Legislator Case Law & Legislation
48d684d7-b97a-4906-bc52-b803063ca20a AI generated

48d684d7-b97a-4906-bc52-b803063ca20a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 48d684d7-b97a-4906-bc52-b803063ca20a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-931-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00296-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4.; 2.1.5.4; 3.2.6.1; 2.5.6; 2.6.1.3.6. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. lapkričio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui M.

Legislator headnote

AI generated

48d684d7-b97a-4906-bc52-b803063ca20a · Klaipėdos apygardos teismas: Freiburgo apylinkės teismo sprendimu, pirmininkaujant ikiteisminio tyrimo teisėjui, iÅ¡ M. K., remiantis nagrinėjamomis bylos aplinkybėmis, pagal Baudžiamojo proceso kodekso § 111 a buvo laikinai paimtas vairuotojo pažymėjimas, taip pat kaltinamajam asmeniui, susijusiam su nagrinėjamu eismo įvykiu, nustatytas neblaivumas. Sprendime nustatant ieÅ¡kovo H. M. (H. M.) (nukentėjusiojo) lengvajam automobiliui padarytos žalos dydį faktiÅ¡kai remtasi ieÅ¡kovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir raÅ¡tiÅ¡ka eksperto C. 2020 m. rugsėjo 1 d. ekspertize, atlikta „atsižvelgiant į kito eismo įvykio dalyvių lengvojo automobilio parametrus“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-931-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00296-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4.; 2.1.5.4; 3.2.6.1; 2.5.6; 2.6.1.3.6. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. lapkričio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui M.

K.dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo M. K. 9 461,12 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairavęs transporto priemonę MAZDA CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė ir apgadino transporto priemonę TOYOTA AURIS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Vokietijos policijos pareigūnai nustatė, jog eismo įvykio metu transporto priemonės MAZDA CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas buvo neblaivus. Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovės bendrovėje, draudimo sutartis Nr. 02-5453038. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPD įstatymas) ir 2008 m. vasario 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), atlygino dėl eismo įvykio žalÄ patyrusiems asmenims nuostolius, iÅ¡mokėdama 9 461,12 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės atstovė nurodo, kad žalos sumÄ sudaro: 7 600,57 Eur žalos kompensavimo iÅ¡laidos, 920,46 Eur papildomos iÅ¡laidos ir 940,09 Eur reguliavimo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kina, jog 7 600,57 Eur iÅ¡laidos susidarė dėl Vokietijos teisme nagrinėtos bylos.

Atstovė pripažįsta, kad minėtas sprendimas Lietuvoje nėra pripažintas nustatyta tvarka, taip pat kad yra priimtas nedalyvaujant ir neinformavus apie teisminį procesÄ autoįvykio kaltininko (atsakovo) ir kad negalima vadovautis Å¡iame sprendime nustatytais faktais kaip prejudiciniais, tačiau praÅ¡o sprendimu vadovautis kaip papildomu įrodymu įrodinėjant iÅ¡ atsakovo regreso tvarka priteistino žalos atlyginimo sumÄ . Pažymi, kad atsakovas neinformavo ieÅ¡kovės apie eismo įvykį, apie jį sužinota tik iÅ¡ Vokietijos draudiko, kuriam kompensuota praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo žalos suma.

Teigia, kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, nes ji skaičiuotina nuo praÅ¡omų sumų iÅ¡mokėjimo Vokietijos draudikui dienos (2021 m. kovo 24 d., į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi 2022 m. sausio 17 d.).

2. Atsakovas M. K. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovo atstovė pažymi, kad ieÅ¡kovė ilgai negalėjo suformuluoti savo ieÅ¡kinio pagrindo, jį keitė, o atsakovas turėjo atsikirtinėti tiek į pradinį ieÅ¡kinį, tiek į jo patikslinimÄ , kuriame jau žala kildinama kitu pagrindu. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog atsakovas sužalojo žmogų, dėl to reikalavo teismo priteisti žalos už sveikatos sužalojimus atlyginimÄ .

Patikslintame ieÅ¡kinyje, pateiktame jau po pasirengimo stadijos užbaigimo (2022 m. birželio 1 d.), ieÅ¡kovės atstovė jau nurodo visiÅ¡kai kitas ieÅ¡kinio reikalavimo faktines aplinkybes, t. y. kad jokio sužaloto asmens nebuvo, o buvo sužalotas, sugadintas turtas, ir tuo pagrindu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ . Teigia, jog pirminis teisminis procesas iki patikslinto ieÅ¡kinio buvo pradėtas neteisėtai ir tai turi įtakos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovės atstovė po teismo įpareigojimų žalos dydį detalizuoja, o detalizacija parengta remiantis Staufeno im Breisgau apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu, priimtu Vokietijoje, kuris nėra pripažintas Lietuvoje Lietuvos apeliacinio teismo, kaip valstybės įgaliotos institucijos pripažinti užsienio teismo sprendimÄ .

Patikslintas ieÅ¡kinys yra teikiamas Lietuvos teismui. Pažymima, kad Vokietijos teismo byla dėl žalos nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra įvardijamas „kaltinamasis“ (nėra jo vardo ir pavardės). Visos iÅ¡laidos yra priteistos iÅ¡ atsakovo Deutsches Büro Grüne Karte e. V., kurio su M. K. niekas nesieja. Kadangi M. K. nebuvo įtrauktas į Vokietijos teisminį procesÄ , apie jį net nebuvo informuotas, todėl neturėjo teisės ne tik iÅ¡sakyti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo formos (raÅ¡ytinės ar žodinės), bet ir teikti praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, kaip antai dėl eksperto pateiktos ekspertizės. Toje pačioje byloje yra raÅ¡ytiniai duomenys, kad ant M.

K. automobilio jokių turto sugadinimo požymių nėra, todėl eksperto iÅ¡vada, kuri nepateikta į Å¡iÄ bylÄ , kelia pagrįstų abejonių nustačius sugadintos transporto priemonės sugadinimus, mastÄ , remonto kaÅ¡tus, datÄ ir kt. Pažymima, kad minėtame teismo sprendime nurodyta, kad ekspertizė atlikta 2020 m. rusėjo 1 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 metams ir 2 mėnesiams po eismo įvykio (2019 m. liepos 3 d.), ir atlikta tik pagal nukentėjusio automobilio ir M. K. automobilio dokumentinius parametrus, tačiau, kaip suprantama, nesulyginus jų realiai ir vizualiai.

Vokietijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nes jo Vokietijos draudikų biuras neskundė, o M. K. jo skųsti negali, nes nebuvo proceso dalyvis. Atsakovo atstovės teigimu, taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris dėl reikalavimų, atsirandančių iš regresinių prievolių, pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, šiuo atveju – kada Vokietijos draudikas sumokėjo nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimo sumas, kitas išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡ atsakovo M. K. 1 500 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 500 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 172,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė atsakovui M.

K. iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 1 093,95 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

4. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , sumokėjo 2021 m. kovo 24 d. 2 pavedimais (8 521,03 Eur ir 940,09 Eur) Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui Deutsches Büro Grüne Karte e. V. pagal jo pateiktÄ 2021 m. kovo 11 d. reikalavimÄ dėl viso 9 461,12 Eur žalos atlyginimo dėl M. K. sukelto autoįvykio, Å¡ias sumas regreso tvarka praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino (terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl visos sumos Vokietijos draudimui iÅ¡mokėjimo baigėsi 2022 m. kovo 24 d., o ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2022 m. sausio 17 d.). Nesutiko su atsakovo atstovės teiginiais, kad ieÅ¡kinio senatis turėjo bÅ«ti skaičiuojama nuo Vokietijos draudikų biuro žalos sumų sumokėjimo nukentėjusiam nuo eismo įvykio asmeniui ar nuo atskirų su žalos administravimo susijusių sumų (advokatams, teismo iÅ¡laidų) sumokėjimo.

5. Teismas nurodė, kad Vokietijos teismo sprendimas nėra pripažintas Lietuvoje nustatyta tvarka. Teigia, kad dėl Vokietijos teismo priteistų sumų ir palÅ«kanų apskaičiavimo kitų papildomų įrodymų ieÅ¡kovė neturi, ieÅ¡kovės partneris teismo priteistas sumas sumokėjo ne pagal atskirai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, bet vykdydamas teismo priimtÄ sprendimÄ . Kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu teismui pateiktoje sÄ skaitoje (priedas – dokumentas pavadinimu „sÄ skaita 009“) ieÅ¡kovė savo partneriui Vokietijoje apmokėjo papildomas iÅ¡laidas.

Å ių papildomų iÅ¡laidų suma žalos byloje yra 920,46 Eur, jÄ sudaro: 901,90 Eur ieÅ¡kovo partnerio patirtos iÅ¡laidos advokatui ir 18,56 Eur iÅ¡laidos ekspertui. IeÅ¡kovės partnerio patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė po to, kai eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo kreipėsi į teismÄ Vokietijoje. IeÅ¡kovės partneris turėjo samdyti advokatÄ , mokėti ekspertui. Ä® bylÄ teikiama sÄ skaita su advokato iÅ¡laidų detalizavimu bei sÄ skaita už eksperto paslaugas.

6. Teismas nurodė, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad Freiburgo policijos 2019 m. liepos 18 d. Protokoliniame įraÅ¡e nurodyta, kad kaltinamasis M. K. pagal Å¡aukimÄ , iÅ¡siųstÄ paÅ¡tu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu terminu 2019 m. liepos 13 d. į vietinę tarnybÄ neatvyko. Å iame įraÅ¡e taip pat nurodyta, kad M. K. iki 2019 m. liepos 11 d. dirbo sunkvežimio vairuotoju ekspedicijos įmonėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo įdarbintas per tarpininkavimo agentÅ«rÄ .

Su Å¡ia įmone buvo susisiekta telefonu 2019 m. liepos 18 d., tačiau 2019 m. liepos 11 d. su M. K. darbo santykiai buvo nutraukti dėl kelių incidentų ir nuo to laiko M. K., pagal preliminariÄ informacijÄ apie vairuotojo pažymėjimÄ , nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena, nes ten buvo tik jo „laikinas bÅ«stas“, skirtas ekspedicijoje dirbantiems darbuotojams. 2019 m. liepos 18 pateikus paklausimÄ Gyventojų registrui, gauta informacijos, kad ten nurodyta M. K. iÅ¡sikraustymo iÅ¡ Å¡io bÅ«sto data yra 2019 m. liepos 13 d., kaip vieta, į kuriÄ iÅ¡sikraustoma, yra nurodyta tik Lietuva.

Baudžiamajame įsakyme, kuris buvo priimtas 2019 m. gruodžio 30 d., atsakovui paskirta bauda 2020 m. liepos 9 d. buvo sumažinta, kaip M. K. gyvenamosios vietos adresas nurodyta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, Å¡iuo adresu atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamÄ vietÄ . M. K. į procesÄ Ä¯trauktas nebuvo, nors priimdamas sprendimÄ teismas rėmėsi ta pačia baudžiamosios bylos policijos surinkta medžiaga (Freiburgo prokuratÅ«ros bylos Nr. 520 Js 23025/19). M. K. tik buvo paminėtas Vokietijos teismo sprendime, nurodant, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Freiburgo apylinkės teismo sprendimu, pirmininkaujant ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš M. K., remiantis nagrinėjamomis bylos aplinkybėmis, pagal Baudžiamojo proceso kodekso § 111 a buvo laikinai paimtas vairuotojo pažymėjimas, taip pat kaltinamajam asmeniui, susijusiam su nagrinėjamu eismo įvykiu, nustatytas neblaivumas. Sprendime nustatant ieškovo H. M. (H. M.) (nukentėjusiojo) lengvajam automobiliui padarytos žalos dydį faktiškai remtasi ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir raštiška eksperto C. 2020 m. rugsėjo 1 d. ekspertize, atlikta „atsižvelgiant į kito eismo įvykio dalyvių lengvojo automobilio parametrus“.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kilus ginčui dėl žalos dydžio, bÅ«tent draudikui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalÄ asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas ir, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ .

IeÅ¡kovės atstovė nepagrindė ieÅ¡kinyje nurodytos padarytos žalos dydžio, o dėl netinkamo turinčių bylai reikÅ¡mės aplinkybių aiÅ¡kinimo nėra galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir konkrečios žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti 7 600,57 Eur žalos sumÄ . IeÅ¡kovė, be to, teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo papildomÄ iÅ¡laidų sumÄ Å¾alos byloje, kuri yra 920,46 Eur, jÄ sudaro: 901,90 Eur ieÅ¡kovo partnerio patirtos iÅ¡laidos advokatui ir 18,56 Eur iÅ¡laidos ekspertui minėtoje Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkės teismo byloje.

Kadangi Å¡ios ieÅ¡kovės partnerio patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė byloje, kurioje procesas vyko atsakovui nedalyvaujant ir nesant informuotam apie nagrinėjamÄ bylÄ ir neturint jokių galimybių dalyvauti procese ir pasisakyti dėl priteistinų sumų, kurių sumokėjimÄ ieÅ¡kovė siekia nukreipti į atsakovÄ regreso tvarka, Å¡ios sumos taip pat kaip ir pagrindinė žalos atlyginimo suma už transporto priemonės remontÄ su palÅ«kanomis negali bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas apie procesÄ baudžiamojoje byloje buvo informuotas, jame dalyvavo, baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, jame konstatuota, kad buvo padaryta bendra 1 500 eurų žala svetimam turtui, kuri įvertinta iÅ¡ karto po eismo įvykio, Å¡iuo sprendimu ir jame nustatytais faktais atsakovo atstovės praÅ¡oma vadovautis kaip prejudiciniais. Nors Å¡is baudžiamasis įsakymas kaip ir minėtas Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkės teismo priimtas sprendimas taip pat Lietuvoje nebuvo pripažintas, tačiau atsakovas teigia jį geranoriÅ¡kai dalimis pagal vėliau teismo nustatytÄ tvarkÄ (po 50 Eur per mėnesį) vykdantis.

Taip pat reikia pažymėti, kad 1 500 eurų žalos suma nustatyta policijos iš karto po eismo įvykio atsižvelgiant į nukentėjusio automobilio savininko nuomonę, kad nukentėjusios transporto priemonės apgadinimai nebuvo dideli (įlenktos vienos durelės), matyti iš policijos medžiagoje esančių fotonuotraukų, todėl toks žalos dydis, teismo vertinimu, yra objektyviai pagrįstas ir teisingas. Ši žala atsirado dėl atsakovo kaltų veiksmų, kas konstatuota minėtame Vokietijos baudžiamajame įsakyme, todėl galima spręsti, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų autoįvykio metu ir kilusios žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022-07-05 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai patenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 179,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimÄ .

10. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl žalos dydžio, o būtent: 10.1. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog 7 600,57 Eur išlaidos susidarė dėl Vokietijos teisme nagrinėtos bylos. Vokietijos teismo sprendimu iš ieškovės partnerio Vokietijoje nukentėjusio asmens naudai buvo priteista 4 806,51 Eur transporto priemonės remonto išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų, 543,18 Eur neteisminių išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų (tomas II, b. l. 41–47, vertimo b. l. 49–55). 2 020,98 Eur – nukentėjusios šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos (ieškinio priedas pavadinimu „Žalos dokumentai 004“, vertimas – ieškinio priedas pavadinimu „Žalos dokumentai“).

IeÅ¡kovė savo partneriui Vokietijoje apmokėjo papildomas 920,46 Eur iÅ¡laidas, iÅ¡laidų sumÄ sudaro: 901,90 Eur ieÅ¡kovės partnerio patirtos iÅ¡laidos advokatui; 18,56 Eur iÅ¡laidos ekspertui. 10.2. IeÅ¡kovės partnerio patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė po to, kai eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo kreipėsi į teismÄ Vokietijoje. IeÅ¡kovės partneris turėjo samdyti advokatÄ , mokėti ekspertui. Ä® bylÄ teikiama sÄ skaita su advokato iÅ¡laidų detalizavimu bei sÄ skaita už eksperto paslaugas.

IeÅ¡kovės partneris Vokietijoje, atlikęs žalos administravimo veiksmus, turi teisę gauti atlyginimÄ , todėl pateikė sÄ skaitÄ ieÅ¡kovei dėl 940,09 Eur žalos reguliavimo iÅ¡laidų apmokėjimo. 10.3. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl įrodymų vertinimo. Ä®prastai bylose dėl žalos atlyginimo Å¡alys teikia sÄ skaitas faktÅ«ras, mokėjimo pavedimus ar kitus dokumentus, pagrindžiančius patirtų iÅ¡laidų dydžius. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pateikė Vokietijoje priimtÄ teismo sprendimÄ , kuriame apraÅ¡yta, jog įvyko eismo įvykis, buvo sugadintas automobilis, ir nustatytas dydis, kuris turi bÅ«ti mokamas už automobilio remonto darbus.

Teismo sprendime nurodytos aplinkybes sutaptų su bet kokio automobilių serviso iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra už transporto priemonės remonto darbus. SÄ skaitoje taip pat bÅ«tų nurodyta eismo įvykio data, automobilio sugadinimai, mokėtina suma už automobilio remontÄ . Taigi, taip pat kaip ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti iÅ¡mokėto žalos atlyginimo dydį, bÅ«tų teismui teikęs sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už transporto priemonės remonto darbus, taip Å¡ioje civilinėje byloje pateikė teismo sprendimÄ .

IeÅ¡kovo vertinimu, toks turėjo bÅ«ti Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkės teismo sprendimo vertinimas byloje – kaip bet kurio kito įrodymo byloje, pateikto siekiant pagrįsti ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtas sumas nukentėjusio asmens patirtai žalai atlyginti. 10.4. IeÅ¡kovė prašė teismo vertinti Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkės teismo sprendimÄ kaip paprastÄ Ä¯rodymÄ byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimo vien pasisakydamas, jog Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkės teismo sprendimu nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai Å¡iai bylai.

Å is ieÅ¡kovės pateiktas įrodymas teismo nebuvo įvertintas pagal kitas įrodymų vertinimo taisykles. 10.5. Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, jog motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytÄ Ä¯statymo normÄ , nes tik pažymėjo, jog Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkės teismo sprendimu nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai Å¡iai bylai, tačiau, kaip jau nurodyta, ieÅ¡kovė tokio praÅ¡ymo byloje nebuvo pareiÅ¡kusi.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡is sprendimas yra tiesiog įrodymas, įrodantis, už kÄ ieÅ¡kovė sumokėjo ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . 10.6. Skundžiamu sprendimu teismas tik pažymėjo, jog į bylÄ nebuvo pateikta eksperto iÅ¡vada, kuri buvo sudėtinė Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkės teismo nagrinėtos bylos dalis, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė reikalavimo pagrįstumo. Su Å¡iais argumentais ieÅ¡kovė nesutinka. Ä®rodymai, pagrindžiantys žalos dydį, nėra vien tik eksperto iÅ¡vados, todėl vien eksperto iÅ¡vados nebuvimas byloje negali bÅ«ti pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo. 10.7.

Å alys, siekdamos pagrįsti savo reikalavimus, teismui teikia turimus įrodymus. Å iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo teismo sprendimÄ , kuriame buvo apraÅ¡ytos sumos, detalizuojančios ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pažymint, už kÄ kokia suma buvo sumokėta. Teismo sprendime nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių toks ieÅ¡kovo sumokėto žalos atlyginimo dydžio apraÅ¡ymas nėra tinkamas ir nėra pagrįstas. 10.8. Atsakovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Atsakovas tik savo paaiÅ¡kinimais nurodė, jog ieÅ¡kovės nurodytas žalos dydis yra per didelis, nes didelių sužalojimų nukentėjusio asmens transporto priemonei nepadarė. Jokių raÅ¡ytinių įrodymų byloje, kad ieÅ¡kovės atlyginti žalos dydžiai nėra teisingi, nuotraukų iÅ¡ eismo įvykio vietos, kur bÅ«tų matyti sugadinimai, duomenų apie rinkos kainas, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog tiek už maÅ¡inos remonto darbus, tiek už advokato paslaugas Vokietijoje ieÅ¡kovė sumokėjo nepagrįstai dideles sumas, atsakovas į bylÄ nepateikė.

Net teikdamas paaiÅ¡kinimus atsakovas iÅ¡ pradžių sutiko su preliminariu Vokietijos policijos vertinimu apie padarytÄ Å¾alÄ (Vokietijos policijos dokumentuose nurodyta, jog eismo įvykio metu padaryta žala yra apie 1 500,00 Eur), o vėliau pakeitė savo parodymus, sakydamas, jog galėjo bÅ«ti padaryta žala iki 500,00 Eur. Kokiais duomenimis remdamasis atsakovas nurodė tokį žalos dydį, byloje duomenų nėra. 10.9 Apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika, kurioje yra pažymėta, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose draudikas reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ , o atsakovai ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovai, siekdami nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas).

Todėl tam tikra įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovui, siekiančiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir turinčiam pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas). 10.10 Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl iÅ¡laidų, sumokėtų korespondentui, priteisimo, o bÅ«tent pagal TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 1 dalį žaliÄ jÄ kortelę iÅ¡duodantys draudikai taip pat turi vadovautis Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai) ir kitais Žaliosios kortelės sistemÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalies 1.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ žalos, atsiradusios dėl užsienyje įvykusio draudžiamojo įvykio pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ , sudedamųjų dalių yra korespondentui sumokamas administravimo mokestis, kuris yra apskaičiuojamas vadovaujantis Biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis; Å¡is mokestis sudaro 15 proc. nukentėjusiam trečiajam asmeniui sumokėtos draudimo iÅ¡mokos, tačiau nevirÅ¡ija 3 500 Eur (Bendradarbiavimo nuostatų aiÅ¡kinamojo memorandumo 5.5 punkto 1 ir 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį, nesivadovavo nurodytomis nuostatomis. 10.11. Remiantis Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 1, 2 dalių, 4 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prievoliniai teisiniai santykiai dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo susiklosto tarp draudiko patikėtinio (korespondento) ir nukentėjusio trečiojo asmens, o draudikui kyla prievolė atlyginti patikėtinio (korespondento) patirtas iÅ¡laidas, susijusias su draudžiamuoju įvykiu.

Draudiko patikėtinis (korespondentas) savo prievolę vykdo, remdamasis eismo įvykio vietos užsienio valstybės transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant juose pateikiamÄ pretenzijų (ieÅ¡kinių) pateikimo tvarkÄ ir žalos sureguliavimo terminus. 10.12 Ä®vertinus nurodytÄ reglamentavimÄ manytina, jog žalos administravimo mokestis yra sudėtinė iÅ¡mokos, mokamos užsienio nacionaliniam biurui ar korespondentui, dalis ir draudikas laikomas tinkamai įvykdęs prievolę, kai sumoka žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ ir administravimo iÅ¡laidų iÅ¡mokÄ , kuriÄ vėliau turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-24/2014 ir kt.). 10.13.

IÅ¡ nurodyto reglamentavimo ir teismų praktikos manytina, jog draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ privalo sumokėti draudikas savo užsienyje veikiančiam partneriui, sudaro ne tik tiesioginiai nuostoliai, kuriuos sukėlė eismo įvykis, bet ir žalos administravimo mokesčiai. Nagrinėjamoje byloje žalos administravimo mokestis buvo 940,09 Eur. Visos Å¡ios iÅ¡laidos yra laikomos sudėtine draudimo iÅ¡mokos dalimi, todėl ieÅ¡kovė turi teisę, esant įstatymuose numatytam pagrindui, Å¡ias sumokėtas iÅ¡laidas susigrÄ Å¾inti regreso teise iÅ¡ draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).

11. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinio skundo motyvus atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 11.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo jau patikslintas faktines aplinkybes, t. y. prieÅ¡ingai, nei buvo nurodęs ieÅ¡kinyje ir triplike. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė jau nurodė visiÅ¡kai kitas ieÅ¡kinio reikalavimo faktines aplinkybes, t. y. kad jokio sužaloto asmens nebuvo, o buvo sužalotas, sugadintas turtas, ir tuo pagrindu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ .

Pirminis teisminis procesas iki patikslinto ieÅ¡kinio buvo pradėtas faktinėms aplinkybėms (ieÅ¡kinio dalykui) neatitinkant ieÅ¡kovės subjektinės teisės kreiptis į teismÄ ir tai, jo manymu, turėjo įtakos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui. 11.2. Tai, kad ieÅ¡kovės partneris patyrė iÅ¡laidų savo nuožiÅ«ra, o jas ieÅ¡kovė apmokėjo, nereiÅ¡kia, kad jos „automatiÅ¡kai“ regreso tvarka gali bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo. 11.3. Å ioje byloje spręstini klausimai, susiję su įrodymų leistinumu, sÄ sajumu, prejudiciniais faktais bei su žalos dydžio įrodymu, užsienio teismo sprendimo pripažinimu Lietuvoje ir kt., o ne tik su tuo, anot apelianto, kas yra laikytina įrodymu civilinėje byloje.

Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde cituoja teismų praktikÄ , susijusiÄ bÅ«tent su tuo, kas laikytina įrodymais civilinėje byloje. Tai reiÅ¡kia, kad vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne tai, kokiÄ informacijÄ jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame Å¡altinyje) Å¡i informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021). 11.4.

Vokietijoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje atsakovas M. K. nedalyvavo, t. y. jis apskritai nebuvo įtrauktas į procesÄ , kuris besÄ lygiÅ¡kai buvo susijęs su jo asmeniu, ir, kaip jau minėta, bÅ«tent to proceso pagrindu priimtu ir jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu remiasi ieÅ¡kovė ir teikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovui. 11.5. Lietuvos apeliacinis teismas atsisako pripažinti užsienio teismų sprendimus, kurie nėra įsiteisėję pagal tos valstybės, kurioje jie priimti, įstatymus, kurie pagal Lietuvos teisę priklauso iÅ¡imtinei Lietuvos Respublikos kompetencijai, jei Å¡aliai nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie teisminį procesÄ , jei užsienio teismo sprendimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir kitais CPK 810 straipsnyje įtvirtintais atvejais. 11.6.

Transporto priemonės savininkas ir valdytojas (buvo žinomas ieÅ¡kovei nuo pat eismo įvykio sukėlimo ir jo užfiksavimo policijoje), sukėlęs eismo įvykį Vokietijoje, į teismo procesÄ nebuvo įtrauktas nei atsakovu, nei trečiuoju suinteresuotu asmeniu, jis nebuvo informuotas apie tai, kad yra nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas, susijęs su tuo, kokį žalos atlyginimÄ ir už kÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo, kurį reikalauja teismo priteisti ieÅ¡kovė iÅ¡ M. K., t. y. jam absoliučiai nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės. Pažymėjo, kad netgi paties Vokietijos nacionalinio draudikų biuro (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.) tinklalapyje nurodyta, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas transporto priemonės vairuotojui jo gyvenamosios vietos Å¡alyje.

Galiausiai atsakovui nesuprantama, kodėl ieÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiamas atsakovui, minėtam Draudikų biurui, o ne pačiam atsakovui M. K. ar galiausiai jo draudikei Ergo Insurance SE, juo labiau kad eismo įvykį sukėlęs asmuo buvo žinomas. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant Vokietijos teismui, M. K. jame dalyvavo. 11.7. Nagrinėjant civilinę bylÄ Vokietijos teisme pats Biuras (ieÅ¡kovės partneris) nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, todėl darytina iÅ¡vada, jog jeigu tikrai bÅ«tų buvęs teisinis pagrindas, tai ir pats Biuras bÅ«tų sutikęs su ieÅ¡kinio reikalavimais, kaip dažniausiai ir bÅ«na.

Kaip matyti iÅ¡ Staufeno im Breisgau apylinkės teismo 2020-11-24 sprendimo, byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka („be žodinio bylos nagrinėjimo su Å¡alių sutikimu“). 11.8. Vokietijos teismo sprendime, jo rezoliucinėje dalyje, nėra įvardytas „kaltinamasis“, t. y. nėra jo (kaltinamojo) vardo ir pavardės. Visos iÅ¡laidos yra priteistos atsakovui Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.), kurio su M. K. niekas nesieja. Be to, minėta, M. K. nebuvo įtrauktas į Vokietijos teismo procesÄ , todėl neturėjo teisės ne tik iÅ¡sakyti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo formos (raÅ¡ytinės ar žodinės), bet ir teikti praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, kaip antai dėl eksperto pateiktos ekspertizės, su ja sutikti ar ginčyti.

Toje pačioje byloje yra raÅ¡ytiniai duomenys, kad ant M. K. automobilio jokių turto sugadinimo požymių nėra, todėl eksperto iÅ¡vada, kuri nepateikta į Å¡iÄ bylÄ , kelia pagrįstų abejonių nustačius sugadintos transporto priemonės sugadinimus, mastÄ , remonto kaÅ¡tus, datÄ ir kt. aplinkybes. Pažymėjo, kad minėtame teismo sprendime nurodyta, kad ekspertizė atlikta 2020-09-01, t. y. praėjus daugiau nei 1 metams ir 2 mėnesiams po eismo įvykio (2019-07-03), ir tik pagal ieÅ¡kovo automobilio sugadinimo ir M.

K. automobilio parametrus, tačiau nesulyginus jų realiai ir vizualiai, o tik pagal kažkokius dokumentinius parametrus. 11.9. Vokietijos teismo sprendimas nėra tik paprastas raÅ¡ytinis įrodymas, kaip kad įrodinėja apeliantas, visų pirma jis yra teismo sprendimas, kuris Lietuvoje nebuvo pripažintas anksčiau nurodytų teisės normų tvarka, kÄ akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl tuo, kas jame yra užfiksuota, konstatuota, taip pat negalima remtis Å¡iame civiliniame procese. Antra, minėtas Vokietijos teismo sprendimas jau ir negali bÅ«ti pripažintas vykdytinu Lietuvoje, nes tame procese (Vokietijoje) nagrinėjant civilinę bylÄ atsakovas nedalyvavo, nes nebuvo įtrauktas į procesÄ ir visiÅ¡kai apie tokios bylos nagrinėjimÄ nežinojo, tokio proceso metu priimtu teismo sprendimu ieÅ¡kovė negali vadovautis reikalaudama iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo, nes, be kitų pažeidimų, yra pažeisti ir tokie principai, kaip teisė į gynybÄ , rungtyniÅ¡kumÄ ir t. t.

Vokietijos teismo sprendimas priimtas iÅ¡ dalies remiantis ir eksperto pateikta iÅ¡vada, kurios ieÅ¡kovė į Å¡iÄ bylÄ net nepateikė, Å¡i eksperto iÅ¡vada atlikta praėjus daugiau nei 1 metams po eismo įvykio. 11.10. Atsakovas pateikė Vokietijos teisme priimtus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje, kurioje buvo visa eismo įvykio medžiaga nuo pat eismo įvykio kilimo. Joje buvo nurodyta, jog jokių sužalojimų eismo įvykio metu asmenys nepatyrė, o transporto priemonės sugadinimai atitinka 1 500 eurų sumÄ .

Nors, atsakovo įsitikinimu, tie sugadinimai net tokios sumos nėra verti, tačiau tokio teismo procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje neskundė, neskundė ir apelianto skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo teismas nustatė, t. y. patvirtino, žalos dydį – 1 500 eurų. Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, atsakovas teikė į bylÄ duomenis dėl žalos dydžio ir buvo aktyvus tiek Å¡iame procese, tiek ir Vokietijos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . 11.11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas pasisako dėl iÅ¡laidų, patirtų korespondentui, priteisimo.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovei sumokėjus savo partneriui Vokietijos teismo sprendimu priteistas lėšas (žalÄ ) ir jų nepriteisus iÅ¡ atsakovo Å¡iame procese, nekyla pareiga priteisti atsakovui ir iÅ¡laidas korespondentui. Teismas konstatuoja: Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista ieÅ¡kovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡ atsakovo M. K. 1 500 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (1 500 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 172,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Priteista atsakovui M. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 1 093,95 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

15. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismo sprendimas buvo priimtas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjus bylos. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pasisakė dėl Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkės teismo sprendimo galiojimo ir vertinimo Lietuvoje, sprendė klausimÄ , ar Å¡is teismo sprendimas turi prejudicinę galiÄ byloje, kai nė viena iÅ¡ Å¡alių neprašė teismo Å¡io klausimo spręsti ir dėl to nekilo ginčo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neturėjo kritikos minėtam Vokietijos teismo sprendimui, kaip įrodymui dėl žalos dydžio ir jo sudedamųjų dalių.

Atsakovas nenurodė, kodėl minimame sprendime esančios sumos gali būti netinkamos, nepateikė įrodymų, kad jos būtų apskaičiuotos netinkamai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vertinimu, ieškinio reikalavimai turėjo būti tenkinti. Ieškovė, siekdama įrodyti reikalavimus, teikė turimus įrodymus, atsakovas šių įrodymų nekritikavo, nepateikė juos paneigiančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jų motyvuotai neatmetė.

16. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, draudikui reiškiant regresinį ieškinį, draudėjui autoįvykiui įvykus Vokietijoje, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 d. 1 p. pagrindu. Faktinės bylos aplinkybės 17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. 16.30 val. Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas M. K., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę MAZDA CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu šios transporto priemonės valdytojas susidūrė ir apgadino transporto priemonę TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Transporto priemonės MAZDA CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovės bendrovėje, draudimo sutartis Nr. 02-5453038.

19. IeÅ¡kovės teigimu, ji, vadovaudamasi TPVCAPD įstatymu bei Taisyklėmis, atlygino dėl eismo įvykio žalÄ patyrusiems asmenims nuostolius, 2021 m. kovo 24 d. iÅ¡mokėdama iÅ¡ viso 9461,12 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.). IÅ¡mokėtas 2 pavedimais (8 521,03 Eur ir 940,09 Eur) sumas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

20. Atsakovas savo kaltės dėl 2019 m. liepos 3 d. Vokietijoje įvykusio autoįvykio ir aplinkybių, kad autoįvykio metu jis buvo neblaivus ir kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, neginčija.

21. Vokietijos 2019 m. gruodžio 30 d. baudžiamajame įsakyme, kuriuo atsakovas buvo nubaustas už eismo įvykį bauda, buvo nurodyta, kad buvo padaryta bendra 1 500 eurų žala svetimam turtui.

22. Byloje su pradiniu ieškiniu pateiktas Vokietijos Staufeno im Breisgau apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas /LM 704. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, draudikui reiškiant regresinį ieškinį draudėjui, autoįvykiui įvykus Vokietijoje, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 d. 1 p. pagrindu 23. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.).

24. Užsienio teisė civiliniams santykiams taikoma tada, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). CK 1.12 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę ir jos turinį nustatyti pačiam (lot. ex officio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys.

2. Jeigu užsienio teisės taikymÄ numato Å¡alių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo Å¡alies praÅ¡ymu teismas gali padėti jai surinkti informacijÄ apie taikytinÄ užsienio teisę. Jeigu teismui ar ginčo Å¡aliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

25. Visgi Å¡iuo atveju Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDÄ®, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras iÅ¡mokÄ eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Taigi TPVCAPDÄ® iÅ¡ esmės nustatytos taikytinos teisės taisyklės, kuriomis vadovaudamasis Biuras atlygina žalÄ pagal eismo įvykio vietos privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Nurodytos nuostatos koreliuoja su 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsniu, pagal kurį nesutartinei prievolei taikoma šalies, kurioje atsirado žala, teisė.

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDÄ®, teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio;

2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas).

27. Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovo, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) (Å¡ios nutarties 26 punkte nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ ). Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Todėl tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 52 punktas).

28. Pagal naujausiÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieÅ¡kinį pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemone padarytos žalos, ieÅ¡kovei tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 43 punktas; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ , ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui. Tačiau nuo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo reikia skirti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 28 punktas). Ginčo Å¡alys gali pasiÅ«lyti teismui ginčo teisinę kvalifikacijÄ , tačiau Å¡alių nurodytas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas.

Teismas, spręsdamas ginÄÄ , privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 39 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 62 punktas).

30. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ ginčo teisinę kvalifikacijÄ bei siekdamas bylÄ iÅ¡nagrinėti teisingai, visų pirma privalėjo teisingai kvalifikuoti Å¡alių ginčo teisinius santykius.

31. Byloje nustatyta, kad automobilis, kurio valdytojas kaltas dėl žalos padarymo Vokietijoje, buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, padarytos atsakingo už žalÄ asmens (kuris vairavo transporto priemonę neblaivus), atsiranda draudimo sutarties pagrindu. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad kompensavo eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama ginčo sumas, tačiau nepagrindė transporto priemonės valdytojo prievolės masto pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę.

32. Minėta, jog ieÅ¡kovei tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės mastÄ pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas, ir, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ . Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovė nepagrindė apgadintos transporto priemonės TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto iÅ¡laidų. Ä®vertinus minėtas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti įrodymų apie taikytinÄ Vokietijos teisę ir nedetalizavo Vokietijos teisės nuostatų ginčo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visÄ jam prieinamÄ ir draudikui reikalingÄ informacijÄ . Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantijÄ , kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį.

Draudėjas nesirÅ«pina, kaip ir kokiu bÅ«du draudikas atlygins žalÄ už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iÅ¡ kitos ES valstybės narės; Å¡ios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalÄ (grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos) iÅ¡ draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

34. Pagal nuosekliai plėtojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , TPVCAPDÄ® įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalÄ tretieji asmenys, ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumÄ atlygino draudikas.

IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar Å¡ios iÅ¡imtys gali bÅ«ti taikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalis nustato ne transporto priemonės vairuotojo atsakomybės sÄ lygas, bet civilinės atsakomybės draudimo apimtis. Savo esme Å¡i norma nustato nedraudžiamuosius įvykius.

35. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei, iÅ¡mokėjusiai Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.), kuris sureguliavo žalÄ ir iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ , pateikti sÄ skaitas ir raÅ¡tus, kurie leistų identifikuoti automobilį, kurio remontui buvo iÅ¡mokėtos lėšos, jo tiksliai nustatytus apgadinimus, juos sugretinti su 2019 m. liepos 3 d. autoįvykio tyrimo medžiaga. Be to, turi pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimo dėl jos nurodomų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo pagal Vokietijos teisę, nurodant konkrečias teisės normas, iÅ¡imtinai susiejant su įvykiu, kurio kaltininku pripažintas atsakovas.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡ioje byloje nustatyta, kad atsakovas nedalyvavo priimant ieÅ¡kovės nurodomÄ teismo sprendimÄ dėl žalos atlyginimo ir 1 960,77 Eur teismo iÅ¡laidų sumokėjimo, todėl Vokietijos proceso teisės aiÅ¡kinimas Å¡ioje byloje yra reikÅ¡minga aplinkybė.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad tokio pobÅ«džio bylose civilinės atsakomybės sÄ lygų turinys yra nustatomas remiantis ne Lietuvos, o eismo įvykio Å¡alies teisės normomis ir pagal eismo įvykio Å¡alies teisę nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Å iuo atveju eismo įvykio valstybės – Vokietijos ieÅ¡kovės nurodomas korespondentas pagal Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 1, 2 dalių, 4 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 5 straipsnio 1 dalį žalos atlyginimÄ administravo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje Vokietijoje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais privalomÄ jį draudimÄ , civilinę atsakomybę bei žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims.

38. Å ioje byloje teismas privalo nustatyti teisingÄ ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ Å¾alos atlyginimo dydį, iÅ¡mokėtÄ pagal Vokietijos teisę, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas privalo teisingai kvalifikuoti Å¡alių teisinį santykį. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 39. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti dėl nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėto ieÅ¡kinio, neatskleistos bylos esmės, todėl yra panaikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis