48ff7652-ddf5-4bad-9281-6eb352e6f7a5 · Kauno apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-747-582-2014             Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00446-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuoR. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (780 litų) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 6 MGL (780 litų) bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. M. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014-05-15, apie 3 val., (duomenys neskelbtini) namo, su tikslu užvaldyti G. P. priklausantį dviratį „(duomenys neskelbtini)“, nukirpęs metalinėmis žirklėmis dviračio užraktÄ ir prie jo pribėgusiam nukentėjusiajam G. P. pagrasinęs atkiÅ¡tomis metalinėmis žirklėmis tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , reikalavo atiduoti dviratį, tačiau nukentėjusiajam nepaleidus dviračio, panaudojo fizinį smurtÄ : sudavė du smÅ«gius G.

P. į veido sritį ir ketino nuvažiuoti, tačiau nukentėjusiajam neleidus pasiÅ¡alinti ir jį nustÅ«mus nuo dviračio, dėl ko abu nukrito ant žemės, R. M. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė G. P. į galvos sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nubrozdinimais kaktoje, kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, nubrozdinimais virÅ¡ugalvio srityje, kraujosruva kaklo deÅ¡inėje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimu kairiame skruoste, nubrozdinimais kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, delniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio rieÅ¡o priekinėje dalyje, ir tokiu bÅ«du pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo G.

P. 1320 Lt vertės dviratį „(duomenys neskelbtini)“.Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę arba visai atleisti nuo jos. Skunde nuteistasis nurodo, kad dviratis jam reikalingas buvo ne pasipelnymui, bet parvažiuoti iÅ¡ centro iki 6-ojo forto, kur jis gyvena, o tuo metu buvo Å¡alta ir nakties metas. Jis teigia tikrai nežinojęs, kad tas asmuo, kuris nė žodžio netardamas iÅ¡ pasalų jam spyrė į nugarÄ , buvo dviračio savininkas.

BÅ«tent dėl to buvo iÅ¡provokuotos grumtynės. TÄ pačiÄ dienÄ jis parašė pareiÅ¡kimÄ ir dviratį grÄ Å¾ino, taip pat labai norėjo atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, tačiau Å¡is nedalyvavo teismo posėdyje. Skunde R. M. taip pat pažymi, kad pataisos namai ne taiso žmones, bet skatina juos naujiems nusikaltimams, ir kuo asmuo ten ilgiau bÅ«na, tuo jam sunkiau integruotis į visuomenę. Nuteistasis mano, kad jam paskirtas laisvės atėmimo laikas tikrai per ilgas, be to, jis turi Å¡eimÄ â€“ žmonÄ ir tris vaikus, kuriais jis turi rÅ«pintis ir nenori su jais prarasti ryÅ¡io dėl bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R.

M. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose. R. M. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R.

M. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padaryto baudžiamojo nusižengimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę, kuriÄ subendrino su Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nepažeisdamas BK 63-65 straipsnio nuostatų.

Taip pat visiÅ¡kai pagrįstai Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.Apylinkės teismas teisingai nustatė R. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tinkamai įvertinta ir tai, jog R. M. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, nedirba, anksčiau teistas tris kartus.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo R. M. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kuriÄ Ä¯vykdė tais pačiais metais, kai buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Probacijos tarnybos registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui už ankstesnius nusikaltimus. Å ios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, jis iÅ¡vadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti.

Todėl ir valstybės taikomas poveikis R. M. turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ .Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, prieÅ¡ingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti R. M., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Nuteistojo apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių vertinimas (dviratis nuteistajam buvo reikalingas ne pasipelnymui, bet parvykti namo; kad nuteistasis nežinojo, jog grÅ«mėsi su dviračio savininku), taip pat aplinkybė, kad pagrobtas dviratis buvo iÅ¡ karto grÄ Å¾intas teisėtam savininkui, o nuteistasis norėjo atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, nėra pagrindas Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Kitų aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų R.

M. teisinę padėtį ir bÅ«tų pagrindas Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nuteistasis nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. M., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 80 Lt (23,17 Eur) (b. l. 147). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. M. neišieškotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : Nuteistojo R.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Dmitrijus Korsakovas Teisėjai             Danutė Giačaitė              Jurgis KiÅ¡kis