Legislator Case Law & Legislation
48db5f75-80b7-4d67-9918-d2e427755bbd AI generated

48db5f75-80b7-4d67-9918-d2e427755bbd · Utenos apylinkės teismas

Case Number 48db5f75-80b7-4d67-9918-d2e427755bbd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei D. L., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo, taip pat pagal atsakovės D. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį J. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti nepilnamečio vaiko A.

Legislator headnote

AI generated

48db5f75-80b7-4d67-9918-d2e427755bbd · Utenos apylinkės teismas: Tai reiÅ¡kia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir tinkamų jo raidos sÄ lygų sudarymÄ . Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-64-420/2019 Proceso Nr. 2-54-3-00212-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėjas Vladimiras Kurasovas, sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. B., atsakovei D. L., jos atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyriaus atstovei Neringai Jefimovienei, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

B. ieÅ¡kinį atsakovei D. L., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo, taip pat pagal atsakovės D. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį J. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti nepilnamečio vaiko A.

B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki vaiko pilnametystės su ieÅ¡kovu, nustatyti atsakovės bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi, priteisti iÅ¡ atsakovės periodinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys turi nepilnametį vaikÄ A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Å alys su vaiku iki 2017-10-19 gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 metų spalio mėnesio ieÅ¡kovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nes atsakovė turi kitÄ sugyventinį.

IeÅ¡kovas įsigijo nuosavÄ bÅ«stÄ , vieno kambario butÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir persikraustė į jį su nepilnamečiu vaiku A. B. gyventi. Vaikas didžiÄ jÄ laiko dalį praleidžia ieÅ¡kovo namuose, vaikas pageidauja gyventi ieÅ¡kovo namuose. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta negali bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kovu, nes toks teismo sprendimas neatitiktų vaiko interesų.

IeÅ¡kovas anksčiau yra teistas, ne kartÄ baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam. IeÅ¡kovas vaiko akivaizdoje nepagarbiai kalba apie atsakovę, jos dukrÄ , motinÄ . IeÅ¡kovas nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ atsakovę, menkina jos autoritetÄ . Vaikui lankantis pas tėvÄ pastarasis nereikalauja vaiko ruoÅ¡tis pamokoms, susitvarkyti kambarį ir savo drabužius, be jokių limitų leidžia žiÅ«rėti televizorių ar žaisti kompiuterinius žaidimus. IeÅ¡kovė turi geresnes buitines gyvenimo sÄ lygas, turi nuolatinį darbÄ ir gauna pastovias pajamas, asmeninės nuosavybės teise valdo 4 kambarių butÄ , kuriame sÅ«nus A.

B. turi savo atskirÄ kambarį, kuriame gyvena nuo gimimo. SÅ«nus labai myli savo seserį E., juos sieja artimas ryÅ¡ys. Tuo tarpu ieÅ¡kovas turi vieno kambario butÄ , kuriame nėra deramų sÄ lygų vaikui gyventi. IeÅ¡kovas dirba Visagino mieste pamaininį darbÄ , tačiau nuo 2017-12-01 geranoriÅ¡kai nevykdo teismo įsakymo ir jokio iÅ¡laikymo vaikui neteikia. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove, nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi pagal jos pateiktÄ variantÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur kas mėnesį.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė su ieÅ¡kovu nėra susituokę, tačiau iki 2017 m. spalio pabaigos gyveno kartu. Pradėjus gyventi skyrium Å¡alių mažametis sÅ«nus A. liko gyventi su atsakove, kur gyvena nuo gimimo. Pastaruoju metu atsakovė viena juo rÅ«pinasi, užtikrina tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vienÄ jį iÅ¡laiko finansiÅ¡kai (nuo 2017-12-01 atsakovas neteikia visiÅ¡kai jokio iÅ¡laikymo), atsakovas sÅ«numi rÅ«pinasi nereguliariai, bendraudamas su sÅ«numi blogai kalba tiek apie atsakovę, tiek apie atsakovės dukrÄ E., kuri A. yra sesuo, nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ atsakovės mamÄ , vaikui leidžia maitintis nesveiku maistu, neriboja žaidimo telefonu, bÅ«na su vaiku bÅ«damas neblaivus.

IeÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise valdo 1 kambario butÄ , Å¡iame bute nėra deramų sÄ lygų vaikui gyventi. SÅ«nus yra prasitaręs, kad tuo metu, kai nakvoja tėvo namuose, miega su juo vienoje lovoje po viena antklode. Atsakovė yra sveika, turi nuolatinį darbÄ , gauna pastovias pajamas, asmeninės nuosavybės teise valdo 4 kambarių butÄ , neturi jokių žalingų įpročių, nėra teista ar bausta administracine tvarka. IeÅ¡kovas dirba, turi nekilnojamojo turto, buvo teistas, ne kartÄ baustas administracine tvarka, piktnaudžiauja alkoholiu, dirba pamaininį darbÄ .

Å iuo metu su ieÅ¡kovu nuolat kyla nesutarimų dėl jo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi. IeÅ¡kovas elgiasi keistai ir neatsakingai – be atsakovės žinios ir sutikimo deklaravo vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ savo namuose, nors faktiÅ¡kai vaikas gyvena su atsakove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminariÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad institucija negali pateikti galutinės iÅ¡vados dėl J. B. ir D. L. nepilnamečio sÅ«naus A.

B. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų. IÅ¡vadoje nurodė, kad abu tėvai gali sudaryti sÅ«nui A. B. tinkamas vystymosi sÄ lygas, todėl institucijos nuomone, jei vaikas bus kviečiamas į teismo posėdį ir teisme neiÅ¡sakys motyvuotos savo nuomonės sprendžiamu klausimu arba kils abejonių dėl vaiko pakankamo brandumo suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo norus ir pažiÅ«ras, siÅ«loma Å¡iam klausimui iÅ¡siaiÅ¡kinti vaikui paskirti psichologinę ekspertizę. Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, bÅ«tina nustatyti konkrečiÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku A.

B. tvarkÄ . Institucijos nuomone, iÅ¡laikymo suma iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos turi bÅ«ti ne mažesnė nei 160 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir jame nurodytus motyvus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodė, jog apklausos metu vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su ieÅ¡kovu. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog vaikas apsiprato su esama situacija, gyvena ir nori gyventi su atsakove, kÄ patvirtina ir ekspertizės aktas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su motina. Vaikas nori gyventi su motina. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Atsakovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma 170,00 Eur ir atsakovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas. Dėl ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimo dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tai reiÅ¡kia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir tinkamų jo raidos sÄ lygų sudarymÄ . Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tai yra tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras; vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, brolių, seserų, senelių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ ; tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo; vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinti tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«rį į vaikÄ ir kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes.

PaaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Å¡alys turi nepilnametį vaikÄ â€“ sÅ«nų A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5, 69). Atsakovė gyvena su nepilnamečiu sÅ«numi A. B. ir dukra E. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70-71). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 146-147), jos mėnesio pajamos yra apie 468 Eur. Atsakovė yra neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 150-151). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad abu tėvai gali sudaryti sÅ«nui A.

B. tinkamas vystymosi sÄ lygas (1 t., b. l. 73-78). (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje A. B. charakteristikoje nurodoma, kad vaikas į mokyklÄ ateina Å¡varus ir tvarkingas, turi bÅ«tinas mokymo priemones, tik ne visada jas atsineÅ¡a, namų darbus atlieka nesistemingai, gerai sekasi sportas ir matematika. Vaiko abu tėvai dalyvauja susirinkimuose, klasės veiklose, atsakingai reaguoja į pastabas, bendrauja su klasės mokytoja, rÅ«pinasi vaiko pasiekimais (1 t., b. l. 195). IeÅ¡kovas J. B. dirba Visagino mieste, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80, 145), jo darbo užmokestis yra apie 700 Eur (1 t., b. l. 7).

J. B. darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 112), tačiau J. B. anksčiau ne kartÄ yra teistas ir baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 98-102, 139-144, 153-154, 160-167, 169-171). Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-09-17 teismo įsakymu iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. priteista jo sÅ«naus A. B. iÅ¡laikymui po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, vaiko turto administratoriumi paskirta jo motina D. L. (1 t., b. l. 72). IeÅ¡kovas iÅ¡laikymo vaikui A. B. visa apimtimi geranoriÅ¡kai neteikia, todėl iÅ¡laikymas yra iÅ¡ieÅ¡komas priverstinai (2 t., b. l. 28).

Tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti su kuriuo iÅ¡ tėvų nori gyventi vaikas A. B., buvo atlikta jo apklausa teisme dalyvaujant psichologui. Vaikas parodė, kad nori gyventi su tėvu. Tačiau teismo posėdžio metu teismui susidarė įspÅ«dis, kad vaikas yra paveiktas. Å iÄ aplinkybę parvirtino ir apklausoje dalyvavęs psichologas N. O., kuris nurodė, kad bendraujant su vaiku A. B. matyti, kad vaikas, reikÅ¡damas nuomonę dėl apsisprendimo su kuriuo iÅ¡ tėvų nuolatos gyventi, jÄ argumentuoja ne savo amžiaus vaikams bÅ«dinga leksika, kas leidžia spręsti, jog vaikas Å¡iuo klausimu yra įtakojamas tėvų.

Todėl byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. birželio 12 – liepos 9 teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados, Å¡i iÅ¡vada patvirtina, jog Å¡alių nepilnametis vaikas A. B. pagal savo amžių ir individualius psichologinius ypatumus yra pajėgus iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ nuomonę bylai svarbiais klausimais, t. y. savarankiÅ¡kai pasirinkti, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi.

Šis aktas patvirtina, kad bendrieji intelektiniai A. B. gebėjimai atitinka jo amžių. A. B. yra jautrus kitų nuomonei/vertinimams, todėl santykiuose, ypač su bendraamžiais, ne visada jaučiasi saugiai; jis atpažįsta emocijas, tačiau apie savo paties jausmus kalba rezervuotai, subjektyviai sudėtingose situacijose sunkiau sutelkia dėmesį, emociškai užsisklendžia. Ekspertizės metu stebimi ryškėjantys A. B. poreikiai, kurie tampa labiau aktualūs paauglystės laikotarpyje (noras turėti ir reikšti savo nuomonę, kuri nebūtinai sutampa su tėvų požiūriu, noras turėti asmeninę savo erdvę).

A. B. yra prisirišęs prie abiejų tėvų – tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė vaikui yra vienodai svarbÅ«s, jis reiÅ¡kia norÄ palaikyti artimÄ ryšį su jais abiem. Å iuos įvertinimo rezultatus patvirtina ir tiesioginių vaiko–tėvų sÄ veikų stebėjimas. A. B. gali iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ nuomonę bylai svarbiais klausimais. A. B. iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi su mama ir bendrauti su tėčiu, atsižvelgus į jo darbo grafikÄ . PasirinkimÄ gyventi su mama A. B. argumentuoja jam svarbiais poreikiais – jis yra prisirišęs ir pripratęs prie vietos ir turi asmeninę savo erdvę (kambarį, kuris paauglystės laikotarpyje tampa ypatingai svarbus).

A. B. jaučia, jog vienas ar kitas jo pasirinkimas Å¡ioje byloje gali skaudinti vienÄ iÅ¡ tėvų, todėl rinkdamasis jis yra labiau linkęs atsiriboti nuo konkretaus asmens ir labiau susikoncentruoja į fizinę aplinkÄ . Nustatyta, jog Å¡iuo (ekspertizės atlikimo) metu A. B. lengviau priima tėvų gyvenimo skyrium faktÄ , apsipranta su esama situacija, todėl ima drÄ siau reikÅ¡ti savo nuomonę ir galvoti už save, nors tÄ daryti jam vis dar yra emociÅ¡kai nelengva (pokalbio sunkiomis jam temomis aktyviai nepalaiko, yra vangesnis, mažiau dėmesingas ir emociÅ¡kai prislopintas; tėvų tarpusavio ginčuose jis iÅ¡gyvena lojalumo konfliktÄ ).

Kalbėdamas apie tėvų tarpusavio santykius, A. B. atskleidžia ne tik jų nesutarimų priežastis, bet ir jų bandymus įtraukti vaikÄ Ä¯ procesÄ , kurio jis visapusiÅ¡kai nesupranta, ir kuris jį skaudina emociÅ¡kai. Toks tėvų elgesys neatitinka A. B. interesų. Å iuo metu A. B. yra svarbu jaustis ramiai, stabiliai, nevaržomai mylėti abu tėvus ir skirti laisvÄ savo energijÄ ne balansavimui tarp dėl jo besipykstančių tėvų, o jo raidos tarpsniui aktualiems poreikiams tenkinti (kurti santykius už Å¡eimos ribų, užsiimti jam maloniomis veiklomis, pažinti save).

Å iuo metu A. B. psichikos sutrikimų nekonstatuojama. A. B. tėvų skyrybas, konfliktines tėvų situacijas iÅ¡gyvena kaip stresogeninius, dėl to jam yra tikslinga tęsti psichologinę pagalbÄ , ypatingai tuo atveju, jei tėvai ir toliau nesutars dėl gyvenamosios jo vietos, bendravimo su vaiku tvarkos (2 t., b. l. 47-53). Pats vaikas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motina, nėra duomenų, kad Å¡is vaiko noras prieÅ¡tarautų jo interesams. Teismas sutinka su atsakovės iÅ¡sakyta pozicija, kad vaikas A.

B. yra pripratęs prie dabartinės gyvenamosios aplinkos. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas. Teismo įsitikinimu, nustačius Å¡alių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, atsakovė sugebės sÅ«nui sudaryti palankias gyvenamosios vietos sÄ lygas. Teismas neabejoja, kad Å¡alių vaikui panorėjus nuvykti ir pagyventi pas tėtį, atsakovė tam nedarys jokių kliūčių ir sudarys visas sÄ lygas sÅ«nui lankytis pas tėtį. Pažymėtina ir tai, kad svarbus ne tik tėvų ir vaiko, bet ir Å¡eimoje augančių vaikų tarpusavio ryÅ¡ys.

Nuo gimimo A. B. augo kartu su vyresne sesute E., vaikas nurodė, jog su seserimi gerai sutaria, kartu žaidžia, vaikų iÅ¡skyrimas gali neigiamai paveikti vaikų tarpusavio ryšį, emocinę bÅ«senÄ . Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad A. B. yra prisirišęs prie abiejų tėvų, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė vaikui yra vienodai svarbÅ«s, tačiau atsižvelgus į vaiko nuomonę bei įvertinus ieÅ¡kovo ir atsakovės buitines gyvenimo sÄ lygas, charakterių savybes, sugebėjimÄ prižiÅ«rėti, rÅ«pintis ir auklėti nepilnametį vaikÄ , Å¡alis charakterizuojančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė geriau nei ieÅ¡kovas gali užtikrinti vaiko teisę į saugiÄ aplinkÄ ir geresnes gyvenimo, vystymosi ir tobulėjimo sÄ lygas.

Todėl Å¡alių vaiko A. B. interesus labiau užtikrins jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su atsakove D. L.. Dėl Å¡alių reikalavimų dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui priteisimo Tėvų pareiga vaikus iÅ¡laikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato Å¡iÄ abiejų tėvų pareigÄ . Nustatant iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, bÅ«tina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Å alių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta Å¡iuo teismo sprendimu nustatoma su atsakove, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ atsakovės atmestinas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-09-17 įsakymu, civilinėje byloje Nr. L2-882-477/2015, priteistÄ 100 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui ir jį padidinti – priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui 170 Eur dydžio periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Å¡ias iÅ¡mokas vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ , kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymÄ kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad vaikui augant būtinos papildomos išlaidos. Vaikas gyvena su vienu iš tėvų – motina D.

L., kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas, taigi pripažintina, kad atsakovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus. Atsakovė neišvengiamai turi išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgta į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

IeÅ¡kovas pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ neneigia, tačiau vaiko iÅ¡laikymui lėšų geranoriÅ¡kai neteikia. IeÅ¡kovas jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimÄ prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo atsakovės praÅ¡oma suma ar paneigiančių prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo negalėjimÄ teikti vaikui iÅ¡laikymÄ â€“ Å¡iuo atveju didesnį iÅ¡laikymÄ , tenka ieÅ¡kovui.

Duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos stovį, dėl ko negalėtų dirbti ir teikti didesnio iÅ¡laikymo vaikui byloje nėra. IeÅ¡kovas yra 43 metų amžiaus, darbingas asmuo, dirbantis ir gaunantis per mėnesį vidutiniÅ¡kai 700 Eur atlyginimÄ . Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad gauna papildomas pajamas už kitÄ veiklÄ , tačiau jų dydžio nenurodė. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas turi nekilnojamojo turto – butÄ , kitų iÅ¡laikytinių neturi. Po 2015-09-17 teismo įsakymo praėjo beveik ketveri metai, vaikui Å¡iuo metu yra vienuolika metų ir jo poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų.

Vaikas lanko mokyklÄ , bÅ«relius, specialiųjų poreikių neturi. Teismo nuomone, abu vaiko tėvai, bÅ«dami sveiki ir darbingi žmonės, vienodai gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir prisidėti prie augančių vaiko poreikių protingo tenkinimo, kad bÅ«tų užtikrintos bÅ«tinos sÄ lygos vystytis, socializuotis ir lavintis. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaiko poreikius ir siekiant juos bent minimaliai užtikrinti, atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, materialinis iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui A.

B., gim. (duomenys neskelbtini), keistinas, priteisiant iÅ¡ vaiko tėvo iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 170 Eur nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnis, 3.194 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo turi bÅ«ti nukreiptas skubiai vykdyti.

Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Dėl Å¡alių pareikÅ¡to reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Å alių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta Å¡iuo sprendimu nustatoma su atsakove. Atsakovė pateikė savo siÅ«lomÄ ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku A. B.. Teismo posėdžio metu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas tokiai atsakovės pasiÅ«lytai bendravimo tvarkai neprieÅ¡taravo. Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovės pasiÅ«lyta ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A.

B. tvarka prieÅ¡tarautų Å¡alių ar jų nepilnamečio vaiko interesams. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, o priešieškinys tenkinamas, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018-04-26 sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį valstybei už priešieškinį, sumokėjo 192 Eur už ekspertizę (1 t., b. l. 198-199), turėjo 1700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 21, 68, 2 t., b. l. 39).

Teismas pripažįsta, kad atsakovės sumokėtas žyminis mokestis, taip pat sumokėta suma už ekspertizę, buvo bÅ«tinos iÅ¡laidos, yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, priteisdamas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumÄ , taip pat, tai, kad atsakovės atstovė rengė ir pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, raÅ¡ytinius praÅ¡ymus, klausimus ekspertams, dalyvavo Å¡eÅ¡iuose teismo posėdžiuose, atstovės darbo vieta yra Utenoje.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Be to, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, turėjo įvertinti, kad teismo sprendimas jam gali bÅ«ti nepalankus ir iÅ¡ jo gali bÅ«ti priteistos atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina atsakovei 1700 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai. Nagrinėjamoje byloje susidarė 29,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas visiÅ¡kai, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistini 30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (apvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 268, 270, 392 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės D. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ po 170 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos 2018 m. balandžio 26 d., iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Å iam sprendimui įsiteisėjus, iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymÄ , civilinėje byloje Nr. L2-882-477/2015, nutraukti. Nustatyti ieÅ¡kovui J. B. tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :

1. J. B. turi teisę paimti sÅ«nų A. B. kiekvienÄ savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. ir iki 20.00 val. grÄ Å¾inti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

2. J. B. bendrauja su sÅ«numi A. B. kiekvienÄ kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį (nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.) ir praleidžia visÄ laikÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje.

3. J. B. turi teisę praleisti su sÅ«numi savo kasmetines vasaros atostogas. Jei Å¡alių vasaros atostogos sutampa, J. B. praleidžia su sÅ«numi pirmÄ jÄ savo pusę atostogų.

4. J. B. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma jis savo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

5. J. B. turi teisę aplankyti sÅ«nų A. B. jo gimimo dienÄ vaiko gyvenamojoje vietoje, taip pat praleisti su sÅ«numi Tėvo dienÄ nuo 9.00 val. iki 20.00 val. savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje.

6. Nelyginiais metais J. B. bendrauja su sūnumi A. B. nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 19.00 val., o lyginiais metais J. B. bendrauja su sūnumi A. B. nuo gruodžio 25 d. 19.00 val. iki gruodžio 26 d. 19.00 val.

7. Lyginiais metais J. B. bendrauja su sÅ«numi A. B. per Å v. Velykas, pasiimant sÅ«nų iÅ¡ vakaro prieÅ¡ pirmÄ Velykų dienÄ 17.00 val. ir grÄ Å¾inant pirmÄ Å v. Velykų dienÄ 19.00 val., nelyginiais metais – antrÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Priteisti iÅ¡ J. B. 1967 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų D. L. naudai. Priteisti iÅ¡ J. B. 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus. Teisėjas Vladimiras Kurasovas