2020-12-02 Nr. AB-22723-3-61-3-02531-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1697-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02531-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2018 birželio 25 d. įsakymą Nr. 3BE-314, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Įsakymas grindžiamas 2018 m. birželio 15 d. išvada Nr. 11B.-1534 „Dėl D. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 2BE-132 patvirtinto Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.8 punkto ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 2BE-234 patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6.9.3 punkto reikalavimų netinkamą vykdymą.

1.2. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. gavo pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y., kad 2018 m. sausio 19 d., atlikdamas UAB „Autoridas“ (toliau – Bendrovė) patikrinimą, pareiškėjas 2018 m. sausio 19 d. patikrinimo akte Nr. KKA-R-2018-005 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nepažymėjo visų šios Bendrovės pažeidimų ir taip galbūt aplaidžiai vykdė savo tarnybines funkcijas ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Pareiškėjas 2018 m. sausio 7 d. iš Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Skyrius) viršininko R.

V. gavo pavedimą atlikti Bendrovės planinį patikrinimą. Pareiškėjas pasitikrino duomenis IS „Keltra“, rado informaciją, jog Bendrovė turi 11 transporto priemonių su galiojančiomis Europos Bendrijos licencijų kopijomis bei vietinėmis licencijomis. Patikrinus Bendrovę ir apskaičiavus jos finansinį pajėgumą, paaiškėjo, kad esant šiam transporto priemonių skaičiui Bendrovė privalo disponuoti ne mažesniu kaip 59 000 Eur nuosavu kapitalu, tačiau pagal IS „Keltra“ duomenis Bendrovė disponavo tik 57 257 Eur nuosavu kapitalu.

Pagal teisės aktus įmonės, vežančios krovinius ir (ar) keleivius, kiekvienais metais iki gegužės mėn. 31 d. privalo VĮ Registrų centrui pateikti duomenis apie finansinį įmonės pajėgumą už praėjusius metus. Kadangi Bendrovė 2017 m. rudenį įsigijo dar dvi transporto priemones, tai tikrinant šią įmonę 2018 m. pradžioje susidarė finansinio pajėgumo neatitikimas. Atsirado formalus finansinio pajėgumo neatitikimas. Bendrovei nebuvo prievolės nedelsiant pateikti naujus finansinio pajėgumo duomenis VĮ Registrų centrui. Bendrovė privalėjo duomenis pateikti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės mėn. 31 d.

Tikrinimo metu Bendrovei finansinio pajėgumo pakako ir taikyti teisinio poveikio priemones (surašyti protokolą) nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas Skyriaus viršininkui žodžiu paaiškino aplinkybes, dėl ko atsirado Bendrovės finansinio pajėgumo neatitikimas. Skyriaus viršininkas su pareiškėjo argumentais sutiko ir leido užbaigti Bendrovės patikrinimą. Taip pat žodžiu nurodė susisiekti su Bendrovės vadovu ir paskatinti jį kuo greičiau pateikti finansinio pajėgumo duomenis už 2017 m. Šis nurodymas pareiškėją nustebino, nes, kaip minėta, Bendrovė pagal teisės aktus tai turėjo padaryti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 31 d.

Tačiau pareiškėjas įvykdė Skyriaus viršininko nurodymą, po savaitės Bendrovės vadovas informavo pareiškėją, jog pateikė finansinio pajėgumo duomenis už 2017 m. ankščiau laiko ir jis apie tai informavo Skyriaus viršininką. Šių duomenų pareiškėjas neanalizavo, kadangi Bendrovės patikrinimas buvo baigtas, šie duomenys nebuvo tikrinamas objektas.

1.3. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, (toliau – ir Reglamentas) 7 straipsnio 2 dalies nuostata yra formali, t. y. praktikoje visą laiką remiamasi VĮ Registrų centras duomenimis, kurie yra IS „Keltra“ ir niekada nereikalaujama jokių papildomų dokumentų iš bankų ar kitų finansų įstaigų. Šiuo atveju formaliai vertinant tikrinamos Bendrovės finansinis pajėgumas buvo nepakankamas, bet jis buvo nepakankamas dėl tam tikrų aplinkybių, kurias jis nurodė ir šias aplinkybes įvertino kartu su Skyriaus viršininku. Buvo priimtas sprendimas netaikyti poveikio priemonių, nes tai būtų prieštaravę logikai ir Bendrovės vadovas būtų kreipęsis į teismą dėl neteisėtai paskirtos administracinės nuobaudos. Dėl šių priežasčių Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2B-01 „Dėl kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtintame Ūkio subjekto, vežančio keleivius ir krovinius, patikrinimo klausimyne (toliau – ir Klausimynas) pareiškėjas pažymėjo, kad ūkio subjekto finansinis pajėgumas patikrinimo metu buvo pakankamas. Nes jei pareiškėjas būtų pažymėjęs priešingai, tai būtų turėjęs Bendrovei taikyti poveikio priemones.

1.4. Išvadą surašiusi vyriausioji specialistė taip pat konstatavo, kad Klausimyno 1.4 punktas dėl finansinio pajėgumo nėra aiškiai suformuluotas ir, siekdama užtikrinti teisinį aiškumą, siūlė papildyti minėto punkto nuostatas. Pagal LTSA nusistovėjusią praktiką panašiais atvejais kaip šis ūkio subjektams netaikoma administracinė atsakomybė, tačiau LTSA Administracinių paslaugų departamento pareigūnai surašo teikimą „dėl poveikio priemonių taikymo vežėjams“. Šiuo atveju tokį teikimą surašė LTSA Administracinių paslaugų departamento Kauno skyriaus vedėja, kuriuo suteikiamas ne ilgesnis kaip 6 mėn. terminas neatitikimui pašalinti. Taigi pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.

1.5. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka, nes valstybės tarnautojui tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju pareiškėjo tiesioginis vadovas visas aplinkybes žinojo Bendrovės patikrinimo užbaigimo metu, t. y. sausio mėnesį, tačiau pranešimą apie galbūt netinkamai atliktą patikrinimą Transporto veiklos priežiūros departamento direktoriui jis parašė tik po trijų mėnesių. Tarnybinį patikrinimą atlikusi LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D. R. Išvadoje apie šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę (t. y., kad jo viršininkas visas su Bendrovės tikrinimu susijusias aplinkybes žinojo) nieko nenurodė, nors pareiškėjas teiktame paaiškinime visas aplinkybes buvo nurodęs. Pareiškėjo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir nuobauda paskirta tendencingai, nes tai – trečia nuobauda. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją dėl darbo vietoje patiriamo mobingo. Dėl nepakeliamų darbo sąlygų bei patiriamo vadovų spaudimo pareiškėjas išėjo iš darbo ir dirba kitoje institucijoje.

1.6. Skirtos sankcijos švelnumas pareiškėjui rodo, kad pažeidimas yra formalus arba jo iš viso nėra. Pareiškėjui anksčiau skirtos tarnybinės nuobaudos yra neįsiteisėjusios, nes apskųstos teismui, todėl VTĮ 301 straipsnio 2 dalies 3 punktas šiuo atveju negalėjo turėti reikšmės skiriant tarnybinę nuobaudą. Nustatyta sunkinanti aplinkybė neatitinka tikrovės, pažeidžia pačią nuobaudų skyrimo tvarką.

2. Atsakovas LTSA atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Subjektas, kuris verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla, privalo įgyvendinti Reglamento reikalavimus, iš kurių vienas – tinkamos finansinės būklės reikalavimas. Ši ūkio subjekto prievolė papildomai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Pareiškėjas pripažįsta, kad patikrinimo metu Bendrovės finansinė būklė neatitiko Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Bendrovės VĮ Registrų centrui pateikta informacija apie ūkio subjekto finansinį pajėgumą neatitiko Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos finansinės būklės. Vertinant formaliai Bendrovės finansinę būklę pagal VĮ Registrų centro pateiktos metinės finansinio pajėgumo ataskaitos duomenis, Bendrovė patikrinimo metu neatitiko Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimo.

2.2. Pareiškėjas, patikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų finansinio pajėgumo reikalavimų, turėjo apie tai informuoti Bendrovę ir suteikti galimybę tikrinamam ūkio subjektui Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais įrodyti savo finansinį pajėgumą. Ūkio subjekto finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui neturėtų būti besąlygiškai siejama su ūkio subjekto pareiga įrodyti savo finansinį pajėgumą vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalimi. Ūkio subjekto finansinė ataskaita, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti teikiama VĮ Registrų centrui, yra tik viena iš priemonių, kurią pasitelkus tikrinamas ūkio subjektas gali įrodyti, kad atitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą finansinio pajėgumo reikalavimą. Pritarus pareiškėjo pozicijai, kad ūkio subjektas patikrinimo metu gali neatitikti Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo iki tol, kol sueina terminas pateikti finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui, būtų toleruojamas minimoje normoje įtvirtinto reikalavimo bet kuriuo metu galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus neįgyvendinimas, o tai suteiktų galimybę ūkio subjektui piktnaudžiauti savo padėtimi bei iškreiptų Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo esmę.

2.3. Nors pareiškėjas nurodo, kad LTSA galiojanti tvarka dėl įmonių finansinio pajėgumo nustatymo nebuvo tvari, tačiau pirminis teisės aktas, kurio pagrindu atliekami ūkio subjektų patikrinimai, yra Reglamentas. Klausimynas, kuriuo vadovaujantis atliekami ūkio subjektų patikrinimai, sudarytas vadovaujantis Reglamento nuostatomis. Itin svarbu tai, kad pareiškėjo Pareigybės aprašyme nurodyta, kad jis turi būti susipažinęs su Europos Sąjungos teisės aktais, kurie reglamentuoja jo pareigybės veiklos sritis, todėl akivaizdu, kad jis, atlikdamas ūkio subjekto patikrinimą, privalėjo žinoti Reglamente įtvirtintus reikalavimus bei mokėti juos taikyti. Tarnybinio tyrimo metu nustačius, kad pareiškėjas klaidingai užpildė Klausimyną, siekiant užtikrinti profesionalų ūkio subjektų patikrinimų atlikimą, buvo priimtas sprendimas papildyti Klausimyno 1.4 punktą Reglamento tekstu, nurodančiu, kokie veiksmai turi būti atliekami, jeigu nustatoma, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitinka finansinio pajėgumo reikalavimų. Pareiškėjas, vertindamas Bendrovės finansinio pajėgumo pakankamumą ir pastebėjęs, kad pagal VĮ Registrų centre esančią informaciją tikrinamo ūkio subjekto finansinis pajėgumas nėra pakankamas ir ūkio subjektui nepateikus Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų papildomų dokumentų, įrodančių ūkio subjekto finansinį pajėgumą, patikrinimo metu Klausimyne turėjo pažymėti, kad pastarojo finansinis pajėgumas patikrinimo metu nebuvo pakankamas.

2.4. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2018 m. sausio 19 d., tuomet, kai pareiškėjas surašė Patikrinimo aktą. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2018 m. birželio 25 d., t. y. nepažeidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto naikinamojo 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo termino. Tarnybinės nuobaudos apskundimas teismui savaime nesustabdo jos galiojimo, kadangi tai yra individualus teisės aktas, kuris įsigalioja jo priėmimo dieną, todėl pagrįstai buvo remtasi anksčiau paskirta nuobauda kaip sunkinančia aplinkybe.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino LTSA direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio LTSA direktorių, Įsakymo 1 punktą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tarnybinį nusižengimą, – ir nustatė, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, – teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, Pareigybės aprašymo 6.8 punkto ir Kodekso 6.9.3 punkto reikalavimų netinkamą vykdymą. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas dėl aplaidumo vykdydamas Pareigybės aprašyme nustatytą funkciją – ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę, – žinodamas, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitinka Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo, Klausimyne pažymėjo, kad ūkio subjektas šį reikalavimą atitinka, tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą (tikrinamas ūkio subjektas žinojo, kad patikrinimo metu neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų), dėl to į valstybės biudžetą nebuvo surinkta 150 Eur.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas Klausimyne nepažymėjo, jog Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų, nėra. Pareiškėjas taip pat neginčija, kad jam buvo neaiškios Reglamento nuostatos. Jis atliko Bendrovės patikrinimą ir 2018 m. sausio 19 d. surašė Patikrinimo aktą bei užpildė Klausimyną. Pareiškėjas nei paaiškinime tarnybinio patikrinimo metu, nei skunde teismui, nei teismo posėdyje nenurodė, kad būtent dėl Klausimyne neaiškiai suformuluotų klausimų jis nepažymėjo, kad tikrinta Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų. Pareiškėjas pats nurodė, kad, remdamasis IS „Keltra“ duomenimis, matė, jog Bendrovė disponuoja 57 257 Eur, o privalėjo disponuoti 59 000 Eur nuosavu kapitalu. Bendrovės 2017 m. gruodžio balanse buvo nurodyta nuosavas kapitalas – 51 359 Eur finansinis pajėgumas. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės buvo aiškios ir pareiškėjas, matydamas tokius duomenis, turėjo atitinkamai įvertinti Bendrovės finansinio nepajėgumo faktą ir tai užfiksuoti Klausimyne bei taikyti atitinkamas poveikio priemones. Taip pat teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo paaiškinti dėl 57 000 Eur nurodytos sumos. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų, tačiau neatitiko dėl objektyvių aplinkybių – įsigytų dviejų transporto priemonių. 2018 m. sausio 16 d. sudarytas Bendrovės balansas, kuriame nurodyta 51 359 Eur suma, kuri sutampa su Klausimyno 1.4 punkte užfiksuotais duomenimis. Būtent pareiškėjui, turinčiam teisę tikrinti ūkio subjektus, kilo pareiga nurodyti teisingus duomenis. Be to, pareiškėjas raštu niekur neužfiksavo aplinkybių dėl neaiškaus pažeidimo fiksavimo. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo suprasti, kad Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų. Taigi pareiškėjas ne tik VĮ Registrų centro duomenimis turėjo remtis, bet ir reikalauti papildomų duomenų. Aplinkybės, dėl kurių susidarė finansinis neatitikimas, neeliminuoja nustatyto pažeidimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neturėjo pažymėti Klausimyne, kad Bendrovės finansinis pajėgumas yra tinkamas. Taigi pareiškėjas Bendrovės patikrinimą atliko netinkamai.

7. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis apie situaciją informavo savo tiesioginį vadovą ir atitinkamai žodžiu su juo suderino Bendrovės tikrinimą, nurodė, jog teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. V. parodė, jog jis pareiškėjui nurodymo dėl Bendrovės patikrinimo nedavė; paaiškino, kad 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje gavo informaciją, jog Bendrovė finansinio pajėgumo neatitiko, tuomet atliko patikrinimą, įvertino pareiškėjo surašytą Patikrinimo aktą; neturėjo galimybių po patikrinimo susipažinti su Patikrinimo akte nurodyta informacija; gavęs informaciją, nustatė, kad pareiškėjas tinkamai nepatikrino Bendrovės finansinio atitikimo; tikrinimą atliko pareiškėjas; inspektoriai atlieka patikrinimus ir inspektoriai atsako už savo veiksmus; jokio tendencingo tyrimo nebuvo, gavęs informaciją, turėjo atlikti patikrinimą; fiziškai patikrinti pareigūnų patikrinimų negali dėl didelio darbo krūvio; tarnybiniai klausimai sprendžiami elektroniniu paštu; kai pareiškėjas atsiuntė informaciją, jokio prierašo apie Bendrovės neatitiktį nebuvo; nurodymo informuoti Bendrovės vadovą nedavė.

8. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai bei liudytojo R. V. parodymai patvirtina, jog pareiškėjas padarė Išvadoje nurodytą tarnybinį pažeidimą, t. y. aplaidžiai vykdydamas Pareigybės aprašyme įtvirtintą funkciją – ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę, – žinodamas, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitinka Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo, Klausimyne pažymėjo, kad ūkio subjektas šį reikalavimą atitinka.

9. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 3 straipsnis įtvirtina vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimus, t. y. minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, turi: a) turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje; b) būti nepriekaištingos reputacijos; c) būti tinkamos finansinės būklės; ir d) turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją. Šiuo atveju atsakovas konstatavo, kad Bendrovė neatitiko Reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinto finansinio pajėgumo. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas, (kadangi toks reikalavimas įtvirtintas Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte), neturintis teisinės reikšmės pareiškėjo tarnybinės atsakomybės vertinimui. Reglamento 7 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, susijusios su finansinės būklės reikalavimu, t. y. 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant įvykdyti 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, įmonė bet kuriuo metu turi galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus. Todėl įmonė turi įrodyti, remdamasi savo auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, kad kiekvienais metais ji disponuoja kapitalu ir rezervais, kurių vertė ne mažesnė kaip 9 000 Eur, kai naudoja tik vieną transporto priemonę, ir po 5 000 Eur už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga valdžios institucija gali leisti ar reikalauti, kad įmonė savo finansinę būklę įrodytų pateikdama vieno ar kelių bankų ar kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, suteikiančių įmonei solidarią garantiją, išduotą pažymėjimą, pavyzdžiui, banko garantiją arba draudimą, taip pat profesinės atsakomybės draudimą, patvirtinantį 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sumą. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas, patikrinimo metu nustatęs, jog tikrinamas ūkio subjektas neatitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų finansinio pajėgumo reikalavimų, turėjo apie tai informuoti Bendrovę ir suteikti galimybę tikrinamam ūkio subjektui Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais įrodyti savo finansinį pajėgumą.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad ūkio subjektui einamaisiais metais įsigijus papildomų transporto priemonių ir dėl to atsiradus finansinio ūkio subjekto pajėgumo neatitikimui (trūkumui) ūkio subjektui nekyla prievolė nedelsiant atnaujinti finansinio pajėgumo duomenų VĮ Registrų centrui, rodo jo formalų požiūri į darbinių funkcijų įgyvendinimą. Pats pareiškėjas nustatė Bendrovės neatitiktį finansinio pajėgumo reikalavimui, todėl negalėjo pažymėti priešingai. Pareiškėjo argumentai, kad tiesioginis viršininkas jo pozicijai pritarė, yra nepagrįsti. Šiuo atveju ne vadovas, o pareiškėjas yra atsakingas už atliktą patikrinimą. Raštu jokio atliekamo derinimo su vadovu nebuvo. Ūkio subjekto finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui neturėtų būti besąlygiškai siejama su ūkio subjekto pareiga įrodyti savo finansinį pajėgumą vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalimi. Visgi ūkio subjekto finansinė ataskaita, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti teikiama VĮ Registrų centrui, yra tik viena iš priemonių, kuria remiantis tikrinamas ūkio subjektas. Šiuo atveju pareiškėjo pozicija, kad ūkio subjektas patikrinimo metu gali neatitikti Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo iki tol, kol sueina terminas pateikti finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui, patvirtina, kad jis iš esmės netinkamai vertino Reglamento 3 straipsnio reikalavimus ir netinkamai atliko Pareigybės aprašymu jam priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia Išvadoje nustatytų faktų. Šiuo atveju aplinkybės, dėl kurių Bendrovė nepateikė duomenų, neturi reikšmės pareiškėjo teisinei atsakomybei.

11. Teismas pabrėžė, kad Išvadoje nurodyti argumentai, jog pareiškėjas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, yra nepagrįsti, tačiau jie yra teisiškai nereikšmingi pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti. Vien tik tokios išvados nurodymas, neanalizuojant kaip pareiškėjas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis tokią išvadą. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjo ir LTSA paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė Išvadoje nustatytą tarnybinį pažeidimą, o atsakovas tinkamai atliko tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas pradėtas, gavus informaciją, o ne nuo to momento, kada pareiškėjas surašė Patikrinimo aktą. Ta aplinkybė, kad Išvadoje siūlyta patikslinti Klausimyno 1.4 punktą, savaime nepaneigia, kad pareiškėjas nesuprato, kaip užpildyti Klausimyną. Tokių duomenų byloje nėra. Taigi Išvada, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatas, numatančias valstybės tarnautojo pareigas laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Pareigybės aprašymo 6.8 punkto nuostatą, įpareigojančią būti pareigingu, sąžiningu, atsakingu ir lojaliu darbuotoju, ir Kodekso 9.9.3 punktą, įpareigojantį vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, yra pagrįsta. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra aiškiai individualizuotas, t. y. jis Klausimyne pažymėjo, kad Bendrovė atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus, nors nustatyta priešingai, faktas yra įrodytas. Pareiškėjo skundo argumentai dėl patirto psichologinio spaudimo yra abstraktūs ir vertintini kaip jo subjektyvus situacijos vertinimas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, negali būti vertinama kaip psichologinis spaudimas. Teismas nenustatė tokių aplinkybių. Šiuo atveju patikrinimas buvo atliktas ne tendencingai, o gavus oficialią informaciją dėl poveikio priemonių taikymo vežėjams.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė 2018 m. sausio 19 d., o tarnybinė nuobauda jam paskirta 2018 m. birželio 25 d., t. y. nepraleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino tarnybinei nuobaudai skirti. Teismas taip pat pažymėjo, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (nutarimo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Taisyklės), nenustato. Tačiau, aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Pareiškėjo vadovas, gavęs oficialią informaciją 2018 m. kovo mėn., 2018 m. balandžio 17 d. surašė pranešimą apie netinkamą Bendrovės patikrinimą. Šiuo atveju, tik gavus duomenis, atsakovui tapo žinoma apie pareiškėjo padarytą pažeidimą. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo vadovui anksčiau turėjo būti žinoma apie padarytą pažeidimą. Šiuo atveju Išvada surašyta 2018 m. birželio 15 d., o, kaip minėta, Įsakymas priimtas 2018 m. birželio 25 d. Taigi nebuvo pažeistas ir terminas tarnybiniam patikrinimui pradėti.

13. Teismas pripažino, kad atsakovo išvada dėl sunkinančių aplinkybių buvimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta ir šalintina, kadangi įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriai pripažintina pareiškėjui pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė, nėra. Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pripažinęs, kad pažeidimas padarytas dėl aplaidumo, nenustatęs pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjui Įsakymo 1 punkte paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra per griežta, todėl Įsakymo 1 punktu paskirta tarnybinė nuobauda keistina švelnesne nuobaudos rūšimi – pastaba (VTĮ 29 str. 3 d. 1 p.).

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes teismas, priimdamas sprendimą, buvo akivaizdžiai šališkas, nevertino pareiškėjo pateikto svarbaus įrodymo – LTSA direktoriaus pavaduotojo T. K., kuruojančio visų LTSA pareigūnų, atliekančių ūkio subjektų priežiūros funkcijas, 2018 m. spalio 11 d. elektroninio laiško (toliau – ir elektroninis laiškas), skirto visiems pavaldiems darbuotojams, turinio. Minėtas elektroninis laiškas akivaizdžiai pagrindžia pareiškėjo nekaltumą šioje byloje bei įrodo, kad LTSA galiojanti ūkio subjektų tikrinimo tvarka nebuvo tvari, o pareiškėjas, atlikęs Bendrovės patikrinimą, elgėsi tinkamai, būtent taip, kaip identiškose situacijose elektroniniame laiške pavaldiems darbuotojams nurodo elgtis vienas iš LTSA vadovų ir kaip elgėsi visi pareiškėjo kolegos pagal nusistovėjusią praktiką.

Vadovaudamasis elektroniniame laiške nurodytu LTSA direktoriaus pavaduotojo nurodymu, pareiškėjas galėjo remtis ne tik 2017 m. Bendrovės finansine ataskaita, kuri dėl pakitusio transporto skaičiaus tuo metu neatitiko formalaus reikalavimo, tačiau ir Bendrovės pateikta ataskaita už 2016 m., pagal kurią tuo metu pagal turimą transporto priemonių skaičių įmonė atitiko finansinio pajėgumo reikalavimus. Pareiškėjui dirbant LTSA buvo nusistovėjusi ilgametė praktika, kuomet atliekant ūkio subjektų patikrinimus tais atvejais, kai iškildavo problemos kaip elgtis viena ar kita aiškiai neapibrėžta situacija, visuomet žodžiu buvo tariamasi su tiesioginiu vadovu kaip pasielgti ir, tik gavus tiesioginio vadovo žodinį nurodymą, būdavo priimamas galutinis sprendimas.

Tai buvo privaloma kiekvienam pareigūnui – atlikus ūkio subjekto patikrinimą, klausimyną ir patikrinimo aktą (patikrinimo rezultatus) suderinti su tiesioginiu vadovu ir, tik gavus vadovo pritarimą, patikrinimas galėjo būti užbaigiamas surašant patikrinimo klausimyną, patikrinimo aktą bei, esant būtinumui, taikomos administracinio poveikio priemonės įmonės vadovui ar atsakingam asmeniui. Kadangi 2017 m. vasarą Bendrovė įsigijo dvi papildomas transporto priemones, tikrinimo metu, t. y. 2017 m. sausio mėnesį, atsirado finansinio pajėgumo neatitikimas, pagal žodinį vadovybės nurodymą susidariusi situacija buvo vertinama (kaip ir minima elektroniniame laiške) tikrinamo subjekto naudai, t. y. užskaitoma ne 2017 m., o 2016 m. finansinio pajėgumo ataskaita, kadangi už praeitus 2017 m.

Bendrovė prievolę pateikti savo finansinio pajėgumo ataskaitą turėjo iki kitų metų gegužės 31 d., t. y. iki 2018 m. gegužės 31 d. Ši svarbi aplinkybė nebuvo aptarta teismo sprendime bei nebuvo vertinta.

14.2. Pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, kad tokia žodinio ir susirašinėjimo elektroniniu paštu derinimo su tiesioginiu vadovu tvarka tikrinant ūkio subjektus buvo nuolatinė, tačiau nereglamentuota rašytine forma. Tai formaliai patvirtino ir pareiškėjo tiesioginis vadovas R. V., kuris apklausiamas liudytoju pripažino aplinkybę, kad tarnybiniai klausimai dažnai buvo derinami susirašinėjant elektroniniu paštu. Teismas į šią aplinkybę net neatsižvelgė, o vadovavosi tik formaliu minėto asmens liudijimu – neigimu, kad su juo buvo derinta Bendrovės situacija. Teismui nekilo abejonių dėl liudytojo parodymų patikimumo.

14.3. Tik iškilus konfliktui tarp pareiškėjo ir atsakovo, LTSA vadovybė pradėjo spręsti šiuos lig šiol nespręstus klausimus – iniciavo ūkio subjektų tikrinimo metodikos atnaujinimą (šiuo metu vadovaujamasi morališkai pasenusia ir daug klausimų neaiškiai reglamentuotina ūkio subjektų tikrinimo metodika), pradėjo koreguoti ūkio subjekto, vežančio keleivius ir (ar) krovinius ir (ar) užsiimančio pavojingųjų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iškrovimu, laikinu sandėliavimu, patikrinimo klausimyną. Elektroninis laiškas būtent ir patvirtina, kad pati ūkio subjektų tikrinimo tvarka ir Reglamento 3 straipsnio taikymas ūkio subjektams nebuvo aiškūs pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu. Kad situacija nebuvo aiški ir apibrėžta (nėra aiški ir šiuo metu), patvirtina ir toliau elektroniniame laiške dėstomas tekstas: „jei nustatome, kad finansinė būklė pagal ataskaitas neatitinka reikalavimų – įmonei turėtume duoti 3 mėn. laikotarpį trūkumams pašalinti (turi būti pateiktos patikslintos ataskaitos VĮ Registrų centrui arba gal tik mums įmonės vadovo ir vyr. buhalterės pasirašytos?)“. Tai patvirtina, kad pats LTSA direktoriaus pavaduotojas abejoja, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje ir laukia atsakymo iš darbuotojų su pasiūlymais, kaip tinkamai elgtis įmonės tikrinimo metu, susiklosčius tokiai situacijai. Todėl keista, kad, esant tokiai imperatyviai nereglamentuotai tvarkai, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nors jis veikė identiškai, kaip nurodyta elektroniniame laiške ir kaip buvo elgiamasi visuomet, tik nesant imperatyvios rašytinės tvarkos, bet elgiantis pagal nusistovėjusią praktiką. Elektroninio laiško turinys iš esmės patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas ūkio subjekto patikrinimą, elgėsi teisingai, nepadarė tarnybinio nusižengimo bei akivaizdžiai paneigia atsakovo melagingus teiginius, jog jis netinkamai vertino Reglamento 3 straipsnio reikalavimus, privalėdamas reikalauti, kad ūkio subjektas savo finansinės būklės tinkamumą įrodytų pateikdamas bankų ar kitų finansinių įstaigų, kurios suteikia ūkio subjektui solidarią garantiją, išduotą pažymėjimą.

14.4. Teismas sprendime nenurodė, kodėl nesirėmė šiuo elektroniniu laišku priimdamas sprendimą, o vertino tik LTSA teismo posėdžio metu pateiktą nereikšmingą dokumentą – Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. metinę finansinę ataskaitą. Teismas gilinosi į formalumus, bet ne į bylos esmę, nukrypdamas nuo bylos esmės. Teismas akcentavo matematines sumas ir matematinį neatitikimą, atsiradusį dėl pareiškėjo klaidos rašant skundą, tačiau neįsigilino į tai, kad šis matematinis neatitikimas neturi jokios reikšmės ginčo sprendimui, nes nesvarbu, ar Bendrovės finansinis kapitalas yra 51 359 Eur ar 57 257 Eur, jis bet kuriuo atveju nesiekia reikiamos 59 000 Eur sumos. Skunde teismui pareiškėjas pačios trūkstamos sumos fakto neneigė, priešingai, šį faktą pripažino, tačiau Bendrovės finansinio pajėgumo trūkumas atsirado dėl svarbių priežasčių, kurias jis nurodė teismui ir kurios buvo žinomos Bendrovės patikrinimo metu jo tiesioginiam vadovui R. V. Teismui pareiškėjas nurodė ir aplinkybę, kad kartu su tiesioginiu vadovu buvo įvertinta susiklosčiusi situacija, kartu buvo priimtas sprendimas, kad tikrinama įmonė nepažeidė Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinto finansinės būklės pajėgumo reikalavimo ir kad nėra pagrindo įmonės vadovui taikyti administracinio poveikio priemones. Teismo šališkumą ir neobjektyvumą pareiškėjo atžvilgiu patvirtina ir aplinkybė, kad teismas sprendime pažymi, jog atsakovas netiksliai nurodė Reglamento straipsnio dalį ir teismas tai vertino kaip rašymo apsirikimą ir kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės pareiškėjo tarnybinės atsakomybės vertinimo klausimui, tačiau pareiškėjo paprastos rašymo klaidos teismas nevertino kaip rašymo apsirikimo, o panaudojo kaip vieną iš motyvų pareiškėjo kaltei pripažinti.

14.5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paklausė atsakovo atstovės, kodėl po fakto apie Bendrovės finansinį nepakankamą paaiškėjimo LTSA šiai įmonei netaikė administracinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalį, o informaciją apie šį finansinį neatitikimą pateikė Teisės skyriui, kuris Bendrovei suteikė ne ilgesnį kaip 6 mėn. terminą neatitikimui pašalinti. Atsakovo atstovė atsakė, kad šioje situacijoje galima elgtis skirtingai, t. y. galima skirti administracinę baudą, tačiau galima ir neskirti, suteikiant įmonės vadovui laiko neatitikimams pašalinti. Teismas neatsižvelgė į tokius atsakovo atstovės pareiškimus, patvirtinančius, kad pareiškėjas, netaikydamas administracinės atsakomybės, taip pat turėjo galimybę pasirinkti ir nepadarė savo veiksmais tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas buvo kaltinamas būtent tuo, kad atlikęs Bendrovės patikrinimą netaikė poveikio priemonių pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, dėl ko į valstybės biudžetą nebuvo surinkta 150 Eur. Tačiau teismas nelygino, neatsižvelgė į šiuos prieštaravimus, t. y. atsakovo atstovės paaiškinimą, kad nebuvo ir nėra jokio imperatyvo taikyti iš karto administracinę atsakomybę, ir pareiškėjui pateiktus dokumentus su kaltinimais, kad jis imperatyviai privalėjo taikyti administracinę atsakomybę.

14.6. Nevienareikšmiška aplinkybė yra tai, kad, prasidėjus teismo posėdžiui, liudytojo R. V. posėdžių salėje nebuvo, teismo posėdžių sekretorė prieš prasidedant teismo posėdžiui neinformavo apie atvykusį liudytoją, atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nepareiškė teismui prašymo apie tai, kad pageidauja, jog būtų apklausiamas liudytojas R. V., tačiau teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės, teismas staiga pakvietė liudyti koridoriuje laukusį R. V. Atsakovo pateiktame atsiliepime taip pat nebuvo išreikštas reikalavimas apklausti liudytoju R. V. šioje byloje. Teismas sprendimą grindė būtent minėto vienintelio liudytojo, kuris yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, melagingais parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo parodymus, kurie priešingi liudytojo parodymams. Teismas nesiėmė priemonių pašalinti šiuos prieštaravimus. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad R. V. žinojo apie Bendrovės patikrinimo rezultatus dar jos tikrinimo metu, kad jis davė pareiškėjui papildomus nurodymus susisiekti su Bendrovės vadovu ir paprašyti, kad vėliau pateiktų patikslintą finansinio pajėgumo ataskaitą bei informuoti jį (R. V.) apie šio nurodymo įvykdymą. Tam, kad būtų pašalinti šie prieštaravimai, teismas galėjo iškviesti Bendrovės vadovą liudyti teisme, apklausti kitus LTSA darbuotojus, pasiaiškinant apie nusistovėjusią tvarką LTSA tikrinant ūkio subjektus, tačiau to nepadarė. Nors visos abejonės, kurių negalima pašalinti, visais atvejais turi būti aiškinamos kaltinamosios šalies naudai, teismas ignoravo šį principą, be jokio pagrįsto ir teisėto paaiškinimo savo sprendime rėmėsi tik Skyriaus viršininko parodymais.

14.7. Teismas nepateikė jokio pareiškėjo parodymų vertinimo, kodėl ir kuo remiantis daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl patirto psichologinio spaudimo yra abstraktūs ir vertintini kaip pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Teismas vadovavosi vienintelio liudytojo, suinteresuoto asmens, pareiškėjo tiesioginio vadovo, (kuris taip pat buvo apskųstas dėl mobingo pareiškėjo atžvilgiu Valstybės tarnybos departamentui ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai), inicijavusio tarnybinio nusižengimo tyrimą R. V. parodymais, kuris teisme paaiškino, jog jokio psichologinio spaudimo pareiškėjui ar konflikto nebuvo, esą buvo tik darbiniai santykiai. Teismas ir vėl patikėjo bei grindė savo sprendimą liudytojo, atstovaujančio darbdavio poziciją, o ne pareiškėjo parodymais.

14.8. Teismas neanalizavo, kad pareiškėjo parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, kad pareiškėjas nesiekė išvengti atsakomybės, net nebandė neigti, jog tikrinant Bendrovę buvo aiški faktinė aplinkybė, kad įmonei trūksta finansinio kapitalo pajėgumo, tačiau ši aplinkybė susiklostė dėl tam tikrų priežasčių (Bendrovei 2017 m. vasarą įsigijus dvi papildomas transporto priemones). Ši aplinkybė buvo aptarta, derinta su tiesioginiu vadovu ir kadangi situacija buvo kontraversiška, kartu buvo priimtas sprendimas netaikyti Bendrovės vadovui administracinio poveikio priemonių, tuo pačiu nuspręsta Klausimyno 1.4 punkte pažymėti, jog Bendrovė atitinka finansinės būklės reikalavimus, nes pažymėjus priešingai – privaloma taikyti administracinio poveikio priemones ūkio subjekto vadovui.

14.9. Valstybės tarnybos departamentas savo tinklalapyje viešai paskelbė rekomendacijas, skirtas valstybinių institucijų vadovams, ragindamas prieš pradedant tarnybinius patikrinimus bei skiriant nuobaudas pavaldiems asmenims, atsakingai vertinti galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus, įvertinti visas aplinkybes ir nuobaudas skirti pagrįstai tam, kad nebūtų neatsakingai naudojami valstybės resursai, t. y. tiek pačios institucijos, tiek teismų, taip pat ir valstybės tarnautojų, kuriems skiriama tarnybinė nuobauda. Vertinant aplinkybę, kad LTSA vadovybė per keturių mėnesių laikotarpį pareiškėjui paskyrė tris tarnybines nuobaudas, galima preziumuoti, kad LTSA visiškai ignoravo minėtą Valstybės tarnybos departamento rekomendaciją ir veikė visiškai priešingai, iškeldama savo asmeninius interesus aukščiau valstybės interesų. Teismas neatsižvelgė (neišskyrė/ neaptarė) ir šio pareiškėjo argumento, kuris tiesiogiai patvirtina, kad darbdavys galėjo norėti pakenkti pareiškėjui, inicijuodamas nepagrįstus tarnybinius patikrinimus ir skirdamas nuobaudas. Viena iš pareiškėjui skirtų nuobaudų jau yra teismo panaikinta, nes teismas pripažino, kad nuobauda buvo pareiškėjui paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl dviejų tarnybinių nuobaudų paskyrimo teisėtumo skundus nagrinėjo ta pati Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, kuri priėmė identiškus sprendimus – kaltės nepanaikino, tačiau paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšį pakeitė švelnesne, t. y. pastaba.

14.10. Įtarimą, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, kelia ir tai, kad teismo sprendime rašoma: „sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, siekdamas objektyviau nustatyti bylai reikšmingą aplinkybę, ar pareiškėjas iš darbo vietos pasišalino savavališkai, ar su tiesioginio vadovo leidimu, teismas apklausė kaip liudytoją tiesioginį pareiškėjo viršininką R. V.“. Visgi minėtos aplinkybės yra iš ginčo, kai pareiškėjas buvo kaltinamas be leidimo pasišalinęs iš darbo vietos. Teismas, priimdamas sprendimą Lietuvos Respublikos vardu, perrašinėdamas kitos bylos sprendimo tekstą, akivaizdžiai parodė savo nepagarbą pareiškėjui, išankstinę nuomonę bylos baigtimi ir formalų požiūrį į deleguotų darbinių funkcijų įgyvendinimą bei teisėto sprendimo priėmimą.

14.11. Pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios pateikė nuoseklią poziciją, kad buvo pažeista tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka, nes pagal tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarką valstybės tarnautojui tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju, tiesioginis vadovas R. V. visas aplinkybes žinojo Bendrovės patikrinimo užbaigimo metu, t. y. 2018 m. sausio mėnesį (jis pats, jau tuo metu žinodamas visas Bendrovės patikrinimo aplinkybes, žodžiu davė leidimą patikrinimą pabaigti, neįpareigojo Bendrovės vadovą patraukti atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, sutikdamas su tuo, kad Bendrovė pažeidimo nepadarė), tačiau pranešimą apie galbūt netinkamai atliktą Bendrovės patikrinimą R. V. Transporto veiklos priežiūros departamento direktoriui parašė tik po trijų mėnesių, t. y. po pareiškėjo skundų dėl darbe patiriamo mobingo išsiuntimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai 2018 m. kovo mėn. Esminiam aspektui, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradedamas ne vėliau kaip po 1 mėnesio nuo galimai padaryto pažeidimo paaiškėjimo datos, teismas skyrė vos šešias eilutes ir vėl rėmėsi abejotinais liudytojo R. V., o ne pareiškėjo parodymais.

15. Atsakovas LTSA atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Elektroninis laiškas išsiųstas 2018 m. spalio 11 d., o Patikrinimo aktą pareiškėjas surašė 2018 m. sausio 19 d., t. y. Patikrinimo aktas buvo surašytas 9 mėnesiais anksčiau, nei išsiųstas elektroninis laiškas. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. spalį pareiškėjas jau nebedirbo LTSA, todėl ir elektroninis laiškas negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjui atliekant ne tik Bendrovės patikrinimą, bet ir visus kitus ūkio subjektų patikrinimus, kuriuos pareiškėjas atliko iki darbo santykių su LTSA pabaigos. Vertinant elektorinio laiško turinį, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, kad elektroninis laiškas skirtas trims LTSA darbuotojams, kurių tiesioginės funkcijos nebuvo susijusios su ūkio subjektų patikrinimų atlikimu. Šis faktas iš esmės paneigia pareiškėjo išsakytą argumentą, jog elektroninis laiškas buvo skirtas visiems pavaldiems darbuotojams, kurie atlieka ūkio subjektų patikrinimus. Kitas nemažiau svarbus aspektas vertinant elektroninio laiško turinį yra tai, kad elektroniniu laišku buvo siekiama pasitarti dėl galiojančio teisės akto pakeitimo, o ne nustatyti naujas taisykles, kurių turėtų būti laikomasi iš karto. Tai, kad elektroniniame laiške išdėstyta nuomonė negali būti laikoma teisinę galią turinčiu teisės aktu, būdamas valstybės tarnautojas, neabejotinai žinojo ir pareiškėjas. Įvertinus, kad pareiškėjas pateikia ne elektroninio laiško kopiją, o jo ištraukas, darytina išvada, kad pareiškėjas galbūt siekia suklaidinti teismą bei nuslėpti nuo jo esminę informaciją, lėmusią pirmosios instancijos teismo sprendimą nevertinti šio elektroninio laiško kaip bylai reikšmingo įrodymo.

15.2. Pareiškėjas nenurodo jokių tikslesnių duomenų apie jo minimą 2004 m. ūkio subjektų patikrinimo metodiką bei neprideda šios metodikos prie skundo. Išanalizavus LTSA teisės aktų archyvą buvo rastas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko pavaduotojo 2005 m. balandžio 12 d. nurodymas Nr. (09)B-58 „Dėl įmonių tikrinimo“, kuriuo buvo patvirtinta Laikina keleivius ir (ar) krovinius vežančių įmonių tikrinimo metodika (toliau – ir Metodika). Tad tikėtina, kad pareiškėjas mini būtent šią metodiką. Pažymėtina, kad tik viename Metodikos punkte (17.5 p.) pateikta nuoroda į teisės aktą, pagal kurį turėtų būti atliekamas tikrinamo ūkio subjekto finansinio pajėgumo vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teisės aktas 2011 m. spalio 4 d. buvo pripažintas netekusiu galios. Šio teisės akto panaikinimo priežastis – Reglamento įsigaliojimas, todėl itin sunku patikėti, kad pareiškėjas, kaip pats ne kartą mini skunde, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, atlikdamas ūkio subjekto patikrinimą, vadovavosi ir negaliojančiu bei Reglamento nuostatų neatitinkančiu teisės aktu. Metodika buvo panaikinta 2012 m. sausio 4 d. Atsižvelgus į tai, kad nei teismui pateiktame skunde, nei vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas fakto, kad ūkio subjektų patikrinimus atliekantys LTSA darbuotojai yra priversti vadovautis morališkai pasenusia Metodika, nenurodė, bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui skunde minimos metodikos, kyla pagrįstų įtarimų, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas taip pat siekia suklaidinti teismą.

15.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovės patikrinimo metu paaiškėjo, jog ūkio subjekto finansinė būklė neatitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų: „Patikrinus įmonę ir apskaičiavus įmonės finansinį pajėgumą paaiškėjo, jog šiam transporto priemonių skaičiui įmonė privalo disponuoti ne mažesniu kaip 59 000 eurų nuosavu kapitalu, tačiau pagal IS „Keltra“ duomenis mačiau, kad įmonė disponuoja tik 57 257 eurų nuosavu kapitalu“. Toks pareiškėjo teiginys tiesiogiai prieštarauja jo veiksmams pildant Klausimyną, kadangi Klausimyno 1.4 punkte pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas nuosavas kapitalas yra 51 359 Eur ir šiai sumai įrodyti prie Patikrinimo akto pridėjo Bendrovės 2018 m. sausio 16 d. sudarytą įmonės balansą.

Tai, kad nei IS „Keltra“, nei VĮ Registrų centre toks Bendrovės balansas nėra matomas, iš esmės reiškia, kad pareiškėjas, patikrinimo metu nustatęs, jog Bendrovės finansinis pajėgumas yra per mažas, paprašė tikrinamo ūkio subjekto pateikti papildomus finansinį įmonės pajėgumą įrodančius dokumentus. Tokie pareiškėjo veiksmai iš esmės prieštarauja jo išdėstytiems argumentams, jog, VĮ Registrų centre esantiems Bendrovės finansinį pajėgumą žymintiems duomenims neatitikus Reglamento 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai neturėjo būti laikoma pažeidimu, kadangi tokiu atveju, tikėtina, pareiškėjas nebūtų prašęs Bendrovės papildomų finansinį pajėgumą įrodančių dokumentų ir 2018 m. sausio 16 d. sudarytas Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balansas nebūtų tapęs Patikrinimo akto priedu.

Įvertinus, kad Bendrovės patikrinimo metu pateiktame minėtame balanse nurodytas 51 359 Eur finansinis pajėgumas, šis dokumentus prisegtas prie Patikrinimo akto ir 51 359 Eur suma įrašyta Klausimyno 1.4 punkte, darytina išvada, kad tokia situacija negali būti laikoma pareiškėjo rašybos klaida. Tokie pareiškėjo veiksmai, kai iš Bendrovės buvo gautas papildomas finansinį pajėgumą įrodantis dokumentas, įrodo faktą, kad pareiškėjas suprato, jog tikrinamo ūkio subjekto finansinis pajėgumas turi atitikti Reglamento 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir jis bandė papildomais būdais įsitikinti, ar tikrinamo ūkio subjekto finansinis pajėgumas yra tinkamas.

Pareiškėjas, teigdamas, kad 51 359 Eur finansinio pajėgumo nurodymas Klausimyne yra jo rašybos klaida, ir neatskleisdamas tikrosios šių skaičių kilmės, siekia išvengti jam kylančios atsakomybės ir suklaidinti teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 3BE-314 tarnybinės nuobaudos – papeikimo –pareiškėjui skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nuobaudos panaikinimo tenkino iš dalies, paskirtą nuobaudą pakeitė į švelnesnę – pastabą.

17. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad jo veiksmai buvo įvertinti formaliai, neatsižvelgiant į atliekamų patikrinimų praktiką; nuobauda buvo paskirta pažeidžiant vieno mėnesio terminą, skaičiuotiną nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos; teismas procesas nebuvo objektyvus ir nešališkas.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundu, bei siekdamas paneigti jo teiginius dėl taikomos atliekamų patikrinimų praktikos bei padaryto pažeidimo, papildomai į bylą pateikė 2018 m. spalio 11 d. LTSA direktoriaus pavaduotojo T. K. el. laišką (pilną tekstą), Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko pavaduotojo 2005 m. balandžio 12 d. nurodymą Nr. (09)B-58 „Dėl įmonių tikrinimo“, kuriuo buvo patvirtinta Laikina keleivius ir (ar) krovinius vežančių įmonių tikrinimo metodika, panaikinta 2012 m. sausio 4 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinio skundo argumentai grindžiami minėtais dokumentais, papildomus įrodymus prideda prie bylos. Atsakovo teikiamas 2018 m. sausio 16 d. UAB „Autoridas“ 2017 m. gruodžio 31 d. balansas jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui (b. l. 87), todėl pakartotinai nepridėtinas prie bylos.

19. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda Įsakymu paskirta už tai, kad dėl aplaidumo vykdydamas Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 2BE-132 „Dėl nuostatų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“, nustatytą funkciją – ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę, – žinodamas, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitinka Reglamento 3 straipsnio 2 dalies [turėtų būti 1 dalies] c punkte įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo, Ūkio subjekto, vežančio keleivius ir (ar) krovinius, patikrinimo klausimyne pažymėjo, kad ūkio subjektas šį reikalavimą atitinka, tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą (tikrinamas ūkio subjektas žinojo, kad patikrinimo metu neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų) ir į valstybės biudžetą nebuvo surinkta 150 (šimtas penkiasdešimt) Eur, tuo pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, numatančias valstybės tarnautojo pareigas laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Pareigybės aprašymo 6.8 papunkčio nuostatą, numatančią, kad valstybės tarnautojas „turi būti pareigingas, lojalus, atsakingas, sąžiningas“, bei Kodekso 6.9.3 papunkčio nuostatas, numatančias, kad valstybės tarnautojai privalo vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

20. Išvadoje, kuri laikytina neatsiejama Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalimi, nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas UAB „Autoridas“ patikrinimą, neteisingai įvertino Bendrovės finansinį pajėgumą, žinodamas, kad tikrinamas subjektas neatitinka Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo, Klausimyne pažymėjo, kad ūkio subjektas šį reikalavimą atitinka. Pastarosios aplinkybės pareiškėjas neginčija, tačiau nesutinka su jos vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendime, teigia, kad formalus pareiškėjo veiksmų vertinimas neatitinka institucijoje buvusios ūkio subjektų patikrinimo praktikos. Atsižvelgdama į ginčo apeliacinės instancijos teisme ribas, teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos sprendime užfiksuotais faktiniais duomenimis ir plačiau neaptarinėja pareiškėjo atlikto Bendrovės patikrinimo ir Klausimyno pildymo aplinkybių, daugiau dėmesio skiria pareiškėjo argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, aptarimui.

21. Pareiškėjo Pareigybės aprašyme numatyta pareigybės paskirtis – užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų kelių transporto (specialioje veiklos srityje) reikalavimų (4, 5 p.); vyresniojo inspektoriaus pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos nurodytos 7.1–7.29 punktuose, tarp jų – vykdyti ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę (7.2 p.). Pareiškėjo valstybės tarnautojo, savarankiškai atliekančio kontrolės funkcijas specialioje veiklos srityje, statusas reikalauja žinoti kelių transporto sritį reglamentuojančius teisės aktus, taip pat ir Reglamento reikalavimus, bei tinkamai juos taikyti, ir tai suponuoja aukštus atsakomybės standartus už atliekamus kontrolės veiksmus. Taigi pareiškėjas, teigdamas, kad Patikrinimo akte buvo nurodyti duomenys, formaliai neatitinkantys faktinės padėties ir Reglamento reikalavimų dėl kokių nors reikšmingų priežasčių, turėtų jas pagrįsti įrodymais byloje (ABTĮ 56 str. 1, 4 d.). Vien paties pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, kai daugiau juos patvirtinančių duomenų byloje nėra. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

22. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjui, turinčiam teisę tikrinti ūkio subjektus, tenka pareiga nurodyti teisingus duomenis. Klausimyno 1.4 punkte pažymėta, kad tikrinama Bendrovė atitinka finansinių pajėgumų reikalavimus, jos nuosavas kapitalas sudaro 51 359 Eur sumą, nors konkrečiu atveju Bendrovės kapitalas turėjo sudaryti ne mažiau 59 000 Eur. Pareiškėjo argumentai, kad veiksmai buvo suderinti su tiesioginiu vadovu, buvo paneigti liudytoju apklausus Transporto veiklos priežiūros Kauno skyriaus vedėją R. V., kuris parodė, kad pareiškėjui nurodymų dėl Bendrovės patikrinimų nedavė; tarnybiniai klausimai sprendžiami elektroninių paštu; pareiškėjo atsiųstoje informacijoje jokio prierašo apie Bendrovės neatitiktį nebuvo. Pareiškėjo argumentas, kad liudytojas buvo apklausiamas ne jo iniciatyva, neturi įtakos liudytojo parodymų įrodomajai reikšmei byloje, nes įrodymai gali būti teikiami, prašymai dėl jų išreikalavimo ar liudytojų apklausos gali būti reiškiami kiekvieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, taip pat paties teismo iniciatyva, kai būtina nustatyti ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ypač administracinėse bylose, kuriose teismas turi būti aktyvus (ABTĮ 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Dėl liudytojo apklausos buvo nuspręsta teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi, taigi ši aplinkybė pareiškėjui turėjo būti žinoma iš anksto. Todėl tai, kad liudytojas buvo apklaustas ne pareiškėjo iniciatyva, nesudaro pagrindo abejoti apklausto asmens parodymų patikimumu ar teismo proceso nešališkumu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus byloje, remiasi tais duomenimis, kurie patvirtina (ar) paneigia reikšmingas aplinkybes, egzistavusias ginčijamų veiksmų atlikimo metu. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo remtis duomenimis, kurių nebuvo patikrinimo atlikimo metu, t. y. elektroniniame laiške, išsiųstame 2018 m. spalio 11 d., esančia informacija, nepagrįstas ir atmestinas, nes juo negalima remtis sprendžiant dėl anksčiau – 2018 m. sausio 19 d. atlikto patikrinimo aplinkybių. Apelianto argumentai dėl pasenusios Metodikos taikymo (kuri yra panaikinta 2012 m.) taip pat laikytini nereikšmingais sprendžiant dėl jo tarnybinių funkcijų tinkamo atlikimo Patikrinimo metu. Pareiškėjui turėjo būti žinomi Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ūkio subjektui taikytini finansinio pajėgumo reikalavimai bei šio straipsnio 2 dalyje numatyti būdai jiems įvertinti.

24. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, siekiant įvykdyti 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus finansinės būklės reikalavimus, įmonė bet kuriuo metu turi galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus. Todėl įmonė turi įrodyti, remdamasi savo auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, kad kiekvienais metais ji disponuoja kapitalu ir rezervais, kurių vertė ne mažesnė kaip 9 000 Eur, kai naudoja tik vieną transporto priemonę, ir po 5 000 Eur už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga valdžios institucija gali leisti ar reikalauti, kad įmonė savo finansinę būklę įrodytų pateikdama vieno ar kelių bankų ar kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, suteikiančių įmonei solidarią garantiją, išduotą pažymėjimą, pavyzdžiui, banko garantiją arba draudimą, taip pat profesinės atsakomybės draudimą, patvirtinantį 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sumą. Taigi pareiškėjas turėjo pareigą Bendrovės atitiktį finansinės būklės reikalavimams patikrinimo metu įvertinti objektyviai bei nustatyti, be kita ko, ir Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis, kai finansinės atskaitomybės duomenys yra nepakankami jai pagrįsti. Nenustačius ūkio subjekto finansinės būklės, nebuvo pagrindo nurodyti, kad ji atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus.

25. Ta aplinkybė, kad Išvados 3 punktu buvo pasiūlyta papildyti Klausimyno 1.4 punktą, siekiant teisinio aiškumo, nuostatomis, perkeltomis iš Reglamento 7 punkto 2 dalies: „Jeigu įmonės balanse nurodytas nuosavas kapitalas nėra pakankamas, ūkio subjekto pateiktuose papildomuose dokumentuose (vieno ar kelių bankų ar kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, suteikiančių įmonei solidarią garantiją, išduotą pažymėjimą, pavyzdžiui, banko garantiją arba draudimą, taip pat profesinės atsakomybės draudimą), įrodančiuose įmonės finansinį pajėgumą...“, nėra eliminuojanti pareiškėjo pareigą atliekant ūkio subjekto patikrinimus vadovautis Reglamento nuostatomis ir jas taikyti, bei negali pateisinti neteisingo fakto apie Bendrovės finansinį pajėgumą užfiksavimo Klausimyne. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentas taip pat buvo nurodytas kaip teisės aktas, kurio reikalavimų turi būti laikomasi atliekant patikrinimą (žr. Klausimyno pastabas). Pareiškėjo pareigą būti susipažinus su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais pareigybės veiklos sritį ir jais vadovautis, suponuoja jo, ūkio subjektų kontrolę vykdančio pareigūno statusas, tai įtvirtinta Pareigybės aprašyme, kuriame ne tik apibrėžiamos vykdomos funkcijos, bet ir pareigybei keliami specialieji reikalavimai (žr. Pareigybės aprašymo 6.1. p.).

26. Nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad nors Išvadoje buvo nurodyta, jog Bendrovei dėl pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo pritaikyta administracinė atsakomybė, faktiškai Bendrovei buvo pritaikyta kita priemonė – suteiktas šešių mėnesių terminas neatitikimui pašalinti. Nepriklausomai nuo poveikio priemonės pritaikymo Bendrovei, nagrinėjamu atveju dėl to nesikeičia pareiškėjo pažeidimo padarymo fakto vertinimas, nedaroma įtaka pažeidimo teisiniam kvalifikavimui, taip pat ir atsakomybės taikymui. Tai, kad Bendrovei apskritai nebuvo numatyta taikyti priemones, nulėmė pareiškėjo neteisėti veiksmai, nustatyti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, todėl pažeidimo konstatavimui reikšmingu laikytinas pats priemonių netaikymo faktas, o ne jų rūšis.

27. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šie terminai Įsakymo priėmimo metu buvo reglamentuoti VTĮ 30 straipsnyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) ir Taisyklėse (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.). VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos <...>. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens <...>iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. <...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas <...> kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Taisyklių 3 punkto 2 dalis nustato, kad, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo.

28. Taigi VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Kiti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje nustatyti terminai nėra naikinamieji, jų pažeidimai turi būti kiekvienu atveju vertinami individualiai, atsižvelgiant į priežastis, pobūdį. Išimtinai formalaus pobūdžio termino pažeidimas, jei tokia pasekmė nėra kylanti iš įstatymo, paprastai nėra kliūtimi taikyti tarnybinę atsakomybę, priešingai, formalūs procedūros trūkumai neturėtų tapti prielaida išvengti atsakomybės už padarytus tarnybinius nusižengimus. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra nustatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, yra siejami su tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, o tam tikrais atvejais – ir su nusižengimo padarymo diena. Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Taisyklės nepateikia. Tačiau aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012).

30. Taigi paprastai tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui turi būti skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Nors pažeidimas padarytas 2018 m. sausio mėn., vadovas oficialią informaciją gavo 2018 m. kovo mėn., o 2018 m. balandžio 17 d. surašė pranešimą apie netinkamą Bendrovės patikrinimą. Išvada dėl tarnybinio nusižengimo surašyta 2018 m. birželio 15 d., 2018 m. birželio 25 d. priimtas Įsakymas, todėl, atsižvelgiant į nutartyje aptartą nuostatą, įtvirtintą teismų praktikoje, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.), konstatuotina, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti pažeistas nebuvo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2052-556/2019). Informacijos apie galbūt padarytą pažeidimą gavimas negali būti visais atvejais tapatinamas su tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo momentu, nes tik tarnybinio patikrinimo metu nustatomos visos tarnybiniam nusižengimui kvalifikuoti ir tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė į pareiškėjo argumentus dėl terminų tarnybinei atsakomybei taikyti, kurie buvo nurodyti ir skunde, apeliacinės instancijos teismas su šiais vertinimais sutinka, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo tarnybinės atsakomybės terminų taikymo laikytini nepagrįstais.

31. Teisėjų kolegija aptariamu konkrečiu tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui atveju nenustatė byloje aplinkybių, kurios patvirtintų teiginius apie pareiškėjui darbdavio taikomą psichologinį spaudimą ar kokį nors kitą nepalankų elgesį tarnyboje. Kai nustatomi pažeidimai tarnyboje, įgaliotiems subjektams tenka pareiga juos ištirti, tokių veiksmų atlikimas teisės aktų nustatyta tvarka savaime neturi būti laikomas psichologiniu spaudimu. Pareiškėjas daugiau argumentų dėl atsakovo nepalankaus elgesio, išskyrus atliekamus tarnybinių nusižengimų tyrimus, pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs, todėl jo teiginiai dėl psichologinio spaudimo pagrįstai buvo įvertinti kaip abstraktūs, nesudarantys pagrindo kokius nors atsakovo veiksmus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinti kaip neteisėtus ar nepagrįstus.

32. Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pažeidimo padarymą ir pareiškėjo kaltę patvirtinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta teisėtai, ir, atsižvelgdamas į pažeidimo sunkumą, paskirtą nuobaudą pakeitė į lengvesnę – pastabą.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų apie teismo šališkumą ir neobjektyvumą, pažymi, kad teismo procesiniai veiksmai, t. y. įrodymų vertinimas pagal administraciniame procese nustatytas taisykles, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Byloje surinkti duomenys nepatvirtino pareiškėjo teiginių apie Klausimyno 1.4 punkto užpildymo priežastis, todėl ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadas, su kuriomis pareiškėjas nesutinka, negali būti laikoma pagrindžiančia teismo šališkumą ir neobjektyvumą. Rašymo apsirikimo (klaidos) vertinimas ginčijamame Įsakyme taip pat nėra teismo šališkumo įrodymas, nes akivaizdu, kad nuostata dėl ūkio subjekto atitikties finansinio pajėgumo reikalavimui yra įtvirtinta Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte (žr. nutarties 19 p.), rašymo apsirikimas neturėjo jokios reikšmės taikant tarnybinę atsakomybę pareiškėjui. Apeliaciniame skunde nurodoma teismo sprendime perkelta citata iš kito teismo procesinio dokumento laikytina dokumento techniniu trūkumu, kuris yra netoleruotinas, tačiau savaime negali būti vertinamas kaip teismo neobjektyvumas ir šališkumas, nes nėra priežasčių manyti, kad tokio pobūdžio dokumento trūkumas galėjo turėti įtaką bylos nagrinėjimo rezultatui.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai įvertino administracinėje byloje surinktus faktinius duomenis, teisingai aiškino ir taikė ginčo visuomeninius santykius reguliuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, buvo nešališkas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė