2022-01-12 Nr. AB-1278-3-61-3-02758-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-19-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02758-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 59.2; 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. G., V. B., D. B., J. S. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G., V. Z., A. S., L. J., V. B., D. B., G. K., G. U., J. S., G. G. ir J. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – I. J. (I. J.), B. J., M. M., I. S. ir G. B.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai S. G., V. Z., A. S., L. J., V. B., D. B., G. K., G. U., J. S., G. G. ir J. T. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus patarėjo, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 48FPĮ-526-(14.18.123 E.).

Pareiškėjai skunde, be kita ko, nurodė, kad pridedamais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais įrodoma jų, kaip atitinkamų sklypų savininkų, subjektinė teisė kreiptis teisminės gynybos dėl turimos nuosavybės pažeidimų. Tačiau šiuose išrašuose yra daug privačios pareiškėjų informacijos (gimimo datos, turima nuosavybė, jos rinkos vertė, hipotekos duomenys ir kt.), todėl pareiškėjai teismo prašė leisti nepateikti jų atsakovui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir šią bylos medžiagos dalį laikyti nevieša, taip pat leisti pateikti skundo kopijas atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims pašalinus pareiškėjų asmens kodus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą, tačiau netenkino pareiškėjų prašymo pripažinti nevieša bylos medžiagą ir neleisti susipažinti atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims su pareiškėjų į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 8 straipsnio 1–2 dalimis, 14 straipsnio 2 dalimi bei 49 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bet koks bylos nagrinėjimas teisme, kurio pagrindinė taisyklė yra viešumas, išskyrus išimtis, konkuruoja su asmens duomenų apsaugos principu, bet kokią bylą nagrinėjant teisme yra atskleidžiami duomenys apie asmenį, todėl teismas atmetė prašymą bylos medžiagos dalį padaryti nevieša dėl to, kad bus atskleisti asmens duomenys. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog visada bylą nagrinėjant teisme atskleidžiamos bylos šalys, proceso dalyviai, jų duomenys (ABTĮ 24 str. 2 d. 2–3 p.). Pagal ABTĮ asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai atskleidžiami teismui, proceso metu jie matomi proceso dalyviams. Tai yra būtina tam, kad būtų tinkamai vykdomos teismo funkcijos: asmenys būtų tinkamai informuojami, jiems siunčiami dokumentai, nutartys ir t. t., nustatoma tapatybė, lydraščiai ir įrodymai apie dokumentų išsiuntimą ir įteikimą segami į bylą, kaip įrodymai apie tinkamai atliktus proceso veiksmus (skundo išsiuntimą, nutarties įteikimą ir kt.) ir atliekami kt. bylai teisingai išnagrinėti būtini proceso veiksmai. Su bylos esme susiję ir bylos nagrinėjimo dalyką sudarantys tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenys teikiami teisėtu tikslu – tam kad būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Į bylą privalo būti surinkti visi bylai teisingai išspręsti reikalingi įrodymai, jie privalo būti ištirti teismo posėdyje dalyvaujant šalims.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjų prašymą teismas turėtų tirti įrodymus, kuriais pareiškėjai byloje įrodinėja savo materialinį teisinį suinteresuotumą, jų subjektinę teisę kreiptis teisminės gynybos dėl turimos nuosavybės pažeidimų, t. y. įrodymus, sudarančius bylos esmę, šių įrodymų neatskleidžiant nei atsakovui, nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o tai iš esmės paneigtų teisminio nagrinėjimo pagal ABTĮ prasmę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nėra ir negali būti aiškinamas atsietai nuo kitų įstatymų ir jų sistemos. Sistemiškai aiškinant BDAR ir ABTĮ bei kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, įrodymų, kuriuose užfiksuoti ir kitų asmenų asmens duomenys, teikimas teismui bylos teisingo išsprendimo tikslu ir jų atskleidimas kitai bylos šaliai, nėra ir negali būti laikomi neteisėtu asmens duomenų atskleidimu. Tiek atsakovas, tiek tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su tuo, kas yra bylos nagrinėjimo dalykas. Visi teismo adresuoti dokumentai proceso dalyviams įteikiami tik bylos nagrinėjimo teisme ir savo teisių tinkamo gynimo tikslu.

II. Pareiškėjai S. G., V. B., D. B., J. S. ir J. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl bylos medžiagos (pareiškėjų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų apie pareiškėjų nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą) nepripažinimo nevieša ir perduoti spręsti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjai akcentuoja, kad neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl pareiškėjų asmens kodų atskleidimo atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jų prašymą pripažinti neviešais duomenimis pareiškėjų teiktus Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuose be duomenų apie pareiškėjų valdomus žemės sklypus yra ir daugiau duomenų apie pareiškėjų valdomą turtą, įsipareigojimų užtikrinimą, taip pat duomenų apie bendraturčius, kurie nėra administracinės bylos proceso dalyviai. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad aptariamus išrašus teikė konkrečiam juridiniam faktui dėl sklypų valdymo nuosavybės teise įrodyti, todėl turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, kad teismas šiuos duomenis įvertins ne tik ABTĮ, bet ir BDAR aspektais, bei nustatys, kokia apimtimi šie duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Pasak pareiškėjų, pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius tenkinti jų prašymą dėl Nekilnojamojo turto registro išrašų pripažinimo neviešais duomenimis, visi be išimties išrašų duomenys tampa viešais proceso dalyviams, o pasibaigus teismo procesui – bet kuriems tretiesiems asmenims. Pareiškėjų teigimu, išrašuose yra duomenys, kurie bylos kontekste yra pertekliniai ir neatitinka įrodymų funkcijos, o pareiškėjai aiškiai išreiškė nesutikimą juos viešinti. Be to, kiti asmenys, kurių duomenys yra išrašuose ir kurie nėra bylos proceso dalyviai, nėra išreiškę sutikimo dėl jų duomenų viešinimo.

Atsakovas Tarnybos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirąjį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo pripažinti nevieša bylos medžiagą ir neleisti susipažinti atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims su pareiškėjų į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjų prašymą nagrinėjo, be kita ko, vadovaudamasis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies bei 49 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir šio prašymo netenkino konstatavęs, kad su bylos esme susiję ir bylos nagrinėjimo dalyką sudarantys tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenys teikiami teisėtu tikslu – tam kad būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, taip pat kad bet kokią bylą nagrinėjant teisme yra atskleidžiami duomenys apie asmenį.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 14 straipsnio, reglamentuojančio išnagrinėtos administracinės bylos viešumą, 2 dalyje nurodyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

Atvejus, kai teismui pateikiamų dokumentų viešumas ir teisė su jais susipažinti yra ribojami bylos nagrinėjimo metu, aptaria ABTĮ 49 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

Kaip minėta, ši administracinė byla dar yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymą dėl jų pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše esančių duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga, neturėjo remtis. Šis prašymas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis ABTĮ 49 straipsniu, kuriame nėra įtvirtinta galimybė atskiraisiais skundais skųsti bylos nagrinėjimo metu teismo dėl proceso šalių prašymų neteikti susipažinti ir kopijuoti dalies bylos medžiagos priimtų nutarčių (skirtingai nei ABTĮ 14 str. 2 d. nurodytų nutarčių atveju, kai tokia apskundimo tvarka yra nustatyta atskirai).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog administracinėje byloje priimtų nutarčių apskundimas atskiraisiais skundais reglamentuotas ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kaip minėta, ABTĮ eksplicitiškai nenustato pagal ABTĮ 49 straipsnio 2 dalį priimtų nutarčių apskundimo. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dalį bylos medžiagos pripažinti nevieša, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010; 2013 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-65/2013; eAS-50-1062/2021; ir kt.).

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl dalies teisme nagrinėjamos bylos medžiagos pripažinimo nevieša, yra skundžiama atskiruoju skundu. Nustačius, kad įstatymas nenumato atskirojo skundo dėl tokios teismo nutarties padavimo galimybės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, todėl apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas.

Pareiškėjams taip pat išaiškintina, kad nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis, nei ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nepanaikina galimybės, nustačius tam teisinį pagrindą, dalį administracinės bylos medžiagos pripažinti nevieša proceso dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva po to, kai tokia administracinė byla bus išnagrinėta, t. y. remiantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria :

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjų S. G., V. B., D. B., J. S. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė