2019-02-13 Nr. AB-3976-3-61-3-04340-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-116-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04340-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gedsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gedsta“ skundą atsakovui valstybės įmonei „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gedsta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (toliau – ir atsakovas) 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 140, kuriuo atsakovas informuoja pareiškėją, kad po šio sprendimo įteikimo dienos praėjus mėnesiui, pareiškėjas turi pateikti visų statybos defektų daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinimo aktą (toliau – ir Aktas), pasirašytą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens. Kitu atveju atsakovas turi teisę taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 22 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas – stabdyti kvalifikacijos atestatą už statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu, nepašalinimą po atestavimo atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.)).

Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, nustatė, kad atsakovas tik ketina ateityje taikyti galimas teisines pasekmes pareiškėjui už reikalaujamų dokumentų nepateikimą. Atsižvelgdamas į ginčo akto turinį, teismas darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Ginčijamu sprendimu teisinės pasekmės pareiškėjui nėra sukuriamos, kadangi atsakovas šiuo metu nėra sustabdęs pareiškėjo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo, t. y. nėra priėmęs galutinio sprendimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Statybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas nėra galutinis sprendimas, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra, ir jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teismas pažymėjo, kad nesutikimo argumentus dėl ginčijamo sprendimo pareiškėjas galės reikšti teisės aktų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymi, kad skundu kelia ginčą dėl ginčijamame sprendime suformuluoto reikalavimo – per vieno mėnesio terminą pateikti Aktą, pasirašytą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens. Šio reikalavimo pareiškėjas išpildyti negali, nes jo įvykdymas nepriklauso nuo pareiškėjo veiksmų. Be to, reikalavimas ištaisyti defektus yra neteisėtas. Ginčijamas sprendimas yra galutinis teisės aktas, sukeliantis teisines pasekmes, todėl gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Ginčijamu sprendimu reikalaujama pateikti visų statybos defektų daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinimo aktą, pasirašytą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens. Akto nepateikimo atveju pareiškėjui bus taikoma Statybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta sankcija – kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas, t. y. bus priimtas galutinis sprendimas, kuris tiesiogiai paveiktų pareiškėjo subjektines teises ir gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gedsta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė