48d1ad08-8d96-4092-a22c-3a699186876b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-694/2014Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1107-153/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tutrix“ ieÅ¡kinį atsakovui K.

A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo K. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tutrix“ dėl turto priteisimo, kur tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Straujos“ prekybos sistemos ir G. V..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Tutrix“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui K. A., kuriuo prašė 1) pripažinti 2009 m. birželio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Tutrix“ ir K.

A., negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant UAB „Tutrix“ nuosavybėn baro įrangÄ , parduotÄ pagal Å¡iÄ sutartį;

2) priteisti iÅ¡ K. A. 121 617,56 Lt skolÄ bei 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad UAB „Tutrix“ savo veiklÄ (maitinimo paslaugas) vykdė patalpose, esančiose Veiverių g. 134, Kaune, kurios 2007 m. sausio 8 d. subnuomos sutarties Nr. 27 pagrindu buvo subnuomojamos iÅ¡ atsakovo. 2009 m. birželio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Tutrix“ pardavė, o atsakovas nupirko baro įrangÄ už 74 186,42 Lt, o po to Å¡iÄ baro įrangÄ iÅ¡nuomojo UAB „Tutrix“. 2009 m. birželio 1 d. sudarytas papildomas susitarimas prie negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 27 numatant, kad nuomininkas (ieÅ¡kovas) nuomotojui (atsakovui) už minėtos įrangos nuomÄ per mėnesį mokės 100 Lt mokestį.

IeÅ¡kovo teigimu, UAB „Tutrix“ 2009 m. birželio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido savo veiklai bÅ«tinas priemones, veikdamas prieÅ¡ingai numatytiems įmonės veiklos tikslams - gauti pelnÄ . Ä®rangos pardavimas prieÅ¡tarauja bendrovės, kaip verslo subjekto, įstatuose numatytiems tikslams, sandoris įvyko prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (bankroto byla bendrovei iÅ¡kelta praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams). IeÅ¡kovas nurodė, kad toks įrangos pardavimas laikytinas nesÄ Å¾iningu, nes ji buvo parduota atsakovui, kuris žinojo apie sunkiÄ bendrovės finansinę padėtį. 2009 m. birželio 1 d.

Å¡alys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , kuriuo nustatė, kad ieÅ¡kovas už patalpų nuomÄ ir komunalinius mokesčius atsakovui skolingas 121 617,56 Lt. UAB „Tutrix“ tokio sandorio sudaryti taip pat neprivalėjo, nėra ir jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, jog ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ sudaryti įrangos pardavimo sutartį su atsakovu. 2009 m. birželio 18 d. UAB „Tutrix“ akcininkės E. P. ir G. V. į UAB „Tutrix“ kasÄ Ä¯nešė po 23 750 Lt. 2009 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo 121 617,56 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimo sumÄ .

Tuo metu ieškovas VSDFV Kauno skyriui buvo skolingas 34 487,91 Lt, Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijai (LATGA-A) - 666,90 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, 202 Lt bylinėjimosi išlaidas (2008 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo preliminarus sprendimas), UAB „Rovela“ - 12 250 Lt. Sumokant 121 617,56 Lt atsakovui, žymiai sumažintos įmonės galimybės atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. UAB „Tutrix“ taip pat nesilaikė 1999 m. gruodžio 2 d.

Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko padarė žalÄ kitiems kreditoriams. Vykdant atsiskaitymus su atsakovu bei perleidžiant baro įrangÄ , įmonės direktorė žinojo, kad taip yra pažeidžiamos įmonės kreditorių teisės, todėl elgėsi nesÄ Å¾iningai. Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, kurį patikslinęs, prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovui baro įrangÄ pagal 2010 m. kovo 10 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 139 ir 2009 m. birželio 1 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ (Serija TUT) Nr. 000107, kurios vertė – 74 186,42 Lt, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo indaplovės „Elframo“ plovimo kameros uždarymo kamÅ¡tį, kurio vertė    446,49 Lt, daržovių pjaustyklės „Gam“ iÅ¡metimo diskÄ , kurio vertė 359,37 Lt, apskaitos sistemos kasos aparatÄ , kurio vertė 2976,60 Lt, durų spynos Å¡irdelę, kurios vertė 240 Lt su PVM. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2009 m. birželio 1 dienai jam buvo skolingas už patalpų nuomÄ ir komunalinius mokesčius 121 617,56 Lt.

IeÅ¡kovo direktorė G. V. pasiÅ«lė atsakovui pirkti baro įrangÄ su teise jÄ atsipirkti. Baro įranga buvo parduota už 74 186,42 Lt. IeÅ¡kovas 2009 m. birželio 1 d. papildomu susitarimu prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 27 įsipareigojo atsakovui vykdyti įrangos priežiÅ«rÄ , laikyti įrenginius tvarkingus, atlikti įrangos remontÄ , įrangÄ iÅ¡laikyti kokybiÅ¡kÄ ir veikiančiÄ . BUAB „Tutrix“ atstovo įgaliotas asmuo atsakovui perdavė indaplovę „Elframo“, kuriai trÅ«ko plovimo kameros uždarymo kamščio, taip pat perdavė daržovių pjaustyklę „Gam“, kuriai trÅ«ko daržovių iÅ¡metimo disko, apskaitos sistemÄ , kuriai trÅ«ko kasos aparato, patalpų duris, kuriose trÅ«ko durų spynos Å¡erdelės. Todėl atsakovas prašė teismo iÅ¡reikalauti Å¡iuos trÅ«kstamus daiktus arba, jeigu ieÅ¡kovas negali jų grÄ Å¾inti, priteisti Å¡ių daiktų vertę.K.

A. pareiÅ¡kė teismui pareiÅ¡kimÄ , jog jis atsisako nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl baro įrangos priteisimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kovo BUAB „Tutrix“ ieÅ¡kinį patenkino, atsakovo K. A. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl trÅ«kstamų detalių baro įrangai (kamščio, diskelio), spynos ir kasos aparato priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atmetė, kitÄ civilinės bylos dalį atsisakius atsakovui nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, nutraukė.Pripažino baro įrangos pirkimo–pardavimo 2009 m. birželio 1 d. sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės BUAB „Tutrix“ ir atsakovo K.

A., negaliojančia nuo sudarymo momento ir pritaikė restitucijÄ â€“ nusprendė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui BUAB „Tutrix“ natÅ«ra baro įrangÄ , nurodytÄ PVM 2009-06-01 sÄ skaitoje faktÅ«roje, serija TUT Nr. 000107, bendros 74 186,42 Lt vertės; priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Tutrix“ iÅ¡ atsakovo K. A. 121 617,56 Lt, sumokėtų už patalpų nuomÄ , bei 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;priteisė iÅ¡ atsakovo K.

A. ieÅ¡kovui BUAB „Tutrix“ 1500 Lt pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei – 76,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas įrodė visas CK 6.66 straipsnio sÄ lygas, kurios sudaro pagrindÄ ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais.Teismas nesutiko su atsakovu, kad sudaryti ginčo sandoriai neturėjo jokios įtakos įmonės nemokumui. Teismo vertinimu, didelės nuomos mokesčio sumos sumokėjimas, taip pat ieÅ¡kovui priklausančios baro įrangos pardavimas atsakovui K.

A. dar labiau pablogino ieÅ¡kovo BUAB „Tutrix“ turtinę padėtį. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, atsiskaitydamas tik su atsakovu K. A., sudarė nelygiavertes sÄ lygas kitiems ieÅ¡kovo kreditoriams į kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ , taip pažeidė jų teisės ir interesus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, atsiskaitydamas tik su atsakovu, neatsižvelgė į tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu jis buvo skolingas ir kitiems kreditoriams. Be to, iki ginčo sandorių sudarymo buvo areÅ¡tuotas ieÅ¡kovo turtas.

Todėl, anot teismo, ieÅ¡kovui BUAB „Tutrix“ sumokėjus 121 617,56 Lt atsakovui K. A. ir už 74 186,42 Lt pardavus jam baro įrangÄ , buvo gerokai sumažintos ieÅ¡kovo galimybės atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Pažymėjo, kad už parduotÄ atsakovui baro įrangÄ gautos lėšos ir ieÅ¡kovo darbuotojų lėšos nebuvo panaudotos ieÅ¡kovo finansinės padėties gerinimui, prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovas liko be pagrindinių darbo priemonių, kurias po jų perleidimo atsakovui turėjo iÅ¡ jo paties nuomoti tam, kad galėtų tęsti įmonės veiklÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad UAB „Tutrix“ nesilaikė 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendė, kad ieÅ¡kovo direktorė, vykdydama atsiskaitymus iÅ¡skirtinai su atsakovu K. A., žinojo, kad taip yra pažeidžiamos įmonės kreditorių teisės, nes buvo sudarytos sÄ lygos atsiskaityti tik su ieÅ¡kovo nuožiÅ«ra pasirinktu kreditoriumi – atsakovu K. A., iÅ¡vengiant prievolių įvykdymo kitiems ieÅ¡kovo kreditoriams, turintiems reikalavimo teisę.

Todėl teismas sprendė, kad sandorio Å¡alių veiksmai dėl baro įrangos pardavimo ir nuomos mokesčio sumokėjimo atsakovui neatitiko sÄ Å¾iningo elgesio standartų, dėl to pažeidė įstatymo reikalavimus (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).Teismas nesutiko su atsakovu, kad per likusį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo pusmetį ieÅ¡kovo įmonė galėjo užsidirbti trÅ«kstamas lėšas, nes įmonės pajamos buvo didelės, tačiau ieÅ¡kovo darbuotojai netinkamai jomis naudojosi, nes toks atsakovo argumentas dėl tariamai pakankamų ieÅ¡kovės pajamų iÅ¡ įmonės veiklos, anot teismo, nėra įrodytas jokiais objektyviais įrodymais byloje (CPK 12, 178 str.) ir prieÅ¡tarauja jau anksčiau nustatytai aplinkybei, kad ieÅ¡kovo įmonė negavo pakankamai pajamų net nuomos mokesčiams sumokėti, tad ieÅ¡kovas, neturėdamas lėšų, atsakovui pardavė skoloms padengti įmonės veikloje naudojamÄ Ä¯rangÄ (CPK 185 str.).Trečiojo asmens atstovės G.

V. paaiÅ¡kinimas, kad iki 2009 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovas nebuvo skolingas kitiems kreditoriams, anot teismo, prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovo įmonė buvo skolinga ir kitiems kreditoriams.Taip pat teismas atmetė atsakovo K. A. argumentÄ , kad jam nebuvo žinoma ieÅ¡kovo sunki finansinė padėtis, nes tai, anot teismo, prieÅ¡tarauja paties atsakovo K. A. paaiÅ¡kinimui apie tai, kad ieÅ¡kovas kelerius metus nemokėjo jam skolų, nors ieÅ¡kovo darbuotojos nuolat žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ ; kad atsakovui skola už baro patalpų nuomÄ buvo sumokėta tik po to, kai ieÅ¡kovas pardavė jam baro įrangÄ , o ieÅ¡kovo akcininkės įnešė grynų pinigų į įmonės kasÄ .

Taip pat atsakovo motyvas, kad jis nežinojo apie sunkiÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį, anot teismo, prieÅ¡tarauja trečiojo asmens G. V. paaiÅ¡kinimui, jog pokalbiuose su atsakovu ji nuolat minėjo, kad nuomos mokesčių skolos iÅ¡ karto grÄ Å¾inti negali, praÅ¡o leisti grÄ Å¾inti skolÄ dalimis. Teismo vertinimu, atsakovas aiÅ¡kiai suvokė, jog ieÅ¡kovas lėšų mokesčiams sumokėti neturi, nes atsakovui už skolas pardavė savo pagrindinę darbo priemonę – baro įrangÄ . Teismo vertinimu, visos minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad ginčo Å¡alys, bÅ«dami verslininkai, aiÅ¡kiai suprato, jog tik esanti sunkios finansinės padėties įmonė pasiryžtų parduoti savo darbo priemones tam, kad atsiskaitytų su vienu kreditoriumi, ir kad dėl to ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai kitų kreditorių atžvilgiu.

Teismo nuomone, atsakovo K. A. ir liudytojų J. L., D. L. parodymai dėl kasos aparato paėmimo yra labai abstraktÅ«s ir nesutampa su 2010 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra pažymėta, jog administratorius paėmė kasos aparatÄ , fotonuotraukose kasos aparatas yra nufotografuotas baro patalpoje. Nei vienas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino, kad matė, jog ieÅ¡kovo administratorius paėmė dalį ginčo įrangos (kamÅ¡tį ir diskelį) ar pakeitė (išėmė) durų spynÄ .

Teismas sprendė, kad atsakovo ir liudytojo prielaidomis apie tariamai ieÅ¡kovo administratoriaus pasisavintÄ baro turtÄ byloje vadovautis negalima, nes to nenumato įstatymas (CPK 12, 178 str.). Be to, atsakovo suraÅ¡ytas 2010-06-28 raÅ¡tas dėl įrangos grÄ Å¾inimo, anot teismo, patvirtina, kad atsakovas pradėjo kelti pretenzijas dėl įrangos trÅ«kumo tik po tam tikro laiko, kai turtas buvo atsakovo, o ne administratoriaus žinioje. Todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ginčo daiktai liko bare, tačiau atsakovas jų neiÅ¡saugojo.

Teismas vadovavosi antstolio suraÅ¡ytu 2010 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, laikydamas jį turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 177, 185, 197 str.), taip pat atsakovo reikalavimų dalį dėl trÅ«kstamų detalių baro įrangai, spynos ir kasos aparato priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atmetė, kaip neįrodytÄ .Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Straujos“ prekybos sistemos jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovui ar atsakovui į PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija TUT Nr. 000107, kurioje kartu su kitais daiktais įtraukta ir atsakovui K.

A. parduota apskaitos sistema 16 000 Lt, Å¡ioje byloje nepareiÅ¡kė, sprendė nesant pagrindo netaikyti restitucijos visa apimtimi, visÄ neteisėtai atsakovo gautÄ ieÅ¡kovės turtÄ grÄ Å¾indamas pačiam ieÅ¡kovui, o ne trečiajam asmeniui UAB „Straujos“ prekybos sistemos. Kadangi ieÅ¡kovo atstovas bankroto administratorius pagal įstatymÄ valdo bankrutuojančios įmonės turtÄ ir įstatymo nustatyta tvarka atsiskaito su jo kreditoriais (Ä®BÄ® 11 str.), restitucijos taikymas trečiajam asmeniui UAB „Straujos“ prekybos sistemos dėl ginčo įrangos grÄ Å¾inimo Å¡iuo atveju, teismo vertinimu, neturi bÅ«ti tenkinamas.

Todėl teismas praÅ¡ymÄ dėl restitucijos taikymo patenkino, neteisėtų sandorių pagrindu atsakovo K. A. žinioje esantį ieÅ¡kovo turtÄ nusprendė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui – baro įrangÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra, o atsakovui K. A. grÄ Å¾inant ieÅ¡kovui už baro įrangÄ sumokėtus 74 186,42 Lt. Taip pat teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė sumokėtÄ patalpų nuomos mokestį - 121 617,56 Lt. Nesant turto (baro įrangos natÅ«ra), teismas nusprendė iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovui baro įrangos vertę pinigais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas K. A. praÅ¡o ieÅ¡kovo BUAB „Tutrix“ ieÅ¡kinį atmesti, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visa apimtimi, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, grÄ Å¾inti 200 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:IeÅ¡kovas UAB „Tutrix“ nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius kas mėnesį buvo įsipareigojęs mokėti 2007 m. sausio 8 d. su atsakovu sudaryta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi Nr.

27. IeÅ¡kovo įsiskolinimas už patalpų nuomÄ ir komunalinius mokesčius susidarė nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. gegužės 1 d. Baro įrangos pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas 2009 m. birželio 1 d. Tuo tarpu teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Tutrix“ iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2010 m. vasario 13 d. Anot apelianto, baro įrangos pardavimas neturėjo jokios įtakos įmonės nemokumui, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo 74 186,42 Lt pajamų, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė.

Be to, Å¡ia įranga buvo iÅ¡sinuomojęs iÅ¡ atsakovo, taigi galėjo užsiimti ta pačia veikla.2009 m. birželio 19 d. pardavus atsakovui įrangÄ UAB „Tutrix“ gauta 74 186,42 Lt suma padengė nuomos mokesčių ir komunalinių mokesčių skolos dalį pagal kasos iÅ¡laidų orderį   Nr. 1508.Nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų – jog sandoris pažeidė kitų kreditorių teises. Pažymi, kad atsakovas buvo ieÅ¡kovo kreditorius, nes bendrovė turėjo jam įsiskolinimų pagal negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį.

IeÅ¡kovas, pardavęs atsakovui baro įrangÄ , gavo pajamų, kurias panaudojo įsiskolinimui pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį padengti. Taigi, UAB „Tutrix“ direktorė G. V. ir akcininkė E. P. siekė sumažinti įsiskolinimus kreditoriams ir iÅ¡saugoti verslÄ . Anot apelianto, actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami, nepaisant to, kad sandorių sudarymo metu skolininkas UAB „Tutrix“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau skolininkui buvo iÅ¡kelta bankroto byla.Kol skolininkui UAB „Tutrix“ nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustatė bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Tokiu bÅ«du gali bÅ«ti iÅ¡vengtas bankrotas.Nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, sudarydamas sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Atsakovas sandorio sudarymo metu nežinojo, kad ieÅ¡kovas turi kitų kreditorių, be to, UAB „Turtrix“ buhalterės, auditoriai patvirtino, kad UAB „Tutrix“ kreditorių neturi, baro įranga nėra areÅ¡tuota ar įkeista. TÄ patvirtino ir pati bendrovės direktorė G. V..Pirmosios instancijos teismas, motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl restitucijos, nurodė, kad atsakovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inti už baro įrangÄ sumokėti 74 186,42 Lt.

Tačiau rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad Å¡i suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta atsakovui.Atsakovas gavo 121 617,56 Lt už patalpų nuomÄ ir komunalinius mokesčius pagal 2007 m. sausio 8 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. Å ios sutarties bankroto administratorius neginčijo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti sumokėtÄ 121 617,56 Lt už patalpų nuomÄ ir komunalinius mokesčius iÅ¡ atsakovo ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas.Teismas neanalizavo, ar ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės atitinka actio Pauliana instituto sÄ lygas, o apsiribojo tik formaliu teiginiu, kad ieÅ¡kovas įrodė visas CK 6.66 straipsnyje numatytas sÄ lygas.

Kadangi atsakovui nebuvo žinoma apie tai, kad įsigyjama kompiuterinė apskaitos sistema nuosavybės teise priklausė UAB „Straujos“ prekybos sistemos, o ne ieÅ¡kovui, nėra pagrindo jį laikyti nesÄ Å¾iningu įgijėju CK 4.96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį: 1) 2010 m. balandžio 29 d. ir 2010 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais nėra pagrindo vadovautis, nes antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tik tuo atveju, jei faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu (CPK 635 str. 3 d., 4 d.).;

2) ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, koks įmonės turtas buvo perduotas administratoriui, todėl negalima nustatyti, kokį įmonės turtÄ perėmė bankroto administratorius;      3) liudytojai D. L. ir J. L. patvirtino, kad kasos aparatÄ pasiėmė administratorius A. B.. Todėl ieÅ¡kovas privalo grÄ Å¾inti trÅ«kstamus baro įrangos daiktus arba atlyginti jų vertę pinigais. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Straujos“ prekybos sistemos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , nurodydamas, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Tutrix“ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus ir atsakovas tai žinojo. Å ias aplinkybes įrodo:

1) susidariusi mokesčių skola atsakovui atsirado nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio, t. y. prieš sudarant ginčo sandorius ieškovas su atsakovu laiku neatsiskaitydavo;

2) G. V. parodė, kad ji pokalbiuose su atsakovu nuolat minėjo, jog nuomos mokesčių skolos iÅ¡ karto grÄ Å¾inti negali ir prašė skolÄ grÄ Å¾inti dalimis;

3) skolÄ atsakovui ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino tik pardavus ieÅ¡kovui kasdieninei veiklai bÅ«tinÄ Ä¯rangÄ ;

4) ieÅ¡kovui nemokant nuomos mokesčių metus laiko, buvo akivaizdu, jog jis turi finansinių sunkumų.Sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo skolų ir kitiems kreditoriams, todėl didelės nuomos mokesčio sumos sumokėjimas, ieÅ¡kovei priklausančios baro įrangos pardavimas atsakovui dar labiau pablogino ieÅ¡kovo turtinę padėtį, nes ieÅ¡kovas ne tik pardavė jo kasdieninei veiklai reikalingÄ Ä¯rangÄ , kurios dalis nebuvo jo nuosavybė, bet ir sumokėjo atsakovui pinigines sumas, kurias galėjo panaudoti veiklos gerinimui ir pajamoms gauti ir kitiems kreditoriams sumokėti skolas.

Be to, iki ginčo sandorių sudarymo ieÅ¡kovo turtas buvo areÅ¡tuotas, todėl akivaizdu, jog buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Taigi, yra pagrindas konstatuoti esant actio Pauliana sÄ lygai, kad ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus ir kad buvo pažeistas Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. IeÅ¡kovo direktorė, vykdydama atsiskaitymus iÅ¡skirtinai su atsakovu, žinojo, kad tokiu bÅ«du yra pažeidžiami kitų kreditorių interesai, nes tokiu bÅ«du buvo iÅ¡vengta atsiskaitymų su kitais kreditoriais.

Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo sandorio Å¡alys elgėsi nesÄ Å¾iningai.Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas. Jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti.

Kai skolininkas nemokus, visiÅ¡kas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip iÅ¡skiriant juos iÅ¡ kitų, neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio standartų, todėl sandorio Å¡alių, žinojusių apie tokiÄ situacijÄ , sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiÅ¡kia nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Todėl ieÅ¡kovui atsiskaitant tik su atsakovu K. A., buvo sudarytos nelygiavertės sÄ lygos kitiems ieÅ¡kovo kreditoriams į jų reikalavimų patenkinimÄ ir taip buvo pažeistos jų teisės ir interesai.Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių, kas Å¡iuo atveju ir buvo, nes ginčijamais sandoriais ieÅ¡kovas vienu metu padengė visÄ Ä¯siskolinimÄ atsakovui.

Be to, perleidus baro įrangÄ , žymiai sumažėjo ieÅ¡kovo mokumas.Byloje yra visos actio Pauliana sÄ lygos.IeÅ¡kovas ir atsakovas aiÅ¡kiai suvokė, kad lėšų mokesčiams sumokėti ieÅ¡kovas neturi, nes atsakovui už skolas pardavė savo pagrindinę darbo priemonę – baro įrangÄ . Be to, atsakovui elgiantis apdairiai, jis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡ turto areÅ¡to registro duomenų sužinoti, kad iki ginčo sandorių sudarymo buvo areÅ¡tuotas ieÅ¡kovo turtas. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad Å¡alys, bÅ«dami verslininkai, aiÅ¡kiai suprato, jog tik esant sunkiai finansinei padėčiai įmonė pasiryžtų parduoti savo darbo priemones.

Todėl apelianto motyvas, kad jis elgėsi sÄ Å¾iningai, yra nepagrįstas.PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, teismas įvertino aplinkybę, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo 74 186,42 Lt.Trečiasis asmuo jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovui ar atsakovui į PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ serija TUT Nr. 000107, kurioje kartu su kitais daiktais įtraukta ir atsakovui parduota  16 000 Lt vertės apskaitos sistema, Å¡ioje byloje nepareiÅ¡kė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restitucijÄ visa apimtimi, visÄ neteisėtai atsakovo gautÄ ieÅ¡kovo turtÄ grÄ Å¾indamas pačiam ieÅ¡kovui, o ne trečiajam asmeniui.Kadangi byloje esančios nuotraukos su baro įranga atitinka 2010 m. birželio 19 d. suraÅ¡yto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis apie bare esančiÄ Ä¯rangÄ , abejoti faktinių aplinkybių protokolų teisingumu nėra pagrindo.Esant suraÅ¡ytiems faktinių aplinkybių protokolams, kurie vadovaujantis CPK 635 straipsnio 4 dalimi laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo ir liudytojų J.

L. ir D. L. parodymais.Nei vienas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino, kad matė, jog ieÅ¡kovo administratorius bÅ«tų paėmęs dalį ginčo įrangos (kamÅ¡tį ir diskelį) ar pakeitęs (išėmęs) durų spynÄ . Be to, dėl įrangos dingimo kyla abejonių ir todėl, kad atsakovas pradėjo kelti pretenzijas dėl įrangos trÅ«kumo tik po tam tikro laiko, kai turtas buvo atsakovo, o ne administratoriaus žinioje. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ pagal atsakovo K. A. apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų civilinio proceso kodekso 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių Å¡io teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.  Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

ReikÅ¡damas tokį ieÅ¡kinį, kreditorius siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ , sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Jeigu nustatoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, turėjo tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ , o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų bÅ«ti tenkinamas.Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad UAB „Tutrix“ savo veiklÄ vykdė patalpose, esančiose Veiverių g. 134, Kaune, kurias 2007 m. sausio 8 d. subnuomos sutarties Nr. 27 pagrindu subnuomavosi iÅ¡ atsakovo K.

A. (11-13 b. l., 1 t.). 2009 m. birželio 1 d. UAB „Tutrix“ su atsakovu sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ (15 b. l., 1 t.), kuriuo sutarė, jog bendrovė atsakovui yra skolinga 121 617,56 Lt. TÄ pačiÄ dienÄ bendrovė su atsakovu taip pat sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas atsakovui pardavė, o atsakovas nusipirko baro įrangÄ už 74 186,42 Lt (16-19 b. l., 1 t.). Atsakovas įsigytÄ Ä¯rangÄ iÅ¡nuomojo UAB „Tutrix“, o bendrovė įsipareigojo iÅ¡ atsakovo įrangÄ nuomotis, kas mėnesį mokant 100 Lt mokestį (14 b. l., 1 t.).

Taip pat nustatyta, kad 2009 m. birželio 18 d. UAB „Tutrix“ akcininkės E. P. ir G. V. į UAB „Tutrix“ kasÄ Ä¯nešė po 23 750 Lt, t. y. iÅ¡ viso 47 500 Lt (20-21 b. l., 1 t.). 2009 m. birželio 19 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 1508 UAB „Tutrix“ K. A. iÅ¡mokėjo 74 186,42 Lt nuomos mokesčio (22 b. l., 1 t.), tos pačios dienos kasos iÅ¡laidų orderiu   Nr. 1509 atsakovui papildomai dar buvo iÅ¡mokėta 47 431,14 Lt nuomos mokesčio (23 b. l., 1 t.). Taigi iÅ¡ viso atsakovui buvo sumokėta 121 617,56 Lt nuomos mokesčio, kas atitinka tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodytÄ UAB „Tutrix“ skolÄ .

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartimi UAB „Tutrix“ iÅ¡kelta bankroto byla (9 b. l., 1 t.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog yra visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, todėl nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo nesutikti.Bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Todėl nėra pagrindo spręsti, jog Å¡iuo atveju pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka pirmosios sÄ lygos, bÅ«tinos actio Pauliana institutui taikyti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankroto byloje patvirtintai kreditorinių reikalavimų sumai praÅ¡oma priteisti pinigų suma ir praÅ¡omo grÄ Å¾inti turto vertė yra bÅ«tina kreditorinių reikalavimų patenkinimui (150-151 b. l., 1 t.).Dėl vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų – kreditorių teisių pažeidimo – kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius, sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ vokos „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡i formuluotė reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad Å¡ios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės bÅ«tų nulemtos skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant dėl sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises ir ginčijamo actio Pauliana instituto pagrindu, galiojimo, vadovaujantis aptartomis nuostatomis bÅ«tina nustatyti įmonės faktinę turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimÄ dėl ginčijamų sandorių, t. y. ar dėl ginčijamų sandorių sumažėjo ir nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su įmonės kreditoriais.Anot apelianto, nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų – jog sandoris pažeidė kitų kreditorių teises.

Apeliantas pažymi, kad jis buvo ieÅ¡kovo kreditorius, nes bendrovė turėjo jam įsiskolinimų pagal negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. IeÅ¡kovas, pardavęs atsakovui baro įrangÄ , gavęs pajamų, kurias panaudojęs įsiskolinimui pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį padengti. Taigi, UAB „Tutrix“ direktorė G. V. ir akcininkė E. P. siekė mažinti įsiskolinimus kreditoriams iÅ¡saugoti verslÄ . Anot apelianto, actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami, nepaisant to, kad sandorių sudarymo metu skolininkas UAB „Tutrix“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau skolininkui buvo iÅ¡kelta bankroto byla.Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti.

Kai skolininkas nemokus, visiÅ¡kas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip iÅ¡skiriant juos iÅ¡ kitų, neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio standartų, todėl sandorio Å¡alių, žinojusių apie nurodytÄ situacijÄ , sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiÅ¡kia jų nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamo baro įrangos pirkimo – pardavimo sandorio ir atsiskaitymo su atsakovu metu UAB „Tutrix“ turėjo įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams:

VSDFV Kauno skyriui – 34 487,91 Lt (28 b. l., 1 t.), Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijai (LATGA-A) – 666,90 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, 202 Lt bylinėjimosi išlaidų (2008 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo preliminarus sprendimas; 30-31 b. l., 1 t.), UAB „Rovela“ – 12 250 Lt (33-35 b. l., 1 t.). Atskirais raštais VSDFV Kauno skyrius patvirtino, kad UAB „Tutrix“ 2009 m. gegužės 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola sudarė 30 711,29 Lt, 2009 m. birželio 30 d.

– 34 026,88 Lt (106 b. l., 1 t.), Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad UAB „Tutrix“ skola valstybės biudžetui 2009 m. gegužės 31 d. sudarė 12 208,34 Lt, o 2009 m. birželio 30 d. – 19 411,45 Lt (110 b. l., 1 t.). Iš bankroto administratoriaus pateiktos UAB „Tutrix“ pažymos dėl UAB „Tutrix“ darbo užmokesčio skolos matyti, jog skolų darbuotojams bendrovė turėjo dar nuo 2008 m. liepos mėnesio (2008 m. liepos mėnesį skola sudarė 54 624,27 Lt), 2009 m. gegužės 31 d. skola darbuotojams sudarė 68 759,51 Lt, 2009 m. birželio 30 d.

– 69 168,84 Lt, 2009 m. birželio 30 d. darbuotojams tebuvo iÅ¡mokėta 4416,42 Lt (111 b. l., 1 t.). Taigi akivaizdu, jog skolos valstybei ir darbuotojams nuolat augo, net ir pardavus baro įrangÄ atsakovui ir gavus už tai pajamų, visos gautos pajamos buvo panaudotos iÅ¡imtinai atsiskaitant su vienu kreditoriumi – atsakovu. Be to, visi E. P. ir G. V. 2009 m. birželio 19 d. įneÅ¡ti į UAB „Tutrix“ kasÄ pinigai taipogi buvo panaudoti iÅ¡imtinai atsiskaitymui su atsakovu, ignoruojant kitų kreditorių finansinius reikalavimus.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog tokiais veiksmais buvo sumažintos ieÅ¡kovo galimybės atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. IÅ¡ tiesų, už parduotÄ baro įrangÄ gautos pajamos nebuvo panaudotos bendrovės finansinei padėčiai pagerinti, taigi labiau tikėtina, kad pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas turint tikslÄ padengti atsakovui susidariusį įsiskolinimÄ .Tai, kad parduotÄ Ä¯rangÄ UAB „Tutrix“ nuomojosi iÅ¡ atsakovo, nesudaro pagrindo teigti, jog bendrovės padėtis nepasikeitė, kadangi bendrovė atsakovui papildomai įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už naudojimÄ si baro įranga, kas tik didino bendrovės iÅ¡laidas, o pardavus baro įrangÄ , taip pat buvo sumažintas bendrovės turtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo konstatavo, kad pagal 2009 m. lapkričio 30 d. balansÄ turto bendrovė turėjo už 18 528 Lt, kreditoriams, kurių mokėjimų terminai yra suėję, skola sudarė 522 110 Lt (9 b. l., 1 t.). Å ie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad ir sudarant įrangos pirkimo – pardavimo sandorį (2009 m. birželio 1 d.), ir atsiskaitant su atsakovu (2009 m. birželio 19 d.) bendrovė buvo nemokumo bÅ«senoje, nors bankroto byla teismo nutartimi dar nebuvo iÅ¡kelta.Apeliantas teigia, kad kol skolininkui UAB „Tutrix“ nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustatė bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.Su Å¡iais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.Pažymėtina, kad atsiskaitymo su atsakovu metu galiojo 1999 m. gruodžio 2 d.

Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas buvo priimtas, siekiant valstybiniu reguliavimu įvesti finansinę drausmę mokėjimų eiliškumo srityje, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 1 straipsnis). Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta eilės tvarka, kuria turi būti vykdomi mokėjimai, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų.

Ä®statyme nurodyta, kad Å¡ios eilės tvarkos turi bÅ«ti laikomasi nepaisant to, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado, tos pačios eilės įsipareigojimai vykdomi pagal jų atsiradimo laikÄ , o laikui sutampant – tenkinami proporcingai (Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2–3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2012).AiÅ¡kindamas Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas ir vertindamas jų privalomumÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad mokėtojo prievolės mokėti vykdymas, pažeidžiantis Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytÄ mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkÄ , prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009); tokiÄ tvarkÄ pažeidžiantis atsiskaitymas pripažįstamas niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011).

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad mokėjimų vykdymo tvarka yra imperatyvi, dėl jos pažeidimo perduotos lėšos vertinamos kaip neteisėtai įgytos ir restitucijos tvarka turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2012).Akivaizdu, jog atsiskaitydama su atsakovu, UAB „Tutrix“ neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, todėl atsiskaitydama tik su vienu iÅ¡ kreditorių, bendrovė pažeidė kitų kreditorių teises, o tai patenka į Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo taikymo sritį.

Nesilaikydamas mokėjimų eiliÅ¡kumo, ieÅ¡kovas pažeidė Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme nustatytÄ mokėjimų tvarkÄ , todėl atliktas mokėjimas atsakovui pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas atliktÄ UAB „Tutrix“ mokėjimÄ atsakovui pagrįstai pripažino negaliojančiu ir taikė restitucijÄ .Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, įrodančių, jog iki ginčo sandorių sudarymo 12 250 Lt sumai buvo areÅ¡tuotas bendrovės turtas (37 b. l., 1 t.).

Taigi sudarant ginčo sandorius nebuvo atsižvelgta ir į Å¡iuos bendrovės turtui nustatytus disponavimo apribojimus, kas taip pat sudaro pagrindÄ ginčo pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad pagal nuginčytÄ baro įrangos pirkimo-pardavimo sandorį į bankrutuojančios UAB ,,Tutrix“ turto masę bus sugrÄ Å¾intas Å¡iuo sandoriu perleistas turtas, kuris yra gana nedidelės vertės, palyginti su bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų bankroto byloje suma, kreditoriai galės nukreipti savo reikalavimų dalinį patenkinimÄ Ä¯ susigrÄ Å¾intas Å¡io skolininko lėšas ir susigrÄ Å¾intÄ turtÄ pagal nuginčytus sandorius ir taip galės bÅ«ti apginti kreditorių teisėti interesai.Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje buvo įrodytas kreditorių teisių pažeidimo faktas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų.

Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-361/2009; kt.).Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovas įrodinėja, jog jis, sudarydamas ginčo sandorius, nežinojo apie ieÅ¡kovo sunkiÄ finansinę padėtį, apie tai, kad jis turi kitų kreditorių. Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, kad prieÅ¡ingai, UAB „Tutrix“ buhalterės, auditoriai jam patvirtino, kad UAB „Tutrix“ kreditorių neturi, baro įranga nėra areÅ¡tuota, įkeista.

TÄ , anot jo, patvirtino ir pati bendrovės direktorė G. V..Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuos teiginius paneigia paties atsakovo paaiÅ¡kinimai apie tai, jog ieÅ¡kovas kelerius metus nemokėjo jam skolų, nors ieÅ¡kovo darbuotojos nuolat žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ ; kad skola už baro patalpų nuomÄ buvo sumokėta tik po to, kai ieÅ¡kovas atsakovui pardavė baro įrangÄ , o ieÅ¡kovo akcininkės įnešė grynų pinigų į įmonės kasÄ . Be to, pati G.

V. paaiÅ¡kino, jog pokalbiuose su atsakovu ji nuolat minėjo, kad nuomos mokesčių skolos iÅ¡ karto grÄ Å¾inti negali, prašė leisti grÄ Å¾inti skolÄ dalimis (98 b. l., 3 t.). Byloje yra duomenų, įrodančių, jog UAB „Tutrix“ su atsakovu tarėsi dėl skolos mokėjimo dalimis dar 2008 m. gegužės 16 d. (100 b. l., 1 t.). Taigi, iÅ¡ tiesų pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ teigti, jog atsakovas aiÅ¡kiai suvokė, jog ieÅ¡kovas lėšų mokesčiams sumokėti neturi, kad Å¡alys, bÅ«dami verslininkais, aiÅ¡kiai suprato, jog tik esanti sunkios finansinės padėties įmonė pasiryžtų parduoti savo darbo priemones tam, kad atsiskaitytų su vienu kreditoriumi.

Be to, trečiasis asmuo G. V. patvirtino, kad apie UAB „Tutrix“ kreditorius atsakovas galėdavo pasidomėti pas jų buhalterijÄ tvarkančiÄ bendrovę (97 b. l., 3 t.) (tÄ iÅ¡ esmės pripažįsta ir atsakovas apeliaciniame skunde). Å iuo atveju atsakovo teiginiai, jog jis buvo informuotas, kad UAB „Tutrix“ neturi kreditorių, kad baro įranga nėra areÅ¡tuota, įkeista, nėra pagrįsti jokiais duomenimis, todėl laikomi neįrodytais. Kadangi atsakovas turi suinteresuotumÄ duoti bÅ«tent tokius paaiÅ¡kinimus, kurie yra naudingi jam, jie vertintini kritiÅ¡kai.

Be to, atsakovas, bÅ«damas verslininkas, savo iniciatyva turėjo pasidomėti, ar UAB „Tutrix“ neturi kreditorių, jei jis Å¡ios pareigos rÅ«pestingai neįvykdė, visas dėl to atsirandančias neigiamas pasekmes privalo prisiimti pats atsakovas, tuo labiau, kad jis žinojo, kad bendrovė turi finansinių sunkumų.Kadangi G. V., sudarydama ginčo baro įrangos pirkimo – pardavimo sandorį ir pervesdama pinigus atsakovui UAB „Tutrix“ vardu, apie bendrovės sunkiÄ finansinę padėtį ir apie tai, kad be atsakovo, bendrovė turi ir kitų kreditorių žinojo, yra pagrindas pripažinti, jog ir ji veikė nesÄ Å¾iningai kitų kreditorių atžvilgiu, nes suvokė, kad tokiais veiksmais ji suteikia prioritetÄ vienam konkrečiam kreditoriui, ignoruojant kitų bendrovės kreditorių turtinius interesus.Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abiejų Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčo sandorius.Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad                  UAB „Tutrix“ sudaryti ginčijamo sandorio ir atlikti ginčo mokėjimus neprivalėjo.

Å ios actio Pauliana sÄ lygos egzistavimo apeliantas nepaneigė.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju buvo įrodytos visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais, o Å¡ios pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados atsakovas apeliaciniu skundu nepaneigė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančia    2009 m. birželio 1 d.

įrangos pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inant ieÅ¡kovui baro įrangÄ natÅ«ra, o atsakovui grÄ Å¾inant už baro įrangÄ sumokėtus 74 186,42 Lt, o nesant turto (baro įrangos natÅ«ra), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiant baro įrangos vertę pinigais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo mokesčių skolai padengti sumokėtus 121 617,56 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pripažino, jog atsakovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inti už baro įrangÄ jo sumokėti pinigai - 74 186,42 Lt, tačiau rezoliucine dalimi Å¡i suma buvo nepriteista, sprendžia esant pagrindui rezoliucinę dalį patikslinti, joje papildomai nurodant, kad pritaikius restitucijÄ , atsakovui grÄ Å¾inami už baro įrangÄ sumokėti 74 186,42 Lt.Kadangi pirmosios instancijos teismo motyvai, kad taikant restitucijÄ , visas atsakovo neteisėtai įgytas turtas, tarp kurių yra ir lizinguojamas turtas, grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui ir kad nėra pagrindo Å¡iuo atveju taikyti restitucijÄ , ginčo įrangÄ grÄ Å¾inant trečiajam asmeniui UAB „Straujos“, apeliacine tvarka atskirai neginčijami, teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, jog naikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl trÅ«kstamų detalių baro įrangai (kamščio, diskelio), spynos ir kasos aparato priteisimo, nėra pagrindo.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įvertinto į bylÄ pateiktus 2010 m. balandžio 29 d. ir 2010 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavo protokolus. 2010 m. balandžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (52 b. l., 1 t.) užfiksuota, kad               E. P. neleido atsakovui apžiÅ«rėti turto, įsigyto pagal 2009 m. birželio 1 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , Serija TUT Nr. 000107, bet patvirtino, kad visas minėtas turtas yra restorano „Tax free“ patalpose, Veiverių g. 134, Kaune. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2010 m. birželio 19 d. protokole (166–181 b. l., 1 t.), be kitko, užfiksuota, kad daiktų iÅ¡kraustymo procedÅ«ros metu patalpose liko baro įranga, pagal 2009 m. birželio 1 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija TUT Nr. 000107, A. B. Å¡ios įrangos neiÅ¡nešė; direktorė G. V. ir akcininkė E. P. įrangÄ apžiÅ«rėjo ir patvirtino, kad tai ta pati baro įranga, pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TUT Nr. 000107; patalpų priėmimo – perdavimo aktas buvo pasiraÅ¡ytas, tik nepatvirtintas antspaudu.

Taigi, Å¡iuo protokolu užfiksuota, kad kasos apskaitos įranga buvo bare, detalių trÅ«kumas neužfiksuotas.Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad apžiÅ«rėjus fotonuotraukas teismo posėdyje ginčo Å¡alys ir trečiasis asmuo patvirtino, kad byloje esančios nuotraukos su baro įranga atitinka 2010 m. birželio 19 d. suraÅ¡yto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis apie bare esančiÄ Ä¯rangÄ . Å ios teismo iÅ¡vados apeliantas apeliaciniame skunde neneigia. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti atsakovo ir liudytojų J.

L. ir D. L. parodymais, kuriais buvo teigiama, kad administratorius A. B. paėmė kasos aparatÄ , taip pat buvo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, kad kamÅ¡tį ir diskelį taip pat paėmė administratorius (6-8 b. l., 2 t.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jų paaiÅ¡kinimai yra abstraktÅ«s ir neatitinka 2010 m. birželio 19 d. protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių – jame nėra užfiksuota, kad administratorius paėmė kasos aparatÄ , be to, fotonuotraukose kasos aparatas yra užfiksuotas baro patalpoje.

Apelianto teigimu, 2010 m. balandžio 29 d. ir 2010 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais nėra pagrindo vadovautis, nes antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tik tuo atveju, jei faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu (CPK 635 str. 3 d., 4 d.). Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka ir pažymi, kad CPK 635 straipsnio 4 dalyje nėra atskirai iÅ¡skirta, jog oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu laikomas tik tas antstolio faktinių aplinkybių protokolas, kuris buvo suraÅ¡ytas teismo pavedimu.

Todėl nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , jis laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu.Taigi įvertinus tai, kad 2010 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota, jog daiktų iÅ¡kraustymo procedÅ«ros metu patalpose liko baro įranga, nurodyta 2009 m. birželio 1 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje, Serija TUT Nr. 000107, A. B. Å¡ios įrangos neiÅ¡nešė, kad fotonuotraukose kasos aparatas yra užfiksuotas baro patalpoje, detalių trÅ«kumai  2010 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neužfiksuoti, yra pagrindas manyti, jog labiau tikėtina, jog atsakovo reikalaujami daiktai taip ir liko nuomotose patalpose ir administratorius jų neperėmė.

Å iuo atveju esant prieÅ¡taravimams tarp liudytojų parodymų ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų duomenų, yra pagrindas vadovautis oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme (faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) užfiksuotais duomenis, kÄ pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo labiau, kad įrodymų, kuriais bÅ«tų patvirtintas liudytojų J. L. ir D. L. duotų parodymų teisingumas, atsakovas nepateikė. Kita vertus, Å¡ie liudytojai nepatvirtino, kad matė, jog ieÅ¡kovo administratorius paėmė dalį ginčo įrangos (kamÅ¡tį ir diskelį) ar pakeitė (išėmė) durų spynÄ .

Be to, pretenzijas dėl ginčo turto atsakovas pradėjo kelti tik po tam tikro laiko, kai turtas buvo atsakovo, o ne administratoriaus, žinioje.Å iuo atveju vien aplinkybė, kad į negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 139 buvo įtraukta sÄ lyga dėl baro įrangos iÅ¡nuomojimo UAB „Tutrix“, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo turtas yra pas administratorių. Pardavus baro įrangÄ ginčo sutartimi, atsakovas įsigijo baro įrangÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija TUT Nr. 000107 ir pasirašė, kad prekes gavo.

Baro įrangos perdavimas UAB „Tutrix“ atskirai nebuvo įformintas, todėl UAB „Tutrix“ valdymo organai po bankroto bylos iÅ¡kėlimo neturėjo perduoti administratoriui turto, kuris priklausė ne bendrovei, o atsakovui. Todėl Å¡iuo atveju aplinkybė, jog administratorius nepateikė įrodymų, kokį įmonės turtÄ jam perdavė valdymo organas, teisinės reikÅ¡mės neturi. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl jo pareikÅ¡tų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl trÅ«kstamų detalių baro įrangai (kamščio, diskelio), spynos ir kasos aparato priteisimo nepagrįstumo apeliantas nepaneigė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti minėti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, paliekama nepakeista. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė actio Pauliana institutÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, o taip pat civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka iÅ¡ esmės nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 str. 2 d., 302 str.).             IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1800 Lt iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu (142-143 b. l., 3 t.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktas numato maksimalų 1500 Lt dydžio užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ruoÅ¡imÄ .

Todėl teisėjų kolegija iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisia bÅ«tent tokio dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų.             Atsakovas apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jam 200 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už paduotÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (65, 105 b. l., 2 t.). PraÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad jis atsisakė dalies pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų (76 b. l., 3 t.).             CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys atsiimamas pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės arba ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, arba Å¡alys sudaro taikos sutartį, Å¡alims grÄ Å¾inama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio.             Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai buvo turtinio pobÅ«džio, todėl žyminis mokestis turėjo bÅ«ti apskaičiuotas, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Ä®vertinus tai, kad atsakovas už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo tik 200 Lt, t. y. tik maÅ¾Ä jÄ dalį priklausiusio jam sumokėti žyminio mokesčio, pagrindo grÄ Å¾inti jam visÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį – 200 Lt, nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsisakė tik dalies prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų, o ne viso prieÅ¡ieÅ¡kinio. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , atsisakius pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, grÄ Å¾inama tik 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.

Taigi, jei atsakovas ir bÅ«tų sumokėjęs visÄ Å¾yminį mokestį, bÅ«tų pagrindas grÄ Å¾inti jam tik dalį sumokėto žyminio mokesčio, nustatant atsisakyto reikalavimo vertę ir už jį sumokėto žyminio mokesčio dalį.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria 2009 m. birželio 1 d. baro įrangos pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyta restitucija, nurodant, kad restitucija taikoma, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovui BUAB „Tutrix“ natÅ«ra baro įrangÄ , nurodytÄ PVM 2009-06-01 sÄ skaitoje faktÅ«roje, serija TUT Nr. 000107, bendros 74 186,42 Lt vertės, atsakovui K.

A. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant už baro įrangÄ sumokėtus 74 186,42 Lt.Priteisti iÅ¡ atsakovo K. A. ieÅ¡kovui BUAB „Tutrix“ 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsakovo K. A. praÅ¡ymÄ dėl 200 Lt žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo atmesti.             Teisėjai                                                                                                                                    Dalia Kačinskienė             Alvydas PoÅ¡kus             Donatas Å ernas