48e18df3-91ed-46e5-b175-e413a81a0231 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-765-230/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15544-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.;7; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dorilita“ ieÅ¡kinį atsakovams D. K. ir A. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. Å .. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Dorilita“ ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 10 115,84 Eur žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ atsakovo D.

K. 2282,99 Eur žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi UAB „Dorilita“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Laikotarpyje nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. įmonei vadovavo atsakovas A. P., o laikotarpyje nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki 2010 m. vasario 25 d. vadovo pareigas ėjo atsakovas D.

K.. IeÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti tik 2007 metais, įmonės įsipareigojimai tuo metu jau ženkliai virÅ¡ijo pusę įmonės turto vertės, taigi įmonė buvo nemoki. Atsakovai, bÅ«dami įmonės direktoriais, disponavo duomenimis apie jos finansinę padėtį, žinojo, kad įmonė yra nemoki ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, neinformavo kreditorių apie sunkiÄ Ä¯monės padėtį bei prisiėmė naujus įsipareigojimus.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ administratoriui nebuvo perduotas turtas ir dokumentai. Atsakovai nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai, buvo nesÄ Å¾iningi bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, nepateisinamai delsė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors įmonė jau buvo nemoki, ir nepagrįstai didino įsiskolinimus kreditoriams. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryÅ¡ys, jų kaltė preziumuojama, todėl atsakovai privalo atlyginti bendrovei ir jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ .

2. Atsakovas A. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. perėmė direktoriaus pareigas iÅ¡ O. K. ir pradėjo vadovauti BUAB „Dorilita“. Ä®monė 2007 metais turėjo įsiskolinimų Sodrai, tačiau ji vykdė veiklÄ , joje dirbo darbuotojai, jiems buvo mokami atlyginimai bei mokesčiai valstybei, todėl nesutinka, kad įmonė buvo nemoki. Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. balansÄ bendrovė iÅ¡ viso turėjo 28 858 Lt turto, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 23 510 Lt.

IÅ¡ Å¡ių balanso duomenų nėra aiÅ¡ku, ar įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai yra pradelsti, ar ne, todėl perimant bendrovės valdymÄ atsakovas neturėjo duomenų, kad bendrovė bÅ«tų nemokumo bÅ«senoje. Be to, atsakovas perėmė įmonės valdymÄ jau esant parengtiems finansinės atskaitomybės dokumentams ir nebuvo informuotas, kuriÄ dalį per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai. Valstybinė mokesčių inspekcija laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. atliko du operatyvinius ieÅ¡kovės patikrinimus ir nenustatė, kad įmonė nemoki.

Atsakovas, perėmęs įmonės veiklÄ , elgėsi rÅ«pestingai, stengėsi, kad įmonė gautų pelno, vykdytų įsipareigojimus ir jos veikla bÅ«tų finansiÅ¡kai sėkminga, todėl negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu pareigÄ kreiptis su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes nesuprato, kad įmonės bÅ«klė tokia bloga, jog jos atžvilgiu turėtų bÅ«ti keliama bankroto byla. IeÅ¡kovė neįrodė, kad iÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti 10 115,84 Eur dydžio žala susidarė jo vadovavimo laikotarpiu.

3. Atsakovas D. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. įsigijo ieÅ¡kovės akcijas bei perėmė visÄ Ä¯monės materialų, nematerialų turtÄ bei dokumentus iÅ¡ A. P., o vėliau įmonės akcijas pardavė A. Å . ir perdavė jam visus įmonės dokumentus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Dorilita“ iÅ¡ atsakovo A. P. 10 115,84 Eur žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o iÅ¡ atsakovo D.

K. 2 282,99 Eur žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo A. P. 303 Eur žyminį mokestį bei 44,65 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, o iÅ¡ atsakovo D. K. 68 Eur žyminį mokestį bei 7,27 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. vadovavo A. P., nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki 2010 m. vasario 25 d. – D. K., nuo 2010 m. vasario 25 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo – A. Å .. Nors 2007 metų balansas patvirtina, kad tais metais UAB „Dorilita“ turėjo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 23 510 Lt, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokiÄ dalį sudarė pradelsti įsipareigojimai. 2008 m. liepos 30 d. ir 2009 m. vasario 21 d.

VMI operatyvių patikrinimų aktai patvirtina, kad tuo metu, kai vadovavo A. P., bendrovė dar vykdė veiklÄ , dirbo 9 darbuotojai, buvo priiminėjami užsakymai durų gamybai. Ä®monė turėjo savo sÄ skaitÄ banke, joje vyko pinigų judėjimas. Pagal sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ 2008 m. birželio mėn. pirktų prekių suma buvo 51 765 Lt. 2007 m. sausio 18 d. ir 2008 m. birželio 1 d. su UAB „Prekybos miestelis Urmas“ buvo sudarytos patalpų nuomos sutartys, 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis su UAB „Emlita“.

Remiantis 2009 m. vasario 26 d. VMI patikrinimo pažyma, 2008 m. gruodį bendrovė turėjo 110 508 Lt pajamų, 2009 m. sausio mėnesį – 54 470 Lt, o 2009 m. vasario mėnesį – 9 515 Lt. Taigi iki 2009 metų sausio mėn. įmonė dar veikė ir gaudavo pakankamai pajamų, tačiau nuo 2009 metų pradžios pajamos ėmė labai stipriai mažėti. Būtent tuo metu ir susidarė įsiskolinimai kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje. Kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga, patvirtina ir tai, kad ieškovės direktorius D.

K. 2009 m. rugpjūčio 3 d. įmonės vardu paėmė 250 000 Lt paskolÄ , tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kam paskola buvo panaudota. Å i paskola neiÅ¡gelbėjo įmonės nuo bankroto, nepagerino jos finansinės bÅ«klės ir neužtikrino įmonės tolimesnės veiklos tęstinumo. Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad UAB „Dorilita“ tapo nemokia nuo 2009 metų sausio mėn.

6. Kadangi byloje yra tik 2007 metų įmonės balansas, jame esančių skolinių įsipareigojimų dydžio nėra galimybės palyginti su vėlesniais metais ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentu buvusiais įmonės įsipareigojimais ir nustatyti jų skirtumÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas žalÄ skaičiavo nustatydamas, kokie skoliniai įsipareigojimai, esant įmonei nemokiai nuo 2009 m. sausio 1 d., atsirado kiekvieno vadovo vadovavimo laikotarpiu. Atsakovo A. P. vadovavimo laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. atsirado 6 344,80 Eur skola VSDFV Kauno skyriui, 2009 m. vasario 12 d. atsirado 2,17 Eur skola VMI ir 2009 m. sausio 28 d. atsirado 3 768,87 Eur skola IÄ® M.

J. įmonei, todėl iÅ¡ atsakovo A. P. priteistina 10 115,84 Eur žala. Atsakovo D. K. vadovavimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki 2010 m. vasario 25 d. susidarė 2 282,99 Eur skola VSDFV Kauno skyriui. Atsakovas žalos ir jos dydžio neginčijo, todėl iÅ¡ jo priteistina 2 282,99 Eur žala. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė nemokumo bÅ«senÄ atitiko nuo 2009 m. sausio 1 d., Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grįsdamas argumentais, kad nuo 2009 m. sausio mėn. bendrovės pajamos ėmė stipriai mažėti. Teismas tik nustatė, kada atsirado kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje ir Å¡ių duomenų pagrindu nusprendė, jog įmonė nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo nemokumo bÅ«senoje. Tačiau koks bendrovės turtas ir įsipareigojimai buvo 2009 m. sausio 1 d. ir ar jie atitiko nemokumo bÅ«senÄ byloje nenustatyta. 1.2.

Teismo iÅ¡vada apie bendrovės nemokumÄ nuo 2009 m. sausio 1 d. neatitinka byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – 2009 m. vasario 21 d. VMI operatyvaus patikrinimo akto, kuriame užfiksuota, kad buvo tikrinami bendrovės veiklos dokumentai, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pagal bendrovės darbo laiko grafikÄ tuo metu bendrovėje dirbo 15 darbuotojų, 2009 m. vasario 26 d. atsakovas VMI pateikė reikalautus dokumentus bei paaiÅ¡kinimÄ dėl esamos įmonės finansinės padėties, tačiau VMI nenurodė, kad bendrovė yra nemokumo bÅ«senoje ir kad atsakovui gresia administracinė atsakomybė dėl neįvykdytos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 1.3.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų apie bendrovės finansinę bÅ«klę 2009 metais, apsiribojo tik konstatavimu, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartimi bendrovei buvo suteikta 250 000 Lt paskola, tačiau nėra aiÅ¡ku, kam ji buvo panaudota. Tokios paskolos suteikimui turėjo bÅ«ti vertinama bendrovės finansinė bÅ«sena. Akivaizdu, kad bendrovei esant nemokumo bÅ«senoje jokia paskola nebÅ«tų buvus suteikta. Tai patvirtina ir prieÅ¡ paskolos suteikimÄ 2009 m. liepos 16 d. rengta UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaita, kurioje buvo duomenys tik apie 3 nepadengtus skolinius įsipareigojimus (paskutinė skolos data 2009 m. kovo 1 d.) bei 9 padengtus įsiskolinimus, kurių paskutinis apmokėtas 2009 m. balandžio 23 d., t. y. paskutinę atsakovo darbo dienÄ . 1.4.

Padarydamas iÅ¡vadÄ apie bendrovės nemokumo pradžiÄ , teismas nepagrįstai sutapatino nemokumo bÅ«senÄ su sužinojimo apie bendrovės nemokumÄ momentu. Apie bendrovės nemokumÄ 2009 metais objektyviai buvo įmanoma sužinoti tik parengus finansinių ataskaitų rinkinį, kuris iki 2010 m. balandžio mėn. pabaigos turėjo bÅ«ti teikiamas tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Nesant tokių duomenų, atsakovas vadovavosi įprastine verslo praktika, kad prekybos apimtys svyruoja, tačiau bendrovės metiniai rezultatai yra pelningi. 1.5.

Teismas nepagrįstai sutapatino kreditoriams padarytos žalos dydį su visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, patvirtinta bankroto byloje, ir nepagrįstai bendrovei padaryta žala pripažino tuos skolinius įsipareigojimus, kurie atsirado iki įmonės nemokumo bÅ«senos, t. y. atsakovas buvo pripažintas atsakingu už susidariusiÄ skolos dalį VSDFV Kauno skyriui dėl 2008 m. gruodžio 15 d. priskaitytų ir pradelstų 1 660,28 Lt (480,85 Eur) dydžio įmokų, taip pat nevertino aplinkybių, jog su kreditoriumi M.

J. įmone pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MJS 200820469 pradelsta atsiskaityti 7 868,90 Lt (2 278,99 Eur) nuo 2008 m. gruodžio 13 d., kai bendrovė, teismo vertinimu, dar nebuvo nemoki. 1.6. Net jei bendrovė bÅ«tų pripažintina nemokia nuo 2009 m. sausio 1 d., o atsakovas bÅ«tų pripažintas žinojusiu apie bendrovės nemokumÄ , atsakovas nebÅ«tų laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus, jeigu į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų kreipęsis per 45 dienas, t. y. iki 2009 m. vasario 17 d.

Atitinkamai 2009 m. sausio 15 d. susidaręs 5 100,26 Lt (1 477,14 Eur) dydžio ir 2009 m. vasario 17 d. susidaręs 4 421,79 Lt (1 280,64 Eur) pradelstas įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui bei 2009 m. sausio 11 d. susidaręs 3 879,16 Lt (1 123,48 Eur) įsiskolinimas M. J. įmonei pagal 2008 m. gruodžio 12 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MJS 200820512 ir 2009 m. sausio 15 d. susidaręs 378,90 Lt (109,74 Eur) įsiskolinimas pagal 2008 m. gruodžio 16 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MJS 200813109 negalėtų bÅ«ti pripažįstamas atsakovo padaryta žala bendrovei.

8. IeÅ¡kovė BUAB „Dorilita“ atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, duomenų, kad įmonė kokiu nors veiklos laikotarpiu bÅ«tų buvusi moki, nėra, finansinės atskaitomybės dokumentų įmonės vadovai neteikė, todėl, darytina iÅ¡vada, kad įmonė visu savo veiklos laikotarpiu neturėjo jokio turto. 2.2. Aplinkybė, kad įmonei buvo suteikta 250 000 Lt paskola pagrindžia argumentus, jog įmonė turėjo finansinių sunkumų.

Byloje nėra duomenų, kad suteikiant paskolÄ buvo reikalauta įmonės gerÄ finansinę padėtį įrodančių dokumentų. Be to, Å¡i paskola buvo suteikta laidavus trečiajam asmeniui (kitai įmonei), todėl tikėtina, kad tik dėl to Å¡i paskola ir buvo suteikta. Paskola buvo gauta, tačiau neaiÅ¡ku, kokiais tikslais ji buvo panaudota. 2.3. Žalos dydis paskaičiuotas už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas turėjo sužinoti apie įmonės nemokumÄ ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos, t. y. 2008 m. gegužės 16 d. iki vadovavimo įmonei pabaigos, t. y. 2009 m. balandžio 23 d. 2.4.

Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, o 40 dienų terminas nustatytas tokiu atveju, jeigu vadovas bÅ«tų ėmęsis kažkokių priemonių mokumui atstatyti. Å iuo atveju duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atlikęs įstatyme numatytus veiksmus, nėra, todėl jis turėjo nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei per 5 dienas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad vadovas, bendrovei tapus nemokia, savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

11. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi UAB „Dorilita“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. įmonės vadovu buvo A. P., iÅ¡ kurio BUAB „Dorilita“ administratorius prašė priteisti 10 115,84 Eur žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei, nors iÅ¡ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso buvo matyti, kad įmonė jau yra nemoki. Vadovui neatlikus įstatyme numatytos pareigos atsirado nauji kreditorių reikalavimai, kurie buvo patvirtinti bankroto byloje.

12. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį Å¡io atsakovo (A. P.) atžvilgiu tenkino, pastarasis nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dėl įmonės nemokumo momento nustatymo, teigia, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo moki, vykdė pelningÄ veiklÄ , taip pat, jo manymu, netinkamai nustatytas žalos dydis. Dėl atsakovo A. P. civilinės atsakomybės 13. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo A. P. vadovavimo UAB „Dorilita“ laikotarpio, įmonės vadovu jis buvo nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. balandžio 23 d., todėl ginčo iÅ¡sprendimui svarbÅ«s tam tikri faktai, susiję su vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymu bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu.

14. Atsakovas A. P. apeliaciniame skunde neginčija įmonės vadovo Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnyje įtvirtintos pareigos esant tam tikroms sÄ lygoms pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu Ä®BÄ® galiojusios redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

15. Ä®monės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymÄ nustatyta Å¡i pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas.

Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad įmonė tapo nemokia nuo 2009 m. sausio mėn. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad nėra galimybės remtis 2007 m. balanso duomenimis, kadangi nebuvo pateikti įrodymai, kokia mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalis buvo pradelsti įsipareigojimai, o pagal VMI operatyvių patikrinimų, kurie buvo atlikti 2008 m. liepos 30 d. ir 2009 m. vasario 23 d., duomenis tik nuo 2009 m. sausio mėn. labai stipriai pradėjo mažėti pajamos ir bÅ«tent tuo metu susidarė įsiskolinimai kreditoriams, kurie ir buvo patvirtinti bankroto byloje. Atsakovas nesutinka, kad įmonės finansinė padėtis 2009 m. sausio 1 d. atitiko nemokumo bÅ«senÄ , kadangi nėra nustatyta, koks tuo metu buvo bendrovės turtas ir kokio dydžio buvo pradelsti įsipareigojimai.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ apie atsakovo A. P., kaip bendrovės vadovo, pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimo momentÄ , netinkamai įvertino įrodymus. Tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog įmonė tapo nemoki ir vadovas įgijo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina įvertinti bendrÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę ir nepakanka nustatyti vien faktÄ , kad tam tikru laikotarpiu bendrovės pajamos ženkliai sumažėjo, į kÄ atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VMI 2008 m. liepos 30 d. ir 2009 m. vasario 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (t. 1, b. l. 125-137) pačios savaime nepatvirtina nei bendrovės mokumo, nei jos nemokumo, kadangi tokių patikrinimų tikslas nebuvo mokumo ar nemokumo aplinkybių nustatymas. Todėl apeliantas nepagrįstai, remdamasis šiomis patikrinimo pažymomis, teigia, jog jos patvirtina, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo moki. Patikrinimo pažymos šiuo atveju patvirtina tik tam tikrus įmonės veiklos aspektus, nustatytus patikrinimų metu, tačiau neteikia jokių tiesioginių duomenų dėl įmonės mokumo ar jos nemokumo.

18. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , administratoriui nebuvo perduotas joks bendrovės turtas ir dokumentai, t. y. buvę įmonės vadovai nesudarė prielaidų administratoriui vertinti bendrovės Å«kinę finansinę veiklÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra pagrindas remtis vieninteliu bendrovės tuometinę finansinę bÅ«klę patvirtinančiu raÅ¡ytiniu įrodymu – UAB „Dorilita“ 2008 m. gegužės 6 d. sudarytu ir nustatyta tvarka pateiktu įmonės 2007 m. gruodžio 31 d. balansu (t. 1, b. l. 31).

Kadangi balansas, nors ir sudarytas bei pateiktas kito vadovo (O. K.) ir prieÅ¡ tampant bendrovės vadovu atsakovui A. P., jo duomenys neabejotinai turėjo bÅ«ti žinomi iÅ¡ karto po jo pateikimo ir vadovu tapusiam A. P.. Å io nustatyta tvarka pateikto balanso duomenys, atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, kad administratoriui nebuvo perduotas joks turtas ir dokumentai, laikytini pakankamu įrodymu bendrovės nemokumo aplinkybei patvirtinti. Ä®monėje tuo metu buvo apskaityta 28 858 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 23 510 Lt dydžio.

Nors dėl administratoriui neperduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokia įsipareigojimų dalis, atsakovui A. P. tapus vadovu, jau buvo pradelsta, tačiau įvertinus tai, kad balanse nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (trumpalaikiai įsipareigojimai – 23 510 Lt) buvo beveik tokio pat dydžio, kaip ir apskaitytas turtas (28 858 Lt), o apskaitytÄ turtÄ didžiÄ ja dalimis sudarė tik trumpalaikis turtas (27 594 Lt), kurio realumas (t. y. galimybė jį gauti) taip pat nėra patvirtintas ir įrodytas, taip pat atsižvelgus į tai, kad A.

P. vadovavimo laikotarpiu atsirado ir naujų kreditorių, leidžia spręsti, kad įmonė tuo metu jau buvo nemoki. Tai, kad ir po A. P. atleidimo iÅ¡ darbo toliau vyko akcininkų ir vadovų kaita, vėliau nebuvo teikiamos finansinės atskaitomybės, nevedama ir neperduota buhalterinė apskaita, o 2016 m. gegužės 19 d. iÅ¡kelta bankroto byla, patvirtina iÅ¡vados dėl įmonės nemokumo, kuris atsirado nuo 2008 m. sausio 1 d., o atsakovui A. P. turėjo bÅ«ti žinomas pradėjus vadovauti įmonei, pagrįstumÄ .

BÅ«tent 2007 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad atsakovas A. P. perėmė jau nemokiÄ Ä¯monę, todėl privalėjo vykdyti Ä®BÄ® numatytÄ pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

19. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad byloje pateikti įrodymai apie tai, jog UAB „Dorilita“ 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo suteikta 250 000 Lt paskola (t. 2, b. l. 56-58) neva patvirtina gerÄ A. P. vadovavimo laikotarpiu buvusiÄ Ä¯monės turtinę padėtį. Paskola buvo suteikta kito vadovo A. K. vadovavimo laikotarpiu, byloje nėra jokių duomenų, kad suteikiant paskolÄ buvo tikrinama paskolos gavėjos UAB „Dorilita“ finansinė padėtis ir galimybės grÄ Å¾inti didelės vertės kreditÄ , atvirkščiai, paskolos davėjo UAB „Lizardas“ pateiktame ieÅ¡kinyje (t. 2, b. l. 52-55) buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, nurodyta, kad paskolos suteikimo metu UAB „Dorilita“ finansinė padėtis buvo sunki, o UAB „Lizardas“ vadovas (R.

D.) suteikdamas paskolÄ nevertino paskolos gavėjos UAB „Dorilita“ finansinės padėties, nors pastaroji tuo metu neteikė VÄ® Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų. Byloje pateikta „Creditinfo Lietuva“ 2009-07-16 ataskaita apie UAB „Dorilita“ (t. 2, b. l. 63-66) gauta prisijungus UAB „Sintras“ darbuotojai, todėl nepatvirtina aplinkybės, kad UAB Lizardas“ suteikiant paskolÄ UAB „Dorilita“ buvo tikrinama pastarosios finansinė padėtis, be to, Å¡i ataskaita nepatvirtina ir to, kad tuo metu UAB „Dorilita“ finansinė padėtis buvo gera, kadangi joje nurodyta, jog nėra finansinės ataskaitos, o nurodyti fragmentiÅ¡ki duomenys apie skolų skaičių (3 skolas) ir padengtas skolas (9 skolas) yra nepakankami padaryti iÅ¡vadÄ dėl įmonės mokumo.

20. Taigi teisėjų kolegija, nors ir sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „Dorilita“ tapo nemokia nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau įvertinusi įrodymus sprendžia, kad įmonė tapo nemokia nuo 2008 m. sausio 1 d., o atsakovui tai tapo žinoma, pradėjus vadovauti įmonei nuo 2008 m. gegužės 16 d.

21. Žala dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimo pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali bÅ«ti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, – mažesnis už jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

22. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. P. padarytos žalos dydį nustatė, remdamasis jo vadovavimo laikotarpiu atsiradusių naujų kreditorių reikalavimų dydžiu, kurie patvirtinti bankroto byloje ir kurių patenkinti bendrovei neturint jokio turto nėra galimybės. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė kitÄ Ä¯monės nemokumo momentÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai dėl kreditorių reikalavimų dydžio, siejami su kitokia pirmosios instancijos teismo nustatyta nemokumo pradžia, neturi reikÅ¡mės. Nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriaus 6 344,80 Eur skola susidarė nuo 2008-12-15 iki 2009-04-23, VMI prie LR FM 2,17 Eur skola nuo 2009-02-12, IÄ® M.

J. įmonės 3 768,87 Eur skola 2008-12-13–2009-01-15 laikotarpiu, t. y. Å¡ios skolos atsirado atsakovo A. P. vadovavimo UAB „Dorilita“ laikotarpiu po to, kai jis jau buvo neįvykdęs pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. Nenustačius pagrindų sprendimÄ panaikinti ar jį pakeisti, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 324 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl netenkinamas atsakovo A. P. praÅ¡ymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), o ieÅ¡kovė nepateikė praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

24. Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovo A. P. priteistinos 13,40 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei (CPK 92 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,40 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė