48d684d7-b97a-4906-bc52-b803063ca20a · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-931-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00296-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4.; 2.1.5.4; 3.2.6.1; 2.5.6; 2.6.1.3.6. (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. lapkriÄio 24 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Irmos Äuchraj, Erikos MisiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Almanto Padvelskio, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs ERGO Insurance SE, veikianÄios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinÄje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovÄs ERGO Insurance SE, veikianÄios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui M.
Legislator headnote
AI generated48d684d7-b97a-4906-bc52-b803063ca20a · KlaipÄdos apygardos teismas: Freiburgo apylinkÄs teismo sprendimu, pirmininkaujant ikiteisminio tyrimo teisÄjui, iÅ¡ M. K., remiantis nagrinÄjamomis bylos aplinkybÄmis, pagal Baudžiamojo proceso kodekso § 111 a buvo laikinai paimtas vairuotojo pažymÄjimas, taip pat kaltinamajam asmeniui, susijusiam su nagrinÄjamu eismo įvykiu, nustatytas neblaivumas. Sprendime nustatant ieÅ¡kovo H. M. (H. M.) (nukentÄjusiojo) lengvajam automobiliui padarytos žalos dydį faktiÅ¡kai remtasi ieÅ¡kovo nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis ir raÅ¡tiÅ¡ka eksperto C. 2020 m. rugsÄjo 1 d. ekspertize, atlikta âatsižvelgiant į kito eismo įvykio dalyvių lengvojo automobilio parametrusâ.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-931-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00296-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4.; 2.1.5.4; 3.2.6.1; 2.5.6; 2.6.1.3.6. (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. lapkriÄio 24 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Irmos Äuchraj, Erikos MisiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Almanto Padvelskio, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs ERGO Insurance SE, veikianÄios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinÄje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovÄs ERGO Insurance SE, veikianÄios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui M.
K.dÄl žalos atlyginimo. Teismas nustatÄ: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo M. K. 9 461,12 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2019 m. liepos 3 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairavÄs transporto priemonÄ MAZDA CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rÄ ir apgadino transporto priemonÄ TOYOTA AURIS, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini). Vokietijos policijos pareigÅ«nai nustatÄ, jog eismo įvykio metu transporto priemonÄs MAZDA CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas buvo neblaivus. Å ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimu ieÅ¡kovÄs bendrovÄje, draudimo sutartis Nr. 02-5453038. IeÅ¡kovÄ, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymu (toliau â TPVCAPD įstatymas) ir 2008 m. vasario 13 d.
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimu Nr. 122 âDÄl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių patvirtinimoâ (toliau â TaisyklÄs), atlygino dÄl eismo įvykio žalÄ patyrusiems asmenims nuostolius, iÅ¡mokÄdama 9 461,12 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovÄs atstovÄ nurodo, kad žalos sumÄ sudaro: 7 600,57 Eur žalos kompensavimo iÅ¡laidos, 920,46 Eur papildomos iÅ¡laidos ir 940,09 Eur reguliavimo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovÄs atstovÄ paaiÅ¡kina, jog 7 600,57 Eur iÅ¡laidos susidarÄ dÄl Vokietijos teisme nagrinÄtos bylos.
AtstovÄ pripažįsta, kad minÄtas sprendimas Lietuvoje nÄra pripažintas nustatyta tvarka, taip pat kad yra priimtas nedalyvaujant ir neinformavus apie teisminį procesÄ autoįvykio kaltininko (atsakovo) ir kad negalima vadovautis Å¡iame sprendime nustatytais faktais kaip prejudiciniais, taÄiau praÅ¡o sprendimu vadovautis kaip papildomu įrodymu įrodinÄjant iÅ¡ atsakovo regreso tvarka priteistino žalos atlyginimo sumÄ . Pažymi, kad atsakovas neinformavo ieÅ¡kovÄs apie eismo įvykį, apie jį sužinota tik iÅ¡ Vokietijos draudiko, kuriam kompensuota praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo žalos suma.
Teigia, kad ieÅ¡kinio senatis nÄra praleista, nes ji skaiÄiuotina nuo praÅ¡omų sumų iÅ¡mokÄjimo Vokietijos draudikui dienos (2021 m. kovo 24 d., į teismÄ ieÅ¡kovÄ kreipÄsi 2022 m. sausio 17 d.).
2. Atsakovas M. K. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovo atstovÄ pažymi, kad ieÅ¡kovÄ ilgai negalÄjo suformuluoti savo ieÅ¡kinio pagrindo, jį keitÄ, o atsakovas turÄjo atsikirtinÄti tiek į pradinį ieÅ¡kinį, tiek į jo patikslinimÄ , kuriame jau žala kildinama kitu pagrindu. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo, jog atsakovas sužalojo žmogų, dÄl to reikalavo teismo priteisti žalos už sveikatos sužalojimus atlyginimÄ .
Patikslintame ieÅ¡kinyje, pateiktame jau po pasirengimo stadijos užbaigimo (2022 m. birželio 1 d.), ieÅ¡kovÄs atstovÄ jau nurodo visiÅ¡kai kitas ieÅ¡kinio reikalavimo faktines aplinkybes, t. y. kad jokio sužaloto asmens nebuvo, o buvo sužalotas, sugadintas turtas, ir tuo pagrindu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ . Teigia, jog pirminis teisminis procesas iki patikslinto ieÅ¡kinio buvo pradÄtas neteisÄtai ir tai turi įtakos bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymui. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄs atstovÄ po teismo įpareigojimų žalos dydį detalizuoja, o detalizacija parengta remiantis Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 24 d. sprendimu, priimtu Vokietijoje, kuris nÄra pripažintas Lietuvoje Lietuvos apeliacinio teismo, kaip valstybÄs įgaliotos institucijos pripažinti užsienio teismo sprendimÄ .
Patikslintas ieÅ¡kinys yra teikiamas Lietuvos teismui. Pažymima, kad Vokietijos teismo byla dÄl žalos nagrinÄta raÅ¡ytinio proceso tvarka, sprendimo rezoliucinÄje dalyje nÄra įvardijamas âkaltinamasisâ (nÄra jo vardo ir pavardÄs). Visos iÅ¡laidos yra priteistos iÅ¡ atsakovo Deutsches Büro Grüne Karte e. V., kurio su M. K. niekas nesieja. Kadangi M. K. nebuvo įtrauktas į Vokietijos teisminį procesÄ , apie jį net nebuvo informuotas, todÄl neturÄjo teisÄs ne tik iÅ¡sakyti savo nuomonÄ dÄl bylos nagrinÄjimo formos (raÅ¡ytinÄs ar žodinÄs), bet ir teikti praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, kaip antai dÄl eksperto pateiktos ekspertizÄs. Toje paÄioje byloje yra raÅ¡ytiniai duomenys, kad ant M.
K. automobilio jokių turto sugadinimo požymių nÄra, todÄl eksperto iÅ¡vada, kuri nepateikta į Å¡iÄ bylÄ , kelia pagrįstų abejonių nustaÄius sugadintos transporto priemonÄs sugadinimus, mastÄ , remonto kaÅ¡tus, datÄ ir kt. Pažymima, kad minÄtame teismo sprendime nurodyta, kad ekspertizÄ atlikta 2020 m. rusÄjo 1 d., t. y. praÄjus daugiau nei 1 metams ir 2 mÄnesiams po eismo įvykio (2019 m. liepos 3 d.), ir atlikta tik pagal nukentÄjusio automobilio ir M. K. automobilio dokumentinius parametrus, taÄiau, kaip suprantama, nesulyginus jų realiai ir vizualiai.
Vokietijos teismo sprendimas yra įsiteisÄjÄs, nes jo Vokietijos draudikų biuras neskundÄ, o M. K. jo skųsti negali, nes nebuvo proceso dalyvis. Atsakovo atstovÄs teigimu, taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris dÄl reikalavimų, atsirandanÄių iÅ¡ regresinių prievolių, pradedamas skaiÄiuoti nuo pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo momento, Å¡iuo atveju â kada Vokietijos draudikas sumokÄjo nukentÄjusiam asmeniui žalos atlyginimo sumas, kitas iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. KlaipÄdos apylinkÄs teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. PriteisÄ ieÅ¡kovei ERGO Insurance SE, veikianÄiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡ atsakovo M. K. 1 500 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 500 Eur) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2022 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 172,56 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PriteisÄ atsakovui M.
K. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ERGO Insurance SE, veikianÄios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 1 093,95 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.
4. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , sumokÄjo 2021 m. kovo 24 d. 2 pavedimais (8 521,03 Eur ir 940,09 Eur) Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui Deutsches Büro Grüne Karte e. V. pagal jo pateiktÄ 2021 m. kovo 11 d. reikalavimÄ dÄl viso 9 461,12 Eur žalos atlyginimo dÄl M. K. sukelto autoįvykio, Å¡ias sumas regreso tvarka praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovÄ nÄra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino (terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl visos sumos Vokietijos draudimui iÅ¡mokÄjimo baigÄsi 2022 m. kovo 24 d., o ieÅ¡kovÄ su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipÄsi 2022 m. sausio 17 d.). Nesutiko su atsakovo atstovÄs teiginiais, kad ieÅ¡kinio senatis turÄjo bÅ«ti skaiÄiuojama nuo Vokietijos draudikų biuro žalos sumų sumokÄjimo nukentÄjusiam nuo eismo įvykio asmeniui ar nuo atskirų su žalos administravimo susijusių sumų (advokatams, teismo iÅ¡laidų) sumokÄjimo.
5. Teismas nurodÄ, kad Vokietijos teismo sprendimas nÄra pripažintas Lietuvoje nustatyta tvarka. Teigia, kad dÄl Vokietijos teismo priteistų sumų ir palÅ«kanų apskaiÄiavimo kitų papildomų įrodymų ieÅ¡kovÄ neturi, ieÅ¡kovÄs partneris teismo priteistas sumas sumokÄjo ne pagal atskirai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, bet vykdydamas teismo priimtÄ sprendimÄ . Kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu teismui pateiktoje sÄ skaitoje (priedas â dokumentas pavadinimu âsÄ skaita 009â) ieÅ¡kovÄ savo partneriui Vokietijoje apmokÄjo papildomas iÅ¡laidas.
Å ių papildomų iÅ¡laidų suma žalos byloje yra 920,46 Eur, jÄ sudaro: 901,90 Eur ieÅ¡kovo partnerio patirtos iÅ¡laidos advokatui ir 18,56 Eur iÅ¡laidos ekspertui. IeÅ¡kovÄs partnerio patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos susidarÄ po to, kai eismo įvykio metu nukentÄjÄs asmuo kreipÄsi į teismÄ Vokietijoje. IeÅ¡kovÄs partneris turÄjo samdyti advokatÄ , mokÄti ekspertui. Ä® bylÄ teikiama sÄ skaita su advokato iÅ¡laidų detalizavimu bei sÄ skaita už eksperto paslaugas.
6. Teismas nurodÄ, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad Freiburgo policijos 2019 m. liepos 18 d. Protokoliniame įraÅ¡e nurodyta, kad kaltinamasis M. K. pagal Å¡aukimÄ , iÅ¡siųstÄ paÅ¡tu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu terminu 2019 m. liepos 13 d. į vietinÄ tarnybÄ neatvyko. Å iame įraÅ¡e taip pat nurodyta, kad M. K. iki 2019 m. liepos 11 d. dirbo sunkvežimio vairuotoju ekspedicijos įmonÄje, esanÄioje adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo įdarbintas per tarpininkavimo agentÅ«rÄ .
Su Å¡ia įmone buvo susisiekta telefonu 2019 m. liepos 18 d., taÄiau 2019 m. liepos 11 d. su M. K. darbo santykiai buvo nutraukti dÄl kelių incidentų ir nuo to laiko M. K., pagal preliminariÄ informacijÄ apie vairuotojo pažymÄjimÄ , nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena, nes ten buvo tik jo âlaikinas bÅ«stasâ, skirtas ekspedicijoje dirbantiems darbuotojams. 2019 m. liepos 18 pateikus paklausimÄ Gyventojų registrui, gauta informacijos, kad ten nurodyta M. K. iÅ¡sikraustymo iÅ¡ Å¡io bÅ«sto data yra 2019 m. liepos 13 d., kaip vieta, į kuriÄ iÅ¡sikraustoma, yra nurodyta tik Lietuva.
Baudžiamajame įsakyme, kuris buvo priimtas 2019 m. gruodžio 30 d., atsakovui paskirta bauda 2020 m. liepos 9 d. buvo sumažinta, kaip M. K. gyvenamosios vietos adresas nurodyta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, Å¡iuo adresu atsakovas yra deklaravÄs savo gyvenamÄ vietÄ . M. K. į procesÄ Ä¯trauktas nebuvo, nors priimdamas sprendimÄ teismas rÄmÄsi ta paÄia baudžiamosios bylos policijos surinkta medžiaga (Freiburgo prokuratÅ«ros bylos Nr. 520 Js 23025/19). M. K. tik buvo paminÄtas Vokietijos teismo sprendime, nurodant, kad 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d.
Freiburgo apylinkÄs teismo sprendimu, pirmininkaujant ikiteisminio tyrimo teisÄjui, iÅ¡ M. K., remiantis nagrinÄjamomis bylos aplinkybÄmis, pagal Baudžiamojo proceso kodekso § 111 a buvo laikinai paimtas vairuotojo pažymÄjimas, taip pat kaltinamajam asmeniui, susijusiam su nagrinÄjamu eismo įvykiu, nustatytas neblaivumas. Sprendime nustatant ieÅ¡kovo H. M. (H. M.) (nukentÄjusiojo) lengvajam automobiliui padarytos žalos dydį faktiÅ¡kai remtasi ieÅ¡kovo nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis ir raÅ¡tiÅ¡ka eksperto C. 2020 m. rugsÄjo 1 d. ekspertize, atlikta âatsižvelgiant į kito eismo įvykio dalyvių lengvojo automobilio parametrusâ.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kilus ginÄui dÄl žalos dydžio, bÅ«tent draudikui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžianÄius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonÄs valdytojo (atsakingo už žalÄ asmens) civilinÄ atsakomybÄ pagal eismo įvykio vietos teisÄ pagrindžianÄias nuostatas ir, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinanÄiÄ reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ .
IeÅ¡kovÄs atstovÄ nepagrindÄ ieÅ¡kinyje nurodytos padarytos žalos dydžio, o dÄl netinkamo turinÄių bylai reikÅ¡mÄs aplinkybių aiÅ¡kinimo nÄra galimybÄs iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų ir konkreÄios žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ieÅ¡kovÄ nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti 7 600,57 Eur žalos sumÄ . IeÅ¡kovÄ, be to, teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo papildomÄ iÅ¡laidų sumÄ Å¾alos byloje, kuri yra 920,46 Eur, jÄ sudaro: 901,90 Eur ieÅ¡kovo partnerio patirtos iÅ¡laidos advokatui ir 18,56 Eur iÅ¡laidos ekspertui minÄtoje Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo byloje.
Kadangi Å¡ios ieÅ¡kovÄs partnerio patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos susidarÄ byloje, kurioje procesas vyko atsakovui nedalyvaujant ir nesant informuotam apie nagrinÄjamÄ bylÄ ir neturint jokių galimybių dalyvauti procese ir pasisakyti dÄl priteistinų sumų, kurių sumokÄjimÄ ieÅ¡kovÄ siekia nukreipti į atsakovÄ regreso tvarka, Å¡ios sumos taip pat kaip ir pagrindinÄ Å¾alos atlyginimo suma už transporto priemonÄs remontÄ su palÅ«kanomis negali bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo.
8. Teismas nurodÄ, kad atsakovas apie procesÄ baudžiamojoje byloje buvo informuotas, jame dalyvavo, baudžiamasis įsakymas yra įsiteisÄjÄs, jame konstatuota, kad buvo padaryta bendra 1 500 eurų žala svetimam turtui, kuri įvertinta iÅ¡ karto po eismo įvykio, Å¡iuo sprendimu ir jame nustatytais faktais atsakovo atstovÄs praÅ¡oma vadovautis kaip prejudiciniais. Nors Å¡is baudžiamasis įsakymas kaip ir minÄtas Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo priimtas sprendimas taip pat Lietuvoje nebuvo pripažintas, taÄiau atsakovas teigia jį geranoriÅ¡kai dalimis pagal vÄliau teismo nustatytÄ tvarkÄ (po 50 Eur per mÄnesį) vykdantis.
Taip pat reikia pažymÄti, kad 1 500 eurų žalos suma nustatyta policijos iÅ¡ karto po eismo įvykio atsižvelgiant į nukentÄjusio automobilio savininko nuomonÄ, kad nukentÄjusios transporto priemonÄs apgadinimai nebuvo dideli (įlenktos vienos durelÄs), matyti iÅ¡ policijos medžiagoje esanÄių fotonuotraukų, todÄl toks žalos dydis, teismo vertinimu, yra objektyviai pagrįstas ir teisingas. Å i žala atsirado dÄl atsakovo kaltų veiksmų, kas konstatuota minÄtame Vokietijos baudžiamajame įsakyme, todÄl galima sprÄsti, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų autoįvykio metu ir kilusios žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. IeÅ¡kovÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2022-07-05 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai patenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs naudai jos patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas â 179,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimÄ .
10. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dÄl žalos dydžio, o bÅ«tent: 10.1. IeÅ¡kovÄ bylos nagrinÄjimo metu aiÅ¡kino, jog 7 600,57 Eur iÅ¡laidos susidarÄ dÄl Vokietijos teisme nagrinÄtos bylos. Vokietijos teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovÄs partnerio Vokietijoje nukentÄjusio asmens naudai buvo priteista 4 806,51 Eur transporto priemonÄs remonto iÅ¡laidų ir 5 proc. metinių palÅ«kanų, 543,18 Eur neteisminių iÅ¡laidų ir 5 proc. metinių palÅ«kanų (tomas II, b. l. 41â47, vertimo b. l. 49â55). 2 020,98 Eur â nukentÄjusios Å¡alies patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (ieÅ¡kinio priedas pavadinimu âŽalos dokumentai 004â, vertimas â ieÅ¡kinio priedas pavadinimu âŽalos dokumentaiâ).
IeÅ¡kovÄ savo partneriui Vokietijoje apmokÄjo papildomas 920,46 Eur iÅ¡laidas, iÅ¡laidų sumÄ sudaro: 901,90 Eur ieÅ¡kovÄs partnerio patirtos iÅ¡laidos advokatui; 18,56 Eur iÅ¡laidos ekspertui. 10.2. IeÅ¡kovÄs partnerio patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos susidarÄ po to, kai eismo įvykio metu nukentÄjÄs asmuo kreipÄsi į teismÄ Vokietijoje. IeÅ¡kovÄs partneris turÄjo samdyti advokatÄ , mokÄti ekspertui. Ä® bylÄ teikiama sÄ skaita su advokato iÅ¡laidų detalizavimu bei sÄ skaita už eksperto paslaugas.
IeÅ¡kovÄs partneris Vokietijoje, atlikÄs žalos administravimo veiksmus, turi teisÄ gauti atlyginimÄ , todÄl pateikÄ sÄ skaitÄ ieÅ¡kovei dÄl 940,09 Eur žalos reguliavimo iÅ¡laidų apmokÄjimo. 10.3. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dÄl įrodymų vertinimo. Ä®prastai bylose dÄl žalos atlyginimo Å¡alys teikia sÄ skaitas faktÅ«ras, mokÄjimo pavedimus ar kitus dokumentus, pagrindžianÄius patirtų iÅ¡laidų dydžius. Å iuo atveju ieÅ¡kovÄ pateikÄ Vokietijoje priimtÄ teismo sprendimÄ , kuriame apraÅ¡yta, jog įvyko eismo įvykis, buvo sugadintas automobilis, ir nustatytas dydis, kuris turi bÅ«ti mokamas už automobilio remonto darbus.
Teismo sprendime nurodytos aplinkybes sutaptų su bet kokio automobilių serviso iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra už transporto priemonÄs remonto darbus. SÄ skaitoje taip pat bÅ«tų nurodyta eismo įvykio data, automobilio sugadinimai, mokÄtina suma už automobilio remontÄ . Taigi, taip pat kaip ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti iÅ¡mokÄto žalos atlyginimo dydį, bÅ«tų teismui teikÄs sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už transporto priemonÄs remonto darbus, taip Å¡ioje civilinÄje byloje pateikÄ teismo sprendimÄ .
IeÅ¡kovo vertinimu, toks turÄjo bÅ«ti Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo sprendimo vertinimas byloje â kaip bet kurio kito įrodymo byloje, pateikto siekiant pagrįsti ieÅ¡kovÄs iÅ¡mokÄtas sumas nukentÄjusio asmens patirtai žalai atlyginti. 10.4. IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä teismo vertinti Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo sprendimÄ kaip paprastÄ Ä¯rodymÄ byloje, taÄiau pirmosios instancijos teismas to nepadarÄ. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ ieÅ¡kinio reikalavimo vien pasisakydamas, jog Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo sprendimu nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai Å¡iai bylai.
Å is ieÅ¡kovÄs pateiktas įrodymas teismo nebuvo įvertintas pagal kitas įrodymų vertinimo taisykles. 10.5. Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, jog motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodomi argumentai, dÄl kurių teismas atmetÄ kuriuos nors įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidÄ nurodytÄ Ä¯statymo normÄ , nes tik pažymÄjo, jog Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo sprendimu nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai Å¡iai bylai, taÄiau, kaip jau nurodyta, ieÅ¡kovÄ tokio praÅ¡ymo byloje nebuvo pareiÅ¡kusi.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad Å¡is sprendimas yra tiesiog įrodymas, įrodantis, už kÄ ieÅ¡kovÄ sumokÄjo ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . 10.6. Skundžiamu sprendimu teismas tik pažymÄjo, jog į bylÄ nebuvo pateikta eksperto iÅ¡vada, kuri buvo sudÄtinÄ Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo nagrinÄtos bylos dalis, todÄl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄ neįrodÄ reikalavimo pagrįstumo. Su Å¡iais argumentais ieÅ¡kovÄ nesutinka. Ä®rodymai, pagrindžiantys žalos dydį, nÄra vien tik eksperto iÅ¡vados, todÄl vien eksperto iÅ¡vados nebuvimas byloje negali bÅ«ti pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl žalos atlyginimo. 10.7.
Å alys, siekdamos pagrįsti savo reikalavimus, teismui teikia turimus įrodymus. Å iuo atveju ieÅ¡kovÄ turÄjo teismo sprendimÄ , kuriame buvo apraÅ¡ytos sumos, detalizuojanÄios ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pažymint, už kÄ kokia suma buvo sumokÄta. Teismo sprendime nebuvo nurodyta, dÄl kokių priežasÄių toks ieÅ¡kovo sumokÄto žalos atlyginimo dydžio apraÅ¡ymas nÄra tinkamas ir nÄra pagrįstas. 10.8. Atsakovas nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nepateikÄ jokių duomenų, kurie paneigtų ieÅ¡kovÄs iÅ¡dÄstytas aplinkybes.
Atsakovas tik savo paaiÅ¡kinimais nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄs nurodytas žalos dydis yra per didelis, nes didelių sužalojimų nukentÄjusio asmens transporto priemonei nepadarÄ. Jokių raÅ¡ytinių įrodymų byloje, kad ieÅ¡kovÄs atlyginti žalos dydžiai nÄra teisingi, nuotraukų iÅ¡ eismo įvykio vietos, kur bÅ«tų matyti sugadinimai, duomenų apie rinkos kainas, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog tiek už maÅ¡inos remonto darbus, tiek už advokato paslaugas Vokietijoje ieÅ¡kovÄ sumokÄjo nepagrįstai dideles sumas, atsakovas į bylÄ nepateikÄ.
Net teikdamas paaiÅ¡kinimus atsakovas iÅ¡ pradžių sutiko su preliminariu Vokietijos policijos vertinimu apie padarytÄ Å¾alÄ (Vokietijos policijos dokumentuose nurodyta, jog eismo įvykio metu padaryta žala yra apie 1 500,00 Eur), o vÄliau pakeitÄ savo parodymus, sakydamas, jog galÄjo bÅ«ti padaryta žala iki 500,00 Eur. Kokiais duomenimis remdamasis atsakovas nurodÄ tokį žalos dydį, byloje duomenų nÄra. 10.9 Apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika, kurioje yra pažymÄta, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose draudikas reiÅ¡kia atgrÄžtinį reikalavimÄ , o atsakovai ginÄija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovai, siekdami nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžianÄius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susijÄ Ä¯rodymai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. lapkriÄio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas).
TodÄl tam tikra įrodinÄjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovui, siekianÄiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokÄtÄ sumÄ ir turinÄiam pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinÄja savo pozicijÄ dÄl ieÅ¡kinio nepagrįstumo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas). 10.10 Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dÄl iÅ¡laidų, sumokÄtų korespondentui, priteisimo, o bÅ«tent pagal TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 1 dalį žaliÄ jÄ kortelÄ iÅ¡duodantys draudikai taip pat turi vadovautis Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais (toliau â Bendradarbiavimo nuostatai) ir kitais Žaliosios kortelÄs sistemÄ reglamentuojanÄiais teisÄs aktais.
Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalies 1.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ žalos, atsiradusios dÄl užsienyje įvykusio draudžiamojo įvykio pagal transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ , sudedamųjų dalių yra korespondentui sumokamas administravimo mokestis, kuris yra apskaiÄiuojamas vadovaujantis Biurų tarybos patvirtintomis taisyklÄmis; Å¡is mokestis sudaro 15 proc. nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui sumokÄtos draudimo iÅ¡mokos, taÄiau nevirÅ¡ija 3 500 Eur (Bendradarbiavimo nuostatų aiÅ¡kinamojo memorandumo 5.5 punkto 1 ir 2 dalys).
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį, nesivadovavo nurodytomis nuostatomis. 10.11. Remiantis Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 1, 2 dalių, 4 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prievoliniai teisiniai santykiai dÄl draudimo iÅ¡mokos sumokÄjimo susiklosto tarp draudiko patikÄtinio (korespondento) ir nukentÄjusio treÄiojo asmens, o draudikui kyla prievolÄ atlyginti patikÄtinio (korespondento) patirtas iÅ¡laidas, susijusias su draudžiamuoju įvykiu.
Draudiko patikÄtinis (korespondentas) savo prievolÄ vykdo, remdamasis eismo įvykio vietos užsienio valstybÄs transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį civilinÄs atsakomybÄs draudimÄ reglamentuojanÄiais teisÄs aktais, įskaitant juose pateikiamÄ pretenzijų (ieÅ¡kinių) pateikimo tvarkÄ ir žalos sureguliavimo terminus. 10.12 Ä®vertinus nurodytÄ reglamentavimÄ manytina, jog žalos administravimo mokestis yra sudÄtinÄ iÅ¡mokos, mokamos užsienio nacionaliniam biurui ar korespondentui, dalis ir draudikas laikomas tinkamai įvykdÄs prievolÄ, kai sumoka žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ ir administravimo iÅ¡laidų iÅ¡mokÄ , kuriÄ vÄliau turi teisÄ iÅ¡siieÅ¡koti regreso tvarka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2012, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-24/2014 ir kt.). 10.13.
IÅ¡ nurodyto reglamentavimo ir teismų praktikos manytina, jog draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ privalo sumokÄti draudikas savo užsienyje veikianÄiam partneriui, sudaro ne tik tiesioginiai nuostoliai, kuriuos sukÄlÄ eismo įvykis, bet ir žalos administravimo mokesÄiai. NagrinÄjamoje byloje žalos administravimo mokestis buvo 940,09 Eur. Visos Å¡ios iÅ¡laidos yra laikomos sudÄtine draudimo iÅ¡mokos dalimi, todÄl ieÅ¡kovÄ turi teisÄ, esant įstatymuose numatytam pagrindui, Å¡ias sumokÄtas iÅ¡laidas susigrÄ Å¾inti regreso teise iÅ¡ draudÄjo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).
11. Atsakovas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinio skundo motyvus atmesti kaip neteisÄtus ir nepagrįstus, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . PraÅ¡o priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 11.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo jau patikslintas faktines aplinkybes, t. y. prieÅ¡ingai, nei buvo nurodÄs ieÅ¡kinyje ir triplike. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄ jau nurodÄ visiÅ¡kai kitas ieÅ¡kinio reikalavimo faktines aplinkybes, t. y. kad jokio sužaloto asmens nebuvo, o buvo sužalotas, sugadintas turtas, ir tuo pagrindu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ .
Pirminis teisminis procesas iki patikslinto ieÅ¡kinio buvo pradÄtas faktinÄms aplinkybÄms (ieÅ¡kinio dalykui) neatitinkant ieÅ¡kovÄs subjektinÄs teisÄs kreiptis į teismÄ ir tai, jo manymu, turÄjo įtakos bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymui. 11.2. Tai, kad ieÅ¡kovÄs partneris patyrÄ iÅ¡laidų savo nuožiÅ«ra, o jas ieÅ¡kovÄ apmokÄjo, nereiÅ¡kia, kad jos âautomatiÅ¡kaiâ regreso tvarka gali bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo. 11.3. Å ioje byloje sprÄstini klausimai, susijÄ su įrodymų leistinumu, sÄ sajumu, prejudiciniais faktais bei su žalos dydžio įrodymu, užsienio teismo sprendimo pripažinimu Lietuvoje ir kt., o ne tik su tuo, anot apelianto, kas yra laikytina įrodymu civilinÄje byloje.
Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde cituoja teismų praktikÄ , susijusiÄ bÅ«tent su tuo, kas laikytina įrodymais civilinÄje byloje. Tai reiÅ¡kia, kad vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne tai, kokiÄ informacijÄ jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame Å¡altinyje) Å¡i informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021). 11.4.
Vokietijoje iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje atsakovas M. K. nedalyvavo, t. y. jis apskritai nebuvo įtrauktas į procesÄ , kuris besÄ lygiÅ¡kai buvo susijÄs su jo asmeniu, ir, kaip jau minÄta, bÅ«tent to proceso pagrindu priimtu ir jau įsiteisÄjusiu teismo sprendimu remiasi ieÅ¡kovÄ ir teikÄ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovui. 11.5. Lietuvos apeliacinis teismas atsisako pripažinti užsienio teismų sprendimus, kurie nÄra įsiteisÄjÄ pagal tos valstybÄs, kurioje jie priimti, įstatymus, kurie pagal Lietuvos teisÄ priklauso iÅ¡imtinei Lietuvos Respublikos kompetencijai, jei Å¡aliai nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie teisminį procesÄ , jei užsienio teismo sprendimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir kitais CPK 810 straipsnyje įtvirtintais atvejais. 11.6.
Transporto priemonÄs savininkas ir valdytojas (buvo žinomas ieÅ¡kovei nuo pat eismo įvykio sukÄlimo ir jo užfiksavimo policijoje), sukÄlÄs eismo įvykį Vokietijoje, į teismo procesÄ nebuvo įtrauktas nei atsakovu, nei treÄiuoju suinteresuotu asmeniu, jis nebuvo informuotas apie tai, kad yra nagrinÄjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas, susijÄs su tuo, kokį žalos atlyginimÄ ir už kÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo, kurį reikalauja teismo priteisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ M. K., t. y. jam absoliuÄiai nebuvo sudarytos procesinÄs gynybos galimybÄs. PažymÄjo, kad netgi paties Vokietijos nacionalinio draudikų biuro (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.) tinklalapyje nurodyta, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas transporto priemonÄs vairuotojui jo gyvenamosios vietos Å¡alyje.
Galiausiai atsakovui nesuprantama, kodÄl ieÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiamas atsakovui, minÄtam Draudikų biurui, o ne paÄiam atsakovui M. K. ar galiausiai jo draudikei Ergo Insurance SE, juo labiau kad eismo įvykį sukÄlÄs asmuo buvo žinomas. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjant Vokietijos teismui, M. K. jame dalyvavo. 11.7. NagrinÄjant civilinÄ bylÄ Vokietijos teisme pats Biuras (ieÅ¡kovÄs partneris) nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, todÄl darytina iÅ¡vada, jog jeigu tikrai bÅ«tų buvÄs teisinis pagrindas, tai ir pats Biuras bÅ«tų sutikÄs su ieÅ¡kinio reikalavimais, kaip dažniausiai ir bÅ«na.
Kaip matyti iÅ¡ Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo 2020-11-24 sprendimo, byla buvo nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (âbe žodinio bylos nagrinÄjimo su Å¡alių sutikimuâ). 11.8. Vokietijos teismo sprendime, jo rezoliucinÄje dalyje, nÄra įvardytas âkaltinamasisâ, t. y. nÄra jo (kaltinamojo) vardo ir pavardÄs. Visos iÅ¡laidos yra priteistos atsakovui Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.), kurio su M. K. niekas nesieja. Be to, minÄta, M. K. nebuvo įtrauktas į Vokietijos teismo procesÄ , todÄl neturÄjo teisÄs ne tik iÅ¡sakyti savo nuomonÄ dÄl bylos nagrinÄjimo formos (raÅ¡ytinÄs ar žodinÄs), bet ir teikti praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, kaip antai dÄl eksperto pateiktos ekspertizÄs, su ja sutikti ar ginÄyti.
Toje paÄioje byloje yra raÅ¡ytiniai duomenys, kad ant M. K. automobilio jokių turto sugadinimo požymių nÄra, todÄl eksperto iÅ¡vada, kuri nepateikta į Å¡iÄ bylÄ , kelia pagrįstų abejonių nustaÄius sugadintos transporto priemonÄs sugadinimus, mastÄ , remonto kaÅ¡tus, datÄ ir kt. aplinkybes. PažymÄjo, kad minÄtame teismo sprendime nurodyta, kad ekspertizÄ atlikta 2020-09-01, t. y. praÄjus daugiau nei 1 metams ir 2 mÄnesiams po eismo įvykio (2019-07-03), ir tik pagal ieÅ¡kovo automobilio sugadinimo ir M.
K. automobilio parametrus, taÄiau nesulyginus jų realiai ir vizualiai, o tik pagal kažkokius dokumentinius parametrus. 11.9. Vokietijos teismo sprendimas nÄra tik paprastas raÅ¡ytinis įrodymas, kaip kad įrodinÄja apeliantas, visų pirma jis yra teismo sprendimas, kuris Lietuvoje nebuvo pripažintas anksÄiau nurodytų teisÄs normų tvarka, kÄ akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. TodÄl tuo, kas jame yra užfiksuota, konstatuota, taip pat negalima remtis Å¡iame civiliniame procese. Antra, minÄtas Vokietijos teismo sprendimas jau ir negali bÅ«ti pripažintas vykdytinu Lietuvoje, nes tame procese (Vokietijoje) nagrinÄjant civilinÄ bylÄ atsakovas nedalyvavo, nes nebuvo įtrauktas į procesÄ ir visiÅ¡kai apie tokios bylos nagrinÄjimÄ nežinojo, tokio proceso metu priimtu teismo sprendimu ieÅ¡kovÄ negali vadovautis reikalaudama iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo, nes, be kitų pažeidimų, yra pažeisti ir tokie principai, kaip teisÄ Ä¯ gynybÄ , rungtyniÅ¡kumÄ ir t. t.
Vokietijos teismo sprendimas priimtas iÅ¡ dalies remiantis ir eksperto pateikta iÅ¡vada, kurios ieÅ¡kovÄ Ä¯ Å¡iÄ bylÄ net nepateikÄ, Å¡i eksperto iÅ¡vada atlikta praÄjus daugiau nei 1 metams po eismo įvykio. 11.10. Atsakovas pateikÄ Vokietijos teisme priimtus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje, kurioje buvo visa eismo įvykio medžiaga nuo pat eismo įvykio kilimo. Joje buvo nurodyta, jog jokių sužalojimų eismo įvykio metu asmenys nepatyrÄ, o transporto priemonÄs sugadinimai atitinka 1 500 eurų sumÄ .
Nors, atsakovo įsitikinimu, tie sugadinimai net tokios sumos nÄra verti, taÄiau tokio teismo procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje neskundÄ, neskundÄ ir apelianto skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo teismas nustatÄ, t. y. patvirtino, žalos dydį â 1 500 eurų. Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, atsakovas teikÄ Ä¯ bylÄ duomenis dÄl žalos dydžio ir buvo aktyvus tiek Å¡iame procese, tiek ir Vokietijos teisme nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . 11.11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas pasisako dÄl iÅ¡laidų, patirtų korespondentui, priteisimo.
Å iuo atveju, ieÅ¡kovei sumokÄjus savo partneriui Vokietijos teismo sprendimu priteistas lÄÅ¡as (žalÄ ) ir jų nepriteisus iÅ¡ atsakovo Å¡iame procese, nekyla pareiga priteisti atsakovui ir iÅ¡laidas korespondentui. Teismas konstatuoja: Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir iÅ¡vados DÄl apeliacinio skundo nagrinÄjimo ribų ir tvarkos 12. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas bylÄ nagrinÄja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinÄs instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dÄsÄiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinÄs ginÄo objektÄ ir byloje esanÄiÄ medžiagÄ , apeliacinÄs instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinÄjimas nÄra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
GinÄo apeliacinÄs instancijos teisme esmÄ 14. NagrinÄjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista ieÅ¡kovei ERGO Insurance SE, veikianÄiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡ atsakovo M. K. 1 500 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinÄs procesinÄs palÅ«kanos nuo priteistos sumos (1 500 Eur) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2022 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 172,56 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos.
Priteista atsakovui M. K. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ERGO Insurance SE, veikianÄios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 1 093,95 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.
15. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismo sprendimas buvo priimtas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinÄjus bylos. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pasisakÄ dÄl Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo sprendimo galiojimo ir vertinimo Lietuvoje, sprendÄ klausimÄ , ar Å¡is teismo sprendimas turi prejudicinÄ galiÄ byloje, kai nÄ viena iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡Ä teismo Å¡io klausimo sprÄsti ir dÄl to nekilo ginÄo. Atsakovas bylos nagrinÄjimo metu neturÄjo kritikos minÄtam Vokietijos teismo sprendimui, kaip įrodymui dÄl žalos dydžio ir jo sudedamųjų dalių.
Atsakovas nenurodÄ, kodÄl minimame sprendime esanÄios sumos gali bÅ«ti netinkamos, nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jos bÅ«tų apskaiÄiuotos netinkamai. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo vertinimu, ieÅ¡kinio reikalavimai turÄjo bÅ«ti tenkinti. IeÅ¡kovÄ, siekdama įrodyti reikalavimus, teikÄ turimus įrodymus, atsakovas Å¡ių įrodymų nekritikavo, nepateikÄ juos paneigianÄių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jų motyvuotai neatmetÄ.
16. ApeliacinÄs instancijos teisme pasisakytina dÄl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo, draudikui reiÅ¡kiant regresinį ieÅ¡kinį, draudÄjui autoįvykiui įvykus Vokietijoje, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 d. 1 p. pagrindu. FaktinÄs bylos aplinkybÄs 17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. 16.30 val. Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas M. K., bÅ«damas neblaivus, vairavo transporto priemonÄ MAZDA CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu Å¡ios transporto priemonÄs valdytojas susidÅ«rÄ ir apgadino transporto priemonÄ TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Transporto priemonÄs MAZDA CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinÄ atsakomybÄ buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimu ieÅ¡kovÄs bendrovÄje, draudimo sutartis Nr. 02-5453038.
19. IeÅ¡kovÄs teigimu, ji, vadovaudamasi TPVCAPD įstatymu bei TaisyklÄmis, atlygino dÄl eismo įvykio žalÄ patyrusiems asmenims nuostolius, 2021 m. kovo 24 d. iÅ¡mokÄdama iÅ¡ viso 9461,12 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.). IÅ¡mokÄtas 2 pavedimais (8 521,03 Eur ir 940,09 Eur) sumas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.
20. Atsakovas savo kaltÄs dÄl 2019 m. liepos 3 d. Vokietijoje įvykusio autoįvykio ir aplinkybių, kad autoįvykio metu jis buvo neblaivus ir kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, neginÄija.
21. Vokietijos 2019 m. gruodžio 30 d. baudžiamajame įsakyme, kuriuo atsakovas buvo nubaustas už eismo įvykį bauda, buvo nurodyta, kad buvo padaryta bendra 1 500 eurų žala svetimam turtui.
22. Byloje su pradiniu ieÅ¡kiniu pateiktas Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 25 d. sprendimas /LM 704. DÄl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo, draudikui reiÅ¡kiant regresinį ieÅ¡kinį draudÄjui, autoįvykiui įvykus Vokietijoje, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 d. 1 p. pagrindu 23. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDÄ® ir Å¡io įstatymo įgyvendinamaisiais teisÄs aktais (TaisyklÄmis ir kt.).
24. Užsienio teisÄ civiliniams santykiams taikoma tada, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinÄs sutartys, Å¡alių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). CK 1.12 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiÅ¡kinti užsienio teisÄ ir jos turinį nustatyti paÄiam (lot. ex officio), o kuriais su užsienio teisÄs turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos Å¡alys.
2. Jeigu užsienio teisÄs taikymÄ numato Å¡alių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisÄs turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisÄs oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybÄje, pateikia ginÄo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise. GinÄo Å¡alies praÅ¡ymu teismas gali padÄti jai surinkti informacijÄ apie taikytinÄ užsienio teisÄ. Jeigu teismui ar ginÄo Å¡aliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisÄ.
25. Visgi Å¡iuo atveju Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDÄ®, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonÄs valdytojo civilinei atsakomybei dÄl padarytos žalos nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybÄs, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus.
TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dÄl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybÄje nukentÄjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras iÅ¡mokÄ eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybÄs, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus. Taigi TPVCAPDÄ® iÅ¡ esmÄs nustatytos taikytinos teisÄs taisyklÄs, kuriomis vadovaudamasis Biuras atlygina žalÄ pagal eismo įvykio vietos privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus.
Nurodytos nuostatos koreliuoja su 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dÄl nesutartinÄms prievolÄms taikytinos teisÄs (reglamentas âRoma IIâ) 4 straipsniu, pagal kurį nesutartinei prievolei taikoma Å¡alies, kurioje atsirado žala, teisÄ.
26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDÄ®, teisÄ susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:
1) transporto priemonÄs valdytojo civilinei atsakomybei dÄl eismo įvykio;
2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokÄta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. lapkriÄio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas).
27. Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokÄtų sumų iÅ¡ atsakovo, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) (Å¡ios nutarties 26 punkte nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ ). Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . TodÄl tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokÄta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinÄs atsakomybÄs draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus, pagal eismo įvykio vietos teisÄ, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose įtvirtintas reguliavimas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017 m. lapkriÄio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 52 punktas).
28. Pagal naujausiÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , Lietuvos teismams nagrinÄjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieÅ¡kinį pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį dÄl reikalavimo susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos valstybÄs draudikų biurui tretiesiems asmenims iÅ¡mokÄtas sumas dÄl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemone padarytos žalos, ieÅ¡kovei tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžianÄius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonÄs valdytojo prievolÄs apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybÄs teisÄ pagrindžianÄias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinanÄiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. lapkriÄio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 43 punktas; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).
29. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakÄs, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ , ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui. TaÄiau nuo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo reikia skirti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â ginÄo santykiui taikytinas materialiosios teisÄs normas. TeisinÄ kvalifikacija, teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginÄo santykiui yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo prerogatyva.
Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginÄui sprÄsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonÄs ar pageidavimų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 28 punktas). GinÄo Å¡alys gali pasiÅ«lyti teismui ginÄo teisinÄ kvalifikacijÄ , taÄiau Å¡alių nurodytas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas teismui nÄra privalomas.
Teismas, sprÄsdamas ginÄÄ , privalo konkreÄiam ginÄo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisÄs normÄ , atitinkanÄiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 39 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 62 punktas).
30. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovÄs siÅ«lomÄ ginÄo teisinÄ kvalifikacijÄ bei siekdamas bylÄ iÅ¡nagrinÄti teisingai, visų pirma privalÄjo teisingai kvalifikuoti Å¡alių ginÄo teisinius santykius.
31. Byloje nustatyta, kad automobilis, kurio valdytojas kaltas dÄl žalos padarymo Vokietijoje, buvo draustas privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu, todÄl draudiko prievolÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ dÄl žalos, padarytos atsakingo už žalÄ asmens (kuris vairavo transporto priemonÄ neblaivus), atsiranda draudimo sutarties pagrindu. IeÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄja, kad kompensavo eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokÄdama ginÄo sumas, taÄiau nepagrindÄ transporto priemonÄs valdytojo prievolÄs masto pagal eismo įvykio vietos valstybÄs teisÄ.
32. MinÄta, jog ieÅ¡kovei tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžianÄius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonÄs valdytojo prievolÄs mastÄ pagal eismo įvykio vietos valstybÄs teisÄ pagrindžianÄias nuostatas, ir, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinanÄiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ . Byloje esanÄių įrodymų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ nepagrindÄ apgadintos transporto priemonÄs TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto iÅ¡laidų. Ä®vertinus minÄtas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasiÅ«lÄ ieÅ¡kovei pateikti įrodymų apie taikytinÄ Vokietijos teisÄ ir nedetalizavo Vokietijos teisÄs nuostatų ginÄo atveju, teisÄjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidÄ bylos esmÄs.
33. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudÄjas, sudarydamas privalomojo civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokÄjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visÄ jam prieinamÄ ir draudikui reikalingÄ informacijÄ . Taigi draudÄjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantijÄ , kad jam sukÄlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį.
DraudÄjas nesirÅ«pina, kaip ir kokiu bÅ«du draudikas atlygins žalÄ už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybÄje narÄje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybÄje nukentÄtų asmuo iÅ¡ kitos ES valstybÄs narÄs; Å¡ios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. TaÄiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudÄjas nesilaikÄ savo pareigų pagal privalomojo civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisÄ reikalauti atlyginti žalÄ (grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos) iÅ¡ draudÄjo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-499/2012).
34. Pagal nuosekliai plÄtojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , TPVCAPDÄ® įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo esmÄ ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisÄ Ä¯ transporto priemonÄs valdytojus, dÄl kurių kaltÄs dÄl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonÄs poveikio eismo įvykio metu nukentÄjo bei patyrÄ Å¾alÄ tretieji asmenys, ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sumÄ atlygino draudikas.
IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisÄ reikalauti, kad sumokÄtÄ dÄl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imÄių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai iÅ¡nagrinÄti bylos aplinkybes ir jų pagrindu sprÄsti, ar Å¡ios iÅ¡imtys gali bÅ«ti taikomos (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
Atkreiptinas dÄmesys į tai, jog TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalis nustato ne transporto priemonÄs vairuotojo atsakomybÄs sÄ lygas, bet civilinÄs atsakomybÄs draudimo apimtis. Savo esme Å¡i norma nustato nedraudžiamuosius įvykius.
35. Pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ iÅ¡ naujo, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei, iÅ¡mokÄjusiai Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.), kuris sureguliavo žalÄ ir iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiajam žalos atlyginimÄ , pateikti sÄ skaitas ir raÅ¡tus, kurie leistų identifikuoti automobilį, kurio remontui buvo iÅ¡mokÄtos lÄÅ¡os, jo tiksliai nustatytus apgadinimus, juos sugretinti su 2019 m. liepos 3 d. autoįvykio tyrimo medžiaga. Be to, turi pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimo dÄl jos nurodomų bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumokÄjimo pagal Vokietijos teisÄ, nurodant konkreÄias teisÄs normas, iÅ¡imtinai susiejant su įvykiu, kurio kaltininku pripažintas atsakovas.
36. Atkreiptinas dÄmesys į tai, jog Å¡ioje byloje nustatyta, kad atsakovas nedalyvavo priimant ieÅ¡kovÄs nurodomÄ teismo sprendimÄ dÄl žalos atlyginimo ir 1 960,77 Eur teismo iÅ¡laidų sumokÄjimo, todÄl Vokietijos proceso teisÄs aiÅ¡kinimas Å¡ioje byloje yra reikÅ¡minga aplinkybÄ.
37. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra suformavÄs praktikÄ , kad tokio pobÅ«džio bylose civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų turinys yra nustatomas remiantis ne Lietuvos, o eismo įvykio Å¡alies teisÄs normomis ir pagal eismo įvykio Å¡alies teisÄ nustatytomis aplinkybÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Å iuo atveju eismo įvykio valstybÄs â Vokietijos ieÅ¡kovÄs nurodomas korespondentas pagal Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 1, 2 dalių, 4 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 5 straipsnio 1 dalį žalos atlyginimÄ administravo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje Vokietijoje galiojanÄiais įstatymais ir kitais teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais privalomÄ jį draudimÄ , civilinÄ atsakomybÄ bei žalos atlyginimÄ nukentÄjusiems asmenims.
38. Å ioje byloje teismas privalo nustatyti teisingÄ ieÅ¡kovÄs įrodinÄjamÄ Å¾alos atlyginimo dydį, iÅ¡mokÄtÄ pagal Vokietijos teisÄ, teisÄjų kolegijos vertinimu, teismas privalo teisingai kvalifikuoti Å¡alių teisinį santykį. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vada 39. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmÄ ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme.
Atskleisti bylos esmÄ bei priimti sprendimÄ dÄl pareikÅ¡tų konkreÄių reikalavimų pagal konkreÄias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, yra konstatavÄs, kad bylos esmÄ suprantama kaip svarbiausios faktinÄs ir teisinÄs bylos aplinkybÄs. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.
Jeigu dÄl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinÄs instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinÄjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmÄs neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti dÄl nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄto ieÅ¡kinio, neatskleistos bylos esmÄs, todÄl yra panaikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324â331 straipsniais, teisÄjų kolegija nutaria: KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nutartis įsigalioja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Irma Äuchraj Erika MisiÅ«nienÄ Almantas Padvelskis