48ec926b-aba8-4332-9833-cd941ea6f960 · Tauragės apylinkės teismas

?Civiline byla Nr. 2 - 137 - 02 / 2001 m.Civilinė byla Nr. e2-72-607/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01467-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 3.2.6.1 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m.vasario 27 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Daiva Žebelienė, sekretoriaujant Rasai Laurinskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S., ieÅ¡kovo atstovei A. S., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Piotrui Orlovui, atsakovams J. S., K. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

S. ieÅ¡kinį atsakovams J. S. ir K. S. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. S. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus K. S. ir J. S. per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir žeminančiÄ informacijÄ , iÅ¡siunčiant elektroninį laiÅ¡kÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nurodant: „Mes, K. S. ir J. S., 2017 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame laiÅ¡ke, siųstame iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso – (duomenys neskelbtini), teigdami tikrovės neatitinkančius teiginius, jog A.

S. yra vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus, pasielgėme netinkamai ir neetiÅ¡kai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina A. S. garbę ir orumÄ . Dėl tokio savo netinkamo elgesio A. S. atsipraÅ¡ome.”Priteisti iÅ¡ atsakovų 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovas K. S. iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) į ieÅ¡kovo darbovietės elektroninį paÅ¡tÄ , kuriuo naudojasi darbdavys ir visi įmonės darbuotojai, t.y. daugiau nei 20 žmonių, iÅ¡siuntė tokio turinioelektroninį laiÅ¡kÄ : ,,Laba diena, ar galiu jus sutrukdyti? Mes norėtume sužinoti, kodėl Å¡iais metais mano mama negavo darbo jÅ«sų gamykloje.

Mes taip pat gavome žinių, kad mano dėdė A. kalba daug netiesos apie mano motinÄ . Mes norime jus perspėti ir jÅ«s turėtumėte žinoti, kad jis yra vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus. JÅ«s patys turėtumetė tuo įsitikinti. Laikas parodys, kas teisus, o kas ne. mano mamai labia reikėjo darbo, kadangi ji turi maÅ¾Ä dukrelę.” Gindamas savo pažeisdamas teises, ieÅ¡kovas 2017-12-28 su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«rÄ (Tauragė), kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. 2018-04-11 priimtas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros (Tauragė) prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad aptariamas elektroninis laiÅ¡kas buvo sukurtas K. S. ir J. S. veikiant kartu. Atsakovė J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ieÅ¡kovas neva tai vogdavo žuvį iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)” ir jÄ veždavo į LietuvÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, tokie atsakovės teiginiai rodo, jog ji suvokė, kad skleidžia melagingÄ informacijÄ ir visais įmanomais bÅ«dais siekė pakirsti aplinkinių pasitikėjimÄ juo. PaaiÅ¡kino, kad darbdavys ir kiti įmonėje dirbantys asmenys iÅ¡ elektroninio laiÅ¡ko turinio suprato, kad paskleista melaginga informacija yra bÅ«tent apie jį, kadangi elektroniniame laiÅ¡ke jis įvardijamas „dėdė A.”.

Ä®monėje jis tėra vienintelis dirbantis lietuvis vardu A., be kita ko, darbdavio atsakymas į minėtÄ elektroninį laiÅ¡kÄ rodo, jog darbdaviui ir bendradarbiams buvo žinoma, kad laiÅ¡ke minimas asmuo yra bÅ«tent jis. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai nesugebėjo pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodomas aplinkybes, t.y. kad ieÅ¡kovas yra vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus. IeÅ¡kovo manymu, jis yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo ir visÄ gyvenimÄ su aplinkiniais elgėsi sÄ Å¾iningai, todėl jo atžvilgiu paskleista informacija, kur jis iÅ¡vadinamas vagimi bei nesÄ Å¾iningu žmogumi, neabejotinai žemina jo garbę ir orumÄ .

Mano, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai įžeidė jo garbę ir orumÄ . Be to, dėl tokių atsakovų veiksmų jis patyrė stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , įtampÄ , sutriko miegas, pasireiÅ¡kė galvos skausmas, nuovargis bei stėnų skausmas, todėl buvo priverstas kreiptis į medikus. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimu buvo paskirti medikamentai. Atsižvelgiant į teismų formuojamÄ praktikÄ be ivertindamas savo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus ir Å¡iuo metu jaučiamas neigiamas pasekmes dėl atsakovų tyčinių veiksmų jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1 500 Eur.

Atsakovas K. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas jo atžvilgiu neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovė J. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodė, kad 2016 m. rudenį kartu su pilnamečiu sÅ«numi iÅ¡vyko uždarbiauti į NorvegijÄ . Su jais kartu vyko ir ieÅ¡kovas. Jie visi kartu buvo apgyvendinti tame pačiame namelyje. VienÄ dienÄ grįžus iÅ¡ darbo pamatė, kad namuose esantis Å¡aldiklis yra užveržtas specialiu kroviniams pritaikytu skirtu diržu.

Nuėmus dirÅ¾Ä paaiÅ¡kėjo, kad Å¡aldiklis buvo pilnas iÅ¡ darbovietės fabriko paruoÅ¡tos ir supakuotos žuvies. Suprato, kad žuvis vogta, nes jos kiekis buvo labai didelis. Ji ar sÅ«nus (tiksliai nepamena) jau buvo nusprendę kreiptis į fabriko vadovybę, tačiau iÅ¡sigando, kad patys bus apkaltinti vagyste ir neteks darbo. SÅ«nus telefonu nufotografavo pilnÄ Å¡aldytuvÄ Å¾uvies, tačiau nuotraukos gavosi nekokybiÅ¡kos ir ne viskÄ pavyko užfiksuoti. 2017 m. rudenį ji kartu su sÅ«numi vėl rengėsi vykti dirbti į NorvegijÄ .

Tačiau pakvietimÄ važiuoti dirbti į fabrikÄ gavo tik sÅ«nus K.. Manė, kad prie to bus prisidėjęs ieÅ¡kovas kokiomis nors tai neigiamomis kalbomis apie jÄ fabriko vadovybei. Suprato, kad yra apÅ¡meižta, todėl nusprendė ginti savo garbę ir tuo pačiu įspėti fabriko vadovybę, t.y. S. R., apie nedorÄ ieÅ¡kovo elgesį. Todėl iÅ¡ savo sÅ«naus eletkroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) į fabriko vadovybės, t.y. S. R., elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ anglų kalba su perspėjimu apie ieÅ¡kovÄ .

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybe, kad minėtu elektroniniu paÅ¡tu naudojasi darbdavys ir visi įmonės darbutojai, t.y. daugiau kaip 20 žmonių. S. R. užima vadovo įmonei bei pardavimams pareigas. Pagal ieÅ¡kovo dėstomas aplinkybes gautųsi, kad įmonės vadovo vardu gali susiraÅ¡inėti bet kas, taip pat bet kuris darbuotojas gali skaityti įmonei skirtus konfidencialius laiÅ¡kus, sužinoti komercines pardavimų paslaptis. Pažymi, kad laiÅ¡kas su nuomone apie ieÅ¡kovÄ kaip nesÄ Å¾iningÄ asmenį buvo skirtas tik įmonės direktoriui S. R..

Be to, tai buvo tik vienkartinis laiÅ¡kas, kuriame iÅ¡dėstė savo subjektyviÄ nuomonę bei kuriÄ grindė savo asmenine patirtimi. Teismui nusprendus, kad jos atlikti veiksmai buvo neteisėti civilinės atsakomybės požiÅ«riu, praÅ¡o sumažinti priteisiamÄ neturtinę žalÄ ir jÄ iÅ¡dėstyti dalimis. IeÅ¡kovas A. S. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad 2016 m. įmonėje pradėjo dirbti kartu su brolio G. S. Å¡eima (K. S. ir J. S.). Gyveno kartu tose pačiose patalpose. Tose patalpose yra bendro naudojimosi svetainė, iÅ¡ kurios galima patekti į bendro naudojimo virtuvę, ir trys atskiri kambariai, vienas kambarys mažesnis, jis skirtas vienam gyventi (jis Å¡iame kambaryje nuo 2016 m. gyveno), kiti du kambariai didesni.

Tuose didesniuosiuose kambariuose buvo Å¡aldytuvas. Pas jį Å¡aldytuvo nebuvo, jo Å¡aldytuvas buvo bendro naudojimo virtuvėje. Svetainėje nėra buvę jokio Å¡aldytuvo. Nežino apie tokį atvejį, kad bÅ«tų vežęs žuvį į LietuvÄ (kaip atsakovė pasakojo). Atsakovai iÅ¡vyko namo 2016 m. apie gruodžio 8-9 dienÄ . Jokios kalbos nebuvo, kad atsakovai rado žuvį jų gyvenamosiose patalpose. 2017 m. rugsėjo mėnesį pastebėjo įmonės darbuotojų reakcijÄ , kad kažkaip ne taip į jį žiÅ«ri, ne taip kaip anksčiau.

Paskui F. C. jam pasakė, kad turės kiekvienÄ dienÄ pažymėti kÄ dirbo, kÄ suremontavo, nes gavo nurodymus iÅ¡ S. R. jį sekti, kadangi K. S. apie jį parašė negražaus turinio laiÅ¡kÄ . Nuėjus į cecho viduje esantį kambarėlį, kur stovi kompiuteris, F. C. jam parodė tÄ laiÅ¡kÄ . Po to įvykio teko pildyti tokiÄ anketÄ , ar teistas, ar ne. Nežino ar susiję su tuo įvykiu, bet kiti nepildė. Su S. R. apie šį incidentÄ nekalbėjo. F. C. norėjo jam pagelbėti, nes matė, kad jis labai pergyveno.

Jis visada visuomenėje buvo gerbiamas, niekada nebuvo baustas, ar teistas dėl vagystės. Jis laukė atsakovų skambučio, kad Å¡ie paaiÅ¡kintų, atsipraÅ¡ytų. Dėl atsakovų veiksmų jam buvo sutrikęs miegas, iÅ¡tisai apie tai galvojo, kodėl taip padarė ir pan. Gėrė raminamųjų. Atsakovė J. S. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad neneigia tos aplinkybės, jog kartu su sÅ«numi iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ buvusiam darbdaviui S. R.. Jos iniciatyva buvo raÅ¡yta, bet kadangi ji kompiuteriu neraÅ¡tinga, paprašė sÅ«naus, kad tai padarytų.

Jos sÅ«nus bendrauja eilę metų savo vardu su įmonės direktoriumi, todėl visi susiraÅ¡inėjimai vyksta per jo el. paÅ¡tÄ . LaiÅ¡kÄ iÅ¡siuntė į vadovo asmeninį paÅ¡tÄ . Tuo laiÅ¡ku jokiu bÅ«du nenorėjo A. S. nei pažeminti, nei apÅ¡meižti. Parašė tam, kad darbdavys įsitikintu A. S. sÄ Å¾iningumu pats. Teigia, kad turėjo pagrindÄ A. S. pavadinti vagimi. Nesutinka su tuo, kad vadovo el. paÅ¡tas yra prieinamas visiems. Direktorius turi savo kabinetÄ , nesudarytos galimybės kitiems naudotis jo kompiuteriu.

Sutinka, kad neatsakingai pasielgė. F. C. nedarė jokio tyrimo ir neklausinėjo žmonių apie ieÅ¡kovÄ . Atsakovas K. S. teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad jo el. paÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini). Å iuo el. paÅ¡tu bendraudavo su darbdaviu. Mama paprašė paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ ir jis tÄ padarė. Paprašė dėl kilusių nesklandumų dėl darbo, t.y. ji nebuvo pakviesta atvykti dirbti. Suprato, kad darbe vyksta apkalbėjimai, Å¡meižimai ir pan. Jų manymu A. S. galėjo taip daryti.

Abu bendrai nutarė paraÅ¡yti tÄ laiÅ¡kÄ . Jis iÅ¡vertė į anglų kalbÄ . Faktus matė (dėl žuvies) ir taip nusprendė paraÅ¡yti. Jie norėjo paraÅ¡yti, kad ieÅ¡kovas vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus, nesuklydo versdami. LaiÅ¡kÄ siuntė asmeniÅ¡kai S. R., nenorėjo, kad sužinotų kiti žmonės apie tÄ laiÅ¡kÄ .Teigia, kad jeigu bÅ«tų norėję ieÅ¡kovÄ apÅ¡meižti, bÅ«tų iÅ¡kart įdėję tÄ nuotraukÄ su Å¡aldytuvu pilnu žuvies. Jam pačiam asmeniÅ¡kai neteko susidurti su ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumu, tik iÅ¡ tėvo pasakojimų apie tai žino.

IÅ¡ teismui pateiktos nuotraukos matyti Å¡aldyta žuvis. Niekas kitas negalėjo įdėti tÄ Å¾uvį į Å¡aldytuvÄ apart Antano, nes tik jie trise gyvenome Å¡iose patalpose. Jis nei F. C., nei A. S. neklausė ar žuvis buvo pirkta. Mano, kad yra bÅ«dų tÄ Å¾uvį iÅ¡ įmonės pavogti naktimis. Jis nesinaudodavo ceche esančiu kompiuteriu, nes bÅ«davo slaptažodis, darbdavio reikėdavo praÅ¡yti to slaptažodžio. Kompiuteris buvo vienas pirmame aukÅ¡te. Antrame aukÅ¡te taip pat buvo kompiuteris, stalas.

Negalėjo kiti darbuotojai perskaityti to laiÅ¡ko, nebent kažkas pasakė. Tas dvi nuotraukas, kur atidarytas Å¡aldytuvas matosi su žuvimi, nufotografavo 2016-12-08, kai pamatė tÄ Ä¯vykį. Nuotraukoje nematyti diržai, nes nenufotografavo jų. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas asmens garbės ir orumo pažeidimo klausimas, iÅ¡ kurio pagal Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieÅ¡kovo A. S. teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Byloje nustatyta, kad šalys -giminaičiai. Atsakovė -buvusi ieškovo brolio G. S. (mirusio 2016-05-06) sutuoktinė, atsakovas K. S.-ieškovo brolio G. S. sūnus. Atsakovė J. S. su sutuoktiniu G. S. dirbo Norvegijos įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. toje pačioje įmonėje padėjo įsidarbinti ir ieškovui A. S.. Po G. S. mirties 2016-05-06, tarp šalių atsirado nesutarimai. 2017 m. rugsėjo mėn. šalys, išskyrus atsakovę, buvo pakviestos darbui į žuvies perdirbimo įmonę (duomenys neskelbtini).

Atsakovė A. S. įtarė, kad prie to, jog ji nepakviesta darbui, gali bÅ«ti pridėjęs ieÅ¡kovas A. S., apkalbėdamas jÄ Ä¯monės vadovui. 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovai K. S. ir J. S. sukÅ«rė laiÅ¡ko tekstÄ , o atsakovas K. S. iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ anglų kalba ieÅ¡kovo A. S. darbdaviui S. R. adresu (duomenys neskelbtini), kurio turinys lietuvių kalba toks: : ,,Laba diena, ar galiu jus sutrukdyti? Mes norėtume sužinoti, kodėl Å¡iais metais mano mama negavo darbo jÅ«sų gamykloje.

Mes taip pat gavome žinių, kad mano dėdė A. kalba daug netiesos apie mano motinÄ . Mes norime jus perspėti ir jÅ«s turėtumėte žinoti, kad jis yra vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus. JÅ«s patys turėtumetė tuo įsitikinti. Laikas parodys, kas teisus, o kas ne. mano mamai labia reikėjo darbo, kadangi ji turi maÅ¾Ä dukrelę.” Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskeltbtini) nustatyta, kad 2017-12-28 A. S. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«rÄ su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 154 str.1d., nurodydamas, kad 2017-09-19 K.

S. iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) parašė elektroninį laiÅ¡kÄ A. S. darbdaviui S. R. adresu (duomenys neskelbtini), kuriame domimasi dėl kokių priežasčių J. S. negavo darbo 2017 m., ir kuriame tyčia A. S. įvardino vagimi ir nesÄ Å¾iningu žmogumi; prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl K. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos -Å¡meižimo (LR BK 154 str.1d.) ir patraukti K. S. baudžiamojon atsakomybėn. 2018-01-05 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«roje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00001-18 pagal A.

S. pareiÅ¡kimÄ pagal LR BK 154 str.1d.2018-04-11 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ras G. T. priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nesant J. S. veikloje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str.1d. požymių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informacijÄ , laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. CK 1.114 straipsnis saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, taip pat asmens garbę ir orumÄ . Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumÄ , yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieÅ¡kovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Taip pat teismas, nustatydamas faktÄ , jog paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumÄ , turi vadovautis Å¡iomis sampratomis. Garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera vieÅ¡oji nuomonė apie jį, o orumas yra asmens savęs vertinimas, kaip jis atrodo visuomenės akyse, tačiau orumas nėra subjektyvus asmens savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas – visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, o kokie neigiami, todėl asmens savęs vertinimo kriterijus turi bÅ«ti vieÅ¡oji nuomonė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bÅ«tina nustatyti, kÄ asmuo paskleidė – žiniÄ ar nuomonę. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Tuo tarpu nuomonė– tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Faktų buvimas gali bÅ«ti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015).

Atsakovė J. S. atsiliepime ir teismo posėdžių metu įrodinėjo, kad laiÅ¡ke fabriko vadovybei, t.y. S. R. ji iÅ¡dėstė savo asmeninę, subjektyviÄ nuomonę apie tos įmonės darbuotojÄ (ieÅ¡kovÄ ), kuriÄ grindė savo asmenine patirtimi, kai 2016 m. 12 mėn. Å¡alims darbdavio Norvegijoje suteiktose gyvenamosiose patalpose su sÅ«numi rado pilnÄ Å¡aldiklį žuvies, kuri priklausė įmonei (duomenys neskelbtini); kad tiksliai žinojo, kad žuvies ieÅ¡kovas iÅ¡ įmonės nepirko, todėl yra įsitikinusi, kad žuvį ieÅ¡kovas buvo pavogęs. Lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio „vagis“ reikÅ¡mė: asmuo, kuris vagia; neteisėtai savinasi turtÄ .Vertinant atsakovų teiginį, kad „dėdė A. yra vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus“, nustatyta, kad Å¡is teiginys iÅ¡reikÅ¡tas siekiant konstatuoti objektyviai egzistuojantį faktÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas vagia ar neteisėtai savinasi svetimÄ turtÄ , siekiant pakirsti ieÅ¡kovo darbdavio pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu.

Duomenų apie tai, kad atsakovai bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę abejonę dėl minėto teiginio tikrumo, byloje nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovai nesuprato savo veiksmų ar žodžių prasmės ar kad atsakovų veiksmai turi kitokių valios trÅ«kumų. Teismas, įvertinęs elektroninio laiÅ¡ko turinį, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, jų lingvistinę konstrukcijÄ , sprendžia, kad atsakovų K. S. ir J. S. 2017 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡siųstame elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovo S. darbdaviui S. R. adresu (duomenys neskelbtini), paraÅ¡ytas teiginys, kad „dėdė A. yra vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus“ yra atsakovų paskelbta žinia.

Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo.

Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011).

Nagrinėjamoje byloje raÅ¡ytiniai įrodymai- 2017-09-19 13.26 val. atsakovų iÅ¡siųstas elektroninis laiÅ¡kas įmonės (duomenys neskelbtini)vadovui S. R. adresu (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini)vadovo S. R. persiuntimas minėto atsakovų laiÅ¡ko 2017-09-17 15.43 val. įmonės (duomenys neskelbtini)gamybos vadovui F. C. adresu (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovo pateiktas 2018-11-09 raÅ¡ytinis įmonės (duomenys neskelbtini) vadovų S. R., F. C. pareiÅ¡kimas apie gautÄ oficialų elektroninį laiÅ¡kÄ neabejotinai patvirtina, kad aukščiau nurodytas atsakovų teiginys buvo perduotas elektroniniu paÅ¡tu mažiausiai 2 asmenims.

S. R., F. C. pareiÅ¡kime nurodo apklausę visus įmonės darbuotojus dėl informacijos pagrįstumo, tačiau nenurodo ar pagarsino jiems atsakovų atsiųstÄ laiÅ¡kÄ , nenurodo, koks darbuotojų skaičius buvo apklaustas. Teismas laiko ieÅ¡kovo neįrodytu, kad atsakovai laiÅ¡kÄ atsiuntė į ieÅ¡kovo darbovietės elektroninį paÅ¡tÄ , kuriuo gali naudotis daugiau nei 20 žmonių; kad informacija buvo paskleista plačiam subjektų ratui. Teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojo M. S. parodymus dėl to, kad jam skambino įmonės vadovas S. R. ir aiÅ¡kinosi dėl laiÅ¡ko paraÅ¡ymo aplinkybių, kad jis perskaitė atsakovų elektroninį laiÅ¡kÄ nuvykęs pas ieÅ¡kovo žmonÄ A.

S.; liudytojos A. S.-Å . parodymus dėl to, kad įmonės (duomenys neskelbtini)vadovas S. R. buvo atvykęs į jos darbovietę aiÅ¡kintis apie laiÅ¡ko paraÅ¡ymo aplinkybes ir kad jai žinomas laiÅ¡ko turinys. Liudytojų nurodytų aplinkybių nepatvirtino 2018-11-09 raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu įmonės (duomenys neskelbtini)vadovai S. R., F. C.. Be to, S. R. tÄ pačiÄ elektroninio laiÅ¡ko gavimo dienÄ laiÅ¡kÄ persiuntė F. C., kas įrodo, kad informacijos pagrįstumu įsitikinti buvo pavesta (duomenys neskelbtini)gamybos vadovui F.

C.. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovų santykiai su S. gimine yra prieÅ¡iÅ¡ki, konfliktiÅ¡ki, liudytojai M. S., A. S.-Å . –šalių giminaičiai, todėl gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi. Atsakovai skleidžiamoje žinioje aiÅ¡kiai įvardino asmenį, nurodydami, kad tas asmuo yra „dėdė A.“. Elektroninio laiÅ¡ko gavėjui (duomenys neskelbtini) vadovui S. R., taip pat ir ieÅ¡kovui nekilo abejonių, kad minėti teiginiai yra apie ieÅ¡kovÄ . Darbdavio atsakymas į atsakovų elektroninį laiÅ¡kÄ patvirtina, kad darbdaviui buvo žinoma, kad atsakovų nurodoma informacija yra bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ .

Teismų praktikoje nurodyta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Tačiau bet kokiu atveju, faktÄ , kad nurodyta informacija atitinka tikrovę privalo įrodyti atsakovas (CK 2.24 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje teigia, kad atsakovų paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nes jis niekada nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už svetimo turto pasisavinimÄ , jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Atsakovai teigė, kad turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovÄ A. S. pavadinti vagimi ir nesÄ Å¾iningu žmogumi. Jie nurodė, kad su ieÅ¡kovu 2016 m. gruodžio mėn. 7-8 d. kartu gyvendami Norvegijoje ir dirbdami įmonėje (duomenys neskelbtini), atkreipė dėmesį į svetainėje (svetainė buvo bendras nenaudojimas kambarys) buvusį Å¡aldiklį, kuris buvo apjuostas juosta.

Atsakovei tÄ juostÄ patraukus, pradėjo kristi iÅ¡ Å¡aldytuvo supakuota Å¡aldyta žuvis. SupakuotÄ Å¾uvį atpažino kaip mentės file ir kveitę. K. S. telefonu nufotografavo minėtÄ Å¡aldytuvÄ su jame esančiu turiniu, nuotraukos pateiktos teismui kaip įrodymas. Jie tiksliai žinojo, kad žuvies ieÅ¡kovas iÅ¡ įmonės nepirko, todėl yra įsitikinę, kad žuvį ieÅ¡kovas buvo pavogęs. IeÅ¡kovas A. S. teismo posėdyje neigė atsakovų nurodytas aplinkybes. Å alių paaiÅ¡kinimams esant prieÅ¡ingiems ir atsakovams nepateikus jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus fotonuotraukas, kurios neįrodo, kad žuvis ieÅ¡kovo pavogta iÅ¡ įmonės (duomenys neskelbtini), nurodytai aplinkybei pagrįsti, teismas minėtÄ aplinkybę pripažįsta neįrodyta.

Atsakovams nepateikus įrodymų, kad jų iÅ¡sakyti teiginiai atitinka tikrovę, taikoma CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija ir atsakovų teiginiai vertinami kaip iÅ¡galvoti, melagingi, netikri, t.y., neatitinkantys tikrovės. Kad ar paskelbta žinia yra žeminanti, turi įrodyti ieÅ¡kovas. Teiginys ”vagis” visuomenėje suprantamas vienareikÅ¡miÅ¡kai ir tokio teiginio paskelbimas apie asmenį protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamÄ nuomonę apie vagimi pavadintÄ asmenį. EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodžio „vagys“, skirto apibÅ«dinti žmones, pripažintus kaltais dėl nusikalstamai gautų daiktų įgijimo, vartojimas gali įžeisti asmenis, kurie nebuvo dėl to nuteisti (žr., pvz., mutatis mutandis cituotÄ Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ ,par. 73).

Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovai paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad jis neva vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus, todėl savaime yra įžeidžiantys bet kokį asmenį, kurio atžvilgiu nebuvo priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Atsakovų teiginiai, skirti ieÅ¡kovui, yra nemalonÅ«s, užgaulÅ«s, įžeidÅ«s. Todėl, teismo vertinimu, atsakovų paskleisti duomenys apie ieÅ¡kovÄ sumenkino jo savivertę, tai yra orumÄ , be to, žvelgiant iÅ¡ pasyvaus (paÅ¡alinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindÄ suabejoti jo veiksmų teisėtumu, tai yra, pažemino ir jo garbę.

Taigi Å¡ioje byloje nustatyti visi pagrindai, bÅ«tini civilinei atsakomybei pagal CK2.24 straipsnio 1 dalį taikyti. Asmuo turi teisę reikalauti ne tik paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, bet ir reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas pasirinko pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ : reikalavimÄ paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės ir atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytÄ neturtinę žalÄ .

Teismų praktikje pripažįstama, kad tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumÄ Å¾eminančių duomenų paneigimas turi bÅ«ti atliktas ta pačia forma, kaip ir duomenų paskleidimas, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovus K. S. ir J. S. per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir žeminančiÄ informacijÄ , iÅ¡siunčiant elektroninį laiÅ¡kÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nurodant: „Mes, K.

S. ir J. S., 2017 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame laiÅ¡ke, siųstame iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso – (duomenys neskelbtini), teigdami tikrovės neatitinkančius teiginius, jog A. S. yra vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus, pasielgėme netinkamai ir neetiÅ¡kai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina A. S. garbę ir orumÄ . Dėl tokio savo netinkamo elgesio A. S. atsipraÅ¡ome” yra pagrįstas ir tenkintinas. Å ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodo, kad, atsakovams paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis apie jį, jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , įtampÄ , sutriko miegas, pasireiÅ¡kė galvos skausmas, nuovargis bei strėnų skausmas, todėl buvo priverstas kreiptis į medikus. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų jam buvo paskirti vaistai. Dėl atsakovų veiksmų pasikeitė bendradarbių bendravimas su juo, darbdaviui turėjo pasiaiÅ¡kinti dėl gauto elektroninio laiÅ¡ko. Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK6.250str. 1 d.).

Visgi žala, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, ir jos įrodinėjimas, Å¡iuo atveju turi savitÄ specifikÄ . Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

Kita vertus, įrodinėjant patirtÄ neturtinę žalÄ , svarbu turėti omenyje tai, jog Å¡iuo atveju, inter alia yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyviÄ bÅ«senÄ , kuriÄ jis iÅ¡gyvena dėl patirto jo teisių pažeidimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003). Neturtinė žala apima platų įvairių iÅ¡gyvenimų spektrÄ . EŽTT pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimÄ ir neteisybės jausmÄ (McMichael v.

United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ ( Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ ( Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ (L. O. v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. Be to, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus.

Neturtinės žalos atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-342/2010). Teismas laiko įrodytu, kad atsakovų veiksmai ieÅ¡kovui sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus: stresÄ , neteisybės jausmÄ , pažeminimÄ . IeÅ¡kovas A. S. savo darbdaviui gavo pasiaiÅ¡kinti dėl gauto elektroninio laiÅ¡ko, gavo įrodinėti, kad jis nėra vagis, bijodamas prarasti savo darbo vietÄ .

Å i visa situacija kėlė ieÅ¡kovui neigiamus iÅ¡gyvenimus. Teismas laiko ieÅ¡kovo neįrodytu, kad po Å¡ių įvykių ieÅ¡kovo 2018-01-22 lankymasis pas Å¡eimos gydytojÄ dėl miego sutrikimo, galvos skausmo, nuovargio, strėnų skausmo ir paskirtais vaistais, yra susijęs su patirtais iÅ¡gyvenimais. Labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovo nurodyti požymiai jam galėjo pasireikÅ¡ti nuo sunkaus darbo. Teismas laiko ieÅ¡kovo neįrodytu, kad po Å¡ių įvykių pasikeitė bendradarbių bendravimas su juo, kad kurį laikÄ Ä¯monės kolektyvo nariai į jį žiÅ«rėjo įtariai, nes ieÅ¡kovas nepateikė Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusių asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas laiko, kad atsakovų veiksmai ieÅ¡kovui nesukėlė itin neigiamų pasekmių, ieÅ¡kovas sėkmingai dirba buvusioje darbovietėje Norvegijoje, ieÅ¡kovo darbdaviai tiki ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, kÄ patvirtina 2018-11-09 raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu įmonės (duomenys neskelbtini) vadovai S. R., F.

C.. Teismas atsižvelgia, į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys; į tai, kad Å¡alys yra giminaičiai: į tai, kad atsakovė J. S. yra naÅ¡lė ir viena augina ir iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ , kad atsakovės J. S. gaunamas uždarbis labai nedidelis. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį mažina ir ieÅ¡kovui A. S. solidariai iÅ¡ atsakovų priteisia 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å ioje byloje ieÅ¡kovas sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį už turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, 75 Eur už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ . IeÅ¡kovui teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Piotras Orlovas, kuriam ieÅ¡kovas sumokėjo iÅ¡ viso 1300,00 Eur.

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teismo posėdžių skaičių ir trukmę, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8. p. nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

IeÅ¡kovas A. S. ieÅ¡kinyje atsakovų atžvilgiu reiÅ¡kia du reikalavimus, kurių kiekvieno procentinė iÅ¡raiÅ¡ka – po 50 proc. Neturtinis ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintas pilna apimtimi. Reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ tenkintas iÅ¡ dalies priteisiant 500,00 Eur, t. y. 17 proc. (50 proc. x 500,00 Eur : 1500,00 Eur). IeÅ¡kovės patenkintų reikalavimų procentinė iÅ¡raiÅ¡ka – 67 proc. (50 proc. + 17 proc.). Už ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamÄ neturtinį reikalavimÄ mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, už reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ mokėtinas 15,00 Eur (500,00 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis.

Bendra iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina žyminio mokesčio suma – 90,00 Eur (75,00 Eur + 15,00 Eur) (CPK 92 - 93 straipsniai). IeÅ¡kovo reikalavimus patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos 961 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos ((1300 Eur x 67 proc. : 100 proc.) + 90,00 Eur žyminio mokesčio). Atsakovė J. S. patyrė 150 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ rengiant procesinį dokumentÄ -atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Atmesta 33 proc. (100 proc. - 67 proc.) ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų.

IeÅ¡kovo reikalavimus atmetus 33 proc., iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai priteistina 49,50 Eur (150,00 Eur x 33 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina, iÅ¡skaičiuojant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Atitinkamai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 911,50 Eur (961 Eur – 49,50 Eur). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti atsakovus K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir žeminančiÄ informacijÄ , iÅ¡siunčiant elektroninį laiÅ¡kÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nurodant: „Mes, K. S. ir J. S., 2017 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame laiÅ¡ke, siųstame iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso – (duomenys neskelbtini), teigdami tikrovės neatitinkančius teiginius, jog A.

S. yra vagis ir nesÄ Å¾iningas žmogus, pasielgėme netinkamai ir neetiÅ¡kai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina A. S. garbę ir orumÄ . Dėl tokio savo netinkamo elgesio A. S. atsipraÅ¡ome.” Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; Priteisti iÅ¡ atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 455,75 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Daiva Žebelienė