48fe5863-e361-4e73-ad52-a408e2bff94c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                       Civilinė byla Nr. 2S-1593-153/2011;pirmosios instancijos teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas; procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 121.5, 128.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 5 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų:

Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. Ž. atstovės advokatės R. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo V. Ž. pareiÅ¡kimas suinteresuotiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, Davidui A. Z. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. Ž. pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad metaliniai vartai (10 kv. m ploto, 5 m ilgio, 2 m aukščio, plane pažymėta t2, statybos metai – 1974 m.), vielos tinklo tvora (240,34 m ilgio, 1,50 m aukščio, 360,51 kv. m ploto, plane pažymėta t4, statybos metai – 1974 m.), metaliniai vartai (10 kv. m ploto, 5 m ilgio, 2 m aukščio, plane pažymėta t5, statybos metai – 1998 m.), vielos tinklo tvora (286,83 m ilgio, 1,50 m aukščio, 430,25 kv. m ploto, plane pažymėta t6, statybos metai – 1998 m.), betono aikÅ¡telė (3592,75 kv. m ploto, plane pažymėta – b1, statybos metai – 1974 m.) (toliau – Kiemo įrenginiai) yra pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų (administracinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , degalų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), technikos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (toliau –Pastatai), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad juridinį faktÄ reikalinga nustatyti turto registracijos Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Pastatus pareiÅ¡kėjas 1996-03-29 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ ŽŪB „AuÅ¡ra“, tačiau joje nebuvo iÅ¡vardinti Kiemo įrenginiai, o 1,6616 ha žemės sklypÄ po pastatais iki 2002-01-01 valdė nuomos pagrindais. 2006-06-20 D. A. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,6610 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) , natÅ«ra, nurodyta, kad iÅ¡ suteikiamų 1,6610 ha užstatyta teritorija sudaro 1,5190 ha. 2007-03-27 1/3 dalį žemės sklypo D. A. Z. pardavė UAB „Manfula“. 200-01-24 atlikus pareiÅ¡kėjui priklausančių pastatų ir statinių inventorizacijÄ , Kiemo įrenginiai buvo pažymėti Namų valdos techninės apskaitos byloje.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis kreipėsi dėl Kiemo įrenginių įregistravimo, tačiau juos įregistruoti atsisakyta, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių į juos atsiradimÄ . ŽŪB „AuÅ¡ra“ minėtų dokumentų taip pat neturi, nes Kiemo įrenginius ji perėmė iÅ¡ Pajiesio kolÅ«kio privatizavimo bÅ«du. Namų valdos techninės apskaitos kortelėje yra nurodyti įvairÅ«s statiniai, buvę 1996-03-29, tarp jų skysto kuro cisternos, grindinys, tvora, vartai, varteliai, vadinasi, Kiemo įrenginiai jau tuo metu buvo.

Nėra jokių duomenų, kad D. A. Z. atkuriant nuosavybės teisę, jis įgijo nuosavybės teisę ir į Kiemo įrenginius.Suinteresuotas asmuo UAB „Manfula“ su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ . Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-214/2010, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, buvo atmestas pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teises į tuos pačius daiktus pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Toje byloje teismo nustatytos aplinkybės neturėtų bÅ«ti įrodinėjamos Å¡ioje byloje. 2010-02-20 teismo sprendime yra konstatuota, jog nėra duomenų, kad Kiemo įrenginiai priklausytų pareiÅ¡kėjui. Nuosavybės teisė į kiemo įrenginius perėjo žemės sklypo savininkui, nes 1996-03-29 pirkimo-pardavimo sutartyje Kiemo įrenginiai nebuvo aptarti. PareiÅ¡kėjas nepasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo sprendimo tvarka ir nesikreipė į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ dėl Kiemo įrenginių įregistravimo, todėl pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas.

Be to, Kiemo įrenginiai yra įtraukti į UAB „Plastena“ balansÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o pripažinti jam nuosavybes teise, ne į savo daiktÄ t. y. į daiktÄ , kurį sukÅ«rė kita įmonė.Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ paliko nenagrinėtÄ , priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 29,17 Lt iÅ¡laidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui V. Ž. 1996-02-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4VJ-5728 pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatai: administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), degalų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), technikos pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) .

Pagal 2010-05-19 patikslintus kadastro duomenis Å¡alia pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų nustatyti esantys Kiemo įrenginiai. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kuriame yra statiniai, 1/3 dalis nuosavybės teise priklauso UAB „Manfula“, 2/3 dalys nuosavybės teise priklauso D. A. Z.. Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-214/2010, pareiÅ¡kėjo V. Ž. pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo į Kiemo įrenginius buvo atmestas. 1996-02-29 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjas neįsigijo Kiemo įrenginių.

PareiÅ¡kėjas nepateikė byloje duomenų, kad jis kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ dėl pareiÅ¡kime nurodytų statinių registracijos pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų priklausiniais, o Å¡is atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti ginčo statinius kaip pagrindinių daiktų priklausinius, ir kad teritorinio registratoriaus sprendimas pareiÅ¡kėjo buvo apskųstas Centriniam registratoriui, o Å¡io galimas neigiamas atsakymas pareiÅ¡kėjo buvo skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų, kad jis pasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti dokumento, patvirtinančio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto kitokia, ne teismo, tvarka.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nesilaikė ikiteisminės statinių, kaip pagrindinio daikto priklausinių, registravimo tvarkos, todėl pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjo V. Ž. atstovė prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-20 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliantė nurodė Å¡iuos motyvus:1) teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas privalėjo pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Siekiant nustatyti, ar kiemo statiniai yra pagrindinių daiktų priklausiniai, neprivaloma kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ . Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal galiojančius teisės aktus neturi įgaliojimų nustatyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ juridinį faktÄ â€“ tokiÄ teisę turi tik teismas;

2) daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Nekilnojamojo turto registre registruojamos dokumentų pagrindu. Apie tai pareiÅ¡kėjui 2008-10-21 sprendimu Nr. 2-111 nurodė VÄ® Registrų centro Kauno filialas. Neturėdamas praÅ¡omų dokumentų ir negalėdamas jų gauti kitu bÅ«du, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. PareiÅ¡kėjas turi teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ ;3) teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ .

Ä® teismÄ galima kreiptis dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymas nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu gali bÅ«ti nustatytas juridinis faktas dėl pagrindinio nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, tai gali bÅ«ti nustatomas ir juridinis faktas dėl to nekilnojamojo daikto priklausinio valdymo nuosavybės teise;4) nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jis negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti, todėl pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturi dokumentų, patvirtinančių jo daiktines teises į Kiemo įrenginius, ir dėl praÅ¡omo nustatyti fakto pobÅ«džio negali turėti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;             5) teismas neįvertino pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktos namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad Å¡alia stoginės ir skysto kuro rezervuarų, kurie yra įregistruoti kaip pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomų pastatų priklausiniai, buvo įraÅ¡yti ir kiti kiemo įrenginiai – betono grindinys, tvoros, vartai, varteliai.

Pagal aikÅ¡telės, tvorų ir vartų statybos metu galiojusius teisės aktus tuo metu aikÅ¡telėms ir tvoroms įrengti nebuvo iÅ¡duodami statybos leidimai, jie nebuvo registruojami. Toks turtas nebuvo registruojamas ir tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas įsigijo pastatus ir kiemo statinius, todėl aikÅ¡telė, vartai ir tvoros nebuvo įraÅ¡yti pirkimo-pardavimo sutartyje. Å i aplinkybė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti reikiamų dokumentų ir negali atkurti prarastų dokumentų, kadangi tokių dokumentų niekada ir nebuvo;6) iÅ¡ į bylÄ pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo pastatų įsigijimo metu aikÅ¡telė, tvoros ir varteliai jau egzistavo.

Å iuo įrodymu pareiÅ¡kėjas ir grindė savo reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad minėti kiemo statiniai yra jam nuosavybės teise priklausančių pastatų priklausiniai;7) teismas pažeidė CK 4.14 str. 1 d. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad iÅ¡ 1996-02-29 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog Å¡ia sutartimi pareiÅ¡kėjas neįsigijo tvoros, vartelių, vartų ir asfatlbetonio aikÅ¡telės iÅ¡ buvusio savininko. Teismas, palikdamas pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtÄ , neturėjo teisės pasisakyti dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų.

Palikus skundžiamÄ nutartį galioti, minėta teismo nustatyta aplinkybė iÅ¡ esmės užkirstų keliÄ pareiÅ¡kėjui kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ dėl daiktinių teisių į minėtus kiemo statinius įregistravimo;8) teismas nutartyje nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos dėl daiktų-priklausinių teisinio režimo, kur nurodyta, kad pagal CK 4.14 str. prasmę priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas.

Priklausinio statusÄ ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, o jo nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimÄ nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu Å¡alys sutartyje nepadaro kitokių iÅ¡lygų ar įstatyme nėra nustatyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra fakto, ar tarp antraeilių daiktų (priklausinių), t. y. kiemo aikÅ¡telės, tvorų, vartų ir ten pat esančių pareiÅ¡kėjo pastatų, yra nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys, nustatymas, t. y. ar priklausiniai savo Å«kine paskirtimi tarnauja pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantiems pagrindiniams daiktams.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotasis asmuo UAB „Manfula“ prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsikirsdamas į atskirojo skundo motyvus, nurodė Å¡iuos argumentus:1) 1996-02-29 pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pirko tvorÄ , vartus, vartelius ir asfaltbetonio aikÅ¡telę, pareiÅ¡kėjas neginčija Å¡ios sutarties turinio, todėl teismas negali papildyti minėtos sutarties nustatydamas juridinį faktÄ ;2) apeliantas nepagrįstai remiasi VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2008-10-21 sprendimu Nr. 2-111, nes iÅ¡ Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo matyti, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į registro tvarkytojÄ ne dėl daiktų kaip priklausinių įregistravimo, o dėl nuosavybės teisės į daiktus įregistravimo;3) pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad asfaltbetonio aikÅ¡telė jam buvo parduota įsigijus pastatus.

Atkuriant nuosavybės teises D. A. Z., nebuvo aptartas asfaltbetonio aikÅ¡telės nuosavybės teisės perėjimo klausimas, todėl Å¡iam teisiniam ginčui spręsti turi bÅ«ti taikoma CK 6. 395 str. 1 d., kuri numato, kad parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu Å¡is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

Todėl nuo 2006-06-20 asfaltbetonio aikÅ¡telė perėjo D. A. Z. nuosavybėn, o nuo 2007-03-07 1/3 jos priklauso UAB „Manfula“, o 2/3 D. A. Z..Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotasis asmuo D. A. Z. nepateikė.Atskirasis skundas tenkintinas.Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir paliko pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtÄ dėl to, jog pareiÅ¡kėjas nesilaikė ikiteisminės statinių kaip pagrindinio daikto priklausinių įregistravimo klausimo sprendimo tvarkos.CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

PraÅ¡ydamas teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo tikslÄ , dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktÄ . Tai yra juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę; pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme.PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nurodė, kad aikÅ¡telė, tvora, vartai yra priklausiniai pagrindinių pastatų, kuriuos pareiÅ¡kėjas įgijo 1996-02-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4VJ-5728 pagrindu, perkant pagrindinius daiktus administracinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), degalų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), technikos pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise.

Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į aikÅ¡telę, tvorÄ , vartus buvo įgijęs vienu iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų – pirkimo-pardavimo bÅ«du, tačiau negali gauti ar teismui pristatyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kadangi sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl pagrindinių daiktų nebuvo įraÅ¡yti pagrindinio daikto priklausiniai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui V.

Ž. 1996-02-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4VJ-5728 pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatai: administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), degalų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), technikos pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31). Remiantis pateikta byloje Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1999-01-11 sutartimi, sudaryta tarp Kauno apskrities valdytojo administracijos ir pareiškėjo, apeliantui buvo išnuomotas 1,6616 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , 3 metams iki 2002-01-01, gamybinei komercinei veiklai kaip pastatų savininkui (b. l. 32).

Remiantis NTRCDB iÅ¡raÅ¡u, žemės sklypas (un. (duomenys neskelbtini)) 1, 6610 ha nuosavybės teise priklausė valstybei iki 2006-08-18, remiantis Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006-06-20 įsakymu, nuosavybės teisės į žemės sklypÄ buvo atkurtos natÅ«ra D. A. Z. (b. l. 33), kuris buvo įregistruotas 1,6610 ha žemės sklypo savininku iki 2007-03-21, vėliau žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kuriame yra statiniai, 1/3 dalis nuosavybės teise įregistruota UAB „Manfula“, 2/3 dalys nuosavybės teise įregistruotos D.

A. Z.. Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai, esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t. y.

žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.). Kaip nustatyta anksčiau, į 1,6616 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės D. A. Z., kuris vėliau dalį žemės sklypo perleido UAB „Manfula“, kuri ginčija pareiÅ¡kėjo teisę į vartus, aikÅ¡telę, tvorÄ , aiÅ¡kindama, kad Å¡ių objektu savininku nuo 2006-06-20 yra D. A. Z.. Tad nustačius byloje, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo žemės sklypo, kuriame yra statiniai, kuriuos pareiÅ¡kėjas laiko pagrindinio pastato priklausiniais, savininkas, bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo nurodyti pareiÅ¡kime priklausiniai yra priklausiniai, priskirtini pagrindiniams pastatams, o ne žemės sklypui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatas daiktų - priklausinių teisinio režimo klausimu pri­klau­si­niu pri­pa­Å¾Ä¯s­ta­mas toks daik­tas, kuris yra skir­tas tar­nau­ti pa­grin­di­niam daik­tui ir yra su­si­jęs su pa­grin­di­niu daik­tu ben­dra Å«ki­ne paskir­ti­mi. Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams.

Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.).

AiÅ¡kindamas CK 4.14 straipsnio normÄ , pagal kuriÄ antraeilį daiktÄ (priklausinį) iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra prieÅ¡ingos iÅ¡lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005 ir kt.).

Tačiau pažymėtina, kad nurodytų įstatymo normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimas tampa aktualus tik konstatavus ginčo daikto kaip priklausinio teisinį pobÅ«dį.             Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas funkcinis ryÅ¡ys - ar priklausinys savo Å«kine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neaiÅ¡kino ir paliko pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtu.

PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindžia teiginiu, kad nuosavybės teisę į ginčo betono aikÅ¡telę, tvoras, vartus 1996 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgijo kaip administracinio pastato( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mechaninių dirbtuvių( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), degalų sandėlio( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), technikos pastogės( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei kiemo statinių ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) priklausinį.

Vertinant pareiÅ¡kėjo motyvus, jog tvoros, vartai ir aikÅ¡telė yra priklausiniai mechaninių dirbtuvių, technikos pastogės, degalų sandėlio, administracinio pastato, pirmosios instancijos teismas privalėjo aiÅ¡kinti ar pareiÅ¡kėjui 1996-02-29 parduoti įvairios paskirties pastatai gali funkcionuoti savarankiÅ¡kai, ar jie skirti visų pareiÅ¡kėjo nuosavybėn įsigytų pastatų funkcionavimui užtikrinti.           BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo bylos iÅ¡ esmės, pareiÅ¡kimÄ paliko nenagrinėtu, todėl apeliantas pagrįstai teigia atskirajame skunde, kad administracine tvarka pareiÅ¡kėjas negali savo teisių į ginčo statinį grįsti CK 4.14 straipsnio normomis.

Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tÄ daiktÄ nuosavybės teise, praÅ¡ymÄ . Pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas, laikantis save atitinkamų pagrindinių daiktų priklausinių savininku, į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ dėl jo (pareiÅ¡kėjo) nurodytų priklausinių įregistravimo nuosavybės teise kreipėsi 2008-10-10 (b. l. 37-38).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2008-10-21 sprendimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė motyvuodamas iÅ¡imtinai tuo, jog registruose yra įregistruoti juridiniai faktai, kad kiemo statiniai Nekilnojamo turto registre neįregistruoti ir, kad praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ turi paduoti jį įgijęs asmuo. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 straipsnius Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir kuriems suteiktas unikalus numeris, o objekto priklausiniai atskirai neregistruojami, bet įraÅ¡omi į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡Ä .

Šiuo atveju vartai, tvoros, aikštelė nuo 2010-05-19 turi unikalius numerius (b. l. 12-14).Darytina išvada, kad pareiškėjas dėl priklausinių įteisinimo negali inicijuoti viešojo administravimo procedūras, kadangi pareiškėjas neturi įrodymų, kad pastatus įgijo, kaip pagrindinio daikto priklausinius.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai yra nustatomi tam ir tiek, kiek bÅ«tina sprendžiant konkretų Å¡alių ginÄÄ ir taikant Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti reikalingas teisės normas. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ių taisyklių nesilaikė dėl to neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , tai sudaro pagrindÄ skundžiama nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismu nagrinėti iÅ¡ naujo. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis panaikinama, atskirasis skundas tenkintinas (CPK337 str.1d.3p.,329 str.1d.,327 str.1d.2p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str., n u t a r i a:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismu nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                                  Galina Blaževič Kolegijos teisėjos                                                                                             Izolda Nėnienė                                                                                                                      Neringa Venckienė