48ff659a-e890-41d6-bfec-7e447bca254d · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-7-557/2021 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00211-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.1.5; 21.1.7; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netenkintas P. M. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės apskrities VPK KPS, Institucija) 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2438-2020, kuriuo P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. 2020-07-24 P. M. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020-07-24 19.25 val. Tauragėje, Pramonės g., vairavo automobilį ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusiÄ transporto priemonę (autobusÄ ) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ (Nr. 201), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimus.

2. Tauragės apskrities VPK KPS 2020-08-19 nutarimu Nr. 85-ANR_N-2438-2020 P. M. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 200 Eur baudÄ â€“ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams.

3. Nesutikdamas su Institucijos 2020-08-19 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas šį nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ jam nutraukti.

4. Tauragės apylinkės teismas 2020-10-12 nutartimi P. M. skundo netenkino ir Tauragės apskrities VPK KPS 2020-08-19 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistÄ . Teismas nesutiko su P. M. skundo argumentais, jog lenkimo manevras buvo atliktas ne sankryžoje, pažymėdamas, kad prieÅ¡ais kelių susikirtimÄ , kur buvo atliktas lenkimas, stovi kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, kuris, kaip nurodyta KET II skyriaus 3 punkte, žymi keliÄ , kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas, taigi iÅ¡ paties ženklo paaiÅ¡kinimo sÄ vokos matyti, kad toks ženklas įspėja bÅ«tent apie bÅ«simÄ sankryÅ¾Ä ir joje turimÄ pirmumo teisę.

Tokioje sankryžoje galioja ir KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės, ar lenkimas buvo atliktas kertant iÅ¡tisinę linijÄ , ar punktyrines linijas, esančias prieÅ¡ais sankryÅ¾Ä ir už jos. Sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, draudžiama lenkti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, koks yra kelio ženklinimas. Be to, veikos kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taip pat neturi reikÅ¡mės, ar tokiais prieÅ¡ingais teisei veiksmais buvo sukelta grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui, kadangi lenkimas neleistinoje vietoje laikytinas savaime pavojinga, užtraukiančia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, veika.

II. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ jam nutraukti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. 5.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria teismas netenkino jo skundo dėl Institucijos 2020-08-19 nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020-07-24 19.25 val.

Pramonės g., Tauragės m., vairuodamas transporto priemonę, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusiÄ transporto priemonę (autobusÄ ) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ (Nr. 201). 5.2. Apelianto teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neiÅ¡samiai ir nevisiÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktus įrodymus, netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis. 5.3. Teismas deklaratyviais teiginiais, nedalyvaujant policijos atstovui, kuris į teismo posėdį neatvyko, apsiribodamas tik Institucijos atsiliepimu, neatsižvelgdamas į jo, P. M., pateiktus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, formaliai vadovavosi aukÅ¡tesniojo teismo nutartimi (Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-126-417/2018), kuri, apelianto nuomone, jo tariamo nusižengimo atveju yra netinkama.

P. M. įsitikinimu, teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į jo skunde nurodytÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡koje byloje (Tauragės apylinkės teismo 2018-02-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-799/2018). 5.4. P. M. nuomone, teismas tendencingai vertino policijos darbÄ fiksuojant Å¡io pobÅ«džio nusižengimus ir jį toleravo. Tauragės pareigÅ«nai, atmesdami žmogiÅ¡kuosius faktorius, stengiasi nubausti kuo daugiau piliečių, teigdami, jog teismas iÅ¡spręs ginčytinas situacijas – tai rodo statistika.

Daugiausiai asmenų, nubaustų už tariamÄ chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ (ANK 420 straipsnis) Lietuvoje, yra Tauragės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje. 5.5. Be to, teismui tiriant įvykio aplinkybes nekilo abejonių dėl kelio (horizontalaus, vertikalaus, sankryžų, Å¡alutinių kelių (įvažiavimų ir iÅ¡važiavimų) ir kt.) ženklinimų teisėtumo pagal KET reikalavimus bÅ«tent aptariamame kelio ruože. 5.6. P. M. teigimu, jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė.

Teismas galbÅ«t jo teiginius įvertino kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , o policijos pareigÅ«nų pateiktÄ medžiagÄ priėmė neabejodamas jų objektyvumu. Apeliantas pažymi, kad, įrodinėjant kaltę, bÅ«tina objektyviai nustatyti visas nusižengimo aplinkybes, kurių policijos pareigÅ«nai teismui nepateikė. 5.7. Byloje privalo bÅ«ti įrodymų, kad jo veiksmuose buvo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kuriÄ sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: nenustačius bent vieno bÅ«tino požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Apelianto manymu, teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, atmestinai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Teismas nesivadovavo nuostata, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

P. M. įsitikinimu, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta ir administracinio nusižengimo byla jam turi bÅ«ti nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

8. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad P. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pasak apelianto, teismas neiÅ¡samiai ir nevisiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus, netinkamai įvertino byloje esamus duomenis, tendencingai vertino policijos darbÄ fiksuojant Å¡io pobÅ«džio nusižengimus ir jį toleravo, neatsižvelgdamas į apelianto pateiktus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, formaliai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-20 nutartimi AN2-126-417/2018, kuri, apelianto nuomone, jo tariamo nusižengimo atveju yra netinkama, ir visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į jo skunde nurodytÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡koje byloje, t. y.

Tauragės apylinkės teismo 2018-02-20 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-799/2018, tai, apelianto nuomone, lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimÄ .

9. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad Institucija, pripažindama P. M. kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas P. M. skundÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai, skundžiama nutartis yra motyvuota ir, prieÅ¡ingai apeliacinio skundo teiginiams, nėra priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu.

Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

12. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį netenkinti P. M. skundo dėl Institucijos 2020-08-19 nutarimo, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – administracinio nusižengimo protokolÄ , filmuotÄ medžiagÄ , fotonuotraukas, P. M. 2020-08-18 raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ ir jo parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu motyvuotai konstatavo, kad P. M. veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi jis lenkė prieÅ¡ais jį važiuojantį automobilį (autobusÄ ) vietoje, kurioje pagal KET lenkti draudžiama.

13. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimÄ vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimÄ vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimÄ neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlusį įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Å i teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimÄ , įtvirtintÄ Kelių eismo taisyklėse.

14. P. M. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti draudžiama sankryžose, iÅ¡skyrus leistinÄ lenkimÄ pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad P. M. atliko lenkimo manevrÄ sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.

16. Ginčo, kad lenkimo manevras atliktas kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, nėra, tačiau, kaip matyti iÅ¡ P. M. 2020-08-18 raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo policijos įstaigai, jis nurodė, kad lenkti pradėjo per punktyrinę kelio ženklinimo linijÄ , o lenkimo manevrÄ privalėjo užbaigti jau per iÅ¡tisinę linijÄ , pasikeitus lenkiamo autobuso greičiui, be to, nurodė, kad per autobuso gabaritus Å¡ioje kelio atkarpoje nesimatė kelio žymėjimo ženklo „Pagrindinis kelias“. Apklausiamas teisme P. M. jau teigė, kad lenkti pradėjo ir šį manevrÄ užbaigė kirsdamas punktyrinę linijÄ , be to, nesutiko, kad lenkė sankryžoje, nurodydamas, kad toje vietoje yra tik Å¡alutinis kelias. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos P. M. skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

17. PrieÅ¡ingai P. M. tvirtinimui, iÅ¡ Institucijos pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad autobusas, kurį lenkė P. M., nėra tokių gabaritų, kurie bÅ«tų galėję užstoti kelio ženklus ir tokiu bÅ«du sutrukdyti juos pamatyti, juolab, važiuojant tiesiame kelyje bei laikantis protingo atstumo su priekyje važiuojančiomis transporto priemonėmis. Be to, pats P. M. savo pasiaiÅ¡kinime policijos įstaigai nurodė, kad lenkimo manevrÄ jis atliko prieÅ¡ tai įvertinęs paros laikÄ ir matomumÄ , autobuso greitį ir palankias lenkimo sÄ lygas.

Taigi P. M., elgiantis pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai, esant geram matomumui, tiesioje kelio atkarpoje nebuvo jokių kliūčių pastebėti priekyje esantį kelio ženklÄ â€žPagrindinis kelias“. Pažymėtina, kad P. M. kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, vairuodamas transporto priemonę privalo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių, visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi apelianto tvirtinimas, kad jis nepastebėjo kelio ženklo, dėl kurio nusižengimo vietoje jam buvo draudžiama lenkti, nepaneigia jo atsakomybės, nes jis, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis KET reikalavimų, bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas, t. y., nesant jokių objektyvių priežasčių, kurios galėjo sÄ lygoti / nulemti administracinio nusižengimo padarymÄ , P. M. turėjo ir galėjo pastebėti, jog ta vieta, kurioje jis lenkė, yra pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, ir laiku padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje kelio vietoje lenkti draudžiama.

Neįsitikinęs, kad Å¡ioje kelio vietoje lenkti galima, ir atlikdamas lenkimo manevrÄ P. M. elgėsi nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai, pažeidė KET reikalavimus, nors pagal savo asmenines savybes ir situacijos aplinkybes jis turėjo ir galėjo numatyti, jog tokiu savo elgesiu gali padaryti administracinį nusižengimÄ . Be to, byloje paties P. M. pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog minimame kelio ruože visi kelio ženklai yra neabejotinai aiÅ¡kiai matomi (be kita ko, kelio ženklas „Pagrindinis kelias“, kaip matyti iÅ¡ paties P. M.

Institucijai pateikto vaizdo įraÅ¡o, tame kelio ruože stovi net keliose vietose sÄ lyginai nedideliu atstumu), todėl P. M. turėjo neabejotinai matyti, jog tame kelio ruože buvo vietų, kuriose lenkti draudžiama, ir bÅ«ti itin atidus bei rÅ«pestingas ir lenkdamas įsitikinti, kad tai daryti yra leidžiama. Tuo bÅ«du administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime policijos įstaigai bei jo skunde apylinkės teismui nurodytos aplinkybės ir jo paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo teisme metu, kad jis nematė kelio ženklo, draudžiančio lenkti, vertintini kaip gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.

18. Be to, nors P. M. teigimu, lenkti jis pradėjo per punktyrinę linijÄ , tačiau, jeigu ir bÅ«tų tikima tokia jo versija (byloje Institucijos pateiktame vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuotas momentas, kada ir kurioje konkrečiai vietoje P. M. pradėjo lenkimo manevrÄ , tačiau iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad lenkimo manevrÄ jis atliko sankryžoje, t. y. vaizdo įraÅ¡e matosi, jog P. M. automobilis sankryžoje važiuoja kelio kairėje važiavimo juostoje, t. y. atlieka lenkimo manevrÄ iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ (be kita ko, Å¡iame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas P. M. vairuojamas automobilis, važiuojantis prieÅ¡ingoje eismo juostoje dar iki sankryžos esant iÅ¡tisinei kelio ženklinimo linijai)), kaip matyti iÅ¡ paties P. M.

Institucijai pateikto vaizdo įraÅ¡o (kuriame jis po įvykio važiuodamas tuo pačiu keliu užfiksavo kelio ruoÅ¾Ä , kuriame atliko lenkimo manevrÄ , komentuodamas, kurioje vietoje pradėjo lenkti, nurodydamas punktyrinę linijÄ ), toje vietoje esantis kelio ženklinimas yra siaura brÅ«kÅ¡ninė linija, kurios brÅ«kÅ¡niai yra tris kartus ilgesni už tarpus, kuri pagal KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.6. punktÄ yra pažymėta kaip „Artėjimo linija“, kuri įspėja, jog artėjama prie iÅ¡tisinės ženklinimo linijos ir kuri turėjo P. M. signalizuoti apie tai, jog lenkimo manevrÄ jis galbÅ«t užbaigs neleistinoje vietoje, taip nagrinėjamu atveju, kaip jis pats pripažino savo 2020-08-18 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime policijos įstaigai, ir atsitiko.

Galiausiai, nors P. M. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nesutiko, kad lenkė sankryžoje, nurodydamas, kad toje vietoje sankryžos nėra, yra tik Å¡alutiniai keliai, kartu pažymėdamas, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur iÅ¡važiuojama iÅ¡ kelio į Å¡alia esančias teritorijos arba įvažiuojama į keliÄ iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos, tačiau pažymėtina, jog KET 1 priedo „Kelio ženklai“ II skyriaus „Pirmumo kelio ženklai“ 3 punkte, reglamentuojančiame pirmumo kelio ženklus, nurodančius vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, apibrėžta kelio ženklo Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ sÄ voka, nurodant, kad Å¡is kelio ženklas žymi keliÄ , kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas.

Taigi, atsižvelgiant į kelio ženklo Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ sÄ vokÄ , akivaizdu, jog Å¡is kelio ženklas įspėja bÅ«tent apie bÅ«simÄ sankryÅ¾Ä ir joje turimÄ pirmumo teisę. Å is kelio ženklas, inter alia (be kita ko), nurodytas KET 140.1 punkte, kuriame, kaip minėta, aiÅ¡kiai reglamentuota, kad lenkti draudžiama sankryžose, iÅ¡skyrus leistinÄ lenkimÄ pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimÄ Tauragės apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus P. M. skundo argumentus, jog lenkimo manevrÄ jis atliko ne sankryžoje. Be kita ko, ir policijos įstaigos pateiktame vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuotas prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta važiuojantis ir autobusÄ lenkiantis, kaip vėliau buvo nustatyta, P. M. vairuojamas automobilis, aiÅ¡kiai matyti, kad pareigÅ«nai, pastebėję neleistinoje vietoje lenkiantį automobilį, iÅ¡važiuoja iÅ¡ Å¡alutinio kelio, t. y. kelio, pažymėto kelio ženklu „Duoti keliÄ â€œ, kuris KET 1 priedo „Kelio ženklai“ II skyriaus „Pirmumo kelio ženklai“ 3 punkte nurodytas kaip kelio ženklas Nr. 203 ir apibrėžtas taip:

„Vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu.“ Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus P. M. argumentus, jog jis lenkė ne sankryžoje.

19. Taigi apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog P. M., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis KET, bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas, tačiau toks nebuvo, todėl Institucijos 2020-08-19 nutarimu pagrįstai buvo nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , pasireiÅ¡kusį KET 140.1 punkto reikalavimų pažeidimu.

20. Dėl apelianto skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-20 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-126-417/2018, kuri, apelianto nuomone, jo tariamo nusižengimo atveju yra netinkama, ir visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į jo skunde nurodytÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡koje byloje, t. y. Tauragės apylinkės teismo 2018-02-20 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-799/2018, pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje paminėta Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-20 nutartis yra priimta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio administracinio nusižengimo byloje, t. y.

Å¡i ir paminėta Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-126-417/2018 yra itin panaÅ¡ios ne tik tuo, kad jose asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už tokio paties pobÅ«džio veikÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. už KET nustatyto draudimo lenkti pažeidimÄ , bet ir tuo, kad abiem atvejais minėti veiksmai buvo atlikti esant iÅ¡ esmės vienodai situacijai, kai asmenys, pažeisdami KET 140.1 punkto reikalavimus, lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, todėl Å¡i aukÅ¡tesniojo teismo praktika, skirtingai apelianto tvirtinimui, nėra prieÅ¡inga nagrinėjamai situacijai.

Tuo tarpu P. M. apeliaciniame skunde nurodoma Tauragės apylinkės teismo 2018-02-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-799/2018, kuria, apelianto teigimu, skundžiamÄ nutartį priėmęs Tauragės apylinkės teismas be pagrindo nesivadovavo, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nerasta, todėl neaiÅ¡ku, kokia teismine praktika apeliantas praÅ¡o vadovautis. Kita vertus, pažymėtina, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimai nesaisto aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų.

Priešingai, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-303/2015, Nr. 2AT-33-489/2020).

21. Dėl iÅ¡vardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2020-10-12 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, kuriame, pažymėtina, nenurodyta konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apelianto nuomone, neteisingo sprendimo priėmimui, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ P. M. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Linas Pauliukėnas