Legislator Case Law & Legislation
48f7c243-2e5a-446b-9dc3-4b83005286cd AI generated

48f7c243-2e5a-446b-9dc3-4b83005286cd · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Case Number 48f7c243-2e5a-446b-9dc3-4b83005286cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                          2.1.10.1. ;2.1.15.3.3.2. NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           Marijampolė,2014 m. spalio15 d.                           Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitėsekretoriaujant G. A.,dalyvaujant prokurorams A. A., B. Č.,nukentėjusiojo atstovams J. S., advokatui V. K., Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ž.

Legislator headnote

AI generated

48f7c243-2e5a-446b-9dc3-4b83005286cd · Marijampolės rajono apylinkės teismas: D. L. K. netrenkė per veidÄ . Tyrėjai taip sakė, nes į apklausÄ vežusi J. S. jį papirko. Liepė sakyti, kad R. D. trenkė L. K. per veidÄ , prižadėjo nupirkti traÅ¡kučių, limonado, todėl jis taip ir sakė tyrėjai. Po apklausos nuvažiavo į MaximÄ ir J. S. visko nupirko. L. Å . girdėjo, kai jam liepė taip sakyti. Ä® teismo posėdį atvažiavo su mama ir kaltinamÄ ja, nei viena iÅ¡ jų neprašė nieko, kÄ jis turėtų sakyti teisme. Jo mama su L. K. mama ne draugės.Liudytojas L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                 Baudžiamoji byla Nr.1-287-564/2014                          Proceso Nr. 1-36-1-00003-2014-1                          Procesinio sprendimo kategorija (S)                           1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.3.;

                          2.1.10.1. ;2.1.15.3.3.2. NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           Marijampolė,2014 m. spalio15 d.                           Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitėsekretoriaujant G. A.,dalyvaujant prokurorams A. A., B. Č.,nukentėjusiojo atstovams J. S., advokatui V. K., Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ž.

K., E. T. Č.gynėjui advokatui R. U.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbanti, iÅ¡tekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 3 d.,              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              NUSTATĖ: Kaltinamoji R. D. muÅ¡dama sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, t. y. 2014 m. sausio 1 d., apie 18 val., M.

S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia sudavė smÅ«gį delnu per veidÄ mažamečiui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldama mažamečiui L. K. fizinį skausmÄ . Kaltinamoji R. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. sausio 1 d., apie 19 val., V. D. pasakius, kad jos mažametis sÅ«nus pas E. L. ir ten visi girtauja, rÅ«ko, nuėjo į L. namus. Virtuvėje buvo E. L., L. K., kuris laikė vyno butelį. Kiti vaikai buvo sekančiame kambaryje. Ji stovėjo prie pat durų.

L. K. jÄ stÅ«mė, norėjo iÅ¡eiti pro duris, todėl ji, norėdama, kad atvažiuotų policija ir visus vaikus pamatytų, paėmė L. K. už gobtuvo, pasodino ant kėdės ir pasakė, kad palauktų, kol policija atvyks. L. K. neverkė. R. K. sėdėjo ir net neatsikėlė. Ji pasiėmė savo sÅ«nų O. D. ir išėjo. L. K. pažinojo, žinojo negalias, tačiau kad jis sunkus invalidas- nežinojo. J. S. jÄ buvo apkaltinusi ir iki Å¡io įvykio dėl kitokių veiksmų., nors su ja nesusipykus.

D. M. neprašė, kad jos sÅ«nus keistų parodymus. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Nedirba, yra neįgali. Nekilnojamo turto neturi. Sutuoktinis gauna 1200 litų atlyginimÄ , sÅ«nui 12 metų. Nukentėjusiojo atstovė, civilinė ieÅ¡kovė J. S., parodė, kad kažkas paskambino pas juos buvusiai D. D. ir pasakė, kad L. K. sumušė R. D.. Ji su D. D. susitiko einantį bÅ«rį vaikų ir jie pasakojo, kad R. D., kai L. K. norėjo iÅ¡eiti, trenkė jam per veidÄ . Kuris konkrečiai iÅ¡ vaikų ir kÄ pasakė, negali nurodyti.

Ji apie tai pranešė policijai. Ant L. K. veido matėsi pirÅ¡tų atspaudai, buvo paraudę, jis tik sakė, kad „teta bumpt“ ir rodė per veidÄ , buvo iÅ¡sigandęs. Jis dėl sveiktos bÅ«klės kitokio mÄ stymo neturi, taip kalba, ir apklausiamas policijoje taip pat parodė. Smulkiai su Laurynu apie tai, kas įvyko neÅ¡nekėjo, stengėsi jį nuraminti, nes jei kÄ kiti jam padaro, jis piktumÄ iÅ¡lieja ant jų. Ä® gydytojus nesikreipė. Tyrėja paprašė paklausti vaikų, kas galėtų atvažiuoti apklausai ir ji pasakė, kad vaikus atveÅ¡.

Su ja į apklausÄ važiavo L. Å ., A. M., D. D.. Å iems vaikams ji nesakė, kÄ sakyti tyrėjai, pati jų apklausose nedalyvavo. Kadangi važiavo ir jos vaikai, po apklausų užsuko į Maxima parduotuvę ir ko vaikai prašė, tÄ ir nupirko, pirkdama ne tik savo, bet ir kartu važiavusiems vaikams. PraÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Po Å¡io įvykio L. K. atsirado Å¡irdies veiklos sutrikimai, atsirado skysčio ir Å¡is susirgimas nepraeina iki Å¡iol. Gydytojai nurodė, kad tai dėl streso. Iki įvykio Å¡irdies ligų nebuvo.

L. K. po įvykio sugrįžo į mokyklÄ , tačiau jo elgesys pablogėjo. Jis prastai miegojo, rėkė, Å¡oko iÅ¡ miegų, naudojo raminančius vaistus. Apie Vaikų teises jis nieko nesupranta. Žodį „Policija“ jis supranta, žodis „nepilnamečiai“ jam nieko nereiÅ¡kia. Iki Å¡ios dienos jis pasikeitęs, piktesnis. D. M. sakė, kad reikia nutraukti jų vaikų bendravimÄ , nes bijo R. D., kadangi ji vaikų teisių apsaugos darbuotojus kviečia. Taip pat D. M. sakė, kad R. D. priÅ¡nekėjo, jog A.

M. melagingus parodymus teisme duotų, kad sakytų, jog ji papirkinėjo vaikus. Liudytojas A. M. parodė, kad jis, G. Š., A. Š., L. Š., O. D. nunešė M. S. į namus katę. Ten buvo ir L. K.. M. S. buvo nusipirkęs alaus ir jis, O. D., L. Š., L. K. gėrė alų virtuvėje. Atėjusi R. D. pasakė, kad iškvies nepilnamečių inspektorių ir L. K. verkdamas bėgo namo. R. D. jį pagriebė prie slenksčio už drabužių peties srityje, neleido eiti, parstūmė atgal į virtuvę, liepė sėdėti savo vietose.

L. K. pradėjo verkti, kai iÅ¡girdo, kad iÅ¡kvies nepilnamečių inspektorių. Kai atėjo R. D., virtuvėje buvo jis, L. Å ., O. D. ir L. K.. R. D. iÅ¡sivedė O. D. namo ir jie iÅ¡siskirstė. Jį Kalvarijos PK apklausinėjo tardytoja, mama apklausoje nedalyvavo. KÄ pasakojo- neatsimena, jį tardytoja klausinėjo, o jis pats atsakė į klausimus. Vadovaujantis BPK 276 str. perskaityti liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 10-11 ). Liudytojas A. M. apklaustas dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S., parodęs, jog įėjusi į virtuvę, R.

D. pradėjo Å¡aukti, kad vaikai sėdi prirÅ«kytoje patalpoje ir geria alų, liepė visiems sėdėti ir niekur neiti, nes ji pakvies policijos pareigÅ«nus. R. D. Å¡aukiant, L. K. norėjo pro jÄ praeiti ir iÅ¡eiti iÅ¡ M. S. namų, tačiau R. D. trenkė delnu L. K. per veidÄ ir liepė sėdėti ir laukti. L. K. pradėjo verkti ir atsisėdo greta jo. Bet R. D. apsižiÅ«rėjo, kad neturi telefono ir išėjo kartu su savo sÅ«num Osvaldu. Perskaičius Å¡iuos parodymus, paaiÅ¡kino, jog jie neteisingi.

R. D. L. K. netrenkė per veidÄ . Tyrėjai taip sakė, nes į apklausÄ vežusi J. S. jį papirko. Liepė sakyti, kad R. D. trenkė L. K. per veidÄ , prižadėjo nupirkti traÅ¡kučių, limonado, todėl jis taip ir sakė tyrėjai. Po apklausos nuvažiavo į MaximÄ ir J. S. visko nupirko. L. Å . girdėjo, kai jam liepė taip sakyti. Ä® teismo posėdį atvažiavo su mama ir kaltinamÄ ja, nei viena iÅ¡ jų neprašė nieko, kÄ jis turėtų sakyti teisme. Jo mama su L. K. mama ne draugės.Liudytojas L.

Å . parodė, kad su L. K. nuėjo pas M. S.. Ten buvo jo sesuo G., R. K., O. D., A. M.. O. D. ir A. M. gėrė vyno, kurį parnešė M. S. tėvas, jis pats taip pat kelis gurkÅ¡nius iÅ¡gėrė. A. V. D. su R. D.. R. D. pasakius, kad iÅ¡kvies nepilnamečių inspektorių, L. K. norėjo iÅ¡eiti į laukÄ . R. D. paėmė L. K. už megztuko nugaros srityje ir partraukė jį atgal. Kuriuo momentu L. K. pradėjo verkti, liudytojas apkalusios metu tiksliai nepasakė- pradžioje nurodė, kad kai R. D. jį pastÅ«mė, po to- kai R.

D. pasakė, kad iÅ¡kvies nepilnamečių inspektorių. Kai R. D. su O. D. išėjo, ir jie visi išėjo į laukÄ . Ä® apklausÄ Kalvarijos PK atvežė L. K. tėvai, apklausos metu buvo darbuotoja iÅ¡ vaikų teisių apsaugos skyriaus. P. K. teisybę pasakojo. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 ir 4 d. perskaityti liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 12-13 ). Liudytojas apklaustas dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.. Liudytojas parodęs, kad gėrė alų, atėjusi R. D. pamatė, kad jos sÅ«nus Osvaldas rankose laiko alaus butelį ir supykusi pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ bei nepilnamečių inspektorių.

Tuo metu L. K. bandė iÅ¡eiti per lauko duris. Jis matė, kad R. D. sudavė smÅ«gį delnu L. K. per veidÄ , po to sugriebusi už gobtuvo liepė sėdėti ir laukti, kol atvyks policija. L. K. pradėjo verkti. Kadangi R. D. neturėjo telefono, ji kartu su O. D. išėjo. Perskaičius Å¡iuos parodymus paaiÅ¡kino, kad jis nematė, kaip R. D. sudavė L. K., tik išėjęs į laukÄ pamatė raudonÄ L. K. veidÄ , pats L. K. nieko nesakė. Jį ir A. M. veždama į apklausÄ Kalvarijos PK papirko J.

S.-pažadėjo nupirkti traÅ¡kučių ir atsigerti, kad pasakytų, jog R. D. trenkė L. K. į veidÄ . Po apklausos „Maximoje“ nupirko traÅ¡kučių ir atsigerti. Išėję iÅ¡ M. S. namų jis, jo sesė, O. D., A. M., R. K. kalbėjosi, visi galvojo, kad R. D. trenkė L. K. per veidÄ . Liudytoja A. Å . parodė, kad jai R. K., G. Å ., L. Å ., A. M., O. D., L. K. bÅ«nant pas M. S. ir jai sėdint virtuvėje, atėjo R. D.. Kiti buvo kambaryje. R. D. sakė, kad iÅ¡kvies nepilnamečių inspektorių, liepė visiems sėdėti vietoje.

L. K. norėjo pabėgti. R. D., stovėdama prie durų, paėmė L. K. už peties ir pastÅ«mė, bet nesmarkiai, L. K. pradėjo verkti ir atsisėdo. Po to apklausiama paaiÅ¡kino, kad L. K. pradėjo verkti, kai R. D. pasakė, kad iÅ¡kvies nepilnamečių inspektorių. Jis buvo iÅ¡sigandęs ir tada norėjo pabėgti. Išėjus R. D., jie taip pat išėjo. L. K. iÅ¡bėgo nieko nesakęs. Kalvarijos PK buvo apklausinėjama, į apklausÄ jÄ nuvežė ir apklausoje dalyvavo mama. Vadovaujantis BPK 276 str.1 ir 4 d. perskaityti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b..l. 14-15 ).

Apklausos metu dalyvaujant motinai R. Å ., liudytoja parodžiusi, kad A. M., O. D. ir L. Å . gėrė Å¡iek tiek alaus. Atėjusi R. D. pasakė visiems sėdėti vietoje, nes iÅ¡kvies nepilnamečių inspektorių. L. K. norėjo iÅ¡eiti. Jam priėjus prie R. D., R. D. ranka trenkė L. K. per veidÄ ir pasakė, kad jis niekur neis. L. K. pradėjo verkti ir sugrįžo atgal. Perskaičius Å¡iuos parodymus sakė, kad ji tyrėjai sakė, jog matė, kaip R. D. sugriebė L. K. už kapiÅ¡ono, kad per galvÄ netrenkė.

Apklausos protokolÄ perskaitė. Kaip apklausos protokole atsirado sakinys, jog ji matė, kaip R. D. sudavė L. K. per veidÄ , nežino, taip sakyti jos niekas – nei J. S., nei tyrėja neprašė. Jai niekas nesakė, kÄ sakyti teisme, policijoje. L. K. veidas po to, kai jį suėmė R. D., nebuvo pasikeitęs, paraudęs. Mama nei su R. D., nei su J. S. nėra draugės. Liudytoja G. Å . parodė, kad ji R. K., L. K. L. Å ., O. D. buvo pas M. S.. Ji su R. K. , M. S., sėdėjo kambaryje, o L. Å ., A. M., A. Å . buvo virtuvėje.

A. M. ir O. D. gėrė alaus. Atėjusi R. D. pasakė stovėti vietose, iÅ¡kvies policijÄ . L. K. iÅ¡sigando, kad atvažiuos policija, apsiverkė, norėjo pabėgti pro R. D., tačiau Å¡i jį sugavo už kapiÅ¡ono ir grÄ Å¾ino atgal. iÅ¡sigando. Išėjus iÅ¡ M. S. namų, ji ir R. K. paskambino D. D., kuri gyveno pas J. S., D. D. pasiÅ¡aukė L. K. mamÄ , pasakė, kad sumušė LaurynÄ , kad iÅ¡kvies policijÄ , o L. K. nesumušė, tik kad paėmė už kapiÅ¡ono. Ji buvo apklausta policijoje, pasakė viskÄ , kaip buvo, ar sakė, kad R.

D. mušė L. K.- neatsimena. Vadovaujantis BPK 276 str.1 ir 4 d. perskaityti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( Bl.l. 16-17 ). Liudytoja apklausta dalyvaujant motinai R. Å .. Apklausos metu parodžiusi, kad R. D. pasakius, kad visi liktų savo vietoje, nes iÅ¡kvies nepilnamečių inspektorių, L. K. norėjo iÅ¡eiti, tačiau priėjus prie R. D., Å¡i ranka trenkė L. K. per veidÄ , bet kur tiksliai pataikė, ji nematė ir pasakė, kad jis niekur neis. L. K. iÅ¡sigandęs pradėjo verkti ir grįžęs atsisėdo virtuvėje.

Perskaičius Å¡iuos parodymus paaiÅ¡kino, kad išėjus iÅ¡ M. S. namų, paklausė L. K., kodėl jis verkia, ir jis pasakė, kad jį mušė, rodė per galvÄ , todėl ir ji pasakė, kad R. D. trenkė per galvÄ . Ant L. K. veido paraudimo nebuvo. Visi kalbėjosi, kÄ sakyti ir visi sakė, kad sakys tiesÄ . L. Å . sakė, kad sudavė per veidÄ , sakė, kad buvo raudona. A. Å . matė, kad paėmė už kapiÅ¡ono, ir ji taip matė, todėl taip ir kalbėjo, kad sakys, jog paėmė už kapiÅ¡ono.

Niekas jos neprašė sakyti, kad R. D. paėmė už kapišono. Liudytoja R. K. parodė, kad ji G. Š., L. Š., A. M., L. K. ir R. K., O. D. buvo M. S. namuose. Virtuvėje buvo A. Š., A. M., O. D. ir L. K., Osvaldas su Aurimu gėrė alų. Visi kiti buvo kitame kambaryje. Jai būnant kitame kambaryje, atėjo R. D., liepė visiems likti vietoje, nes iškvies nepilnamečių inspektorių, V. D. prašė telefono. L. K. apsiverkė, buvo net raudonas, jis bėgo ir jį R. D. stumtelėjo. Kažkuris vaikas pribėgęs jai sakė, kad R.

D. jam sudavė Ji pati to nematė, nes buvo užsisukusi, o kai atsisuko, L. K. jau sėdėjo. Kai visi išėjo į laukÄ , L. K. verkė, bet verkė dėl to, kad pasakė, jog iÅ¡kvies nepilnamečius. Kai jį stumtelėjo, jis neverkė. Kas vyko tarp L. K. ir R. D., ji pati nematė. Išėjus į laukÄ ji paskambino D. D. ir pasakė, jog jai sakė, kad R. D. sudavė L. K.. Atėjusi J. S. pasiėmė L. K.. G. Å . sakė, kad tik stumtelėjo L. K.. Ji negirdėjo, kaip L. K. visiems bÅ«nant lauke sakė, kad jį mušė.

Kad L. K. tik stumtelėjo, sužinojo tik išėjusi į laukÄ . Liudytoja D. D. parodė, kad jai paskambinusi R. K. pasakė, kad ateitų pasiimti L. K. iÅ¡ M. S. namų, kad R. D. trenkė jam per veidÄ , kai jis norėjo pabėgti. Eidama pakeliui sutiko G. Å ., R. K., L. Å ., A. M., su jais buvo ir L. K.. L. K. buvo apsiverkęs, bet veidas nebuvo raudonas. J. S. jį nusivedė namo. L. K. verkė, nieko daugiau nesakė, tik „mušė, mušė“. Buvo apklausta policijoje, dalyvavo vaikų teisių apsaugos darbuotoja.

Apklausos metu sakė teisybę, protokolÄ skaitė. Vadovaujantis BPK 276 str.1 d.ir 4 d. perskaityti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 20-21 ). Apklausoje dalyvavo vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė E. S.. Apklausos metu liudytoja nurodžiusi, jog ji matė, kad L. K. deÅ¡inys skruostas buvo raudonas. Perskaičius Å¡iuos parodymus, paaiÅ¡kino, kad L. K. veidas raudonas buvo nuo verkimo, kad jis trynė veidÄ , todėl jis buvo paraudęs. Su J. S. jau nebendrauja, o su R. D. bendrauja. Ä® apklausÄ policijoje vežė J.

S. su J. K., taip pat važiavo L. Å . ir A. M.. Å iuos vaikus J. S. papirko, sakė pasakyti, kad trenkė per veidÄ . Liudytoja V. D. parodė, kad kartu su R. D. atėjo į E. L. namus. Vaikai- Å atkai, abu J. S. vaikai buvo kambaryje. Ä® virtuvę atėjo L. K. su R. K.. R. D. pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . L. K. pradėjo verkti, R. D. sakydama, kad niekur neisi, paėmė jį už striukės apykaklės, truputį patampė. Jo niekas nemušė. L. K. jau verkė. IÅ¡ pradžių iÅ¡ E. L. namų išėjo mergaitės, o po to ji su R.

D. ir O. D.. Ji pati buvo neblaivi. Vadovaujantis BPK 276 str.1 ir 4 d. perskaityti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 25-26 ). Liudytoja nurodžiusi, jog kai kartu su R. D. atėjo į N. S. namus, dalis vaikų sėdėjo kambaryje, dalis virtuvėje, tačiau kas buvo kambaryje ir kas buvo virtuvėje, ji neprisimena. Ji iš karto nuėjo į kambarį, kur buvo M. S., o R. D. liko virtuvėje. Kas vyko virtuvėje, ji nematė, nes buvo kambaryje. Ji tik girdėjo, kad R. D. pyko ant vaikų. Pasiėmusi cigaretę, ji iš M.

S. namų išėjo. Apie tai, kad R. D., bÅ«dama M. S. namuose, sudavė smÅ«gį ranka per veidÄ L. K., sužinojo tik sekančiÄ dienÄ iÅ¡ kalbų. Perskaičius Å¡iuos parodymus paaiÅ¡kino, kad Å¡itie parodymai teisingi. Kai į virtuvę atėjo L. K. ir Rusnė, ji buvo kambaryje. Liudytojas O. D. parodė, kad jis, A. Å ., G. Å ., A. M., L. K., R. K. E. L. namuose gėrė alų, ten buvo ir M. S.. A. Å ., L. Å ., L. K. ir E. L. buvo virtuvėje, o jis R. K., G. Å . buvo kitam kambaryje. Matė, kaip L.

K. iÅ¡gėrė stiklinę vyno. Jam R. K. ir G. Å . pasakė, kad atėjo jo mama. Ji stovėjo virtuvės tarpduryje, o jis buvo kitame kambaryje. Išėjus jam iÅ¡ kambario, mama liepė eiti namo, sakė, kad kviečia policijÄ , o L. K. norėjo bėgti, tuomet mama paėmė jį už striukės kapiÅ¡ono, patraukė ir sugrÄ Å¾ino atgal. Po to L. K. atsisėdo ir verkė, nieko nekalbėjo. Kartu su mama buvo atėjusi V. D.. Tuo metu virtuvėje buvo E. L., L. K., R. K., A. Å . ir L. Å .. M. S. gulėjo kitame kambaryje, buvo beveik buvo užmigęs. Jis išėjo kartu su mama, o kiti išėjo po to.

Daugiau tÄ vakarÄ L. K. nematė.Liudytojas E. L. parodė, kad pas sÅ«nų M. S. buvo atėję kažkurie vaikai, tačiau konkrečiai kas tokie- nurodyti negali. Jis pats tuo metu buvo neblaivus. Kai į jo namus atėjo R. D., vaikai buvo kitame kambaryje, kur buvo M. S., o jis vienas virtuvėje gėrė, tačiau vyno neturėjo. Jis buvo girtas, todėl kÄ sakė atėjusi R. D., negali pasakyti, jokių veiksmų ji neatliko.Liudytojas M. S. parodė, 2014 metais, tačiau tikslesnio laiko neprisimena, jam bÅ«nant pas tėvÄ E. L., į Å¡iuos namus taip pat buvo atėję O.

D., lyg tai G. Š. ir jos brolis, du maži Klemų vaikai. Jis tuo metu buvo neblaivus ir gulėjo lovoje kitame kambaryje, o vaikai buvo virtuvėje. Kas vyko tėvo namuose, kai buvo atėję vaikai, jis negirdėjo ir nematė, nes miegojo. Prieš tai su tėvu E. L. ir V. D. vartojo alkoholį. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tuomet geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Liudytojui sutikus, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui ( b. l. 24). Apklausimas jis nurodęs, jog 2014 m. sausio 1 d.,. apie 17.30 val., jam būnant tėvo namuose, (duomenys neskelbtini)į svečius užėjo (duomenys neskelbtini)., gyvenantys nepilnamečiai- R.

P., G. Å ., L. Å ., O. D., L. K., R. K.. Jis pasigėrė ir užmigo. Miegodamas iÅ¡girdo tame pačiame kaime gyvenančios R. D. balsÄ , tačiau triukÅ¡mas netrukus nutilo ir jis nesikėlė pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Apie tai, kad R. D. sudavė smÅ«gį delnu per veidÄ L. K., M. S. sužinojo tik sekančiÄ dienÄ iÅ¡ kalbų. Perskaičius Å¡iuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi, papildomai paaiÅ¡kindamas, kad apie tai, jog buvo sumuÅ¡tas L. K., sužinojo iÅ¡ J. S.. Liudytoja E. S. parodė, kad dalyvavo kaip vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė nepilnamečių apklausose.

L. K. apklausoje taip pat dalyvavo jo motina J. S.. L. K. sunkiau bendrauja, tačiau jis Å¡iek tiek neriÅ¡liais sakiniais pasakojo, parodė, kad Osvaldo mama du kartus ranka sudavė į skruostÄ , iÅ¡ gestų leido suprasti, kad jam skaudėjo. KÄ pavyko iÅ¡ L. K. iÅ¡klausti, tas ir buvo užraÅ¡yta jo apklausos protokole. Normalu, kad teisme, kur didelė auditorija, vaikas, o Å¡iuo atveju L. K. ir su negalia, elgiasi kitaip. Taip pat dalyvavo A. M. ir L. Å . apklausose. Pats A. M., kuris yra gana drÄ sus, pasakė, kad R.

D. sudavė L. K.. Nebuvo minties, kad jis gali meluoti, ji pastebi vaiko mėtymÄ si. L. Å . lėtas, geras vaikas, jo apklausos gerai neatsimena, bet lygtai jis buvo labai susijaudinęs. Tik iÅ¡ D. D., pas kuriÄ lankosi dėl elgesio problemų, sužinojo, kad J. S. vaikus į apklausÄ atvežė be tėvų žinios, taip pat D. D. sakė, kad „dabar S. bus“, nes papirko vaikus traÅ¡kučiais. Anksčiau D. D. bÅ«davo pas J. S. be tėvų leidimo, J. S. buvo nubausta administracine tvarka, po to jos labai susipyko.

J. S. Å¡eimai prievartos priemonės nebuvo taikomos, vaikų paėmimo klausimas nebuvo svarstomas, nemano, jog L. K. galėjo bijoti Vaikų teisių specialisto. Liudytoja E. Å . parodė, kad Å¡iame ikiteisminiame tyrime atliko nukentėjusiojo, liudytojų apklausas, kitus tyrimo veiksmus. L. K. buvo apklausiamas dalyvaujant motinai J. S. ir vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei. Jis atsakinėjo į klausimus. Paklausus kur viskas buvo, pasakė kad pas Marių, kad ten žaidė, atėjo Osvaldo mama ir mušė – pasakė, kad mušė ir parodė du kartus per veidÄ , sakė, kad skaudėjo, kad verkė.

Paklausus kodėl sudavė, atsakė, kad pyko. Kitus liudytojus apklausinėjo dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei, jiems paaiÅ¡kino, kad turi papasakoti nemeluojant, vis paklausdavo, ar tikrai taip buvo, ar nemeluoja. Visi sakė, kad buvo taip. Vaikai protingi, kalbėjo nuosekliai. Jie pasakojo, kad Osvaldo mama supyko, kai pamatė alkoholį ant stalo, neleido niekam iÅ¡eiti, norėjo iÅ¡kviesti nepilnamečių inspektorių, kad L. K. norėjo iÅ¡eiti, tačiau jo R. D. neleido ir tada sudavė smÅ«gį-vieni sakė, kad sudavė, kiti -kad sudavė delnu per veidÄ .

R. Å . dalyvavo dukrų apklausose, jos davė tokius pačius parodymus. Ä® pareigÅ«nus niekas dėl to, kad apklaustiems vaikams buvo padaryta įtaka, nesikreipė. Ji pati su J. S. kalbėjo kad Å¡i su tėvų sutikimu gali atvežti vaikus apklausai. Liudytoja R. Å . parodė, kad dalyvavo dukrų G. ir A. apklausose policijoje, o sÅ«nų LukÄ Ä¯ apklausÄ be jos žinios nuvežė J. S.. Su vaikais apie tai, kas įvyko E. L. namuose tarp L. K. ir R. D. nekalbėjo. Apklausų metu ko tyrėja dukrų klausė, jos pačios pasakojo, tačiau kÄ pasakojo, tiksliai neatsimena ir negali pasakoti, kad nesuklaidintų teismo.

Tyrėja davė dukroms protokolus skaityti. Jos protokolus skaitė, pasirašė, sakė, kad gerai suraÅ¡yta, todėl ji pati taip pat pasirašė. Nei su J. S. Å¡eima, nei su R. D. nesusipykę. SÅ«nus Lukas po apklausos sakė, kad tyrėjai pasakė, kaip viskas buvo. Apie sÅ«naus papirkimÄ dėl parodymų nieko nežino, mano, kad jį nelabai ir papirktų, nes jis ne akiplėša ir teisingas. Liudytojas J. K. parodė, kad telefonu praneÅ¡us, jog sÅ«nų LaurynÄ sumušė R. D., L. S. ir tuo metu pas juos namuose buvusi D.

D. nubėgo pas L. Sugrįžus sÅ«nui į namus, matė, kad jis iÅ¡sigandęs, veidas paraudęs, sakė, kad jį mušė Roma. Po Å¡io įvykio L. K. pasidarė labai nervuotas, prabusdavo naktimis, vis rodydavo, kad muÅ¡a, bijojo, reikėjo vartoti papildomus vaistus, mokykloje sakė, kad jis tapo nesuprantamesnis. Po pirmojo teismo posėdžio pas juos į namus buvo atėjusi D. M. ir sakė, kad prieÅ¡ teismÄ jÄ buvo pasikvietusi R. D. ir prašė, kad jos sÅ«nus Aurimas pakeistų parodymus, kad sakytų, jog nieko nebuvo, bei grasino, kad jeigu nepakeis parodymų, praneÅ¡ vaikų teisių apsaugos skyriui ir iÅ¡ jos bus atimti vaikai, todėl ji iÅ¡sigandusi įkalbėjo sÅ«nų AurimÄ , kad teisme papasakotų kitaip.

D. M. iÅ¡sigando, nes iÅ¡ jos anksčiau vaikai paimti buvo. D. M. apie tai prie R. D. teisme pasakyti bijojo. Liudytoja D. M. parodė, kad R. D. jos niekada negÄ sdino ir nesakė keisti parodymus Å¡ioje byloje. Po pirmojo teismo posėdžio ji buvo nuneÅ¡usi J. S. kompaktinius diskus, tačiau apie R. D. su ja nekalbėjo. Kodėl J. S. ir J. K. kalba, kad ji jiems sakiusi, jog R. D. grasina, nežino, iÅ¡ R. D. dovanų negavusi. SÅ«nus Aurimas sakė, kad J. S. su J. K. jį vežėsi į KalvarijÄ , nupirko traÅ¡kučių ir prašė pasakyti, kad R.

D. mušė jos sÅ«nų. Pats sÅ«nus apie tai, kas vyko pas E. L. namuose, kai buvo atėjusi R. D., nepasakojo. IÅ¡ 2014-01-01 protokolo-pareiÅ¡kimo seka, kad J. S. praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl to, kad 2014-01-01, apie 18.00 val., jos mažamečiui sÅ«nui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«nant M. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. D. sudavė smÅ«gį delnu per veidÄ (b.l. 1).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G75/14(09) konstatuojam , kad sudavus smÅ«gį delnu per veidÄ L.

K. galėjo jausti fizinį skausmÄ (b. l. 28 ).IÅ¡ asmens blaivumo testo duomenų seka, kad R. D. tikrinimo 2014-01-01 19.24 val. rezultatas- 0,00 prom ( b. l. 29 ).              IÅ¡ Gimimo liudijimo AA Nr. 470658, iÅ¡duoto2007-01-04 VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos CMS seka, kad L. K. gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 32).             IÅ¡ neįgaliojo pažymėjimo seka, kad L. K. nustatytas nuo 2012-03-19 iki 2014-06-27 sunkus neįgalumo lygis ( b. l. 33).IÅ¡ pažymos apie R.

D. baudimÄ administracine tvarka seka, kad R. D. 2014-01-02 nubausta pagal LR ATPK 1781 str. 1 d. dėl to, kad jos sÅ«nus O. D. 2014-01-01 vartojo alkoholinius gėrimus-alų, jam nustatytas 0,35prom. girtumas ( b. l. 36-37).IÅ¡ L. K. charakteristikos, iÅ¡duotos Kazlų RÅ«dos specialiosios mokyklos seka, kad jis Å¡ioje ugdymo įstaigoje mokosi nuo 2012-12-19, tėvai juo labai rÅ«pinasi. L. K. nustatytas labai didelis specialiųjų ugdymo poreikių lygis, jis kalba neaiÅ¡kiai tardamas žodžius, į klausimus atsako vienu žodžiu ir su mokytojo pagalba.

Jo elgesys 2014 metais pablogėjo, padažnėjo pykčio protrÅ«kių ( b. l. 99-100).             Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , nors ji neprisipažįsta, įrodyta visiÅ¡kai. Kaltinamosios paaiÅ¡kinimus teismas vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, be to jos parodymai tam tikrose detalėse ( dėl to, kurie vaikai buvo virtuvės patalpoje, kai ji įėjo, kurie vartojo alkoholį, kokiÄ alkoholio rūšį vartojo, primygtinai nurodant, kad L.

K. turėjo rankose butelį vyno ) nesutampa ir su liudytojų parodymais. Nepilnamečiai liudytojai, kurie neatsako už melagingus parodymus, teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus aiškindami, kad kaltinamoji R. D. ranka L. K. nesudavė, tik sugriebė jį už rūbų ir parstūmė atgal ant kėdės. Teisiamojo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu buvo ištirti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nepilnamečiai liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir visi, apklausiami skirtingu laiku ir dalyvaujant skirtingiems asmenims jų apklausose, davė vienodus parodymus, t. y. paaiškino, kad R.

D. sudavė delnu L. K. per veidÄ . Jų nurodomos parodymų keitimo priežastys nėra tos pačios: liudytojai A. M. ir L. Å . paaiÅ¡kino, kad taip sakyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei jiems liepė nukentėjusiojo motina L. S., liudytoja A. Å . negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl parodymai skiriasi, liudytoja G. Å . – jog sakė dėl to, kad taip buvo nurodęs L. K. ir kiti vaikai, tačiau taip sakyti jų niekas neprašė. Apklausas atlikusi tyrėja liudytoja E. Å . paaiÅ¡kino, kad liudytojai patys nuosekliai aiÅ¡kino aplinkybes, ji jų ne kartÄ perklausdavo, ar iÅ¡ tikrųjų taip buvo ir jie patvirtindavo, kad buvo taip, dėl liudytojams daromo poveikio niekas į policijÄ nesikreipė.

Liudytoja E. S., dalyvavausi apklausose kaip vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė, taip pat aiÅ¡kino, kad vaikai patys pasakojo aplinkybes, jokių požymių nepastebėjo, kad jie bÅ«tų melavę. Liudytoja R. Å ., dalyvavausi dukrų apklausose parodė, kad jos pačios pasakojo aplinkybes, skaitė apklausos protokolus, sakė, kad suraÅ¡yti teisingai, be to mano, kad sÅ«naus Luko pagal jo bÅ«dÄ neįmanoma papirkti. IÅ¡ liudytojos R. K. parodymų seka, kad jau iÅ¡ karto įvykio vietoje, kažkuris iÅ¡ vaikų sakė, kad R.

D. sudavė L. K., t. y. tokias aplinkybes nurodė jau ir iki liudytojų nurodomo „papirkimo“ ir jų apklausų ikiteisminio tyrimo metu . Teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusiojo dėl jo būklės nebuvo galimybės. Iš pateiktos charakteristikos ir Vaiko raidos centro duomenų seka, kad jo bendravimas, kalbėjimas apsunkintas. Liudytoja E. S., dalyvavusi jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iš jo elgsenos, gestų, išsakytų žodžių suprato, jog jis nurodė, jog R.

D. sudavė jam per veidÄ ir jam skaudėjo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai- įvykio vietoje buvę vaikai, nevienodai ir nenuosekliai aiÅ¡kina aplinkybes, kada LKlemas pradėjo verkti, kaip atrodė L. K. po jo kontakto su R. D., ar veidas buvo raudonas, ar ne, iÅ¡sako tokias priežastis ir iÅ¡sireiÅ¡kimus, kurie tokiam vaikų amžiui nebÅ«dingi-„papirko‘, „papirkėja“ , „L. K. verkė nes iÅ¡sigando, kad iÅ¡kvies nepilnamečius“ ir kt. Byloje liudytojų parodymais nustatyta, kad yra prieÅ¡taravimai tarp R.

D. ir R. S. Å¡eimų, kad vaikų tėvai bendrauja su R. D., vienÄ iÅ¡ liudytojų- A. M. su motina ir į teisiamÄ jį posėdį atvežė R. D.. Teismas sprendžia, kad Å¡ios aplinkybės, parėjus jau gana ilgam laiko tarpupio įvykio, turėjo įtakos nepilnamečių, kaip labai pažeidžiamų asmenų parodymų, duodamų teisme teisingumui, o ikiteisminio tyrimo metu jie buvo apklausti iÅ¡ karto po įvykio. Visų Å¡ių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nepripažinti įrodymais liudytojų A.

M., L. Š., G. Š., A. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjai, nėra pagrindo, jie gauti teisėtais būdais. Šie parodymai atitinka nukentėjusiojo ir jo atstovės paaiškinimus. Liudytojas O. D. yra kaltinamosios sūnus, be to jo parodymai dėl alkoholio vartojimo, dėl to, kas buvo virtuvėje, kai tėjo R. D. nesutampa su kitų liudytojų parodymais, todėl teismas jo parodymais nesivadovauja. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. yra mažametis, gim. (duomenys neskelbtini). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad L.

K., suduodant jam delnu per veidÄ galėjo jausti fizinį skausmÄ , liudytoja E. S. parodė, kad ji iÅ¡ L. K. suprato, kad jam tuo metu skaudėjo. Visų Å¡ių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamosios kaltė įrodyta visiÅ¡kai, jos veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d. požymius.              Civilinė ieÅ¡kovė nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymÄ J. S. priteisti iÅ¡ kaltinamosios 5000 litų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti prieÅ¡ mažametį, sunkaus neįgalumo negalintį aktyviai pasiprieÅ¡inti vaikÄ .

Suduodant smÅ«gį ranka per veidÄ sukeltas didelis fizinis skausmas turėjo lemiamos reikÅ¡mės jo sveikatai. Po įvykio L. K. tapo agresyvesnis, nervuotesnis, drovesnis, uždaresnis, vengia bendravimo, jaučia psichologinę baimę, per miegus Å¡aukia, kad teta jį mušė, Å¡irdies plote atsirado skysčių. Å ie veiksmai neigiamai atsiliepė ir jos psichologinei pusiausvyrai. Smurto panaudojimas sÅ«naus atžvilgiu jÄ labai pažemino, įžeidė jos garbę ir orumÄ , ji patyrė didelį stresÄ , sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus.Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl ieÅ¡kinys atstovaujant mažamečio nukentėjusiojo L.

K. interesus tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.).

Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamosios R. D. veiksmais, tačiau Å¡ie veiksmai nebuvo iÅ¡ anksto suplanuoti. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas nukentėjusiojo L. K. sužalojimo aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aiÅ¡ku, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, pažeminimÄ . Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas ypatingai atsižvelgia į tai, kad smurtas buvo panaudotas prieÅ¡ neįgalų mažametį vaikÄ , kas buvo žinoma ir kaltinamajai.

Tačiau duomenų, kad bÅ«tent vien tik kaltinamosios R. D. neteisėta veika sukėlė ypatingai reikÅ¡mingas pasekmes-liekamuosius reiÅ¡kinius ( Å¡irdies veiklos sutrikimÄ , nurodytÄ pateiktame med. dokumente) ar kitÄ fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimÄ , turėjo įtakos jo vystymuisi, nėra. Medicininiuose dokumentuose Å¡irdies veiklos sutrikimo priežastis nenurodyta. Nukentėjusiajam sunkus neįgalumo lygis buvo nustatytas dar iki įvykio, t. y. 2012-03-19, jo elgesio , psichologinės bÅ«senos pakitimai, taip pat konstatuoti iki įvykio,-jau Vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų, kur L.

K. buvo tirtas 2013-05-15 - 2013-05-24 konstatuota, kad atsiradę problemos dėl elgesio, skriausdavo kitus vaikus, dažnėja pykčio protrÅ«kių, atsirado problemos su miegu ir kt. Kaltinamoji nedirba, pati savarankiÅ¡ko pragyvenimo Å¡altinio neturi, yra neįgali. Å ioje byloje nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ mažametį L. K., jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teismų praktikoje (Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-581/2012) laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos.

Tokio asmens tėvai teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi Å¡io asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos bÅ«klė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ (BPK 53 str. 2-4 dalys). Visais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. S. įvykio metu nenukentėjo, tačiau ji byloje pripažinta mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstove pagal įstatymÄ ir civiline ieÅ¡kove. Esant Å¡ioms aplinkybėms , jai priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrindo, todėl jos nurodyti motyvai dėl jai pačiai padarytos neturtinės žalos, nustatant priteistinos L. K. žalos dydį neturi pagrindo. Å ių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys mažintinas, padarytos neturtinės žalos dydį atitinka 1000 litų suma ir ji priteistina nukentėjusiajam L.

K..             Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Byloje esantys dokumentai- atstovavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitai ir sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ ( b. l. 72-74,89 ) patvirtina, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ civilinė ieÅ¡kovė J.

S. advokatui už atstovavimÄ iÅ¡ viso yra sumokėjusi 1500 Lt. IÅ¡ bylos duomenų seka, kad kaltinamoji kaltės nepripažino, žalos gera valia neatlygino, todėl nukentėjusiojo atstovė , siekdama apginti neįgalaus mažamečio vaiko interesus, buvo priversta kreiptis į advokatÄ dėl profesionalios teisinės pagalbos. Å ios iÅ¡laidos nėra aiÅ¡kiai per didelės, todėl jos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamosios R. D.. Kaltinamosios R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimÄ . Jos nusikalstama veika nebuvo iÅ¡ anksto suplanuota, liekamųjų reiÅ¡kinių nėra. R. D. neteista, administracine tvarka bausta už KET pažeidimus, charakterizuojama patenkinamai, nedirba, neįgali, registruota darbo biržoje, augina nepilnametį vaikÄ . Ä®vertinus jos padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytÄ mažesnę negu sankcijos vidurkis , artimesnę minimaliai laisvės atėmimo bausmę be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymÄ atidedant.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas NUSPRENDĖ:

R. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d., ir paskirti laisvės atėmimÄ 5 ( penkiems ) mėnesiams. Taikyti BK 75 str. 1d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 ( vienerių ) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų.Kardomosios priemonės iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeisti, pradėjus vykdyti- panaikinti.

Priteisti iÅ¡ kaltinamosios R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., nukentėjusiajam L. K., gim. (duomenys neskelbtini),. gyv. (duomenys neskelbtini)., 1000 ( vienÄ tÅ«kstantį litų) kas atitinka 289,62 EUR ( du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus ir 62 euro centus ) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir nustatyti, kad Å¡ias lėšas uzufrukto teise iÅ¡imtinai Å¡io vaiko interesais valdo, naudoja jo atstovė pagal įstatymÄ J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ kaltinamosios R.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., civilinei ieÅ¡kovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų), kas atitinka 434,43 EUR ( keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus ir 43 euro centus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Audronė Å iupÅ¡inskaitė