2022-06-08 Nr. AB-15297-3-61-3-02479-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-491-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02479-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. P., M. P., L. K. ir L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. P., M. P., L. K. ir L. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai M. P., M. P., L. K. ir L. T. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas), pareiškėjui M. P. 500 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjoms L. K., M. P., L. T. – po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 11 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), mirė M. P. sutuoktinė, L. K. ir M. P. mama, L. T. dukra J. P.. Atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada ir policijos darbuotojas konstatavo J. P. mirtį. Mirusiosios kūną uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grinda“ darbuotojai išvežė tirti į Tarnybos Vilniaus skyrių mirties priežasčiai nustatyti. Pareiškėjas M. P. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.30 val. atvyko į minėtą skyrių paimti mirusios sutuoktinės kūną, kurį ruošėsi šarvoti.

Paimdamas maiše buvusį sutuoktinės kūną, pareiškėjas jo neatidarė, o apie 17.00 val. atvykęs į šarvojimo salę ir atidaręs karstą pamatė, kad jame – ne sutuoktinės J. P., tačiau žymiai vyresnės moters, ant kurios kairės rankos riešo buvo kortelė su užrašu „J. P.“, palaikai. Pareiškėjas susisiekė su Tarnybos Vilniaus skyriaus atsakingu ekspertu, apie 18.00 val. nuvyko į Tarnybą, kurioje jam buvo paaiškinta, kad sutuoktinės J. P. lavonas, identifikuotas kaip M. D. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)), buvo išvežtas kremuoti į Kėdainių krematoriumą, o jam buvo atiduotas M.

D. lavonas, suklydus identifikuotas kaip J. P.. Atsakovo darbuotoja apie 19.00 val. po pokalbio su krematoriumo darbuotojais telefonu pasakė, kad sutuoktinės J. P. kūnas jau nuo 17.30 val. kremuojamas, proceso sustabdyti neįmanoma. Taip pat paaiškino, kad urną su J. P. pelenais galės atvežti tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., todėl pareiškėjas pats nuvyko į Kėdainių krematoriumą, parašė prašymą išduoti sutuoktinės pelenus ir, juos gavęs, grįžo į Vilnių. J. P. palaidota 2018 m. rugpjūčio 15 d. Liepynės kapinėse, Vilniuje.

Po šio įvykio pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėją T. B., siekdamas išsiaiškinti, kas netinkamai atliko pareigas. Dėl šio įvykio Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2019 m. kovo 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje. Nors ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstami atsakovo darbuotojų veiksmai, o prokuroro 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu tyrimas nutrauktas, tačiau, pasak pareiškėjų, neginčytinai patvirtinta, kad Tarnybos teismo medicinos ekspertai S. C. ir K.

Z. (K. Z.), taip pat administratorė I. G. neatliko visų būtinų veiksmų, siekdami įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, todėl lavonus sumaišė ir pareiškėjui vietoje J. P. palaikų išdavė M. D. palaikus. Pareiškėjai dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

3. Pareiškėjai teigė, kad UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo supainioti J. P. ir M. D. kūnų, kadangi į UAB „Ligamis“ patalpose esantį morgą J. P. kūnas atvežtas ir dokumentai užpildyti 2018 m. rugpjūčio 12 d., o M. D. – 2018 m. rugpjūčio 13 d. Akivaizdu, jog mirusiųjų kūnai buvo sumaišyti būtent atsakovo darbuotojams priimant, tiriant ir išduodant J. P. ir M. D. lavonus.

4. Pareiškėjas M. P. nurodė, kad dėl sutuoktinės lavono sukeitimo turėjo papildomai vykti į Tarnybos Vilniaus skyrių, vežti M. D. palaikus į Kėdainių krematoriumą bei pasiimti kremuotos savo sutuoktinės pelenus, todėl jis patyrė 500 Eur turtinę žalą, kurią sudaro kelionės išlaidos. Taip pat dėl sutuoktinės lavono sukeitimo M. P. patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad žmonos mirtis buvo staigi ir netikėta, ji mirė labai jauna. Pareiškėjo teigimu, atsisveikinimas pagal krikščioniškas tradicijas turėjo kompensuoti šią skausmingą netektį, tačiau dėl atsakovo darbuotojų nerūpestingumo ir neatidumo jis negalėjo palydėti velionės į paskutinę kelionę su artimais žmonėmis. Dėl šios priežasties iki dabar vartoja vaistus nuo depresijos ir nemigos. J. P. norėjo būti palaidota Liepynės kapinėse, labai bijojo kremavimo, todėl pareiškėjas iki šiol jaučia kaltę, jog negalėjo išpildyti paskutinės jam labai brangios sutuoktinės valios. Pareiškėjui iki šiol kyla abejonių, ar Kėdainių krematoriumo išduotoje urnoje yra būtent sutuoktinės pelenai, kuriuos jis palaidojo, o atvykus aplankyti jos kapo kyla neigiami jausmai ir jaudulys. Vietoje rūpinimosi laidotuvėmis, jis patyrė didžiulį stresą, kad atgautų jau ne mirusiosios kūną, bet tik urną su pelenais. M. P. grįžo su urna 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 2 val. nakties. Patyrė psichologinį sukrėtimą, dvigubai didesnius neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas taip pat turėjo patirti išgyvenimus ir ikiteisminio tyrimo metu, kai teko iš naujo prisiminti lavonų sukeitimo detales.

5. Pareiškėja L. K. nurodė, kad dėl mamos lavono sukeitimo patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą. Teigė, kad ji buvo šokiruota, kai 2018 m. rugpjūčio 14 d. su sese ir tėčiu atvažiavo į šarvojimo salę atsisveikinti su mirusia mama, tačiau, nuėmus karsto dangtį, pamatė svetimos, žymiai vyresnės moters lavoną, apvilktą jų mamai išrinktais laidojimo drabužiais. Pasak pareiškėjos, akivaizdžiai skyrėsi veido bruožai, kūno apimtys, batų dydis. Patikrinus ant riešo kortelę, atsirado dar daugiau panikos, nes ant kortelės buvo užrašytas jų mamos vardas ir pavardė. Dar didesnis šokas ištiko, kai atsakovo darbuotojai pareiškėjams paaiškino, jog J. P. kūnas išvežtas kremuoti. Pareiškėja iki šiol nėra tikra, ar tikrai palaidojo savo mamos pelenus. Dėl Tarnybos darbuotojų klaidos ir aplaidumo ji negalėjo atsisveikinti su mama pagal krikščioniškas tradicijas. Atvažiavus į kapines, kyla abejonės, ar ji iš tiesų lanko savo mamos kapą. Pareiškėją žeidžia ir tai, kad jos mama nenorėjo būti sudeginta, tai jai atrodė nepriimtina.

6. Pareiškėja M. P. savo patirtą neturtinę žalą dėl mamos netekties taip pat vertino 20 000 Eur ir prašė ją atlyginti iš esmės analogiškais motyvais, kuriuos nurodė jos sesuo L. K.. Pažymėjo, kad apie mamos mirtį sužinojo būdama pas močiutę (duomenys neskelbtini). Netikėta žinia sukrėtė, kadangi ji nespėjo nei pamatyti, nei atsisveikinti su mama, todėl pagrįstai tikėjosi atsisveikinti su ja pagal krikščioniškas tradicijas šarvojimo salėje bei laidotuvių metu kapinėse. Pareiškėja taip pat dalyvavo renkant karstą, kryžių, laidojimo batus ir drabužius. Atvažiavus į šarvojimo salę atsisveikinti su mama, ją ištiko šokas, kai, nuėmus karsto dangtį, pamatė vyresnės moters lavoną, apvilktą jos mamai išrinktais laidojimo drabužiais. Moters plaukai buvo pražilę, rankos susiraukšlėjusios, kūnas daug mažesnis nei mamos. Pareiškėją ištiko panika, kur dingo mamos kūnas, tuo pačiu atsirado menka viltis, kad ji dar gyva. Po daugelio tėčio skambučių į Tarnybą paaiškėjo, kad lavonas buvo sumaišytas su kitu ir išvežtas į krematoriumą deginti. Pareiškėją apėmė liūdesys, nes mama buvo jai sakiusi, kad nenori būti sudeginta. Be to, pareiškėja patyrė sunkius išgyvenimus ir 2018 m. rugpjūčio 15 d., kai urna buvo šarvojama (duomenys neskelbtini) bažnyčios šarvojimo salėje ir vėliau palaidota Liepynės kapinėse. Pareiškėja iki šiol nėra tikra, ar palaidojo mamos pelenus, nes nematė jos kūno, nevežė į krematoriumą, tik gavo urną žodžiu patvirtinus, kad čia yra mamos pelenai.

7. Pareiškėja L. T. dėl patirtų išgyvenimų ir sukrėtimų taip pat prašė priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad žinią, jog šarvojimo salėje yra ne J. P., o kitos moters kūnas, ji gavo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vakare žentas M. P. ją informavo, kad mirusios dukters kūnas buvo sukeistas ir išvežtas į Kėdainių krematoriumą. Dėl tokio atsakovo darbuotojų neatsakingumo ji labai įsižeidė, patyrė stresą, ilgą laiką negalėjo užmigti be vaistų. Iki šiol ją kankina nemiga, pakriko nervai, skauda širdį. Pareiškėja, kaip ir visi kiti mirusiosios artimieji, iki šiol nėra įsitikinusi, ar iš tiesų palaidotoje urnoje buvo būtent jos dukters pelenai.

8. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9. Tarnyba nurodė, kad neginčija fakto, jog įvyko klaida, sukeitus mirusiosios J. P. su kitos mirusios moters kūnu, tačiau nesutiko, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis neginčytinai buvo patvirtinta, jog Tarnybos teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z., taip pat administratorė I. G. neatliko visų būtinų veiksmų, siekdami įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, todėl lavonai buvo sumaišyti Tarnybos. Paaiškino, kad prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad, nors Tarnybos teismo ekspertai neatliko visų būtinų veiksmų, siekdami įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, tačiau klaida, kad lavonai sukeisti, buvo pastebėta labai greitai ir pakankamai operatyviai imtasi priemonių ją ištaisyti ir tik dėl objektyvių priežasčių to nepavyko padaryti. VTMT direktorius skyrė įspėjimus teismo medicinos ekspertams S. C. ir K. Z. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka už visų būtinų veiksmų siekiant įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, neatlikimą.

10. Tarnyba paaiškino, kad, siekiant išsiaiškinti kūnų sukeitimo aplinkybes, Tarnyboje buvo atliktas vidinis patikrinimas, kurio metu padaryta išvada, jog iš surinktos informacijos nėra galimybių objektyviai patvirtinti, kad būtent Tarnyboje įvyko mirusių J. P. ir kitos moters palaikų klaidingas priėmimas ir užregistravimas. Tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnioji medicinos registratorė I. G. savo paaiškinime pažymėjo, kad patikrino mirusiosios pavardę, UAB „Grinda“ darbuotojų užrašytą ir prisegtą ant lavonmaišio, įsitikinusi, kad pavardė sutampa, apžiūrėjo mirusiąją, prisegė jai ant riešo identifikavimo apyrankę ir grįžo pildyti priėmimo kortelės. Užpildžiusi kortelę, ją atspausdino, o UAB „Grinda“ atsakingas darbuotojas pasirašė. Taip pat ji pažymėjo, kad M. P. kreipėsi tiesiogiai į I. G., norėdamas pasiteirauti apie mirties liudijimą, nereiškė pretenzijų, skundo ar civilinio ieškinio Tarnybai.

11. Tarnyba nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas M. P., atsiimdamas palaikus, pats atsisakė pažiūrėti į savo mirusios žmonos kūną lavonmaišyje. Jei M. P. būtų pažiūrėjęs, klaida būtų paaiškėjusi dar anksčiau, nei buvo nustatyta šiuo atveju. Ikiteisminio tyrimo duomenimis taip pat nustatyta, kad vyresnioji medicinos registratorė I. G. yra įsitikinusi, jog negalėjo supainioti lavonų, įregistruodama juos Vilniaus skyriuje. Tikėtina, kad lavonai galėjo būti supainioti įmonėje UAB „Ligamis“, kurioje jie buvo laikomi tuo metu. Abi mirusios moterys vienu metu buvo atvežtos tuo pačiu UAB „Grinda“ automobiliu, kurį vairavo darbuotojas R. K.. Tarnybos teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z. patikrino ir įsitikino mirusiųjų (J. P. ir kitos mirusiosios) tapatybe, sugretino tapatybės dokumentus, markiruočių įrašus, kurie, jų vertinimu, sutapo. Atliekant mirusiųjų kūnų tyrimą, šiems teismo medicinos ekspertams nekilo abejonių dėl tiriamųjų amžiaus, nes asmens biologinis amžius vizualiai gali skirtis nuo faktinio pase nurodyto amžiaus ir jame esančios nuotraukos, ypač įvertinant pomirtinius pokyčius, nulemiančius išvaizdos pasikeitimą. Be to, pagal asmens dokumentuose esančias nuotraukas nėra galimybės įvertinti asmens kūno sudėjimo.

12. Tarnyba teigė, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vidinio tyrimo (įskaitant ir neplaninį auditą) metu negalėjo objektyviai patvirtinti (įsitikinti), kad būtent Tarnyboje J. P. ir kitos mirusios palaikai klaidingai priimti ir užregistruoti, Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl procesinio sprendimo priėmimo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys objektyviai patvirtintų arba paneigtų sukeitimo faktą.

13. Tarnyba pažymėjo, kad žmogaus palaikų gabenimo teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką reglamentuoja Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-157/1 V-118 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 8 punkte numatyta pareiga laidojimo paslaugų teikėjui, gavus Aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, žmogaus palaikus pažymėti užsegant žmogaus palaikų identifikavimo apyrankę arba kortelę su identifikaciniu numeriu ant mirusiojo riešo (arba kitur, jei užsegti ant riešo neįmanoma).

14. Tarnyba paaiškino, kad UAB „Grinda“ darbuotojas R. K., kuris atvežė abi mirusias moteris, 2018 m. rugpjūčio 14 d. iš UAB „Ligamis“ patalpų Lentvaryje paėmė J. P. ir M. D. lavonus, sutikrino jų vardus ir pavardes ant maišo ir ant apyrankių, kurios buvo pritvirtintos ant maišų, o ne ant žmogaus palaikų. Tarnybos veiksmai, registruojant ir priimant mirusiąją, buvo teisėti, o, nesant visų būtinųjų atsakomybės sąlygų, žala negali būti atlyginta.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjui M. P. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjoms M. P., L. K., L. T. – po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmetė kitą skundo dalį.

16. Teismas, įvertinęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, akcentavęs valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – ir CK), Aprašo 3, 8, 10–12 punktų nuostatas, nustatė, kad UAB „Grinda“ darbuotojas R. K. 2018 m. rugpjūčio 14 d. ryte iš UAB „Ligamis“ patalpų Lentvaryje į Tarnybos Vilniaus skyrių ta pačia transporto priemone kartu atvežė mirusiųjų M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus)), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus)), kūnus. Juos priėmė ir užregistravo Tarnybos vyresnioji registratorė I. G.. Pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, ji priėmė ir užregistravo abu lavonus, patikrino asmens dokumentus, kurių nuotraukose abi moterys nebuvo panašios į atvežtus lavonus, tačiau I. G. manė, jog mirusiųjų veidai taip galėjo pasikeisti po mirties. Be to, sutapo visi atvežti dokumentai, registracijos numeriai, todėl I. G. lavonus įformino pagal įprastą procedūrą.

17. Teismas, įvertinęs I. G. 2018 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimo turinį, teismo medicinos ekspertų S. C. ir K. Z., Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo T. B. ir Tarnybos direktoriaus R. R. ikiteisminio tyrimo apklausų metu duotus paaiškinimus, nesutiko su Tarnybos argumentais, kad jos darbuotojų veiksmai registruojant ir priimant mirusiąją J. P. buvo teisėti ir pagrįsti įstatymuose bei teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

18. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Tarnyboje buvo susiformavusi ilgametė praktika, kai lavonus atveždavo savivaldybės įmonė, identifikacinės apyrankės būdavo uždėtos tik ant lavonmaišio, t. y. ne ant paties lavono. Taigi identifikacines apyrankes ant žmonių kūno (riešo ar kitos vietos) dėdavo Tarnybos atsakingas darbuotojas, kuris priimdavo ir registruodavo atvežtus lavonus. Be to, lavonų tapatybes patikrindavo ir ekspertai, prieš atlikdami skrodimą. Šiuo atveju Tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnioji registratorė I. G. užregistravo atvežtus M. D. ir J. P. kūnus, pasitikėdama duomenimis, nurodytais ant lavonmaišių, tačiau neįsitikinusi jų asmens tapatybėmis, kadangi, kaip pati teigė, jai buvo kilę abejonių dėl moterų nepanašumo į nuotraukas asmens dokumentuose, bet vis dėlto ji manė, kad veidai stipriai pasikeitė po mirties. Ekspertai, atlikdami skrodimą, taip pat tinkamai nenustatė mirusiųjų tapatybių. Be to, į bylą pateiktas Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. raštas Nr. (110) SD-99 „Dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo“ patvirtina, kad teismo medicinos ekspertai, atlikdami mirusiųjų asmenų tyrimus (autopsijas), nepakankamai kokybiškai atliko savo pareigas, todėl buvo įspėti.

19. Teismas akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad Tarnyba būtų kėlusi ginčą savivaldybės įmonei dėl to, jog dažniausiai jų darbuotojai nededa ant lavono identifikacinės apyrankės (deda tik ant lavonmaišio). Tarnyba pati nustatinėdavo asmens tapatybę pagal asmens dokumentus, todėl laikytina, kad atsakovui tokia susiformavusi praktika buvo priimtina ir tinkama.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi, visų pirma, UAB „Grinda“ darbuotojas R. K. ir vyresnioji registratorė I. G. pagal atliekamas pareigas nepriskiriami prie valstybės tarnautojų ar jiems prilyginamų asmenų, todėl negalėjo būti tiriamos veikos subjektais. Taip pat nebuvo nustatyta, kad padaryta fizinė, politinė ar organizacinė žala, nesurinkta duomenų, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau Nutarime pažymėta, jog teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z. neatliko visų būtinų veiksmų, kad įsitikintų, kas ir kokį lavoną tiria.

21. Teismas konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog būtent dėl Tarnybos darbuotojų neapdairumo ir neatidumo, neįsitikinus mirusiųjų asmens tapatybėmis, buvo supainioti dviejų mirusių asmenų kūnai.

22. Dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui M. P. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos duomenų matyti, kad M. P. nepateikė oficialaus dokumento, patvirtinančio jo patirtas 500 Eur išlaidas, kai jis turėjo važiuoti pasiimti sutuoktinės urną. Nurodė, kad nepamena įmonės pavadinimo, kurios paslaugomis naudojosi, darbuotojo, vežusio lavoną į Kėdainių krematoriumą, vardas (duomenys neskelbtini), bet nežino jo telefono numerio. Taip pat pažymėjo, kad toje pačioje įmonėje jis įsigijo žmonos laidojimui skirtus drabužius. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų apie jo patirtas išlaidas kelionės metu (pavyzdžiui, čekių už kurą ar pan.), todėl, pareiškėjui neįrodžius patirtų kelionės išlaidų, jos nepriteistinos.

23. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė reikalavimo priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos pagrįstumo. Pažymėjo, kad, nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad siekė atsisveikinti su sutuoktine pagal krikščioniškas tradicijas, norėjo pamatyti jos kūną ir jį palaidoti, o ne kremuoti, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog, Tarnybos Vilniaus skyriaus registratorei pasiūlius jam pažiūrėti lavonmaišyje sutuoktinės kūną, pareiškėjas atsisakė tai padaryti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas nereiškė civilinio ieškinio, nurodydamas, kad jam svarbiausia nustatyti, kas buvo atsakingi už lavonų sukeitimą. Be to, pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2019 m. vasarą, o pareiškėjas tik 2020 m. vasarą, t. y. praėjus dvejiems metams po netekties, kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas, inicijuodamas administracinę bylą, turėjo iš naujo prisiminti patirtą netektį, tačiau pats rinkosi kreiptis į teismą ir vėl iš naujo prisiminti įvykio detales. Pareiškėjas nepagrindė įrodymais teiginių, jog jis iki dabar vartoja vaistus nuo depresijos ir nemigos. Byloje nėra jokių duomenų (medicininių išrašų, receptų ir pan.), patvirtinančių, kad pareiškėjui diagnozuota depresija ar kad jis lankosi (lankėsi) pas psichologą, taip pat, kad vartoja vaistus, kuriems įsigyti Lietuvoje reikalingas galiojantis gydytojo receptas. Tikėtina, kad pareiškėjo iki šiol patiriami neigiami išgyvenimai yra susiję su sutuoktinės netekties faktu, tačiau ne su jos lavono sukeitimu. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybę, kad vis dėlto pareiškėjas dėl sutuoktinės lavono sumaišymo ir kremavimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, padarė išvadą, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos sumą iki 3 000 Eur.

24. Dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjoms M. P., L. K. ir L. T. neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad pareiškėjos neįrodė prašomos neturtinės žalos pagrįstumo. Teismas akcentavo, jog, pareiškėjų teigimu, jos iki dabar nėra tikros, ar urnoje buvo J. P. pelenai, o aplankius kapą apninka abejonės. L. T. papildomai pažymėjo, kad dėl atsakovo darbuotojų neatsakingumo patyrė stresą ir iki šiol ją kankina nemiga, ilgą laiką negalėjo užmigti be vaistų ir raminamųjų. Visgi šie L. T. argumentai neįrodyti, t. y. byloje nėra jokių įrodymų (medicininių išrašų, receptų ir pan.), patvirtinančių, kad L. T. vartojo (tebevartoja) raminamuosius vaistus. Taip pat nėra aišku, kodėl pareiškėjos kreipėsi į teismą praėjus net dvejiems metams po J. P. mirties. Teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjos iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, tačiau jie taip pat gali būti susiję su pačiu J. P. (mamos ir dukters) netekties faktu, o ne su jos kūno sukeitimu. Todėl teismas darė išvadą, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjų prašomą sumą ir priteisti kiekvienai pareiškėjai po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 25. Pareiškėjai M. P., M. P., L. K. ir L. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos dalies priteisimo, patenkinti šią skundo dalį visiškai bei priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjui M. P. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, M. P., L. K. ir L. T. – po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjui M. P. priteistinos neturtinės žalos dydį dėl to, kad, grąžinant iš Tarnybos mirusiosios kūną, jis neatidarė lavonmaišio ir nepasižiūrėjo į grąžinamą kūną. Pareiškėjas pateikė aiškius ir protingus argumentus, kodėl jis to nepadarė – nenorėjo matyti mirusios sutuoktinės kūno ir randų po skrodimo, be to, kadangi jis ketino sutuoktinę laidoti, o ne kremuoti, norėjo, kad atmintyje išliktų jau atsisveikinimui ir lankymui parengtos mirusiosios vaizdas. Pareiškėjui nekilo jokių abejonių, kad atsakovo grąžinamas kūnas pagal dokumentus, kuriuos jis pasirašė, bei ant lavonmaišio esantis žymeklis su jo sutuoktinės inicialais reiškia, jog grąžinamas būtent jo mirusios sutuoktinės kūnas. Nebuvo jokių aplinkybių, kurios būtų galėjusios sąlygoti priežastį pareiškėjui patikrinti, ar iš tiesų jam grąžinamas jo sutuoktinės kūnas. Pareiškėjui buvo dvasiškai ir fiziškai sunku, kadangi mylimo žmogaus mirtis buvo labai netikėta ir šokiruojanti. Tokioje situacijoje pareiškėjo galimybės elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai buvo objektyviai ribotos, priešingai, nei atsakovo specialistų, kuriems mirusiųjų priėmimas, jų tapatybės tikrinimas, mirties priežasties nustatymas bei mirusiųjų išdavimas yra sąmoningas kasdienis darbas, nesukeliantis didelių emocijų, ribojančių galimybes būti rūpestingais ir atidžiais vykdant savo pareigas. Kita vertus, teismas nenurodė jokios įstatyminės pareigos pareiškėjui, kuri jį įpareigotų, atsiimant mirusiojo lavoną, įsitikinti, jog jam išduodamas būtent jo artimojo kūnas, kuris buvo paimtas iš mirties vietos. Pareiga pasirūpinti, jog būtų priimamas, ištiriamas ir grąžinamas to asmens kūnas, kuris yra nurodytas asmens tapatybės dokumentuose, teismo eksperto išvadose, yra nustatyta būtent atsakovui.

27. Pabrėžiama, kad pareiškėjui M. P. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nepagrįstai susiejo su aplinkybe, jog ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas nereiškė civilinio ieškinio. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pareiškėjas 2019 m. kovo 5 d. aiškiai nurodė, kad jam buvo padaryta 500 Eur turtinė ir neturtinė žala, kurios dydį žadėjo patikslinti vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atsakovo darbuotojų veiksmuose nenustačius nusikaltimo, pareiškėjas net neturėjo galimybės ir nematė prasmės pareikšti civilinį ieškinį. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neskundimas negali būti vertinamas kaip žalos mažinimo kriterijus, ypač atsižvelgiant į tai, kad tyrimo nutraukimas neužkirto kelio pareiškėjui vėliau kreiptis dėl žalos atlyginimo administracinio proceso tvarka.

28. Akcentuojama, kad teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį dėl to, kad, kaip nurodė teismas, pareiškėjas delsė kreiptis į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo. Tokia teismo išvada neatitinka kriterijų, įrodančių ir susijusių su dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančias ir išgyvenimus, žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais. Įstatymai neįpareigojo pareiškėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo tuoj pat po sutuoktinės mirties ar ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Toks delsimas patvirtina pareiškėjo išgyvenimų stiprumą dėl sukeistų lavonų, kadangi jam vėl teko iš naujo išgyventi tuos pačius skausmingus išgyvenimus ir patirti tas pačias neigiamas dvasines emocijas. Pareiškėjui reikėjo laiko susigyventi su neteisybe ir skausmu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

29. Nesutinkama su teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepagrindė teiginių, kad jis iki dabar vartoja vaistus nuo depresijos ir nemigos. Pažymima, kad visuotinai žinoma, jog prekyboje be receptų yra pakankamai daug pareiškėjo vartotų vaistinių preparatų, skirtų nemigos ir streso sukeltų padarinių malšinimui, todėl pareiškėjui iš dalies nereikėjo kreiptis į specialistus, kad būtų konstatuoti atitinkami sutrikimai bei tai liktų jo sveikatos istorijoje, taip pat būtų išrašyti atitinkami vaistiniai preparatai. Kaip matyti iš pridedamų įrodymų, kurių būtinybė kilo tik susipažinus su teismo sprendimu, pareiškėjui vis dėl to buvo išrašomi vaistai nuo depresijos ir nemigos, taip pat daug vaistų iki 2019 m. sausio 1 d. buvo išrašyta popieriniais receptais. Kita vertus, nemigai bei nuolatiniam liūdesiui, blogai nuotaikai, interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimui konstatuoti nereikia specialių žinių ar gydytojo pažymos. Šiuos savo elgesio ir nuotaikos pakitimus pareiškėjas gali pastebėti ir pats, apie tai jam ne kartą yra užsiminę ir artimieji, taip pat ir kitos pareiškėjos, apie tai patvirtinusios teisme. Be to, apie stresą, nemigą ir depresiją pareiškėjas yra nurodęs ir savo 2019 m. kovo 5 d. parodymuose. Teismas taip pat neatsižvelgė į teismo posėdyje pareiškėjo duotus parodymus ir nurodytas emocijas dėl jo išgyvenimų stiprumo.

30. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai susiejo pareiškėjo M. P. neturtinės žalos dydį bei patirtus išgyvenimus su sutuoktinės staigia ir netikėta mirtimi, o ne su neteisėtais atsakovo veiksmais, užkirtusiais galimybę paskutinį kartą pamatyti ją prieš ją palaidojant ir deramai atsisveikinti su sutuoktine. Pareiškėjas neturėjo jokios objektyvios galimybės atsisveikinti su mirusiąja bei, būdamas susijaudinęs nuo staigios mirties fakto, imtis veiksmų kartu su dukromis organizuoti laidotuvių ceremoniją pagal visas krikščioniškas tradicijas, kuri turėjo kompensuoti netektį. Be to, sutuoktinė J. P. visada norėjo būti palaidota būtent netoli gyvenamosios vietos esančiose Liepynės kapinėse, ji labai bijojo deginimo, todėl prašė tiek pareiškėjo, tiek dukrų jos nedeginti ir palaidoti kūną karste. Pareiškėjas patyrė didžiulį šoką ir stresą, kai į bažnyčią atgabentame karste išvydo ne savo sutuoktinę, bet svetimos moters lavoną. Pareiškėjas turėjo dėti pastangas atsakovo darbuotojams įrodyti, jog jam grąžintas lavonas yra ne jo sutuoktinės. Pareiškėjas pats turėjo apmokėti M. D. palaikų nuvežimą į Kėdainių krematoriumą ir dėjo pastangas atgauti sutuoktinės palaikų likučius – urną su pelenais, su kuriais jis grįžo namo tik 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 2 val. nakties. Dėl šios priežasties pareiškėjas patyrė dvigubai didesnius neigiamus jausmus, išgyveno dar skausmingesnes valandas ir patyrė nemenką psichologinį sukrėtimą. Atsakovo neteisėti veiksmai privertė pareiškėją iki šiol jaustis be kaltės kaltu. Be to, pareiškėjui ir jo artimiesiems iki šiol kelia abejonių, ar Kėdainių krematoriumo jam išduotoje urnoje yra jo sutuoktinės pelenai, kuriuos jis palaidojo, todėl, kas kartą atvykus aplankyti jos kapo, jam kyla abejonės, tai kelia vidinį skausmą, neigiamus jausmus ir jaudulį. Visus šiuos neigiamus išgyvenimus pareiškėjas turėjo patirti ir ikiteisminio tyrimo metu.

31. Dėl neturtinės žalos M. P., L. K. ir L. T. priteisimo nurodoma, kad teismas nepagrįstai teigė, jog pareiškėjos iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, kurie susiję su pačiu J. P. (mamos ir dukters) netekties faktu, o ne su jos kūno sukeitimu. Pareiškėjos nebuvo su J. P. jos mirties momentu, apie mirtį ji sužinojo tik iš M. P., todėl akivaizdu, jog jos tikėjosi paskutinį kartą pamatyti savo artimąją ir su ja atsisveikinti būtent laidotuvių metu bei tokiu būdu apraudoti netikėtą mirtį. Būtent į laidotuvių ceremoniją ir buvo sudėtos pareiškėjų viltys paskutinį kartą pabūti su netikėtai išėjusia iš gyvenimo mama ir dukterimi, paskutinį kartą prisiliesti ir išlydėti ją paskutinėn kelionėn. Todėl šokas, kurį patyrė pareiškėjos M. P. ir L. K., atvykusios į šarvojimo salą ir atidariusios karstą, buvo didesnis už tą, kurį patyrė sužinojusios apie mamos mirtį. Kaip nurodė M. P., jos širdyje atsirado menka viltis, kad J. P. iš tiesų dar vis gyva. Tačiau po daugelio tėčio M. P. skambučių į Tarnybą, kai paaiškėjo, kad jos lavonas buvo sumaišytas su kitu ir išvežtas į krematoriumą deginimui, pareiškėjas apėmė dar didesnis nerimas ir liūdesys, tiek dėl vilties išvysti mamą gyvą galutinio žlugimo, tiek ir pamatyti jos lavoną ir deramai atsisveikinti. Atsakovas, sukeisdamas lavonus, iš esmės padarė daug didesnę žalą, pagilino ir pastiprino netektį. Pareiškėjoms sužinojus apie mirtį, nebuvo jokių objektyvių prielaidų manyti, kad jos daugiau neišvys savo artimosios, kuri mirė savo namuose ir buvo tik laikinai nugabenta į valstybės įstaigą. Kadangi pareiškėjų mama ir duktė aiškiai buvo išreiškusi norą po mirties nebūti sudeginta, todėl pats kūno dingimo (sukeitimo) faktas ir dar tokiu būdu, jog jos nepavyko atgauti, pareiškėjoms padarė daug didesnę neturtinę žalą nei pati mirtis. Dėl lavonų sukeitimo ir dėl to patirtų išgyvenimų šis faktas ir tapo pareiškėjų didelių dvasinių išgyvenimų priežastimi. Negalėjimas atsisveikinti su labai brangiu asmeniu ir palydėti jį į paskutinę kelionę lėmė kančias bei vėliau kilusius nerimą, nemigą ir stresą.

32. Nesutinkama su teismo motyvu, jog žala pareiškėjoms M. P., L. K. ir L. T. turėtų būti priteista mažesnė tik dėl to, jog į teismą jos kreipėsi praėjus dvejiems metams po neteisėtų veiksmų atlikimo. Įstatymai nenumato jokių ribojimų kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jų pasirinktas laikas negali būti vertinamas kaip kriterijus, mažinantis neturtinę žalą. Pareiškėjos taip pat sekė ikiteisminio tyrimo eigą, patyrė išgyvenimus dėl valstybės abejingumo ir atsakovo darbuotojų nebaudžiamumo fakto, savo kreipimosi į teismą momentą derino ir su pareiškėju M. P., manydamos, jog visiems kartu būtų prasmingiau ir logiškiau reikšti pretenzijas.

33. Akcentuojama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog L. T. nepateikė jokių medicininių išrašų, receptų ir pan., patvirtinančių, kad L. T. vartojo (tebevartoja) raminamuosius vaistus. L. T. pagrindė, kad vartoja nereceptinius raminančiuosius vaistinius preparatus, kurie buvo ir yra pardavinėjami be recepto, todėl neturėjo galimybių papildomai pateikti tai patvirtinančių dokumentų, nes paprasčiausiai jų nesaugojo. Pareiškėja L. T. neminėjo, kad dėl to gydėsi ar lankėsi pas gydytoją o pastarasis skyrė jai atitinkamus preparatus, todėl medicininių išrašų, receptų ir pan., patvirtinančių, kad L. T. vartojo (tebevartoja) raminamuosius vaistus, nepateikimas negalėjo būti pagrindas mažinti didžiausius pergyvenimus, patirtus dėl atsakovo kaltės įvykdyto lavonų sukeitimo ir dėl to visiškai sugadintos atsisveikinimo su mirusiąja procesijos. Be to, L. T. gyveno laikydamasi krikščioniškų tradicijų ir laidojimo papročių, tačiau, atsakovui sukeitus lavonus, ji neteko galimybės atsisveikinti su mirusiąja, susitaikyti su jos mirtimi, nuraminti savo širdgėlą bei dvasinį skausmą. Dėl atsakovo kaltės pareiškėjai patyrė dar daugiau skausmo ir netekties, nei būtų patyrę, jei jie būtų galėję deramai atsisveikinti su pašarvota J. P., palydėti ją į kapines ir palaidoti ją pagal mirusiosios valią, žinodami ir būdami įsitikinę, jog laidoja būtent mirusią žmoną, mamą ir dukterį.

34. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Tarnyba nurodo, kad neginčijo fakto, jog įvyko klaida, sukeitus mirusiosios J. P. kūną su kitos mirusios moters kūnu, tačiau nesutinka, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis neginčytinai buvo patvirtinta, kad Tarnybos teismo medicinos ekspertai ir medicinos registratorė (administratorė) neatliko visų būtinų veiksmų, kad įsitikintų, kas ir kokį lavoną tiria, todėl lavonai buvo sumaišyti Tarnyboje, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Priešingai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad nors Tarnybos teismo ekspertai neatliko visų būtinų veiksmų, kad įsitikintų, kas ir kokį lavoną tiria, tačiau klaida buvo pastebėta labai greitai ir pakankamai operatyviai buvo imtasi priemonių ją ištaisyti, ir tik dėl objektyvių priežasčių nepavyko tai padaryti ir imtasi priemonių užkirsti kelią analogiškoms situacijoms pasikartoti.

Taip pat Tarnyboje buvo atliktas vidinis patikrinimas ir surinkta informacija, be kita ko, Tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniosios medicinos registratorės I. G. paaiškinimai objektyviai nepatvirtino, kad būtent Tarnyboje įvyko mirusiųjų palaikų klaidingas priėmimas ir užregistravimas. Pareiškėjas neturėjo jokių pretenzijų Tarnybai, nereiškė skundo ar civilinio ieškinio. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atsiimdamas palaikus, pats atsisakė pažiūrėti į mirusios žmonos kūną. Jei šis veiksmas būtų atliktas, mirusiųjų kūnų supainiojimo klaida būtų paaiškėjusi dar anksčiau.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis taip pat nustatyta, kad vyresnioji medicinos registratorė yra įsitikinusi, kad negalėjo supainioti lavonų užregistruodama juos Vilniaus skyriuje. Galimai lavonai galėjo būti supainioti įmonėje UAB „Ligamis“, kurioje jie buvo iki atvežimo į Tarnybos skyrių. Abi mirusios moterys vienu metu buvo atvežtos tuo pačiu UAB „Grinda“ automobiliu, juos atvežė UAB „Grinda“ darbuotojas. Be to, Tarnybos teismo medicinos ekspertai patikrino ir įsitikino mirusiųjų tapatybe, sugretino tapatybės dokumentus, markiruočių įrašus, kurie, jų vertinimu, sutapo.

Teismo medicinos ekspertams nekilo abejonių dėl tiriamųjų amžiaus, nes asmens biologinis amžius vizualiai gali skirtis nuo faktinio pase nurodyto amžiaus ir jame esančios nuotraukos, ypač įvertinant pomirtinius pokyčius, nulemiančius išvaizdos pasikeitimą. Be to, pagal asmens dokumentuose esančias nuotraukas, nėra galimybės įvertinti asmens kūno sudėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad vidinio tyrimo metu atsakovas negalėjo objektyviai patvirtinti (įsitikinti), kad būtent Tarnyboje įvyko J. P. ir kitos mirusiosios palaikų klaidingas priėmimas ir užregistravimas, 2019 m. vasario 5 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl procesinio sprendimo priėmimo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys objektyviai patvirtintų arba paneigtų sukeitimo faktą, nustatytų kitas reikšmingas šiam įvykiui aplinkybes.

Nurodytos faktinės aplinkybės įrodo, kad Tarnyba veikė rūpestingai ir apdariai, kaip tik tokioje situacijoje maksimaliai galėjo veikti.

36. Tarnybos teigimu, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, praėjus dvejiems metams po sutuoktinės netekties, nors tai galėjo padaryti jau ikiteisminio metu. Pareiškėjas nepagrindė įrodymais teiginių, jog iki dabar jis vartoja vaistus nuo depresijos ir nemigos. Su apeliaciniu skundu pridėta reklaminė informacija bei receptų, skyrimų ir išdavimo istorijos nuorašas neįrodo fakto, kurio nenustatė ir teismas, kad pareiškėjui diagnozuota depresija ar kad jis lankosi (lankėsi) pas psichologą, taip pat kad vartoja vaistus, kuriems reikalingas galiojantis gydytojo receptas. Be to, net ir vaistinių preparatų receptų išrašymas nepagrindžia, kad pareiškėjo galimi išgyvenimai buvo patirti dėl šio įvykio, o ne dėl sutuoktinės mirties fakto. Visi įrodymai, kuriais pareiškėjas grindė savo reikalavimus, turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai neturi būti priimti ir vertinami.

37. Tarnyba sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos M. P., L. K., L. T. neįrodė prašomos neturtinės žalos pagrįstumo. Pareiškėjos nepagrindė savo teiginių įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėto viešojo administravimo subjekto – Valstybinės teismo medicinos tarnybos – neveikimo, atlyginimo iš valstybės.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo neteisėtą Tarnybos neveikimą registruojant, tiriant ir išduodant mirusiosios J. P. (pareiškėjo M. P. žmonos, pareiškėjų M. P. ir L. K. motinos, pareiškėjos L. T. dukters) lavoną. Teismas padarė išvadą, kad dėl Tarnybos darbuotojų neapdairumo ir neatidumo, neįsitikinus mirusiųjų asmens tapatybėmis, buvo supainioti dviejų mirusių asmenų kūnai ir dėl šios klaidos J. P. kūnas buvo kremuotas. Teismas vertino, kad pareiškėjai dėl lavono sumaišymo ir kremavimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjo M. P. patirtą neturtinę žalą teismas įvertino 3 000 Eur suma, M. P., L. K., L. T. – 2 000 Eur suma kiekvienai pareiškėjai.

40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos dalies priteisimo, prašo patenkinti šią skundo dalį visiškai bei priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo pareiškėjui M. P. 50 000 Eur, M. P., L. K. ir L. T. – po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjų teigimu, teismo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas neįsitikino, kad grąžinamas jo sutuoktinės kūnas, ikiteisminio tyrimo metu jis nereiškė civilinio ieškinio, pareiškėjai delsė kreiptis į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo, pareiškėjai iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, kurie susiję iš esmės su pačiu J. P. netekties faktu bei kad nėra pateikta duomenų, jog M. P. ir L. T. vartoja vaistus nuo depresijos ir nemigos, negali būti vertinamos kaip žalos mažinimo kriterijai.

41. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Apeliaciniame skunde prašoma pridėti prie bylos papildomus įrodymus, t. y. 2019 m. kovo 5 d. M. P., apklausto liudytoju ikiteisminiame tyrime, apklausos protokolą, „Eurovaistinės“ elektroninius pasiūlymus įsigyti vaistus nuo streso, nemigos ir įtampos, taip pat išrašą iš Receptų, skyrimų ir išdavimų istorijos.

43. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

44. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės pridėti prie bylos M. P. 2019 m. kovo 5 d. apklausos protokolo, nes šiame protokole užfiksuoti paaiškinimai yra Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir vertinamas į bylą pateiktų įrodymų visumoje. Taip pat nėra pagrindo pridėti prie bylos „Eurovaistinės“ elektroninius pasiūlymus įsigyti vaistus nuo streso, nemigos ir įtampos, nes ši informacija yra vieša ir prieinama elektroninėje erdvėje. Teisėjų kolegija prideda prie bylos išrašą iš Receptų, skyrimų ir išdavimų istorijos, nes šis įrodymas iš esmės yra susijęs su skunde pareikštu reikalavimu. Šio įrodymas gali turėti įtakos vertinant byloje nurodomas aplinkybes dėl pareiškėjų sveikatos būklės.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas; taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

46. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis).

47. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 p.).

48. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 p.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 p.).

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

50. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

52. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018).

53. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ar asmuo patyrė neturinę žalą ir kokia pinigine išraiška ji turėtų būti atlyginama, yra vertinamosios aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo konstatuotas Tarnybos darbuotojų neteisėtas neveikimas registruojant, tiriant ir išduodant pareiškėjų artimo žmogaus lavoną, įvertinus tai, kad lavonas buvo kremuotas, ir kad tai neatitiko pareiškėjų, kurie ketino pamatyti savo artimąją ir su ja atsisveikinti pagal krikščioniškas tradicijas laidotuvių ceremonijos metu šarvojimo salėje, valios, neabejotinai sukėlė pareiškėjams išgyvenimus ir sukrėtimus. Toks dvasinis sukrėtimas ir dvasinių išgyvenimų faktas laikytinas visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe (ABTĮ 57 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šių patyrimų pobūdį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai patyrė tokio masto žalą, kuriai kompensuoti nėra pakankamos pirmosios instancijos teismo nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sumos.

54. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas žalos mažinimo kriterijais įvardijo tai, kad pareiškėjas, jam pasiūlius apžiūrėti lavonmaišyje sutuoktinės kūną, atsisakė tai padaryti, pareiškėjai į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik praėjus dvejiems metams po netekties, pareiškėjai nepagrindė įrodymais, jog dėl patirtų išgyvenimų vartojo medicininius preparatus, pareiškėjų patiriami išgyvenimai gali būti susiję su pačiu J. P. netekties faktu, o ne su jos kūno sukeitimu ir pan. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo akcentuoti kriterijai negali būti vertinami kaip reikšmingai mažinantys pareiškėjų patirtos neturtinės žalos mastą. Teisės aktai nenustato įpareigojimo artimiesiems įsitikinti dėl artimojo kūno asmens tapatybės jį registruojant ir išduodant Tarnyboje. Be to, nėra pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, kad šį veiksmą atlikti jam buvo emociškai sunku, jis norėjo, kad atmintyje išliktų atsisveikinimui ir lankymui parengtos mirusiosios vaizdas.

55. Kreipimosi į teismą momentas yra svarbus vertinant patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikį pareiškėjams. Šis poveikis yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai ar neveikimas. Laiko veiksnys menkina asmens patirtas dvasines ir fizines kančias, jos blėsta, tačiau nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai patyrė skaudžius išgyvenimus, susijusius su artimo žmogaus mirtimi, reikalavimas dėl neturtinės atlyginimo pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 8 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjų delsimas kreiptis dėl jų pažeistų teisių gynimo, jie turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį ginti jų pažeistas teises.

56. Nagrinėjamu atveju dėl keliamo ginčo specifikos pareiškėjų galimybės rašytiniais įrodymais pagrįsti jų patirtą neturtinę žalą yra ribotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti pareiškėjų argumentais dėl byloje nustatyto neteisėto Tarnybos neveikimo pasekmių poveikio pareiškėjų psichinei sveikatai (nerimas, stresas, nemiga) ir kad šie negalavimai gali būti malšinami prieinamais nereceptiniais vaistiniais preparatais. Kita vertus, pareiškėjo patirtų išgyvenimų didesnį mastą patvirtina tai, kad minėtiems negalavimams mažinti pareiškėjui buvo skiriami receptiniai medicininiai preparatai, tai patvirtina Receptų, skyrimų ir išdavimų istorijos išrašas iš Elektroninės sveikatos portalo. Be to, pareiškėjas, duodamas paaiškinimus 2019 m. kovo 5 d. ikiteisminiame tyrime, akcentavo, kad jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didelį jaudulį, depresiją, dėl to vartoja vaistus.

57. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybe, kad pareiškėjų iki šiol patiriami neigiami išgyvenimai taip pat yra susiję su pačiu J. P. netekties faktu. Tačiau teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad palaikų sukeitimas turėjo esminės įtakos pareiškėjų patirtų išgyvenimų stiprumui, elgesio ir nuotaikos pokyčiams. Šiuos neigiamus išgyvenimus pagilino ir ikiteisminis tyrimo procedūra. Be to, sutinkama su apeliacinio skundo teiginiais, kad pareiškėjas patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, siekdamas atgauti sutuoktinės palaikų likučius – urną su pelenais.

58. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjo M. P. patirtai neturtinai žalai atlyginti nustatytina 20 000 Eur suma, o pareiškėjų M. P., L. K., L. T. neturtinei žalai atlyginti – 10 000 Eur suma kiekvienai pareiškėjai.

59. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui 2021 m. rugsėjo 17 d. pateiktame prašyme prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo M. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, patvirtinančius įrodymus.

60. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pagrindžiančių dokumentų, todėl ši pareiškėjų prašymo dalis netenkinama.

61. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta pareiškėjų naudai, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.). Apeliacinio skundo parengimo išlaidas patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti 2021 m. liepos 10 d. sąskaita faktūra ir SEB banko 2021 m. liepos 16 d. patvirtinimas apie 300 Eur lėšų iš pareiškėjo M. P. sąskaitos įskaitymą į advokato A. B. sąskaitą. Apeliacinio skundo parengimo suma neviršija galimos priteisti už tokią paslaugą sumos, yra pagrįsta įrodymais, todėl, atsižvelgus į patenkintą pareiškėjų skundo reikalavimo dalį, pareiškėjams iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. P., M. P., L. K. ir L. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui M. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjai M. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjai L. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjai L. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjams M. P., M. P., L. K. ir L. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Jūratė Varanauskaitė