48ff3bd3-e2c5-44db-b324-585b82cde786 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-352-283/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00086-201Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 18.1.; 18.2.; 18.12.; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 26d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: DalytėsZlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aistei Kuliavcevaitei, dalyvaujant pareiškėjai Z.

K.,suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos atstovaujančioKupiÅ¡kio skyriaus atstovei J. E.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z. K. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai KupiÅ¡kio skyriaus.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos administraciniam teismui perdavė nagrinėti pareiÅ¡kėjos Z.

K. (toliau – ir Z. K., ir pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ji prašė atnaujinti praleistÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio žemės savininkoM. (M.) K.0,7993 ha ploto valdytÄ Å¾emę, esančiÄ KupiÅ¡kio rajone, DapÅ¡ių kaime. Nurodytas praÅ¡ymas į atskirÄ bylÄ iÅ¡skirtas iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-88-783/2017 dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo.Z.K. pareiÅ¡kime nurodė, kad ji yra P. K. dukra ir M.

K. anÅ«kė. PaaiÅ¡kino, kad pagal 2016m.sudarytÄ pirkimo- pardavimo sutartį ji nusipirko gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esantįPanevėžyje, (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno jos tėvas P. K. su Å¡eima. Tvarkydama paliktus senus, nebenaudojamustėvųdaiktus,pareiÅ¡kėjasuradoir dokumentus, sudarytus Panevėžio apskrities Å imonių valsčiuje. Susipažinusi su rastais dokumentais,Z. K.supratusi, kadjossenelis M. K. KupiÅ¡kio rajone, DapÅ¡ių kaime, nuosavybės teisevaldė 0,7993 ha žemės sklypÄ .

PareiÅ¡kėja tvirtino, kad iki to momento apie buvusio savininkonuosavybės teises patvirtinančių dokumentų egzistavimÄ jai nebuvo žinoma. PaaiÅ¡kino, kad siekdama patikslinti duomenis apienuosavybėsvaldymÄ ,žodžiu,o paskui –irraÅ¡tukreipėsi į Nacionalinės žemėstarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) KupiÅ¡kio skyrių (toliau –NŽT KupiÅ¡kio skyrius), kuris pareiÅ¡kėjai pranešė,jog Panevėžioapskrities, Å imonių valsčiaus, DapÅ¡ių kaimo iÅ¡skirstymovienkiemiaisplane yranurodytas M.K., ožemėsrÅ«Å¡iavimo medžiagoje – M.

K., nuosavybėsteise Å¡iamekaimevaldęs0,7993 hažemės. Be to, NŽT KupiÅ¡kio skyrius pareiÅ¡kėjainurodė, kad praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teisesį Å¡iÄ Å¾emę nėra paduota.PareiÅ¡kėjakreipėsiį archyvus,kuriepateikė dokumentus,patvirtinančiusjosirM. K. giminystės ryÅ¡ius. PareiÅ¡kėja, remdamasiAtkÅ«rimoįstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4punktu, teigė, kad ji, kaip buvusio žemės savininko anÅ«kė,turiteisęatkurti nuosavybės teises į M. K. valdytÄ Å¾emę.

Z. K. nurodė, jogkitų pretendentų nėra, kadangiM.K.sutuoktinėirjų vaikai yramirę.PareiÅ¡kėja tvirtino, kad terminÄ iki 2001 m. gruodžio 31 d. paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybėsteises įnekilnojamÄ jįturtÄ praleidodėlpriežasčių, kurios pripažintinossvarbiomis.Z.K. tokiomispriežastimis praÅ¡o pripažinti tai, kad jai iki2016 m. pradžios apskritai nebuvožinomaapie josseneliovaldytÄ Å¾emę, nesM. K.mirė (duomenys neskelbtini),ojos tėvas P. K.- (duomenys neskelbtini),sulaukęs 89metų.P. K. iki mirties daugmetųsunkiaisirgo onkologine liga, jam buvo diagnozuotasinkstųnepakankamumas,hipertonija,senatvinė demencija.DėlÅ¡ių sunkiųligųpareiÅ¡kėjos tėvas daugelio faktų ar gyvenimiÅ¡kų aplinkybių nebeprisiminė ir pareiÅ¡kėjai nebegalėjo nurodyti.

Teismo posėdyje Z. K., iÅ¡ esmės remdamasi praÅ¡yme nurodytais argumentais ir motyvais bei iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkintipraÅ¡ymÄ ir atnaujinti praleistÄ AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . PareiÅ¡kėja patikslino, kad originalų M. K. nuosavybės teises į žemę patvirtinantį dokumentÄ ji rado2016 m. pavasarį, kai ėmė tvarkyti įsigytÄ namÄ . Nurodė, kad ji nežino, dėl kokių priežasčių jos tėvasP. K. nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į KupiÅ¡kio rajone, DapÅ¡ių kaime esančiÄ Å¾emę.Z.

K. patvirtino, kad P. K. apie nurodytos žemės buvimÄ Å¾inojo, tačiau manė, jognėra pagrindo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kadangi jis neturėjo jokių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėja pripažino, jog žemės nacionalizacijos metu jos senelis M. K. nebegalėjo bÅ«ti žemės savininku, tačiau mano, kad visus žemės reikalus galėjo tvarkyti mirusiojo sutuoktinė J. K., mirusi (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja vertino, kad iki buvo gyvas jos tėvas, ji neturėjo teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama KupiÅ¡kio skyriaus, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos Z. K. pareiÅ¡kimu sutiko. NŽT KupiÅ¡kio skyrius nurodė, kad AtkÅ«rimo įstatymas, suteikęs galimybę atnaujinti praleistus terminus paduoti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir pateikti buvusio savininko nuosavybės teises ir giminystės ryÅ¡ius su buvusių savininku patvirtinančius dokumentus, nenurodo, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis.

NŽT KupiÅ¡kio skyrius pažymėjo, kad svarbiomis įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažįstamos tik objektyvios, t. y. nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios, aplinkybės, ir kad tai kiekvienu atveju nustato teismas. Atkreipė dėmesį, kad svarbu įvertinti, ar asmuo, sužinojęs apie savo teisę, kuriÄ Ä¯gyvendinti praleido terminÄ , nedelsdamas ir per protingus terminus kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo. Teismo posėdyje NŽTKupiÅ¡kio skyriaus atstovė J.

E. klausimÄ dėl praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuoto asmens atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad NŽT KupiÅ¡kio skyrius iÅ¡nagrinėjo Z. K. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises ir 2016 m. rugsėjo 20 d. parengė atsakymÄ , kuriame pateikė informacijÄ apie teisės normas, nustatančias, kokiems asmenims gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės, kokius veiksmus reikia atlikti. J. E.nurodė, kad NŽT KupiÅ¡kio skyrius disponavo žemių rÅ«Å¡iavimo ir iÅ¡skirstymo vienkiemiais dokumentais, kurių duomenys patvirtino faktÄ , jog M.

K. KupiÅ¡kio rajone, DapÅ¡ių kaime,valdė žemės. NŽT KupiÅ¡kio skyriaus atstovė teigė, kad atkuriant nuosavybės teises, yra reikÅ¡minga nustatyti, koks asmuo buvo 1940 metais nacionalizuoto turto savininkas. PareiÅ¡kimas atmetamas.Byloje nustatyta, kad Z. K.2016 m. rugsėjo 2 d. parengtu praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT KupiÅ¡kio skyriųir prašė atkurti nuosavybės teises įKupiÅ¡kio rajone, DapÅ¡ių kaime, esantį 0,7993 ha ploto žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėja savo praÅ¡yme nurodė, kad žemę, į kuriÄ ji praÅ¡o atkurti nuosavybės teises, valdė jos senelis M.

K. Prie praÅ¡ymo pareiÅ¡kėja pateikė giminystės ryÅ¡ius su M. K., jo sÅ«numi P. K. patvirtinančius dokumentų ir žemės sklypo plano kopijas. NŽT KupiÅ¡kio skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ Z. K. pranešė, kadKupiÅ¡kio skyriuje esančiame Panevėžio apskrities Å imonių valsčiaus DapÅ¡ių kaimo iÅ¡skirstymo vienkiemiais plane nurodyta, jogM.K., o žemės rÅ«Å¡iavimo medžiagoje –M. K., nuosavybės teise valdė 0,7993 ha žemės; praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į M. (M.) K. valdytÄ Å¾emę nėra gauta;pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises negali bÅ«ti tenkinamas, nes giminystės ryšį su žemės savininku įrodančiuose dokumentuose ir nuosavybės teises nustatančiuose dokumentuose neatitinka asmenvardžiai, todėl bÅ«tina kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo; pareiÅ¡kėja praleido AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus, kurie gali bÅ«ti atnaujinti teismine tvarka.

Byloje sprendžiamasklausimas dėl praleisto AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto terminopaduoti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojmÄ jį turtÄ atnaujinimo. Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reguliavo 1991 m. birželio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų, o nuo 1997 m. liepos 9 d.

– 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas. AtkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, nuosavybės teisių atkÅ«rimo tęstinumo pripažinimo bei atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.AtkÅ«rimo įstatymo normos neapibrėžia, kokios Å¡iame įstatyme nustatytų terminų praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, pagal kurį, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ Ä¯statymo numatytÄ terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1607-552/2015, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015,2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1557-525/2015).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normų nuostatas, reguliuojančias AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytų terminų atnaujinimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad sprendžiant dėl praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ padavęs asmuo iki įstatymu nustatyto termino paduoti praÅ¡ymÄ pabaigos, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., buvo įgijęs subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad jeigu asmuo iki AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , toks asmuo apskritai negali bÅ«ti laikomas praleidusiu AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir negali siekti teismine tvarka juos atnaujinti, taip įgyjant galimybę įgyvendinti teisę, kurios jis nebuvo įgijęs (žr., pvz., 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2369/2011, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1253-146/2015).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimu, nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančių teisės normų sisteminis aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad terminas praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo paduoti ir įstatymo nustatytiems dokumentams pateikti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir galimybę paduoti praÅ¡ymÄ , bet Å¡ios galimybės įstatymo nustatytu terminu nerealizavo dėl svarbių priežasčių.

Neįgijus teisės paduoti praÅ¡ymÄ , neįgyjama ir teisė praÅ¡yti atnaujinti terminÄ tokiam praÅ¡ymui paduoti, o nustačius, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , jo teikiami argumentai dėl AtkÅ«rimo įstatymo nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir negali bÅ«ti nevertinami (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-938/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-130/2008; 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-904/2013, 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2286-2013).

SÄ raÅ¡as asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ , pateiktas AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi, tiek pagal iki 2001 m. gruodžio 31 d. galiojusio AtkÅ«rimo įstatymo, tiek ir pagal bylos nagrinėjimo metu galiojantį AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnį, nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pirmiausia atkuriamos turto savininkui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, pagal kurį, AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose iÅ¡vardytiems asmenims nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkuriamos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, bei laikantis Å¡io straipsnio 2–4 punktuose nustatyto eiliÅ¡kumo, t. y. kiekvienas AtkÅ«rimo įstatymo 2 dalies punktas yra taikomi iÅ¡ eilės ir tik nustačius, kad nėra aplinkybių taikyti iÅ¡ eilės pirmesnius punktus (žr., pvz., 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2369/2011; 2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinė je byloje Nr. A492 -1625/2014, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-663-492/2017).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymÄ riboja Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir kitiems dokumentams paduoti.

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku atitinka AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sÄ lygas, tačiau jeigu Å¡ios įstatymo normos taikymui mirusio turto savininko vaiko mirtis įvyko pasibaigus įstatymu nustatytam praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui, t. y. po 2001 m. gruodžio 31 d., toks asmuo savarankiÅ¡kos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį nebeįgyja – jis turi teisę tik AtkÅ«rimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sÄ lygomis pasinaudoti mirusio turto savininko mirusio vaiko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ mirusiojo vardu ir perdavimÄ Ä¯pėdiniui, jeigu mirusio turto savininko miręs vaikas iki įstatyme nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) buvo padavęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010, 2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1455/2009,2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A261-917/2009, 2008 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-881/2008, 2007 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-912/2007 ir kt.).Teisminėje praktikoje taip pat suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, pagal kurį, visais atvejais turi bÅ«ti nustatyta, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A8-841-2002, Nr. A3-232-2003).Byloje pateikti civilinės bÅ«klės dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos Z.

K. tėvai yra P. K., M. ir F. A. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, P. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai buvo M. K. ir J. K. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016 m. rugsėjo 8 d. pažymos apie mirtį duomenimis, M. K. mirė (duomenys neskelbtini).Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad sovietinei valdžiai 1940 m. vykdant žemės nacionalizacijÄ , pareiÅ¡kėjos senelis M.

K. nebegalėjo valdytiKupiÅ¡kio rajone, Å imonių seniÅ«nijoje, DapÅ¡ių kaime esančios 0,7993 ha žemės. Atsižvelgus į aukščiau nurodytus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad Z. K. yra M. ir J. K. vaikaitė irformaliai gali bÅ«ti priskirta AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų asmenų kategorijai. Tačiau teismas sprendžia, kad Å¡iÄ teisę pareiÅ¡kėja galėjoįgyvendinti tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog iki 1940 metais įvykdytos žemės nacionalizacijos žemės savininkas buvoM.

K., ir kad jo sÅ«nus bei pareiÅ¡kėjos tėvas P. K. bÅ«tų miręs iki 2001 m. gruodžio 31 d. Minėta, kad bylos duomenys patvirtina, jog P. K. mirė (duomenys neskelbtini).Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos tėvas P. K., manydamas, kad jo tėvas M. K. iki žemės nacionalizacijosvaldė žemę, iki 2001 m. gruodžio 31 d., t. y. iki AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turėjo subjektinę teisę siekti atkurti nuosavybės teises įšio buvusio savininko valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Byloje nustatyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad P. K. jokių aktyvių veiksmų neatliko irteisės atkurti nuosavybes teisesį M. K. ar savo motinos J. K. valdytÄ Å¾emę nesiekė įgyvendinti. Tokia iÅ¡vada daroma, visų pirma, atsižvelgus į teismo posėdyje pateiktus Z. K. paaiÅ¡kinimus, kad jos tėvas apie nurodytos žemės buvimÄ Å¾inojo, tačiau manė, kad neturint jokių nuosavybės teisespatvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

NŽT KupiÅ¡kio skyriaus atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises atkÅ«rimo į Panevėžio apskrities Å imonių valsčiaus DapÅ¡ių kaimo buvusiÄ 0,7993 ha žemę nebuvo gauta.Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡duotos pažymos apie mirtį duomenimis, po M. K. mirties (duomenys neskelbtini) liko jo žmona J. (J.) K. ir 10 vaikų, tarp jų – ir pareiÅ¡kėjos tėvas P. K. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad M.

K. sutuoktinė J. (J.) K. mirė (duomenys neskelbtini), tikslios datos pareiÅ¡kėja nenurodė. Taigi, mirus M. K., į jam priklausantį turtÄ atsirado paveldėjimas pagal tuo metu galiojusias paveldėjimÄ reguliavusias teisės normas. Palikimo atsiradimo vietoje ir momentu galiojo Rusijos Imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalis (toliau – SÄ vadas). Taigi, kas po M. K. mirties paveldėjo jo turtÄ , turi bÅ«ti nustatoma pagal SÄ vado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius.Pagal SÄ vado X tomo 1 dalies 1128 straipsnį, „vaikai (...), iÅ¡skyrus įsakytinę dalį likusiam gyvam sutuoktiniui, dalija palikimÄ po lygiÄ dalį kiekvienai galvai“.

SÄ vado X tomo 1 dalies 1148 straipsnyje įtvirtintos įsakytinės dalies likusiam gyvam sutuoktiniui nustatymo taisyklės: „Žmona gauna po vyro 1/4 dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe“. Vyriausiojo Tribunolo sprendime, aiÅ¡kinant SÄ vado X tomo 1 dalies 1255 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, nurodoma: „Įstatymas nereikalauja įpėdinystės teisių patvirtinimo, tad įvykdymui savo paveldėjimo teisės pakanka faktinai valdyti pačiam ar kam kitam pavedus valdyti (V.T.K.S. 1927.

I. 3, Nr. 217)“. Palikimo priėmimo tvarkÄ detalizavo SÄ vado 1261 straipsnis, kuriame sakoma, kad: „palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsiÅ¡aukimo apie skolų nemokėjimÄ nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui”. Nurodytos SÄ vado nuostatos reiÅ¡kia, kad palikimas galėjo bÅ«ti priimtas pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti. Tokį teisės normų taikymo aiÅ¡kinimÄ savo teisminėje praktikoje yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2002, 2002 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-984/2002, 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2008 ).Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad po M.

K. mirties (duomenys neskelbtini) jo įpėdiniai vaikai, tarp jų – ir P. K., lygiomis dalimispaveldėjo 3/4 dalis tėvo turto, o jo sutuoktinė J. (J.) K. – 1/4 dalį mirusio sutuoktinio turto. Rašytinių dokumentų ir žodinių paaiškinimų apie tai, kokiomis teisėmis nacionalizacijos metu buvo valdoma Panevėžio apskrityjeŠimonių valsčiuje Dapšių kaime buvęs 0,7993 ha ploto žemės sklypas, pareiškėja nepateikė. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėja Z.

K. neįgijo subjektinės teisės nei kaip AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3ar 4 punktuose nurodyta pretendentė siekti atkurti nuosavybės teises į galimai savo tėvo P. K. valdytÄ Å¾emę, nei kaip Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta įpėdinė siekti, kad jai bÅ«tų perduotos mirusiampretendentui atkurtos nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos Z.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino paduoti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atnaujinimo atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos:                                                                                          Nijolė Čekanauskienė         Dalia Pranckienė                                                                                                                        Dalytė Zlatkuvienė