2025-03-19 Nr. AB-4883-3-61-3-00462-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-404-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00462-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. M. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2025 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 25S19101 (toliau – ir Sprendimas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nurodymas skunde vertintinas kaip rašymo apsirikimas ir taisytinas į Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties) 14026 straipsniu bei nurodo, kad jeigu Sprendimo vykdymas nebus sustabdytas, pareiškėjas turės išvykti iš šalies, nors pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje yra išduotas studijoms, pareiškėjas negalės užbaigti magistro baigiamojo darbo ir jį apsiginti. Pareiškėjas akcentavo, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad jis taip pat yra pateikęs prašymą leidimui gauti ir darbo pagrindu, jis yra dirbantis, turi kur gyventi ir gali aprūpinti save iki bus išnagrinėtas jo skundas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo N. M. R. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo dalykas šioje administracinėje byloje yra Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. liepos 31 d., teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas dėl pareiškėjo skunde aptariamų argumentų yra būtinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-66-556/2024).

Teismas vertino, kad prielaidos, jog pareiškėjas neturėtų galimybių užbaigti savo magistro baigiamojo darbo ir jo apsiginti, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pareiškėjas nepagrindė šių argumentų įrodymais.

Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindų būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog nesustabdžius skundžiamo Sprendimo pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjas N. M. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pasikeitęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) reguliavimas lemia, kad Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, todėl, nesustabdžius sprendimo vykdymo, pareiškėjas būtų priverstas išvykti iš Lietuvos. Neišvykus iš Lietuvos, pareiškėjui galėtų būti užkirstas kelias gyventi Lietuvos Respublikoje, jis būtų deportuotas ir jam kiltų reali grėsmė daugiau nepatekti atgal į šalį, tokiu būdu, jam visam laikui būtų užkirstas kelias baigti magistro studijas, kurioms jis skyrė pakankamai daug lėšų ir laiko. Pareiškėjui yra likę tik apsiginti magistro baigiamąjį darbą, t. y. jis beveik yra užbaigęs savo studijas, dėl kurių atvyko į Lietuvą. Grėsmė pareiškėjui yra ne tikėtina, bet reali.

Pareiškėjo įsitikinimu, prašymas ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, o taip pat nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Pareiškėjas nurodo, kad Mykolo Romerio universitetas (toliau– ir MRU) pranešimu informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjui suteiktos akademinės atostogos nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo trukmę, skundas nebus išnagrinėtas ir neįsiteisės iki nurodyto laikotarpio, todėl, jeigu nebūtų taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui būtų užkirstas kelias ne tik tinkamai ir laiku pabaigti koreguoti savo magistro baigiamąjį darbą, tačiau ir jį apsiginti, dalyvaujant gynimo procese MRU. Tai lemtų dar didesnes neigiamas pasekmes pareiškėjui, jis gali būti pašalintas iš MRU, nors praktiškai dalyvavo visame studijų procese, taip nukentėtų ne tik pareiškėjas, bet ir visuomenė prarastų galimybę turėti kvalifikuotą specialistą, nebūtų pasiektas tikslas, dėl kurio pareiškėjui ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas teigia, kad turėdamas išvykti iš šalies, jis neturėtų galimybių užbaigti savo magistro baigiamojo darbo ir jo apsiginti, kadangi darbo koregavimui yra būtina lankytis bibliotekoje, naudotis įvairia literatūra, kurios jis negalės rasti internete, tuo labiau, būdamas savo gimtojoje šalyje. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjui yra būtina koreguoti savo mokslinį darbą, kurį jis rašo tema – (duomenys neskelbtini). Šiam darbui užbaigti pareiškėjui taip pat yra būtina rinkti medžiagą bei informaciją iš tiriamosios įmonės, o tam yra būtina būti Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepadarytų žalos nei valstybei, nei visuomenei, kadangi pareiškėjas nekelia jokios grėsmės saugumui, yra studentas, kuris, jau balandžio mėnesį bus grąžintas iš akademinių atostogų tęsti mokslus ir apginti savo magistro baigiamąjį darbą.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui suteiktų akademinių atostogų tikslas nėra magistro baigiamojo darbo rašymas, todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčijamas Sprendimas užkerta pareiškėjui kelią pabaigti savo magistro baigiamąjį darbą ir jį apsiginti atmestini, kaip su ginčijamu Sprendimu nesusiję argumentai.

Atsakovas mano, kad nepatogumai, kuriuos pareiškėjas gali patirti nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, negali būti vertinami kaip didelė ir neatitaisoma žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių dėl ginčijamo Sprendimo, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo svarstymai apie tai, kad kelionė į Bangladešą ir atgal studentui yra didelė finansinė našta, kad jam gali būti taikomos sankcijos (deportacija), yra hipotetinio pobūdžio, pagrįsti prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje ir nepagrindžia realiai galinčios kilti didelės ir neatitaisomos žalos.

Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri numato, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimų užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas, teikdamas skundą, kartu prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindų būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog nesustabdžius skundžiamo Sprendimo pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, kad Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, todėl pareiškėjas bus priverstas išvykti iš Lietuvos, o neišvykus iš Lietuvos, jis bus deportuotas ir neturėtų galimybės daugiau patekti į šalį bei baigti magistro studijas, kurioms skyrė daug lėšų ir laiko. Pareiškėjas akcentuoja, kad magistro baigiamojo darbo užbaigimui jam būtina būti Lietuvoje, be kita ko, vykimas į Bangladešą ir atgal, pareiškėjui yra labai didelė finansinė našta.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023).

Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jo nurodytus argumentus (pareiškėjas gali būti išsiųstas iš šalies, patirti su tuo susijusių finansinių nuostolių, nepabaigti magistro studijų, nors liko tik magistro darbo apsigynimas), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumas ir pagrįstumas, o galimos žalos atsiradimas siejamas iš esmės ne su skundžiamu Sprendimu, o galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas (Sprendimo vykdymo sustabdymas) reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas byloje neįrodė, kad nagrinėjamu atveju, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjas negalės parengti magistro baigiamojo darbo bei jo apsiginti, be to patirs finansinių nuostolių, savaime neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos nepatvirtina.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. M. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė