2020-06-23 Nr. AB-12700-3-65-3-00142-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-607-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00142-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau –ir Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 18-IL-50-00148-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio AVPK priimtas Sprendimas neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neparemtas medicininiais dokumentais, o tik viešosios įstaigos Panevėžio ligoninės (toliau – ir VšĮ Panevėžio ligoninė) pateikta informacija apie nustatytą jo psichinės būklės diagnozę. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. sausio 12 d. – 2018 m. vasario 2 d. gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninėje, tačiau teigė, kad jo liga netrukdė tinkamai elgtis su ginklu, jis dėl savo sveikatos būklės nekėlė pavojaus sau ar visuomenei, jo psichikos būklė buvo ir yra gera, nereikalauja jokio gydymo, policijos įstaiga nebuvo gavusi jokių objektyvių duomenų dėl jo elgesio keliamo pavojaus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nebuvo įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, jam nebuvo taikoma sveikatos priežiūros įstaigos priežiūra dėl psichikos ligos, Sprendime nurodyta diagnozė neįtraukta į Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą (toliau – Sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-270. Dėl šių priežasčių jam negali būti taikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti apribojimai. Teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus, pareiškėjas pabrėžė, kad jam nenustatyta ligų, dėl kurių jis negalėtų turėti ginklo.

3. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Panevėžio AVPK nurodė, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu. Sąrašo, kuriame išvardintos ligos ir fiziniai trūkumai, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, 1.3 punkte nurodyta šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai. Atsakovas nurodė, kad VšĮ Panevėžio ligoninė pateikė informaciją, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 2 d. gydėsi šios ligoninės psichiatrijos skyriuje, jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, pareiškėjas buvo gydytas dėl (duomenys neskelbtini) įvykių interpretacijos sąlygoto neadekvataus elgesio. Panevėžio AVPK, atsižvelgęs į šią informaciją, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad jis nebuvo įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą ir kad pareiškėjui diagnozuota liga nebuvo įrašyta į Sąrašą. Be to, Panevėžio AVPK, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad jam nustatyta liga netrukdė tinkamai elgtis su ginklu, kadangi pareiškėjo sūnus, baimindamasis dėl tėvo sveikatos ir galimų žalingų pasekmių, 2018 m. vasario 19 d. pristatė pareiškėjo turimą ginklą į Pasvalio rajono policijos komisariatą. Atsakovas pabrėžė, kad šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, todėl jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas teisės jais naudotis neturinčius asmenis bei netinkamo ginklo panaudojimo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo įsigijęs dujinį pistoletą „ME 8 POLICE“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), šio ginklo įsigijimui ir laikymui (nešiojimui) Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariatas 2011 m. birželio 15 d. išdavė neterminuotą leidimą Nr. 0000038. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistas 2018 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000038 ir įstatymų nustatyta tvarka realizuoti jam priklausantį dujinį pistoletą „ME 8 POLICE“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Teismas, išanalizavęs ginčijamo Sprendimo turinį, padarė išvadą, kad Panevėžio AVPK šį individualų administracinį aktą grindė iš VšĮ Panevėžio ligoninės gautais faktiniais duomenimis apie pareiškėjo gydymą dėl (duomenys neskelbtini) sąlygoto neadekvataus elgesio ir pareiškėjui diagnozuotą (duomenys neskelbtini) sutrikimą bei teisės normomis – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

8. Teismas nustatė, kad Pasvalio rajono policijos komisariate 2018 m. vasario 5 d. iš VšĮ Panevėžio ligoninės buvo gautas telefoninis pranešimas, jog iš šios ligoninės Psichiatrijos skyriaus ambulatoriniam gydymui išleistas pareiškėjas. Panevėžio AVPK 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 50-S-6921(1.30E) kreipėsi į VšĮ Panevėžio ligoninę ir prašė pateikti pažymą su duomenimis, kada ir dėl kokių priežasčių šios gydymo įstaigos Psichiatrijos skyriuje buvo gydytas V. B. ir kokia liga jam diagnozuota. VšĮ Panevėžio ligoninė 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-768 pranešė Panevėžio AVPK, kad Psichiatrijos skyriuje pareiškėjas laikotarpiu 2018 m. sausio 12 d. – 2018 m. vasario 2 d. buvo gydytas dėl (duomenys neskelbtini) sąlygoto neadekvataus elgesio, pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. VšĮ Panevėžio ligoninės išduotojoje pareiškėjo epikrizėje buvo nurodyta, kad į šią gydymo įstaigą pristatytas pareiškėjas buvo įtarus, nerimastingas ir priešiškai nusiteikęs; jis aiškino, jog yra persekiojamas ir su juo norima susidoroti, teigė matęs jį persekiojusius automobilius ir apšvietimui naudotus prožektorius. Pareiškėjui 2018 m. sausio 12 d. buvo diagnozuota pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) sutrikimas (pagal TLK-10-AM). Gydymo įstaiga epikrizėje nurodė, kad gydymo metu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) priblėso ir prarado aktualumą, (duomenys neskelbtini) nebesikartojo, sumažėjo priešiškumas ir atslūgo įtampa, gydymo įstaigoje jautėsi esąs saugus ir įtarumų neišsakė.

9. Teismas nenustatė pagrindo abejoti VšĮ Panevėžio ligoninės pateiktais duomenimis apie pareiškėjui diagnozuotą psichinės sveikatos sutrikimą. Pareiškėjui liga diagnozuota pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), įdiegtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164, jai suteiktas (duomenys neskelbtini) klasifikavimas. Šiame „Sisteminio ligų sąrašo“ TLK-10-AM leidime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) sutrikimui būdingi vyraujantys nuolatiniai ar pasikartojantys (duomenys neskelbtini), kurie gali būti kartu su (duomenys neskelbtini); šiam sutrikimui gali būti ir kai kurių (duomenys neskelbtini) būdingų simptomų, tokių kaip įmantrios (duomenys neskelbtini) ar mąstymo sutrikimas.

10. Teismas padarė išvadą, kad Panevėžio AVPK, remdamasis gydymo įstaigos medicininiais duomenimis, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui, kuris turi dujinį pistoletą, diagnozuotas susirgimas, patenkantis į Sąrašą ligų, dėl kurių fizinis asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra imperatyvus ir savarankiškas pagrindas nuspręsti, kad fizinis asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo. Tai, kad pareiškėjas nebuvo psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, nepaneigė gydymo įstaigos pateiktų duomenų apie pareiškėjui diagnozuotą psichinės sveikatos sutrikimą, patenkantį į Sąrašą. Teismas pažymėjo, kad VšĮ Panevėžio ligoninė epikrizėje nurodė, jog pareiškėjui rekomenduota reguliari psichiatro kontrolė, o dėl nepakankamos kritikos savo būklei ateityje galimi recidyvai.

11. Teismo vertinimu, paaiškėjus aplinkybėms, kvalifikuojamoms kaip Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas įsakmiai nustato, kad išduotas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamas.

12. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgęs į ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendė, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus nustatytų faktinių duomenų visuma sudarė pagrindą policijos įstaigai priimti sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas konstatavo, kad esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio AVPK 2018 m. kovo 12 d. priimtas Sprendimas savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams neprieštaravo, buvo pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamomis teisės normomis.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus pateiktus skunde pirmosios instancijos teismui ir taip pat nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtinto Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo 23 punktu ir 7.2 punktu, Panevėžio apskrities VPK gavęs iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pranešimą apie pareiškėjo gydymąsi šios įstaigos psichiatrijos skyriuje turėjo išduoti siuntimą, tačiau šios pareigos neįvykdė, o iškarto panaikino neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus.

15. Pareiškėjo tvirtinimu, Sprendimo priėmimo procedūra yra pažeista, nes jį priėmė ne Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriaus viršininkas, o specialistas. Be to, Sprendimas yra nemotyvuotas, jame tik nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 02 d. gydėsi VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir nustatyta diagnozė. Sprendime nėra nurodyta jokių motyvų, kurie patvirtintų, kad po gydymosi pareiškėjas gali kelti pavojų sau ar kitiems asmenims. Pareiškėjas pažymi, kad Panevėžio AVPK 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 50-S-6921(1.30E) prašė VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę pateikti informaciją apie V. B., o ne apie J. B., tačiau dėl neaiškių priežasčių VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė pateikė informaciją apie pareiškėjo gydymą.

16. Pareiškėjo tvirtinimu, procesas dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo buvo pradėtas ne nuo gautų medicininių dokumentų, o nuo skyriaus socialinės darbuotojos informacijos telefonu (tai patvirtina epikrizės pastabos). Pareiškėjui neaišku, kuo remiantis Panevėžio AVPK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. A. jau 2018 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime dėl gautos informacijos nurodė, kad pagal Psichiatrijos skyriaus gydytojos rekomendacijas, šis asmuo turėdamas savo žinioje ginklą, dėl psichinės ligos gali kelti grėsmę, netinkamai elgtis su ginklu, nes tokios informacijos byloje nebuvo pateikta. Pareiškėjas pažymi, kad Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariato 2018 m. vasario 19 d. akto nėra gavęs ir su juo susipažino tik gavęs teismo procesinius dokumentus.

17. Pareiškėjo tvirtinimu, iš epikrizės matyti, kad išrašymo metu jokių vyraujančių nuolatinių ar pasikartojančių (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nebuvo nustatyta, todėl jokio pagrindo panaikinti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus nebuvo.

18. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurių pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neteikė teismui tirti. Atsakovas sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Panevėžio AVPK nuomone, pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus pareiškėjo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 18-IL-50-00148-e (b. l. 24), kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, padaręs išvadą, kad paaiškėjus aplinkybėms, kvalifikuojamoms kaip Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas įsakmiai nustato, kad išduotas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamas. Teismas konstatavo, kad Panevėžio AVPK 2018 m. kovo 12 d. priimtas Sprendimas pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamomis teisės normomis.

23. Primintina, kad ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

24. Įstatymo 40 straipsnis numato pagrindus panaikinti leidimus nešiotis ir laikyti ginklus bei šaudmenis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatytoms sąlygoms. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 92.3 punkte, galiojusiame Sprendimo priėmimo metu. Šių Taisyklių 93 punkte taip pat nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo pažeista Sprendimo priėmimo procedūra, Sprendimą priėmė netinkamas asmuo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Tai reiškia, kad pareiškėjas visas aplinkybes, įrodymus, kurie galėtų patvirtinti jo skundo reikalavimą ir nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), privalėjo nurodyti pirmosios instancijos teismui, tačiau neginčijo nei Sprendimo priėmimo procedūros, nei tai, kad Sprendimą priėmė netinkamas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, be to ir atsakovas dėl jų neturėjo galimybės pateikti atsikirtimus.

26. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu.

27. Pažymėtina, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, jog ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, Sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiu teisės aktu yra Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintas Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašas, kurio 1.3 punkte (2013 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-720 redakcija) yra nurodyti šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, prie kurių pagal „TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą“ priskiriamas ir pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas.

28. Nagrinėjamoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai – VšĮ Panevėžio ligoninės 2018 m. vasario 28 d. raštas Nr. S-768 (b. l. 29), kuriame nurodyta, kad Psichiatrijos skyriuje pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 2 d. buvo gydytas dėl (duomenys neskelbtini) įvykių interpretacijos sąlygoto neadekvataus elgesio, pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, Epikrizė (b. l. 45), kurioje pateikta diagnozė, atlikti tyrimai, taikyti gydymo metodai, būklės aprašymas, pateiktos rekomendacijos dėl gydymo ir pateiktos pastabos, kad dėl nepakankamos kritikos savo būklei ateityje galimi recidyvai, todėl tikslinga atkreipti faktą dėl ginklo laikymo – patvirtina, kad pareiškėjui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kuriam esant draudžiama išduoti leidimą įsigyti ar turėti ginklą pagal Sąrašo 1.3 punktą.

29. Nors pareiškėjas vertina, kad jis neserga jokia liga, patenkančia į Sąrašą, ir teigia, jog Sprendimas neparemtas medicininiais dokumentais ir yra nemotyvuotas, tačiau, kaip jau buvo minėta, medicininiai dokumentai byloje yra pateikti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti VšĮ Panevėžio ligoninės pateikta informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę.

30. Esant tokioms aplinkybėms tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas serga liga (t. y. (duomenys neskelbtini) sutrikimas), trukdančia tinkamai elgtis su ginklu ir tai yra imperatyvus bei savarankiškas pagrindas (Įstatymo 17 str. 1 d. 3 p.) nuspręsti, kad šis asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 sausio 25 d. nutarimas byloje Nr. 50/2009).

32. Atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo gauti duomenys patvirtino teisiškai reikšmingas aplinkybes bei sudarė teisėtą ir pakankamą pagrindą atsakovui pagrįstai pripažinti, jog pareiškėjas šiuo atveju atitinka Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sąlygą (t. y. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu). Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjo turėtą neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

33. Įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų visumą, apeliacinio skundo argumentus bei atsiliepimo į jį argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Atsižvelgiant į tai, kad kiti pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė