4907c9dd-e1be-4c52-881b-5e3a3db85b47 · Vilniaus apygardos teismas

                                                   Civilinė byla Nr. 2A-2611-450/2015                   Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00693-2014-8                           Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2.; 34.3.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 28 d.                                                                   Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų D. L., D. Č., V. P. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinį atsakovams D. L., D. Č., V. P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lazdijų 2 –ojo notarų biuro notarei R.

G. dėl dalinio paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, ir              n u s t a t ė:                                                            I. Ginčo esmė          IeÅ¡kovė L. P. prašė panaikinti 2014 m. sausio 14 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 373 dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į 1/3 dalį į paveldimÄ turtÄ atsakovams:

V. P., D. L. bei D. Č. ir sumažinti kiekvienam į ¼ dalį paveldimo turto: 3,6900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,3200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su Å«kiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o pratęsti jai terminÄ palikimui priimti po senelės J.

D. P. mirties (2012-12-16).          Ieškovė nurodė, kad jos tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvo motina, ieškovės senelė J. D. P., mirė (duomenys neskelbtini). Testamento senelė nepaliko. Po jos mirties liko palikimas: 3,6900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 3,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1,3200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini).

Mirusioji J. D. P. turėjo 4 vaikus: dukras D. L. ir D. Č., bei sÅ«nus V. P. ir V. P. Kuomet mirė senelė, ieÅ¡kovė dar buvo nepilnametė. Paveldėjimo bylÄ dėdė ir tetos perkėlė į Lazdijų 2-Ä jį notarų biurÄ , apie ieÅ¡kovę, kaip įpėdinę notarės neinformavo, notarė apie ieÅ¡kovei priklausančiÄ palikimo dalį ieÅ¡kovei nepranešė. Ji taip pat nurodė, kad nei ji, nei jos motina palikimo neatsisakė, motina jos reikalais dėl nežinojimo ir situacijos nesuvokimo nepasirÅ«pino, todėl ji palikimo negavo.          Atsakovų atstovė D.

L. nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais. Nurodė, kad ieÅ¡kovė apie senelės mirtį sužinojo iÅ¡ karto po fakto, atsakovai susisiekė su ieÅ¡kove ir pranešė apie senelės mirtį. Notarė buvo informuota apie mirusio brolio V. P. dukterį L. P. Atsakovai nesutinka ir su ieÅ¡kovės reikalavimu atnaujinti jai praleistÄ terminÄ palikimui priimti, kadangi ieÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, kad nustatytÄ terminÄ ji praleido dėl svarbių priežasčių.         Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lazdijų 2-ojo notarų biuro notarė R.

G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad tam, kad įgytų palikimÄ Ä¯pėdinis turi jį priimti. Tuo tikslu 2013 m. vasario 28 d. Lazdijų rajono 2 notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla pagal įstatymÄ po J. D. P. mirties pagal jos vaikų – įstatyminių įpėdinių pareiÅ¡kimus. IeÅ¡kovė per 3 mėnesius neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti. Kadangi ieÅ¡kovė palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, palikimÄ jos vardu, turint teismo leidimÄ , galėjo priimti jos motina, tačiau nei pareiÅ¡kėja, nei jos motina dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Notaras ieÅ¡koti įpėdinių nėra įpareigotas. Asmens nepilnametystė, bylos perkėlimas į kitÄ notarų biurÄ ir tariamai jos nenurodymas kaip įpėdinės, nelaikytini termino praleidimo svarbiomis priežastimis, kadangi savo teises ji galėjo įgyvendinti per atstovę. Paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo dienai ieÅ¡kovei jau buvo 18 metų. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė           Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino pilnai ir iÅ¡ dalies panaikino Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R.

G. 2014 m. sausio 14 d. iÅ¡duotÄ Paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. 373, dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į 1/3 dalį paveldimo turto atsakovams V. P., D. L. ir D. Č., sumažinant kiekvienam paveldimo turto dalį iki ¼ dalies paveldimo turto: 3,6900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,3200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su Å«kiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini).

Pratęsė ieÅ¡kovei L. P. terminÄ palikimui priimti po J. D. P. mirties (2012-12-16). Priteisė L. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ D. L., D. Č. ir V. P. po 303,60 EUR iÅ¡ kiekvieno.          Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės L. P. tėvas yra V. P.. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). V. P. buvo J. D. P. sÅ«nus. J. D. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas. PareiÅ¡kimus dėl motinos J. D. P. palikimo priėmimo pateikė jos duktė D. L., sÅ«nus V. P. ir duktė D.

Č.. 2014 m. sausio 14 d. Lazdijų 2 notarų biuro notarė R. G. Å¡iems asmenims iÅ¡davė paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ .            CK 5.12 str. nustato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymÄ kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iÅ¡ jų tėvų, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis. IeÅ¡kovei palikimo atsiradimo momentu (2012-12-16) buvo 17 metų, t.y. palikimÄ jos vardu galėjo priimti tik jos atstovė pagal įstatymÄ , t.y. jos motina.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ji pati visada norėjo priimti senelės palikimÄ . Sulaukusi 18 metų, ieÅ¡kovė kreipėsi į Ukmergės notarÄ , kur sužinojo, kad paveldėjimo byla perduota į Lazdijus. Nuvykus į Lazdijus pas notarę, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad terminas palikimui priimti pasibaigęs ir ji nebegalinti priimti palikimo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės motina J. P. nurodė, kad suprato, jog mirus dukters tėvo motinai, jos dukteriai turėtų priklausyti palikimas, tačiau nežinojo ir nesuprato kaip turinti elgtis.

Kadangi mirusio vyro seserys nelaikė jos gimine, ji nesitikėjo nieko gauti. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovės motina J. P. kartu su atsakove D. L., pastarosios papraÅ¡yta, važiavo į Ukmergės 2-Ä jį notarų biurÄ atsisakyti palikimo dukters vardu, tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, kad tokiems veiksmams atlikti reikalingas teismo leidimas. Tuomet D. L. pasakė, kad lauks iki kol L. P. sueis 18 metų, kad ji pati galėtų tuos veiksmus atlikti. Kaip turėtų elgtis atstovaudama dukros interesus, J.

P. nurodė nežinojusi ir nesupratusi. Ji tikėjosi sulaukti Å¡aukimo iÅ¡ notaro.            CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi gauti iÅ¡ankstinį teismo leidimÄ savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimÄ . Å i norma yra lex specialis kitų CK normų atžvilgiu, ir 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte expressis verbis nurodyta, kad teismo leidimas yra reikalingas tiek priimant, tiek atsisakant priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu.

Siekiant iÅ¡vengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darė iÅ¡vadÄ , kad teismo leidimas yra bÅ«tina sÄ lyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimÄ , nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Byloje nustatyta, kad paveldėjimo byla Lazdijų rajono 2 notarų biure buvo pradėta 2013 m. vasario 28 d. pagal atsakovų D.

L., V. P. ir D. Č. pareiškimus, kuriuose, kaip viena iš įpėdinių įrašyta ir ieškovė L. P., kuri tuo metu buvo nepilnametė. Minėtuose pareiškimuose ši aplinkybė nėra užfiksuota. Teismo posėdžio metu atsakovė D. L. nurodė, kad ši aplinkybė notarei buvo žinoma. Šios aplinkybės iš esmės teismo posėdžio metu neneigė ir pati notarė, nors baigiamojoje kalboje nurodė, kad pareiškime ši aplinkybė nebuvo nurodyta, o paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams buvo išduotas, kuomet L.

P. jau buvo pilnametė. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ gavimo metu įpėdinė L. P. buvo nepilnametė, notarei R. G. buvo žinoma. Notariato įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Todėl teismas sutiko su ieÅ¡kovės atstovės pozicija, kad tokiu atveju notarė, atsižvelgdama į vaiko teisių apsaugos prioriteto principÄ , taip pat į tai, kad nepilnamečio vaiko interesai atstovaujami pasyviai, t.y.

įstatyminė atstovė nesikreipia į teismÄ dėl teismo leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ iÅ¡davimo, siekdama užtikrinti tinkamÄ vaiko interesų gynimÄ , privalėjo imtis aktyvių veiksmų (kreiptis į įstatyminę L. P. atstovę, t.y. jos motinÄ , esant reikalui, informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , prokurorÄ ). Byloje tokių duomenų nėra. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu notarė R. G. nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato notarui pareigos ieÅ¡koti įpėdinių.

Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, teismas su tokia notarės iÅ¡vada nesutiko. Pažymėjo, kad L. P. įstatyminė atstovė buvo nuvykusi pas notarÄ atsisakyti palikimo dukters vardu, o vėliau, kai atsisakyti palikimo dukters vardu jai nebuvo leista nesant teismo leidimo, jokių veiksmų nesiėmė, savaime neatspindi tikrosios ieÅ¡kovės, kaip įpėdinės, valios dėl palikimo priėmimo/nepriėmimo. PrieÅ¡ingai, tiek ieÅ¡kovė, tiek jos motina J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė norėjusi priimti palikimÄ , tačiau to padaryti negalėjusi dėl nepilnametystės. Tai, kad ieÅ¡kovės motina neįgyvendino dukters valios įstatymų nustatyta tvarka ir terminais (galimai to nepadarė dėl iÅ¡silavinimo stokos, tarp jos ir mirusio vyro giminių susiklosčiusių santykių pobÅ«džio ir panaÅ¡ių aplinkybių), neturi bÅ«ti pagrindu užkirsti keliÄ ieÅ¡kovei savo teises įgyvendinti sulaukus pilnametystės. IeÅ¡kovė valiÄ priimti palikimÄ reiÅ¡kia nuosekliai, t.y. nuo pat senelės mirties ji norėjo priimti palikimÄ , ėmėsi, jos supratimu, aktyvių veiksmų, važiavo pas notarÄ , kur jai buvo pasakyta, kad palikimui priimti pasibaigė terminas.

Kadangi ieÅ¡kovė buvo nepilnametė, savo teisių, susijusių su palikimo priėmimu, pati įgyvendinti negalėjo, o jos įstatyminė atstovė dėl žinių stokos bei nesuvokimo, kÄ ir kaip turėtų padaryti, nesugebėjo tinkamai pasirÅ«pinti palikimo priėmimu dukters vardu. Paminėjo ir tai, kad atsakovei D. L. dar iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo buvo žinoma, jog ieÅ¡kovė nori priimti jai priklausantį palikimÄ . Apie savo ketinimÄ priimti palikimÄ ieÅ¡kovė atsakovę informavo trumpÄ ja žinute.

Kad tokiÄ Å¾inutę gavo, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė. Nepaisant to, 2014 m. sausio 14 d., t.y. praėjus vos vienam mėnesiui kuomet ieÅ¡kovė tapo pilnametė, atsakovė kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir tÄ pačiÄ dienÄ paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.          Dėl termino atnaujinimo.           IeÅ¡kovė senelės palikimo nepriėmė nei vienu įstatyme nurodytų bÅ«dų.

Palikimo atsiradimo metu ieÅ¡kovė buvo nepilnametė, todėl neturėjo galimybių tinkamai įgyvendinti savo teisių, susijusių su palikimo priėmimu. IeÅ¡kovės teisių tinkamai neįgyvendino ir jos įstatyminė atstovė. Atsakovė, žinodama apie nepilnametės įpėdinės teises į dalį palikimo, tikėtina siekė, kad ji palikimo atsisakytų. Å iÄ aplinkybę pagrindžia tai, kad atsakovė vežė ieÅ¡kovės motinÄ pas notarÄ , kad Å¡i atsisakytų dukros palikimo, o paaiÅ¡kėjus, kad tokiam veiksmui reikia teismo leidimo, suklaidino ieÅ¡kovės įstatyminę atstovę, pasakydama, kad kuomet L.

P. sueis 18 metų, ji pati galės atsisakyti palikimo. Kaip matyti iÅ¡ L. P. įstatyminės atstovės J. P. parodymų teismo posėdžio metu, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ji nesiėmė jokių veiksmų, kad priimtų palikimÄ dukros vardu, o laukė dukros pilnametystės bei notaro Å¡aukimo. Jokių veiksmų, kad užtikrintų nepilnametės įpėdinės interesų įgyvendinimÄ nesiėmė ir notarė R. G. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nuosekliai siekė priimti palikimÄ (nuvyko pas notarę R.

G., informavo atsakovę apie pageidavimÄ priimti palikimÄ ), tačiau tik tokiomis priemonėmis, kokios jai buvo suprantamos atsižvelgiant į jos amžių.           Atsakovė nurodė, kad paveldėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė jau įregistruota atsakovų vardu, atsakovai dėl to patyrė iÅ¡laidų, yra atlikti žemės sklypų geodeziniai matavimai. Nurodė, kad, pratęsus terminÄ palikimui priimti, ieÅ¡kovė taptų tik mažų dalelių nekilnojamojo turto bendrasavininke ir tai galėtų trukdyti spręsti įvairius su Å¡iuo turtu susijusius teisinius klausimus.

Termino palikimui priimti pratęsimas nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis atsakovų teises. Tuo tarpu ieÅ¡kovė terminÄ palikimui priimti praleido dėl nepilnametystės, t.y. ne dėl savo kaltės. Tai, kad pareiÅ¡kėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymÄ , laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo ieÅ¡kovei. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatavo, kad atsisakymas pratęsti terminÄ palikimui priimti, pažeistų ieÅ¡kovės interesus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl termino pratęsimo tenkino.           IeÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 3000 Lt(868,86 EUR) ir žyminis mokestis 144,79 Lt(41,93 EUR).

Nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 14,31 EUR paÅ¡to iÅ¡laidų priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei ir valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai            Apeliaciniu skundu atsakovai D. L., D. Č., V. P., praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.            Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1) Tiek ieÅ¡kovė, tiek bylos nagrinėjimo metu apklausta jos mama - J.

P., patvirtino, jog apie palikėjos Janinos D. P. mirtį sužinojo 2012 m. gruodžio 16 d., atsakovei D. L. telefonu susisiekus su ieÅ¡kovės mama. Be to, ieÅ¡kovės motina J. P. paaiÅ¡kino, kad nuo pat pradžių suprato, jog mirus dukters tėvo motinai, jos dukteriai turėtų priklausyti palikimas. Taigi faktas, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos įstatyminė atstovė apie palikimÄ Å¾inojo nuo pat jo atsiradimo momento, byloje yra įrodytas.            Liudytoja apklausta ieÅ¡kovės motina J.

P. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog apeliantė D. L. teiravosi jos, ar ieÅ¡kovės vardu priims palikimÄ (klausyti 2015-02-23 teismo posėdžio įraÅ¡Ä ), taip pat pažymėjo, kad pati ieÅ¡kovė L. P. iÅ¡ pradžių nebuvo apsisprendusi dėl palikimo priėmimo (klausyti 2015-02-23 teismo posėdžio įraÅ¡Ä ). Daro iÅ¡vadÄ , kad motina su dukra kalbėjosi, tarėsi palikimo priėmimo klausimu, ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog jos santykiai su motina geri (klausyti 2015-02-23 teismo posėdžio įraÅ¡Ä ).           IeÅ¡kovės motinai J.

P. nusprendus, kad dukters vardu palikimo nepriims, ji kartu su atsakove D. L., važiavo į Ukmergės 2-Ä jį notarų biurÄ atsisakyti palikimo dukters vardu. Byloje nėra nustatyta jokių faktų ar aplinkybių, kad D. L. ar kiti atsakovai, kokiu nors bÅ«du įtakojo ieÅ¡kovės motinos valiÄ dėl palikimo dukters vardu atsisakymo. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota aplinkybė, jog J. P. paaiÅ¡kinimas, kad „vyro seserys nelaikė jos giminaite ir ji nesitikėjo nieko gauti“ yra vien ieÅ¡kovės motinos J.

P. subjektyvus situacijos vertinimas. Akivaizdu, kad važiavimo pas Ukmergės 2-ojo notaro biuro notarÄ dėl palikimo atsisakymo įforminimo faktas patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovės L. P. motina, veikdama savo nepilnametės dukters vardu, neturėjo valios palikimÄ priimti.          Širvintų rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovės įstatyminė atstovė, jos motina J. P., nežinojo ir nesuprato kaip turi elgtis atstovaudama savo nepilnametės dukros interesus dėl palikimo priėmimo.

PrieÅ¡ingai, nei konstatuota 2015 m. kovo 23 d. sprendime, ieÅ¡kovės motina paliudijo, jog žinojo, kad iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , atsisakant palikimo dukros vardu, galima tik teismo tvarka (klausyti 2015-02-23 teismo posėdžio įraÅ¡Ä ), tai jai buvo paaiÅ¡kinta Ukmergės 2-ajame notarų biure. Vis dėlto, J. P., ieÅ¡kovės atstovė pagal įstatymÄ , per įstatymo nustatytÄ 3 mėn. terminÄ neatliko jokių aktyvių veiksmų - nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl jo atsisakymo įforminimo, o jos bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, jog atsakovė D.

L. pasakiusi, kad lauks L. P. pilnametystės - nepateisina ieÅ¡kovės įstatyminės atstovės neveikimo bei visiÅ¡ko nesidomėjimo dėl palikimo savo nepilnametės dukros vardu priėmimo ar atsisakymo įforminimo.         2) IeÅ¡kovė L. P. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad nuo pat palikimo atsiradimo momento norėjo jį priimti. Å iÄ aplinkybę konstatavo ir Å irvintų rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime, laikydamas, kad pati ieÅ¡kovė, dar bÅ«dama nepilnametė, savo valiÄ dėl palikimo priėmimo reiÅ¡kė iÅ¡ pat pradžių ir nuosekliai - nuo pat senelės mirties norėjo palikimÄ priimti, vėliau važiavo pas notarÄ , kur jai buvo pasakyta, kad palikimui priimti baigėsi terminas.

Teismas be jokio pagrindo sprendime priėjo prie iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės valios priimti palikimÄ nuoseklumo, nes pirma, pagrįstų abejonių kelia ieÅ¡kovės L. P. valios priimti palikimÄ egzistavimas, nes norėti turtÄ valdyti kaip savÄ , t.y. jį paveldėti, įmanoma tik tada, kai yra žinoma, koks tai turtas (to ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti net teismo posėdžio metu, klausyti 2015-03-23 teismo posėdžio įraÅ¡Ä ); antra, L. P., bÅ«dama 17 m., t.y. turėdama dalinį civilinį veiksnumÄ , ne tik neatliko, bet net nebandė atlikti jokio aktyvaus veiksmo, kad iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimo dalį, nors tiek apie senelės mirtį, tiek apie paveldėjimo teisę žinojo nuo pat jų atsiradimo momento.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo (žr, LAT 2002-01-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-33/2002), t.y. vien subjektyvaus asmens noro priimti palikimÄ , neiÅ¡reikÅ¡to aktyviu veiksmu, - nepakanka; trečia, ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jos motina J. P. turėjo atsakovių kontaktinius telefono numerius (klausyti 2015-03-23 teismo posėdžio įraÅ¡Ä ), tačiau pati L.

P. niekada su tetomis nebendravo, nebandė susisiekti. Teismo posėdžio metu D. L. paaiÅ¡kino, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos motina vengė bendravimo, nuvykus pas jas į namus - neįsileisdavo; ketvirta, sulaukusi 18 m. ieÅ¡kovė buvo nuvykusi į Ukmergės 2-Ä jį notarų biurÄ , po to į Lazdijų 2-Ä jį notarų biurÄ , tačiau kada tai įvyko, t.y. kiek laiko praėjus po pilnametystės suėjimo, ar iki pilnametystės, bylos nagrinėjimo metu L. P. paaiÅ¡kinti negalėjo (klausyti 2015-03-23 teismo posėdžio įraÅ¡Ä ); taip pat akivaizdu, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma, kuriame Ukmergės notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla ir į kurį Lazdijų notarų biurÄ byla vėliau buvo persiųsta.          IÅ¡ nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nebuvo jokių priežasčių, realiai galėjusių pačiai ieÅ¡kovei L.

P., elgiantis atidžiai ir sÄ Å¾iningai, sukliudyti iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo tiek per įstatymo nustatytÄ 3 mėn. terminÄ , tiek vėliau - iki pat 2014 m. sausio 14 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo momento.          3) Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pažymėtina, kad asmens nepilnametystė (o juo labiau, asmens dalinio civilinio veiksnumo turėjimas - ieÅ¡kovei buvo 17 m.), pati savaime nėra laikoma svarbia priežastimi dėl termino palikimui priimti pratęsimo.          Pirmos instancijos teismas, pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes tiek dėl ieÅ¡kovės ir jos motinos neatidumo, nerÅ«pestingumo, sprendžiant palikimo priėmimo klausimÄ , tiek dėl ilgo jų abiejų neveikimo (palikimas atsirado 2012-12-16, paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas - 2014-01-14), to pasėkoje, netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimÄ , palikimo priėmimo terminÄ , ir priėmė nepagrįstÄ teismo sprendimÄ .          4) Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime be jokių motyvų, neatsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kintas faktines aplinkybes, nurodė, jog tretysis asmuo notarė R.

G. tariamai netinkamai atstovavo nepilnametės ieÅ¡kovės interesus, tvarkydama paveldėjimo bylÄ . Å i teismo sprendime nurodyta aplinkybė nepagrįstas jokiais argumentais, kadangi, pirma, ieÅ¡kovė turėjo įstatyminę atstovę - savo motinÄ , turėjusiÄ veikti dukros vardu, antra, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog įstatyminei atstovei buvo žinoma, kaip reikia elgtis atsisakant, priimant palikimÄ dukters vardu - tai jai buvo paaiÅ¡kinta nuvykus dar į Ukmergės 2-Ä jį notarų biurÄ , trečia, atsakovė D.

L. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog notarei R. G. buvo patvirtinusi, kad tiek nepilnametė įpėdinė L. P., tiek jos motina apie atsiradusį palikimÄ Å¾ino, ketvirta, notaras nėra įpareigotas ieÅ¡koti, o juo labiau kviesti įpėdinių palikimo priėmimo įforminimui ir galiausiai, notarė R. G. paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡davė tada, kai ieÅ¡kovė L. P. jau buvo pilnametė.          5) Å irvintų rajono apylinkės teismas, pratęsdamas L. P. terminÄ palikimui  priimti, skundžiamame sprendime pažymėjo, kad termino pratęsimas nepažeis atsakovų teisių, tačiau nepateikė jokių tokį teismo motyvÄ patvirtinančių argumentų (LR CPK 263 str. 1 d.).

PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. L. teismui paaiÅ¡kino, kad paskutinį kartÄ ieÅ¡kovę buvo mačiusi, kai jai tebuvo 8 mėn., ieÅ¡kovė ir jos motina su atsakovais nebendrauja, vengia bendravimo. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino to, jog atsakovai prieÅ¡tarauja dėl termino palikimui priimti pratęsimo,  nes paveldėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė jau įregistruota atsakovų vardu, atsakovai dėl to yra patyrę iÅ¡laidų, yra atlikti žemės sklypų geodeziniai matavimai.

Pratęsus terminÄ palikimui priimti, L. P. taptų mažų dalelių nekilnojamojo turto bendrasavininke ir atsižvelgiant į tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų susiklosčiusius santykius, galėtų trukdyti spręsti įvairias su paveldėtu turtu susijusius klausimus.         6) Å irvintų rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai priteisė 868,86 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis, vertinant bylos sudėtingumÄ , pateikto ieÅ¡kinio turinį, teismo posėdžių skaičių byloje virÅ¡ija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečias asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G. su atsakovų apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį patenkinti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:            1) IeÅ¡kovė apie senolės mirtį sužinojo iÅ¡ karto po mirties fakto.

Taip pat žinojo ir tai, kad reikia iÅ¡reikÅ¡ti per notarÄ savo valiÄ dėl palikimo. IeÅ¡kovės atstovė motina ir buvo nuvykusi pas Ukmergės notarÄ su aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia - palikimo atsisakyti. Sutinkamai su CK 5.60 str. 2 dalimi palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. IeÅ¡kovės atstovė motina savo veiksmais siekė palikimo nepriimti, jo nevaldyti faktiÅ¡kai ir nesirÅ«pinti juo kaip savo.           2) Teismas neteisingai suprato ir padarė iÅ¡vadÄ apie notarės aiÅ¡kinimÄ , kad ieÅ¡kovė, turėdama dalinį civilinį veiksnumÄ , gali palikimÄ priimti arba atsisakyti jį priimti, turėdama tėvų ( motinos) sutikimÄ .

Notarė pacitavo CK 5.56 str. esmę. Apie tai, kad tokia atstovų valia turi bÅ«ti teismo patvirtinta (leisti arba neleisti) palikimÄ priimti, negali bÅ«ti ir nebuvo visiÅ¡kai kalbama posėdžio metu. Apie reikalingumÄ teismine tvarka patvirtinti valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ suprato ir pati ieÅ¡kovė ir jos motina.            3) Sprendime neteisingai daroma iÅ¡vada, kad notarė žinojo, jog ieÅ¡kovė yra nepilnametė. Kad neva to „neneigė teismo posėdžio metu“. Mano, kad teismas turi remtis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis.

KÄ kalbėjo atsakovė palikimo priėmimo metu, nei ji, nei pati atsakovė, tikrai neprisimena, nes praėjo per ilgas laiko tarpas. PareiÅ¡kime apie palikimo priėmimÄ Å¾inių, kad L. P. yra nepilnametė, nebuvo. Kaip paaiÅ¡kino baigiamojoje kalboje, notarė su atsakove nuo palikimo priėmimo dienos iki paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo dienos nebuvo susitikę ir nebendravo. Apie kitus įpėdinius, jų amžių, nebuvo kalbos.          Kai asmuo, žinodamas apie palikimÄ , dėl vienų ar kitokių priežasčių nesiima veiksmų tÄ palikimÄ priimti, vargu, ar priemonės, kurių notaras imtųsi siekdamas „paskatinti“ tokį įpėdinį bÅ«tų efektyvios.

Ä®statymas numato, kad tik teismas gali tokį terminÄ pratęsti dėl svarbių priežasčių. Jeigu konstatuoti, kad tokios svarbios priežastys buvo, tai vargu ar notaro atsiųstas raginimas tas svarbias priežastis bÅ«tų galėjęs įveikti.          4) Jokie teisės aktai neįpareigoja notaro ieÅ¡koti įpėdinių. Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo data sutampa su tos dienos praÅ¡ymo iÅ¡duoti dokumentÄ data, tačiau dėl „PraÅ¡ymo užsakyti paslaugas iÅ¡ Registrų centro“ atsakovė kreipėsi pas biuro darbuotojus prieÅ¡ 3-5 darbo dienas, jie priėmė užsakymÄ ir suderino laikÄ su atsakove dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo dienos.

TÄ pačiÄ dienÄ užsakyti paslaugas iÅ¡ Registrų centro ir iÅ¡duoti dokumentÄ neįmanoma fiziÅ¡kai. Notaras neturi jokio suinteresuotumo skubiai užbaigti paveldėjimo bylÄ .          5) Teismas pratęsė terminÄ ieÅ¡kovei palikimui priimti. Pati ieÅ¡kovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl palikimui priimti praleido įstatymu nustatytÄ laikÄ . Negali bÅ«ti dalinis civilinis veiksnumas prilygintas svarbiai priežasčiai, kuria siekiama pateisinti savo neveikimÄ arba prilygti įsivaizduojam veikimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl naikinti sprendimÄ nėra jokio pagrindo.

IÅ¡ esmės byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė L. P. yra mirusios močiutės J. D. P. turto paveldėtoja pagal įstatymÄ (kaip mirusio jos tėvo V. P. įpėdinė).            Byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovei per CK 5.50 str. 3 d. numatytÄ terminÄ nesikreipus į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, yra pagrindas iÅ¡ dalies panaikinti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ ir ieÅ¡kovei pratęsti terminÄ palikimui priimti.            Kaip byloje nustatyta, J.

D. P. turėjo keturis vaikus: D. L., D. Č., V. P. ir V. P. (mirė (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės tėvÄ ). Palikėjos mirties dienÄ ((duomenys neskelbtini)) L. P. buvo nepilnametė (17 m.). Po palikėjos J. D. P. mirties atsirado palikimas, kurį sudarė: 3,6900 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,3000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,3200 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su Å«kiniais pastatais.

L. P. per LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytÄ 3 mėn. terminÄ jai priklausiusios palikimo dalies nepriėmė. 2014 m. sausio 14 d. Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. G. iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 373 D. L., V. P., D. Č.            Apeliantė nagrinėjamoje byloje yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dalinai panaikinti 2014 m. sausio 14 d. iÅ¡duotÄ Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , notarinio registro Nr. 373, ir pratęsti terminÄ palikimui priimti.

Vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė apie savo močiutės mirtį sužinojo jos mirties dienÄ .            LR CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, 3 d. numatyta, kad nurodytas veiksmas turi bÅ«ti atliekamas per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos; praleidus įstatymo nustatytÄ 3 mėn. terminÄ ir jo Ä®statymo nustatyta tvarka nepratęsus - įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

           Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymÄ kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iÅ¡ jų tėvų, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis (LR CK 5.12 str.). VaikÄ iki pilnametystės prižiÅ«ri tėvai (LR CK 3.155 str.), todėl įpėdiniui esant nepilnamečiui, vaiko vardu priimti palikimÄ gali tėvai (LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Kadangi palikimo atsiradimo metu ieÅ¡kovei buvo 17 metų, todėl palikimÄ jos vardu galėjo priimti tik jos atstovė pagal įstatymÄ , jos motina, gavusi iÅ¡ankstinį teismo leidimÄ (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.).

Ta aplinkybė, kad jos motina su atsakove D. L. važiavo į Ukmergės rajono 2-Ä jį notarų biurÄ atsisakyti palikimo dukters vardu, nereiÅ¡kia, kad buvo motinos valia atsisakyti dukros vardu nuo palikimo, tuo labiau, kai tokiam veiksmui atlikti, bÅ«tinas teismo leidimas. Viena vertus, nustatyta, kad ieÅ¡kovės motina J. P. į notarų biurÄ važiavo atsakovės D. L. papraÅ¡yta, kita vertus, kai notarų biure jai buvo paaiÅ¡kinta, jog tokiems veiksmams atlikti reikalingas teismo leidimas, J. P. jokių veiksmų, kurie leistų teigti, kad ji ketino atsisakyti dukros vardu nuo palikimo, neatliko.

Å iuo atveju pati atsakovė D. L. pasakė, kad lauks kol L. P. sukaks pilnametystė. Kaip patvirtino ieÅ¡kovė, ji visÄ laikÄ norėjo priimti senelės palikimÄ . Šį faktÄ patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovei sukakus 18 metų, ji kreipėsi pas notarÄ dėl palikimo priėmimo. Todėl apeliantų teiginiai, kad nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieÅ¡kovės įstatyminė atstovė per įstatymu nustatytÄ terminÄ neatliko jokių aktyvių veiksmų – nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl jo atsisakymo įforminimo tik dėl savo nepateisinamo neveikimo bei visiÅ¡ko nesidomėjimo, nepagrįsti.

       Atmestinas ir apeliantų argumentas dėl ieÅ¡kovės valios priimti senelės palikimÄ nenuoseklumo. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nežinojo, kokį senelės turtÄ ji gali paveldėti, negali turėti įtakos jos valiai priimti senelės palikimÄ . Kaip jau pasisakyta, savo nepilnamečių vaikų vardu gali palikimÄ priimti tik jų tėvai, gavę teismo leidimÄ , todėl jokių aktyvių veiksmų ieÅ¡kovė, bÅ«dama nepilnametė, per įstatymo nustatytÄ terminÄ negalėjo atlikti.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent nepilnamečių vaikų atstovai (tėvai) Å¡ioje situacijoje negali elgtis pasyviai, kas pagal Kasacinio teismo praktikÄ vertintina kaip galimas nepilnamečių vaikų teisių pažeidimas. Neturi įtakos Å¡ioje situacijoje, kad ieÅ¡kovė nebendravo su savo tetomis ir dėde (atsakovais). Neturi reikÅ¡mės ir apeliantų argumentas, jog ieÅ¡kovei tapus pilnamete, nenustatyta tiksli data, kada ji kreipėsi į notarų biurÄ . Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę elgtis atidžiai ir sÄ Å¾iningai bei iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo tiek per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , tiek ir vėliau, iki 2014 m. sausio 14 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dienos.

Tai, kad ieÅ¡kovės įstatyminė atstovė nesugebėjo tinkamai pasirÅ«pinti dukters vardu palikimo priėmimu, negali atimti ieÅ¡kovei teisės priimti palikimÄ , tuo labiau, kad pati ieÅ¡kovė, bÅ«dama nepilnametė, savo teisių, susijusių su palikimo priėmimu, negalėjo įgyvendinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė D. L. žinojo, jog ieÅ¡kovė nori priimti jai priklausančio palikimo dalį, dar iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienos.

Nepaisant to, vos praėjus mėnesiui po to, kai ieÅ¡kovė tapo pilnametė, kreipėsi dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo ir jis buvo iÅ¡duotas.           Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, notaras, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto principÄ , bei žinodamas aplinkybes, kurios galimai leidžia vertinti, jog vaiko teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos jo interesus pasyviai atstovaujant įstatyminei atstovei, galimai turėjo imtis aktyvių veiksmų nepilnametės naudai.

           Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jos ieÅ¡kovės motinai tinkamai neįgyvendinus ieÅ¡kovės valios įstatymų nustatyta tvarka priimti palikimo, ieÅ¡kovei, tapus pilnamete, neturi bÅ«ti užkirstas kelias savo teises ginti teisme ir yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo patenkinti.          CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminÄ pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas ieÅ¡kovei terminÄ palikimui priimti, nurodė, kad Å¡io termino pratęsimas nepažeis atsakovų teisių, tačiau nepateikė jokių tokį teismo motyvÄ patvirtinančių argumentų. Apeliantai taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakovais nebendrauja. Atsakovams iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu įregistruota nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ , atsakovai jau yra patyrę iÅ¡laidų dėl žemės sklypų geodezinių matavimų bei nurodė, kad ieÅ¡kovė taptų mažos dalies nekilnojamojo turto bendrasavininke, todėl susiklosčius santykiams, kai ieÅ¡kovė nebendrauja su atsakovais, Å¡i aplinkybė trukdytų įvairių klausimų sprendimui tarp bendrasavininkų.

         Teisėjų kolegija pripažįsta, kad palikimo priėmimo terminai įstatymų leidėjo nustatyti siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumÄ ir teisinių santykių stabilumÄ . Tačiau vertinant Å¡iÄ situacijÄ , kai ieÅ¡kovė savo teisių negalėjo įgyvendinti vien dėl to, kad ji buvo nepilnametė, o jos įstatyminė atstovė nebuvo tiek aktyvi, kad tinkamai įgyvendintų dukters teisę priimti palikimÄ , negalima Å¡io pažeidimo pateisinti Å¡ioje situacijoje vien nurodytų principų požiÅ«riu.

         Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad palikimo priėmimo termino praleidimÄ nagrinėjamu atveju sÄ lygojo objektyvios priežastys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas palikimui priimti ieÅ¡kovei gali bÅ«ti pratęsiamas. IeÅ¡kovės nebendravimas su kitais įpėdiniais (atsakovais) nėra paveldėjimo teisę naikinanti aplinkybė. Apeliantų nurodyti argumentai apie galimus sunkumus sprendžiant klausimus tarp bendrasavininkių, iÅ¡ viso negali bÅ«ti svarstytini Å¡ioje situacijoje, nes atsakovai Å¡ias aplinkybes nurodo iÅ¡imtinai savo interesų požiÅ«riu.

Teisėjų kolegija vertina, kad teisingai pirmos instancijos teismas sprendė, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, yra pagrindas šį terminÄ ieÅ¡kovei pratęsti (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliantai taip pat nurodė, kad Å irvintų rajono apylinkės teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės naudai priteisė iÅ¡ atsakovų 868,86 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus bylos dalykÄ , pateiktų procesinių dokumentų kiekį, juose keliamų argumentų sudėtingumÄ , teisminės praktikos taikymo bÅ«tinumÄ , byloje vykusių teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, bei atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių (8.11 p.), bei 2015 m. kovo 19 d. Ä®sakymu Nr. 1R-77 pakeistų maksimalių bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžių, vertina, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme, pilna apimtimi.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos iÅ¡ visų trijų atsakovų lygiomis dalimis.           Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , teisingai aiÅ¡kino ir taikė termino palikimui priimti pratęsimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad terminas palikimui priimti ieÅ¡kovei gali bÅ«ti pratęstas, o tuo pačiu yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovams iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ dalies pripažinimo negaliojančiu.

Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus apeliacinį skundÄ , bylÄ pralaimėjusi Å¡alis (apeliantai) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str. 1 d.).                      Teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a:

Å irvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                    Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                                                        Asta Radzevičienė                                                                                                                                                                                       Alma Urbanavičienė