2024-12-04 Nr. AB-17790-3-61-3-04652-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-718-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04652-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. E. (E.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. E. (E.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. E. (E.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos prezidento kanceliariją išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 8 d. raštą.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, ir nurodė, kad pareiškėjas skunde turi pateikti 2024 m. birželio 8 d. raštą ir informaciją bei ją pagrindžiančius rašytinius įrodymus: ar pranešė atsakovui apie adreso pasikeitimą ir nurodė aktualų elektroninį paštą ar kitus kontaktinius duomenis, kurais jis būtų pasiekiamas, taip pat duomenis, ar pasidomėjo jo prašymo nagrinėjimo eiga.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 9 d. šalindamas skundo trūkumus nurodė, kad jis gavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2024 m. liepos 18 d. surašytą dokumentą Nr. (1D-1793)-2D-2362, kuris vertintinas kaip lydraštis, kadangi pareiškėjo 2024 m. birželio 8 d. raštas iš esmės nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą kaip į Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantą, ginantį pamatines žmogaus ir piliečio teises ir laisves.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 8 d. rašte (toliau – ir Raštas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, o Rašto kopiją pateikė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Pareiškėjas Rašte prašė nurodyti, koks šiuo metu yra jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, kai valstybės institucija dėl formalių pagrindų atsisako išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o teismas ne tik negrąžina užsienio valstybės išduoto paso, bet ir taiko visišką nuosavybės teisių apribojimą visai užsieniečio nuosavybei bei asmeninėms kredito įstaigose esančioms sąskaitoms, neleidžiant gauti net Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. Al-896 patvirtinto minimalių vartojimo poreikių dydžio neviršijančios pinigų sumos. Pareiškėjas minėtu Raštu taip pat prašė oficialaus išaiškinimo, kaip tokioje padėtyje atsidūrusiam užsieniečiui elgtis, siekiant pagrįstai savo buvimo Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtumą, ir kokia apimtimi Lietuvos Respublika realiai garantuoja bei gina užsienio valstybės piliečio pamatines žmogaus teises ir laisves, įtvirtintas įvairiuose tarptautiniuose teisės aktuose, bei kitas ne mažiau svarbias socialines teises bei laisves, įskaitant teisę į darbą, tinkamą gyvenamąjį būstą bei deramą sveikatos apsaugą.

Teismo vertinimu, iš Rašto matyti, kad pareiškėjas nesuformulavo jokio aiškaus ir konkretaus prašymo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės spręsti, kad atsakovas vilkina pareiškėjo Rašto išnagrinėjimą. Atitinkamai toks pareiškėjo reikalavimas, kuriuo prašoma išnagrinėti jo kreipimąsi, negali būti priimtas nagrinėti teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad Rašto tikslas buvo išsiaiškinti savo, kaip užsieniečio, teisinę padėtį, savo teises bei jų apimtį. Pareiškėjui buvo labai svarbu, kaip jam svetimos valstybės žmogaus teisių ir laisvių garantas, t. y. valstybės prezidentas gali padėti jam apginti bei apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus. Teismas skundžiamoje nutartyje darydamas apibendrinamojo pobūdžio išvadas, nekonkretizuodamas savo motyvų iškreipia konstitucinį teisinės valstybės principą bei verčia abejoti teisės aktų hierarchija. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, nes nėra aiški jo teisinė padėtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 8 d. raštą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka) konstatavęs, pareiškėjas Rašte kaip pagrindinį adresatą nurodė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, o jo kopiją pateikė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir kitoms institucijoms žiniai, taip pat pareiškėjas nesuformulavo jokio aiškaus ir konkretaus prašymo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, todėl nagrinėjamu atveju nėra ginčo nagrinėjimo dalyko – atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009).

Pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, reaguodama į pareiškėjo Raštą, pateikė jam 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (1D-1619)-2D-1904. Pareiškėjo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos pareiškėjo siekiamo inicijuoti ginčo faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad tarp šalių (pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos) yra kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos atsakyti į pareiškėjo Raštą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo nagrinėjimo dalyko.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjo skundo turinį bei kitą byloje esančią medžiagą, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad pareiškėjo skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju faktas, ar egzistuoja atsakovo vilkinimas atlikti veiksmus (atsakyti į pareiškėjo Raštą), gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo skundas, todėl daryti atitinkamą išvadą dėl vilkinimo atlikti veiksmus (ne)egzistavimo skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. E. (E.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė