490d0f3f-e863-41a4-a193-c178d4b96c92 · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-1812-402/2017 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00825-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, raÅ¡ytinio peroceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde, kurį patikslino (b. l. 4, 9), nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 7 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad minėtu laikotarpiu gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Gyvenamųjų patalpų plotÄ dar labiau mažino jose įrengtų baldų užimamas plotas. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos, buvo drėgna ir Å¡alta. Pažymėjo, kad nepakankamas patalpų apÅ¡vietimas kenkė regėjimui. Teigė, kad bÅ«nant drausmės grupėje neturėjo judėjimo laisvės, kadangi pasivaikščiojimo laikas - 2 val. per parÄ - buvo per trumpas, pareiÅ¡kėjas nespėdavo pasimankÅ¡tinti, nusiprausti. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ .Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

42) pareiÅ¡kėjas su atsakovo atsiliepimu nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių yra neteisingi, kadangi 10 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 18 miegamųjų vietų; 20 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje – 10 vietų; 16 bÅ«rio 5 patalpoje – 14 vietų; 16 bÅ«rio 4 miegamajame - 14 vietų; 11 bÅ«rio 2 patalpoje – 14 vietų; 11 bÅ«rio 3 patalpoje – 14 vietų; 20 bÅ«rio 3 miegamajame – 10 vietų.Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 12-16, 47-52) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo užtikrinta. Akcentavo, jog galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Jei pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtame bÅ«ryje, jis galėjo kreiptis į įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar jo perkėlimo į kitÄ bÅ«rį, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartÄ tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai.

Pažymėjo, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Pataisos namų atskirame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normos reikalavimus. Nors pareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad bÅ«nant drausmės grupėje jis nespėdavo nusiprausti ar atlikti kitų reikalų per dvi valandas, tačiau pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnį, drausmės grupei paskirtiems nuteistiesiems pasivaikščioti skiriamos dvi valandos.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas vartoja narkotines medžiagas nuo 2011 m., todėl skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl pablogėjusios sveikatos atmestini. Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 7 d.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose pažeidžiant minimaliÄ teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 26 d.

– 10 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 45,60 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,8 kv. m. (45,60/12) ploto; nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. kovo 7 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. – 20 būrio 6 miegamajame, kurio plotas 30,31 kv. m., įrengta 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,78 kv. m. (30,31/8) ploto; nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. – 16 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 45,10 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. (45,10/12); nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. birželio 6 d.

– 16 būrio 4 miegamajame, kurio plotas 44,57 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,71 kv. m. (44,57/12); nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. birželio 21 d. – 11 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 43,96 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,66 kv. m. (43,96/12); nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 11 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 44,39 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m. (44,39/12); nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.– 13 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 34,46 kv. m., įrengta 11 vietų, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m. (34,46/11); nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d.

– 9 bÅ«rio 1 miegamajame, kurio plotas 34,13 kv. m., įrengtos 8 vietos, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m. (34,13/11); nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. - 20 bÅ«rio 4 miegamajame, kurio plotas 30,37 kv. m., įrengta 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m. (30,37/8) ploto; nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. sausio 4 d. - 20 bÅ«rio 3 miegamajame, kurio plotas 31,56 kv. m., įrengta 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,94 kv. m. (31,56/8) ploto; nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 24 d., nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 7 d., - 20 bÅ«rio 1 miegamajame, kurio plotas 29,53 kv. m., įrengta 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m. (29,53/8) ploto; nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 14 d. - 20 bÅ«rio 5 miegamajame, kurio plotas 30,07 kv. m., įrengta 8 vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. (30,07/8) ploto (b. l. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24).Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

42) pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad atsakovo atstovo į bylÄ pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių neatitinka tikrovės. Nurodė, kad 10 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 18 miegamųjų vietų; 20 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje – 10 vietų; 16 bÅ«rio 5 miegamojoje patalpoje – 14 vietų; 16 bÅ«rio 4 miegamajame - 14 vietų; 11 bÅ«rio 2 patalpoje – 14 vietų; 11 bÅ«rio 3 patalpoje – 14 vietų; 20 bÅ«rio 3 miegamajame – 10 vietų. PareiÅ¡kėjas į bylÄ taip pat pateikė Alytaus pataisos namų nuteistųjų liudijimus raÅ¡tu (b. l. 43, 44), tačiau, teismas pažymi, kad Å¡ie asmenys yra pareiÅ¡kėjo pažįstami, laisvės atėmimo bausmę atlieka tuose pačiuose pataisos namuose ir jų parodymai negalėtų bÅ«ti laikomi ir vertinami, kaip objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galimÄ spręsti, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime bei iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ Alytaus pataisos namų kompiuterinės sistemos „Įskaita“ duomenų bazės, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių bei kamerų plotÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 7 d., kalint Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. pinkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos ir kaupėsi drėgmė.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , tuo pačiu iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kad patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo padidinimas yra susijęs su lango iÅ¡kirtimu (padidinimu), spręstina, jog Å¡iuo atveju negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėto neveikimo, nes Å¡ie apÅ¡vietimo įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 3 punktas).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , grindė aplinkybėmis, kad drausmės grupėje pasivaikščiojimai truko tik dvi valandas per dienÄ , tačiau jam Å¡io laiko nepakako.

Teismas pažymi, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnį, drausmės grupėse laikomiems nuteistiesiems kasdien suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščiojimui. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamos pasivaikščiojimų trukmės atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad patalpose buvo Å¡alta. Atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos namų atskirame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normos reikalavimus.

Tačiau teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ .

Tačiau į bylÄ pateikti medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad vartojo narkotines medžiagas nuo 2011 metų (b. l. 27), todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti negalavimai, sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl Å¡ių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo.Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Natalja Zelionkienė