48ea4e3f-1052-421c-a7f1-ea331f1e3a9b · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-145-124/2013 Teisėjas E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03160-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 121.21; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 1 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4070-97/2012 pagal ieÅ¡kovo G. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „D&G kompiuteriai“ dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu, dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir neturtinės žalos priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. Ž. ieÅ¡kiniu (1–3 b. l.) ir pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo pakeitimo (15–16 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2012-04-30 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pripažinti 2012 m. balandžio 30 d.

įsakymÄ (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ir jį panaikinti, pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. Laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 11 d. su UAB „D&G kompiuteriai“ pasirašė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 25, 26 ir 30 dienomis direktorius pateikė reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo: necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ klientų, svečių, partnerių, darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidinėjimÄ , žeminimÄ ; tiesioginių pareigų ir darbo užduočių neatlikimÄ , jų atlikimÄ nekokybiÅ¡kai ir ne laiku; nerÅ«pestingÄ savo pareigų atlikimÄ - tarnybinės etikos nesilaikymÄ , bet kokio poveikio įmonės reputacijai vengimo nevykdymo. 2012-04-26 direktorius pateikė kitÄ reikalavimÄ â€“pasiaiÅ¡kinti dėl neįvykdyto mokėjimo įmonei UAB „Asbis“. 2012-04-30 gavo reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl atvykimo į įmonės patalpas 2012-04-29 ne darbo metu, neinformavus įmonės vadovo bei buvimo juose be įmonės vadovo sutikimo.

Ä®monės direktorius D. M. 2012-04-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ LR DK 235 str. 2 d. 1 p., pažeidė vidaus darbo tvarkos taisyklių 101.16 punktÄ , todėl paskyrė drausminę nuobaudÄ pagal LR DK 237 str. 3 p. – atleidimÄ iÅ¡ darbo. Darbdavio įsakyme nenurodyta kokį konkretų Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ yra padaręs ieÅ¡kovas, todėl mano, kad atleidimas iÅ¡ darbo yra tendencingas, Å¡iurkÅ¡tus susidorojimas su ieÅ¡kovu, ne kaip su darbuotoju, bet kaip su UAB „D&G kompiuteriai“ 50 proc. akcijų savininku.

Be to, skiriant drausminę nuobaudÄ , buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka - reikalaujant pasiaiÅ¡kinti nebuvo įvardinta kokias tiesiogines darbo pareigas ieÅ¡kovas pažeidė, paskutinį kartÄ nebuvo reikalauta raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį (17–20 b. l.) atsakovas UAB „D&G kompiuteriai“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo yra teisėtas, nes, papraÅ¡ius pateikti informacijÄ apie atliktÄ pavedimÄ UAB ,,Asbis“, ieÅ¡kovas įnirÅ¡o, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, stÅ«mė vadovÄ nuo darbo stalo, grasino suduoti kumščiu.

Visus Å¡iuos veiksmus ieÅ¡kovas atliko girdint paÅ¡aliniams asmenims – paÅ¡to kurjerei bei įmonės darbuotojams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu (130–134 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, panaikino atsakovo 2012-04-30 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. Ž., UAB ,,D&G kompiuteriai“ direktoriaus įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieÅ¡kovo G. Ž. atleidimo iÅ¡ darbo ir pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisė ieÅ¡kovui 1060,82 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir 2121,64 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , laikė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2009-12-11 ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti pas atsakovÄ buhalteriu, o nuo 2011-10-03 dirbo projektų vadovu, mokant jam 1050 Lt atlyginimÄ . Projektų vadovo pareiginių nuostatų 27-28 punktai numato pareigÄ laikytis tarnybinės etikos reikalavimų, nustatytų taisyklių, darbo tvarkos taisyklių, saugos ir sveikatos, prieÅ¡gaisrinės saugos bei apsaugos nuo elektros norminių aktų reikalavimų. Su Å¡iais nuostatais ieÅ¡kovas supažindintas 2011-10-03.

Darbo tvarkos taisyklių 101.16 punktas numatė, kad darbo drausmės pažeidimas yra necenzÅ«rinių žodžių vartojimas įmonės klientų, svečių, partnerių, darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidinėjimas, žeminimas. Teismas nurodė, jog tarp atsakovo direktoriaus ir ieÅ¡kovo konfliktas kilo 2012-04-24 dėl ieÅ¡kovui pavesto darbo – pinigų pervedimo UAB ,,Asbis“. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, tik pakartojo direktoriaus pavartotus necenzÅ«rinius žodžius, direktorius jį vadino psichiniu ligoniu, dėl ko jis kreipėsi pas gydytojÄ , kur jam buvo iÅ¡duota pažyma, jog jis psichiÅ¡kai sveikas.

Atsakovas tvirtino, jog pareikalavus pateikti informacijÄ , ar atliktas pavedimas UAB ,,Asbis“, direktorius buvo nustumtas nuo stalo, ieÅ¡kovas jį iÅ¡keikė, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tokiais veiksmais ieÅ¡kovas pažemino jį, pažeidė jo konstitucines teises. IÅ¡ visų įrodymų visumos teismas sprendė, jog pasakyti necenzÅ«rinius žodžius ieÅ¡kovas buvo iÅ¡provokuotas paties direktoriaus netinkamo elgesio, nors darbo tvarkos taisyklės galioja visiems. Byloje neįrodyta, jog konfliktÄ girdėjo ir paÅ¡alinis asmuo – paÅ¡to kurjerė.

IeÅ¡kovui dirbant pas atsakovÄ nuo 2009-12-11, G. Ž. nebuvo taikyta nei viena drausminė nuobauda. Teismas atsižvelgė į Å¡alių elgesį konflikto metu, todėl konstatavo, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo - paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai nepatvirtina to, jog ieÅ¡kovas yra padaręs Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , už kurį galima bÅ«tų taikyti atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pažyma dėl vidutinio darbo užmokesčio patvirtina, jog G.

Ž. vidutinis darbo užmokestis sudaro 1060,82 Lt, ieÅ¡kovas nuo 2012-05-08 pradėjo dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kur dirbo iki 2012-07-28 ir jo darbo užmokestis sudarė apie 800-898 Lt. Nuo 2012-08-08 ieÅ¡kovas dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kur jo atlyginimas yra didesnis, nei pas atsakovÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atleidimas iÅ¡ darbo sukėlė jam didžiulį stresÄ ar įtampÄ , pakenkė jo reputacijai, nes jau 2012-05-08 pradėjo dirbti kitoje darbovietėje, todėl ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas G. Ž. apeliaciniu skundu (141–143 b. l.) praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo 2012-04-30 ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iuo argumentu:

1. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiÅ¡kindamas LR DK 297 str. 4 d. normÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 1060,82 Lt už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . IÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydžiai ir laikotarpis, už kurį jie apskaičiuojami, yra nustatyti imperatyviai, todėl darbdavys ar teismas negali jų pakeisti ar sumažinti, nesant įstatyme nustatyto pagrindo. Teismų praktikos 2009 m. balandžio mėn. aktualijose LR Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad aptariamų iÅ¡mokų dydžiai ir laikotarpis yra nustatyti įstatyme, kuriame nenurodyta jokios galimybės Å¡ias iÅ¡mokas mažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L.

V. v. UAB „Žvėryno klinika", bylos Nr. 3K-3-153/2009). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (151–153 b. l.) atsakovas UAB „D&G kompiuteriai“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja LR DK 297 str. 1 ir 4 dalies praktikÄ kita linkme, t. y. jog vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ gali ir turi bÅ«ti peržiÅ«rimas ginÄÄ nagrinėjančių teismų, nes Å¡i iÅ¡moka yra ne baudinio, bet kompensacinio pobÅ«džio.

Kompensacijos dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į darbuotojui jau iÅ¡mokėtas lėšas, neatitiktų DK 297 str. 3 d. tikslų, nes reikÅ¡tų, kad kompensuojama didesniu mastu, nei darbuotojas bÅ«tų uždirbęs. Be to, apeliantas veikė prieÅ¡ greitÄ ir „ekonomiÅ¡kÄ â€œ ginčo iÅ¡sprendimÄ , kvietė į bylÄ nieko bendra neturinčius liudytojus, teikė garso įraÅ¡us, ilgai ieÅ¡kojo advokato, tikslino ieÅ¡kinį, kai to daryti visiÅ¡kai nereikėjo. Atsakovas atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad Å iaulių miesto apylinkės teismas nepagrįstai atnaujino apeliantui terminÄ skundui pateikti, nes liga, o juo labiau atstovo, nelaikytina svarbia priežastimi LR CPK 78 straipsnio prasme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinis skundas atmestinas . Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako apeliaciniame skunde keliamu klausimu dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ mažinimo (DK 297 straipsnis 4 dalis), nes apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tik vienu aspektu, t.y. kad teismas neteisingai aiÅ¡kindamas materialinės teisės normÄ (DK 297 str. 4 d.), nepagrįstai sumažino priteistinÄ iÅ¡mokÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kuriÄ Å¡i kompensacija negali bÅ«ti mažinama, atsižvelgiant tik į tai, kad ieÅ¡kovas įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gavo darbo užmokestį.

Pripažinus, kad darbuotojas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas atleistas nepagrįstai ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (darbuotojui nepageidaujant ar nesant galimybių jį grÄ Å¾inti į darbÄ ), turi bÅ«ti taikomos DK 297 straipsnio 1, 4 dalys, t. y. priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad teismas sumažino priteistinÄ iÅ¡mokÄ vien tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovas nedelsiant po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gavo darbo užmokestį.

Teismo sprendimo motyvuojančioje dalyje nurodyta, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , Å¡is imperatyvus įpareigojimas neturi bÅ«ti taikomas kategoriÅ¡kai, nes tokia kompensacija darbuotojui ir kartu sankcija darbdaviui turi bÅ«ti proporcingas ir adekvatus pažeidimo sunkumui bei darbuotojo patirtiems netekimams. Teismas atsižvelgė į teisingumo, protingumo , sÄ Å¾iningumo principus, į ieÅ¡kovo dirbto laiko ir priverstinės pravaikÅ¡tos laiko santykį, į tai, kad ieÅ¡kovas tuoj po atleidimo pradėjo dirbti ir gavo tik 250 Lt mažesnį darbo užmokestį.

Taigi teismas įvertino eilę aplinkybių. Å iuo klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs įvairiose nutartyse. Kilus tokio pobÅ«džio ginčui, pažymėtina, kad pagal DK 10 straipsnio nuostatas, DK normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į kodekso sistemÄ bei jo struktÅ«rÄ , siekiant užtikrinti kodekso vientisumÄ ir atskirų jo dalių suderinamumÄ . Kiekviena DK norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su visomis kitomis DK normomis, taip pat ir su 2 straipsnio nuostatomis, kurio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai visų darbo teisinių santykių, patenkančių į Å¡io kodekso reglamentavimo sritį, principai.

Tai yra kertiniai, tačiau ne vieninteliai darbo teisėje taikytini principai. Šiame straipsnyje neįtvirtintų principų taikymas reglamentuojant darbo santykius yra pagrįstas kituose DK straipsniuose. Be to, beveik visi DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti darbo santykių teisinio reglamentavimo principai yra ir konstituciniai principai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog visas darbo teisinių santykių reglamentavimas nukreiptas į DK 2 straipsnyje įtvirtintus principus, tai aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D.

L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010). DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinta kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ viena iÅ¡ įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad DK 297 straipsnyje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas.AiÅ¡kindamas DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ paskirtį bei esmę, kasacinis teismas nutartyse ne kartÄ yra nurodęs, kad kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D.

G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šios kompensacijos funkcija yra ne tik atlyginti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius praradimus, bet yra ir sankcija darbdaviui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K.

Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-341/2010), Å¡ie kasacinių nutarčių motyvai nepaneigia įstatyme nustatytos kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ prigimties. SÄ voka „sankcija“ Å¡iame kontekste negali bÅ«ti suprasta kaip nuobauda darbdaviui, nes, minėta, DK 297 straipsnyje nustatyta kompensacija – tai garantija darbuotojui, darbdavio materialinis suvaržymas ir pareiga mokėti tam tikrÄ darbuotojo turtinius praradimus atlyginančiÄ iÅ¡mokÄ , jei konstatuotas neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas.

Apelianto argumentai dėl Å¡ių nuostatų imperatyvumo ir negalimumo mažinti priteistinÄ kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir Å¡ios kompensacijos dydį kaip sankcijÄ darbdaviui atmestini. Taigi DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , mokėtinos neteisėtai iÅ¡ darbo atleistam darbuotojui, paskirtis – socialinė, t. y. kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atsiradusius turtinius praradimus, užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui bÅ«tinų lėšų kompensavimÄ .

IÅ¡ Å¡ios įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiÅ¡kai iÅ¡vestinas jos esminis požymis – tai yra kompensacija už praradimus, todėl ji negali bÅ«ti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lÅ«kestis“ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D.

L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Dėl to, tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnyje įtvirtintos kompensacijos dydžio atitikties jos tikslams, esmei bei bendriesiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių iÅ¡mokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ios bylos aplinkybes ir nustatydamas apeliantui priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydį, nenukrypo nuo Å¡ių principų ir įvertino visas reikÅ¡mingas ir bÅ«tinas vertinti aplinkybes. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti atsižvelgiama į neilgÄ darbo santykių pas atsakovÄ trukmę, atsižvelgė į ieÅ¡kovo dirbto laiko ir neilgÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį.

Pagrįstai atsižvelgė ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, t.y. kad apeliantas nedelsiant įsidarbino kitoje bendrovėje, kur gavo nedaug mažesnį atlyginimÄ . Å i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma atskaitos taÅ¡ku sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, tačiau ji turi bÅ«ti vertinama kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis ir yra reikÅ¡minga nustatant priteistino kompensacijos dydžio atitiktį proporcingumo principui ir jo pagrindinei funkcijai – darbuotojo praradimams kompensuoti.

Nors apeliantas nurodo, kad Å¡i aplinkybė nelemia galimybės mažinti iÅ¡mokÄ ir remiasi 2009-04-27 d. nutartimi civ. byloje Nr.3K-3-153/2009, tačiau pagal vėlesnę LAT praktikÄ Ä¯ tai turi bÅ«ti atsižvelgiama ir vertinama su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis ir Å¡iuo atveju Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga nustatant priteistinos iÅ¡mokos dydžio atitiktį proporcingumo principui. Kaip minėta, kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompensavimas turėtų bÅ«ti proporcingas nukentėjusios Å¡alies patirtiems netekimams.

Atsižvelgtina į tai, kad apeliantui buvo iÅ¡mokėta 2 mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kas irgi kompensavo ieÅ¡kovo praradimus, o atsakovui ji irgi buvo kaip sankcija už neteisėtÄ atleidimÄ . Taip pat atsižvelgtina į aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jos priežastis, t.y. kad iÅ¡ dalies teisminis nagrinėjimas užsitęsė dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, iÅ¡ karto jam nesuformulavus ieÅ¡kinio ir vėliau po kurio laiko jį patikslinus, kas prailgino teisminį procesÄ .

Atsižvelgtina į aplinkybę, kad apeliacinis skundas irgi buvo pateiktas žymiai praleidus jo terminÄ , kas didina ir priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kad darbdavio ir darbuotojo nesiejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai, įvertinus kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, siekiant užtikrinti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo bei Å¡alių pusiausvyros principų tinkamÄ taikymÄ , nevertinant skiriamos kompensacijos kaip tam tikros nuobaudos darbdaviui, taip pat įvertinus Å¡alių tarpusavio santykius darbo laikotarpiu, jog teismas konstatavo, kad bÅ«ta darbo drausmės pažeidimo, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį yra tinkamo dydžio.

Taigi atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ naujausiÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu, kur jis yra tiesiogiai nurodęs, jog, atsižvelgiant į visumÄ bylose esamų aplinkybių, kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydis gali bÅ«ti mažinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IÄ®, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. UAB „JoniÅ¡kio autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-542/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012), teismas pagrįstai sumažino Å¡iÄ kompensacijÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra Å¡ios įmonės akcininkas, turi bÅ«ti suinteresuotas, kad nenukentėtų ir kitų darbuotojų bei kreditorių interesai dėl pernelyg didelės kompensacijos iÅ¡mokėjimo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , atmestini apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad įstatyme įtvirtintos ginčo iÅ¡mokos dydis negalėjo bÅ«ti mažinamas.

Apeliantas, pateikdamas Å¡iuos argumentus, neteisingai aiÅ¡kina ankstesnę kasacinio teismo praktikÄ , neatsižvelgdamas į jos raidÄ ir vėliausius iÅ¡aiÅ¡kinimus ginčo klausimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Kadangi atsakovas nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų apeliacinėje instancijoje, atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundo, jos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė Laisvė Aleknavičienė Teisėjai Danutė Matiukienė Birutė Simonaitienė