2022-12-07 Nr. AB-29836-3-62-3-02894-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-413-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02894-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Lazdijų skyriaus (toliau – ir Lazdijų skyrius, atsakovas) 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 4S-79-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“ ir 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 4S-80-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 4S-79-(14.4.3.) atkūrė nuosavybės teises į O. V. tenkančių nekilnojamojo turto dalį 0,67 ha žemės, atlyginant kitais būdais: kompensuojant pinigais už 0,67 ha žemės 248 Eur; NŽT sprendimu Nr. 4S-80-(14.4.3.) atkūrė nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį 0,95 ha žemės, atlyginant kitais būdais: kompensuojant pinigais už 0,95 ha žemės 338 Eur. Šie sprendimai turėjo būti įteikiami minėto asmens turtinių teisių paveldėtojams. Abu šie žemės sklypai yra Alytaus apskrities Lazdijų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Mirus minėtam asmeniui, jos sūnus V. K. priėmė palikimą po savo motinos mirties. V. K. deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybė, tačiau nuo 1994 m. jis gyveno Kaune, (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjas, V. K. sūnus, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Jam 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis jo teisę atstovauti visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl mirusiojo vardu esančio turto dokumentų ir informacijos gavimo, nors notarų biure buvo pasakyta, kad V. K. vardu jokio nekilnojamojo turto nėra. Žinodamas, kad tėvas buvo pateikęs notarų biurui prašymą priimti palikimą po jo motinos mirties, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuvyko į NŽT Lazdijų skyrių gauti informacijos apie tėvo paveldėtus žemės sklypus po jo motinos mirties. Ten sužinojo, kad 2019 m. lapkričio 13 d. buvo priimti du NŽT sprendimai „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“ Nr. 4S-79-(14.4.3.) ir Nr. 4S-80-(l4.4.3.) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2.2. Pareiškėjas pasirašė, kad jam buvo įteikti Sprendimai. Šie Sprendimai buvo siunčiami mirusiosios turtinių teisių paveldėtojui (pareiškėjo tėvui) jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybė, nors tuo metu tėvas gyveno Kaune. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jei jo tėvas nebūtų sutikęs, kad už atkurtą jo motinai nuosavybės teisė į du žemės sklypus (0,67 ha ir 0,95 ha) būtų atlyginta kompensuojant pinigais, sklypai būtų buvę grąžinti natūra. Tačiau pareiškėjo tėvas sprendimų negavo ir jų skųsti negalėjo. Siųsti sprendimai grįžo atgal siuntėjui NŽT Lazdijų skyriui. 2006 m. spalio 9 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos priimtu sprendimu Nr. 59- 21474 O. V. buvo atskurta nuosavybė į 1,45 ha žemės ir 0,90 ha miško Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, grąžinant šį turtą natūra. Pareiškėjui Lazdijų skyriuje Sprendimai buvo įteikti nepaaiškinant, kokios jo teisės, ar jis gali šiuos Sprendimus prašyti panaikinti, koks šių Sprendimų apskundimo terminas ir pan. Tik rugsėjo viduryje pareiškėjas sužinojo, kad turi teisę apskųsti priimtus sprendimus, nes yra mirusio tėvo įpėdinis.

3. Atsakovas NŽT Lazdijų skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. NŽT 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimu Nr. 4SD- 4476-(l 4.4.104.) pareiškėjo tėvas buvo kviestas į Lazdijų skyrių dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Šiame pranešime asmuo buvo informuojamas, kad neatvykus į organizuojamą pretendentų susirinkimą arba atvykus, bet nepasirinkus projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. 2019 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame susirinkime pareiškėjo tėvas nedalyvavo. NŽT 2019 m. spalio 11 d. protokolu Nr. 4PRT-32-(14.4.6.), neatvykus pretendentui, buvo nutarta nuosavybės teises atkurti pinigais.

4.2. Lazdijų skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė Sprendimus, o 2019 m. lapkričio 15 d. pranešimu Nr. 4SD-5682-(14.4.104) NŽT informavo pareiškėjo tėvą apie priimtus Sprendimus, būtinybę teikti prašymą, nurodant sąskaitos numerį, bei sprendimų apskundimo tvarką. NŽT pareiškėjo tėvui pranešimus dėl žemės sklypų projektavimo ir galimo žemės sklypo, ploto ir ribų suderinimo siuntė jau nuo 2011 m. lapkričio mėn. NŽT pranešimai buvo siunčiami tiek pagal jo motinos buvusią gyvenamąją vietą, tiek pagal pareiškėjo tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuris buvo nurodytas Valstybinės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) duomenų bazėje.

4.3. 2015 m. birželio 26 d. pranešimas Nr. 4SD- 2731-(14.4.104) ir 2015 m. spalio 30 d. pranešimas Nr. 4SD-4461-( 14.4.104) buvo siųsti ir pareiškėjo nurodytu adresu, tačiau ir į šiuo adresu siųstus pranešimus nebuvo sureaguota. Vėlesni pranešimai vėl buvo siunčiami vadovaujantis Registrų centro duomenimis pagal asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Per visą laikotarpį, kurio metu pareiškėjo tėvui buvo siunčiami pranešimai, negavus jokios informacijos apie jo pasirinkimą, buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais. Atsakovo nuomone, pareiškėjo tėvas, žinodamas apie savo motinos nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir savo teisę pasirinkti projektuojamą žemės sklypą, būdamas sąžiningas ir atsakingas pilietis, turintis galimybę įgyvendinti savo teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atvykti į Lazdijų skyrių, išsiaiškinti ir pasidomėti esama situacija, to nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad pareiškėjo tėvas daug kartų ir skirtingais adresais buvo informuotas ir kviestas į pretendentų susirinkimus, juose nedalyvavo ir nuomonės nepareiškė, atsakovas manė, kad Sprendimai atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais yra teisėti ir pagrįsti.

5. Atsakovas Lazdijų skyrius papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, remiantis Lietuvos pašto atgal Lazdijų skyriui 2019 m. lapkričio 8 d. grąžintu laišku, pranešimas Nr. 4SD-4476-(14.4.104.) pareiškėjo tėvui įteiktas nebuvo, nes asmuo per siuntos saugojimo terminą pašte jo neatsiėmė. Teigė, kad piliečiai kviečiami visuomenės informavimo priemonėmis tik tuo atveju, kai registruotu laišku nėra galimybių jų informuoti dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai. Pareiškėjo tėvo gyvenamosios vietos adresai buvo žinomi. NŽT pranešimai pareiškėjo tėvui buvo siunčiami 3 adresais, tačiau pareiškėjo tėvas į siunčiamus pranešimus neatsiliepė. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimas Nr. 4SD-4476-(14.4.104.) papildomai pareiškėjo nurodytu adresu siųstas nebuvo. Vėlesni pranešimai buvo siunčiami vadovaujantis Registrų centro duomenimis pagal asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. NŽT 2019 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. 4SD-5264-(14.4.104) išsiuntė pareiškėjo tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Remiantis Lietuvos pašto atgal Lazdijų skyriui 2020 m. sausio 4 d. grąžintu laišku, pranešimas Nr. 4SD-5264-(14.4.104.) pareiškėjo tėvui įteiktas nebuvo, nes asmuo per siuntos saugojimo terminą pašte jo neatsiėmė. NŽT 2019 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. 4SD- 5682-(14.4.104) pareiškėjo tėvui įteiktas nebuvo, nes asmuo per siuntos saugojimo terminą pašte jos neatsiėmė. NŽT 2019 m. spalio 31 d. pranešimas Nr. 4SD-5264-(14.4.104) ir 2019 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. 4SD-5682-(14.4.104) iš Lietuvos pašto atgal buvo grąžinti kaip neatsiimti tik 2020 m. sausio 4 d. t. y. jau po Sprendimų priėmimo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino skundžiamus 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimus.

7. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

7.1. Mirus O. V. jos sūnus V. K. (pareiškėjo tėvas) priėmė palikimą. Mirus pareiškėjo tėvui 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas liudijimas, kad po V. K. mirties pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą padavė jo sūnus – pareiškėjas nagrinėjamoje byloje.

7.2. Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. liepos 30 d. pažyma Nr. 19379 buvo parengta Alytaus apskrities 2006 m. liepos 1 d. išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad O. V. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,95 ha buvusio žemės savininko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini), turėtos žemės.

7.3. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. liepos 4 d. gavo pareiškėjo tėvo, O. V. sūnaus ir įstatyminio įpėdinio, prašymą, kuriuo buvo prašoma pagal parengtą išvadą suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą.

7.4. Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 6 d. buvo parengta pažyma Nr. 20226 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad O. V. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,67 ha buvusio žemės savininko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), turėtos žemės.

7.5. NŽT 2011 m. lapkričio 11 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.7.)-5409 pareiškėjo tėvas buvo kviečiamas į Lazdijų skyrių dėl žemės sklypo ribų bei ploto suderinimo, pranešimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė atsakovas, minėtame susirinkime asmuo nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

7.6. NŽT 2011 m. gruodžio 13 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.7.)-6105 pareiškėjo tėvas buvo pakartotinai kviečiamas į Lazdijų skyrių dėl žemės sklypo ribų bei ploto suderinimo, pranešimas siųstas tuo pačiu adresu. Kaip nurodė atsakovas, minėtame susirinkime asmuo nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

7.7. NŽT 2013 m. liepos 12 d. parengtu įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1176 buvo patvirtintas visų pretendentų, tarp jų ir O. V., pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti, nuomoti atgauti neatlygintinai naudotis, suteikiamus naudoti patikėjimo teise, sąrašas.

7.8. NŽT 2013 m. liepos 16 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.104.)-2836 pareiškėjo tėvas buvo kviestas į Lazdijų skyrių dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo kadastro vietovėje. Kaip nurodė atsakovas, minėtame susirinkime asmuo nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

7.9. NŽT 2013 m. liepos 26 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.104.)-3048 pareiškėjo tėvas buvo pakartotinai kviestas į Lazdijų skyrių dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo kadastro vietovėje. Kaip nurodė atsakovas, minėtame susirinkime asmuo nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

7.10. NŽT 2013 m. lapkričio 12 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.104.)-5004 pareiškėjo tėvui buvo pranešta apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pabaigą, bei informuota, kad po įvykusio žemėtvarkos projekto dar liko laisvos valstybinės žemės, kurią asmuo turi galimybę gauti rengiant kitą žemėtvarkos projektą.

7.11. NŽT 2015 m. birželio 8 d. pranešimu Nr. 4SD-2360-(14.4.104.) pareiškėjo tėvas vėl buvo kviečiamas į Lazdijų skyrių dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo kadastro vietovėje. Kaip nurodė atsakovas, minėtame susirinkime asmuo nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

7.12. NŽT 2015 m. birželio 26 d. pranešimu Nr. 4SD-2731-(14.4.104.) pareiškėjo tėvas buvo pakartotinai kviečiamas į Lazdijų skyrių dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo. Šis pranešimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė atsakovas, minėtame susirinkime asmuo nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

7.13. NŽT 2015 m. spalio 30 d. pranešimu Nr. 4SD-4461-(14.4.104.) pareiškėjo tėvui buvo pranešta apie žemės reformos žemėtvarkos projekto pabaigą, bei informuota, kad po įvykusio žemėtvarkos projekto dar liko laisvos valstybinės žemės, kurią asmuo turi galimybę gauti rengiant kitą žemėtvarkos projektą. Šis pranešimas taip pat siųstas adresu (duomenys neskelbtini).

7.14. NŽT 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimu Nr. 4SD-4476-(l4.4.104.) pareiškėjo tėvas buvo kviestas į Lazdijų skyriuje 2019 m. spalio 8 d. vyksiantį susirinkimą dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo. Šiame pranešime asmuo buvo informuojamas, kad neatvykus į organizuojamą pretendentų susirinkimą arba atvykus, bet nepasirinkus projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės O. V. bus atkuriamos pinigais. Pastarasis pranešimas 2019 m. lapkričio 8 d. grįžo neįteiktas, nes asmuo per siuntos saugojimo terminą pašte jo neatsiėmė.

7.15. NŽT Lazdijų skyriuje 2019 m. spalio 8 d. įvykusiame susirinkime pareiškėjo tėvas nedalyvavo ir NŽT 2019 m. spalio 11 d. protokolu Nr. 4PRT-32-(14.4.6.) buvo nutarta nuosavybės teises O. V. atkurti pinigais.

7.16. NŽT 2019 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. 4SD-5264-(l4.4.104.) pareiškėjo tėvas buvo kviestas į Lazdijų skyriuje 2019 m. lapkričio 13 d. vyksiantį posėdį, kuriame buvo svarstomas ginčijamų sprendimų projektų priėmimo klausimas. Pastarasis pranešimas 2020 m. sausio 4 d. grąžintas atsakovui (siuntėjui), nes neatsiimtas pašte.

7.17. NŽT Lazdijų skyriuje 2019 m. lapkričio 13 d. įvykusiame posėdyje pareiškėjo tėvas nedalyvavo, o vykusiame susirinkime nutarta pritarti skundžiamų Sprendimų projektams.

7.18. 2019 m. lapkričio 15 d. pranešimu Nr. 4SD-5682-(14.4.104) Lazdijų skyrius informavo pareiškėjo tėvą apie priimtus ginčijamus sprendimus ir jų apskundimo tvarką. Pastarasis pranešimas su ginčijamais Sprendimais nebuvo įteiktas, nes neatsiimtas pašte, o 2020 m. sausio 4 d. grąžintas atsakovui – siuntėjui.

8. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjo tėvas (O. V. paveldėtojas) buvo įtrauktas į pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ar vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. Pareiškėjo tėvas nuo 2011 metų iki 2013 metų vidurio keletą kartų buvo kviečiamas į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės VIII eilės pretendentų susirinkimus, tačiau į susirinkimus jis neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko. NŽT 2013 m. lapkričio 12 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.104.)-5004 pareiškėjo tėvui buvo pranešta apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pabaigą, nurodyta, kad O. V. išbraukiama iš patvirtinto pretendentų sąrašo, informuojama, kad po įvykusio žemėtvarkos projekto dar liko laisvos valstybinės žemės, kurią asmuo turi galimybę gauti rengiant kitą žemėtvarkos projektą.

9. Teismas pažymėjo, kad NŽT turi teisę priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais pretendentui, kuris po 2019 m. sausio 1 d. pakviestas neatvyko į pretendentų susirinkimą pasirinkti žemės reformos žemėtvarkos projekte projektuojamo žemės sklypo (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių), tačiau tik tokiu atveju, jeigu jis į pretendentų susirikimą buvo pakviestas Tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad pareiškėjo tėvui 2019 m. rugsėjo 25 d. siųstas pranešimas atitiko Tvarkos 1021 punkte nurodytą kvietimo turinį, tačiau teismas kritiškai vertino situaciją, kai 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimas buvo išsiųstas registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), o tik po to 2019 m. spalio 30 d. buvo patikrintas Gyventojų registras dėl pareiškėjo tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, kuris nurodytas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas galėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimą išsiųsti ir dar kitu atsakovui žinomu adresu – (duomenys neskelbtini), kadangi Tvarkos 1021 punkte nėra nurodyta, jog piliečius (jų įpėdinius) kviečia į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas to nepadarė, taip nesudarydamas pareiškėjo tėvui galimybės išreikšti valią dėl O. V. projektuojamo žemės ar miško sklypo vietos ir ribų. Be to, 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimas išsiųstas pažeidžiant Tvarkos 1021 punkte numatytąjį 15 dienų terminą, t. y. išsiųstas likus 12 dienų iki nustatytos susirinkimo datos.

10. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. rugsėjo 25 d. siųstas pranešimas (kvietimas) į pretendentų susirinkimą pareiškėjo tėvui nebuvo įteiktas, nes vokas 2019 m. lapkričio 8 d. grįžo neįteiktas asmeniui per siuntos saugojimo terminą pašte jo neatsiėmus. Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, Tvarkos 1021 – 105 punktuose įtvirtintų nuostatų prasmę pretendentas privalo būti informuotas apie sudarytas sąlygas galutinai pasirinkti projektuojamą lygiavertį žemės sklypą bei įspėtas apie tokio nepasirinkimo pasekmes, o NŽT, prieš priimdama sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, privalo įsitikinti, kad tokia informacija pretendentą pasiekė. Būtent todėl šiose teisės normose įtvirtintas reikalavimas kvietimą siųsti registruotu laišku. Tai, teismo teigimu, suponuoja išvadą, jog NŽT privalo įsitikinti, jog registruotas laiškas adresatą pasiekė, o registruoto laiško nepavykus įteikti – turi būti kviečiama visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau tai nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo atlikta (nes 2021 m. balandžio 26 d. teismo nutartimi buvo prašoma atsakovo pateikti informaciją apie tai, ar buvo kviečiama visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie kvietimą visuomenės informavimo priemonėmis). Teismas pažymėjo, kad informaciją apie registruoto laiško įteikimą paprastai galima rasti AB Lietuvos pašto viešai skelbiamuose siuntų sekimo duomenyse. Nagrinėjamu atveju NŽT registruota siunta siųstas 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimas (kvietimas) pareiškėjo tėvui įteiktas nebuvo, tačiau vis tiek buvo priimti skundžiami Sprendimai. Atitinkamai teismas konstatavo, kad pareiškėjo tėvas nebuvo nustatyta tvarka informuotas apie pretendentų 2019 m. spalio 8 d. susirinkimą, todėl skundžiami Sprendimai priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje ir Tvarkos 1021 punkte įtvirtintus reikalavimus.

11. 2019 m. spalio 31 d. pranešimas pareiškėjo tėvui išsiųstas iš dalies laikantis Tvarkos 112 punkto reikalavimų – likus daugiau nei 10 dienų iki posėdžio ir registruoti laišku, tačiau 2019 m. spalio 31 d. pranešimas pareiškėjo tėvui nebuvo įteiktas ir jam nebuvo žinoma (pranešta) apie minėtą posėdį. Pagal Tvarkos 112 ir 113 punktuose įtvirtintų nuostatų prasmę, pretendentas (jo įpėdinis) privalo būti informuotas apie posėdį, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o NŽT, prieš priimdama sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, privalo įsitikinti, kad tokia informacija pretendentą (jo įpėdinį) pasiekė. Todėl ir įtvirtintas reikalavimas pranešimą siųsti registruotu laišku. Tai suponuoja išvadą, jog NŽT privalo įsitikinti, jog registruotas laiškas adresatą pasiekė. Teismo vertinimu, Tvarkos 112–113 punktuose įtvirtintos taisyklės yra skirtos užtikrinti nuosavybės teises atkuriančio piliečio teisę dalyvauti priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikti savo paaiškinimus dėl priimamo sprendimo ir priimti objektyvų sprendimą, todėl jos negali būti vertinamos kaip formalios. Be to, teismo nuomone, atsakovas galėjo 2019 m. spalio 31 d. pranešimą pareiškėjo tėvui išsiųsti ir dar kitu atsakovui žinomu adresu, tačiau to neatliko. Taigi, skundžiami Sprendimai priimti taip pat pažeidžiant Tvarkos 112 ir 113 punktus. Teismas taip pat nurodė, kad ginčijami Sprendimai išsiųsti registruotu laišku pareiškėjo tėvo deklaruotu gyvenamuoju adresu laikantis nustatytų terminų, tačiau nevisais atsakovui žinomais adresais, kas, teismo nuomone, nesuderinama su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti pretendentui nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu (pagal jo nustatytais terminais ir tvarka išreikštą valią). Atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų atkurti nuosavybės teises bei Atkūrimo įstatymo nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus Sprendimus.

13. Taip pat teismas nurodė, kad, kadangi nebuvo pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenys apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, nespręstinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas.

III. 14. Atsakovas NŽT Lazdijų skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nors Tvarkos 1021 straipsnio kontekste ir nėra nurodyta, kad pranešimai turi būti siunčiami vadovaujantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau NŽT raštai, pranešimai ir kiti dokumentai yra siunčiami pagal asmenų oficialų ir patvirtintą gyvenamosios vietos adresą. Remiantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, asmenys, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytuosius, privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pasikeitus asmens gyvenamosios vietos duomenims, taip pat pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui, dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar duomenų pakeitimo, taip pat dėl neteisingų duomenų pakeitimo į deklaravimo įstaigą turi kreiptis pats asmuo ar gyvenamosios vietos patalpos savininkas dėl jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingų deklaravimo duomenų ištaisymo ir pakeitimo. Šios nuostatos kontekste suprantama, kad asmuo už gyvenamosios vietos duomenų teisingumą ir tikslumą atsako pats.

15.2. Pranešimas, kuris buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), buvo siųstas 2015 m. birželio mėnesį, nesant jokių oficialių duomenų ar pranešimų apie pasikeitusią pareiškėjo tėvo gyvenamąją vietą, todėl praėjus beveik ketveriems metams, vėlesni – 2019 metų pranešimai – skyriaus specialistų buvo siunčiami remiantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, neįsiteikusių laiškų grąžinimo priežastis buvo registruoto laiško neatsiėmimas pašte. Apie šį neįsiteikimą Lazdijų skyriuje, buvo sužinota tik po Sprendimų priėmimo. Dėl šios priežasties pranešimai nebuvo siunčiami kitais adresais.

15.3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo tėvui pranešimai dėl žemės sklypų projektavimo ir galimo žemės sklypo, ploto ir ribų suderinimo, buvo siunčiami jau nuo 2011 metų skirtingais adresais. 2015 m. birželio 8 d. ir 2015 m. birželio 26 d. kvietimai buvo siunčiami ir pareiškėjo nurodytu jo tėvo tariamai gyvenamosios vietos adresu, tačiau asmuo į siunčiamus pranešimus nereagavo, siūlomo žemės sklypo pasirinkti neatvyko ir tolimesniu nuosavybės teisių atkūrimo procesu nesidomėjo.

15.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas, gavęs notaro išduotą 2020 m. rugpjūčio 5 d. liudijimą, tą pačią 2020 m. rugpjūčio 5 d., kreipėsi į Lazdijų skyrių, kuriame sužinojo apie skundžiamus Sprendimus. Lazdijų skyriuje pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, kad jo tėvui nepasirinkus projektuojamo žemės sklypo nuosavybės teisės yra atkurtos atlyginant pinigais. Pareiškėjas, nepateikęs jokių papildomų klausimų ar prieštaravimų dėl priimtų Sprendimų dėl jų pasirašė ir pasiėmė. Lazdijų skyriui nekilo abejonių, kad pareiškėjas sutinka su priimtais sprendimais ir jiems neprieštarauja. Šiuo aspektu abejotini pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir apskundimo tvarka ir dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į teisininkus. Pareiškėjas, jo nuomone, negavęs pakankamai informacijos apie savo teises ir priimtus Sprendimus galėjo asmeniškai dar kartą kreiptis į Lazdijų skyrių, tačiau to nepadarė. Po pareiškėjo skundžiamų Sprendimų pasirašymo ir pasiėmimo 2020 m. rugpjūčio 5 d., į skyrių pakartotinai buvo pasikreipusi pareiškėjo motina, kuriai dar kartą buvo suteikta informacija dėl priimtų sprendimų ir jų apskundimo tvarkos.

16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Lazdijų skyriaus apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

17.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išsamiai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus.

17.2. Nepagrįstas argumentas, kad pareiškėjo tėvas į siunčiamus pranešimus nereagavo, nuosavybės teisių atkūrimo procesu nesidomėjo. Atsakovas skundžiamus Sprendimus priėmė neinformavęs pareiškėjo tėvo jo gyvenamosios vietos adresu, t. y. jam net nežinant, todėl asmuo neturėjo galimybės atvykti į susirinkimą ir pasirinkti siūlomą žemės sklypą. Valdžios institucijos, priimdamos sprendimus, privalo veikti rūpestingai ir atidžiai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Lazdijų skyriaus sprendimų, kuriais O. V. turtinių teisių paveldėtojams nuspręsta atkurti nuosavybės teises į žemę, kompensuojant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Kaip nurodė pareiškėjas, O. V. turtinių teisių paveldėtoju buvo V. K., kuriam ir buvo siųsti NŽT pranešimai ir raštai dėl aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisės atkūrimu. Mirus V. K., jo palikimą priėmė pareiškėjas, kuris teigė, kad jo tėvas NŽT raštų ir pranešimų nebuvo gavęs. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino bei panaikino skundžiamus Sprendimus.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą pateikė atsakovas NŽT Lazdijų skyrius, nurodydamas, kad asmuo, esant pasikeitusiai jo gyvenamajai vietai, privalo apie tai atitinkamai pranešti, pareiškėjo tėvas nereagavo į pranešimus, o pats pareiškėjas, atvykęs į Lazdijų skyrių, pasirašė, kad skundžiami Sprendimai jam yra suprantami, atsakovui nekilo abejonių, kad pareiškėjas su jais sutiko.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

22. Pažymėtina, kad, kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti: tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimai nėra teisėti.

24. Atkūrimo įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Savo ruožtu jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

25. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog atsakovas turi teisę atkurti nuosavybės teisę atlyginant pinigais, jeigu: pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių arba pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvo žemės sklypo.

26. Tvarkos 1021 punkte nurodyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Lazdijų skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. pranešimu Nr. 4SD-4476-(l4.4.104.) pareiškėjo tėvas buvo kviestas į Lazdijų skyriuje 2019 m. spalio 8 d. vyksiantį susirinkimą dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Šiame pranešime asmuo buvo informuojamas, kad neatvykus į organizuojamą pretendentų susirinkimą arba atvykus, bet nepasirinkus projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais.

Aptariamas pranešimas buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 67), tačiau pranešimas grįžo neįteiktas, nes asmuo per siuntos saugojimo terminą pašte jo neatsiėmė (b. l. 92–93). Šios aplinkybės, iš esmės, buvo patvirtintos ir atsakovo 2021 m. gegužės 5 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 88–91). Iš 2019 m. spalio 11 d. protokolo Nr. 4PRT-32-(14.4.6) (b. l. 68–70) matyti, kad jame nurodyta, jog į susirinkimą buvo kviestas pretendentės turtinių teisių paveldėtojas (pareiškėjo tėvas), kad jis buvo informuotas, jog neatvykus ar nepasirinkus žemės sklypo nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais.

Tačiau protokole nėra nurodoma, ar šis pranešimas buvo tinkamai įteiktas. Protokolu nutarta O. V. nuosavybės teises atkurti pinigais. Taigi, iki posėdžio, kurio metu, iš esmės, buvo sudarytos faktinės prielaidos priimti Sprendimus, pareiškėjo tėvui nebuvo įteiktas pranešimas apie posėdį. Šių aplinkybių kontekste svarbi ir pirmosios instancijos teismo pažymėta aplinkybė, kad aptariamas pranešimas buvo išsiųstas registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), o tik po to (2019 m. spalio 30 d.) buvo patikrintas Gyventojų registras dėl pareiškėjo tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, kuris nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 75).

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas galėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimą išsiųsti ir dar kitu atsakovui žinomu adresu – (duomenys neskelbtini), kadangi Tvarkos 1021 punkte nėra nurodyta, jog piliečius (jų įpėdinius) kviečia į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas to nepadarė, taip nesudarydamas pareiškėjo tėvui galimybės išreikšti valią dėl projektuojamo žemės ar miško sklypo vietos ir ribų.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju vien tik kvietimo pareiškėjo tėvui išsiuntimas, nesulaukus duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo įteiktas kvietimas, negalėjo būti pripažintas tinkamu asmens kvietimu į posėdį dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su Atkūrimo nuostatų taikymu ginčui aktualiais aspektais, teigiama, kad nesant nustatytiems aiškiems pareiškėjų piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningo teisių įgyvendinimo faktams, nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus labiausiai atitinka tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais sukuriamos prielaidos pretendentų valiai įgyvendinti, o ne taikyti administracinį nuosavybės teisių atkūrimo būdo nustatymo metodą (Įstatymo 21 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2263-415/2021 ir kt.).

29. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Asmuo gali atsisakyti šios teisės. Be to, gali būti tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, dėl paties suinteresuoto asmens pareigų pažeidimo ar nenoro bendradarbiauti, institucija objektyviai neturi galimybių informuoti asmenį apie pradėtą procesą, apklausti jį ar kitais būdais suteikti jam galimybę pareikšti savo nuomonę (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

30. Byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu negalima daryti išvados, jog pareiškėjo tėvas veikė nesąžiningai, dėl to neįgyvendino savo teisių, todėl atsisakymas ginti pareiškėjo (jo tėvo teisių ir pareigų perėmėjo) teises neatitiktų teisingumo imperatyvų. Šios išvados ir byloje nustatytos aplinkybės dėl netinkamo informavimo ir neišnaudotų visų galimybių informuoti asmenį apie posėdį (susirinkimą) iš esmės paneigia atsakovo argumentus dėl pareiškėjo tėvo, esą, neįvykdytų įpareigojimų pranešti apie pasikeitusią situaciją. Taip pat tai, kad pareiškėjui atvykus į Lazdijų skyrių buvo išaiškinta Sprendimų esmė, neatima iš jo teisės juos skųsti.

31. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė atstovavimo sutartį ir 2021 m. birželio 21 d. pinigų priėmimo kvitą.

33. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjui, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.11 punktais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą, bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2020 m. IV ketvirtį siekė 1 524,2 Eur iš atsakovo pareiškėjui priteisiama 100 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma, kuri yra proporcinga ir pagrįsta įrodymais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė