48e589ea-6861-4dcd-93bb-b9c58d0fd6f3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1057-1123/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28469-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.2.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamajam A. A., nedalyvaujant nukentėjusiesiems V. S., B. S., dalyvaujant nukentėjusiųjų atstovui advokatui Česlovui Petroniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o bÅ«tent: jis, 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.18 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Transporter“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vakarinio aplinkkelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Ukmergės gatvės pusės link Pavilnionių gatvės, antra eismo juosta iÅ¡ trijų, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingÄ vairuojamos transporto priemonės judėjimÄ Â ir galimybę jÄ Â saugiai sustabdyti iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , dėl ko ties Pavilnionių gatvės pastatu Nr. 57E, laiku nesulėtinęs greičio ir, dėl Å¡ios priežasties, pasirinktam greičiui nesaugiu atstumu priartėjęs prie jo važiavimo krypties antra eismo juosta, ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio B.

S. vairuojamo automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, jis, laiku nesustabdęs automobilio prieš kliūtį ir jos neapvažiavęs, vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui B.

S.buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei V. S. – sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas B. S.priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 7 val. ryte, jis važiavo tėvui priklausančiu automobiliu.

Net pats negali paaiÅ¡kinti, kaip viskas įvyko, iÅ¡ karto buvo smÅ«gis ir jis matė, kaip nukentėjusiųjų automobilis atsitrenkė į kelkraÅ¡tį. Po to jis iÅ¡ karto skambino telefonu 112 ir kvietė pagalbÄ . Jis negali paaiÅ¡kinti, kaip jis nepastebėjo automobilio, nes jis žiÅ«rėjo į veidrodėlius. Tuo metu jis važiavo iÅ¡ Avižienių pusės link GariÅ«nų, apie 90 km/h greičiu. Kelyje leistinas greitis buvo 90 km/h. Atstumas, kuomet pamatė automobilį, buvo likus iki 5 metrų iki automobilio.

Automobilio jis nepamatė. Ar automobilis judėjo, ar buvo įjungti avariniai, pasakyti negali, nežino. Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad jis važiavo, bet važiavo negreitai. GalbÅ«t prieÅ¡ jį (A. A.) važiavo kitas automobilis, kuris greitai persirikiavo, ir jis (A. A.) nespėjo sureaguoti į nukentėjusiųjų automobilį. Po eismo įvykio nukentėjusiųjų sužeidimus pamatė iÅ¡kart. B. S. buvo sužeista galva, jis (A. A.) pakvietė Å¡alia buvusius statybininkus, kad Å¡ie padėtų subintuoti galvÄ , o prie V.

S. stovėjo, kol atvažiavo greitoji medicininė pagalba. Jis negali paaiÅ¡kinti, kaip įvyko autoįvykis, galbÅ«t jis galėjo ir neįvykti, jei jis (A. A.) bÅ«tų buvęs atidesnis. Jis sutinka, kad vairavimo metu jam trÅ«ko atidumo, jis per daug atsipalaidavo prie vairo, įvykio vietoje nebuvo nei sankryžos, nei Å¡viesoforo, tačiau įvyko eismo įvykis. Nežino, kaip vertinti savo elgesį, sveikatos sugrÄ Å¾inti negali. Tikrai įvertino savo elgesį. Po įvykio jis bandė skambinti nukentėjusiesiems, bet tyrėja jam nedavė kontaktų, kol vyko ikiteisminis tyrimas.

Vėliau, kai jis jau turėjo kontaktus, skambino nukentėjusiesiems kas mėnesį ir teiravosi, kaip jų sveikata. Apie nukentėjusiųjų sužalojimus jis žinojo, B. S. buvo skilusi galva, o V. S. buvo stuburo slankstelių lūžiai ir ji nebegalės vaikščioti. Jis nukentėjusiųjų atsiprašė, jokių pretenzijų jam abu nukentėjusieji neturėjo, su jais bendravo telefonu. Jis nukentėjusiesiems sakė, kad jei reikės pagalbos, gali jam visada skambinti. Dėl įvykio ir žalos pagrinde bendravo su V.

S., jai atlygino 3000 Eur sumÄ . Su B. S. kalbėjo telefonu, jo atsiprašė. Nori susitaikyti su abiem nukentėjusiÄ sias. Jo (A. A.) darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, per savaitę jis nuvažiuoja apie 5000 km Vilniuje ir užmiestyje. Jis naudojasi tėvo automobiliu, statybų objektai yra Vilniaus, Kauno rajonuose. Po avarijos jo vardu buvo padaryta pažeidimų, tačiau vairavo ne jis, tik jo vardu yra registruoti automobiliai, jis pats nusižengimų neturi. Kadangi kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kaltinamasis A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.15 val., Vilniuje, vairuodamas tėvo F. A. vardu registruotÄ automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Ukmergės plento įsuko į Vakarinį aplinkkelį ir juo važiavo Pilaitės prospekto kryptimi.

Buvo šviesus paros metas, kelio danga sausa. Važiavo apie 90-95 km/h greičiu. Netoli nusukimo į Gineitiškes, jam važiuojant savo judėjimo krypties antra eismo juosta, jis netikėtai priešais save pamatė ta pačia kryptimi lėčiau važiuojantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai tik šį automobilį pamatė, jis bandė stabdyti, tačiau jau buvo per vėlu. Netrukus jis priekine vairuojamo automobilio dalimi trenkėsi į automobilio „Toyota Yaris“ galinę dalį.

Jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡io automobilio nepastebėjo laiku, tačiau supranta, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Prisimena, kad tiesiogiai prieÅ¡ eismo įvykį jis žiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlius. Neketino manevruoti, tiesiog važiavimo metu stebėjo aplinkÄ . Paskui staiga prieÅ¡ jį atsirado automobilis „Toyota“. Mano, kad stebėdamas aplinkÄ galėjo kelias sekundes kur nors ilgiau užsižiÅ«rėti, dėl ko praleido momentÄ , kai nesaugiu atstumu priartėjo prie lėčiau važiavusio automobilio „Toyota“.

Labai gailisi dėl savo neatidumo ir dėl to kilusių pasekmių. Po eismo įvykio automobilio „Toyota“ vairuotojas ir keleivė buvo sužaloti. Jis bendrauja su nukentėjusiÄ ja V. S., žino, kad iki Naujųjų metų pastaroji bus reabilituojama. Imsis visų įmanomų priemonių, kad nukentėjusiesiems bÅ«tų atlyginta visa padaryta žala (b. l. 84-87). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio D.

B. 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.18 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu G. P., gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo vyras ir moteris, (duomenys neskelbtini) m., sÄ moningi, susitrenkė galvÄ . Atvykę nurodytu adresu, rado automobilius „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį „VW“ vairavo A.

A., automobilį „Toyota“ vairavo B. S., taip pat automobilyje buvo keleivė V. S., jie skundėsi galvos, kÅ«no skausmais. Atvykusi GMP skubiai iÅ¡sivežė B. S. ir V. S. dėl patirtų sužalojimų į RVUL. „VW“ vairuotojas A. A. buvo blaivus, kaip įvyko eismo įvykis, paaiÅ¡kinti negalėjo, teigė, kad staiga į jo eismo juostÄ iÅ¡lindo automobilis „Toyota“ ir atsitrenkė į jį (b. l. 5).  Nukentėjusysis B. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.00 val., jis vairuojamu nuosavu automobiliu „Toyota Yaris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), keliu Panevėžys-Vilnius iÅ¡ Panevėžio atvažiavo į Vilnių. Kartu su juo važiavo žmona V. S.. Vilniuje jis iÅ¡ minėto kelio nusuko į Vakarinį aplinkkelį ir važiavo link Pilaitės mikrorajono. Minėta kryptimi judėjo antra aplinkkelio eismo juosta. Važiavo apie 50 km/h greičiu, nes nusuko ne į tÄ keliÄ , kadangi jam reikėjo patekti į Antakalnio mikrorajonÄ . Dėl minėtos priežasties jis važiuodamas dairėsi ir ieÅ¡kojo vietos, kurioje galėtų iÅ¡važiuoti iÅ¡ kelio į deÅ¡inę pusę.

Dar neprivažiavus vietos, kurioje galėtų persirikiuoti į pirmÄ eismo juostÄ , jis netikėtai pajuto labai didelio stiprumo smÅ«gį. Kai atsipeikėjo, jis suvokė, kad yra paėmęs į rankÄ rankÅ¡luostį ir Å¡luosto savo kraujuojančiÄ galvÄ . Po to į įvykio vietÄ atvažiavusių medikų buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Tik vėliau suprato, kad prieÅ¡ pat įvykį jo automobilį pavijo iÅ¡ paskos greičiau važiavęs automobilis. Jis prieÅ¡ transporto priemonių susidÅ«rimÄ nei manevravo vairuojamu automobiliu, nei šį stabdė, tiesiog važiavo tiesiai.

Eismo įvykio metu buvo sužalotas. Jam išaiškinta, kad jis turi teisę dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškinį. Taip pat tuo tikslu jis kreipsis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kur buvo draustas kito įvykio dalyvio automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu draudimo bendrovė pilnai neatlygins žalos, jis civilinį ieškinį pareikš teisme (b. l. 50,51). 2021 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su jam pateiktais B.

S. medicinos dokumentais ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , kad B. S. patyrė muÅ¡tinę pakauÅ¡io žaizdÄ ir ribotÄ kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų dangalais tarp smegenų pusrutulių, taip pat krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ . Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ir gydymas užtruko ilgiau kaip 10 dienų. Sužalojimai padaryti krÅ«tinę ir galvÄ sumuÅ¡ant kietais bukais daiktais, o tai galėjo bÅ«ti padaryta aptariamo eismo įvykio metu (b. l. 33-36).

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4416/2021(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu B. S. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b. l. 25). Nukentėjusioji V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.00 val., sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo sutuoktinio B. S. vairuojamu automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie važiavo iš Panevėžio į Vilnių.

Ä®važiavus į Vilnių, jie iÅ¡ kelio pirmos eismo juostos pasuko į Vakarinį aplinkkelį, kuriame jų judėjimo krypties eismo juosta, dėl iÅ¡ deÅ¡inės atsiradusios papildomos juostos, tapo antra. Važiuojant aplinkkeliu, jie manevravo, jų važiavimo greičio tiksliau nurodyti negali, neįsidėmėjo, tačiau važiavo ne didesniu nei 90 km/h greičiu. Jie buvo abu prisisegę saugos diržais. Aplinkkeliu nuvažiavus nedidelį atstumÄ , ji netikėtai pajuto stiprų smÅ«gį į galinę automobilio dalį.

Paskui atsimena, kad įvykio vietoje jai kažkas sakė nenuleisti galvos. Po to viskas aptemo, ji atsigavo tik ligoninėje. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai buvo padaryta žala. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo draustas įvykio metu į jų automobilį atsitrenkęs automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu draudimo bendrovės lėšomis žala nebus pilnai atlyginta, ji ieškinį pareikš teisme (b. l. 40-41). 2021 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su jam pateiktais V.

S. medicinos dokumentais ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , V. S. nustatyti daugybiniai kairės pusės Å¡onkaulių (nuo III iki VIII) lūžiai su kraujo iÅ¡siliejimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, stuburo krÅ«tinės III, IV ir V slankstelių ataugų lūžiai su V slankstelio iÅ¡nirimu bei nugaros smegenų sužalojimu, blužnies plyÅ¡imas ir kraujosruvos žarnos pasaite bei kasoje, komplikavęsi Å«miu vidiniu nukraujavimu į krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo ertmes bei minkÅ¡tuosius kÅ«no audinius (Å«mi mažakraujystė) bei apatinės kÅ«no dalies paralyžius.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo įvykio metu ir dėl nugaros smegenų sužalojimo su apatinės kÅ«no dalies paralyžiumi bei blužnies plyÅ¡imu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6 ir 6.6.11 punktus (b. l. 29-32). 2021 m. rugsėjo 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, jo eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Ukmergės gatvės pusės link Pilaitės prospekto, kelio ilgio atžvilgiu – ties Pavilnionių gatvės pastatu Nr. 57E, apie 125 metrų atstumu prieÅ¡ vietÄ , kurioje kelias deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu kertasi su keliu vedančiu link Vilniaus rajono GineitiÅ¡kių kaimo.

MinėtÄ aplinkkelio eismo pusę sudaro trys apie 3,5-3,7 m pločio asfaltuotos dangos eismo juostos, kurias nuo prieÅ¡ingos krypties eismo pusės skiria apie 1 m pločio skiriamoji juosta su metaliniais atitvarais. Eismo juostų ribos atskirtos horizontaliu kelio ženklinimu – KET 3 priedo I skyriaus 1.5. punkte nurodyta „siaura brÅ«kÅ¡nine linija“ (kurios brÅ«kÅ¡niai tris kartus trumpesni už tarpus). Pirmoji eismo juosta ties aplinkkelio sankirta su keliu, vedančiu link GineitiÅ¡kių, baigiasi, t. y. toliau tęsiasi kaip minėto kelio važiuojamoji dalis.

Leistinas maksimalus greitis aptariame kelio ruože – 90 km/h. ApžiÅ«ros metu asfaltuota kelio danga buvo sausa. Vakarinio aplinkkelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Ukmergės gatvės pusės link Pilaitės prospekto, buvo rastos apie 25-30 m ilgio tikėtina įvykio metu B. S. vairuoto automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų paliktos slydimo žymės. Žymės prasidėjo antroje eismo juostoje, apie 125 m atstumu prieÅ¡ vietÄ , kurioje aplinkkelis deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu kertasi su keliu vedančiu link GineitiÅ¡kių.

ŽiÅ«rint aptariama eismo kryptimi, žymės tęsėsi iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę ir kirsdamos pirmÄ jÄ eismo juostÄ baigėsi ties deÅ¡iniuoju važiuojamosios dalies kraÅ¡tu. ŽiÅ«rint aptariama eismo kryptimi, automobilis „Toyota Yaris“ didžiÄ ja savo korpuso dalimi stovėjo pirmoje eismo juostoje, apie 7 m atstumu už vietos, kur baigėsi jo ratų slydimo žymės. Automobilio priekinė dalis, kuri iÅ¡ dalies buvo už važiuojamosios dalies ribų, buvo nukreipta prieÅ¡ eismo kryptį, t. y. link Ukmergės gatvės pusės. Eismo įvykio metu A.

A. vairuotas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo aptariamos aplinkkelio eismo pusės antroje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – tarpe tarp aukščiau nurodytų slydimo žymių pabaigos ir automobilio „Toyota Yaris“ stovėjimo vietų (b. l. 6-7, 9-10).. 2021 m. rugpjūčio 19 d. eismo įvykio vietos plane pavaizduota įvykio vieta – Vilniaus vakarinis aplinkkelis ties Pavilnionių 57E namu, pažymėta transporto priemonių „VW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio, taip pat pažymėtos padangų slydimo žymės (b. l. 8). Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos (sugadintos). Automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje dalyje (intensyvesni apgadinimai – priekinės dalies kairėje pusėje), automobilio „Toyota Yaris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) – pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo galinėje dalyje (b. l. 11-14, 17-20). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 127 punkte įtvirtinta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte įtvirtinta, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A.

A., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET 127 ir 128 punktų reikalavimų, o bÅ«tent pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingÄ vairuojamos transporto priemonės judėjimÄ Â ir galimybę jÄ Â saugiai sustabdyti iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , dėl ko, laiku nesulėtinęs greičio ir, dėl Å¡ios priežasties, pasirinktam greičiui nesaugiu atstumu priartėjęs prie jo važiavimo krypties antra eismo juosta, ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio B.

S. vairuojamo automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, jis, laiku nesustabdęs automobilio prieš kliūtį ir jos neapvažiavęs, vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam B. S. buvo nesunkiai, o nukentėjusiajai V. S. – sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas B.

S.priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtino A. A. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Apklaustas teisiamajame posėdyje, A. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, patvirtino kaltinime nurodytas jos padarymo aplinkybes, nors ir nurodė, kad negali paaiÅ¡kinti, kaip įvyko autoįvykis, tačiau sutiko, kad jis vairavimo metu jam trÅ«ko atidumo, jis per daug atsipalaidavo prie vairo, ir jei bÅ«tų buvęs atidesnis, eismo įvykio galėjo nebÅ«ti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti: nukentėjusiųjų B. S. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos bei transporto priemonių apžiÅ«ros protokolai, tarnybinis praneÅ¡imas bei kitų objektų apžiÅ«ros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad specialistas J. M. Paliulis, susipažinęs su jai pateiktais nukentėjusiųjų medicininiais dokumentais, nustatė, kad B. S. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , o nukentėjusioji V.

S. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiÄ ja A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. A. ir nukentėjusiųjų atstovas advokatas Č. Petronis pateikė praÅ¡ymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame nurodyta, kad A. A. pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo elgesio neteisina. A. A. 2022 m. balandžio 15 d. nukentėjusiajai V. S. atlygino, kaip ir buvo sutarta, 3000 Eur neturtinę žalÄ , ir V. S. pretenzijų neturi ir ateityje neturės. A. A. atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Taip pat A.

A. 2022 m. gegužės 16 d. nukentėjusiajam B. S. atlygino, kaip ir buvo sutarta 1000 Eur neturtinę žalÄ ir B. S. pretenzijų neturi ir ateityje neturės. A. A. atsiprašė nukentėjusiojo, jis A. A. atleido. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjai praÅ¡o A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 134, 139). Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Č. Petronis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusieji sutiko susitaikyti, praÅ¡ymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra patvirtinti jų paraÅ¡ais.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Nukentėjusieji, nors ir nedalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau teismui pateiktuose praÅ¡ymuose dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodė, kad sutinka susitaikyti su kaltinamuoju, taip pat kad kaltinamasis jiems atlygino neturtinę žalÄ ir pretenzijų jam neturi. Teismui, tiesiogiai iÅ¡klausius kaltinamojo ir nukentėjusiųjų atstovo pozicijas, ir įvertinusiam byloje pateiktų kaltinamojo ir nukentėjusiųjų pasiraÅ¡ytų praÅ¡ymų turinį, nekyla abejonių, kad kaltinamasis A.

A. susitaikė su abiem nukentėjusiaisiais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. A. anksčiau nebuvo teistas, yra baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkaus pobÅ«džio KET pažeidimus. Kaltinamasis yra vedęs, auginantis (duomenys neskelbtini) vaikus, Å¡iuo metu nedirbantis, bet anksčiau įvairiais laikotarpiais vykdė individualiÄ veiklÄ . Pažymėtina, kad Å¡iame nuosprendyje aptariama nusikalstama veika yra neatsargaus pobÅ«džio, už Å¡iurkščius KET pažeidimus kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad Å¡iuo atveju yra pagrindo manyti, kad A. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tokiai pozicijai pritarė ir prokuroras, kuris palaikė kaltinamojo praÅ¡ymÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamÄ jį A.

A. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis A. A. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad A. A. padarė neatsargų nusikaltimÄ , jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Kaltinamasis anksčiau nebaustas už Å¡iurkščius KET pažeidimus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra tikslinga skirti A.

A. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais B. S. ir V. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. A., kad: Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aušra Ragelienė