48d5b6cb-2e93-4a07-8a77-4e42edfeb1a7 · Klaipėdos apygardos teismas

 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-70-255/2016  Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01442-2015-6                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                       2.7.4;2.7.4.3.;2.7.4.5.;3.26.1.; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. sausio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė: V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)r. sav., vairavo mopedÄ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (prancÅ«ziÅ¡ki), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,12 promilių girtumas, neužsisegęs motociklininko Å¡almo, bei nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigÅ«nų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę.

Mopedas neįregistruotas Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Å iais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 126 str. 1 d., 134 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu V. G. pripažino kaltu ir pagal ATPK 126 str. 1 d. paskyrė 290 Eur baudÄ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams; pagal ATPK 130 str. 1 d. paskyrė 900 Eur baudÄ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams; pagal ATPK 134 str. 1 d.

– 28 Eur baudÄ . Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtas baudas subendrino ir paskyrė subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 900 Eur baudÄ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., ATPK 123 str. 5 d., padarymo V. G. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. V. M. grÄ Å¾ino 2015-08-12 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nuvežtÄ transporto priemonę – mopedÄ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Apeliaciniu skundu V.

G. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas buvo priimtas Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai, neiÅ¡samiai įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos bei vadovaujantis tik prielaidomis.Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., mano, kad nėra įrodytas nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Pažymi, kad teismas nurodė, jog policijos tarnybinio automobilio sirena buvo įjungta dar pareigÅ«nų automobiliui sukant iÅ¡ pagrindinio kelio į lauko keliukÄ , tačiau, pasak apelianto, įraÅ¡e aiÅ¡kiai matosi, kad automobilio sirena įjungiama tik įsisukus į lauko keliukÄ , važiuojant jam iÅ¡ paskos ir gerokai nuo jo atsilikus. Nurodo, kad įraÅ¡e matyti, jog pareigÅ«nai sirenÄ Ä¯jungė pasukę į lauko keliukÄ , t. y. 19.38.23 val., jis, pamatęs juos, sustojo ir nulipo nuo mopedo 19.39.00 val.

PareigÅ«nai važiavo iÅ¡ paskos ne daugiau kaip 37 sekundes, jų greitis važiuojant iÅ¡ paskos svyravo nuo 35 iki 25 km/val., vienu momentu – 45 km/val., mano, kad gaudynėms tai per trumpas laiko tarpas ir jų automobilio greitis taip pat netinkamas gaudynėms.Nurodo, jog todėl, kad mopedo duslintuvas buvo nepritvirtintas, nukaręs, todėl per variklio skleidžiamÄ garsÄ jis iÅ¡ karto negalėjo iÅ¡girsti policijos automobilio sirenos garso, juolab, kad jie važiavo gerokai atsilikę. Pasak apelianto, akivaizdu, kad jis sustojo pats, kai pamatė policijos automobilį.

Nulipo nuo mopedo, niekur tolyn nuo mopedo nebėgo, nors yra vietinis ir puikiai žinojo vietovę, visus esamus keliukus ir iÅ¡važiavimus. Jis sustojo pamatęs ir suvokęs, kad jį vejasi policijos automobilis. Suprato, kad privalo sustoti, tai ir padarė ir tai, pasak pažeidėjo, patvirtina vaizdo įraÅ¡as, kurį teismui pareikalavus pateikė pareigÅ«nai. Apelianto manymu, tradicinio stabdymo, kaip to reikalaujama ATPK 130 str. pastaboje arba Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, nebuvo, nes jis policijos automobilį pamatė ir jo skleidžiamÄ sirenÄ iÅ¡girdo ne iÅ¡ karto, nes tai buvo labai trumpas laiko tarpas, kol jis iÅ¡girdo ir suvokė, kad yra stabdomas, o tai suvokęs, iÅ¡ karto nedelsdamas sustojo.

Tai buvo lauko keliukas, privati teritorija ir jam buvo Å¡okas, kai pamatė iÅ¡ paskos važiuojantį policijos automobilį su sirenomis, besivejantį jį, ir staiga sustoti tiesiog nebuvo techninių galimybių. Akcentuoja, kad policijos pareigÅ«nai, jam sustojus, įrodinėjo, kad jo mopedas užgeso, tačiau atvykus mopedo savininkui V. M., jis mopedÄ užvedė dar kartÄ . PareigÅ«nai girdėjo variklio skleidžiamÄ garsÄ ir teismo posėdyje jo nebekaltino, kad jis sustojo ne pats, o tik užgesus varikliui.Pažeidėjas taip pat skunde nurodo, jog teismas savo nutarime pripažino, kad jis vairuodamas mopedÄ vieÅ¡ajame eisme nedalyvavo, todėl nesupranta, kaip gali bÅ«ti Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. stabdymas arba nestojimas.

Pažymi, kad Kelių eismo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2015-11-06) 1 str. numato eismo keliais tvarkÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kelių eismo taisyklių 3 str. 7 p. nurodo, kas yra kelias, tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio pavirÅ¡iaus juosta per visÄ jos plotį, įskaitant važiuojamÄ jÄ dalį, sankryžas, Å¡aligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamÄ sias juostas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (aktuali redakcija nuo 2015-07-02) 2 str. 87 d. nurodo, kad vieÅ¡asis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose.

Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pasak apelianto, įstatyme konkrečiai numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, nesvarbu, kur jis įvyko, net ir privačioje valdoje, būtinas jo įforminimas, tuo tarpu akivaizdu ir logiška, kad jeigu asmuo važinėjasi privačioje valdoje, sulaikomas privačioje teritorijoje, tuo labiau kai čia nėra kelio, viešame eisme jis nedalyvauja, todėl, pažeidėjo manymu, negalimi ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Juolab, kad abu policijos pareigÅ«nai tiek mopedo sulaikymo metu, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad jeigu jis nebÅ«tų iÅ¡važiavęs į keliÄ , o bÅ«tų važiavęs laukuose, jie jo nebÅ«tų stabdę, nes jis nieko nebÅ«tų pažeidęs. Pažymi, jog teismo nutarimas ir byloje surinkti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad į keliÄ jis nebuvo iÅ¡važiavęs, vieÅ¡ajame eisme nedalyvavo. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis, naudodamasis transporto priemone, nesukėlė grėsmės eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, netrukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, todėl negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų.Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, pažeidėjas nurodo, nors teismas ir pripažino, kad jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, ko jis ir neginčijo, dėl to gailėjosi, tačiau kadangi nedalyvavo vieÅ¡ajame eisme, nesukėlė grėsmės eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, netrukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, todėl jis negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų.

Kadangi nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tai jis negali bÅ«ti ir baudžiamas. Mano, kad jam inkriminuojamo Kelių eismo taisyklių pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. jis nepadarė.Apeliantas pažymi, kad teismas konstatavo, jog transporto priemonė nuvežta nepagrįstai, todėl grÄ Å¾ino transporto priemonę jos savininkui V. M.. Apeliantas akcentuoja, kad transporto priemonė dar negrÄ Å¾inta. Nurodo, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė savininkui V.

M. mopedo atsiėmimo dokumentÄ , pagal kurį atgauti transporto priemonę galima tik sumokėjus už jos saugojimÄ . Kadangi transporto priemonę sauganti aikÅ¡telė reikalauja sumokėti už jos parvežimÄ ir apsaugÄ , neatlygintinai neatiduoda, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tam pritaria, mopedas stovi negrÄ Å¾intas, auga jo saugojimo iÅ¡laidos, kurias, pasak apelianto, privalo atlyginti Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Buvo pateiktas raÅ¡tas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl priimto teismo nutarimo ir neatlygintino mopedo grÄ Å¾inimo, tačiau atsakymas negautas.

Pažymi, jog todėl, kad transporto priemonė nėra grÄ Å¾inta, jam nebuvo suteikta galimybė mopedÄ nufilmuoti ir pateikti teismui įrodančiÄ medžiagÄ apie Å¡io mopedo variklio skleidžiamus garsus kaip jo žodžių teisme patvirtinimÄ ir argumentuotÄ Ä¯rodymÄ .Pažeidėjo manymu, nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administraciniame teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nurodytas aplinkybes, kad jis pažeidė jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra įrodyta jo tyčia padaryti Å¡iuos teisės pažeidimus arba jie padaryti formaliai, jam nedalyvaujant vieÅ¡ame eisme, todėl administracinė byla jam turi bÅ«ti nutraukta.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas K.

L. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo priimtÄ nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, jog V. G. kaltė dėl nurodytų ATPK pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas iÅ¡samiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų iÅ¡nagrinėjo bylÄ , teisingai įvertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.Apeliantas mano, kad nėra įrodytas nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Nurodė, jog todėl, kad mopedo duslintuvas buvo nepritvirtintas, nukaręs, todėl per variklio skleidžiamÄ garsÄ jis iÅ¡ karto negalėjo iÅ¡girsti policijos automobilio sirenos garso, juolab, kad jie važiavo gerokai atsilikę. Pažeidėjo manymu, tradicinio stabdymo, kaip to reikalaujama ATPK 130 str. pastaboje arba Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, nebuvo, nes jis policijos automobilį pamatė ir sirenÄ iÅ¡girdo ne iÅ¡ karto, nes tai buvo labai trumpas laiko tarpas, kol jis iÅ¡girdo ir suvokė, kad yra stabdomas, o tai suvokęs, iÅ¡ karto nedelsdamas sustojo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime Å¡iuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus pagrįstai vertino kritiÅ¡kai ir jais nesivadovavo nurodydamas, kad tokius pažeidėjo parodymus paneigia iÅ¡samÅ«s policijos pareigÅ«nų E. R. ir R.

B. parodymai, kurie patvirtino, kad juos pamatęs mopedo vairuotojas apsisuko ir padidinęs greitį nuvažiavo laukų keliukais. MopedÄ pradėjo persekioti, įjungė Å¡vyturėlius, garsinį signalÄ , per garsiakalbį liepė sustoti. Tokias pačias aplinkybes policijos pareigÅ«nas E. R. nurodė ir savo tarnybiniame praneÅ¡ime, kad patruliuojant tarnybiniu automobiliu pastebėjo prieÅ¡ais atvažiuojantį mopedÄ , kurio vairuotojas juos pamatęs staiga apsisuko ir padidinęs greitį nusuko į pievoje esantį keliÄ .

MinėtÄ mopedÄ pradėjo persekioti įjungę mėlynos bei raudonos spalvos specialiuosius Å¡vyturėlius bei garsinį signalÄ , per garsiakalbį liepdami sustabdyti mopedÄ , tačiau vairuotojas nepakluso teisėtiems uniformuotų pareigÅ«nų reikalavimams sustoti ir padidinęs greitį toliau važiavo pievos keliu. Å iuos pareigÅ«nų parodymus iÅ¡ esmės patvirtina ir įvykio įraÅ¡as. Nors pažeidėjas policijos pareigÅ«nų pateiktame įraÅ¡e užfiksuotÄ Ä¯vykį interpretuoja iÅ¡ esmės savaip ir teigia, kad įraÅ¡e užfiksuotas įvykio laikas per trumpas laiko tarpas gaudynėms ir policijos pareigÅ«nų automobilio greitis taip pat netinkamas gaudynėms, tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės tik patvirtina, kad V.

G. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iÅ¡ įraÅ¡o matyti ir girdėti, kad policijos automobilio garsinė sirena buvo įjungta pareigÅ«nams sukant iÅ¡ pagrindinio kelio į lauko keliukÄ . Matyti, kad V. G. nutolsta nuo policijos pareigÅ«nų automobilio ir nereaguoja į pareigÅ«nų per garsiakalbį ne kartÄ iÅ¡reikÅ¡tÄ reikalavimÄ sustabdyti transporto priemonę. Apelianto teiginius, jog todėl, kad mopedo duslintuvas buvo nepritvirtintas, nukaręs, jis per variklio skleidžiamÄ garsÄ iÅ¡ karto negalėjo iÅ¡girsti policijos automobilio sirenos garso, juolab, kad policininkai važiavo gerokai atsilikę, skundÄ nagrinėjantis teismas vertina kaip siekį įvykio situacijÄ pakreipti sau palankia linkme ir taip iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, juolab, kad, kaip pripažįsta ir pats pažeidėjas, mopedÄ vairavo neblaivus.

Mopedas buvo stabdomas ne tik tiesiog vejantis transporto priemonę iš paskos tarnybiniu automobiliu, tačiau buvo naudojami ir įvairūs vairuotojo dėmesį atkreipiantys signalai, kurių apeliantas nepaisė. Apygardos teismas konstatuoja, kad važiuojančio policijos tarnybinio automobilio, taip pat šio automobilio skleidžiamų šviesos ir garso signalų V. G. negalėjo nepastebėti ir neišgirsti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai policijos pareigūnai E. R. ir R.

B. bÅ«tų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantÄ , tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Policijos pareigÅ«nų parodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja ir yra nuoseklÅ«s, todėl jie laikytini patikimais. Byloje surinktų įrodymų visumos analizė nesudaro pagrindo abejoti policijos pareigÅ«nų veiksmų teisėtumu nagrinėjamo įvykio metu, o kartu ir 2015-08-12 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių objektyvumu. Pagal Kelių eismo taisyklių 16 p. tikrinančio pareigÅ«no stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo jÄ sustabdyti, atitinkamai pagal Å¡ių taisyklių 78 p. vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigÅ«nas duoda signalÄ .

Gavęs signalÄ , vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies deÅ¡iniajame pakraÅ¡tyje. Å iuo atveju pažeidėjas teisėto policijos pareigÅ«nų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdė. Pažeidėjas teigia, kad tradicinio stabdymo, kaip to reikalaujama ATPK 130 str. pastaboje arba Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, nebuvo.

Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ATPK 130 str. pastaboje nurodyta, kad „Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u STOP POLICIJA arba STOP.

Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigÅ«nas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimÄ . Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigÅ«nas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformÄ su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais (vilkėti specialiÄ sias liemenes, mÅ«vėti rankogalius ar turėti kitus Å¡viesÄ atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigÅ«nai, turintys specialiomis spalvomis nudažytÄ ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtÄ automobilį, stabdyti transporto priemonę Å¡viečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius“. Įvertinus pastaboje konkrečiai iÅ¡vardytus nurodymus, pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nai stabdydami V.

G. Å¡ių reikalavimų laikėsi, juo vykdė ir jų nepažeidė.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtÄ sias aplinkybes, taip pat byloje esančių objektyvių įrodymų visumÄ , mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V. G. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. Byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma yra pakankama pagrįsti iÅ¡vadÄ , kad pažeidėjas padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Pažeidėjas nurodo, kad nors teismas pripažino, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ko jis neginčijo ir gailėjosi, tačiau, apelianto manymu, todėl, kad jis nedalyvavo viešajame eisme, nesukėlė grėsmės eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, netrukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, jis negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų. Kadangi nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tai jis negali būti ir baudžiamas pagal ATPK 126 str. 1 d., nes pažeidimo nepadarė.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Pažymėtina, kad atsakomybei kilti nėra svarbi pažeidimo padarymo vieta, Å¡iuo atveju svarbus pas faktas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam. Pažeidėjas neginčija aplinkybių, kad vairavo neblaivus, neblaivumas įrodytas ir byloje esančiais duomenimis, todėl V. G. pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas pagrįstai.Apeliantas nurodo, kad teismas pripažino, jog transporto priemonė buvo nuvežta nepagrįstai, todėl mopedÄ grÄ Å¾ino savininkui, tačiau transporto priemonė dar nėra grÄ Å¾inta, nes yra reikalaujama susimokėti už jos saugojimÄ .

Kadangi transporto priemonė dar yra negrÄ Å¾inta, jam nebuvo suteikta galimybė mopedÄ nufilmuoti ir pateikti teismui įrodomÄ jÄ medžiagÄ apie Å¡io mopedo variklio skleidžiamus garsus. Pažymėtina, kad pažeidėjas galėjo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ patekti į aikÅ¡telę, kurioje saugoma transporto priemonė, tam, kad bÅ«tų užfiksuoti norimi įrodymai, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas tokį praÅ¡ymÄ teismui bÅ«tų teikęs, todėl teigti, kad jam nebuvo suteikta galimybė nufilmuoti mopedÄ , nėra jokio pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad santykiai tarp transporto priemonės savininko, policijos pareigÅ«nų, transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telės yra civilinės teisės santykiai, todėl turėtų bÅ«ti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl Å¡ių argumentų nagrinėjant skundÄ nepasisako.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Tauragės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus, V.

G. veikoje teisingai nustatė numatytų pažeidimų sudėtį ir pagrįstai paskyrė nuobaudÄ , kuriÄ tinkamai individualizavo. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo jo keisti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                         Regina Bertašienė