Legislator Case Law & Legislation
48fb57e8-27ba-4e67-a6e3-72f3ce69e8ab AI generated

48fb57e8-27ba-4e67-a6e3-72f3ce69e8ab · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 48fb57e8-27ba-4e67-a6e3-72f3ce69e8ab
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pasakiau – padariau“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 174 831,80 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

48fb57e8-27ba-4e67-a6e3-72f3ce69e8ab · Lietuvos apeliacinis teismas: Akivaizdu, kad Savivaldybė dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad teisingos ir pagrįstos kompensacijos už ieÅ¡kovės turtÄ nustatymo ir iÅ¡mokėjimo procesas bÅ«tų kuo ilgiau delsiamas ir vilkinamas. IeÅ¡kovė dėl nurodytų atsakovės veiksmų ilgÄ laikÄ negavo už paimtÄ pastatÄ priklausančios piniginės kompensacijos dalies, negalėjo naudotis Å¡iomis lėšomis. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimo iki 1 785 000 Eur sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d. praėjo iÅ¡ viso 715 dienų, už kurias atsakovė privalo ieÅ¡kovei sumokėti 5 procentų dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, t. y. 174 831,80 Eur (244,52 Eur už dienÄ ).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-661-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01408-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11; 2.1.6.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1295-567/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pasakiau – padariau“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „VIPC Vilnius“) ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pasakiau – padariau“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 174 831,80 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad nuo 2004 m. ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausė pastatas–kultÅ«ros rÅ«mai, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo padalintas į dvi negyvenamÄ sias patalpas: kavinės patalpas ir kultÅ«ros paskirties patalpas. Pastatas buvo Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype. NurodytÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovė nuomojosi pagal 2007 m. birželio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1-1332 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė praÅ¡yti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) vadovÄ paimti visuomenės poreikiams nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , t. y. nutraukti naudojimosi juo teisę, kadangi žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams – socialinei infrastruktÅ«rai plėsti, kultÅ«ros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti.

3. NŽT direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1P-123(1.17E) buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. NŽT direktoriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1P-347-(1.17E.) nuspręsta nutraukti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi UAB „Pasakiau – padariau“ jai šiame žemės sklype nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui (pastatui–kultūros rūmams) eksploatuoti, naudojimo teisę.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4845-431/2018 pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį dėl hipotekos turtui panaikinimo, leidimo paimti turtÄ visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ nustatymo nutarė: 1) leisti įregistruoti NŽT 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. 1P-347-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo visuomenės poreikiams (socialinei infrastruktÅ«rai plėsti – kultÅ«ros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti (Tautos namų projektui įgyvendinti)) naudojimo teisės nutraukimo“ nurodytÄ kultÅ«ros paskirties pastatÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtÄ NŽT sprendime nurodytiems tikslams, panaikinant hipotekÄ negyvenamajai patalpai–kavinės patalpoms ir negyvenamajai patalpai–kultÅ«ros paskirties patalpoms, esančioms pastate, adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad UAB „Pasakiau – padariau“, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Valeksa“, yra 5 996 000 Eur, kurie 2018 m. rugsėjo 24 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6543 pervesti į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, savininkė.

Nutartis įsiteisėjo.

4. Kilus ginčui dėl teisingo kompensacijos dydžio už paimtÄ turtÄ nustatymo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 iÅ¡ dalies tenkino Savivaldybės ieÅ¡kinį ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esantį UAB „Pasakiau – padariau“ nuosavybės teise priklausantį pastatÄ â€“kultÅ«ros rÅ«mus bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimÄ dydį 7 781 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-328-241/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

5. Savivaldybė 2020 m. gegužės 19 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 vykdymo iÅ¡dėstymo ir praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 vykdymÄ iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Savivaldybės praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ dėl 1 785 000 Eur dydžio kompensacijos dalies iÅ¡mokėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1158-790/2020 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – atmetė Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 atmetė Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymÄ , Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1260-553/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį paliko nepakeistÄ , nurodydamas, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje susiklosčiusi situacija savaime nereiÅ¡kia atleidimo nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo ir negali paneigti teismo sprendimo privalomumo, o atsiskaitymas iÅ¡ dalies su UAB „Pasakiau – padariau“ negali bÅ«ti suprantamas kaip Å¡alių interesų derinimas, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų laikymasis, nes UAB „Pasakiau – padariau“ du metus po turto nusavinimo laukia atlyginimo iÅ¡mokėjimo, tuo tarpu Savivaldybė nusavintu turtu naudojasi, pradėjo įgyvendinti Nacionalinės koncertų salės statybos darbus, t. y. disponuoja nusavintu turtu.

6. UAB „Pasakiau – padariau“ 2020 m. spalio 15 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, o Savivaldybė pateikė praÅ¡ymÄ neiÅ¡duoti vykdomojo raÅ¡to. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . UAB „Pasakiau – padariau“ 2020 m. spalio 16 d. ir pakartotinai 2020 m. spalio 20 d. pareikalavo, kad Savivaldybė sumokėtų 1 785 000 Eur kompensacijÄ , tačiau Savivaldybė nurodytÄ sumÄ antstoliui, vykdančiam iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , sumokėjo tik 2020 m. spalio 26 d.

Nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties paimti visuomenės poreikiams ieÅ¡kovės turtÄ Ä¯siteisėjimo iki 2020 m. spalio 26 d. Savivaldybė piktybiÅ¡kai delsė sumokėti teisingÄ ir pagrįstÄ atlyginimÄ už nusavintÄ turtÄ . Vien fakto, kad teisinga atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams turto suma nebuvo sumokėta nedelsiant po teismo nutarties, kuria turtas paimamas iÅ¡ savininko, įsiteisėjimo dienos, užtenka, kad visa apimtimi bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl palÅ«kanų už pavėluotÄ atsiskaitymo laikotarpį priteisimo.

Savivaldybė nuo pat pradžių civilinėje byloje dėl leidimo paimti turtÄ visuomenės poreikiams nepagrįstai nesutiko su UAB „Pasakiau – padariau“ pozicija, kad nusavinamo turto vertė yra žymiai didesnė. Civilinėje byloje dėl didesnės kompensacijos priteisimo buvo paskirta teismo ekspertizė nusavinto turto vertei nustatyti, tačiau Savivaldybė prieÅ¡taravo ekspertizės iÅ¡vadoms, o vėliau apskundė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimÄ , prašė iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ , prieÅ¡taravo vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimui, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Akivaizdu, kad Savivaldybė dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad teisingos ir pagrįstos kompensacijos už ieÅ¡kovės turtÄ nustatymo ir iÅ¡mokėjimo procesas bÅ«tų kuo ilgiau delsiamas ir vilkinamas. IeÅ¡kovė dėl nurodytų atsakovės veiksmų ilgÄ laikÄ negavo už paimtÄ pastatÄ priklausančios piniginės kompensacijos dalies, negalėjo naudotis Å¡iomis lėšomis. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimo iki 1 785 000 Eur sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d. praėjo iÅ¡ viso 715 dienų, už kurias atsakovė privalo ieÅ¡kovei sumokėti 5 procentų dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, t. y. 174 831,80 Eur (244,52 Eur už dienÄ ).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Pasakiau – padariau“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 174 831,80 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 5 190 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad savininkui turi bÅ«ti suteikta tikra, visiÅ¡ka ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainÄ ir iÅ¡mokėta be nepagrįsto delsimo. Asmeniui ilgÄ laikÄ negavus jam už paimtÄ Å¾emės sklypÄ priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), Å¡ios jo nenaudojamos lėšos nuvertėja, taip pat negali generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogijÄ taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo neiÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

SprendimÄ paimti turtÄ visuomenės poreikiams priėmusiai institucijai laiku nesumokėjus tinkamo dydžio kompensacijos, atsiranda pagrindas paimamo turto savininkui reikalauti palÅ«kanų iÅ¡ Å¡ios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Visuomenės poreikiams paimamo turto savininkas turi teisę į procesines palÅ«kanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti turtÄ visuomenės poreikiams priėmimo dienos.

Tokios procesinės palÅ«kanos sudaro pagrindÄ užtikrinti teisingÄ kompensavimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

9. Teismas, remdamasis paminėta kasacinio teismo praktika ir teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad visuomenės poreikiams nusavinto turto savininkas kompensacijos savininku tampa tuo pačiu metu, kai įsiteisėja teismo nutartis paimti turtÄ visuomenės poreikiams. Vadinasi, teisė į teisingÄ kompensacijÄ , įskaitant kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, nusavinto turto savininkui priklauso nuo teismo nutarties leisti paimti nekilnojamÄ jį turtÄ visuomenės poreikiams įsiteisėjimo dienos.

10. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės UAB „Pasakiau – padariau“ reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas yra pagrįstas, nes 174 831,80 Eur palÅ«kanos buvo apskaičiuotos nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties paimti ieÅ¡kovės turtÄ visuomenės poreikiams įsiteisėjimo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteistos 1 785 000 Eur kompensacijos sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pasirinkta palÅ«kanų skaičiavimo pradžia yra pagrįstai siejama su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimu ir atitinka kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ .

11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovei buvo sumokėtas pakankamai operatyviai nuo procesinių sprendimų dėl turto nusavinimo ir kompensacijos nustatymo įsiteisėjimo, taip pat, kad teisės aktuose nenustatytas konkretus terminas atsiskaityti už nusavintÄ turtÄ , nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei 1 785 000 Eur kompensacijos dalis sumokėta beveik po 2 metų nuo teismo nutarties leisti paimti ieÅ¡kovės turtÄ visuomenės poreikiams įsiteisėjimo už atsakovės nustatytÄ ieÅ¡kovės turto 5 996 000 Eur kainÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ negavo už paimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jai priklausančios didelės piniginės kompensacijos dalies, Å¡ių lėšų ieÅ¡kovė negalėjo naudoti ir negavo papildomų pajamų.

12. Teismas sprendė, kad Å¡alių nurodomos aplinkybės, dėl kurių jos kaltina viena kitÄ nesÄ Å¾iningumu naudojantis procesinėmis teisėmis, neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės teisei į kompensuojamÄ sias palÅ«kanas ar tokių palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ . Byloje nėra duomenų, kad Å¡alių nesÄ Å¾iningumas ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis dėl sistemingo praÅ¡ymų teikimo buvo konstatuotas kokiame nors teismo procesiniame sprendime.

13. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 1 785 000 Eur kompensacijos dalies sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d. (už 715 dienų), t. y. iÅ¡ viso 174 831,80 Eur palÅ«kanų sumÄ , yra pagrįstas, todėl tenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino visa apimtimi, neatsižvelgęs į apeliantės ne kartÄ procesiniuose dokumentuose akcentuotÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dėl palÅ«kanų priteisimo buvo reiÅ¡kiami klaidingai interpretuojant teisės aktus, netinkamai pasirinkus palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ , ignoruojant aplinkybę, jog galutinis ir nekvestionuojamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, t. y. iÅ¡ esmės tesiekiant praturtėti Savivaldybės biudžeto sÄ skaita.

CK 6.261 straipsnyje palÅ«kanos yra apibrėžiamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ . Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertino, kad nagrinėjamu atveju joks įstatymas nenustato termino, per kurį turi bÅ«ti sumokėtas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ , be to, nėra praleistas ir joks prievolės įvykdymo terminas, už kurį galėtų bÅ«ti skaičiuojamos palÅ«kanos.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo teismas akivaizdžiai tenkino nesant tam jokio teisinio pagrindo. Be to, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai ieÅ¡kovė, bÅ«dama visuomenės poreikiams reikalingo pastato savininke, nesutiko sudaryti sutarties dėl paėmimo visuomenės poreikiams, todėl ginčas dėl atlyginimo už paimtÄ turtÄ persikėlė į teismÄ , o teismas tik 2020 m. gegužės 29 d. įsiteisėjusiu sprendimu nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ dydį – 7 781 000 Eur.

Teismo sprendime jokių papildomų terminų ar tvarkos dėl 1 785 000 Eur atlyginimo dalies apmokėjimo taip pat nebuvo nustatyta. 14.2. Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 46 straipsnio 9 dalyje, tiek ir CK 4.100 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ nustato teismas, tuo tarpu teismo proceso trukmės Savivaldybė, bÅ«dama viena iÅ¡ ginčo Å¡alių civiliniame procese, neturėjo jokios galimybės paspartinti. Nesutikdama su Savivaldybės pasiÅ«lyta visuomenės poreikiams reikalingo pastato kaina, ieÅ¡kovė žinojo ir suprato, kad tokiu atveju ginčas dėl atlyginimo dydžio persikelia į teismÄ ir galutinį sprendimÄ dėl atlyginimo dydžio nustato bÅ«tent teismas.

Taigi ieÅ¡kovė turėjo suvokti ir prisiimti rizikÄ , kad teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio bus priimtas ir įsiteisės po kurio laiko dėl objektyviai užtrunkančio teisminio proceso. Tai, kad už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ Savivaldybė galutinai atsiskaitė su ieÅ¡kove ne nuosavybės perėjimo dienÄ , o įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atlyginimo dydžio, savaime nereiÅ¡kia nepagrįsto delsimo, už kurį Savivaldybė turėtų bÅ«ti baudžiama, priteisiant iÅ¡ jos buvusiai savininkei papildomas sumas palÅ«kanų forma. 14.3.

IeÅ¡kovė nėra pateikusi teismui jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad dėl kurį laikÄ negautos atlyginimo dalies bÅ«tų patyrusi kokius nors realius nuostolius. 14.4. Teismui nusprendus palÅ«kanas priteisti, bÅ«tina tinkamai parinkti palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ , kuris nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytas tinkamai. ŽĮ 47 straipsnio 7 dalies nuostata leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad į depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtos pinigų sumos savininku paimamo turto savininkas tampa nuo nutarties paimti turtÄ Ä¯siteisėjimo dienos, tačiau įstatymas pačios Savivaldybės pareigos atsiskaityti su visuomenės poreikiams paimto turto savininku nesieja nei su nutarties leisti registruoti paimamÄ turtÄ valstybės vardu priėmimu ar įsiteisėjimu, nei su nuosavybės perleidimo faktu.

ŽĮ 47 straipsnio 8 dalies nuostata, vertinant jÄ viso teisinio reguliavimo dėl paėmimo visuomenės poreikiams kontekste, suponuoja, kad konkrečia suma apibrėžta Savivaldybės pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove gali bÅ«ti laikoma atsiradusia ne anksčiau, nei nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas konkretus atlyginimo dydis, įsiteisėjimo. Ne teismo nutartis leisti registruoti turtÄ valstybės vardu, o teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo yra tas procesinis sprendimas, kuris nustato atlyginimo dydį ir sukuria konkrečiÄ , tikslia pinigine suma apibrėžtÄ Savivaldybės prievolę atsiskaityti su paimto turto buvusiu savininku.

Nors Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi leido paimti turtÄ visuomenės poreikiams, tačiau konkretus atlyginimo už paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydis buvo nustatomas teismo vėliau, todėl iki pat galutinio teismo sprendimo dėl atlyginimo dydžio nustatymo įsiteisėjimo dienos (Å¡iuo atveju – 2020 m. gegužės 19 d.) nebuvo netgi objektyvios galimybės Savivaldybei tariamÄ prievolę įvykdyti. Savivaldybei žinoma atlyginimo dalis (5 996 000 Eur suma), nustatyta turto vertinimo metu, buvo pervesta į notarų biuro depozitinę sÄ skaitÄ dar iki kreipiantis į teismÄ dėl leidimo paimti turtÄ visuomenės poreikiams.

Vilniaus apygardos teismui 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nesukÅ«rus atsakovės atžvilgiu prievolės apmokėti kokias nors papildomas sumas ieÅ¡kovei, atitinkamai ir skaičiuoti palÅ«kanas nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos už tariamÄ vėlavimÄ Ä¯vykdyti prievolę nėra teisinio pagrindo. 14.5. Kasacinis teismas, pagal analogijÄ pritaikydamas palÅ«kanas nustatančiÄ CK normÄ , kartu aiÅ¡kiai pabrėžė, kad teisė į 5 proc. dydžio palÅ«kanas yra pripažįstama kaip teisingo atlyginimo dalis, tačiau teismų praktikoje nėra nei vienos nutarties, kurioje bÅ«tų priteisiamos tikrosios palÅ«kanos (t. y. netesybos) buvusiam turto savininkui už tariamÄ vėlavimÄ atsiskaityti už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ .

15. IeÅ¡kovė UAB „Pasakiau – padariau“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Savivaldybė rėmėsi iÅ¡ esmės vieninteliu argumentu, kad joks įstatymas nenustato termino, per kurį turi bÅ«ti sumokėtas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ .

Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Ä®vertinus ŽĮ 47 straipsnio 6-7 dalis, tuo atveju, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypÄ naudoti sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kuriÄ Å¾emės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ , savininku ir įgyja teisę Å¡ia pinigų suma neribotai disponuoti.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė teisingo atlyginimo už nusavintÄ turtÄ savininke tampa tuo pačiu metu, kuomet įsiteisėja teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visuomenės poreikiams nusavinto turto savininko teisė į teisingÄ kompensacijÄ , įskaitant kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, priklauso nuo teismo nutarties leisti paimti nekilnojamÄ jį turtÄ visuomenės poreikiams įsiteisėjimo dienos. 15.2.

Ä®vertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , akivaizdu, kad turto paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra turi bÅ«ti įvykdyta maksimaliai greitai. IlgÄ laikÄ negavus kompensacijos, nenaudojamos piniginės lėšos nuvertėja, tam tikslui ir yra taikomas kompensacinių palÅ«kanų institutas, kurios skaičiuojamos už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė (ir ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje nėra), kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ (beveik 2 metus) negavo už paimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jai priklausančios žymios piniginės kompensacijos dalies ir Å¡ių lėšų negalėjo naudoti bei negavo papildomų pajamų.

Remiantis kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017), aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priėmus galutinį sprendimÄ , nekeičia fakto, kad institucija, paėmusi nekilnojamÄ jį turtÄ visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigÄ teisingai atlyginti turto savininkui, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti turto savininkui už jo galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iÅ¡ to gauti papildomų pajamų apribojimÄ . 15.3.

IeÅ¡kovė nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ . IeÅ¡kovės pasirinktÄ ir pirmosios instancijos teismo taikytÄ palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ pagrindžia tiek ŽĮ 47 straipsnyje įtvirtinta atlyginimo iÅ¡mokėjimo tvarka nusavinto turto savininkui iki teismui priimant galutinį sprendimÄ dėl kompensacijos dydžio, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ palÅ«kanos yra skaičiuojamos nuo laiku nesumokėtos sumos nuo sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo dienos.

Savivaldybė ne tik galėjo, bet ir privalėjo apskaičiuoti teisingÄ atlyginimo dydį ieÅ¡kovei dar iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimo. Tai, kad teisingas atlyginimo dydis buvo nustatytas ne pačios Savivaldybės, o galutiniu teismo sprendimu (t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi palikus nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimÄ ), savaime nereiÅ¡kia, jog Savivaldybė nepažeidė savo pareigos teisingai kompensuoti ieÅ¡kovei už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ .

Savivaldybė visais įmanomais bÅ«dais ir procesinėmis priemonėmis bandė vilkinti atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei UAB „Pasakiau – padariau“ nuosavybės teise priklausė pastatas–kultÅ«ros rÅ«mai, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo padalintas į dvi negyvenamÄ sias patalpas – kavinės patalpas ir kultÅ«ros paskirties patalpas. Pastatas buvo Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kurį ieÅ¡kovė nuomojosi pagal 2007 m. birželio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį.

18. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1-1332 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė praÅ¡yti NŽT vadovÄ paimti žemės sklypÄ , ant kurio stovi ieÅ¡kovei priklausantis pastatas, visuomenės poreikiams, t. y. nutraukti naudojimosi juo teisę, nes žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams: socialinei infrastruktÅ«rai plėsti, kultÅ«ros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti.

NŽT direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1P-123(1.17E) buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, o 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1P-347-(1.17E.) nuspręsta nutraukti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi ieškovė UAB „Pasakiau – padariau“ jai šiame žemės sklype nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui eksploatuoti, naudojimo teisę. Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė į NŽT 2018 m. rugsėjo 4 d.

įsakyme Nr. 1P-347-(1.17E.) nurodytÄ Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sÄ skaitÄ 5 996 000 Eur sumÄ .

19. Å alims taikiai nepavykus susitarti dėl visuomenės poreikiams reikalingo ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto paėmimo, Savivaldybė 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieÅ¡kinį dėl leidimo paimti žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais visuomenės poreikiams, hipotekos panaikinimo bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esantį pastatÄ â€“ kultÅ«ros rÅ«mus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimÄ nustatymo.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-4845-431/2018) leido įregistruoti NŽT 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. 1P-347-(1.17E.) nurodytÄ kultÅ«ros paskirties pastatÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtÄ NŽT sprendime nurodytiems tikslams, panaikino hipotekÄ negyvenamajai patalpai–kavinės patalpoms ir negyvenamajai patalpai–kultÅ«ros paskirties patalpoms, esančioms pastate, adresu (duomenys neskelbtini); nustatė, kad UAB „Pasakiau – padariau“, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Valeksa“, yra 5 996 000 Eur, kurie 2018 m. rugsėjo 24 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6543 pervesti į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sÄ skaitÄ , savininkė.

Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 10 d.

20. Kilus ginčui tarp Savivaldybės ir ieÅ¡kovės dėl teisingo kompensacijos dydžio už paimtÄ turtÄ nustatymo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-282-431/2019) Savivaldybės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio pastato, nuosavybės teise priklausiusio UAB „Pasakiau – padariau“, ir visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimo dydį – 7 781 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-328-241/2019) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

21. Nustatyta, kad Savivaldybė likusiÄ 1 785 000 Eur sumÄ Ä¯ antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 2020 m. spalio 26 d.

22. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti palÅ«kanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovei nevykdžius pareigos tinkamai atlyginti už visuomenės poreikiams paimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. tiek dėl reikalavimo priteisti palÅ«kanas pagrįstumo, tiek dėl momento, nuo kurio turėtų bÅ«ti skaičiuojamos palÅ«kanos.

23. Apeliantė (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti palÅ«kanas buvo tenkintas nesant tam jokio teisinio pagrindo, nes joks įstatymas nenustato termino, per kurį turi bÅ«ti sumokėtas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ , nėra praleistas joks prievolės įvykdymo terminas, už kurį galėtų bÅ«ti skaičiuojamos palÅ«kanos. Be to, buvo netinkamai pasirinktas palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentas.

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas pagrįstumo 24. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami ŽĮ, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę; taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginami visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savininkui turi bÅ«ti suteikta tikra, visiÅ¡ka ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainÄ ir iÅ¡mokėta be nepagrįsto delsimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

25. Dėl tinkamos kompensacijos nustatymo įvairiais aspektais pasisakyta ir EŽTT praktikoje. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingÄ apribojimÄ . Tik visos kompensacijos sumokėjimas gali bÅ«ti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. EŽTT 2002 m. lapkričio 28 d. didžiosios kolegijos sprendimÄ byloje Former King of Greece ir kiti prieÅ¡ GraikijÄ , peticijos Nr. 25701/94, par. 78; kt.).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktikÄ , kad asmeniui ilgÄ laikÄ negavus jam už paimtÄ Å¾emės sklypÄ priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), Å¡ios jo nenaudojamos lėšos nuvertėja, taip pat negali jam generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogijÄ taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo neiÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).

Pažymėtina, kad skolininkas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (nagrinėjamos bylos atveju – iki visiÅ¡kos kompensacijos (jos dalies) sumokėjimo dienos) skolininkui gali bÅ«ti skaičiuojamos (jo praÅ¡ymu priteisiamos) kompensacinės palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iÅ¡kėlus civilinę bylÄ â€“ procesinės palÅ«kanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

27. Taigi remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovei nuo žemės sklypo ir jame buvusio ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiusio pastato paėmimo visuomenės poreikiams kilo pareiga teisingai, visiÅ¡kai ir operatyviai atlyginti UAB „Pasakiau – padariau“ už paimtÄ turtÄ . Kaip patvirtina prieÅ¡ tai aptarti bylos duomenys, Savivaldybė 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sÄ skaitÄ 5 996 000 Eur atlyginimÄ už ieÅ¡kovei priklausiusio turto paėmimÄ visuomenės poreikiams, kreipėsi į teismÄ ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi leido įregistruoti kultÅ«ros paskirties pastatÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, o kilus ginčui dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko nepakeistÄ , nustatė, kad už visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančio pastato atlyginimo dydis – 7 781 000 Eur.

Nepaisant to, likusi kompensacijos už ieÅ¡kovei priklausiusio turto paėmimo visuomenės poreikiams dalis buvo sumokėta tik 2020 m. spalio 26 d., po teisminių ginčų, Savivaldybei teikiant praÅ¡ymus iÅ¡dėstyti likusios nesumokėtos kompensacijos dalies sumokėjimÄ , neiÅ¡duoti vykdomojo raÅ¡to ir pan.

28. Taigi likusi 1 785 000 Eur kompensacijos dalis ieÅ¡kovei buvo sumokėta po beveik 2 metų nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 20 d. nutarties leisti paimti ieÅ¡kovės turtÄ visuomenės poreikiams įsiteisėjimo – 2018 m. lapkričio 10 d. Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku nesumokėjus jai visos visuomenės poreikiam paimto nekilnojamojo turto vertės. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ negavusi už paimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jai priklausančios ženklios piniginės kompensacijos dalies, Å¡ių lėšų negalėjo naudoti.

29. Apeliantė, teigdama, kad pati ieÅ¡kovė turėjo suvokti ir prisiimti rizikÄ , kad teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio bus priimtas ir įsiteisės tik po kurio laiko, nepagrįstai teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto ieÅ¡kovei priklausiusio nekilnojamojo turto nustatymo pasekmes perkelia UAB „Pasakiau – padariau“. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės nesutikimas su jai pasiÅ«lytu atlyginimu ir atsakovės kreipimosi į teismÄ faktas patvirtina, kad institucija, priėmusi sprendimÄ paimti žemės sklypÄ ir jame buvusį ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiusį pastatÄ visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė turto rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, kitaip tariant, tinkamai neįvykdė savo pareigos teisingai kompensuoti už visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ .

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, sprendimÄ paimti turtÄ visuomenės poreikiams priėmusiai institucijai laiku nesumokėjus tinkamo dydžio kompensacijos, atsiranda pagrindas paimamo turto savininkui reikalauti palÅ«kanų iÅ¡ Å¡ios institucijos. Aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimÄ , nekeičia fakto, jog institucija, paėmusi turtÄ visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigÄ teisingai atlyginti turto savininkui, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti paimamo turto savininkui už Å¡io galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iÅ¡ to gauti papildomų pajamų apribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtÄ visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rų nulemto negalėjimo naudoti paimamo žemės sklypo pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat dėl užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso. Todėl nustačius paimamo žemės sklypo vertę ir iÅ¡mokėtinos kompensacijos dydį, paimamo žemės sklypo savininkams iÅ¡lieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo CK nustatyta tvarka iÅ¡ žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

30. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, Savivaldybei tinkamai nevykdžius pareigos teisingai, visiÅ¡kai ir greitai atlyginti ieÅ¡kovei už paimtÄ visuomenės poreikiams turtÄ , UAB „Pasakiau – padariau“ įgijo teisę reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų palÅ«kanų nuo neiÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos dalies. Nors, kaip teigia apeliantė, įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi bÅ«ti sumokėtas likęs atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ (per kiek dienų, mėnesių ir pan.), tačiau, remiantis prieÅ¡ tai paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, teisingo atlyginimo už paimamÄ turtÄ principas reikalauja, kad kompensacija turto savininkui bÅ«tų iÅ¡mokama kaip įmanoma greičiau.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė, tik 2020 m. spalio 26 d. iÅ¡mokėjusi likusiÄ kompensacijos dalį, nepažeidė pareigos operatyviai atlyginti ieÅ¡kovei už jos turto paėmimÄ visuomenės poreikiams.

31. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos visiÅ¡kai ir operatyviai atlyginti ieÅ¡kovei už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ ir sutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti palÅ«kanų nuo laiku neiÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos dalies, toliau spręstina dėl priteistų palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momento. Dėl palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momento 32. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl palÅ«kanų priteisimo, jų skaičiavimo pradžios momentÄ siejo su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties leisti registruoti visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ valstybės vardu įsiteisėjimo diena – 2018 m. lapkričio 10 d.

33. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ . Pasak Savivaldybės, ne teismo nutartis leisti registruoti turtÄ valstybės vardu, o teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo yra tas procesinis sprendimas, kuris konstatuoja faktÄ (atlyginimo dydį) ir sukuria konkrečiÄ (tikslia pinigine suma apibrėžtÄ ) Savivaldybės prievolę atsiskaityti su paimto turto buvusiu savininku. Kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, priteistinų palÅ«kanų pradžiÄ apeliantė sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimas nustatyti visuomenės poreikiams paimto turto atlyginimo dydį, priėmimu.

34. ŽĮ 47 straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu iÅ¡nuomotÄ arba perduotÄ neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ , o žemės sklype esančių statinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal ŽĮ 47 straipsnį. ŽĮ 47 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypÄ naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kuriÄ Å¾emės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ , savininku ir įgyja teisę Å¡ia pinigų suma neribotai disponuoti.

35. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ŽĮ nuostatas, ne teismo sprendimas dėl galutinio atlyginimo dydžio nustatymo, o nutarties leisti registruoti turtÄ valstybės vardu įsiteisėjimas sukuria prievolę Savivaldybei tinkamai ir laiku atsiskaityti su visuomenės poreikiams paimto turto buvusiu savininku. Kaip jau buvo minėta, vien nusavinamo turto savininko nesutikimas su jam pasiÅ«lytu atlyginimu ir atsakovės kreipimosi į teismÄ faktas patvirtina tik tai, kad institucija, priėmusi sprendimÄ paimti nekilnojamÄ jį turtÄ visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė jo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, o Å¡i aplinkybė, pagal jau minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 59 punktas), negali panaikinti atsakovės pareigos kompensuoti paimamo žemės sklypo savininkui už Å¡io galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iÅ¡ to gauti papildomų pajamų apribojimÄ .

Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į palÅ«kanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Tokios palÅ«kanos sudaro pagrindÄ užtikrinti teisingÄ kompensavimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 53 punktas).

36. Taigi tiek paminėtas teisinis reglamentavimas, tiek aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ne teismo sprendimas, kuriuo yra galutinai nustatoma paimamo turto vertė, o teismo nutarties leisti įregistruoti paimtÄ visuomenės poreikiams nekilnojamÄ jį turtÄ valstybės turtu įsiteisėjimas yra tas momentas, nuo kurio Savivaldybei kilo pareiga ir prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kove.

37. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ siejo su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties leisti registruoti turtÄ valstybės vardu įsiteisėjimo diena – 2018 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismas priteisęs ieÅ¡kovei 174 831,80 Eur palÅ«kanų nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki atsakovės visiÅ¡ko atsiskaitymo, t. y. likusios nesumokėtos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto dalies sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d., priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Apeliantės Savivaldybės apeliacinį skundÄ atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

39. IeÅ¡kovė UAB „Pasakiau – padariau“, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje esanti 2021 m. balandžio 12 d. sÄ skaita faktÅ«ra ir 2021 m. balandžio 13 d. AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯rodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė patyrė 1 161,60 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.

40. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas ir kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

41. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Pasakiau – padariau“ iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ buvo patirtos 2021 m. balandžio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 524,20 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 981,46 Eur (1,3 x 1 524,20 Eur).

Kadangi ieÅ¡kovės UAB „Pasakiau – padariau“ praÅ¡omos priteisti 1 161,60 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo į Savivaldybės apeliacinį skundÄ parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, Å¡ios iÅ¡laidos, apeliacinį skundÄ atmetus, priteistinos iÅ¡ atsakovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Pasakiau – padariau“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 161,60 Eur (tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Romualda Janovičienė