N-261-1067-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N261-1067/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00768-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 42.21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. D. (B. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties B. D. administracinio teisės pažeidimo byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybinės kalbos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu B. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 912 straipsnio 2 dalyje, skyrė 1200 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius B. D., neįvykdė Inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. nurodymo Nr. 5, kuriame buvo reikalaujama, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančio Dieveniškių miestelio gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai. Nurodyta, jog B. D. pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda.

B. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Inspekcijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį B. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ATPK 912 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). Sutinkamai su šia norma kaltę būtina įrodyti. Teismas pažymėjo, kad nei bylą nagrinėjęs teismas, nei Inspekcija netyrė subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, tai yra ar yra pagrindo konstatuoti jo veikoje kaltės (pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio) buvimą. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų vienareikšmiškai išvadai padaryti nepakanka. Apeliantas nuosekliai teigia bei byloje esantys dokumentai patvirtina, jog lentelės su gatvių pavadinimais buvo įsigytos už privačių asmenų lėšas ir pritvirtintos būtent ant jiems priklausančių pastatų. Šiems apelianto argumentams pakankamas dėmesys nebuvo skirtas, nepaneigti jo teiginiai dėl galimo nepagrįsto gyventojų nuosavybės teisių pažeidimo. Siekiant konstatuoti kaltės buvimą, svarbu tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamoje situacijoje turėjo realias galimybes bei suteiktus pakankamus įgaliojimus užtikrinti Inspekcijos reikalavimo įvykdymą, tai yra ar B. D. veikoje nustatyta kaltė. Tuo tarpu skundžiamoje apygardos administracinio teismo nutartyje apsiribota objektyviųjų pažeidimo sudėties požymių konstatavimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi B. D. skundą patenkino iš dalies. Valstybinės kalbos inspekcijos 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 1 B. D. paskirtą administracinę nuobaudą pagal ATPK 912 straipsnio 2 dalį– 1200 Lt baudą, pakeitė į 1000 Lt baudą.

Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius B. D., būdamas atsakingas už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kokių veiksmų jis ėmėsi kontroliuodamas Valstybinės kalbos komisijos 2010 m. vasario 25 d. nurodymo Nr. 5 vykdymą bei Dieveniškių seniūnijos seniūnei duotą pavedimą dėl minėto nurodymo vykdymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3727-473/2009 pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kalbos inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti gatvių pavadinimų lenteles atitinkamose Šalčininkų rajono savivaldybės gyvenvietėse į atitinkančias Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus, t. y. į tokias, kuriose gatvių pavadinimai būtų nurodyti valstybine kalba. Teismas konstatavo, kad gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse gali būti vartojama tik oficiali vietovardžių forma, nes tai susiję su valstybinės kalbos vartojimu viešajame gyvenime, ir tokia informacija nepatenka į Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reguliavimo sferą, kuriame nustatyta galimybė greta valstybinės kalbos pateikti ir kitomis kalbomis tautinių bendrijų organizacijų pavadinimus ir jų informacinius užrašus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti (b. l. 29-36).

Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose (17 str. 2 d.). LR Vyriausybės 2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 „Dėl numerių pastatams, namų butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos bei pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių 29 punkte nurodyta, kad gatvių pavadinimų lentelėse turi būti teisiškai įregistruoti (įtraukti į Registrą) pavadinimai, o 27 punkte nurodyta, kad už gatvių ženklinimą vietovėje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, informacijos juose teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą atsako savivaldybės vykdomoji institucija. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių“ pakeitimo 2 punkte numatyta, kad viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punktą (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo redakcija Nr. X-1722) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė yra valstybinė (perduota savivaldybėms) funkcija. Šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 31–32 straipsniais, seniūnijos savo teritorijose kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą ar pačios juos įgyvendina. Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokių veiksmų ir priemonių ėmėsi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kontroliuodamas Valstybinės kalbos komisijos 2010 m. vasario 25 d. nurodymo Nr. 5 vykdymą bei Dieveniškių seniūnijos seniūnei duotą pavedimą dėl minėto nurodymo vykdymo. ATPK 18816 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už kliudymą savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas arba šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, todėl nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad jis neturėjo teisės reikalauti nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo savininkų nusikabinti gatvių pavadinimų lentelių.

Remdamasis paminėtu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, t. y. būdamas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą tiesiogiai ir asmeniškai atsakingu už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, neįvykdė Inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. nurodymo Nr. 5, kuriame buvo reikalaujama, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančio Dieveniškių miestelio gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai, pagal savo kompetenciją nekontroliavo šio nurodymo vykdymo, nesiėmė veiksmų užtikrinti jo įgyvendinimą, ir taip pažeidė ABTĮ 912 straipsnį.

Teismas pabrėžė, kad nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta pagal ATPK 912 straipsnio 2 dalį, numatančią kvalifikuojantį pažeidimo požymį – veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą. Nutarimą priėmęs pareigūnas nustatė sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau ATPK 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje ir kituose įstatymuose nurodytos sunkinančios aplinkybės netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl teismas konstatavo, kad nutarimą surašęs pareigūnas skirdamas nuobaudą nepagrįstai pritaikė ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Atsižvelk;ginant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad Valstybinės kalbos inspekcijos 2010 m. gegužės 3 d. nutarimas keistinas, piniginę baudą sumažinant iki ATPK 912 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkio – 1000 Lt.

III. Apeliaciniu skundu B. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį, Valstybinės kalbos inspekcijos 2010 m. gegužės 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. nurodymą B. D. savo kompetencijos ribose įvykdė, t. y. nukreipė nurodymą vykdyti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Dieveniškių seniūnijos seniūnei, kurios pareigybės aprašyme yra įrašyta funkcija gatvių pavadinimų lentelių pakabinimas, o Dieveniškių seniūnijos seniūnė pateikė administracijos direktoriui gyventojų sąskaitas faktūras, kurios patvirtino, kad miestelio gyventojai savo lėšomis ir ant savo namų pakabino lenteles bei paaiškino, kad gyventojai kategoriškai atsisakė nuimti lenteles.

B. D. Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymo įvykdyti negalėjo, kadangi neturi teisės nuo nuosavybės teise priklausančio savininkui gyvenamojo namo nuimti lenteles, kurios priklauso savininkui nuosavybės teise.

Valstybinė kalbos inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 13 dalį valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė yra valstybinė (perduota savivaldybėms) funkcija. Šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. N575-63/2012.

B. D. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kokių veiksmų ir priemonių jis ėmėsi, užtikrindamas Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymo vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. ATPK 912 straipsnio 1 dalis inter alia numato atsakomybę už Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.

B. D. administracinė nuobauda už ATPK 912 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta dėl to, kad jis, kaip Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius, neįvykdė Inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. nurodymo Nr. 5, kuriame buvo reikalaujama, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančio Dieveniškių miestelio gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai.

Nustatyta, jog Inspekcija 2010 m. vasario 25 d. nurodymu Nr. 5 pareikalavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus užtikrinti Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančių vietovių gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai.

Ginčo byloje dėl to, kad minėtas įrodymas nebuvo įvykdytas, iš esmės nėra. Tačiau B. D. nesutinka, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 912 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad jis minėto įrodymo pats negalėjo įvykdyti. Paaiškino, kad t. y. nukreipė nurodymą vykdyti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Dieveniškių seniūnijos seniūnei, kurios pareigybės aprašyme yra įrašyta funkcija gatvių pavadinimų lentelių pakabinimas, o Dieveniškių seniūnijos seniūnė pateikė administracijos direktoriui gyventojų sąskaitas faktūras, kurios patvirtino, kad miestelio gyventojai savo lėšomis ir ant savo namų pakabino lenteles bei paaiškino, kad gyventojai kategoriškai atsisakė nuimti lenteles.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Atsižvelgiant taip pat į Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, bei į Valstybinės kalbos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai, darytina išvada, jog savivaldybės administracijos direktorius yra tinkamas subjektas Inspekcijos 2010 m. vasario 25 d. nurodymui Nr. 25 vykdyti.

Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių 27 punkte taip pat numatyta, jog už gatvių ženklinimą vietovėje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, informacijos juose teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą atsako savivaldybės vykdomoji institucija. Pastebėtina, kad teisėtas Inspekcijos pareigūno nurodymas turi būti vykdomas, o už jo nevykdymą ATPK 912 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. N575-63/2012.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai išnagrinėjo ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl B. D. kaltės padarius ATPK 912 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

B. D. (B. D.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Virgilijus Valančius