vakarų laivų gamykla“, ir niekada nebuvo jų savininkė. Vienintelė atsakovės sÄ saja su atliekomis tai, kad jos buvo paimtos iÅ¡ patalpų, kurias iki atsakovės veiklos pradžios nuomojosi UAB „Vakarų cinkas“. Atliekas savo tara ir transporto priemonėmis iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pasiėmė UAB „Jukneda“ darbuotojai.

10. IeÅ¡kovas 2017 m. rugsėjo 11 d. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00504-15). IeÅ¡kinio baudžiamojoje byloje suma yra 3 503 950,46 Eur ir ji apima dalį tariamų ieÅ¡kovo nuostolių, susijusių su UAB „Jukneda“ atliekų sandėliavimu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nėra žinoma, kodėl ir kokiu pagrindu dalį nuostolių, susijusių su UAB „Jukneda“ atliekų sandėliavimu, ieÅ¡kovas siekia iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ buvusio UAB „Jukneda“ vadovo ir kitų trečiųjų asmenų, o dalį iÅ¡ UAB „Elme metalas“. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kas yra atsakingas dėl tariamų nuostolių, susijusių atliekų sandėliavimu. IeÅ¡kovas negali reikÅ¡ti reikalavimo UAB „Elme metalas“, kai reikalavimas dėl to paties dalyko jau yra pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje.

11. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad 186,533 t ar kitas kiekis tariamos druskos rÅ«gÅ¡ties priklausė bÅ«tent UAB „Elme metalas“. IeÅ¡kovas nepateikė ir įrodymų, kokiu pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada, kad 186,533 t skysčio buvo bÅ«tent druskos rÅ«gÅ¡tis, o ne kita medžiaga ar jų miÅ¡inys. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Elme metalas“ ieÅ¡kovui 166 397,07 Eur nuostolių tvarkant aplinkÄ atlyginimÄ .

13. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Elme metalas“ savo gamybinę veiklÄ nuomojamose patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti 2014 m. vasario mėn., tose pačiose patalpose 2014 m. vasario mėn. gamybinę veiklÄ nutraukus UAB „Vakarų cinkas“.

14. Teismas pažymėjo, kad UAB „Elme metalas“, pradėjusi metalo apdorojimo veiklÄ , neatliko poveikio aplinkai vertinimo, tačiau perėmė UAB „Vakarų cinkas“ TIPK leidimÄ , kuriame 2013 m. gruodžio 12 d. veiklos vykdytojas iÅ¡ UAB „Vakarų cinkas“ pakeistas į UAB „Elme metalas“.

15. Teismas nustatė, kad pagal pavojingų atliekų lydraščius UAB „Elme metalas“ atliekų tvarkymo įmonei UAB „Jukneda“ perdavė 146,296 t ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties laikinam sandėliavimui, kuri buvo rasta kaip neteisėtai laikoma (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „Jukneda“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡duotÄ pavojingų atliekų tvarkymo licencijÄ ir 2012 m. liepos 3 d. iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ , Å¡i įmonė ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekas galėjo tvarkyti tik vežimo ir eksporto bÅ«dais, galėjo rinkti rÅ«gÅ¡tinių tirpalų atliekas, rÅ«gÅ¡tis, rÅ«gÅ¡tis iÅ¡skiriančias atliekas, tačiau Å¡ių rÅ«gščių laikyti neturėjo teisės. IeÅ¡kovo nurodyti atsakovės UAB „Elme metalas“ pavojingų atliekų vežimo kiekiai, rūšis sutampa su svėrimo aktais, lydraščiais, atsakovės UAB „Elme metalas“ atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų formomis.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinė byloje Nr. A-1542-492/2018 konstatuota, jog UAB „Elme metalas“ perduodama tvarkyti pavojingas atliekas įmonei, kuri neturėjo teisės jų laikyti ir Å¡alinti, neturėdama susitarimo su įmone, kuri turi teisę Å¡alinti tokias atliekas, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų tvarkant atliekas ir užtikrinant jų paÅ¡alinimÄ aplinkai saugiu bÅ«du.

17. Teismas nurodė, kad faktas, jog ėsdinimo druskos rÅ«gÅ¡ties atliekų kiekiai, kurie buvo perduoti UAB „Jukneda“, nebuvo UAB „Elme metalas“ balanse ir nebuvo perduoti iÅ¡ UAB „Vakarų cinkas“ į UAB „Elme metalas“, nereiÅ¡kia tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. PrieÅ¡ingai, UAB „Elme metalas“ pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktÄ pripažintina pavojingų atliekų turėtoja, nes ne tik perėmė UAB „Vakarų cinkas“ patalpose vykdytÄ metalo padengimo cinku karÅ¡tuoju bÅ«du veiklÄ , kurios metu susidaro ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties atliekos, bet ir perėmė Å¡iai buvusiai įmonei 2009 m. vasario 18 d. iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ , pagal pavojingų atliekų lydraščius perdavė pavojingas atliekas UAB „Jukneda“.

18. Teismas nurodė, kad liudytojos S. P. (Z.) parodymais nustatyta, jog UAB „Elme metalas“ pradėjus veiklÄ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose iki tol analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdė UAB „Vakarų cinkas“, pastarosios įmonės veikloje susidariusios atliekos buvo paÅ¡alintos tik iÅ¡ 2 vonių, o iÅ¡ likusių 5 vonių UAB „Vakarų cinkas“ veikloje susidariusias atliekas tvarkytojai UAB „Jukneda“ perdavė UAB „Elme metalas“. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Elme metalas“ nemokėjo už atliekų tvarkymÄ . Konstatavo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovė UAB „Elme metalas“ turėjo pareigÄ apmokėti 146,296 t ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties atliekų tvarkymo iÅ¡laidas.

19. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog už UAB „Elme metalas“ nurodyto kiekio ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekų sutvarkymÄ patyrė 166 397,07 Eur iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas, organizuodamas ir įvykdydamas UAB „Elme metalas“ pavojingų ir neteisėtai UAB „Jukneda“ perduotų ir sandėlyje (duomenys neskelbtini) laikytų 146,296 t ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties atliekų sutvarkymÄ , veikė atsakovės UAB „Elme metalas“ interesais. Byloje nustatyta, kad 1 t ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties sutvarkymo kaina yra 1 137,40 Eur, todėl atsakovė UAB „Elme metalas“ turi atlyginti visas ieÅ¡kovo turėtas 146,296 t ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties sutvarkymo iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. Atsakovė UAB „Elme metalas“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti; sustabdyti bylÄ iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00504-15) įsiteisėjimo; į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti Kauno rajono savivaldybę ir D. J. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. TIPK leidimas siejamas ne su asmeniu, o su objektu (įrenginiu). Nagrinėjamu atveju UAB „Vakarų cinkas“ ir įrenginio (karÅ¡to cinkavimo gamyklos, esančios (duomenys neskelbtini)) savininko AB BLRT GRUPP INVEST nuomos santykiai pasibaigė, o atsakovės ir įrenginio savininko nuomos santykiai dėl to paties įrenginio prasidėjo.

Atitinkamai buvo pakeistas ir TIPK leidimas, jame nurodant naujÄ Ä¯renginio nuomininkÄ ir veiklos vykdytojÄ . TIPK leidime nurodytas juridinis asmuo neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes leidimas iÅ¡duodamas ne bet kokiai juridinio asmens vykdomai veiklai, o veiklai vykdomai naudojantis konkrečiu gamybiniu įrenginiu. Leidimo koregavimas nesukuria naujajam įrenginio naudotojui prievolių dėl buvusio naudotojo veiksmų (neveikimo). 20.2. Tam, kad atliekas bÅ«tų galima priskirti UAB „Vakarų cinkas“ gamybos proceso metu susidariusioms atliekoms, reikia įrodyti, jog UAB „Jukenda“ sandėlyje (duomenys neskelbtini) rastos atliekos yra druskos ėsdinimo rÅ«gÅ¡tis.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada, kad visas 186,533 t skysčio kiekis buvo bÅ«tent druskos ėsdinimo rÅ«gÅ¡tis, o ne kokia kita medžiaga. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti medžiagos cheminės sudėties nustatinėjimo procese ar atlikti alternatyviÄ analizę. Byloje pateikti įrodymai nelegaliame sandėlyje rastas atliekas įvardija, kaip „preliminariai identifikuotas atliekas“. Byloje nėra tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima identifikuoti atliekas. 20.3.

IeÅ¡kovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad minėtas ar bet koks kitas tariamos druskos ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties kiekis priklauso bÅ«tent atsakovei ar UAB „Vakarų cinkas“. 2016 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog konteinerių su atliekų talpomis, pažymėtų UAB „Elme metalas“ pavadinimu ar kitokių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima identifikuoti atliekų priklausymÄ UAB „Eime metalas“, nerasta. Konstatuojant Å¡ias faktines aplinkybes be atsakovės atstovų dalyvavo ir ieÅ¡kovo atstovai. 20.4.

Teismas neteisingai sprendė, kad pavojingų atliekų lydraščių užpildymo faktas padaro atsakovę atliekų turėtoja. Vienintelė atsakovės sÄ saja su aptariamomis atliekomis yra tai, jog jos buvo paimtos iÅ¡ patalpų, kurias iki atsakovės veiklos pradžios nuomojosi UAB „Vakarų cinkas“. Aptariamas atliekas savo tara ir savo transporto priemonėmis iÅ¡ minėtų patalpų pasiėmė UAB „Jukneda“, vykdydama su AB „Vakarų laivų gamykla“ sudarytas sutartis. Atsakovė niekada nebuvo nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai susijęs su atliekomis. 20.5.

Kadangi UAB „Elme metalas“ niekada nebuvo ir nėra aptariamų atliekų turėtoja, ji negali bÅ«ti privalomojo nurodymo sutvarkyti atliekas subjektu bei atitinkamai negali bÅ«ti atsakove pagal civilinį ieÅ¡kinį, kurio pagrindas tariamas administracinio akto (privalomo nurodymo) nevykdymas. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu arba ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ UAB „Elme metalas“ atžvilgiu, atmesti kaip nepagrįstÄ . 20.6. Teismas nurodė, jog atsakovė perėmė UAB „Vakarų cinkas“ veiklÄ .

Tačiau Å¡i aplinkybė apskritai ieÅ¡kovo nebuvo įrodinėjama. Be to, neaiÅ¡ku, kÄ teismas turėjo omenyje, vertindamas cinkavimo gamyklos nuomininkų pasikeitimÄ kaip veiklos perėmimÄ . Teismas nurodė, jog už atliekų tvarkymÄ sumokėjo UAB „Vakarų cinkas“. Atsakovė Å¡io fakto niekada ir neginčijo, tačiau neaiÅ¡ku kuo Å¡is teiginys reikÅ¡mingas teismo sprendimui. 20.7. IeÅ¡kovas neįrodė, jog faktiÅ¡kai patyrė nuostolius. Byloje nėra pateikta pinigų sumokėjimo faktÄ patvirtinančių įrodymų.

Atsakovė nebuvo informuojama apie 146,296 t druskos ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties tvarkymo procesÄ . UAB „Toksika“ komercijos vadovas L. A. apklaustas byloje kaip liudytojas patvirtino, kad Å¡iuo metu yra sutvarkyta tik apie 70 t tariamai atsakovei priklausančių atliekų. Netgi jei ieÅ¡kovas įrodytų nuostolių padarymo faktÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju pridėtinės vertės mokestis turėtų bÅ«ti atimamas iÅ¡ nurodytų nuostolių. 20.8. Atsakovė nebuvo informuota apie papildomÄ neva jai priskiriamų atliekų kiekį.

Atsakovė taip pat nebuvo informuota apie 146,296 t druskos rÅ«gÅ¡ties tvarkymo procesÄ . IeÅ¡kovas nesuteikė galimybės atsakovei dalyvauti procesuose, susijusiuose su 146,296 t druskos rÅ«gÅ¡ties tvarkymu, tokiu bÅ«du užkertant keliÄ skaidriam, objektyviam ir teisėtam faktinių aplinkybių fiksavimui. IeÅ¡kovas nebuvo pateikęs atsakovei privalomojo nurodymo dėl 135,857 t tariamos druskos ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties atliekų sutvarkymo, nors ieÅ¡kovas privalėjo tai padaryti pagal teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė apie minėtus procesus buvo informuota vėliau, nesuteikiant jai galimybės užsitikrinti savo teisėtų interesų apsaugos. 20.9. IeÅ¡kovas nevykdė aplinkosaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. nevykdė savo funkcijų arba vykdė jas aplaidžiai ir netinkamai. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų sustabdęs UAB „Jukneda“ veiklÄ , žala nebÅ«tų padaryta arba jos dydis bÅ«tų mažesnis. IeÅ¡kovas turėjo galimybę ir privalėjo užkirsti keliÄ neteisėtai UAB ,,Jukneda“ vykdomai veiklai.

IeÅ¡kovas žinojo apie galimai neteisėtÄ UAB „Jukneda“ veiklÄ , tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų ginamas vieÅ¡asis interesas bei tuo pačiu bÅ«tų apsaugoti UAB „Elme metalas“ interesai. IeÅ¡kovas nekontroliavo UAB „Jukenda“ sandėlių bei faktinės situacijos jose. 20.10. Europos SÄ jungos teisė įtvirtina atliekų apdorojimo grandinės mechanizmÄ , kurio vienas iÅ¡ bruožų yra galimybė paskirstyti atsakomybę Å¡ios grandinės dalyviams.

Toks teisinis reguliavimas patvirtina, jog principo „teršėjas moka“ taikymas atliekų gamintojo atžvilgiu nėra absoliutus. Tais atvejais, kai atliekų gamintojas tinkamai įvykdo savo prievoles, o atliekų tvarkytojas prievolių tinkamai neįvykdo, atsakingu turi būti laikomas atliekų tvarkytojas. Pagal Lietuvos Respublikos teisę šios vadinamos atliekų tvarkymo „grandinės“ dalyvių pareigos ir atsakomybė paskirstyta tarp atliekų gamintojų bei faktinių atliekų turėtojų – priklausomai nuo atliekų tvarkymo „grandinės“ struktūros. 20.11.

Nagrinėjamu atveju atsakovė niekaip nėra susijusi su atliekų susidarymu, t. y. atsakovė nėra nei atliekų gamintoja, nei atliekų turėtoja. Atsakovė netgi nebuvo sutartinių santykių su atliekų tvarkytoja UAB „Jukneda“ Å¡alimi. Sutartis buvo sudaryta siekiant sutvarkyti UAB „Vakarų cinkas“, o ne UAB „Elme metalas“ atliekas. Sutartis dėl atliekų tvarkymo iÅ¡ užsakovo pusės buvo įvykdyta, t. y. užsakovas sumokėjo visÄ atliekų tvarkymo kainÄ .

21. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o atsakovės UAB „Elme metalas“ apeliacinį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Pagal teisės aktus atliekas turi sutvarkyti pati įmonė arba perduoti tai darančiai įmonei. Atsakovė UAB „Elme metalas“ nebuvo tinkamai įvykdžiusi teisės aktuose jai nustatytos pareigos tinkamai sutvarkyti atliekas. Pavojingos ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekos nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, dėl to kilo grėsmė žmonių sveikatai ir buvo padaryta žala aplinkai.

Departamentas pagal jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartį įvykdė UAB ,,Elme metalas“ 146,296 t ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties atliekų sutvarkymÄ . 21.2. Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas imperatyviai nustatė, kad metalų gamybos ir perdirbimo įmonė prieÅ¡ pradėdama veiklÄ privalo turėti planuojamos Å«kinės veiklos galimo poveikio aplinkai vertinimÄ . UAB „Elme metalas“ pradėjusi metalo apdorojimo veiklÄ neatliko poveikio aplinkai vertinimo, tačiau perėmė 2009 m. vasario 18 d.

UAB „Vakarų cinkas“ iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ . 21.3. Atsakovė UAB „Elme metalas“ pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktÄ pripažintina pavojingų atliekų turėtoju, nes ne tik perėmė buvusios įmonės UAB „Vakarų cinkas“ patalpose vykdytÄ metalo padengimo cinku karÅ¡tuoju bÅ«du veiklÄ , kurios metu susidaro ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekos, bet ir perėmė UAB „Vakarų cinkas“ 2009 m. vasario 18 d. iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ .

BÅ«tent UAB „Elme metalas“ pagal AB „Vakarų laivų gamykla“ pasiraÅ¡ytÄ sutartį 2014-2015 m. perdavė UAB „Jukneda“ ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekas, kai UAB „Jukneda“ neturėjo teisės tvarkyti Å¡alinimui skirtų atliekų, kurios neteisėtai buvo sandėliuojamos (duomenys neskelbtini). Å ios atliekos privalėjo bÅ«ti perduotos teisėtam atliekų tvarkytojui. UAB „Jukneda“ registre buvo įsiregistravusi atliekų laikymo bÅ«dÄ . 21.4. UAB „Elme metalas“ 2015 m. birželio 23 d. aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas patvirtina, kad UAB „Elme metalas“ perdavė UAB „Jukneda“ 271,935 t ėsdinimo rÅ«gščių atliekų, taip pat perdavimo faktÄ ir perduotus kiekius patvirtina UAB „Elme metalas“ pavojingų atliekų lydraščiai.

Liudytojų parodymais nustatyta, kad UAB „Elme metalas“ pradėjus veiklÄ patalpose (duomenys neskelbtini), kuriose iki tol analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdė UAB „Vakarų cinkas“, pastarosios veikloje susidariusios atliekos buvo paÅ¡alintos tik iÅ¡ 2 vonių, o iÅ¡ likusių 5 vonių susidariusias atliekas UAB „Jukneda“ perdavė atsakovė. 21.5. Patikrinimo metu nustačius, kad UAB „Elme metalas“ gamybinėje veikloje susidariusios druskos rÅ«gÅ¡ties atliekos buvo perduotos UAB ,,Jukneda“, neturinčiai teisės tvarkyti Å¡alinimui skirtų atliekų, 2016 m. sausio 21 d. buvo kreiptasi į UAB „Elme metalas“, praÅ¡ant geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl neteisėtai sandėliuojamų atliekų sutvarkymo.

UAB „Elme metalas“ 2016 m. sausio 26 d. raÅ¡tu vykdyti šį praÅ¡ymÄ atsisakė, nurodydama, kad pavojingos atliekos atliekų tvarkytojui buvo perduotos teisėtai ir pasiÅ«lė atliekų likučius sutvarkyti pasinaudojant UAB „Jukneda“ banko garantija ir draudimo liudijimu. UAB „Elme metalas“ 2016 m. kovo 18 d. raÅ¡tu pakartotinai nurodė, kad su pretenzijomis nesutinka, nes UAB „Elme metalas“ įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir, perduodama tvarkyti atliekas UAB „Jukneda“, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Departamentas, konstatavęs, kad UAB „Elme metalas“ atliekas perdavė ne galutiniam atliekų tvarkytojui, 2016 m. balandžio 20 d. privalomuoju nurodymu Nr. 7 įpareigojo UAB „Elme metalas“, laikantis reikalavimų, neteisėtai perduotas ir UAB „Jukneda“ sandėliavimo vietoje (duomenys neskelbtini), prie sandėlio lauke rastas 50,676 t ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekas, perduoti tinkamai atliekas tvarkančioms įmonėms. 21.6. Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. 1-196-406/2017, kurioje buvo nagrinėjamas UAB „Elme metalas“ duoto privalomojo nurodymo Nr. 7 teisėtumas, atsakovės UAB „Elme metalas“ skundas dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo buvo atmestas.

Teismas nustatė, kad UAB „Elme metalas“ turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, kad UAB „Jukneda“ yra ne tik registruota atliekų tvarkytojų registre, turi licencijÄ , bet gali rinkti ir (ar) laikyti ir (ar) Å¡alinti tokias pavojingas atliekas, kokiomis atliekų tvarkymo veiklomis gali užsiimti, kokiais kiekiais, kokiose teritorijose. TokiÄ pareigÄ teismas kildino iÅ¡ principo „teršėjas moka“, 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 4, 8, 15 straipsnių, Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. reglamento Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 2 straipsnio 8 punkto, 2008 m. lapkričio 19 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2008/98/EB dėl atliekų preambulės 26 punkto, 8 straipsnio l dalies, 15 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4, 8, 16, 17 dalių, 4 straipsnio l dalies ir kitų teisės aktų. 21.7. Dėl 2016 m. balandžio 20 privalomojo nurodymo Nr. 7, duoto UAB „Elme metalas“, teisėtumo ir pagrįstumo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018.

Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad atliekų – ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų, kurios neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus buvo perduotos UAB „Jukneda“, gamintojas yra UAB „Elme metalas“, nes būtent UAB „Elme metalas“ pridavė tokias atliekas UAB „Jukneda“. Taigi, įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje konstatuota, kad UAB „Elme metalas“ perdavė ginčo atliekas. 21.8. Preliminarių atliekų identifikavimo duomenų apeliantė nepaneigė jokias dokumentais ir nepagrįstai reikalauja, kad ieškovas atliktų tikslius laboratorinius tyrimus ir taip dar labiau padidintų valstybės turėtas išlaidas.

Atliekų tvarkymo paslaugų konkurso laimėtoja UAB „Žalvaris“, pasitelkusi subtiekėjÄ laboratorijÄ M&S Umweltprojekt GmbH, rÅ«pinosi atliekų mėginių paėmimu ir jų preliminariu identifikavimu. Atliekų preliminaraus identifikavimo duomenys buvo įraÅ¡yti į kiekvienÄ pavojingų atliekų vežimo lydraÅ¡tį, nurodant identifikuotos atliekos kodÄ pagal atliekų nomenklatÅ«rÄ . 2017 m. gruodžio 22 d. departamento patikrinimo akte buvo užfiksuota, kad UAB „Žalvaris“, atlikusi darbus, iÅ¡ sandėlio surinko, iÅ¡vežė ir perdavė sutvarkyti / Å¡alinti 114,675 t preliminariai identifikuotų atliekų, 89,637 t užterÅ¡to grunto, 31,208 t užterÅ¡to skysčio, 282,452 t nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų.

Iš viso 517,972 t pavojingų ir nepavojingų atliekų. 21.9. Taigi tvarkant nelegalų UAB „Jukneda“ pavojingų atliekų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos (rastos) sandėliuojamos 186,533 t atsakovei UAB „Eime metalas“ priklausančios ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekos. Atsakovė UAB „Eime metalas“ buvo vienintelė įmonė, kuri UAB „Jukneda“ perdavė tvarkyti ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas. Tai patvirtina 2014 m. UAB „Jukneda“ atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, atliekų priėmimo perdavimo aktai ir kt. 21.10.

Sandėlio tvarkymo metu pritrūkus lėšų atliekų (ėsdinimo rūgščių) sutvarkymui, iš bendro 186,533 t atliekų kiekio liko nesutvarkyta 40,237 t UAB „Elme metalas“ priklausančių ėsdinimo (druskos) rūgčių, kurios šiuo metu laikomos UAB „Toksika“. Sutvarkytus atliekų kiekius patvirtina UAB „Žalvaris“ pavojingų atliekų lydraščiai, patikrinimo akto priedai, krovinio važtaraščiai. Nelegaliame sandėlyje ėsdinimo rūgščių UAB „Žalvaris“ 40,237 t surinko daugiau, negu buvo numatytas sutvarkyti pagal atliekų tvarkymo paslaugų sutartį.

Ieškovas už šį ėsdinimo rūgčių atliekų sutvarkymo kiekį neprašė UAB „Elme metalas“ atlyginti nuostolių, nes nemokėjo ir paslaugų tiekėjai UAB „Žalvaris“. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos sustabdymo ir trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ 23. Atsakovė UAB „Elme metalas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00504-15) įsiteisėjimo. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje. Atsakovės turimais duomenimis, ieÅ¡kovas baudžiamojoje byloje iÅ¡ kelių fizinių asmenų reikalauja, be kita ko, priteisti nuostolių dalį, susijusiÄ su UAB „Jukneda“ atliekų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymu.

Nurodytos baudžiamosios bylos baigtis gali turėti įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms. Jeigu būtų įrodyti tyčiniai kaltinamųjų veiksmai, susiję su atsakovės atliekų tvarkymu, tai galėtų būti pagrindas atleisti UAB „Elme metalas“ nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti atlygintinos žalos dydį.

24. Atsakovė UAB „Elme metalas“ apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti Kauno rajono savivaldybę ir buvusį UAB „Jukneda“ vadovÄ D. J. Nurodė, kad teismo sprendimas gali turėti įtakÄ Å¡ių asmenų teisėms ir pareigoms.

25. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo bÅ«ti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu Å¡io punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016 37 punktÄ ).

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovės nurodomas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00504-15 yra baigtas ir baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui (baudžiamosios bylos Nr. 1-18-245/2020). Šioje baudžiamojoje byloje buvęs UAB „Jukneda“ vadovas D. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 1 ir 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalį, UAB „Jukneda“ sandėlininkas V.

D. kaltinamas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, UAB „Kelokas“ vadovas V. D. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, t. y. kaltinimai pareikšti dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo arba disponavimo jais.

27. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sustabdyti civilinę bylÄ CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011). Å is privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje; negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta kita byla, paaiÅ¡kinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikÅ¡mingi ir nagrinėjamoje byloje.

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ bylos privalomojo sustabdymo pagrindÄ , visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalykÄ abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ios civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-245/2020 nagrinėjamų aplinkybių pobÅ«dį (kaltinimų turinį), neturi pagrindo spręsti, kad egzistuoja privalomos sÄ lygos stabdyti civilinę bylÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje atsakovės civilinė atsakomybė grindžiama jos neteisėtas veiksmais – UAB „Elme metalas“ ir/ar susijusios įmonės UAB „Vakarų cinkas“ veikloje susidariusių pavojingų atliekų netinkamu sutvarkymu (atliekų perdavimu specialiosios teisės tvarkyti atliekų neturinčiam subjektui – UAB „Jukneda“).

Minėtoje baudžiamojoje byloje tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su UAB „Jukneda“ vadovo ir darbuotojo tyčiniais veiksmais – nustatyta tvarka neįregistruoto UAB „Jukneda“ padalinio, veikusio adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimu, atliekų paÅ¡alinimu tiesiogiai į aplinkÄ (pavojingų atliekų pylimu ant grunto), netinkamos buhalterinės apskaitos vedimu, pajamų orderių ir kitų dokumentų klastojimu ir pan.

29. Atsakovė neįvardijo, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokiÄ tiesioginę reikÅ¡mę baudžiamojoje byloje tiriamos aplinkybės gali turėti nagrinėjamai civilinei bylai. Svarbu tai, kad baudžiamojoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog UAB „Jukneda“ neturėjo reikiamo leidimo tvarkyti (utilizuoti) iÅ¡ atsakovės UAB „Elme metalas“ perimtas pavojingas atliekas, o bÅ«tent Å¡iuo pagrindu kildinama atsakovės civilinė atsakomybė. Baudžiamojoje byloje nėra tiriamos aplinkybės, kurios pagrįstų, kad UAB „Elme metalas“ buvo suklaidinta UAB „Jukneda“ vadovo ar kitų darbuotojų, nurodant informacijÄ ar pateikiant suklastotus dokumentus, jog įmonė turi visus reikiamus leidimus atitinkamais bÅ«dais Å¡alinti (utilizuoti) pavojingas atliekas.

Baudžiamojoje byloje taip pat nėra tiriamos aplinkybės, kurios leistų nustatyti, kad atsakovės UAB „Elme metalas“ atžvilgiu buvo naudojama kitokio pobÅ«džio apgaulė. Atitinkamai nėra pagrindo pritarti abstraktiems skundo argumentams, kad įrodžius tyčinius kaltinamųjų veiksmus, susijusius su atsakovės atliekų tvarkymu, galėtų atsirasti pagrindas atleisti atsakovę UAB „Elme metalas“ nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti iÅ¡ jos priteistinÄ nuostolių dydį.

30. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės teiginiais, kad baudžiamojoje byloje bei šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai iš dalies yra tapatūs. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, jog ieškiniai yra pareikši skirtingais pagrindais. Iš baudžiamojo byloje pareikšto ieškinio sumos buvo atimtos tų atliekų, kurių gamintojai buvo identifikuoti, tvarkymo išlaidos. Šia aplinkybę įrodo ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-245/2020 esantis kaltinamasis aktas.

Aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. rugsėjo 11 d. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 503 950,46 Eur priteisimo iÅ¡ kaltinamųjų. Kaip matyti, didžiÄ jÄ dalį nurodytos ieÅ¡kinio sumos sudaro civilinio ieÅ¡kovo paskaičiuota žala gamtai. Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 166 397,07 Eur kildinamas iÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolių, kuriuos jis patyrė tvarkydamas atsakovei priskirtinas atliekas. Nuostolių dydis nustatytas pagal ieÅ¡kovo ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. lapkričio 21 d. sudarytÄ pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo paslaugų teikimo sutartį, 2017 m. gruodžio 22 d.

UAB „Žalvaris“ suteiktų paslaugų ataskaitÄ , tos pačios dienos patikrinimo aktÄ . Taigi ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti 166 397,07 Eur nuostoliai atsirado net vėliau nei baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, duomenų, kad ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje buvo tikslintas, nėra.

31. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, taip pat jie gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva.

32. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti Å¡aliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

33. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bÅ«tinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryÅ¡ys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryÅ¡ys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali bÅ«ti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryÅ¡ys nepakankamas, teismas turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimÄ , teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimÄ byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai bÅ«dingi tik bylos Å¡aliai arba trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylÄ konkretaus trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teismo turi bÅ«ti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, įvertinant to asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimÄ , sprendimo galimÄ Ä¯takÄ to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iÅ¡ Å¡alių arba ginčo objektu pobÅ«dį, faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

34. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės nurodyti asmenys D. J. ir Kauno rajono savivaldybė nėra patys pareiÅ¡kę pirmosios ar apeliacinės instancijos teismams praÅ¡ymo dėl jų įtraukimo į bylÄ suinteresuotais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų. Atsakovės praÅ¡ymas įtraukti Å¡iuos asmenis į bylÄ iÅ¡ esmės nemotyvuotas, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Be to, analogiÅ¡kas atsakovės praÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas ir pirmosios instancijos teismui. Atsakovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno rajono savivaldybė turėtų bÅ«ti atsakovės pusėje, kadangi savivaldybė prisiima pareigÄ sutvarkyti atliekas, tuo atveju jeigu nėra nustatomas atitinkamas atliekų turėtojas. D. J. taip pat turėtų bÅ«ti įtrauktas atsakovės pusėje, kadangi Å¡iam asmeniui pareikÅ¡ti kaltinimai susijusioje baudžiamojoje byloje.

35. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad lėšos atsakovės atliekoms sutvarkyti buvo suteiktos iÅ¡ valstybės biudžeto, t. y. lėšos buvo dalinai skirtos Kauno rajono savivaldybei ir Aplinkos apsaugos departamentui, kuris Å¡ioje byloje gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . IeÅ¡kinio patenkinimo atveju, lėšos bus grÄ Å¾intos į valstybės biudžetÄ , todėl departamentas Å¡iomis lėšomis disponuoti negalės. Civilinė ir baudžiamoji bylos nėra susijusios taip, kad bÅ«tų pagrindas įtraukti kaltinamÄ jį D. J. į civilinės bylos nagrinėjimÄ , be to nurodytų asmenų įtraukimas tik užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovo atstovės pozicija, netenkino atsakovės UAB „Elme metalas“ praÅ¡ymo į bylÄ Ä¯traukti praÅ¡omus asmenis.

36. Nesant apeliacinio skundo argumentų Å¡iuo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu neįtraukti Kauno rajono savivaldybės ir D. J. į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje. PrieÅ¡ingai, bylos faktinės aplinkybės ir ieÅ¡kovo atstovės iÅ¡dėstyta pozicija neleidžia teigti, kad Kauno rajono savivaldybę ir atsakovę sieja materialusis teisinis santykis, be to nėra pagrindo teigti, jog savivaldybei gali atsirasti prievolė ieÅ¡kovui kompensuoti atliekų tvarkymo iÅ¡laidas, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos jau yra apmokėtos iÅ¡ valstybės biudžeto skirtų lėšų (skirtos savivaldybei ir departamentui), kurias Å¡ioje byloje siekiama prisiteisti iÅ¡ atsakovės kaip atliekų turėtojos.

IÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su bylos nestabdymu, pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu nėra bÅ«tina įtraukti UAB „Jukneda“ buvusį vadovÄ D. J. Aptartos aplinkybės neleidžia spręsti, kad civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas gali turėti pakankamÄ Ä¯takÄ jo teisėms ir pareigoms. Dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ 37. Atsakovė UAB „Elme metalas” pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – Teisingumo Teismas) dėl Europos SÄ jungos teisės principo „teršėjas moka“ iÅ¡aiÅ¡kinimo ir prejudicinio sprendimo priėmimo.

Prašymas motyvuojamas poreikiu išaiškinti 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų OJ L 114 (toliau – Direktyva 2006/12/EB) ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas OJ L 312 (toliau – Direktyva 2008/98/EB) atitinkamas nuostatas, susijusias su principo „teršėjas moka“, taikymu ir aiškinimu. Atsakovės nuomone, nors Teisingumo Teismas jau yra sprendęs tam tikrus klausimus dėl šio principo taikymo, tačiau jie buvo visiškai kitokie, neatskleidžia ir nepaaiškina jo turinio Direktyvos 2008/98/EB prasme tais aspektais, kurie yra susiję su nagrinėjama byla.

38. Atsakovė UAB „Elme metalas” praÅ¡o Teisingumo Teismui užduoti tokius klausimus: 38.1. Ar pagal Europos SÄ jungos teisės principÄ â€žteršėjas moka“ ir atsižvelgiant į Direktyvos 2008/98/EB 15 straipsnio nuostatas, pirminis atliekų gamintojas lieka atsakingu už atliekų tvarkymÄ , net jeigu pagal sutartį yra patikėjęs (perdavęs) atliekų apdorojimÄ licencijuotai bei atitinkamos valstybinės institucijos prižiÅ«rimai privačiai įmonei, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas, ir su ja yra atsiskaityta už atliekų sutvarkymÄ ? 38.2.

Ar principo „teršėjas moka“ bei Direktyvos 2008/98/EB 15 straipsnio ir / ar Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 nuostatų kontekste pirmame klausime nurodytu atveju galėtų bÅ«ti taikoma miÅ¡ri (dalinė) valstybės ir jos institucijų, kaip atliekų tvarkytojų licencijuojamÄ veiklÄ prižiÅ«rinčių institucijų, bei pirminio atliekų gamintojo ir (ar) turėtojo atsakomybė už netinkamÄ atliekų sutvarkymÄ , bei kokie bÅ«tų tokios atsakomybės taikymo principai? 38.3. Ar Direktyvos 2006/12/EB bei Direktyvos 2008/98/EB ir / ar Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 nuostatų kontekste, Å«kio subjektui perėmus TIPK leidimÄ (dėl veiklos objekte), naujas objekto nuomininkas ir / ar naudotojas, neturintis jokių susitarimų su objekto savininku ir / ar anksčiau objekte veiklÄ vykdžiusiu Å«kio subjektu dėl pastarojo veikloje susidariusių atliekų tvarkymo, tampa objekto buvusio nuomininko ir / ar naudotojo veikloje susidariusių atliekų, esančių objekto teritorijoje, turėtoju bei įgyja pareigÄ jas sutvarkyti ir / ar kompensuoti susidariusių atliekų sutvarkymo iÅ¡laidas? 39.

IeÅ¡kovas 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė savo pozicijÄ dėl atsakovės praÅ¡ymo kreiptis į Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. IeÅ¡kovas nurodo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018, UAB „Elme metalas“ yra ėsdinimo rÅ«gščių atliekų gamintoja ir turėtoja. Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimu byloje C-1/03 pripažinta, kad pagal principÄ â€žteršėjas moka“, pareigÄ padengti su atliekų Å¡alinimu susijusias iÅ¡laidas turi asmenys, dėl kurių atsirado atliekos, nesvarbu, ar jie yra atliekų turėtojai, ankstesni turėtojai ar produktų, dėl kurių atsirado atliekos, gamintojai.

UAB „Elme metalas“ yra ėsdinimo rūgšties atliekų turėtoja ir gamintoja Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio prasme. Ieškovo teigimu, pirmasis atsakovės klausimas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo būtų pagrįstas, tik jei UAB „Elme metalas“ būtų pagrindusi, kad atliekos buvo perduotos teisės aktų nustatyta tvarka.

40. IeÅ¡kovo teigimu, antrasis atsakovės suformuluotas klausimas yra nesusijęs su nagrinėjamu ginču, kadangi Å¡ioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl ieÅ¡kovo galimų neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, t. y. nėra keliamas klausimas dėl valstybės deliktinės atsakomybės. Atsakovės suformuluotas trečiasis klausimas taip pat yra nepagrįstas. Teisingumo Teismo praktikoje atliekų turėtojo sÄ voka apibrėžiama plačiai, konkrečiai neįvardijant, ar paÅ¡alinti arba panaudoti atliekas apskritai privalo jų gamintojas ar turėtojas. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės praÅ¡ymÄ kreiptis į Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atmesti.

41. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to preliminarų nutarimÄ . Atsižvelgiant į tai, pagrindas teismui kreiptis į Teisingumo TeismÄ dėl preliminaraus sprendimo atsiranda tada, kai konkrečioje byloje turi bÅ«ti taikomos Europos SÄ jungos teisės normos, dėl kurių aiÅ¡kinimo ar galiojimo bylÄ nagrinėjančiam teismui kyla neaiÅ¡kumų.

42. Å alies byloje pateiktas praÅ¡ymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos SÄ jungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. PrieÅ¡ nuspręsdamas, kad tokia situacija egzistuoja, valstybės narės teismas turi bÅ«ti įsitikinęs, jog ji bÅ«tų lygiai tokia pat akivaizdi ir kitų valstybių narių teismams, ir Teisingumo Teismui (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje C-283/81). Pažymėtina, kad kilus neaiÅ¡kumų dėl Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimo tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali bÅ«ti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės iÅ¡aiÅ¡kinimo į Teisingumo TeismÄ (Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje C-160/14).

43. Tik nacionalinis teismas gali įvertinti, ar tinkamas SÄ jungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad nėra galimybių kilti pagrįstoms abejonėms, ir todėl jis gali nuspręsti nesikreipti į Teisingumo TeismÄ dėl jame iÅ¡kelto SÄ jungos teisės iÅ¡aiÅ¡kinimo klausimo (Teisingumo Teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje C-495/03, para. 37). Todėl pripažįstama, kad tik nacionalinis teismas, nagrinėjantis bylÄ ir turintis prisiimti atsakomybę dėl priimtino teismo sprendimo, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes vertina tiek prejudicinio sprendimo reikalingumÄ savo sprendimui priimti, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbÄ (Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas sujungtose bylose C-72/14 ir C-197/14).

44. Atsakovės nurodyti klausimai yra susiję su principo „teršėjas moka“ aiÅ¡kinimu dėl pirminio atliekų gamintojo atsakomybės, kai atliekų apdorojimas yra perduotas privačiam Å«kio subjektui ir yra visiÅ¡kai atsiskaityta už atliekų tvarkymÄ ; valstybės ir pirminio atliekų gamintojo ir (ar) turėtojo miÅ¡rios atsakomybės taikymu; atliekų tvarkymo pareigos perėmimu Å«kio subjektui perėmus tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ (TIPK). Taigi keliami klausimai yra susiję su principo „teršėjas moka“ taikymu ir aiÅ¡kinimu. Todėl svarbu nustatyti asmenis, kuriems taikoma atsakomybė už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus pagal šį principÄ .

45. Principas „teršėjas moka“ reiÅ¡kia, kad teršėjas turi atlyginti sukeltÄ Å¾alÄ aplinkai. Å is principas pripažįstamas įvairiuose Europos SÄ jungos teisės aktuose, susijusiuose su aplinkosauga (Geert Van Calster, Leonie Reins, EU Environmental Law, Edgar Elgar Publishing (2017), p. 37). Principas „teršėjas moka“ svarbus aplinkos apsaugos srityje todėl, kad juo teršėjai skatinami iÅ¡vengti tarÅ¡os. Be to, Å¡iuo principu siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos tarÅ¡os patirtas iÅ¡laidas (Generalinės advokatės J. Kokott 2009 m. balandžio 23 d. iÅ¡vada byloje C-254/08).

46. Direktyvos 2008/98/EB preambulės 26 punkte nustatyta, kad principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas. Atliekų gamintojas ir turėtojas atliekas turėtų tvarkyti taip, kad bÅ«tų užtikrinta aukÅ¡to lygio aplinkos ir žmogaus sveikatos apsauga. Å ios direktyvos 14 straipsnyje nustatyta, kad pagal principÄ â€žteršėjas moka“ atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai padengti produkto, iÅ¡ kurio susidarė atliekos, gamintojai ir kad tokio produkto platintojai gali pasidalyti Å¡ias iÅ¡laidas. Atsakomybė už atliekų tvarkymÄ nustatyta Å¡ios direktyvos 15 straipsnyje. Atliekų gamintojas apibrėžiamas kaip asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekos (pirminis atliekų gamintojas), arba asmuo, kuris atlieka iÅ¡ankstinio apdirbimo, maiÅ¡ymo ar kitas operacijas, dėl kurių pakinta tų atliekų pobÅ«dis arba sudėtis.

Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi atliekų (3 straipsnio 5 punktas).

47. Teisingumo Teismo praktikoje principo „teršėjas moka“ taikymo bei susijusių su atliekų tvarkymų asmenų pareigų aiÅ¡kinimo praktika yra pakankamai iÅ¡plėtota. Commune de Mesquer byloje Å¡is principas aiÅ¡kintas taikant 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų OL L 194 (toliau – Direktyva 755/442/EEB) 15 straipsnį (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje C-188/07). Å iame sprendime nustatyta, kad Å¡iuo atžvilgiu Direktyvos 75/442 15 straipsnyje numatyta, jog tam tikros asmenų kategorijos, nagrinėjamu atveju „ankstesni turėtojai“ arba „produkto, iÅ¡ kurio atliekos atsirado, gamintojas“, pagal principÄ â€žteršėjas moka“ gali bÅ«ti įpareigoti padengti atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

Å i finansinė pareiga tenka dėl jų prisidėjimo prie Å¡ių atliekų susidarymo ir tam tikru atveju iÅ¡ to iÅ¡plaukiančios tarÅ¡os grėsmės. Direktyvos 75/442 15 straipsnio antroje įtraukoje pavartojant jungtukÄ â€žarba“, numatyta, kad atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas privalo padengti aptariamų atliekų „ankstesni turėtojai“ arba „produkto, iÅ¡ kurio atliekos atsirado, gamintojas“. Pagal EB 249 straipsnį valstybės narės, kurioms skirta Direktyva 75/442, turėdamos teisę pasirinkti jos įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus, yra įpareigotos pasiekti rezultatÄ finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu.

Todėl jos turi įsitikinti, kad jų nacionalinė teisė leidžia išlaidas priskirti ankstesniems turėtojams arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojui.

48. Paul Van de Walle byloje aiÅ¡kinant Direktyvos 75/442/EEB 15 straipsnį, pripažinta, kad pagal principÄ â€žteršėjas moka“ atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas turi padengti turėtojas, kuris pasirÅ«pina, kad atliekas tvarkytų įmonė, vykdanti jų Å¡alinimÄ , ir (arba) ankstesni turėtojai arba produkto, dėl kurio atsirado atliekos, gamintojai. Todėl direktyva neatmeta galimybės, kad tam tikrais atvejais atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas padengtų vienas ar keli ankstesni turėtojai, t. y. fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie nėra nei atliekų gamintojai, nei turėtojai.

Direktyvoje 75/442 atskirtas panaudojimo bei paÅ¡alinimo operacijų faktinis įvykdymas, už kurį atsako kiekvienas „atliekų turėtojas”, nesvarbu, ar jis yra jų gamintojas, ar valdytojas, ir pareiga padengti Å¡ių operacijų iÅ¡laidas, kuri pagal principÄ â€žteršėjas moka” nustatyta asmenims, dėl kurių atsirado atliekos, nesvarbu, ar jie yra atliekų turėtojai ar ankstesni turėtojai, ar produktų, dėl kurių atsirado atliekos, gamintojai (Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje C-1/03).

49. IÅ¡ esmės minėtose bylose suformuota principo „teršėjas moka“ taikymo praktika taikoma ir vėlesnėse bylose. Pavyzdžiui, VG Čistoća d.o.o. byloje pripažinta, kad pagal Direktyvos 2008/98 14 straipsnį ir principÄ â€žteršėjas moka“ atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Å i finansinė pareiga tiems turėtojams tenka dėl jų prisidėjimo prie Å¡ių atliekų susidarymo. Kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų finansavimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems „turėtojams“, pažymėtina, kad valstybės narės, remdamosi Direktyvos 2008/98 15 straipsniu, turi užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos gavėjai, kaip „turėtojai“ pagal Å¡ios direktyvos 3 straipsnį, kolektyviai padengtų visas atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimas byloje C-335/16).

Aiškinant to paties principo „teršėjas moka“ turinį, pripažįstama, kad subjektams taikomos pareigos tiek dėl žalos prevencijos, tiek dėl jos ištaisymo (Teisingumo Teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimas byloje C-129/16).

50. Taigi apibendrinant Å¡iuos Teisingumo Teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad asmens, atsakingo pagal principÄ â€žteršėjas moka“, sÄ voka suprantama plačiai ir ji apima pirminį atliekų gamintojÄ arba ankstesnį ar dabartinį atliekų turėtojÄ . Toks aiÅ¡kinimas siejamas su Å¡ių asmenų prisidėjimu prie atliekų susidarymo. IÅ¡ esmės Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 5 punkte atliekų turėtojo sÄ voka taip pat apibrėžiama plačiai, apimanti visus asmenis, kurie turi atliekų. Tai reiÅ¡kia, kad pagal principÄ â€žteršėjas moka“, žalÄ turi atlyginti ir asmuo, kuris anksčiau ar dabar turi atliekų. Todėl sprendžiant dėl pirmojo atsakovės klausimo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Teisingumo Teismo praktika Å¡iuo klausimu yra pakankamai aiÅ¡ki.

51. Antruoju klausimu atsakovė UAB „Elme metalas“ praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti valstybės ir jos institucijų, kaip atliekų tvarkytojų licencijavimo veiklÄ prižiÅ«rinčių subjektų, atsakomybės sÄ lygas.

52. Pažymėtina, kad SESV 267 straipsniu įtvirtinta procedÅ«ra yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, kuria naudodamasis Teisingumo Teismas pateikia nacionaliniams teismams Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimÄ , kurio jiems reikia jų nagrinėjamai bylai iÅ¡spręsti (Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje C-197/10). Teisingumo Teismo užduotis nagrinėjant praÅ¡ymus priimti prejudicinį sprendimÄ yra padėti vykdyti teisingumÄ valstybėse narėse, o ne patarti teismams bendrais ar hipotetinio pobÅ«džio klausimais (Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje C-197/10) 53.

Atsižvelgiant į prejudicinio sprendimo procedÅ«rÄ , SESV 267 straipsnyje Teisingumo Teismo jurisdikcija aiÅ¡kiai susieta su tam tikromis sÄ lygomis. Prejudiciniai klausimai privalo bÅ«ti susiję su ES teisės nuostatomis, dėl kurių iÅ¡aiÅ¡kinimo ar teisėtumo kilo abejonių pagrindinėje byloje. Be to, praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikusi institucija turi bÅ«ti valstybės narės teismas ir sprendimo pateiktu klausimu jam reikia, kad galėtų priimti sprendimÄ pagrindinėje byloje (Generalinio advokato Nils Wahl 2017 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡vada byloje C-627/15).

54. Tai reiÅ¡kia, kad prejudicinis klausimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir konkrečiai susijęs su Europos SÄ jungos teisės taikymu konkrečioje byloje. Atsakovės nurodyti Europos SÄ jungos teisės aktai nenustato ieÅ¡kovo, kaip atliekų tvarkytojų licencijuojamÄ veiklÄ prižiÅ«rėjusios institucijos, atsakomybės klausimo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad Å¡is klausimas nėra susijęs su ginčo dalyku (bylos ginčo dalykas yra atsakovės atsakomybė dėl aplinkosaugos aktų pažeidimų). Todėl atsakovės praÅ¡ymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo antruoju klausimu atmetamas kaip tiesiogiai nesusijęs su Europos SÄ jungos teisės taikymu Å¡ioje byloje.

55. Trečiuoju klausimu atsakovė praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti Europos SÄ jungos teisės aktų taikymÄ tuo atveju, kai Å«kio subjektui perėmus TIPK leidimÄ tenka pareiga sutvarkyti ir (ar) kompensuoti jų sutvarkymo iÅ¡laidas, kurios atsirado dėl anksčiau tame objekte veikusio Å«kio subjekto veiklos.

56. Minėta, kad Europos SÄ jungos teisėje atliekų turėtojo sÄ voka suprantama plačiai. Pagal Direktyvos 2008/98/EB 14 straipsnio 1 dalį, atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Tai reiÅ¡kia, kad taikant minėtÄ nuostatÄ nėra reikÅ¡minga, ar atliekų sutvarkymo iÅ¡laidos atsirado dėl anksčiau tame objekte veikusio Å«kio subjekto veiklos, kadangi tokia pareiga kyla tiek ankstesniam, tiek dabartiniam atliekų turėtojui. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir Teisingumo Teismo praktika suformuota anksčiau cituotose Commune de Mesquer, Paul Van de Walle ir VG Čistoća d.o.o. bylose.

57. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atsakovės UAB „Elme metalas“ praÅ¡ymÄ kreiptis į Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atmeta kaip nepagrįstÄ . Dėl nuostolių tvarkant aplinkÄ (atliekas) atlyginimo 58. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

59. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) aktualiÄ redakcijÄ , esant neiÅ¡vengiamai (realiai) žalos aplinkai grėsmei, Å«kio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo Å¡i grėsmė, privalo nedelsdamas imtis visų bÅ«tinų žalos aplinkai prevencijos priemonių. Jeigu neiÅ¡vengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė nepaÅ¡alinama, nepaisant Å«kio subjekto taikytų žalos aplinkai prevencijos priemonių, Å«kio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministerijÄ arba jos įgaliotÄ institucijÄ aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Jeigu Å«kio subjektas nevykdo Å¡iame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, bÅ«tinus veiksmus, užtikrinančius terÅ¡alų ir (arba) kitokių darančių žalÄ aplinkai veiksnių skubiÄ kontrolę, sulaikymÄ , paÅ¡alinimÄ ar kitokį valdymÄ siekiant sumažinti ar iÅ¡vengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkÅ«rimo priemones ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkÅ«rimo priemonių iÅ¡laidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalÄ aplinkai asmuo, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo bÅ«tinas priemones (321 straipsnis).

60. Visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių terÅ¡alų ir (arba) kitokių darančių žalÄ aplinkai veiksnių skubiÄ kontrolę, sulaikymÄ , paÅ¡alinimÄ ar kitokį valdymÄ siekiant sumažinti ar iÅ¡vengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkÅ«rimo priemonių iÅ¡laidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus Å¡io įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina Å«kio subjektas, padaręs žalÄ aplinkai arba sukėlęs neiÅ¡vengiamÄ (realiÄ ) žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis).

Savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos iÅ¡ Å«kio subjekto, padariusio žalÄ aplinkai arba sukėlusio neiÅ¡vengiamÄ (realiÄ ) žalos aplinkai grėsmę, susigrÄ Å¾ina iÅ¡laidas, kurias jos patyrė dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių terÅ¡alų ir (arba) kitokių darančių žalÄ aplinkai veiksnių skubiÄ kontrolę, sulaikymÄ , paÅ¡alinimÄ ar kitokį valdymÄ siekiant sumažinti ar iÅ¡vengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkÅ«rimo priemonių vykdymo ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus Å¡io įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje.

Jeigu Å«kio subjektas pateikia prievolės atlyginti minėtas iÅ¡laidas ir nuostolius užtikrinimÄ , savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos Å¡ias iÅ¡laidas ir nuostolius susigrÄ Å¾ina pasinaudodamos pateiktomis užtikrinimo priemonėmis (322 straipsnis).

61. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnį Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetencijÄ ieÅ¡kinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikÅ¡ti Å«kio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neiÅ¡vengiamÄ (realiÄ ) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kuriÄ buvo nustatytas atsakingas Å«kio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys terÅ¡alų ir (arba) kitokių darančių žalÄ aplinkai veiksnių skubiÄ kontrolę, sulaikymÄ , paÅ¡alinimÄ ar kitokį valdymÄ siekiant sumažinti ar iÅ¡vengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkÅ«rimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iÅ¡ minėtų aplinkybių atsirado vėliau.

Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokiÄ Å¾alÄ aplinkai arba neiÅ¡vengiamÄ Å¾alos aplinkai grėsmę, atsiradusiÄ dėl jų Å«kinės veiklos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytus atvejus (34 straipsnis).

62. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovės UAB „Elme metalas“ priteisti 166 397,07 Eur nuostolių tvarkant aplinkÄ (atliekas) atlyginimÄ . IeÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė neteisėtai perdavė pavojingas atliekas (ėsdinimo rÅ«gÅ¡tis) atliekų tvarkymo įmonei UAB „Jukneda“, kuri neturėjo reikiamo leidimo tokio pobÅ«džio atliekų tvarkymui, ir kurios buvo rastos laikomos UAB „Jukneda“ valdomoje teritorijoje. Kadangi atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai sutvarkyti atliekas (perduoti galutiniam atliekų tvarkytojui), jai kilo atsakomybė už netinkamai perduotų atliekų tvarkymÄ , t. y. atlyginti iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovas patyrė tvarkydamas (utilizuodamas) atsakovės pavojingas atliekas, keliančias grėsmę aplinkai.

63. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatė, kad pagal pavojingų atliekų lydraščius UAB „Elme metalas“ atliekų tvarkymo įmonei UAB „Jukneda“ perdavė 146,296 t ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties laikinam sandėliavimui, kuri buvo rasta kaip neteisėtai laikoma (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „Jukneda“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡duotÄ pavojingų atliekų tvarkymo licencijÄ ir 2012 m. liepos 3 d. iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ , Å¡i įmonė Å¡ias atliekas galėjo tvarkyti tik vežimo ir eksporto bÅ«dais, galėjo rinkti rÅ«gÅ¡tinių tirpalų atliekas, rÅ«gÅ¡tis, rÅ«gÅ¡tis iÅ¡skiriančias atliekas, tačiau Å¡ių rÅ«gščių laikyti neturėjo teisės. IeÅ¡kovo nurodyti atsakovės UAB „Elme metalas“ pavojingų atliekų vežimo kiekiai, rūšis sutampa su svėrimo aktais, lydraščiais, atsakovės UAB „Elme metalas“ atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų formomis.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog už UAB „Elme metalas“ nurodyto kiekio ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekų sutvarkymÄ patyrė 166 397,07 Eur iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas, organizuodamas ir įvykdydamas UAB „Elme metalas“ pavojingų 146,296 t ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties atliekų sutvarkymÄ , veikė atsakovės UAB „Elme metalas“ interesais, todėl atsakovė UAB „Elme metalas“ turi atlyginti visas ieÅ¡kovo turėtas atliekų sutvarkymo iÅ¡laidas.

64. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Elme metalas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir iš esmės nurodo, kad ji niekaip nėra susijusi su atliekų susidarymu, t. y. atsakovė nėra nei atliekų gamintoja, nei atliekų turėtoja. Atsakovė netgi nebuvo sutartinių santykių su atliekų tvarkytoja UAB „Jukneda“ šalimi. Sutartis buvo sudaryta siekiant sutvarkyti UAB „Vakarų cinkas“, o ne UAB „Elme metalas“ atliekas. Kadangi UAB „Elme metalas“ niekada nebuvo ir nėra aptariamų atliekų turėtoja, ji negali būti privalomojo nurodymo sutvarkyti atliekas subjektu bei atitinkamai negali būti atsakove pagal civilinį ieškinį, kurio pagrindas tariamas administracinio akto (privalomo departamento nurodymo sutvarkyti atliekas) nevykdymas.

Vienintelė atsakovės sÄ saja su aptariamomis atliekomis yra tai, jog jos buvo paimtos iÅ¡ patalpų, kurias iki atsakovės veiklos pradžios nuomojosi UAB „Vakarų cinkas“. Atliekas savo tara ir savo transporto priemonėmis iÅ¡ Å¡ių patalpų pasiėmė atliekų tvarkytoja UAB „Jukneda“.

65. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Å ia taisykle siekiama proceso ekonomiÅ¡kumo, kad nebÅ«tų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Praktines Å¡ios taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai teismai jau yra iÅ¡sprendę ginÄÄ , jų sprendimu neturėtų bÅ«ti abejojama (žr., pvz., 2006 m. sausio 12 d. sprendimo byloje Kehaya ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 47797/99).

66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo yra iÅ¡samiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktÄ ; kt.).

67. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių įrodinėti nereikia, jos negali bÅ«ti ginčo objektas kitoje, vėliau iÅ¡keltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios iÅ¡imčių iÅ¡ pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ Ä¯siteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl Å¡ių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, Å¡ios iÅ¡imtys turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, kt.).

68. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamento Kauno agentÅ«ros 2016 m. balandžio 20 d. privalomuoju nurodymu Nr. 7 atsakovė UAB „Elme metalas“ buvo įpareigota neteisėtai UAB „Jukneda“ perduotas druskos rÅ«gščių atliekas, kurios rastos 2015 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini), perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, atliekų perdavimÄ patvirtinančius dokumentus pateikti departamentui.

Nurodymas buvo grindžiamas aplinkybe, kad UAB „Jukneda“ Atliekų tvarkymo valstybės registre buvo įsiregistravusi atliekų naudojimo bÅ«dÄ R13 (R1-R12 veikloms skirtų atliekų laikymas) ir neturėjo teisės tvarkyti Å¡alinimui skirtų atliekų, taigi atliekos (druskos rÅ«gÅ¡tis) nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimai, nurodantys, kad atliekų turėtojas turi perduoti atliekas įmonei pagal sutartis dėl Å¡ių atliekų naudojimo ir (arba) Å¡alinimo.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, atliekų tvarkymo bÅ«dai R12 ir R13 nurodyti kaip tarpinio naudojimo, o D13 ir D15 kaip tarpinio Å¡alinimo operacijos. Atliekų tvarkytojai, tvarkantys atliekas Å¡iais bÅ«dais, neturėtų bÅ«ti laikomi galutiniais tvarkytojais, o atliekų tvarkytojas, nežinodamas kaip jo atliekos bus sutvarkytos, neturėtų perduoti atliekų tokiam tvarkytojui.

69. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Elme metalas“ 2016 m. balandžio 29 d. skundÄ , 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-43 Kauno agentÅ«ros 2016 m. balandžio 20 d. privalomÄ jį nurodymÄ Nr. 7 paliko nepakeistÄ . Kauno apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėję UAB „Elme metalas“ skundÄ dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo, 2017 m. vasario 28 d. sprendimu skundÄ atmetė. Teismas nustatė kad UAB „Elme metalas“ turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, kad UAB „Jukneda“ yra ne tik registruotas Atliekų tvarkytojų registre, turi licencijÄ , bet gali rinkti ir (ar) laikyti ir (ar) Å¡alinti tokias pavojingas, kodu 11 01 05* pažymėtas, atliekas, kokiomis atliekų tvarkymo veiklomis gali užsiimti, kokiais kiekiais, kokiose teritorijose.

Å iÄ atsakovės pareigÄ teismas kildino iÅ¡ bendrojo principo „teršėjas moka“, 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvos (75/442/EEB) dėl atliekų 4, 8, 15 straipsnių, Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. reglamento Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 2 straipsnio 8 punkto, 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas preambulės 26 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4, 8, 16, 17 dalių, 4 straipsnio 1 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių 36 punkto, 1 priedo 2.1 punkto, taip pat iÅ¡ Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto.

70. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Elme metalas“ pagal sutartis perduotos pavojingos ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekos (atliekų kodas 11 01 05*) negalėjo bÅ«ti sutvarkytos UAB „Jukneda“, nes Å¡i įmonė pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡duotÄ pavojingų atliekų tvarkymo licencijÄ ir 2012 m. liepos 3 d. iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ , ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties atliekas (atliekų kodas 11 01 05*) galėjo tvarkyti tik S2 (vežimas) ir S4 (eksportas) bÅ«dais, galėjo rinkti rÅ«gÅ¡tinių tirpalų atliekas, rÅ«gÅ¡tis, rÅ«gÅ¡tis iÅ¡skiriančias atliekas, tačiau Å¡ių rÅ«gščių laikyti neturėjo teisės. UAB „Jukneda“ galėjo Å¡ias pavojingÄ sias atliekas tvarkyti tik pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 36.4. papunkčio reikalavimus, kuris numato, kad atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius, o pavojingÄ sias atliekas – ne vėliau kaip per 48 val. nuo jų paėmimo.

71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad UAB „Elme metalas“, numatydama sutartyse su UAB „Jukneda“ druskos rÅ«gÅ¡ties tirpalo perdavimÄ utilizavimui, privalėjo įsitikinti Å¡io subjekto teise tvarkyti perduodamas pavojingas atliekas Å¡alinimo (D9) bÅ«du. IÅ¡samÅ«s duomenys apie UAB „Jukneda“ buvo Atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl UAB „Elme metalas“ turėjo bÅ«ti žinomi. Perduodama tvarkyti pavojingas atliekas įmonei, kuri neturėjo teisės jų laikyti ir Å¡alinti, neturėdama susitarimo su įmone, kuri turi teisę Å¡alinti pavojingas atliekas, UAB „Elme metalas“ nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi tinkamais tvarkant atliekas ir užtikrinant jų paÅ¡alinimÄ aplinkai saugiu bÅ«du, todėl jai iÅ¡lieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymÄ . Ginčijamais administraciniais sprendimais UAB „Elme metalas“ buvo pagrįstai įpareigota nesutvarkytas atliekas perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Elme metalas“ veiksmai neatitiko sÄ Å¾iningumo ir geros verslo praktikos principų bei atliekų tvarkymo srityje bÅ«dingų ir bÅ«tinų elementariausių, taip pat atsargumo principu grindžiamų elgesio reikalavimų.

72. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad apeliantės UAB „Elme metalas“ teiginiai, jog nagrinėjant bylÄ nebuvo tiriami 2016 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys, jos vertinami argumentai, kad nėra įrodyta, jog druskos rÅ«gščių atliekos, kurios rastos 2015 m. gruodžio mėn. UAB „Jukneda“ priklausančiame nelegaliame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo perduotos UAB „Elme metalas“, atmestini, nes, remiantis UAB „Jukneda“ 2015 m. vasario 10 d. pateikta atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, UAB „Elme metalas“ pavojingų atliekų lydraščiais, ėsdinimo rÅ«gÅ¡tys UAB „Jukneda“ veikloje buvo gautos tik iÅ¡ UAB „Elme metalas“.

73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusiais Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi yra konstatuotos prejudicinės faktinės aplinkybės, kad UAB „Jukneda“ priklausančiame nelegaliame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), rastos pavojingos atliekos (ėsdinimo rÅ«gÅ¡tys) priklauso UAB „Elme metalas“, kaip atliekų turėtojai, todėl jai iÅ¡lieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymÄ .

Kaip matyti iÅ¡ administracinių teismų procesinių sprendimų turinio, UAB „Elme metalas“ atsakomybė už atliekų sutvarkymÄ yra grindžiama Å¡iam ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktų normomis, taip pat atsakovės nurodomu principu „teršėjas moka“ (Å¡ios nutarties 69 punktas). Bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su administracinių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisinėmis iÅ¡vadomis bei spręsti, kad rastos atliekos nėra susijusios su UAB „Elme metalas“, t. y. ji nėra nei atliekų gamintoja, nei turėtoja.

Taigi, esant Å¡ioms teismų konstatuotoms aplinkybėms, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta atsakovės pagrindinė civilinės atsakomybės sÄ lygÄ â€“ neteisėti veiksmai, todėl pagrįstai Aplinkos apsaugos įstatymo 322 – 33 straipsnių pagrindu atsakovei yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo.

74. Å ioje civilinėje byloje atsakovės papildomai nurodytos ir administracinėje byloje netirtos aplinkybės, neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Tai, kad atsakovė UAB „Elme metalas“ nebuvo sutartinių santykių su atliekų tvarkytoja UAB „Jukneda“ Å¡alimi ar tai, kad sutartis neva buvo sudaryta siekiant sutvarkyti UAB „Vakarų cinkas“, o ne UAB „Elme metalas“ atliekas, nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės. Kaip minėta, Europos SÄ jungos teisėje atliekų turėtojo sÄ voka suprantama plačiai.

Pagal Direktyvos 2008/98/EB 14 straipsnio 1 dalį, atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Tai reiÅ¡kia, kad taikant minėtÄ nuostatÄ nėra reikÅ¡minga, ar atliekų sutvarkymo iÅ¡laidos atsirado dėl anksčiau tame objekte veikusio Å«kio subjekto veiklos, kadangi tokia pareiga kyla tiek ankstesniam, tiek dabartiniam atliekų turėtojui (Å¡ios nutarties 45 – 50 punktai). Pažymėtina, kad nors UAB „Elme metalas“ ir UAB „Vakarų cinkas“ yra skirtingi juridiniai asmenys, tačiau pagal byloje esančius duomenis ir vieÅ¡ai prieinamus registrus (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Å¡ios įmonės per akcininkę AB „Vakarų laivų gamykla“ yra glaudžiai susijusios, t. y. buvo / yra Å¡ios bendrovės dukterinės įmonės, tam tikru laikotarpiu turėjo / turi tÄ patį vadovÄ , naudojo / naudoja analogiÅ¡kÄ logotipÄ , veikė / veikia tose pačiose patalpose – gamykloje.

Be to, kaip iÅ¡ esmės pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas atsakovė UAB „Elme metalas“ ne tik perėmė UAB „Vakarų cinkas“ patalpose vykdytÄ metalo padengimo cinku karÅ¡tuoju bÅ«du veiklÄ , kurios metu susidaro ėsdinimo rÅ«gÅ¡ties atliekos, bet ir perėmė Å¡iai buvusiai įmonei 2009 m. vasario 18 d. iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ , pagal pavojingų atliekų lydraščius perdavė pavojingas atliekas UAB „Jukneda“. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pati UAB „Elme metalas“ savo raÅ¡tuose ieÅ¡kovui yra nurodžiusi, kad buvo pakeistas tik įmonės pavadinimas.

75. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad rastos atliekos nėra niekaip susijusios su UAB „Elme metalas“, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikytini nereikÅ¡mingais ir apeliacinio skundo argumentai, jog TIPK leidimo koregavimas nesukuria naujajam įrenginio naudotojui prievolių dėl buvusio naudotojo veiksmų (neveikimo). Kaip matyti, AB „Vakarų laivų gamykla“ viena priklausanti įmonė UAB „Elme metalas“ iÅ¡ esmės perėmė likviduojamos tos pačios akcininkės dukterinės įmonės UAB „Vakarų cinkas“ veiklÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks juridinių asmenų pasikeitimas, koks nustatytas Å¡iuo atveju, negali panaikinti atsakovės atsakomybės už tinkamÄ atliekų sutvarkymÄ , nes tai bÅ«tų nesuderinama su minėtu Europos SÄ jungos teisės principu „teršėjas moka“. Atkreiptinas dėmesys, kad principu „teršėjas moka“ siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos tarÅ¡os patirtas iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos neturi bÅ«ti užkraunamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei, ir turi bÅ«ti nepamirÅ¡tamos, bet priskiriamos už tarÅ¡Ä atsakingiems asmenims.

Su principu „teršėjas moka“ būtų nesuderinama tai, jeigu tokie asmenys, dėl kurių susidarė atliekos, galėtų išvengti Pagrindų direktyvoje dėl atliekų numatytų finansinių pareigų (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 23 sprendimas Futura Immobiliare srl Hotel Futura, Meeting Hotel, Hotel Blanc, Hotel Clyton und Business srl prieš Comune di Casoria, C-254/08).

76. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada, kad visas 186,533 t skysčio kiekis buvo bÅ«tent ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡tis, o ne kokia kita medžiaga. Pažymėtina, kad tvarkant atliekas, ieÅ¡kovo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ ir subtiekėja laboratorija M&S Umweltprojekt GmbH atliko preliminarų atliekų indentifikavimÄ ir nustatė, kad rastos atliekos yra ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡tis. Atliekų preliminaraus identifikavimo duomenys buvo įraÅ¡yti į kiekvienÄ pavojingų atliekų vežimo lydraÅ¡tį, nurodant identifikuotos atliekos kodÄ pagal atliekų nomenklatÅ«rÄ .

Atsakovė UAB „Eime metalas“ buvo vienintelė įmonė, kuri UAB „Jukneda“ perdavė tvarkyti ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas. Tai patvirtina 2014 m. UAB „Jukneda“ atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, atliekų priėmimo perdavimo aktai. Be to, ši aplinkybė konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vakarų cinkas“ ir / ar UAB „Elme metalas“ veikloje susidariusios atliekos, kurios pagal lydraščius buvo perduotos UAB „Jukneda“, buvo būtent ėsdinimo (druskos) rūgštys.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „Jukneda“ iÅ¡ atsakovės UAB „Elme metalas“ perimtas atliekas bÅ«tų perdavusi galutiniam atliekų tvarkytojui ar kitam subjektui. Taigi byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti, kad 186,533 t skysčio kiekis buvo atliekos – ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡tys, už kurių tinkama sutvarkymÄ yra atsakinga atsakovė.

77. Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo pateikęs atsakovei privalomojo nurodymo dėl 135,857 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų sutvarkymo (nurodymas pateiktas dėl 50,676 t), nelaikytina reikšminga atsakovės civilinės atsakomybės kilimui. Kaip minėta, byloje pakanka duomenų nustatyti, kad ieškovo sutvarkytas visas kiekis (186,533 t) ėsdinimo (druskos) rūgšties yra atsiradęs iš UAB „Vakarų cinkas“ ir / ar UAB „Elme metalas“ veiklos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė tik deklaratyviai nurodo, jog negavusi privalomojo nurodymo dėl viso kiekio atliekų sutvarkymo, negalėjo užsitikrinti savo teisėtų interesų apsaugos.

Tiek iÅ¡ Å¡ios civilinės, tiek iÅ¡ administracinės bylos matyti, kad atsakovė niekada nepripažino savo pareigos sutvarkyti atliekas, nepaisė ieÅ¡kovo geranoriÅ¡ko siÅ«lymo pasiimti atliekas, todėl nėra pagrindo teigti, jog privalomajame nurodyme įraÅ¡ytas atliekų kiekis turėjo kokiÄ nors esminę reikÅ¡mę atsakovei.

78. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. ieÅ¡kovas su UAB „Žalvaris“ sudarė pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini). paslaugų teikimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ minėtu adresu esančio sandėlio UAB „Žalvaris“ iÅ¡vežė ir perdavė Å¡alinimui: 114,675 t preliminariai identifikuotų atliekų, 89,637 t užterÅ¡to grunto, 31,208 t užterÅ¡to skysčio, 282,452 t nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų, iÅ¡ viso 517,972 t pavojingų ir nepavojingų atliekų.

Pagal pirkimo dokumentus (sutartį) ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties sutvarkymo kaina yra 940 Eur be PVM / t (1 137,40 Eur su PVM / t). IeÅ¡kovas už BUAB „Jukneda“ sandėlyje laikytų 146,296 t ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties sutvarkymÄ sumokėjo 166 398,50 Eur su PVM, likęs 40,237 t ėsdinimo (druskos) rÅ«gÅ¡ties kiekis nebuvo sutvarkytas, kadangi nepakako lėšų, už jį ieÅ¡kovė priteisti nepraÅ¡o. Pažymėtina, kad sutvarkytus atliekų kiekius patvirtina UAB „Žalvaris“ pavojingų atliekų lydraščiai, patikrinimo aktas ir priedai, krovinių važtaraščiai.

Nors į bylÄ nebuvo pateikti konkretÅ«s mokėjimų nurodymai, tačiau Å¡ių aplinkybių pakanka pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir jos dydį. IeÅ¡kovo sumokėta suma UAB „Žalvaris“ nurodoma su PVM, todėl nėra pagrindo spręsti, jog iÅ¡ priteistinos sumos turėtų bÅ«ti atimtas PVM. Be to, Å¡ioje byloje teismas neturi pareigos priteistinÄ sumÄ vertinti galimai kilsiančių mokestinių prievolių kontekste.

79. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodyti ieškovo veiksmai (neveikimas) – neva netinkama atliekų tvarkytojų priežiūra, neturi įtakos atsakovės civilinei atsakomybei ar jos dydžiui. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais būtų galima nustatyti, kad ieškovas netinkamai vykdė savo įgaliojimus aplinkosaugos priežiūros srityje. Be to, atsakovės atsakomybė šioje byloje kilo ne dėl UAB „Jukneda“ neteisėtai vykdomos veiklos, o dėl pačios atsakovės netinkamai pasirinkto atliekų tvarkymo būdo – jų perdavimo netinkamam subjektui.

Dėl bylos procesinės baigties 80. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti atsakovės UAB „Elme metalas“ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

81. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 82. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovė UAB „Elme metalas“ neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Duomenų apie ieÅ¡kovo (valstybės institucijos) patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Danutė GasiÅ«nienė Aldona Tilindienė