48e50bf8-eb44-4878-8c8e-b06ccd0dfca2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-408-1018/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18651-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2016 m. vasario 22 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J.,institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui D.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 433 straipsnį, n u s t a t ė : D. J., bÅ«damas UAB „Abrava“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., adresu Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nes, neturint įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijos teikti ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, neteisėtai teikė ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo reikalavimų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-986 „Dėl Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“, 2 punktÄ , tuo padarant administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 433 straipsnyje.D.

J. teismo posėdžio metu su pažeidimu nesutiko, paaiÅ¡kindamas, kad iÅ¡ pradžių ne visiÅ¡kai suprato, todėl su pažeidimu sutiko. Nors kontrolės ataskaitÄ gavo, tačiau irgi neskundė, nes neturėjo patirties. Mano, kad nebuvo teikiamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Tas veiksmas, kurį atliko R. J., yra atliekamas visose optikose. Tai, kad R. J. parinko akinius, nėra sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas. Nors keitėsi R. J. pareigų pavadinimas, bet visi veiksmai yra atliekami tokie pat, kaip ir visose optikose, t. y. ji ir toliau dirba tÄ patį darbÄ .

Jo darbuotojai parinkdavo akinius, kaip tai daro optometrininkai. Å iaulių universitetas rengia optometrininkus, kurie dirba visose optikose, todėl nesupranta, kodėl tai nėra stabdoma. Jeigu teismas nuspręstų, jog jis yra kaltas, atsižvelgiant į tai, kad tai liečia visos Lietuvos optometrijÄ , prašė kreiptis teismÄ Ä¯ institucijų, kurios susiję su analogiÅ¡kų pažeidimų padarymu (analogiÅ¡kais pažeidimais), vadovus, kad bÅ«tų stabdomi tokie pažeidimai ir kitose optikose, kreiptis ir į Å iaulių universitetÄ , kad bÅ«tų įvertintas potencialių nusikaltėlių ruoÅ¡imas.

Liudytoja apklausta R. J. parodė, kad dirba UAB „Abrava“. Ji yra gydytoja –oftalmologė ir buvo priimta dirbti akinių rinkimui optikoje. Jos iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis medicininis. Negalėjo pasakyti, kaip jos pareigos buvo numatytos darbo sutartyje. Ji klientams teikdavo korekcijos priemonių parinkimÄ , t. y. parinkdavo akinius ir kontaktinius lęšius. Po 2015 m. gruodžio mėn. jos darbo pobÅ«dis įmonėje (UAB „Abrava“) nesikeitė, darbo sutartis, mano, kad irgi nesikeitė. Optometrininkas irgi parenka akinius, tačiau šį darbÄ dirba okulistas.

Oftalmologas ir okulistas yra tas pats. Optometrininkas yra menkesnės apimties darbas, nes gydytojas gali daugiau daryti. Å iauliuose dabar yra mokomi optometristai ir jie nėra medikai (gydytojai). Patvirtino, kad ji tikrindavo regėjimÄ , nustatinėdavo regėjimo aÅ¡trumÄ ir jį (regėjimÄ ) koreguodavo. Ji patikrina, kaip žmogus mato (akies laužiamoji galia nustatoma), ir pagal prietaisÄ parenka akinius. Tam reikia specialaus iÅ¡silavinimo. Ji iÅ¡raÅ¡inėdavo akinių receptus (akiniams ir kontaktiniams lęšiams) kaip gydytoja.

Gydytojas turi gydyti, o ji optikoje negydo. Tai tik dalis to, kÄ gali gydytojas, kÄ ji daro optikoje. Parinkus akinius, paslaugos baigdavosi. Jei netikdavo, klientas turėdavo eiti pas savo daktarÄ Ä¯ poliklinikÄ .LR ATPK 433 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtÄ vertimÄ si sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. D. J. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 433 straipsnyje, įrodo byloje esančių įrodymų visuma.IÅ¡ D.

J. iÅ¡sakytų paaiÅ¡kinimų matyti, kad asmuo nesutinka su jam pareikÅ¡to pažeidimo padarymu iÅ¡ esmės dėl to, jog mano, kad jo įmonėje nebuvo teikiamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Visgi su tuo sutikti nėra pagrindo. Sveikatos priežiÅ«ros paslaugos sÄ voka apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – Sveikatos sistemos įstatymas) 2 straipsnio 6 punkte bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.725 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 punktÄ asmens sveikatos priežiÅ«ra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems keliÄ , padėti atgauti ir sustiprinti sveikatÄ .

LR CK 6.725 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog sÄ voka „asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos“ reiÅ¡kia veiklÄ , įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį iÅ¡gydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos bÅ«klę. IÅ¡ iÅ¡dėstytų nuostatų darytina iÅ¡vada, kad sveikatos priežiÅ«ros paslauga yra pakankamai plati ir savo turiniu gali bÅ«ti skirtinga veikla, nebÅ«tinai susijusi su asmens tiesioginiu gydymu, t. y. gali bÅ«ti ir tokia veikla, kuria siekiama tik įvertinti asmens sveikatos bÅ«klę (LR CK 6.275 str. 2 d.).

Atitinkamai ir nustatant asmens regėjimÄ , atliekant regėjimo korekcijÄ , parenkant reikiamus akinius ar kontaktinius lęšius, jau yra teikiama asmens sveikatos priežiÅ«ros paslauga.Nagrinėjamu atveju bylos duomenys įrodo, kad UAB „Abrava“, neturėdama įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijos, teikė licencijuojamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, o bÅ«tent teikė ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. IÅ¡ byloje pateiktų 2014 m. vasario 5 d. ir 2014 m. vasario 6 d. darbo sutarčių Nr. 5 ir Nr. 9, pasiraÅ¡ytų tarp UAB „Abrava“, atstovaujamos direktoriaus D.

J., ir R. J. bei R. Š., matyti, kad R. J. ir R. Š. buvo įdarbintos gydytojomis-oftalmologėmis (regėjimo korekcijai), o, teikiant ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtina licencija (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 6 p., 16 str. 2 d.; Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 str. 2 p.; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-986 „Dėl oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 2 p.), kurios UAB „Abrava“ neturėjo.

D. J. pozicija, jog tokios paslaugos nebuvo teikiamos, gydytojos buvo įdarbintos kaip optometrininkės, tačiau tik dėl prestižo jas nurodant kaip oftalmologes, niekuo neįrodyta. PrieÅ¡ingai, tokiÄ pozicijÄ paneigia ir darbo sutarčių turinys bei pačios R. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Darbo sutartyse, kurių 1.3 punkte numatyta, jog turi bÅ«ti nurodytos „tikslios darbo funkcijos, t. y . profesijos, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija“, buvo įraÅ¡yta, kad darbuotojos įdarbinamos dirbti gydytojomis - oftalmologėmis (regėjimo korekcijai).

Kaip paaiÅ¡kino ir pati R. J., ji yra gydytoja-oftalmologė, todėl, atsižvelgiant į tai bei darbo sutartyse numatytas jos darbo funkcijas, pagrindo manyti, kad ji buvo įdarbinta dirbti kitokį darbÄ (ne gydytoja - oftalmologe), nei jos turima aukÅ¡ta profesinė kvalifikacija bei kompetencija, nėra pagrindo. Tuo labiau ir iÅ¡ to, jog gydytoja R. J. iÅ¡raÅ¡inėjo receptus akiniams, ji, kaip paaiÅ¡kino, tikrindavo, kaip žmogus mato, nustatant ir akies laužiamÄ jÄ galiÄ , atlikdavo regėjimo korekcijÄ , pagal prietaisÄ parinkdavo akinius ar lęšius, akivaizdu, kad buvo teikiamos ambulatorinės oftalmologijos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, nes paminėti veiksmai apima iÅ¡imtinai gydytojo oftalmologo profesinę kvalifikacijÄ bei kompetencijÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d.

įsakymo Nr. V-986 „Dėl oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 10 p., 14 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip nurodyta 2013 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. (10.1.1.1.-221)-10-6728, oftalmologijos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos neapima optometrijos specialisto teikiamų paslaugų, nes optometrija nėra nei sudėtinė oftalmologijos dalis, nei išskirta kaip atskira licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga.

Be to, optometrininko ar optometrijos specialisto profesija nepriskiriama asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistams, todėl nebÅ«damas asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistu, optometrininkas neturi teisės teikti jokių asmens sveikatos priežiÅ«ros, kartu ir oftalmologijos, paslaugų, juo labiau diagnozuoti ligas ir skirti gydymÄ , nes asmens sveikatos bÅ«klės tikrinimas, ligų profilaktika, diagnozavimas ir ligonių gydymas yra medicinos praktika, o ja verstis turi teisę tik gydytojas, turintis medicinos praktikos licencijÄ , ir tik sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, turinčioje licencijÄ teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.IÅ¡dėstyti ir iÅ¡tirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

J., bÅ«damas UAB „Abrava“ direktoriumi, neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nes, nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, neteisėtai teikė ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 433 straipsnį.Padarius administracinį teisės pažeidimÄ , skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).LR ATPK 433 straipsnyje numatyta, kad neteisėtas vertimasis sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos užtraukia baudÄ nuo penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų.Nors iÅ¡ pradžių D.

J. su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis pakeitė pozicijÄ , t. y. ginčijo pažeidimÄ , todėl jo ankstesnis prisipažinimas ir gailėjimasis nelaikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31 str.). Nenustatyta ir D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR ATPK 32 str.).Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 straipsnis), teismas įvertina tai, kad nenustatyta D.

J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudÄ , įvertintinas ir padaryto pažeidimo pobÅ«dis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo pažeistos asmens sveikatos priežiÅ«ros taisyklės), pažeidimo laikotarpis, pažeidėjo asmenybė (nebaustas administracine tvarka, duomenų apie teistumÄ byloje nėra, dirbantis). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad patikrinimo metu D. J. bendradarbiavo su tarnybos pareigÅ«nais, laiku pateikė dokumentus.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti D. J. paskyrus minimalaus dydžio baudÄ , numatytÄ LR ATPK 433 straipsnio sankcijoje, todėl jam skiriama 579 Eur bauda.Nors LR ATPK 290 straipsnis numato, jog bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas), nustatęs priežastis ir sÄ lygas, padėjusias padaryti administracinius teisės pažeidimus, pateikia įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigÅ«nams pasiÅ«lymus imtis priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alintos tos priežastys ir sÄ lygos, tačiau nagrinėjamu atveju, manytina, kad pažeidimÄ lėmė asmens teisės aktų nežinojimas, todėl tenkinti asmens praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi su pasiÅ«lymu į institucijų vadovus, Å iaulių universitetÄ nėra jokio pagrindo.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 433 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : D. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 433 straipsnyje, ir paskirti jam 579 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų) dydžio baudÄ .Bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos (LR ATPK 313 str.).

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800;

LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.). Mokant paskirtÄ baudÄ , mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį Å¡io nutarimo virÅ¡uje, ir įmokos kodÄ (1001).Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                           Jurgita Petrauskienė