Legislator Case Law & Legislation
48de7765-a26c-421b-8699-e8649ecb2435 AI generated

48de7765-a26c-421b-8699-e8649ecb2435 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 48de7765-a26c-421b-8699-e8649ecb2435
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei antstolei I. G. dėl turtinės žalos atlyginimo ir vaiko teisių pažeidimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei antstolei I. G. praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 924,79 Eur, iÅ¡ jų 400 Eur iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 524,79 Eur antstolės atlyginimo ir vykdymo neteisėtai gautų iÅ¡laidų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 20 Eur žyminį mokestį, bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Legislator headnote

AI generated

48de7765-a26c-421b-8699-e8649ecb2435 · Vilniaus apygardos teismas: Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-2708-430/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22666-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5.; 3.1.2.2.3; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei antstolei I. G. dėl turtinės žalos atlyginimo ir vaiko teisių pažeidimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei antstolei I. G. praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 924,79 Eur, iÅ¡ jų 400 Eur iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 524,79 Eur antstolės atlyginimo ir vykdymo neteisėtai gautų iÅ¡laidų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 20 Eur žyminį mokestį, bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis gali kreiptis į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tris savarankiÅ¡kus reikalavimus, t. y. dėl 400 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ , dėl 524,79 Eur antstolės atlyginimo ir vykdymo iÅ¡laidų grÄ Å¾inimo ir dėl 2 000 Eur neturtinės žalos. Teismas vertino, jog reikalavimas dėl 400 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ laikytinas reikalavimu priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintu neturtinės žalos apibrėžimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nelaikytinas reikalavimu dėl žalos, padarytos asmens turtui, CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme.

ReikalavimÄ dėl 524,79 Eur piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas grindžia argumentais, kad antstolė neteisėtai ir nepagrįstai nuo jo banko sÄ skaitos nurašė pinigines lėšas, kurios vėliau buvo grÄ Å¾intos į sÄ skaitÄ . Ä®vertinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėstomas faktines aplinkybes, t.y. teiginius, kad antstolė, pažeisdama vaiko interesus, pirmiau nuo sÄ skaitos nurašė lėšų dalį, padengdama antstolės atlyginimÄ ir vykdymo iÅ¡laidas, teismas nurodė, kad antstolė savo veiksmais nesunaikino ir nesugadino ieÅ¡kovui priklausančio materialaus turto, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 524,79 Eur piniginių lėšų grÄ Å¾inimo nelaikytinas reikalavimu dėl žalos, padarytos asmens turtui.

4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyviojo teritorinio teismingumo nuostatos, kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nustatęs, kad atsakovės antstolės I. G. veiklos (darbo) vieta yra Plungės mieste, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė pažeisdamas teismingumo taisykles, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). III. Atskirojo skundo argumentai 5. 2021 m. rugsėjo 3 d. gautas ieÅ¡kovo V. Ž. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civ. b. Nr. e2-28067-937/2021 ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

6. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 6.1 Teismas netinkamai pasisakė dėl 524,79 Eur sumos, kadangi tai yra žala padaryta ieÅ¡kovo turtui atsakovės neveikimu – pažeidžiant informavimo principÄ ir pažeidžiant vaiko interesus, neteisėtai nuraÅ¡ant nuo sÄ skaitos Å¡ias lėšas. 6.2 Teismas 524,79 Eur sumÄ nepagrįstai ir savavaliÅ¡kai priskyrė prie grÄ Å¾intos sumos ir vien tai yra skundžiamos teismo nutarties panaikinimo pagrindas. 6.3 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolė ,,nesunaikino ir nesugadino ieÅ¡kovui priklausančio materialaus turto“.

IeÅ¡kovo nuomone, piniginės lėšos taip pat yra turtas. Taigi, žala Å¡iuo atveju padaryta ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje esančioms lėšoms, SEB Vilniaus filiale, todėl pagal žalos padarymo vietÄ ir alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 30 str. 6 d.) Å¡i byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. 6.4 IeÅ¡kiniu nėra skundžiami antstolės veiksmai CPK 510 str. nustatyta tvarka. IeÅ¡kiniu įrodinėjama atsakovės (antstolio) LR Antstolių įstatyto 3 str. 1 p., bei informavimo, kooperacijos ir demokratiÅ¡kumo principų nevykdymas (neveikimas), kas lėmė, kad atsakovė negynė vaiko interesų ir tokiu bÅ«du sukėlė pasekmes – turtinę žalÄ ieÅ¡kovui ir neturtinę žalÄ tiek vaikui, tiek ieÅ¡kovui.

Atsakovė neturi teisės pirma tenkinti savo interesus, o tik po to vaiko interesus. Apelianto vertinimu, skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismÄ dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. 6.5 Nutartimi teismas neteisėtai, nenagrinėjęs bylos iÅ¡ esmės, pasisakė ir nusprendė, kad žalos nėra padaryta, taip pažeisdamas ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28067-937/2021.

11. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį, kuriuo reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės antstolės 924,79 Eur, iÅ¡ jų 400 Eur iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 524,79 Eur antstolės atlyginimo ir vykdymo neteisėtai gautų iÅ¡laidų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 20 Eur žyminį mokestį.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui.

13. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, kad ieškovo reikalaujama priteisti 524,79 Eur suma nėra žala ieškovo turtui, todėl nepagrįstai sprendė, kad CPK 30 str. 6 d. šiuo atveju netaikytina ir ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

14. Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

15. Pagal bendrÄ jÄ teismingumo taisyklę (CPK 29 str.) ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ . CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. iÅ¡vardyti atvejai, kai ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieÅ¡kovui teisę pasirinkti konkretų teismÄ , kad jis galėtų ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . CPK 30 straipsnio 6 d. numato, jog ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (buveinę) arba žalos padarymo vietÄ .

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti 924,79 Eur (iš jų 400 Eurų ieškinio parengimui ir 524,79 Eurų antstolės atlyginimo ir vykdymo neteisėtai gautų išlaidų) ir 2000 Eur neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio turinį, konstatuoja, jog ieškovo reikalaujama priteisti 524,79 Eur suma šiuo atveju nevertintina kaip žala padaryta asmens turtui CPK 30 str. 6 d. prasme. Remiantis CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas 524,79 Eur sumÄ Ä¯vardija turtine žala, savaime nekeičia fakto, kad tai pagal teisinę prigimtį yra antstolės atlyginimo ir vykdymo iÅ¡laidos ir jos neatitinka asmens turtui padarytos žalos sÄ vokos. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju CPK 30 str. 6 d. įtvirtintas alternatyvus teismingumas netaikytinas ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teismingumas nustatomas remiantis bendrÄ ja teismingumo taisykle, t.y. pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

17. Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygas priimdamas ieÅ¡kinį teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio (pagal pareigas). Nutartyje teismas turi nurodyti atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindus ir motyvus, kuriais remdamasis atsisako jį priimti. Teismas, spręsdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , taip pat privalo patikrinti ieÅ¡kinio teismingumÄ , t. y. nustatyti ieÅ¡kinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobÅ«dį.

Taigi, ieškinio teismingumo nustatymo klausimas yra neatsiejamas nuo jame suformuluotų reikalavimų bei aplinkybių, iš kurių tokie reikalavimai kildinami, analizės ir tai nėra vertinama kaip teismo pasisakymas dėl ginčo esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, visiškai pagrįstai vertino ir pasisakė dėl ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų teisinės prigimties.

18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas ir pagrįstai sprendė, jog Å¡iuo atveju taikytina bendroji teismingumo taisyklė, todėl ieÅ¡kinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

20. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : IeÅ¡kovo V. Ž. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Loreta Braždienė