2017-02-01 Nr. AB-2481-3-62-3-00522-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-311-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00522-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. balandžio 14 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. balandžio 24 d. Marijampolės PN pareigūnai, patikrinę jo asmeninį kompiuterį, nustatė, kad pareiškėjas neleistinai jungėsi prie interneto ir todėl jam buvo skirta drausminė nuobauda. Nors pareiškėjas Marijampolės PN administracijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė nesijungęs prie interneto, nes neturėjo tam skirtos įrangos – modemo, už naudojimąsi internetu jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas ir kompiuterio paėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo nuomone, dvi nuobaudos jam paskirtos neteisėtai. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų iš jo buvo atimta galimybė mokytis kalbą, žaisti ir kitaip leisti laisvalaikį. Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, pažeminimu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovo nuomone, Marijampolės PN veiksmai buvo teisėti. Be to, Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda, nepanaikintas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo D. Š. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktorius 2012 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 3098 skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą. Šiame nutarime nurodyta, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2012 m. balandžio 24 d. buvo paimtas patikrinti pareiškėjo asmeninis kompiuteris ir jame buvo rasti naršymo internete pėdsakai. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarka) 16 punkto reikalavimus.

Marijampolės PN direktorius 2012 m. balandžio 26 d. taip pat priėmė nutarimą Nr. 211, kuriuo iš pareiškėjo buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris „JVC Mobile“. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2012 m. balandžio 24 d. buvo patikrinimui paimtas jo asmeninis kompiuteris ir jame buvo rasti naršymo internete pėdsakai. Kompiuteris iš pareiškėjo buvo paimtas 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2012 m. spalio 26 d.

Teismas teismo posėdyje apklausė liudytoją – Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. inspektorių Z. J.. Z. J. paaiškino, kad prieigą prie interneto nustatė pataisos namų kompiuterių specialistas. Remiantis kompiuterių specialisto parengta išvada, buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojo parodymų nešališkumu, todėl jo paaiškinimai vertintini kaip patvirtinantys priimtų nutarimų pagrįstumą.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą asmenims gali būti skiriamas papeikimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas neneigė aplinkybės, kad pareigūnams paėmus kompiuterį jis teikė pasiaiškinimą. Taigi, byloje nenustatyta, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeista BVK 143 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamas Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 3098, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, buvo teisėtas, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad jis kaip nors pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad už tą patį pažeidimą jam buvo skirtos dvi nuobaudos. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN direktorius 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 211 pareiškėjui skyrė ne nuobaudą BVK 142 straipsnio prasme, o, vadovaudamasis BVK 96 straipsnyje nustatyta tvarka ir nustatęs Tvarkos 16 punkto pažeidimą, nutarė paimti pareiškėjo kompiuterį 6 mėnesių laikotarpiui. Taigi, konstatuotina, kad Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 211 pareiškėjui surašytas teisėtai ir pagrįstai.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo, tačiau pastarasis 2012 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2S-2346 pareiškėjui paskirtą nuobaudą paliko galioti. Taigi, administraciniai aktai (Marijampolės PN direktoriaus nutarimai), kuriais pareiškėjui buvo paskirta nuobauda ir nutarta paimti nešiojamąjį kompiuterį, nebuvo panaikinti, pareiškėjui paskirtų nuobaudų pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekėlė abejonių. Pažymėtina, kad teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir savarankiškai vertinti aktų, kurie nėra ginčo objektai, teisėtumo, tuo tarpu esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Nenustačius, kad aktai, kuriais buvo įvertinti pareigūnų veiksmai ir kuriuos priėmus buvo tariamai suvaržytos pareiškėjo teisės, yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas negalimas.

Teismas akcentavo, kad šioje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III. Pareiškėjas D. Š. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir visiškai tenkinti jo skundą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas teismui nepateikė kompiuterio specialisto parengtos išvados, iš kurios būtų matyti naršymo internete pėdsakai. Teismas taip pat neįvertino to, kad liudytojas Z. J. teismo posėdyje neprisiminė nagrinėjamų aplinkybių ir negalėjo nieko papildomai paaiškinti. Teismas neįvertino ir to, kad pareiškėjas buvo ne tik nubaustas, bet iš jo dar ir buvo 6 mėnesiams paimtas kompiuteris. Tai padaryta atsakovui neturint įrodymų, kad pareiškėjas buvo prisijungęs prie interneto. Pareiškėjas paaiškina, kad, neteisėtai iš jo paėmus kompiuterį, jis prarado galimybę mokytis anglų kalbą, žaisti ir kitaip leisti laisvalaikį, todėl patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir jo motyvais. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių, kad teismas priėmė netikslų ar neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo D. Š. prašomo priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįsto asmeninio kompiuterio paėmimo 6 mėnesiams, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad asmeninio kompiuterio paėmimas iš pareiškėjo buvo teisėtas.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad iš jo 6 mėnesiams buvo nepagrįstai paimtas asmeninis kompiuteris.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktorius 2012 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 3098 (b. l. 188), kuriuo pareiškėjui skyrė nuobaudą – papeikimą – už tai, kad, patikrinus jo asmeninį kompiuterį, jame buvo rasti naršymo internete pėdsakai. Tą pačią dieną Marijampolės PN direktorius priėmė ir nutarimą Nr. 211 (b. l. 39), kuriuo iš pareiškėjo dėl tos pačios priežasties buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris „JVC Mobile“, kompiuteris paimtas 6 mėnesių laikotarpiui (iki 2012 m. spalio 26 d.). Pareiškėjas jam skirtą nuobaudą – papeikimą – 2012 m. balandžio 29 d. apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu (b. l 5) konstatavo, kad Marijampolės PN direktorius pareiškėjui nuobaudą taikė pagrįstai, ir pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad nei Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutarimai, nei Kalėjimų departamento 2012 m. birželio 4 d. sprendimas nebuvo nuginčyti, ir atsižvelgęs į tai, kad, pareiškėjui skiriant nuobaudą, buvo laikytasi teisės aktais nustatytos tvarkos, sprendė, jog Marijampolės PN neteisėtų veiksmų CK 6.271 prasme neatliko. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, su šiomis nustatytomis aplinkybėmis iš esmės sutinka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Kalėjimų departamento 2012 m. birželio 4 d. sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. kad šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per 20 dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pirmajame skunde pirmosios instancijos teismui (teisme gauta 2015 m. balandžio 20 d., b. l. 4), be kita ko, prašė panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą, kuriuo iš jo buvo paimtas kompiuteris, ir Kalėjimų departamento 2012 m. birželio 4 d. sprendimą, tačiau, pirmosios instancijos teismui 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi (b. l. 8-9) atkreipus pareiškėjo dėmesį į tai, kad jis praleido terminą skundui dėl šių aktų paduoti, rekomendavus pateikti prašymą šiam terminui atnaujinti ir nurodžius ištaisyti kitus nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas patikslintu skundu (teisme gauta 2015 m. gegužės 15 d., b. l. 15-15A) atsisakė minėto reikalavimo ir paaiškino, kad į teismą kreipėsi tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas jam kilusią neturtinę žalą kildino iš administracinių aktų (Marijampolės PN direktoriaus nutarimų), kurie nebuvo nuginčyti ir nėra ginčijami. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos pagal pareikštus konkrečius reikalavimus (skundo dalyką) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1071-858/2015, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį A-2384-442/2016). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismas negali savo iniciatyva vertinti aktų, kurių teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas neginčija. Taigi, Marijampolės PN administracijos veiksmai, galiojančių administracinių aktų pagrindu paimant iš pareiškėjo asmeninį kompiuterį, negali būti pagrįstai pripažinti neteisėtais CK 6.271 prasme.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad valstybės civilinei atsakomybei (įskaitant pareigą atlyginti neturtinę žalą) kilti yra būtina nustatyti visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, ir tuo, kad šiuo atveju buvo nustatytas vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – neegzistavimas, sprendžia, kad atsakovui viešoji atsakomybė nekilo, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti padarytą neturtinę žalą atmestinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė