2019-06-13 Nr. CB-5904-2-68-3-31760-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-85-690/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31760-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Eglei Berželionytei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovui prokurorui J. R.,

atsakovui D. D.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. K.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. A. ir V. M.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. D., D. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir „Danske Bank A/S“, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei, dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo privalomumo ir sąlygų.

2. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 30-124 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d.

įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Svajos g., bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“; taikyti restituciją, grąžinant valstybei 0,1209 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0438 ha ploto dalį, kuri buvo parduota A.

D. ir D. D. pagal 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757), bei priteisiant iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 9412,65 Eur A. D. ir D. D.; pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto dėl 0,1209 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl šio žemės sklypo 0,0438 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registraciją.

3. Nurodė, kad 0,0438 ha žemės sklypas (toliau – ginčo žemės sklypas), remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono galimybę besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, buvo neteisėtai parduotas atsakovams A. D. ir D. D., kadangi neatitiko reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama be aukciono parduoti besiribojančių žemės sklypų savininkams.

4. Ginčo žemės sklypas, pradedant jo formavimo ir pardavimo procedūrą, buvo žymiai didesnio vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiras žemės sklypas, dalis. Šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą ar atskirus žemės sklypus. Be to, tiek šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas, tiek pats 0,0438 ha žemės sklypas savo dydžiu viršijo 0,04 ha, t. y. be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytą maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose. Kadangi ginčo žemės sklypas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama parduoti be aukciono, 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms: Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 10 straipsnio 4 daliai, 5 dalies 4 punktui, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms. Pripažinus sutartį negaliojančia, turi būti panaikinti ir administraciniai aktai, susiję su šio žemės sklypo suformavimo, pardavimo ir pertvarkymo administracinių procedūrų atlikimu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas padarė išvadą, jog prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą ir kreipdamasis į teismą su ieškiniu 2016 m. rugpjūčio 31 d., nepraleido įstatymo leidėjo įtvirtinto 1 mėnesio termino, kuris nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., kai prokuroras gavo pakankamai duomenų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

7. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais, padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas atitiko visumą sąlygų, leidžiančių teigti, jog žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas iš vakarų pusės ribojosi su privačiu atsakovų A. ir D. D. žemės sklypu, iš rytų pusės – su S. Lozoraičio gatve, iš šiaurės pusės šis žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, žemėlapiuose pažymėtu Nr. 2102, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir buvo suformuotas 2012 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-893, iš pietų pusės ribojosi su laisvu valstybinės žemės plotu. Taigi buvusi laisva valstybinė žemė, kuri buvo priskirta atsakovams, ribojosi su jiems priklausančiu žemės sklypu.

8. Ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei administracinių aktų priėmimo metu teisės aktai neįtvirtino siauros juostos sąvokos, todėl spręsdamas klausimą, ar priskirtas žemės sklypas atitinka siauros juostos sampratą, teismas vertino šį atvejį individuliai. Teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų išsidėstymą, infrastruktūrą, jų patrauklumą, galimybę jį parduoti už maksimaliai valstybei naudingą kainą aukciono būdu ir pan.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas bei ieškinį palaikanti atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir svarbiausia – racionaliai panaudotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog priskirtas žemės sklypas ribojasi su S. Lozoraičio gatvės raudonosiomis linijomis, priskirto žemės sklypo plotis sudaro apie 14 m, o buvęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp privačių asmenų sklypų ir S. Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų (nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), siaurėja nuo pietinės dalies į šiaurinę pusę, teikia pagrindą daryti išvadą, jog ginčijamas žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį.

10. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ginčo žemės sklypas galėtų būti kitaip racionaliai panaudotas. Įvertinęs žemės sklypo plotą, teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio, vietinės reikšmės kelio apsaugos zonas (į abi puses nuo kelio briaunų – 10 m), kuriose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus ir kt., bei nesant jokių objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas tiek iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, tiek ir po jų priėmimo buvo numatytas visuomenės poreikiams tenkinti, galėjo būti parduodamas aukcione, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptariamo valstybinės žemės ploto išsidėstymas lėmė, jog jame formuoti savarankiško, galimo racionaliai naudoti žemės sklypo nebuvo nei galimybės, nei poreikio, juo labiau kad už teritorijų planavimą atsakinga institucija (savivaldybė) nurodė, kad kitoks žemės sklypo panaudojimas būtų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių.

11. Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, yra skirta mažaaukščių namų statybai, kuriai galioja daugybė statybos reglamentų reikalavimų, kriterijų, kad sklypas su būsimu pastatu galėtų tinkamai savarankiškai funkcionuoti. Kadangi šioje teritorijoje nebuvo galimybės suformuoti gyvenamųjų mažaaukščių namų statybai skirtų atskirų sklypų, buvo priimtas sprendimas padidinti esamus sklypus, nevykdant urbanizacijos, siekiant racionalaus valstybinės žemės panaudojimo, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą šioje teritorijoje, atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą. Vienas iš planavimo kriterijų yra ir esamos gyvenamosios aplinkos gerinimas. Svajos kvartalas buvo pastatytas visa infrastruktūra. Naujų urbanistinių vienetų kūrimas, įspraudžiant juos tarp susisiekimo elementų, inžinerinių tinklų koridorių elementų, būtų neracionalus, nelogiškas, neatitiktų teritorijų planavimo normų. Hipotetiniai pasvarstymai, kad galėtų būti suformuotas atskiras sklypas ar sklypai, kad jie galėtų būti parduodami pasibaigus žemės reformai aukciono būdu, nėra įrodymas.

12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Teismas nustatė, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo aktualios Žemės įstatymo (2004 m. vasario 21 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos.

14. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įsiterpusį žemės plotą, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, parduodamas valstybinės žemės plotas galėjo būti didinamas, aktualus buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.4 punktas, kuris nustatė, jog, nesant galimybės laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti atskiro žemės sklypo, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne didesniu kaip 0,06 ha laisvos valstybinės žemės plotu, o tokiame žemės sklypo plane nustatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal Aprašo 4.2 punkte nurodytus būdus.

15. Administracinių aktų priėmimo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu teisės aktai neįtvirtino siauros juostos sąvokos, todėl nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju turėjo būti vertinama individualiai, nustatant, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, nustatytas Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, įvertinant, ar laisvos žemės sklypo plotas gali būti suformuotas ir racionaliai panaudotas.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nebuvo nustatytų reikalavimų, kuriais būtų galima remtis vertinant ginčo žemės sklypo atitiktį siauros juostos turiniui, šios sąvokos vertinimas pavestas teritorijų planavimo specialistams.

17. Teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ginčo klausimu, teismų formuojama praktika, protingumo, ekonomiškumo ir sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principais, pagrįstai sprendė, kad kitoks žemės sklypo panaudojimas šiuo konkrečiu atveju būtų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių.

18. Kadangi teisės aktuose nėra apibrėžta, kas laikoma racionaliu valstybinės žemės naudojimu, todėl diskrecija spręsti, ar įmanoma šiame sklype suformuoti racionalių ribų, racionalaus panaudojimo žemės sklypą, suteikiama teritorijų planavimo specialistams, o ginčo atveju – teismui. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei jo poziciją palaikanti Nacionalinė žemės tarnyba nepagrindė aplinkybės, kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalaus panaudojimo žemės sklypus, taigi neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype statyba yra nepatraukli, nes būtų labai ribojama arba net apskritai negalima, todėl funkcionalaus žemės sklypo suformavimas šiuo atveju yra netikslingas. Iš preliminariosios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Naujosios Vilnios seniūnijoje ribų schemos ir teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio teismas nustatė, kad per ginčo teritoriją eina gatvių raudonosios linijos. Sklypo ilgojoje dalyje taip pat yra numatytas 172 kv. m ploto servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Vien žemės sklypo ginčo dalies lokalizacija sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog galimybės jį formuoti kaip savarankiškai galimą racionaliai naudoti žemės sklypą nebuvo, o tarp gatvės ir privačių sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas laikytinas siaura juosta.

20. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnį teritorijos planavimas yra tikslingas procesas ir planuojant teritoriją turi būti žinomi žemės sklypo formavimo tikslai. Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad pagrindinę žemės naudojimo paskirtį lemia žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikis. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė patvirtino, jog teritorijoje, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, nėra numatytas jokios kitos paskirties žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma nauja statyba (tiek gyvenamosios, tiek komercinės ar visuomeninės paskirties statinių), formavimas ir iš esmės tokių sklypų formavimas negalimas, teritorija rekreaciniu požiūriu yra pakankamai išvystyta ir daugiau poreikio formuoti rekreacinės paskirties sklypus nėra, o reglamentuotas teritorijos užstatymo tankumas ir intensyvumas užtikrina pakankamą želdynų ploto egzistavimą ir t. t.

21. Teismas pripažino, kad ginčo žemės sklypas atitinka visas teisės aktuose nustatytas sąlygas ir kriterijus, leidžiančius pripažinti, kad jis suformuotas įsiterpusiame valstybinės žemės plote ir negalėjo būti suformuotas kaip atskiras, galimas racionaliai naudoti žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir administraciniai aktai, kurių pagrindu suformuotas ginčo žemės sklypas, neprieštarauja viešajam interesui ir jo nepažeidžia.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

22. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinio reguliavimo aiškinimo taisyklė, kad galimumas ar negalimumas įsiterpusiame plote formuoti atskirus žemės sklypus tėra tik papildoma sąlyga, kuri, sprendžiant dėl konkretaus žemės ploto atitikties įsiterpusio žemės sklypo reikalavimams, yra teisiškai nereikšminga, jei neegzistuoja pagrindinės Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos dėl valstybinės žemės ploto įsiterpimo tarp privačių žemės sklypų bei Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijimo (išskyrus išimtinį atvejį, kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016). Be to, ši sąlyga apima negalimumą formuoti atskirus žemės sklypus ne tik gyvenamųjų namų statybai, bet ir kitoms visuomenės reikmėms.

22.2. Nelygus, kalvotas žemės reljefas savaime nereiškia, kad turi būti taikoma minėta išimtis dėl siauros juostos, šlaitų ar griovų.

22.3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 4 punkto, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, reglamentuojančias įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimą, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio nuostatas dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio niekinio pobūdžio bei niekinio sandorio negaliojimo pasekmių. Ginčo žemės sklypas, neatitikdamas imperatyvių minėtuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, negalėjo būti formuojamas ir be aukciono parduodamas atsakovams:

22.3.1. ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, tik iš vakarų pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš rytų pusės – su suplanuota S. Lozoraičio gatve valstybinėje žemėje (su suplanuotomis gatvės raudonosiomis linijomis), o iš likusių dviejų pusių, t. y. šiaurinėje ir pietuose, jo gretimybes sudarė niekam nepriskirta laisva valstybinė žemė, taigi tuo metu ginčo žemės sklypas ne mažiau kaip iš dviejų pusių ribojosi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, ir faktiškai buvo didesnio vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiro sklypo ir juosiančio Svajos gatvės gyvenamųjų namų kvartalą, nedidelė dalis;

22.3.2. ginčo žemės sklypo plotas, kuris sudaro 0,0438 ha, viršija Vyriausybės nustatytą maksimalų 0,04 ha be aukciono parduodamų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų dydį gyvenamosiose teritorijose;

22.3.3. minėtas laisvos valstybinės žemės plotas, kuris nesuformuotas kaip atskiras sklypas ir kuriame pradėtas formuoti ginčo žemės sklypas, buvo iš esmės stačiakampės (artimos stačiakampei) konfigūracijos ir žymiai viršijo maksimalų 0,04 ha be aukciono parduodamų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų dydį gyvenamosiose teritorijose;

22.3.4. šiuo atskiru sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto dalyje, išsidėsčiusioje tarp suplanuotų S. Lozoraičio gatvės raugonųjų linijų ir privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), be ginčo žemės sklypo, tuo pačiu laikotarpiu analogiškomis aplinkybėmis buvo numatyta suformuoti dar 4 analogiškus panašaus dydžio įsiterpusius žemės sklypus, o bendras visų 5 šioje vietoje numatytų žemės sklypų plotas sudarė apie 1979 kv. m (0,1979 ha, arba 19,79 a);

22.3.5. likusioje minėto laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiro sklypo ir juosiančio Svajos gatvės gyvenamųjų namų kvartalą, dalyje tuo pačiu laikotarpiu analogiškomis aplinkybėmis buvo numatyta suformuoti dar 19 analogiškų įsiterpusių žemės sklypų, kurių bendras plotas sudarė apie 8698 kv. m (0,8698 ha, arba 86,98 a), ir dar buvo likusios laisvos žemės;

22.3.6. minėto kaip atskiro sklypo nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto plotis dalyje tarp suplanuotų S. Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų ir privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sudaro ne mažiau kaip 14 m, o ginčo žemės sklype – 14,63–14,65 m;

22.3.7. ginčo žemės sklype ir gretimoje teritorijoje nėra ištisinių stačių (tiesiai ar beveik tiesiai aukštyn kylančių) kalno, daubos šonų, skardžių, gilių, plačių vandens išgraužų, griūvančių upės skardžių, t. y. tiesioginių šlaito ir griovos buvimą apibūdinančių reljefo požymių, ir šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra.

22.4. Minėtame laisvos valstybinės žemės plote, kuris nesuformuotas kaip atskiras sklypas, juosiančiame Svajos gatvės gyvenamųjų namų kvartalą, tuo pačiu laikotarpiu ir tuo pačiu teisiniu pagrindu buvo suformuoti analogiški žemės sklypai, dėl kurių ginant viešąjį interesą buvo inicijuoti atskiri teisminiai procesai analogiškose bylose. Šiose analogiškose bylose yra formuojama teismų praktika, jog minėtame laisvos valstybinės žemės plote, juosiančiame Svajos gatvės gyvenamųjų namų kvartalą, suformuoti analogiški žemės sklypai pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir Vyriausybės nutarimą Nr. 692 nelaikytini įsiterpusiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-643-585/2018).

23. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prisidėjimu prie kasacinio skundo prašo tenkinti ieškovo kasacinį skundą. Savo prisidėjimą prie kasacinio skundo grindžia šiais argumentais:

23.1. Ginčo žemės sklypas negalėjo įgyti įsiterpusio sklypo statuso, nes:

23.1.1. žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha, o ginčo žemės sklypo dydis yra 0,0438 ha. Be to, ginčo žemės sklypas yra didesnio nei 1 ha „L“ raidės formos Džiaugsmo ir Svajos gatvių kvartalo dalis, kuri atitinkamų administracinių procedūrų metu buvo dirbtinai suskaldyta į mažesnius atskirus įsiterpusius žemės plotus;

23.1.2. ginčo žemės sklype ir gretimoje teritorijoje nėra ištisinių stačių skardžių, t. y. tiesioginių šlaito ir griovos buvimą apibūdinančių reljefo požymių, dėl to tarp šalių nėra ginčo. Bet kokia nelygaus reljefo teritorija negali būti tiesiog laikoma šlaitu. Iš ginčo teritorijos reljefo žemėlapių nustatyta, kad žemės sklypo reljefas yra sąlyginai lygus. Teritorijoje esantys reljefo nelygumai nesukliudė formuoti pagrindinių žemės sklypų su įvažiavimais;

23.1.3. sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo atitikties siauros juostos išimčiai, reikia atsižvelgti į tai, kad jis yra beveik 15 m pločio (14,63 m iš pietinės pusės ir apie 14,65 m iš šiaurinės pusės) ir pietinėje bei šiaurinėje pusėse ribojasi su laisva valstybine žeme.

24. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Sistemiškai aiškinant Aprašo 4.4 punkte ir Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte pateiktus įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimus, matyti, kad, pripažįstant sklypą įsiterpusiu, turi būti konstatuota šių sąlygų visuma: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai iki 6 arų, 2) juose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, 3) šie valstybinės žemės plotai turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), t. y. žemės plotas negali ribotis su kitu laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su laisvos valstybinės žemės plotu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

24.2. Kadangi administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu teisės aktai neįtvirtino siauros juostos sąvokos, todėl nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs ir ar gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs ir ar jis atitinka sąlygas, nustatytas Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, ar laisvos valstybinės žemės sklypo plotas gali būti suformuotas ir racionaliai panaudotas.

24.3. Šiuo konkrečiu atveju teismų jau yra konstatuota, jog kitoks žemės sklypo panaudojimas būtų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių. Šias aplinkybes patvirtina žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Naujosios Vilnios seniūnijoje ribų schema, iš kurios matyti, kad per ginčo teritoriją eina gatvių raudonosios linijos. Sklypo ilgojoje dalyje taip pat yra numatytas 172 kv. m ploto servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

24.4. Vien jau ginčo žemės sklypo lokalizacija sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog galimybės jį formuoti kaip savarankiškai galimą racionaliai naudoti žemės sklypą nebuvo, o tarp gatvės ir privačių sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas laikytinas siaura juosta. Kadangi viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepagrindė aplinkybės, jog ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalaus panaudojimo žemės sklypus, laikytina, kad hipotetinių galimybių formulavimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo teiginių pagrįstumą.

24.5. Teritorija, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, suformuota detaliuoju planu, patvirtintu 2006 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-735 „Dėl sklypo prie Džiaugsmo gatvės, Rokantiškių kaime, detaliojo plano tvirtinimo“, jau esant nustatytiems sprendiniams dėl S. Lozoraičio gatvės. Teritorijų planavimą ir žemės sklypų formavimą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina privalomą reikalavimą, rengiant naujus teritorijų planavimo ar žemės sklypų formavimo (pertvarkymo) dokumentus, vadovautis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Šiuo nagrinėjamu atveju teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys S. Lozoraičio gatvės sprendinius, yra galiojantys, nepanaikinti ir nepakeisti, teismine tvarka taip pat nenuginčyti, tad jais turėjo būti vadovaujamasi priimant sprendimus dėl ginčo sklypo formavimo bei pardavimo.

24.6. Kasaciniame skunde minima teismų praktika nėra reikšminga nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi aptariamose administracinėse bylose susiklosčiusios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šiuo atveju nagrinėjamos bylos aplinkybių.

24.7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti imperatyviųjų teisės normų pažeidimų. Todėl darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir su žemės sklypo formavimo procedūromis susiję aktai negali būti pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais, tad šiuo atveju negalima ir restitucija.

25. Atsakovai A. D. ir D. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Valstybinės žemės formavimas, kaip žemės tvarkymo ir administravimo teisinių santykių dalis, nėra izoliuotas ir reguliuojamas į bendrą teisinį reguliavimą įtrauktinomis teisės normomis bei kartu su kitais žemės santykius reglamentuojančiais teisės aktais (pvz., Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu ir pan.) sudaro vieną teisės normų sistemą. Todėl, vertinant galimo maksimalaus įsiterpusiu pripažintino valstybinės žemės sklypo dydžio kriterijų bei kitus kriterijus, būtina vadovautis visais valstybinę žemėtvarką ir žemėnaudą reglamentuojančiais teisės aktais, inter alia (be kita ko), ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

25.2. Galimi įsiterpusiais laikytinų valstybinės žemės plotų dydžiai ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu buvo nustatomi iš esmės pagal keturių teisės aktų – Žemės reformos įstatymo (8 straipsnio 6 dalis), Teritorijų planavimo įstatymo (21 straipsnio 3 dalies 4 punktas), Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (2.15 punktas) ir Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Aprašo (4.4 punktas) – nuostatas.

25.3. Įstatymų leidėjo valia yra leisti piliečiams didinti savo privatų žemės sklypą valstybinės žemės plote iki 6 arų (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Todėl ir šiuo konkrečiu atveju, teritorijos planavimo procese suformuojant iki 6 arų ploto valstybinės žemės sklypą ir jį, kaip įsiterpusį, perleidžiant D. ir A. D., teisės aktais nustatytas maksimalus galimas valstybinės žemės plotas, kuriuo leidžiamas privataus žemės sklypo didinimas, viršytas nebuvo.

25.4. Teritorijų planavimo įstatymas (21 straipsnio 3 dalies 4 punktas) bei Aprašas (4.4 punktas) nustatė, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime patvirtino, kad bet kuriuo atveju įsiterpusiu laikytinas žemės sklypas, kuris negali būti suformuotas kaip savarankiškas ir racionaliai naudojamas žemės sklypas.

25.5. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių paneigti racionalų žemės panaudojimą. Nei prokuroras, nei Nacionalinė žemės tarnyba byloje nėra įrodę, kaip kitaip veikiant valstybinė žemė galėjo būti panaudota racionaliau. Pats prokuroras, formuodamas ginčo dalyką, yra nurodęs, kad visa teritorija turėtų būti vertinama kaip vienas valstybinės žemės plotas. Tad akivaizdu, kad racionalų šios teritorijos panaudojimą nulemia ne tik šio konkretaus ginčo žemės sklypo racionalaus panaudojimo galimybių vertinimas, bet ir visos teritorijos plėtros galimybių vertinimas. Tačiau nei prokuroras, nei Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė jokių pagrįstų argumentų, galinčių paneigti savivaldybės ir jos kompetentingų atstovų paaiškinimus ir išvadas dėl galimybės kitaip, nei perleidžiant ją dalimis besiribojančių žemės sklypų savininkams, racionaliai panaudoti šią teritoriją (CPK 178 straipsnis).

25.6. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo bei sandorio sudarymo metu teisės aktai neįtvirtino griovos ar šlaito sąvokos, teismų praktikoje šis kriterijus buvo vertinamas kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, o ypač į tai, ar laisvos žemės sklypo plotas gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir racionaliai panaudotas.

25.7. Prokuroras byloje gina viešąjį interesą – valstybinės žemės sklypo pardavimo tvarką. Tačiau šioje byloje egzistuoja ir kiti viešieji interesai, tarp kurių yra ir kiekvieno privataus asmens konstitucinė teisė į nuosavybę, kuri yra neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams tenkinti bei teisingai atlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis).

25.8. Jei prokuroro reikalavimai būtų patenkinti, atsakovai A. ir D. D. prarastų nuosavybę – žemės sklypą, kurį įgijo sąžiningais veiksmais, vadovaudamiesi valstybinių institucijų nurodymais ir naudodami savo lėšas. Vadinasi, jei prokuroro reikalavimai būtų tenkinami, sąžiningi asmenys (dėl valstybinių institucijų neteisėtų veiksmų) parastų nuosavybę, kas reikštų jų vienos iš konstitucinių teisių praradimą. Taip pat toks teismo sprendimas pakirstų pasitikėjimą valstybe ir jos galimybe ginti sąžiningus asmenis, kurie veikia pagal valstybės pareigūnų nurodymus.

25.9. Ieškovo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama sprendžiant administracinius ginčus dėl valstybinės žemės sklypų pripažinimo įsiterpusiais, inter alia, 2018 m. sausio 1 d. nutartis Nr. eA-251-552/2018, iš esmės skiriasi, kadangi teismas, panaikindamas individualaus pobūdžio administracinius aktus, kuriais buvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, nevertino būtinumo ginti viešąjį interesą, ginant privataus asmens teisę į nuosavybę. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 1 d. nutartimi išspręstoje administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018 privatūs asmenys, priešingai nei šioje byloje, dar nebuvo įgiję nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypą.

25.10. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją, konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo privalomumo ir sąlygų

26. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiama dėl valstybei nuosavybės teise priklausiusio laisvos valstybinės žemės ploto suformavimo ir pardavimo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo be aukciono privačion atsakovų A. D. ir D. D. nuosavybėn teisėtumo. Ginčo dalykas – 438 kv. m žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) atitikties įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisiniam statusui klausimas.

27. Viešojo intereso gynimo tikslu pareikštu ieškiniu prokuroras prašė panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius administracinius aktus (dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo laisvos valstybinės žemės plote, patikėjimo teisės į jį įregistravimo, sprendimo parduoti suformuotą žemės sklypą atsakovams Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu) bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir taikyti restituciją natūra. Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e3K-3-41-969/2019, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis yra labai panaši į nagrinėjamą civilinę bylą, yra konstatavęs, kad tokio tipo bylose teismas dėl pareikštų reikalavimų turėtų spręsti tokia seka: pirma, teismas turėtų nustatyti, ar ginčijamas sandoris (ne)prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms; antra, nustačius, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu; trečia, pripažinus sandorį negaliojančiu, spręsti dėl restitucijos, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 4 dalyje ir 6.145–6.153 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 36 punktas).

28. Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos, inter alia, jos 128 straipsnio 2 dalies, kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti; visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymais nustatyti tokį valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą, kad šis turtas būtų naudojamas visuomenės poreikiams, tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei; valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT26-N13/2016).

29. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kaip matyti iš šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jo taikymą apibrėžiančios nuostatos, šis įstatymas taikomas kaip bendrasis įstatymas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje tiek, kiek jos nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.

30. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kartu šio teisinio reglamentavimo imperatyvus pobūdis reiškia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017, 21 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-18-248/2019, 37 punktas; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 39, 40, 42 punktai).

31. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimą reglamentuoja Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Ginčijamų administracinių aktų ir sandorio sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios bendrosios taisyklės išimtys yra įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, kurios 4 punkte nurodyta, kad be aukciono valstybinės žemės sklypai parduodami, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šių sklypų savininkams. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas galėjo būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar pradedant to valstybinės žemės ploto suformavimo ir suformuoto valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūras jis atitiko sąlygas, nurodytas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte (ginčo atveju aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 27 d.).

32. Nurodytas teisinis reguliavimas bei efektyvumo principas, kuriuo turi būti grindžiami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, siekiant maksimalios naudos visuomenei, teikia pagrindą daryti išvadą, kad pagal bendrąją įstatymų leidėjo įtvirtintą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais, kai egzistuoja valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie negali būti aiškinami pernelyg plačiai.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtinta bendroji valstybinės žemės pardavimo aukciono būdu taisyklė kartu reiškia prezumpciją, kad tokiu būdu parduodant žemės sklypą būtų užtikrintas maksimalios naudos gavimas. Todėl nagrinėjamos kategorijos bylose, kai valstybinės žemės pardavimo sandoris ginčijamas dėl to, kad jis buvo sudarytas be aukciono parduodant valstybinės žemės sklypą, ieškovas neturi atskirai įrodinėti, kad, pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypo pardavimas aukciono būdu būtų buvęs naudingesnis visuomenei ar kad pardavus valstybinę žemę be aukciono valstybė nukentėjo ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 42 punktas).

34. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo ginčo atveju valstybei priklausančio žemės sklypo formavimo darbai, rengiant detalųjį planą, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir jį įgyvendinusiu Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 4.4. punktu, buvo pradėti, siekiant padidinti atsakovams priklausantį žemės sklypą ne daugiau nei 6 arais, esančiais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Taigi ginčo atveju teritorijų planavimo tikslas – valstybinės žemės sklypo, turinčio įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, suformavimas, siekiant jo pardavimo be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu besiribojančio privataus žemės sklypo savininkui ir šių žemės sklypų sujungimo.

35. Kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, yra nurodyti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, kuriame nustatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

36. Iš nurodyto valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu teisinio reglamentavimo matyti, jog tam, kad asmuo galėtų, remdamasis šia tvarka, įgyti besiribojantį įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios jo teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, susiję tiek su pačiu teisinio santykio subjektu (asmeniu, kuris gali įgyti laisvos valstybinės žemės sklypą privačion nuosavybėn), tiek su objektu (laisvos valstybinės žemės plotu ar jo dalimi, galinčiu būti nuosavybės teisių perleidimo supaprastinta tvarka sandorio dalyku).

37. Nagrinėjamoje byloje aktualus ginčo žemės sklypo teisinio statuso klausimas, t. y. ar jis atitinka šio teisinio santykio objekto požymius. Iš nurodyto Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtinto reglamentavimo matyti, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova. Pažymėtina, jog analogiškai Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018 ir kt.).

38. Pažymėtina, kad šios nutarties 37 punkte išskirtos visos trys Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. Tai reiškia, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka gali būti parduodami tik tie laisvos valstybinės žemės plotai, kurie atitinka visas tris aptariamas sąlygas, o jų neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų reikštų, kad tokie laisvos valstybinės žemės plotai negalėtų būti pripažinti turinčiais įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, dėl ko jie negalėtų būti suformuoti ir parduoti be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018, 44 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-268-261/2018, 27 punktas; 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, 62 punktas ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kritiškai vertina tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog, sprendžiant dėl ginčijamų administracinių aktų ir sandorio teisėtumo, esminis kriterijus yra galimybė racionaliai išnaudoti atsiradusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus, t. y. kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalaus panaudojimo žemės sklypus.

39. Nustatant, ar laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip laisvos valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintas privalomąsias sąlygas, kurioms esant besiribojančio žemės sklypo savininkas įgytų subjektinę teisę nusipirkti suformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą be aukciono, ar nėra išlygų, kurios taikytinos žemės sklypo neatitikties minėtoms sąlygoms atveju.

40. Byloje nustatyta, kad suformuotas ginčo žemės sklypas buvo didesnio 0,1979 ha laisvos valstybinės žemės ploto, išsidėsčiusio tarp Svajos g. esančio gyvenamųjų namų kvartalo iš vakarų pusės ir suplanuotos Stasio Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų iš rytų pusės, dalis. Be ginčo žemės sklypo, tuo pačiu laikotarpiu kaip įsiterpę buvo suformuoti dar keturi panašaus dydžio žemės sklypai, siekiant juos parduoti be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu. Kasacinis teismas, vertindamas žemėtvarkos planavimo veiksmus analogiškoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 priimta 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi, yra pripažinęs netoleruotina situaciją, kai laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame yra galimybė suformuoti atskirą (-us) racionalaus dydžio ir ribų sklypą (-us), dirbtinai suskaidomas dalimis, dėl ko jo vietoje atsiradę nauji žemės plotai, kaip neva atitinkantys Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus, vėliau lengvatine tvarka (t. y. be aukciono) parduodami besiribojančių privačių sklypų savininkams (žr. minėtos nutarties 46 punktą). Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant, ar laisvos valstybinės žemės plote suformuojant ginčo žemės sklypą, kuris vėliau buvo parduotas suinteresuotiems asmenims Žemės įstatymo 10 įstatymo 5 dalies 4 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nebuvo pažeistas imperatyvus teisinis reglamentavimas, turi būti vertinama ne tik ginčo žemės sklypo, bet ir viso laisvos valstybinės žemės ploto atitiktis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms sąlygoms, kurios yra keliamos laisvos valstybinės žemės plotui tam, kad jis galėtų būti pripažintas nuosavybės teisių perleidimo supaprastinta tvarka sandorio dalyku.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi 438 kv. m ginčo žemės sklypo pardavimo be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu teisėtumą teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, daro išvadą, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas pažeidžiant Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintas sąlygas, o kartu ir imperatyvų reguliavimą.

42. Pirma, suformuotas ginčo žemės sklypas, sudarydamas 438 kv. m, viršijo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytą didžiausią parduodamo įsiterpusio žemės plotą, kuris gyvenamosiose teritorijose sudaro 0,04 ha.

43. Antra, vertinant ginčo žemės sklypo atitiktį įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąlygai, jis minėtos sąlygos neatitiko nei kaip didesnio 0,1979 ha laisvos valstybinės žemės ploto dalis (ribojosi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu), nei kaip suformuotas atskiras 438 kv. m žemės sklypas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovų įsigytas 438 kv. m valstybinės žemės sklypas iš vakarinės pusės ribojosi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, iš rytų pusės – su Stasio Lozoraičio gatve, iš šiaurės pusės – su žemės sklypu, žemėlapiuose pažymėtu Nr. 2102, kuris nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir buvo suformuotas 2012 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-893, o iš pietų pusės – su laisvu valstybinės žemės plotu.

44. Trečia, bylą nagrinėję teismai, vertindami ginčo žemės sklypo atitiktį sąlygai dėl galimybės tame laisvos valstybinės žemės plote suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir panaudojimo žemės sklypą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis ir iškilusiais teisės aiškinimo bei taikymo klausimais yra labai panaši į nagrinėjamą civilinę bylą, 2019 m. gegužės 3 d. priimtoje nutartyje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, teisiškai reikšminga tai, ar tokiam suformavimui (ne)buvo absoliučių, imperatyviu teisiniu reguliavimu pagrįstų kliūčių (minėtos nutarties 47 punktas). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant galimybę parduotame valstybinės žemės plote (ar jo dalyje) suformuoti atskirą žemės sklypą, teisinės reikšmės neturi: 1) tokio žemės sklypo suformavimo tikslingumas (pvz., ar naujo sklypo suformavimas, turint tikslą jį parduoti komerciniais tikslais ar (ir) didinant teritorijos užstatymo intensyvumą individualiais namais, labiau atitiktų visuomenės poreikius), nes tai yra vertinamojo pobūdžio kategorija; 2) aplinkybė, ar bendrajame plane yra priimti ir suprojektuoti sprendiniai dėl urbanizuojamos teritorijos vystymo, nes bendrojo plano sprendiniai gali apskritai būti nepriimti, taip pat jie gali kisti (minėtos nutarties 48 punktas).

45. Byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, 0,1979 ha laisvos valstybinės žemės plotas, išsidėstęs tarp Svajos gatvėje esančio gyvenamųjų namų kvartalo ir suplanuotos Stasio Lozoraičio gatvės, patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje galima planuoti ir kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus (gyvenamųjų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, komercinės paskirties objektų teritorijų, inžinerinės infrastruktūros teritorijų, rekreacinių teritorijų ar bendro naudojimo teritorijų).

46. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta pagrįsti savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodytą aplinkybę, kad buvusiame 0,1979 ha laisvos valstybinės žemės plote, į kurį patenka ir ginčo žemės sklypas, nebuvo galimybės suformuoti atskiro (-ų) žemės sklypo (-ų), teko atsakovams. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčo žemės plote buvo galima suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, tokiu būdu pažeisdami įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas atskiro (-ų) žemės sklypo (-ų) suformavimo galimybę laisvos valstybinės žemės plote, kuriame yra ir ginčo žemės sklypas, teisinę reikšmę turinčia aplinkybe, sudarančia kliūtį minėtame laisvos valstybinės žemės plote suformuoti atskirą (-us) žemės sklypą (-us), pripažino tai, kad planuojamai nutiesti Stasio Lozoraičio gatvei taikytina kelio apsaugos zona, sudaranti 10 metrų pločio žemės juostą, kurioje ribojama ūkinė veikla. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ši bylą nagrinėjusio teismo išvada neatitinka faktinių bylos duomenų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo kasacine žodinio proceso tvarka metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovė paaiškino, kad šiuo metu yra parengtas ir įregistruotas Stasio Lozoraičio gatvės techninis projektas. Stasio Lozoraičio gatvė yra D kategorijos gatvė (pagalbinė gatvė), kurios pagrindinė paskirtis – srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų. Pasinaudojant Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybe tikslinti kelio apsaugos zonas, planuojamai Stasio Lozoraičio gatvei apsaugos zona nėra numatyta.

48. Vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintu reglamentavimu, tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova. Šios išlygos yra įtvirtintos, siekiant nustatyti išimčių taikymą formuojamiems laisvos valstybinės žemės plotams, turintiems trūkumų dėl jų parametrų ir reljefo.

49. Nagrinėjamoje byloje, vertinant ginčo žemės sklypo išsidėstymą, teisinę reikšmę turėjo jo atitikties siauros juostos sąlygai vertinimas. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl ginčo sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintai siauros juostos sąlygai sprendė vertindami tiek viso buvusio laisvos valstybinės žemės ploto, esančio tarp vienoje linijoje išsidėsčiusių privačių žemės sklypų Svajos gatvėje (vienoje pusėje) ir Stasio Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų (kitoje pusėje), tiek 438 kv. m ginčo žemės sklypo parametrus.

50. Pažymėtina, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino sąvokos „siaura juosta“ turinio ir jos taikymo kriterijų. Todėl aiškinant sąvoką „siaura juosta“, naudotinas lingvistinis teisės aiškinimo metodas, atsižvelgiant į konkrečius teismų praktikos atvejus, kai išnagrinėtose civilinėse bylose buvo atliekamas žemės sklypo atitikties „siauros juostos“ sąvokai vertinimas, taip pat atsižvelgtina į teisėkūros subjekto vėlesniame poįstatyminiame reglamentavime išreikštą valią dėl sąvokos „siaura juosta“ apibrėžties kriterijų suformulavimo.

51. Žodis „siauras“, aiškinamas lingvistiniu metodu, reiškia tą, kuris yra mažo pločio (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. <http://lkiis.lki.lt/dabartinis;jsessionid=18719F0FC9B80102C54F745A9177A7CC>). Žodis „juosta“ reiškia ilgą, siaurą įvairios paskirties ir medžiagos gabalą (žr. ten pat). Taigi iš įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą apibūdinančios sąvokos „siaura juosta“ lingvistinės išraiškos darytina išvada, kad tai ilga, siaura, mažo pločio teritorijos dalis.

52. Nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punkte vartojamos sąvokos „siaura juosta“ turinys buvo detalizuotas, nustatant, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, jeigu jo plotis neviršija 10 metrų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančiame teisiniame reglamentavime įtvirtintą galimybę parduoti be aukciono įsiterpusius didesnio nei 4 arų ploto žemės sklypus gyvenamosiose teritorijose, jei jie atitinka siauros juostos sąlygą ir yra ne didesnio nei 10 m pločio, parduodamo siauros juostos sąlygą atitinkančio valstybinės žemės sklypo ilgis turėtų mažiausiai keturis kartus viršyti jo plotį.

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 tame pačiame laisvos valstybinės žemės plote, išsidėsčiusiame prie planuojamos Stasio Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų, suformuotas 0,0383 ha laisvos valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotis iš pietų pusės sudaro 14,68 m, o iš šiaurės pusės – 14,79 m, nebuvo pripažintas atitinkančiu siauros juostos sąlygą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-869-560/2018, 50 punktas). Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 tame pačiame laisvos valstybinės žemės kvartale suformuoto 0,0478 ha laisvos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotis 13,1 m, išsidėstymas nebuvo pripažintas atitinkančiu siauros juostos sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 53–55 punktai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, vertindamas tame pačiame kvartale ((duomenys neskelbtini)) suformuoto sklypo išsidėstymą, pripažino, kad ginčo sklypo plotis, sudarantis nuo 15,44 m iki 15,70 m, nesudaro pagrindo tokį žemės sklypą pripažinti išsidėsčiusiu siaura juosta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, 64 punktas).

54. Kita teismų praktikoje išryškėjusi tendencija, formuojant objektyvų „siauros juostos“ sąlygą apibrėžiantį kriterijų, – vadovautis nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame ir šiuo metu galiojančiame poįstatyminiame reglamentavime, t. y. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, teisėkūros subjekto įtvirtintu objektyviuoju kriterijumi, kuriuo remiantis laisvos valstybinės žemės sklypas atitinka „siauros juostos“ sąlygą, jei jo plotis neviršija 10 metrų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks aiškinimas atitinka visuomeninės naudos, racionalumo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, ir bendrąjį protingumo principą (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), taip pat neprieštarauja lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principui, kadangi siauros juostos sąlygą apibrėžiantis 10 metrų kriterijus taikytinas aiškinant iki to laiko anksčiau apskritai neapibrėžtos sąlygos turinį, o ne taikant nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punkto nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 53–54 punktai).

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 51–54 punktuose pateiktus sąvokos „siaura juosta“ išaiškinimus ir teisėkūros subjekto vėliau nustatytus jos taikymo kriterijus, daro išvadą, kad tam, jog laisvos valstybinės žemės plotas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusį reglamentavimą atitiktų „siauros juostos“ sąlygą, jis turėjo būti iki 10 metrų pločio arba jį nežymiai viršyti, o jo ilgis turėjo kelis kartus viršyti jo plotį, kad sudarytų ilgą ir siaurą juostą.

56. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 438 kv. m ginčo žemės sklypo plotis sudarė apie 14,63 m iš pietinės pusės ir apie 14,65 m iš šiaurinės pusės. Iš rytų ir vakarų pusės ginčo žemės sklypo ilgis nesiskyrė arba skyrėsi labai nežymiai ir sudarė 29,74 m. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas sudarė beveik taisyklingą stačiakampį, kurio ilgis tik du kartus viršijo jo plotį. Toks ginčo žemės sklypo plotis nesudaro pagrindo jį pripažinti siauru, o jo ilgio ir pločio santykis – pripažinti ginčo teritorijos išsidėstymą siauroje juostoje.

57. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai atskleidė Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoje normoje vartojamos sąlygos „siaura juosta“ turinį ir teisėkūros subjekto tikslus, dėl to nepagrįstai pripažino, kad ginčo žemės sklypas atitiko siauros juostos sąlygą ir galėjo būti suformuotas bei perleistas atsakovų nuosavybėn supaprastinta tvarka be aukciono.

58. Konstatavusi ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties prieštaravimą imperatyviam teisiniam reglamentavimui dėl nagrinėjamu atveju suformuoto ginčo žemės sklypo neatitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms sąlygoms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“ ir pripažinti negaliojančia ginčijamą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl jų prieštaravimo Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas dėl minėto administracinio akto ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, naikintinos ir dėl šios bylos dalies priimtinas naujas sprendimas – tenkinti pirmiau nurodytus ieškinio reikalavimus.

Dėl restitucijos taikymo

59. Ieškiniu buvo prašoma taikyti restituciją, grąžinant valstybei 0,1209 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0438 ha ploto dalį, kuri buvo parduota atsakovams A. D. ir D. D. pagal 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757), bei priteisiant iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 9412,65 Eur atsakovams A. D. ir D. D., taip pat panaikinti apsunkinimus, susijusius su daiktinių teisių į grąžintiną turtą apribojimu: pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto dėl 0,1209 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl šio žemės sklypo 0,0438 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registraciją.

60. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinio reikalavimą dėl ginčijamų administracinių aktų ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, kartu atmetė ir ieškinio reikalavimų dalį dėl restitucijos taikymo, visiškai jos nenagrinėdami. Šia kasacinio teismo nutartimi pripažinus negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir panaikinus atitinkamą administracinį aktą, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, atsirado teisinis pagrindas spęsti dėl restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) teisinių pasekmių, taikymo. Pažymėtina, kad klausimas dėl restitucijos taikymo negali būti išnagrinėtas kasaciniame teisme, atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo šios instancijos teisme ypatumus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir į tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai nevertino restitucijos taikymo klausimo tinkamam išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo, naikintina, perduodant šį ieškinio reikalavimą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

61. Pažymėtina, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos X skyriaus normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Pagal bendrąją taisyklę restitucija atliekama natūra, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali keisti restitucijos būdą, nustatydamas restitucijos objektą atitinkančio ekvivalento sumokėjimą pinigais, ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis).

62. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovai A. D. ir D. D. yra sąžininga pripažinto negaliojančiu sandorio šalis, kas reiškia, jog jie nežinojo ir neturėjo žinoti, kad valstybinės žemės sklypas negalėjo būti perleistas jų nuosavybėn pagal ginčijamą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo natūra tenkinimas kartu reikštų ir valstybės institucijų klaidų taisymą sąžiningais pripažintų privačių asmenų sąskaita. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant dėl restitucijos taikymo precedento galią turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, ir joje suformuluoti restitucijos taikymo, valstybei taisant klaidas, padarytas neteisėtai perleidus valstybės turtą, išaiškinimai, kadangi minėta byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra tapati nagrinėjamai bylai.

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 62 punkte išaiškinta, kad klausimas dėl restitucijos taikymo taisant valstybės klaidas, padarytas perleidus valstybės turtą, turi būti sprendžiamas dviem etapais. Pirmuoju etapu turi būti sprendžiama dėl restitucijos taikymo natūra galimybės. Tuo tikslu turi būti patikrinta, ar nėra objektyvių kliūčių taikyti restituciją natūra (minėtos kasacinio teismo nutarties 32 punktas). Nesant tokių kliūčių, turi būti aiškinamasi, ar nagrinėjamas konkretus atvejis pagal restitucijos objekto pobūdį nepatenka tarp būtinųjų restitucijos natūra taikymo atvejų (minėtos kasacinio teismo nutarties 53–56 punktai). Nustačius restitucijos natūra taikymo galimybę, paraleliai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos suinteresuotam asmeniui (minėtos kasacinio teismo nutarties 57–59 punktai). Pažymėtina, kad atsakovai A. D. ir D. D. bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo turėję išlaidų ginčo žemės sklypui įrengti. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms, minėtų išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su kompensacijos priteisimo klausimu. Jei nagrinėjamas atvejis nepriskirtinas prie būtinųjų restitucijos natūra taikymo atvejų, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 53–56 punktuose, antruoju etapu turėtų būti sprendžiama dėl alternatyvaus restitucijos būdo taikymo (restitucijos, sumokant ekvivalentą pinigais, kuri galėtų būti įgyvendinta, be kita ko, įpareigojant suinteresuotą asmenį sumokėti skirtumą tarp pagal negaliojančiu pripažintą sandorį perleisto turto rinkos vertės, buvusios to sandorio sudarymo momentu, ir kainos, sumokėtos pagal šį sandorį) arba restitucijos netaikymo, įvertinant minėtos kasacinio teismo nutarties 52 punkte nurodytus ir kitus teisiškai reikšmingus kriterijus, tarp jų sukurtų teisėtų lūkesčių egzistavimo trukmę.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

64. Prokuroras ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio dalį dėl ginčo žemės sklypo hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registraciją. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, šiuos ieškinio reikalavimus atmetė kaip išvestinius, visiškai nepasisakydami dėl jų pagrįstumo, netirdami ir nevertindami faktinių aplinkybių, reikšmingų aptariamų reikalavimų pagrįstumo klausimui išspręsti. Šie ieškinio reikalavimai dėl bylų nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumų (CPK 353 straipsnio 1 dalis) negali būti išspręsti kasaciniame teisme, todėl teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesti šiame nutarties punkte aptariami ieškinio reikalavimai, ir perduoda šiuos ieškinio reikalavimus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

65. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio dalį dėl ginčo žemės sklypo hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registraciją yra išvestiniai reikalavimo dėl restitucijos taikymo atžvilgiu. Tenkinus reikalavimą dėl restitucijos taikymo natūra, aptariamų ieškinio reikalavimų pagrįstumas priklausys nuo to, ar hipotekos kreditoriaus teisės bus ginamos remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalyje ir 6.153 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, konstatavus hipotekos kreditoriaus sąžiningumą. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta dėl alternatyvaus restitucijos būdo taikymo (restitucijos, sumokant ekvivalentą pinigais) arba restitucijos netaikymo, toks teismo sprendimas būtų atsakovų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą įgijimo teisinis pagrindas, todėl nebūtų pagrindo tenkinti aptartus išvestinius reikalavimus, nesant teisinio pagrindo ginti valstybės, kaip pripažinto negaliojančiu valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalies, nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, hipotekos skolininkui išlikus ginčo žemės sklypo savininku.

66. Prokuroras, be kita ko, ieškiniu prašė panaikinti ir kitus administracinius aktus: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 30-124 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Svajos g., bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimo dėl šių administracinių aktų galiojimo išsprendimas priklauso nuo klausimo dėl restitucijos (ne)taikymo išsprendimo: apeliacinės instancijos teismui nusprendus taikyti restituciją alternatyviuoju būdu, t. y. sumokant ekvivalentą pinigais, arba apskritai netaikyti restitucijos, šiame nutarties punkte įvardytų administracinių aktų panaikinimas būtų beprasmis ir neproporcingai apsunkintų atsakovų A. D. ir D. D. teisinę padėtį. Todėl teisėjų kolegija naikina ir tą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesti prokuroro ieškinio reikalavimai dėl šių administracinių aktų panaikinimo, ir perduoda šiuos ieškinio reikalavimus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. pažyma ir 2019 m. birželio 3 d. papildoma pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,66 Eur tokių išlaidų.

68. Kasaciniam teismui nusprendus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus panaikinti ir dalį bylos grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir 7,66 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bus paskirstytos apeliacinės instancijos teisme, šiam iš naujo išnagrinėjus perduodamą bylos dalį ir priėmus galutinį teismo sprendimą (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 361, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 31. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimai dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti:

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“.

Pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 31. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis atmesti kitus Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Algirdas Taminskas