48d489c0-bb03-4e7c-a2ec-e8c7783992d7 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-141-544/2011;Proceso Nr. 2-59-3-00272-2009-1Procesinio sprendimo kategorija:11.9.10.8; 11.10;                                                     14.6; 15.3.2; 15.4; 16.8; 18.2.2; 114.4; 125.7; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUS P R E N D I M A S2011 m. liepos 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovei I.

S., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovo atstovui Andriui Ziniukui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-141-544/2011 pagal ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtos iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio priteisimo ir NUSTATĖ: IeÅ¡kovė I. S., patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę AB „Panevėžio statybos trestas" pagal 2009-07-16 generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 348-p DK 136 str. 3 d. 2 p. DK 235 str. 2 d., 4 p., 7 p., 9 p. pagrindu, nustatyti, kad ji į ankstesnį darbÄ pas atsakovę negali bÅ«ti grÄ Å¾inama dėl ekonominių, organizacinių priežasčių ir galimai nepalankių sÄ lygų dirbti, pripažinti, jog darbo teisiniai santykiai nutrÅ«ko LR DK 129 str. pagrindu nuo 2009-07-15 ir priteisti DK 140 str. 1 d. 6 p. nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ 74 040 Lt, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2009-07-15 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-07-16 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 347-p dėl 968 Lt padarytos žalos iÅ¡ jos darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir priteisti 968 Lt, priteisti kompensacijos už nepanaudotas atostogas nesumokėtÄ dalį 35 446 Lt, už uždelsimÄ atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės priteisti vidutinį darbo užmokestį, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės generalinio direktorius 2009-07-16 įsakymu Nr. 348-p ji atleista iÅ¡ AB "Panevėžio statybos trestas" filialo „Pastatų apdaila" vyriausiosios buhalterės pareigų nuo 2009-07-16 DK136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4 p. 7 p. 9 p. pagrindais.

Atleidimo pagrindu nurodyta 2009-05-29 inventorizacijos aktas ir 2009-06-18 pareiÅ¡kimas Panevėžio apskrities vidaus policijos komisariatui. Teigia, jog įsakymas neteisėtas, priimtas pažeidžiant darbo teisės normas, neteisingai vertinant ir kvalifikuojant jos veiksmus kaip darbo drausmės pažeidimÄ , nutraukiant darbo sutartį nesilaikyta darbo drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių (LR DK 236 str. - 241 str.). BÅ«tent, drausminė nuobauda paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sÄ lygų: jos neteisėtų veiksmų arba neveikimo, žalingų pasekmių, priežastinio ryÅ¡io tarp jos neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių bei kaltės. 2009-07-16 įsakyme darbdavys nenurodė konkretaus darbo drausmės pažeidimo, neapibrėžė jo turinio ir sÄ lygų, nenurodė, kokių darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo darbo drausmės pažeidimo pagrindas, nenurodė, kokie įstatymai ar lokaliniai teisės aktai pažeisti.

Nuoroda į 2009-05-29 inventorizacijos aktÄ ir 2009-06-18 pareiÅ¡kimÄ policijos komisariatui nesudaro pagrindo laikyti, jog nustatytas darbo pareigų pažeidimas ir drausminės atsakomybės sÄ lygos. Drausminė nuobauda paskirta nesilaikant DK 240 str. 1 d. reikalavimų, nes prieÅ¡ jÄ skiriant darbdavys nepareikalavo, kad ji raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo, ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas paskirtÄ drausminę nuobaudÄ pripažinti neteisėta. Atsakovės 2009-07-16 įsakyme nurodytas DK 235 str. 2 d. 4 p. nurodytas darbo drausmės pažeidimas - pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ar biurokratizmas - nepadarytas, nes mėnesinius važiavimo miesto transportu bilietus 2007-2009 metais įsigydavo ne asmeniniais tikslais, bet atsakovės (darbdavio) nurodymų ir darbo pareigų vykdymui, nes dažnai turėjo vykti į VSDFV Panevėžio skyrių, AB SEB bankÄ , AB „Lietuvos paÅ¡tÄ " ir t. t., o atsakovė tam nesuteikė transporto priemonės. Pagal filiale galiojusiÄ praktikÄ , kasininkui buvo perkamas nuolatinis mėnesinis pravažiavimo bilietas miesto transportu.

Panaikinus Å¡iÄ pareigybę, bet likus bÅ«tinybei vykti į minėtas įstaigas bei į pagrindinę darbdavio buveinę pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ 2007-2009 metais toliau pirko ir naudojosi mėnesiniu važiavimo miesto transportu bilietu. Nepadarė darbo drausmės pažeidimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 7 p., nes pirkdama minėtus pravažiavimo bilietus nebuvo jos valios be teisėto pagrindo užvaldyti atsakovės turtÄ , prieÅ¡ingai – bilietus pirko taupydama darbdavio lėšas savo darbo pareigų ir funkcijų vykdymui.

Ä®sakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nenurodyti jos veiksmai, sudarantys turto pasisavinimo, vagystės, sukčiavimo, iÅ¡Å¡vaistymo požymių. PaaiÅ¡kino, jog ji nėra atsakinga ir už 2009-05-09 inventorizacijos akte nustatytus pažeidimus. Akto 4 p. nurodyta, kad GPM likutis Navision programoje neatitinka su mokėtinu į biudžetÄ GPM likučiu, tačiau kiekvienÄ mėnesį atsakovei buvo pateikiamas balansas ir ji nėra nurodžiusi, kad tai yra pažeidimas. Be to, atsakovė nenustatė, kada ir dėl kieno veiksmų atsirado neatitikimas, kokia žala padaryta.

Akto 6.1 p. numatyta, kad sÄ naudos priskirtos objektams, kurie neturėjo pajamų per 2009 metus. Tačiau visos sÄ naudos buvo fiksuojamos pagal sÄ skaitas faktÅ«ras, darbams reikėjo pasiruoÅ¡ti iÅ¡ anksto, todėl daugeliu atveju sÄ naudos atsiranda ir priskiriamos objektams, kurie dar neturi pajamų. Akto 6.3 p. teigiama, kad 2006-2008 metų 5 ir 6 klasės sÄ skaitų likučiai filialo Navision programoje neuždaryti pagal objektus, todėl nėra tikslios informacijos apie 2009 metus. Atsakovė yra sudariusi paslaugų sutartį su UAB „Eksitonas Business Solutions", kuri teikia buhalterinės programos Navision priežiÅ«rÄ ir aptarnavimÄ , tame tarpe - uždaro pajamas ir iÅ¡laidas, todėl objektus tarpusavyje sumaišė Å¡ios bendrovės darbuotojas.

Dokumentus ir duomenis, kuriuos vesdavo ji, atspausdino ir pateikė atsakovės vyriausiajai buhalterei, duomenys sutapo su balansu. 2009-03-10 darbdavio buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 str. 2 d. nuo 2009-07-13. Laikotarpyje nuo 2009-05-27 iki 2009-07-14 imtinai buvo nedarbinga. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, 2009-07-14 tinkamai sutvarkytÄ nedarbingumo pažymėjimÄ pateikė darbdaviui. Darbdavys 2009-07-15 nesuteikė darbo. Kadangi žinojo apie darbo santykių pabaigÄ DK 129 str. pagrindu, pagrįstai tikėjosi, kad darbo santykiai įspėjimo pagrindu bus nutraukti nuo 2009-07-15.

Tačiau 2009-07-15 darbdavys neįformino darbo sutarties nutraukimo minėtu pagrindu, nesuteikė jai darbo, todėl ji pravaikÅ¡tos nepadarė. Atsakovė, piktnaudžiaudama teise ir siekdama nepalankaus jai darbo teisinių santykių pasibaigimo, pasinaudodamas jai nepalankiomis aplinkybėmis, nesant tam pagrindo pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ ir 2009-07-16 darbo santykius nutraukė ginčijamu pagrindu. Kadangi jos etatas panaikintas, dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių ji negali bÅ«ti grÄ Å¾inama į ankstesnį darbÄ , be to, gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.

Todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės DK 140 str. numatytÄ 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 297 str. 3, 4 d.). Kadangi jos vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 587,62 Lt, tai atsakovė jai turi iÅ¡mokėti 74 040 Lt iÅ¡eitinę kompensacijÄ . Teigia, jog atsakovė neteisingai paskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 10 277 Lt kompensacijÄ už 77,81 dienÄ nepanaudotų atostogų.

KompensacijÄ už nepanaudotas atostogas skaičiuojant pagal vidutinį dienos darbo užmokestį 587,62 Lt, jos nesumokėta dalis sudaro 35 446 Lt (77,81x587,62=45723-10277=35 446 Lt). NeiÅ¡mokėjus visos Å¡ios kompensacijos, iÅ¡ atsakovės priteistinas vidutinis darbo dienos užmokestis 587,62 Lt už kiekvienÄ uždelsimo laikÄ (LR DK 141 str. 1 d., 3 d.). Teigia, kad jos vidutinis darbo dienos užmokestis atsakovės apskaičiuotas neteisingai, kadangi po 2009-03-10 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2009-07-13 pagal DK 129 str. 2 d. jai neteisėtai buvo sumažintas darbo užmokestis ir neiÅ¡mokėtos priklausiusios sumokėti ketvirtinės premijos.

Teismo sprendimu priteista premija už 2008 m. 4 ketvirtį iÅ¡mokėta, todėl ji proporcingai turi bÅ«ti įskaityta nustatant vidutinį darbo užmokestį, kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas iÅ¡ 2008 m. 12 mėn. - 2009 m. 01-02 mėnesių darbo užmokesčio ir sudarytų 587,62 Lt. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 30 000 Lt, nes patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , gydėsi dėl sveikatos sutrikimų, ir tai sukėlė neteisėtas ir nepagrįstas darbo sutarties nutraukimas, be pagrindo skirtos drausminės nuobaudos, buvo nepelnytai pažeminta, o jos darbas ir pastangos neįvertintos.

Pas atsakovę dirbo nuo 1974-06-25, neturėjo drausminių nuobaudų, dirbo sÄ Å¾iningai ir buvo skatinta (2 t., b. l. 10-17). Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas. IeÅ¡kovė buvo supažindinta su atleidimo iÅ¡ darbo pagrindais, jai buvo pateikta visa informacija ir dokumentai, kurių pagrindu konstatuoti jos padaryti darbo drausmės pažeidimai, buvę atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad nesupranta, už kÄ paskirta drausminė nuobauda, tačiau tai paneigia jos ieÅ¡kinio turinys, kuriame ji iÅ¡samiai iÅ¡dėstė padarytų pažeidimų pagrindÄ , pasekmes, neteisėtus veiksmus, pasekmes.

Argumentai, kad prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ jos nebuvo pareikalauta raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, yra iÅ¡ dalies nepagrįsti, nes pasiaiÅ¡kinti buvo pareikalauta žodžiu, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė tai padaryti, kÄ Ä¯rodo 2009-07-16 aktas. RaÅ¡ytinio pareikalavimo pasiaiÅ¡kinti nebuvimas, o praÅ¡ymas žodžiu pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ nesudaro pagrindo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Mano, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad nepadarė Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų, numatytų DK 235 str. 2 d. 4 p. ir 7 p. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė be teisėto pagrindo ir apie tai nežinant įmonės vadovui pirko savo asmeniniams tikslams autobuso pravažiavimo mėnesinius bilietus, dėl ko įmonė patyrė virÅ¡ 1000 Lt turtinę žalÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų teigti, kad ji teisėtai pirko autobuso pravažiavimo bilietus. Kad ieÅ¡kovė slėpė Å¡iuos savo neteisėtus veiksmus, įrodo tai, jog sÄ skaitų ji nepasiraÅ¡inėjo, neteikė jų pasiraÅ¡yti ar patvirtinti vadovui. IeÅ¡kovės nurodomos praktikos Å¡iuo klausimu bendrovėje nėra. Jei darbuotojui, kuriam nebuvo priskirta transporto priemonė, darbo funkcijoms vykdyti reikėdavo vykti į kokias nors įstaigas, tai vadovo nurodymu jis buvo nuvežamas asmens, kuriam buvo priskirta transporto priemonė.

IeÅ¡kovei nedažnai reikėdavo vykti į jos nurodytas vietas, nes tai atlikdavo kita buhalterė, kuriÄ ir veždavo vadovo nurodyti asmenys. IeÅ¡kovė nepirkdavo paprasto autobuso bilieto ir prieÅ¡ tai klausimo nederindavo su vadovu, bilieto nepristatydavo bendrovei, kas bÅ«tų pagrindu apmokėti iÅ¡laidas vykdant darbo pareigas. Bendrovei nebuvo tikslinga pirkti mėnesinį autobuso bilietÄ vienam asmeniui, nes tokiu bilietu pagal poreikį galėtų naudotis visi darbuotojai. Å iuo atveju ieÅ¡kovė bilietu naudojosi pastoviai ir tik savo asmeniniams tikslams, neduodavo jo kitiems darbuotojams.

Pagal LR akcinių bendrovių įstatymÄ bei įmonės įstatus, sandorius turi teisę sudaryti tik įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Kadangi bilietų pirkimas yra pirkimo-pardavimo sandoris, todėl ieÅ¡kovė neturėjo teisės sudaryti tokias sutartis neturėdama atitinkamo vadovo įgaliojimo. Å iais neteisėtais sandoriais ieÅ¡kovė padarė įmonei turtinės žalos, iÅ¡ kurios 968 Lt atsakovė iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovei priskaitytos kompensacijos, o likusiÄ dalį atsakovės praÅ¡ymu grÄ Å¾ino „Lietuvos spauda“.

IeÅ¡kovei ne vienÄ kartÄ buvo taikomi žodiniai įspėjimai ir skiriamos drausminės nuobaudos už pareigų nevykdymÄ . Dėl minėtų ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų yra baigtas ikiteisminis tyrimas ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti įtarimai dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo. IeÅ¡kovės argumentai dėl DK 235 str. 2 d. 9 p. numatyto darbo drausmės pažeidimo nebuvimo yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja bylos įrodymams. IeÅ¡kovė buvo nedarbinga iki 2009-07-14 imtinai, todėl atsakovė negalėjo priiminėti kokių nors sprendimų nedarbingumo laikotarpiu.

Po nedarbingumo ieÅ¡kovė privalėjo atvykti į darbÄ , tačiau 2009-07-15 dienÄ ko į darbÄ neatvyko dėl nežinomų priežasčių, todėl buvo fiksuojama pravaikÅ¡ta už visÄ darbo dienÄ . IeÅ¡kovė į darbÄ atvyko 2009-07-16, suprasdama, kad dirba 2009-07-16 pateikė praÅ¡ymÄ nuo 10 vai. iÅ¡leisti iÅ¡ darbo anksčiau laiko. Todėl jos argumentai apie tai, kad nėjo į darbÄ , nes tikėjosi, kad bus atleista įspėjime nurodytu pagrindu nuo 2009-07-15 nepagrįsti. Dėl ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, nurodė, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama filialo vyriausiÄ ja buhaltere, privalėjo užtikrinti, kad likučiai pagal abi buhalterinės programas bÅ«tų vienodi, t. y. analitinė apskaita tiktų su sintetine, pagal pareigybinius nuostatus ji buvo atsakinga už teisingÄ ir savalaikę filialo apskaitÄ .

Didžioji knyga centrinei buhalterijai teikiama iÅ¡ Navision programos, tiesiog iÅ¡imant ataskaitÄ pagal sintetines sÄ skaitas už atitinkamÄ laikotarpį. Centrinė buhalterija neturėjo prieigos nei prie vienos iÅ¡ Å¡ių programų. Perimant filialo apskaitÄ , buvo patikrinti visi buhalterinių programų likučiai ir nustatyti akte apraÅ¡yti neatitikimai. Kadangi AB „PST“ ir jos filialai turi vienÄ mokesčių mokėtojo kodÄ , filialo „Pastatų apdaila“ mokėtinos GPM sumos buvo perduodamos praneÅ¡imų forma ir jais remiantis buvo mokami mokesčiai.

Kadangi minėto filialo GPM likutis programoje Navision netiko su mokėtinu GPM į biudžetÄ , AB „PST“ apskaitoje buvo atliekami koregavimai ir 387, 28 Lt nuraÅ¡yti į įmonės nuostolius. Akto 6.1 punkte nurodyta, kad sÄ naudos priskirtos objektams, kurie 2009 metais neturėjo pajamų ir to esmė yra tame, kad sÄ naudos priskirtos objektams, kurie jau buvo priduoti 2008 metais ir todėl 2009 metais nebegalėjo bÅ«ti jokių iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės minima samdyta bendrovė atlieka techninę kompiuterinių programų priežiÅ«rÄ , o už visÄ Â buhalterinę apskaitÄ buvo atsakinga ieÅ¡kovė, turėjusi užtikrinti ataskaitų teisingumÄ metų pabaigoje ir tinkamai bei laiku sutvarkyti sÄ skaitų apskaitÄ .

Teigia, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja iÅ¡eitinės kompensacijos, papildomos kompensacijos dalies už nepanaudotas atostogas, nes pagal esamÄ atleidimo pagrindÄ visa įstatymu numatyta kompensacija buvo iÅ¡mokėta. IeÅ¡kovė vadovaujasi jos pačios neteisingų duomenų pagrindu paruoÅ¡ta vidutinio darbo dienos užmokesčio pažyma. IeÅ¡kovė neteisingai pasirinko laikotarpį, iÅ¡ kurio apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis bei be teisėto pagrindo į vidutinį darbo užmokestį įtraukė iÅ¡mokėtÄ premijÄ už 2008 m. 4 ketvirtÄ ketvirtį.

LR DK 204 str. 1 d. yra numatyta, kad vidutinis darbo užmokestis yra apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka yra numatyta 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos", kuriame yra pasisakyta, kad į vidutinį darbo užmokestį iÅ¡mokėtos premijos neįskaičiuojamos. Atsižvelgiant į 2009-08-21 pažymÄ Nr. 07-347, ieÅ¡kovei priskaičiuotas vienos dienos vidurkis yra 131,60 Lt (DK 186 str., 188 str.).

Pagal LR DK 233 str., premija yra darbdavio taikoma paskatinimo priemonė, kuri yra iÅ¡imtinė darbdavio teisė ir į vidutinį darbo užmokestį nėra įskaičiuojama. Kadangi atleidimas iÅ¡ darbo yra teisėtas ir pagrįstas, tai reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ nepagrįstas ir neteisėtas (1 t., b. l. 31-34).IeÅ¡kinys atmestinas. Å i iÅ¡vada daroma vadovaujantis Å¡ia įrodymų visuma ir dėl Å¡ių motyvų.Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad bylos Å¡alis darbo teisiniai santykiai siejo nuo 1974-06-25, o paskutiniuoju metu ieÅ¡kovė I.

S. dirbo pas atsakovę AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Pastatų apdaila“ vyriausiÄ ja buhaltere (1 t., b. l. 91-99). Minėtas filialas juridinio asmens teisių neturėjo (civilinė byla Nr. 2-63-828/2010, 1 t., b. l. 22-26). Atsakovės generalinio direktoriaus 2009-07-16 įsakymu Nr. Nr. 348-p ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Pastatų apdaila“ vyriausiosios buhalterės pareigų nuo 2009-07-16 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., DK 235 str. 2 d., 4 p., 7 p., 9 p. už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus (1 t., b. l. 17, 39).

IeÅ¡kovė ginčija atleidimÄ iÅ¡ darbo teigdama, kad drausminė nuobauda jai paskirta nesant drausminės atsakomybės sÄ lygų, 2009-07-16 įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nenurodyta konkretus darbo drausmės pažeidimas, jo turinys, sÄ lygos ir kokių darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo darbo drausmės pažeidimo pagrindas, nenurodyta, kokie įstatymai ar lokaliniai teisės aktai pažeisti. Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas (DK 235 str.).

DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. IeÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo juridiniu pagrindu yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo pareigų pažeidimai, numatyti DK 235 str. 2 d. 4 punkte (pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ), 7 punkte (veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn), 9 punkte (neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ , 1 t., b. l. 17).

Faktinį ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ pagal DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p. sudaro tos aplinkybės, kad, vykdant generalinio direktoriaus 2009-05-12 įsakymÄ Nr. 63 „Dėl filialo „Pastatų apdaila“ buhalterinės apskaitos perdavimo AB „PST“ centrinei buhalterijai ir filialo direktoriaus atitinkamÄ 2009-05-12 įsakymÄ Nr. 52 (civilinė byla Nr. 2-63-828/2010, 1 t., b. l. 59), perdavus finansinės apskaitos dokumentus ir atlikus buhalterinių sÄ skaitų inventorizacijÄ 2009-03-31 dienai, 2009-05-29 inventorizacijos metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė, nesant jokio įstatymo ar lokalinio teisės akto, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, savavaliÅ¡kai atsakovės sÄ skaita 2007-2009 metais nuolat pirko ir naudojo savo asmeniniams tikslams pravažiavimo vieÅ¡uoju transportu mėnesinius bilietus, jų nusipirko už 1080 Lt, tuo padarydama bendrovei turtinę žalÄ , iÅ¡ kurios 968 Lt atsakovė iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovei priskaityto darbo užmokesčio nutraukiant darbo sutartį, o likusiÄ dalį atsakovės praÅ¡ymu grÄ Å¾ino „Lietuvos spauda (1 t., b. l. 17-19, 58-79, 124, 131-150).

Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų. Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Teismo nuomone, minėtas aplinkybes ir drausminės atsakomybės pagrindus ir sÄ lygas atsakovė įrodė. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo nurodytais pagrindais yra neteisėtas ir ne pagrįstas. Å alių paaiÅ¡kinimais, Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros pažymų (1 t., b. l. 85-87) ir teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad dėl minėto pravažiavimo bilietų įgijimo yra baigtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla Nr. 1-478-749/2011, kurioje ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 183 str. dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo nagrinėjama Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovės veika turi turto iÅ¡Å¡vaistymo požymių ir už jÄ ieÅ¡kovė patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kas visiÅ¡kai atitinka tokios veikos kvalifikavimÄ pagal DK 235 str. 2 d. 7 p., kurio buvimui nustatyti nebÅ«tina, kad veikoje bÅ«tų įrodyta nusikaltimo sudėtis, t. y. visi nusikaltimo sudėties požymiai. Balanso ir byloje pateiktų už nurodytÄ laikotarpį PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų duomenys patvirtina (1 t., b. l. 125-150), o ieÅ¡kovė taip pat pripažįsta, kad 2007-2009 metais ji tikrai virÅ¡ aptartomis aplinkybėmis atsakovės sÄ skaita nupirko 1080 Lt vertės pravažiavimo bilietų, kuriais naudojosi pati.

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad dėl pravažiavimo bilietų įsigijimo tokia tvarka buvo seniai nusistovėjusi, tačiau jos paaiÅ¡kinimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir yra neįtikinamas. Atsakovė Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų nepripažįsta. IeÅ¡kovė pripažįsta ir neginčija, kad filiale niekada nebuvo įsakymo ar kitokio lokalinio teisės akto, kuris bÅ«tų leidęs bendrovės sÄ skaita darbuotojams įsigyti pravažiavimo miesto transportu mėnesius bilietus ir nustatęs tokio bilieto įsigijimo ir naudojimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovė nurodo, kad pravažiavimo bilietus nusprendė įsigyti ir apsimokėti iÅ¡ bendrovės lėšų bei jais naudotis pasikalbėjusi su kitų atsakovės filialų neįvardintais darbuotojais, o ne su filialo, kuriame dirbo, ar AB „PST“ atsakingais ir tokius klausimus spręsti kompetentingais darbuotojais. Bilietų įsigijimo bendrovės lėšomis ir naudojimo ieÅ¡kovė su niekuo nederino, sÄ skaitų tvirtinti neteikė, pravažiavimo bilietų prie finansinės apskaitos dokumentų nepateikdavo, bilietu naudojosi tik pati ir nedavė jo naudotis kitiems darbuotojams, ko daryti neturėjo, jei, kaip teigia, bilietus pirko bendrovės interesais darbo funkcijoms atlikti.

Tokie faktai rodo, kad ieÅ¡kovė veikė savavaliÅ¡kai, pasinaudodama pareigomis galėjo apsimokėti bendrovės lėšomis bilietų kainÄ ir jais naudotis asmeniniais tikslais, kas atitinka šiurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 4 p. sudėtį. IeÅ¡kovė nurodo, kad darbdavys jai nesuteikė transporto vykti į kitas įstaigas ir institucijas darbo reikalais, tačiau į bylÄ nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė bent kartÄ per ilgÄ darbo laikÄ bÅ«tų kreipusis į darbdavį dėl tinkamų darbo sÄ lygų nesudarymo ir transporto priemonės darbo funkcijoms vykdyti nesuteikimo.

IeÅ¡kovė dirbo filialo vyriausiÄ ja finansininke, todėl bÅ«tent jos pareiga buvo užtikrinti, kad finansinė apskaita bÅ«tų tinkama, atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir kad nebÅ«tų apmokamos ir pateisiamos nepagrįstos iÅ¡laidos (b. l. 91-99, 103, 121, civilinė byla Nr. 2-63-828/2010 – 1 t., b. l. 80-81). Nustačius virÅ¡ apraÅ¡ytÄ faktÄ Â vyriausiojo finansininko veikloje atsakovei atsirado pagrįstas pagrindas nepasitikėti ieÅ¡kove ir vertinti šį pažeidimÄ Å¡iukščiu darbo pareigų pažeidimu, numatytu DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p. ir dėl veikos, turinčios nusikaltimo požymių, kreiptis atlikti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 18).Bylos duomenys patvirtina, o bylos nagrinėjimo metu ir ieÅ¡kovė pripažino, kad 2009-07-15 dienÄ darbe nei centrinėje AB „PST“ bÅ«stinėje, kuri paskutiniu metu buvo jos darbo vieta, nei filiale „Pastatų apdaila“ nebuvo (1 t., b. l. 40).

Tai atitinka ir darbo laiko apskaitos tabelio bei akto duomenis (1 t., b. l. 89, 90). Nors ieÅ¡kovė teigė, kad 2009-07-15 buvo darbe ir tai esÄ patvirtina nedarbingumo pažymėjimo įraÅ¡as (2 t., b. l. 23, 24), tačiau po liudytojos R. S., kuriai ieÅ¡kovė įteikė nedarbingumo pažymėjimÄ ir kuri jį užpildė, apklausos ieÅ¡kovė pripažino, kad iÅ¡ tikrųjų darbe 2009-07-15 dienÄ nebuvo, nedarbingumo pažymėjimÄ iÅ¡ vakaro 2009-07-14 atidavė liudytojai, o Å¡i jį užpildė darbo vietoje 2009-07-15 nedalyvaujant ieÅ¡kovei.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovės nevykimo į darbÄ 2009-07-15 nepateisina aiÅ¡kinimas, kad ji nusprendė neiti į darbÄ , nes nebuvo darbo ir ji tikėjosi, kad 2009-03-10 įspėjimo pagrindu pagal DK 129 str. 1 d., 2 d., 130 str. 1, 4 d. bus atleista iÅ¡ darbo (1 t., b. l. 23). IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga ir darbe nebuvo (2 t., b. l. 23, 24), todėl negalėjo tikrai žinoti nei kad nėra darbo, nei kad darbdavys tikrai tebevykdo organizacinius pertvarkymus ir dėl to tebeketina jÄ atleisti iÅ¡ darbo, nes tai buvo darbdavio teisė, o ne pareiga.

Net ir žinodama apie galimÄ atleidimÄ ieÅ¡kovė be tiesioginio virÅ¡ininko leidimo negalėjo savarankiÅ¡kai nuspręsti neiti į darbÄ . IeÅ¡kovė buvo darbe 2009-07-16, kas prieÅ¡tarauja jos aiÅ¡kinimui, kad ji manė, jog 2009-07-15 yra atleista iÅ¡ darbo. FaktÄ , kad ieÅ¡kovė žinojo, kokia yra laikino iÅ¡leidimo iÅ¡ darbo tvarka bei kad 2009-07-15 buvo darbo diena, kai ji turėjo bÅ«ti darbe, patvirtina ir jos 2009-07-16 pareiÅ¡kimas, kuriame ji prašė iÅ¡leisti iÅ¡ darbo anksčiau laiko (1 t., b. l. 37).

Be to, ieÅ¡kovė žinojo, jog vyko jos vadovaujamos buhalterijos darbo patikrinimas, pripažįsta, kad buvo gavusi inventorizacijos aktÄ , kuriame buvo nurodyti ir jos darbo trÅ«kumai. Todėl ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo bÅ«ti tikra, kad darbo sutartis tikrai bus nutraukta įspėjime nurodytu pagrindu ir nuo nurodytos datos. Dėl iÅ¡dėstyto atsakovė pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė 2009-07-15 neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ , t .y. padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 9 p.Atsakovė, vykdydama jai, kaip darbdavei, DK 240 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ , prieÅ¡ skirdama drausminę nuobaudÄ , turėjo raÅ¡tu pareikalauti, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo, raÅ¡te nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡tu pateikti, pasiÅ«lyti, kad ieÅ¡kovė nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės atsakomybės taikymui (DK 35 str. 1 d.).

Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovė nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės tokio pasiaiÅ¡kinimo, todėl atleisdama ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo formaliai pažeidė DK 240 str. 1 d. nuostatas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobÅ«džio drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimas ne visais atvejais yra esminis svarstant darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ ir kad jis gali, tačiau neprivalo bÅ«ti pakankamas pagrindas paskirtÄ drausminę nuobaudÄ pripažinti neteisėta. Å ioje byloje įrodyta, kad prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ atsakovė žodžiu pareikalavo, kad ieÅ¡kovė pasiaiÅ¡kintų dėl darbo pareigų pažeidimų, bet ieÅ¡kovė tai padaryti atsisakė.

Å iuos atsakovės atstovo argumentus iÅ¡ dalies patvirtina ir ieÅ¡kovės pozicija, nes ji minėto atsakovės argumento neneigia ir nurodo, kad neprisimena, ar buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti žodžiu. Atsakovės argumentus Å¡iuo aspektu patvirtina ir 2009-07-16 akto turinys, kuriame du asmenys patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės žodžiu buvo reikalauta pasiaiÅ¡kinimo, bet ji tai daryti atsisakė (1 t., b. l. 43). 2009-07-16 aktÄ surašė ir pasirašė atsakovei pavaldÅ«s darbuotojai, tačiau vien tai nesudaro pagrindo abejoti akto įrodomÄ ja reikÅ¡me. Tokių argumentų nenurodė ir ieÅ¡kovė, be to, su darbo santykiais susiję klausimai paprastai visada sprendžiami pas darbdavį, todėl tam tikras aplinkybes paprastai tegali žinoti tik darbuotojai.

Todėl esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms Å¡ioje konkrečioje byloje virÅ¡ minėtas pažeidimas nepripažintinas tokiu svarbiu ir reikÅ¡mingu, kad sudarytų pagrindÄ pripažinti, jog darbo sutartis nutraukta neteisėtai.DK 238 str. numatyta, kad skiriant nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Å iuo atveju atsakovė už darbo drausmės pažeidimÄ paskyrė griežčiausiÄ nuobaudÄ (DK 237 str.).

Teismo nuomone, nuobauda parinkta tinkamai ir įvertinus DK 238 str. nurodytų aplinkybių visetÄ . Nors ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ dirbo pas atsakovę, tačiau iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad jai anksčiau buvo skiriamos drausminės nuobaudos už darbo pareigų netinkamÄ vykdymÄ ar nevykdymÄ . 2006-01-10 ieÅ¡kovei skirta pastaba (1 t., b. l. 41), 2009-05-25 – pastaba (1 t., b. l. 42). IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-63-828/2010  duomenų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad ieÅ¡kovei drausminė nuobauda – pastaba – paskirta 2009-05-25 įsakymu Nr. 75 už tai, kad ieÅ¡kovė laiku ir nustatyta tvarka neperdavė dokumentų.

Nuobauda buvo ginčijama teisme, bet teismų sprendimais ji buvo pripažinta pagrįsta ir teisėta (1 t., b. l. 73-181, 202-210, civilinė byla Nr. 2-63-828/2010). IeÅ¡kovės padaryti darbo drausmės pažeidimai Å¡iurkÅ¡tÅ«s, todėl pagal savo pobÅ«dį ir pavojingumÄ priskirtini prie sunkių pažeidimų, vieno iÅ¡ jų padarymu sukelta virÅ¡ 1000 Lt turtinė žala atsakovei, pažeidimas susijęs su asmeninės naudos gavimu darbdavio sÄ skaita ir padarytas vyriausios buhalterė, kurios pareiga kaip tik ir buvo užtikrinti tinkamÄ finansinę apskaitÄ ir nepagrįstų iÅ¡laidų nepamokėjimÄ .

Todėl atsakovė, teismo nuomone, turėjo pagrįstÄ pagrindÄ nebepasitikėti ieÅ¡kovė ir nutraukti darbo sutartį aptartais pagrindais.Drausminė nuobauda turi bÅ«ti skiriama laikantis DK 241 str. numatytų drausminės nuobaudos skyrimo terminų. IeÅ¡kovė minėtus pravažiavimo bilietus pirko 2007-2009 metais per keliasdeÅ¡imt kartų, tuo pačiu bÅ«du ir tikslu, iÅ¡ to paties Å¡altinio ir veikdama vieninga tyčia. Todėl darbo drausmės pažeidimas buvo tęstinio pobÅ«džio, kuris paaiÅ¡kėjo po 2009-05-12 įsakymo Nr. 63 pagrindu 2009-03-31 dienai atlikto patikrinimo (inventorizacijos), po PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir kitų finansinės apskaitos dokumentų perdavimo centrinei buhalterijai laikotarpiu 2009-04-30 iki 2009-05-22 (1 t., b. l. 19, 58-79).

Ieškovė laikotarpiu nuo 2009-05-27 iki 2009-07-14 imtinai buvo nedarbinga dėl ligos. Atsakovė 2009-06-18 pareiškimu kreipėsi į Panevėžio VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir byla dėl veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tebenagrinėjama teisme (1 t., b. l. 18). Todėl teismas sprendžia, jog drausminė nuobauda paskirta nepažeidžiant šiame straipsnyje numatytų terminų.2009-05-09 inventorizacijos akto 4 p., 6.1 p., 6.3 p. nurodyti pažeidimai (1 t., b. l.

19) nebuvo ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu, nes, nors įsakyme apie darbo sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kove minėtas aktas ir nurodytas, tačiau 2009-07-16 atsakovės įsakyme minėto akto nurodytuose punktuose nurodyti pažeidimai nenurodyti kaip faktinis darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo pagrindas. Tai, kad minėto akto nurodytuose punktuose nurodyti pažeidimai nebuvo faktiniu ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu, neginčija ir atsakovė, todėl iÅ¡samiau dėl Å¡ių argumentų nepasisakoma (1 t., b. l. 123-129).

Dėl iÅ¡dėstyto daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , todėl sprendžia, jog yra pagrindas ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių kompensacijų priteisimo atmesti. Darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , nes kitaip Å¡iuo atveju susitarta nebuvo (DK 141 str. 1 d.). Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas nemokamas atostogas, o kitos iÅ¡mokos pagal virÅ¡ nurodytÄ atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ Â ieÅ¡kovei nepriklausė.

Todėl atsakovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove DK 141 str. numatyta tvarka ir terminais. IeÅ¡kovė pripažįsta gavusi 10 277 Lt kompensacijÄ Â už 78,81 nepanaudotų atostogų kalendorinę dienÄ (111.16 kalendorinių dienų), tačiau praÅ¡o papildomai priteisti 35 446 Lt Å¡ios kompensacijos nedamokÄ , kuri susidarė dėl to, kad atsakovė neteisingai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį kompensacijai už nepanaudotas atostogas apskaičiuoti. Teismo nuomone, Å¡is reikalavimas nepagrįstas.

DK 204 str. 1 d. yra numatyta, kad vidutinis darbo užmokestis yra apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė teisingai pagal 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo" patvirtintÄ tvarkÄ yra apskaičiavusi ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį kompensacijai už nepanaudotas atostogas apskaičiuoti pagal faktiÅ¡kai gautÄ ieÅ¡kovės darbo užmokestį už 2009 m. 04-06 mėnesius (apraÅ¡o 1 p., 3.1 – 3.4 p., 6 p.). Atsižvelgiant į 2009-08-21 pažymÄ Nr. 07-347, ieÅ¡kovei priskaičiuotas vienos dienos vidurkis yra 131,60 Lt (DK 186 str., 188 str., 1 t., b. l. 36).

IeÅ¡kovė neginčija, kad nepanaudotų atostogų darbo dienų skaičius 77,81, kad atsakovės nurodytas vidutinis darbo užmokestis pagal faktiÅ¡kai jos gautÄ darbo užmokestį bÅ«tų teisingas. Tačiau, ieÅ¡kovės manymu, atsakovė nepagrįstai į darbo užmokestį, reikalingÄ apskaičiuoti kompensacijai už nepanaudotas atostogas, neįtraukia jai įsiteisėjusiu 2010-10-14 teismo sprendimu priteistos ir iÅ¡mokėtos 27 252 Lt premijos už 2008 metų ketvirtÄ jį ketvirtį, sudarančios darbo užmokesčio sudėtinę dalį (civilinė byla Nr. 2-63-828/2010 - 2 t., b. l. 26-30, 88-96) bei nepagrįstai vidutinį darbo užmokesčio vidurkį skaičiuoja iÅ¡ 2009 m. 04-06 mėn., nors turėtų skaičiuoti iÅ¡ 2008m. 12 mėn. – 2009m. 01, 02 mėn. darbo užmokesčio, nes jos darbo užmokestis sumažėjo po to, kai jai buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva.

Taip apskaičiavus, ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis bÅ«tų 587,62 Lt, todėl neiÅ¡mokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalis bÅ«tų 35 446 Lt (77,81x587,62=45723-10277=35 446 Lt, 2 t., b. l. 18). Teismo nuomone, minėto ApraÅ¡o 6.8 punktas, kuriuo vadovaujasi ieÅ¡kovė, gali bÅ«ti taikomas tik apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį iÅ¡eitinei iÅ¡mokai mokėti, o ne kompensacijai už nepanaudotas atostogas apskaičiuoti. Be to, ieÅ¡kovės pagrindinis darbo užmokestis buvo 2700 Lt ir jis po 2009-03-10 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ nesumažėjo (1 t., b. l. 100-102).

Minėtame įsiteisėjusiame 2010-10-14 teismo sprendime konstatuota, kad ketvirtinė premija už 2009 metų 1 ketvirtį, kuri laikytina darbo užmokesčio sudėtine dalimi, nemokėta dėl bendrovės pablogėjusios finansinės padėties nuo 2009 metų sausio mėnesio, o ne po ieÅ¡kovės 2009-03-10 įspėjimo apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ Â (civilinė byla Nr. 2-63-828/2010 - 2 t., b. l. 26-30, 88-96). Teismo nuomone, nepagrįstas ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-07-16 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 347-p dėl 968 Lt padarytos žalos iÅ¡ jos darbo iÅ¡ieÅ¡kojimo ir 968 Lt priteisimo.

IeÅ¡kovė minėtÄ Ä¯sakymÄ iÅ¡ esmės ginčija dėl to, kad nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ir pravažiavimo bilietus įsigijo teisėtai. Dėl Å¡ių argumentų nepagrįstumo jau pasisakyta virÅ¡ teismo sprendime. Dėl to, kad žalos dydis nustatytas neteisingai, ginčo nėra (DK 257 str.). Žalos dydį patvirtina ir minėtose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyta bilieto kaina (1 t., b. l. 131-150). IeÅ¡kovė su įsakymu supažindinta (1 t., b. l. 38). DK 258 str. 2 d., 224 str. 2 d. numatytas terminas, dėl kurio nustatymo pradžios virÅ¡ sprendime taip pat pasisakyta, nepraleistas.

Pagal DK 224 str. 2 d. 1 p., iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimus įmonei, kurioje jie dirba, gali bÅ«ti daromos administracijos nurodymu atlyginti žalÄ , kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei, jei darbuotojo įsiskolinimas nevirÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. IeÅ¡kovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 2132,22 Lt, priskaityta suma nutraukiant darbo sutartį buvo virÅ¡ 10 000 Lt, o žalos dydis – 968 Lt (1 t., b. l. 36).

Ieškovė prašė priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (DK 250 str.), nes patyrė išgyvenimus dėl neteisėto, nepagrįsto darbo sutarties nutraukimo, be pagrindo skirtų drausminių nuobaudų, nepelnyto pažeminimo, darbo ir pastangų neįvertinimo. Kadangi visi ieškinio reikalavimai pripažįstami neteisėtais ir nepagrįstais, tai nėra DK 250 str., CK 6.250 str. numatytų pagrindų neturtinei žalai priteisti. Teismo sprendimas priimamas atsakovės naudai. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų ir bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas, ieÅ¡kovei jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos kitos Å¡alies neatlyginamos (CPK 93, 98 str.). Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir LR CPK 259 str., 263 str., 268 str., 270 str. N U S P R E N D Ė:              IeÅ¡kinį atmesti.              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per šį teismÄ . Teisėja                                                                 Ramunė Čeknienė