490d1d49-98d8-44df-9619-9b2cff7fc4d4 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-88-485/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53114-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum, nuteistojo D.

J. gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, nukentėjusiosios M. R. atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – 8 (aštuoniais) mėnesiais 22 (dvidešimt dviem) dienomis, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius iš neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, bei D.

J. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. J. neskirta. Nukentėjusiosios M. R. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D. J. nukentėjusiosios M. R. naudai priteita 1 000 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iÅ¡ D. J. nuspręsta priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias teikiant teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai M.

R., tai yra 342,29 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 29 ct) valstybės naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. J. nuteistas dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 5 d. apie 22.25 val., panaudodamas tiksliai nenustatytÄ ugnies Å¡altinį, tyčia visuotinai pavojingu bÅ«du, t. y. padegdamas, sunaikino M. R. priklausančiÄ 1 000 eurų vertės malkinę su joje buvusiomis 200 eurų vertės malkomis bei kartu apgadino 500 eurų vertės Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tokiais savo tyčiniais veiksmais sunaikino ir apgadino M. R. priklausančio turto už 1 700 eurų.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka D. J. kaltei pagrįsti ir jo veika teisingai bei pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, todėl jis pripažintas kaltu, padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir jam paskirta sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

3. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pripažinti, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. 3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai ir neiÅ¡samiai.

Jų patikimumas baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis nepatikrintas teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryÅ¡io ir nevertino visų byloje esančių įrodymų visumos. 3.2. Nuteistasis teigia, jog jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Pirmosios instancijos teisme savo kaltės jis nepripažino ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigÅ«nų buvo priverstas jÄ pripažinti.

Pasak apelianto, pareigÅ«nai jam nurodė, jog pripažinus kaltę, jam nebus paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal teismų praktikÄ , kaltinamojo kaltės pripažinimas nustatomas tada, kai jis pripažįsta visas esmines veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės turinčias aplinkybes ir tai daro neverčiamas. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog apklausus tyrėjÄ V. L. ir policijos pareigÅ«nus M. Z. bei D. P., teismas nenustatė jokio poveikio, dėl kurio kaltinamasis, jį apklausiant kaip įtariamÄ jį ikiteisminio tyrimo metu, bÅ«tų davęs bÅ«tent tokius parodymus, kokie buvo paraÅ¡yti, tačiau, nuteistojo manymu, natÅ«ralu, jog pareigÅ«nai ir negalėjo duoti kitokių parodymų, tačiau jie nepaneigia kaltinamojo parodymų, o tiesiog yra prieÅ¡taringi. PareigÅ«nų M.

Z. ir D. P. parodymų prieÅ¡taringumas tarpusavyje tik patvirtina, kad pareigÅ«nai siekia nutylėti esmines aplinkybes, kurios susijusios su grasinimu ir vertimu pripažinti kaltę. Be to, pasak apelianto, savęs apkalbėjimo faktas iÅ¡ dalies patvirtinamas ir psichiatrinės ekspertizės metu jo duotais paaiÅ¡kinimais, kuriuose atsispindėjo kaltės neigimas bei paaiÅ¡kinimas, jog, jei nuteistasis nepripažintų kaltės, jis bÅ«tų suimtas ir niekas nebÅ«tų pasirÅ«pinęs gyvuliais. Tai, kad nuteistojo kaltės pripažinimas atsirado bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai jis buvo policijos pareigÅ«nų iÅ¡vežtas iÅ¡ namų, patvirtina liudytojos E. Å . parodymai, jog jai ir kitiems policijos pareigÅ«nams atvykus į nuteistojo namus, paklaustas apie gaisrÄ , D.

J. savo kaltę neigė. Tai patvirtina ir minėtos liudytojos 2018 m. lapkričio 6 d. tarnybinis praneÅ¡imas. Apelianto teigimu, dėl suvartoto alkoholio kiekio ir vaistų, buvo nesunku jį įtakoti apkalbėti save, kas ir buvo padaryta ikiteisminio tyrimo metu. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma jam esant neblaiviam, neužtikrinant teisės turėti gynėjÄ . Jam teikiamų pasiraÅ¡yti dokumentų turinio jis nesuprato, nors ir neneigia fakto, kad juos pasirašė.

Be to, nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, tačiau kitų įrodymų byloje nėra. 3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nuteistojo kaltę paneigia ir liudytojos E. P. parodymai, jog ji įformino įvykį ir apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ . Pėdsakų, kurie patvirtintų tvoros perlipimo iÅ¡ nuteistojo namų pusės faktÄ , ji nenustatė, jokios brydės nesimatė. 3.4.

Atkreipiamas dėmesys, jog iÅ¡ byloje esančių įrodymų aiÅ¡kiai matyti, kad gaisro priežastis objektyviais duomenimis nebuvo tiksliai nustatyta. Nors apylinkės teismas konstatavo, jog tiesioginių įrodymų, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ veikÄ nėra, tačiau įstatymas nedraudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Tokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, jog liudytojas V. Å . matė nuteistÄ jį tos dienos pavakare vaikÅ¡tantį prie tvoros, tačiau tokie parodymai buvo duoti tik teisminio nagrinėjimo metu, o ikiteisminio tyrimo metu tokie parodymai fiksuoti nebuvo.

Atkreipiamas dėmesys, jog Å¡is liudytojas teigia nuteistÄ jį įžiÅ«rėjęs tamsiu paros metu 30–40 metrų atstumu, kai tuo tarpu teisme negalėjo tinkamai perskaityti jam duodamos priesaikos, motyvuojant tuo, kad jo regėjimas blogas ir problemų dėl jo turi nuo mažens. D. J. vaikščiojimo prie tvoros aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas E. Ž.. Jis davė abstrakčius parodymus, kad jam atvykus į įvykio vietÄ , buvo pasakyta, kad kažkas kažkur vaikščiojo, neįvardijant konkretaus asmens.

Be to, liudytoja policijos pareigÅ«nė E. P. parodė, kad nukentėjusioji jai pasakė, jog jos sutuoktinis ar sugyventinis matė nuteistÄ jį vaikščiojantį palei tvorÄ . Tiek Å¡i liudytoja, tiek kitas pareigÅ«nas A. R. nurodė, kad buvo atėję į nuteistojo namus, tačiau durų niekas neatidarė. Be to, teismas nurodė, kad prie gaisro buvo susirinkę daug kaimynų, tačiau nuteistojo prie gaisravietės nebuvo ir todėl galimai nuteistasis yra padegėjas. Tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi, kaip nurodė liudytojas, gaisrÄ gesinęs pareigÅ«nas E. Ž., įvykio vietoje buvo tik savininkai ir ugniagesiai, o kaimynų nebuvo. 3.5.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog įvykio dienÄ buvo svarstomas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo D. J. panaikinimo ir tai galėjo neabejotinai sukelti pastarojo pyktį ir norÄ kerÅ¡yti už, anot nukentėjusiosios, 2018 m. spalio 11 d. įvykusį konfliktÄ , yra absurdiÅ¡kas. 3.6. Be to, skunde teigiama, jog nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ galėjo įvykdyti perlipdamas per tvorÄ ir įeidamas į malkinę, tačiau faktas, ar įmanoma perlipti metalinį sietÄ , nebuvo tiriamas. 3.7.

Pažymima, kad niekas nuteistajam nedraudžia vaikščioti po jo namų valdÄ , joks įstatymas jo neįpareigoja bÅ«ti gaisro kilimo vietoje, joks psichologas ar kitos srities specialistas negali nustatyti nuteistojo pykčio ir kerÅ¡to protrÅ«kio galimybių, todėl skundžiamo nuosprendžio motyvai vertinami kaip prielaidos. 3.8. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamos bylos medžiaga sudaro objektyvų pagrindÄ abejoti bylÄ nagrinėjusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Teisėjas, tirdamas įrodymus, juos apraÅ¡ydamas nuosprendyje bei vertindamas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi įrodymus iÅ¡dėstė selektyviai, akivaizdžiai atsirinkdamas tik tuos įrodymus ir jų dalis, kurios pagrindžia kaltinimo versijÄ , tuo tarpu gynybai palankius įrodymus ir jų dalis apskritai nutylėjo, jų nenurodydamas nei nuosprendžio apraÅ¡omojoje, nei motyvuojamoje dalyje.

Be to, pasak nuteistojo, dalies įrodymų turinys nuosprendyje yra iÅ¡ esmės iÅ¡kraipytas, teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir iÅ¡imtinai vienpusiÅ¡ki. Be to, teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina tai, kad nuosprendžio paskelbimo data buvo numatyta 2019 m. spalio 11 d., tačiau jis buvo paskelbtas daug anksčiau, tai yra spalio 2 d., taigi teismas turėjo iÅ¡ankstinę pozicijÄ apeliantÄ nuteisti. Be to, teismas atmetė versijas, jog pastatas galėjo užsidegti dėl elektros instaliacijos ar tyčinio padegimo.

Teismas tik prielaidų bÅ«du konstatavo, kad, jei bÅ«tų įvykęs trumpasis jungimas, bÅ«tų užsidegęs stogas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tiriama trumpo jungimo kibirkÅ¡ties nukritimo galimybė. 3.9. Pasak apelianto, teismas nutylėjo aplinkybę, jog jokių degių medžiagų ar skysčiu nuteistojo namuose nerasta. Taip pat jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nebuvo rasta ant nuteistojo drabužių. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriami D. J. batai, nors parodymuose užraÅ¡yta, kad jis kojomis sutrypė sukrautÄ krÅ«velę.

Nebuvo gretinamas paduose esantis dirvožemis su dirvožemiu iÅ¡ gaisravietės. Parodymų patikrinimo metu nebuvo aiÅ¡kinamos perlipimo per tvorÄ galimybės. Atliktas parodymų patikrinimas buvo formalus, nuteistasis nebuvo nuėjęs į įvykio vietÄ , neparodė, kokiu bÅ«du jis tai padarė.

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ nukentėjusioji M. R. nurodo su skundu nesutinkanti, praÅ¡o jo netenkinti.

5. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme D. J. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Nukentėjusiosios atstovė ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl jam inkriminuotos padarytos nusikalstamos veikos įrodytumo. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui kyla pareiga užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

8. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo netinkamai parengtos perduoti teismui baudžiamosios bylos kontekste, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs esminių netinkamo teisės taikymo klaidų skundžiamame pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, privalo jas ištaisyti.

9. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla Marijampolės apylinkės teismui buvo perduota Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros (VilkaviÅ¡kyje) prokurorui 2018 m. lapkričio 19 d. suraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. SistemiÅ¡kai analizuojant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad prokuroro pareiÅ¡kimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaip ir kaltinamasis aktas, yra procesinis dokumentas, kuriame galutinai formuluojamas kaltinimas asmeniui, kartu apibrėžiamos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Taigi Å¡is dokumentas yra vienos pusės – valstybinio kaltintojo – pozicija, kuri užimama procese ir argumentuojama, kodėl bÅ«tent tokios pozicijos yra laikomasi.

10. Prokuroro pareiÅ¡kimo turiniui keliamus reikalavimus įtvirtina BPK 427 straipsnio 1 dalis, t. y. jame, be kita ko, turi bÅ«ti nurodoma ir trumpai apraÅ¡oma padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tÄ veikÄ . Å ie BPK 427 straipsnyje nurodyti pareiÅ¡kimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka reikalavimai prokurorui yra privalomi. Teismui turi bÅ«ti perduota tik tinkamai parengta byla (Konstitucinio teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai siejama ne tik su netrukdomu bylos nagrinėjimu teisme, bet ir su tarptautinių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų kaltinamam garantuojama teise žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai pasiruoÅ¡ti gynybai.

11. Pagal aptartas BPK 427 straipsnio nuostatas, prokuroro pareiÅ¡kime apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nurodyti: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. BPK 429 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io kodekso 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiÅ¡kimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamasis aktas (o tuo pačiu prokuroro pareiÅ¡kimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka) neatitinka jam keliamų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos Å¡ioje normoje iÅ¡vardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, 2K-254/2013).

Pagal teismų praktikÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ . Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡ios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (prokuroro pareiÅ¡kime) ir atitinkamai nuosprendyje turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012).

12. BK 187 straipsnyje, kuris priskiriamas nusikaltimams nuosavybei, numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai tyčiniais kaltininko veiksmais (neveikimu) sugadinamas kitam asmeniui priklausantis turtas, kuris turi materialinę vertę. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis konstruojama kaip materialioji, todėl jÄ kvalifikuojant bei apraÅ¡ant asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn veiksmus, jam formuojamame kaltinime (įtarime) turi bÅ«ti tiksliai nurodyti visi dėl Å¡io jo veikimo (ar neveikimo) kilę padariniai, be kita ko, turto sugadinimu ar sunaikinimu padarytos žalos dydis.

Pažymėtina, kad aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyti svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ kvalifikuojantys požymiai, tarp kurių – nusikalstamos veikos padarymas visuotinai pavojingu bÅ«du (tai yra atsakomybę Å¡iuo atveju sunkina ne tik atsiradusi konkreti žala, bet ir pats nusikaltimo padarymo bÅ«das) ir kartu su juo kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatomi padariniai (koks turtas buvo sunaikintas ar sugadintas), neteisėti veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. Be to, kadangi požymiai, apibÅ«dinantys veikimo bÅ«dÄ ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobÅ«džio, jie kiekvienoje byloje turi bÅ«ti teismo nustatomi ir įvertinami atskirai, pagal konkrečias bylos aplinkybes.

13. Kartu pažymėtina, kad asmens prieÅ¡ingais teisei (nusikalstamais) veiksmais tikslus padarytos žalos dydis svarbus ne tik kvalifikuojant jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal atitinkamus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytus požymius, tačiau, nustačius kitas baudžiamosios atsakomybės kilimo sÄ lygas, ir skiriant bausmę kaltininkui apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tai yra Å¡iuo atveju atsižvelgiama tiek į sunaikinto ar sugadinto turto kiekį, jo paskirtį, tiek į nukentėjusiojo turtinę padėtį, prarasto turto reikÅ¡mę.

14. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, D. J. 2018 m. lapkričio 6 d. buvo įteiktas pirminis praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu. Å iame įtarime apraÅ¡ant jo galimai atliktus neteisėtus veiksmus, buvo nurodyta jais padaryta žala, kuri sudarė 1 700 Eur. Vertinant byloje esančiÄ medžiagÄ matyti, jog Å¡i žala buvo nurodyta iÅ¡ preliminariai nukentėjusiosios M. R. pateiktų paaiÅ¡kinimų, kuriais ji nurodė, jog žalos dydis bus tikslinamas su draudimo bendrove.

Tęsiant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2018 m. lapkričio 7 d. AB „Lietuvos draudimas“ buvo pateiktas reikalavimas nurodyti, kokia konkrečiai žala buvo padaryta M. R. dėl sunaikinto ir sugadinto turto, pateikiant tai patvirtinančių dokumentų kopijas (1 t., b. l. 54). Atsakydama į pateiktÄ reikalavimÄ , 2018 m. lapkričio 15 d. minėta draudimo bendrovė pateikė informacijÄ , kurioje nurodė sunaikinto ir apgadinto turto vertę, kuri didesnė nei pirminiame D. J. 2018 m. lapkričio 6 d. įteiktame praneÅ¡ime apie įtarimÄ .

15. Atsižvelgiant į naujai ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes dėl nukentėjusiosios sunaikinto ir sugadinto turto vertės, 2018 m. lapkričio 19 d. D. J. buvo įteiktas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (1 t., b. l. 74), kuriame nurodytas kitoks nei pirminiame įtarime apraÅ¡ytos žalos dydis, taip pat D. J. veiksmai iÅ¡dėstyti kitu bÅ«du, jie apraÅ¡yti naudojant skirtingas nei pirminiame įtarime formuluotes. TÄ pačiÄ dienÄ D. J. buvo apklaustas pagal naujai jam įteiktÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir, po 2018 m. lapkričio 6 d. praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo savo kaltę pripažinęs visiÅ¡kai, analizuojamu atveju jis nurodė atsisakantis duoti parodymus, atsakinėti į pateiktus klausimus bei neiÅ¡sakė pozicijos dėl pareikÅ¡to įtarimo.

16. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktikÄ , yra privalomi. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 patvirtintų Rekomendacijų dėl praneÅ¡imo apie įtarimÄ parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu 7 punkte numatyta, kad naujas (patikslintas ar galutinis) praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teikiamas tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys (BPK 187 straipsnio 2 dalis). Ä®teikus paskesnį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , ankstesnis praneÅ¡imas apie įtarimÄ netenka galios.

17. Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo parengtas ir įteiktas patikslintas (galutinis) praneÅ¡imas apie įtarimÄ D. J. ir jis pagal šį įtarimÄ apklaustas kaip įtariamasis, tai yra 2018 m. lapkričio 19 d., prokuroras surašė pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kuriame formuojant kaltinimÄ D. J., buvo atkartotas pirminis 2018 m. lapkričio 6 d. praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kuris, kaip matyti iÅ¡ aptartų generalinio prokuroro rekomendacijų, neteko galios.

Pakartotinai galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kuris atitiktų pirminį D. J. įteiktÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jam nebuvo įteiktas ir jis dėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių pakartotinai nebuvo apklaustas. Taigi akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui galutiniu įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ laikomas 2018 m. lapkričio 19 d. praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡io prokuroro padaryto proceso pažeidimo neiÅ¡taisė, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo pagal prokuroro pareiÅ¡kime dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytÄ kaltinimÄ (atitinkantį pirminį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ) ir D.

J. pripažino kaltu padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagal jame nurodytas veikos padarymo aplinkybes.

18. Kaip jau aptarta, viena iÅ¡ esminių aplinkybių, kuriÄ bÅ«tina nustatyti baudžiamojo proceso metu asmenį traukiant atsakomybėn pagal BK 187 straipsnį, yra jo neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala (be kita ko, ir jos dydis materialine iÅ¡raiÅ¡ka) bei priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ios žalos ir asmens veikimo (ar neveikimo). Prokuroro pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiÅ¡kime dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, apraÅ¡ius kaltinimÄ , kuris formuojamas D.

J., nurodomi baudžiamosios bylos lapai, nukreipiantys į galutinį jam suformuotÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , tačiau, kaip minėta, pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos veikos padarymo aplinkybės, kurios visiÅ¡kai atitinka pirminį įtarimÄ , ir Å¡is baudžiamojo proceso pažeidimas negali bÅ«ti iÅ¡taisomas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, kadangi prokuroras teismui baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė kaltinant asmenį dėl jo veiksmais kilusių padarinių, dėl kurių galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ jam nebuvo pareikÅ¡tas, ir dėl to visas baudžiamasis procesas pirmosios instancijos teisme buvo ydingas, o asmens, traukiamo atsakomybėn, teisė į teisminę gynybÄ buvo iÅ¡ esmės suvaržyta.

19. Pagal teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 dalyje nurodytÄ sprendimÄ gali priimti esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylÄ . Kaip jau aptarta anksčiau, prokuroro pareiÅ¡kimas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka savo esme atitinka kaltinamÄ jį aktÄ bei iÅ¡ jo suraÅ¡ymo ir perdavimo teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga kylantys padariniai, su BPK XXXI skyriaus Antrame skirsnyje nurodytomis iÅ¡imtimis, atitinka tuos padarinius, kurie asmeniui iÅ¡ esmės kiltų jo bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagal teismui pateiktÄ kaltinamÄ jį aktÄ .

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškimas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitinka BPK 427 straipsnyje jam keliamų reikalavimų. Šie trūkumai yra esminiai, dėl jų apsunkintas bylos nagrinėjimas teisme, taip pat neužtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyje garantuota kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Å ių pažeidimų iÅ¡taisyti teisme galimybės nėra, kadangi baudžiamojo proceso įstatymai pareigÄ Ä¯teikti asmeniui galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir jį apklausti pagal jame nurodytas aplinkybes deleguoja iÅ¡skirtinai ikiteisminio tyrimo subjektams. Dėl to daroma iÅ¡vada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra naikintinas ir byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiÅ¡kimas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, ir tai trukdo nagrinėti bylÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 427 straipsnio 1 dalimi, 429 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiÅ¡kimas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, ir tai iÅ¡ esmės trukdo nagrinėti bylÄ teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika