48cf25e1-20bf-4aa3-8b5b-93a5dcdcc017 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-369-232/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28289-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12.; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, trečiajam asmeniui UAB „15min“ dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, įpareigojimo paskelbti paneigimÄ bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ieškovas arba bendrovė) prašė:

1) pripažinti, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ (toliau – atsakovas) praneÅ¡ime pavadinimu „Informacija apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės darbuotojų skatinančių premijų už 2017 m. (6,5 milijonų eurų) padalinimÄ â€œ paskelbta informacija apie ieÅ¡kovÄ yra neatitinkanti tikrovės ir pažeidžia ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ ;

2) įpareigoti atsakovÄ savo sÄ skaita per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti paneigimÄ portale 15min.lt, taip pat iÅ¡siunčiant paneigimo tekstÄ kitiems gavėjams, jei informacija jiems buvo paskleista, pavieÅ¡inant toliau nurodytÄ paneigimo tekstÄ : „PANEIGIMAS. PraneÅ¡ime žiniasklaidai apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbti teiginiai: 1. „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiÅ¡kai žuvo jau du darbuotojai.“; 2.

„<...> eilinių darbuotojų yra apie 5 000, kuriems teko tik apie 23,1 proc. (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visų kitų iÅ¡sidalino administracija.“; 3. „<...> bendrovės vadovybė sugebėjo save tinkamai (maksimum iki 1 500 darbuotojų – pareigÅ«nų galbÅ«t iki 2 000), paskatinti padalinus sau apie 5 000 000 eurų tarp administracijos darbuotojų.“; 4. „<...> didžiausiÄ dalį indėlio į pasiektus gerus 2017 m. darbo rezultatus įnešė bÅ«tent darbuotojai dirbantys pagal suminę darbo laiko apskaitÄ .“; 5.

„<...> dėl gerų bendrovės rezultatų daugiausiai naštos tenka eiliniams darbuotojams.“; 6. „<...> tokio apgaulingo šventinio torto padalinimo niekada nebuvo“; 7. „Matomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės vadovybės planuose ir buvo iš anksto suplanuotas darbuotojų mažinimas ir skatinamoji premija (už 2017 m. darbo rezultatus) buvo išmokėta 2018-04-23 tikriausiai dėl to, kad padalintas 2017 m. aukso puodas būtų gausesnis apsinaujinusios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ponams.

Akivaizdus faktas, kad tokiu apgaulingu bÅ«du nukentėjo nemažai buvusių bendrovės darbuotojų, kurie visus 2017 m. dirbo produktyviai ir prisidėjo prie 2017 m. rezultato įvykdymo (iÅ¡skyrus tuos, kurie turėjo pražangas).“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalykinę reputacijÄ . AtsipraÅ¡ome AB „Lietuvos geležinkeliai“ už Å¡ios neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimÄ â€œ;

3) nustatyti, kad jeigu per penkių kalendorinių dienų terminÄ atsakovas neįvykdys 2 reikalavime nurodyto įpareigojimo, jam yra skiriama trijų Å¡imtų eurų bauda už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ ieÅ¡kovo naudai;

4) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovo pirmininkas S. F. portalo „15min.lt“ redakcijai iÅ¡platino tikrovės neatitinkantį praneÅ¡imÄ pavadinimu „Informacija apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės darbuotojų skatinančių premijų už 2017 m. (6,5 milijonų eurų) padalinimÄ â€œ (toliau – praneÅ¡imas). Dalis minėto praneÅ¡imo buvo publikuota portalo „15min.lt“ straipsnyje „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡sidalijo premijas: darbininkams ir administracijai — po 80 proc. bazinės algos“ (toliau – straipsnis arba publikacija).

IeÅ¡kovas, reaguodama į minėtÄ praneÅ¡imÄ , portalui „15min.lt“ pateikė paaiÅ¡kinimus dėl pavieÅ¡intos praneÅ¡imo dalies, be to, nedelsiant, t. y. 2018-05-11 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas paneigti praneÅ¡ime nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius apie bendrovę. Atsakovas 2018-05-16 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad minėtos informacijos paneigti neketina. Teigė, kad iÅ¡platinus praneÅ¡imÄ buvo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, menkinančios ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ ir darančios žalÄ ieÅ¡kovui, dėl ko ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ .

3. Teigė, kad atsakovo praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas portalo redakcijai adresu 15min@15min.lt, o dalis praneÅ¡imo buvo iÅ¡spausdinta straipsnyje, todėl yra įrodyta, kad žinia paskleista neapibrėžtam subjektų ratui apie ieÅ¡kovÄ . Nurodė, kad pareigÄ Ä¯rodyti paskleistų duomenų tikrumÄ (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytÄ prezumpcijÄ , tenka duomenis paskleidusiam asmeniui. Pažymėjo, kad praneÅ¡ime nurodyti teiginiai yra ne vertinamojo, bet konstatuojamojo pobÅ«džio, laikytini žinia, todėl jiems taikomas tiesos kriterijus. PraneÅ¡ime nurodytos paskleistos žinios, kol atsakovas neįrodė prieÅ¡ingai, neatitinka tikrovės.

4. Nurodė, kad atsakovas skleidžia aiÅ¡kiÄ Å¾iniÄ , kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo „pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo“ tragiÅ¡kai žuvo du ieÅ¡kovo darbuotojai, tačiau nepateikia jokių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo apie bendrovę paskleisti tikrovės neatitinkantys difamaciniai teiginiai, priskiriant ieÅ¡kovui baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiÅ«riu nepriimtinas savybes, akivaizdžiai menkina ieÅ¡kovo gerÄ vardÄ , teigiamÄ vertinimÄ ir požiÅ«rį visuomenėje bei verslo ir darbo aplinkoje.

5. Pažymėjo, kad bendrovės vidiniame tinkle 2018-03-14 visi darbuotojai buvo informuoti, kad paskatinimams paskirstytas visas praėjusiais metais suformuotas fondas – 5 mln. Eur, tačiau atsakovas skleidžia melagingÄ Å¾iniÄ , kad darbuotojų paskatinimui bendrovė skyrė 6,5 mln. Eur, iÅ¡ kurių neva tik 1,5 mln. Eur buvo skirta „eiliniams darbuotojams“, o likusi dalis – administracijos darbuotojams. Nors Bendrovė paneigė minėtÄ informacijÄ nurodydama, kad bendras skatinimo fondas sudarė 5 mln.

Eur, o iš jo premijos buvo mokamos tiek darbininkiškų pareigybių atstovams, tiek administracijai, atsakovas, nors ir prašytas paneigti savo teiginius, tai padaryti atsisakė. Apie bendrovę buvo paskleista aiškiai melaginga žinia, taip visuomenei sukuriant įspūdį, kad bendrovė diskriminuoja darbuotojus. Tokiu būdu buvo sumenkinta ieškovo kaip vieno iš patraukliausių darbdavių reputacija, supriešinti bendrovės darbuotojai, potencialiems darbuotojams sukurtas įspūdis, kad bendrovėje vienos profesijos vertinamos prasčiau nei kitos.

6. Nurodė, kad atsakovas praneÅ¡ime, menkindamas ieÅ¡kovo reputacijÄ , skleidžia darbuotojus prieÅ¡inančiÄ ir jokiais faktais nepagrįstÄ Å¾iniÄ , kad neva darbuotojai, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , yra daugiausiai indėlio įdėję į gerus bendrovės rezultatus, o paskatinimÄ gavo mažiausiÄ . PaaiÅ¡kino, kad bendrovė didžiajai daugumai darbuotojų (įskaitant ir administracijos darbuotojus), užtikrindama lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principų įgyvendinimÄ , iÅ¡mokėjo apytiksliai 80 proc. bazinės algos paskatinimÄ už 2017 m. veiklos rezultatus.

7. Nurodė, kad atsakovas skleidžia aiÅ¡kiÄ Å¾iniÄ , kad darbuotojų atžvilgių ieÅ¡kovas veikia apgaulingai, nesÄ Å¾iningai, taip menkindamas bendrovės, kaip darbdavio reputacijÄ , neva darbuotojams paskatinimas iÅ¡mokėtas apgaulingai, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. PaaiÅ¡kino, kad bendrovės valdybai patvirtinus bendrovės 2017 m. rezultatų pasiekimÄ , paskatinimai darbuotojams buvo iÅ¡mokėti kaip įmanoma greičiau – 2018 m. pradžioje.

8. Nurodė, kad ieÅ¡kinyje yra iÅ¡samiai apraÅ¡ytos neigiamos pasekmės, kurias sukėlė sÄ moningi ir neteisėti atsakovo veiksmai. Atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę, paplitimo mastÄ (informacija paskleista žiniasklaidai – neapibrėžtai dideliam subjektų ratui), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, ieÅ¡kovas jam padarytÄ neturinę žalÄ Ä¯vertino10 000 Eur.

9. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sÄ junga „Solidarumas“ atsiliepimu prašė civilinę bylÄ nutraukti arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , arba ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nesikreipė į internetinį portalÄ www.15min.lt su reikalavimu paneigti paskleistÄ informacijÄ , todėl ieÅ¡kovas nepasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. IeÅ¡kovas privalėjo kreiptis su praÅ¡ymu paneigti paskleistÄ informacijÄ Ä¯ internetinį portalÄ valdančiÄ UAB ,,15min“.

11. Teigė, kad eidamas atsakovo pirmininko pareigas paskelbė vieÅ¡Ä nuomonę apie viešų asmenų – ieÅ¡kovo, generalinio direktoriaus ir atsakingų asmenų darbo organizavimÄ Ä¯monėje. Nurodė, kad ginčijami teiginiai yra paskleisti turint pozityvų tikslÄ â€“ iÅ¡vieÅ¡inti bendrovėje:

1) įvykusiÄ skaudžiÄ nelaimę, kai jos metu žuvo du įmonės darbuotojai;

2) netolygų premijų paskirstymÄ tarp administracijos ir kitų darbuotojų;

3) darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , ypatingÄ indelį į bendrovės darbo rezultatus;

4) netolygų motyvacinių lėšų paskirstymÄ . Ginčijamais teiginiais atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę ir susirÅ«pinimÄ apie nelygybę bendrovėje skirstant premijas už darbo rezultatus administracijai ir darbininkams, kuri atsakovo požiÅ«riu yra neteisinga.

12. Nurodė, kad ginčijamus duomenis pateikia ne kaip žiniÄ , o kaip nuomonę, kadangi tekstuose prisistatydamas kaip profesinės sÄ jungos pirmininkas, nurodo raÅ¡tus su datomis ir numeriais, kuriais kreipėsi į bendrovės vadovybę kviesdamas teisingai ir sÄ Å¾iningai padalinti premijoms skirtas lėšas (6,5 mln eurų). PaaiÅ¡kino, kad įvairių kategorijų darbuotojai gavo skirtingo dydžio premijas. PraneÅ¡ime apraÅ¡omos darbo sÄ lygos, kuriomis dirba darbuotojai pvz. nakties metu, Å¡ventinėmis dienomis ir pan., nurodoma, kad nėra vieningo „gero darbo“ matavimo vieneto ir viskas yra subjektyvu, kritikuojama esama premijavimo sistema.

Tekste vartojamos tokias frazes kaip: „mano giliu įsitikinimu“, „maždaug“, „premijų skirtumas gali siekti iki 10 kartų“, „mano nuomone“, „noriu tiesiog informuoti visuomenę kokia iÅ¡ tikrųjų yra tikrovė – matant padėtį darbuotojų akimis iÅ¡ bendrovės vidaus ir kaip darbuotojų atstovas“. Teigė, kad ginčijamais teiginiais pateikė tik savo subjektyvius vertinimus apie įmonėje vykstantį darbo organizavimÄ ir finansinę nelygybę. PaaiÅ¡kino, kad praneÅ¡ime pateikė įvykių vertinimÄ .

13. Trečiasis asmuo UAB „15min“ (toliau – ir trečiasis asmuo) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡as juridinis asmuo. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovo darbuotojų profesinė sÄ junga, siekdamas savo tikslų, turi teisėtÄ pagrindÄ skelbti pagrįstÄ kritikÄ ir/ar pakankamÄ faktinį pagrindÄ turinčiÄ nuomonę. Trečiasis asmuo gavo atsakovo praneÅ¡imÄ spaudai, kurio pagrindu parengė ir paskelbė straipsnį apie tai, kokios premijos buvo iÅ¡mokėtos ieÅ¡kovo darbuotojams. Atkreipė dėmesį, jog trečiasis asmuo skelbdamas publikacijÄ , suteikė ieÅ¡kovui atsakymo teisę, kuria Å¡is pasinaudojo ir pateikta pozicija atspindėta publikacijoje.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovo atsiųstas praneÅ¡imas spaudai nebuvo perpublikuotas, t. y. publikacijoje nebuvo skelbiama ir vieÅ¡inama visa praneÅ¡ime esanti informacija. IÅ¡ visų ieÅ¡kovo ginčijamų teiginių tik dvi trumpos ginčijamų teiginių iÅ¡traukos buvo paskelbtos vieÅ¡ai per visuomenės informavimo priemonę. Teigė, kad dalis atsakovo paskleistų ginčijamų duomenų atitinka nuomonės sÄ vokÄ ir ta nuomonė turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ . IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog atsakovas savo nuomonę bÅ«tų skelbęs nesÄ Å¾iningai ar turint tikslÄ pakenkti ieÅ¡kovo dalykinei reputacijai.

Buvo paskelbta nuomonė, nes skelbiami teiginiai yra vertinamieji, o ne konstatuojamieji. Pastebėjo, kad jeigu skelbiama informacija paaiškėtų esanti netiksli ar netgi neatitinkanti tikrovės, ji yra neutralaus pobūdžio ir negali pažeisti dalykinės reputacijos. Nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo žalos, pažeidimo fakto, priežastinio ryšio tarp neva patirtos neturtinės žalos ir paskelbtos publikacijos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16. Teismas nustatė, jog atsakovo atstovas S. F. 2018-05-07 iÅ¡siuntė 15min@15min.lt praneÅ¡imÄ , kuriame yra paskelbta informacija apie ieÅ¡kovÄ , kuri pagal ieÅ¡kovÄ neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo dalykinę reputacijÄ . 2018-05-07 trečiasis asmuo „15 min.“ paskelbė publikacijÄ â€žLietuvos geležinkeliai“ iÅ¡sidalijo premijas: darbininkams ir administracijai – po 80 proc. bazinės algos“, kurioje buvo tik dvi ieÅ¡kovo ginčijamų teiginių iÅ¡traukos.

17. Teismas vertindamas atsakovo paskelbtus ginčo objektu virtusius teiginius atsižvelgė į tai, jog jie buvo paskelbti internetiniame portale ir visas Å¡ios publikacijos kontekstas yra susijęs su ieÅ¡kovu yra neigiamo pobÅ«džio, tačiau publikacijoje vieÅ¡ai buvo paskelbti tik du ieÅ¡kovo ginčijamų teiginių iÅ¡traukos: „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visÄ kitÄ iÅ¡sidalino administracija“; <...> tokio apgaulingo Å¡ventinio torto padalinimo niekada nebuvo“, todėl nusprendė spręsti bÅ«tent dėl Å¡ių dviejų teiginių paskelbimo, kurių paskelbimas vieÅ¡ai, per visuomenės informavimo priemones, galimai pažeidė ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ .

18. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5 000, kuriems teko tik apie 23,1 proc. (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visÄ kitÄ iÅ¡sidalino administracija”; <...> tokio apgaulingo Å¡ventinio torto padalinimo niekada nebuvo“ formuoja visuomenės nuomonę, kad ieÅ¡kovas premijas iÅ¡mokėjo nesÄ Å¾iningai.

19. Nurodė, kad vertinant viso straipsnio kontekstÄ , o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, taip pat tai, kad ieÅ¡kovas ginčija tik tam tikrÄ jam nepalankiÄ informacijÄ , teismas sprendė, kad atsakovo pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.

20. Teismas nenustatė, kad atsakovas turėjo tikslÄ pažeminti ieÅ¡kovÄ . Teismo manymu, atsakovas turėjo tikslÄ atkreipti visuomenės dėmesį į ieÅ¡kovo mokamus darbuotojų paskatinimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atstovaudamas ieÅ¡kovo darbuotojų interesus (bÅ«damas ieÅ¡kovo darbuotojų profesinė sÄ junga), turi tikslÄ ginti darbuotojų darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus (Profesinių sÄ jungų įstatymas 10 straipsnis), todėl teismo manymu, atsakovas turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ tokiai nuomonei iÅ¡reikÅ¡ti.

Be to, teismas sprendė, kad atsakovas, reikÅ¡damas nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuomonės reiÅ¡kimo apribojimų, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, netenkinus pirmojo reikalavimo – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad portale www.15min.lt buvo publikuoti tik 2 iÅ¡ 7 ieÅ¡kovo ginčijamų praneÅ¡ime paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių, nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo dalykÄ ir sprendime vertino tik 2 ieÅ¡kovo ginčijamus teiginius, kuriais buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie ieÅ¡kovÄ ir pažeista ieÅ¡kovo dalykinė reputacija. Pažymėjo, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovo visas praneÅ¡imas, kuriame buvo paskleisti visi ieÅ¡kovo ginčijami teiginiai, buvo iÅ¡siųstas portalo 15min redakcijai elektroninio paÅ¡to adresu, visas praneÅ¡imo turinys, inter alia, ieÅ¡kovo ginčijami tikrovės neatitinkantys teiginiai, tapo žinomi portalo 15min redakcijai, todėl duomenų paskleidimo faktas buvo įrodytas.

Tai, kad portale www.15min.lt buvo publikuota tik dalis praneÅ¡imo teksto, niekaip nepaneigia ieÅ¡kovo įrodyto visų 7 ginčijamų teiginių paskleidimo fakto ir nesukÅ«rė teismui pagrindo susiaurinti ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kovo reikalavimo ribas. Nurodė, kad reikalauja, jog visa atsakovo praneÅ¡ime paskleista informacija apie ieÅ¡kovÄ bÅ«tų pripažinta neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ . Å io reikalavimo visa apimtimi teismas neiÅ¡sprendė.

23. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas paskleidė nuomonę, o ne žiniÄ . Teismas nustatęs, kad atsakovo teiginiai akivaizdžiai formuoja ieÅ¡kovo vertinimÄ kaip neigiamo darbdavio, nepagrįstai nekonstatavo ieÅ¡kovo dalykinės reputacijos pažeidimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo bendra premijoms skirtų lėšų suma buvo ne 6,5 mln., o 4,8 mln. Eur, eiliniams darbuotojams iÅ¡mokėta ne 1,5 mln. Eur, o 2,8 mln. Eur, administracijai iÅ¡mokėta 2 mln. Eur, kas yra 2,5 karto mažiau nei paskleista atsakovo praneÅ¡ime, eiliniams darbuotojams atiteko 58,2 proc., o ne 23,1 proc. visų premijoms skirtų lėšų.

PraneÅ¡ime nurodyti teiginiai yra ne vertinamojo, bet konstatuojamojo pobÅ«džio, iÅ¡reikÅ¡ti objektyviais patikrinamais duomenimis, todėl laikytini žinia, kuriai taikomas tiesos kriterijus. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas, paskelbdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie IeÅ¡kovo iÅ¡mokėtas metines premijas, paskelbė naujas žinias. Nors teiginys „<...> tokio apgaulingo Å¡ventinio torto padalinimo niekada nebuvo“ ir galėtų suponuoti vertinimÄ kaip nuomonės, tačiau vertinant jį kartu su akivaizdžiai melagingais duomenimis apie realiai iÅ¡mokėtus premijų dydžius ir jų proporcijas eiliniams darbuotojams ir administracijai, abu teiginiai yra melagingi ir iÅ¡galvoti, t. y. neatitinkanti tikrovės informacija apie faktus ir duomenis.

Teismo sprendime pripažinta, kad Å¡iais teiginiais buvo suformuotas neigiamas ieÅ¡kovo vertinimas, todėl akivaizdžiai nepagrįstas teismo atsisakymas apginti pažeistÄ ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ . Pastebėjo, kad atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad bÅ«tent „<...> bendrovėje dėl pasibaisėtino ir aplaidaus darbo organizavimo tragiÅ¡kai žuvo jau du darbuotojai“.

24. Teigė, kad teismas klaidingai identifikavo ieÅ¡kovÄ kaip vieÅ¡Ä jį juridinį asmenį. IeÅ¡kovas yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pažymėjo, kad vieÅ¡uoju asmeniu, kuriam taikytina aukÅ¡tesnė pakantumo kritikai riba, gali bÅ«ti tik fiziniai asmenys, tačiau ne juridiniai.

25. Pastebėjo, kad privatÅ«s darbo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir jo darbuotojų nėra visuotinio intereso objektas. Nesutiko su teismo vertinimu, kad atsakovas turi teisę atstovauti visus pas ieÅ¡kovÄ dirbančius darbuotojus ir tuo pagrindu vieÅ¡ai skleisti tikrovės neatitinkančiÄ ir ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ . Pažymėjo, kad atsakovas yra tik viena iÅ¡ 39 AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje veikiančių profesinių sÄ jungų, kuriai priklauso tik maža dalis pas ieÅ¡kovÄ dirbančių darbuotojų. Teigė, kad skleidžiant informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ nebuvo iÅ¡laikyta teisės skleisti informacijÄ ir teisės į ieÅ¡kovo dalykinės reputacijos apsaugÄ pusiausvyra.

26. Nurodė, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytÄ prezumpcijÄ ir Å¡alims netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigÄ . Teismas sprendime daro iÅ¡vadas ir vertinimus pagal byloje neegzistuojančius įrodymus, nepagrįstai, neturėdamas tam jokio teisinio ir faktinio pagrindo, klaidingai priskiria ieÅ¡kovÄ viešųjų juridinių asmenų kategorijai, taip pat teismas, nukrypdamas nuo galiojančių darbo santykius ir profesinių sÄ jungų veiklÄ reglamentuojančių teisės normų, priskyrė praneÅ¡ime paskleistÄ informacijÄ vieÅ¡ojo intereso kategorijai.

27. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sÄ junga „Solidarumas“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

28. Nurodė, kad apelianto pareikÅ¡ti reikalavimai siejami su dviem pagrindiniais teiginiais: 1) „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5000, kuriems teko tik apie 23,1 % (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6.5 mln. eurų, o visÄ kitÄ iÅ¡sidalino administracija“; 2) <...> tokio apgaulingo Å¡ventinio torto padalinimo niekada nebuvo“. IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindė atsakovo praneÅ¡imu internetiniam portalui www.15min.lt. Nenustatyta ir neįrodyta, kad atsakovas turėjo tikslÄ pažeminti ieÅ¡kovÄ .

Atsakovas turėjo tikslÄ atkreipti visuomenės dėmesį į ieÅ¡kovo mokamus darbuotojų paskatinimus. Atsakovas, atstovaudamas ieÅ¡kovo darbuotojų interesus (bÅ«damas ieÅ¡kovo darbuotojų profesinė sÄ junga), turėjo tikslÄ ginti darbuotojų darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus, todėl atsakovas turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ tokiai nuomonei iÅ¡reikÅ¡ti. Be to, atsakovas, reikÅ¡damas nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuomonės reiÅ¡kimo apribojimų.

29. Pirmos instancijos teismas vertindamas atsakovo paskelbtus ginčo objektu virtusius teiginius atsižvelgė į tai, jog jie buvo paskelbti internetiniame portale ir visas Å¡ios publikacijos kontekstas yra susijęs su apeliantu, yra neigiamo pobÅ«džio, tačiau iÅ¡ publikacijos turinio matyti, kad publikacijoje vieÅ¡ai buvo paskelbti tik dvi ieÅ¡kovo ginčijamų teiginių iÅ¡traukos, todėl nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė bÅ«tent dėl Å¡ių dviejų teiginių paskelbimo.

Pažymėjo, kad Vien tai, jog ginčijamas teiginys gali bÅ«ti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Pirmos instancijos teismas nustatė bylos esmę ir vertino, kad atsakovo teiginiai formuoja visuomenės nuomonę, kad ieÅ¡kovas premijas iÅ¡mokėjo nesÄ Å¾iningai (neteisėtai, neteisėtai ir pan.). Tačiau teismo vertinimu, atsakovo teiginiai yra labiau jo subjektyvi nuomonė apie ieÅ¡kovÄ , t. y. atsakovo nuomonė, kad lėšos, skirtinos premijoms iÅ¡mokėti, buvo paskaičiuotos ir paskirstytos neteisingai.

Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas neturėjo tikslo pažeminti apelianto. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atstovas S. F. 2018-05-07 iÅ¡siuntė 15min@15min.lt praneÅ¡imÄ su informacija apie ieÅ¡kovÄ , kuri pagal ieÅ¡kovÄ neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo dalykinę reputacijÄ , o trečiasis asmuo tÄ pačiÄ dienÄ paskelbė publikacijÄ , kurioje patalpino dalį praneÅ¡imo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens saviraiÅ¡kos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis; Konstitucijos 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ , idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiÅ¡kos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi bÅ«ti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000-06-27 sprendimÄ byloje Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28871/95). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisė į garbę ir orumÄ suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog vieÅ¡oji nuomonė apie jį bÅ«tų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralės normų reikalavimus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinio teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

33. Remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį Å¡ie duomenys buvo paskleisti, turi teisę suraÅ¡yti paneigimÄ ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimÄ nemokamai iÅ¡spausdintų ar kitaip paskelbtų. To paties straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad Å¡io straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistÄ juridinio asmens dalykinę reputacijÄ .

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi bÅ«ti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

35. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiÅ¡kia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

Kiekvienu atveju nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo.

Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali bÅ«ti tikra arba klaidinga (netiksli), iÅ¡galvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiÅ¡kinių nebuvo arba bÅ«ta kitokių. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiÅ¡kai pateikiama informacija, kuria iÅ¡kraipomos arba nutylimos įvykių, reiÅ¡kinių sÄ sajos, priežastiniai ryÅ¡iai su kitais įvykiais ir reiÅ¡kiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad publikacijoje vieÅ¡ai buvo paskelbti tik du ieÅ¡kovo ginčijamų teiginių iÅ¡traukos: „<...> eilinių darbuotojų yra apie 5 000, kuriems teko tik apie 23,1 proc. (1,5 mln. eurų) skirtų premijoms lėšų nuo 6,5 mln. eurų, o visÄ kitÄ iÅ¡sidalino administracija“; <...> tokio apgaulingo Å¡ventinio torto padalinimo niekada nebuvo“. Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje reikalavo, kad visa atsakovo praneÅ¡ime paskleista informacija apie ieÅ¡kovÄ bÅ«tų pripažinta neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ , tačiau tik dalį praneÅ¡ime esančios informacijos prašė paneigti.

IÅ¡ praÅ¡omos paneigti informacijos, tik dalis buvo paskelbta publikacijoje. Taip pat pažymėtina, kad praÅ¡oma paneigti informacija yra tarpusavyje susijusi – iÅ¡reiÅ¡kia atsakovo nuomonę apie lėšų, skirtų premijoms, padalijimo tarp juridinio asmens darbuotojų netinkamumÄ , neatsižvelgiant į darbuotojų indėlį įmonėje generuojant premijoms skirtas lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad publikacijoje nurodyta ne tik atsakovo nuomonė apie premijų padalijimÄ , bet ir ieÅ¡kovo atstovo pateikta informacija apie premijų padalijimÄ .

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ . Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstÄ , paskelbimo (pasakymo, iÅ¡spausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan.

Darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikta informacija labiau atitinka nuomonės paskleidimÄ , nei žinių pateikimÄ . Vertinant visÄ praneÅ¡imo, kuris buvo pateiktas UAB 15 min., visÄ tekstÄ (kurio dalis publikuota internetinėje erdvėje) darytina iÅ¡vada, jog praneÅ¡imas labiau atspindi subjektyvų atsakovo kaip darbuotojų profesinės sÄ jungos nuomonę (vertinimÄ ) apie ieÅ¡kovo veiklÄ užtikrinant tinkamas darbuotojų darbo sÄ lygas, darbo saugÄ , atskirų kategorijų darbuotojų įnaÅ¡o svarbÄ užtikrinant įmonės atliekamas vieÅ¡ojo transporto ir krovinių pervežimo funkcijas, darbuotojų darbo sÄ lygas, eilinių darbuotojų įnaÅ¡Ä Ä¯ įmonės veiklos rezultatus ir eilinių darbuotojų įnaÅ¡o į įmonės veiklos rezultatus įvertinimÄ iÅ¡mokant premijas, o ne neginčytinos žinios pateikimÄ .

Tokios praneÅ¡ime naudojamos frazės, kaip: „Mano giliu įsitikinimu dėl gerų bendrovės rezultatų daugiausia naÅ¡tos tenka eiliniams darbuotojams“; „Rimtų abejonių dėl tinkamo darbuotojų darbo organizavimo kelia ir tragiÅ¡ka Panerių geležinkelio stoties darbuotojo žūtis“; „Mano nuomone nesÄ Å¾iningiausia yra tai, kad nukentėjo eiliniai darbuotojai...“ sudaro pagrindÄ praneÅ¡imo skaitytojui tekstÄ vertinti kaip praneÅ¡ime profsÄ jungos atstovo nuomonę. Pažymėtina, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, todėl aplinkybės, jog praneÅ¡ime nurodyti ir tam tikri netikslia skaitine iÅ¡raiÅ¡ka iÅ¡reikÅ¡ti duomenys, atsižvelgiant į viso praneÅ¡imo turinį, negalima vertinti kaip žinios.

Vien tai, kad kai kurie teiginiai gali bÅ«ti patikrinti pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Visas praneÅ¡imas yra labiau vertinamojo pobÅ«džio, susidarantis iÅ¡ subjektyvių tam tikrų duomenų vertinimo, o ne pateikiantis neginčijamus faktus. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pirmosios instancijos teismas, vertindamas viso straipsnio kontekstÄ , pagrįstai sprendė, kad atsakovas paskleidė nuomonę (tam tikrų faktinių duomenų vertinimÄ ), o ne žiniÄ (neginčytinÄ faktÄ ).

39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo gali bÅ«ti kritikuojamas, jeigu tai daroma sÄ Å¾iningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčiÄ pažeisti juridinio asmens veiklÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 11 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

40. IÅ¡ EŽTT jurisprudencijos matyti, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka mažai vietos saviraiÅ¡kos laisvės apribojimams politinėje diskusijoje ar diskusijoje dėl bendrojo intereso klausimų. Vykstančiose iÅ¡ esmės komercinio pobÅ«džio diskusijose vertinimo laisvės ribos platesnės (suteikiama galimybė laisviau (daugiau galimybių) riboti saviraiÅ¡kos laisvę, ginant kitas vertybes, pvz., juridinio asmens reputacijÄ ) (žr. EŽTT 1989-11-20 sprendimÄ Markt Intern Verlag Gmbh ir Klaus Beermann prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 10572/83). Å ios vertinimo ribos siaurėja tais atvejais, kai diskusijoje pateikiami ne grynai komerciniai teiginiai, bet diskutuojama dėl bendrojo visuomenės intereso klausimo (žr. EŽTT 1998-08-25 sprendimÄ Hertel prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 25181/94).

41. Asmens, apie kurį diskutuojama, pobÅ«džiui įvertinti svarbÅ«s duomenys apie juridinį asmenį (didelė, žinoma įmonė ir pan.), kurie leistų preziumuoti jo atsparumÄ kritikai ir kilusios diskusijos svarbÄ visuomenėje. Pavyzdžiui, EŽTT yra pažymėjęs, kad didelės įmonės, kurių veikla siejasi su vieÅ¡uoju interesu, neiÅ¡vengiamai ir sÄ moningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iÅ¡ jo neturėtų bÅ«ti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr.

EŽTT 2005-05-15 sprendimÄ Steel ir Morris prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, p. 94), didelės tarptautinės įmonės taip pat turėtų bÅ«ti tolerantiÅ¡kesnės kritikai, tačiau EŽTT atkreipė dėmesį ir į su tuo susijusius pavojus – Å¡alia visuomenės intereso dalyvauti atvirose diskusijose apie verslo praktikas egzistuoja konkuruojantis interesas apsaugoti įmonių komercinę sėkmę ir gyvybingumÄ . Taigi, valstybė naudojasi vertinimo laisve dėl pagal nacionalinę teisę suteikiamų priemonių, įgalinančių įmonę ginčyti teiginių, kurie kelia pavojų jos reputacijai, tikrumÄ bei riboti patiriamus nuostolius (žr.

EŽTT 2005-05-15 sprendimÄ Steel ir Morris prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 11 20 nutartyje Nr. e3K-3-247-701/2020 iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant dėl nuomonės paskleidimo sÄ Å¾iningumo, svarbu yra nustatyti teisingÄ asmens teisės į saviraiÅ¡kos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimo pusiausvyrÄ . Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiÅ¡kos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės, todėl, skleidžiant informacijÄ , turi bÅ«ti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, be kita ko, juridinio asmens dalykinė reputacija.

Teismui, siekiančiam nustatyti, ar nuomonė buvo pareikÅ¡ta sÄ Å¾iningai, iÅ¡laikant teisingÄ interesų pusiausvyrÄ , ne mažiau svarbus yra ir asmens, apie kurį nuomonė paskleista, prototipas, t. y. kokio masto tai įmonė, kokia jos vykdoma veikla, kokios jos atsparumo kritikai ribos, kaip ji iki ginčijamos nuomonės pareiÅ¡kimo buvo vertinama visuomenėje. Asmens, apie kurį diskutuojama, pobÅ«džiui įvertinti svarbÅ«s duomenys apie juridinį asmenį (didelė, žinoma įmonė ir pan.), kurie leistų preziumuoti jo atsparumÄ kritikai ir kilusios diskusijos svarbÄ visuomenėje.

43. Nagrinėjamu atveju, atsakovo viso praneÅ¡imo turinys pragrindžia, kad atsakovo tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį, informuoti visuomenę apie ieÅ¡kovų darbuotojams iÅ¡mokamas premijas, jų paskirstymo teisingumÄ , o ne įžeisti ar kitokiu bÅ«du pažeminti ieÅ¡kovÄ . Aplinkybė, kad paskleistoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, teismo vertinimu, atsižvelgiant į informacijos paskleidimo tikslÄ , nesudaro pagrindo atsakovui, paskleidusiam tokiÄ informacijÄ , taikyti atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas yra ieÅ¡kovo darbuotojų profesinė sÄ junga, kuri gindama profesinės sÄ jungos narių interesus, turėjo pagrindÄ iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę apie ieÅ¡kovo darbuotojams iÅ¡mokamas premijas, jų darbo sÄ lygas, darbo saugÄ .

44. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ – yra bendrovė, kurios akcininkė yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Lietuvos valstybei priklauso 100 proc. ieÅ¡kovo akcijų. Pats ieÅ¡kovas apie save vieÅ¡oje erdvėje nurodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybės kapitalo valdoma, didžiausia Baltijos Å¡alyse krovinių, keleivių ir infrastruktÅ«ros valdymo įmonių grupė, kuriÄ sudaro patronuojanti valdymo bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, jos tiesiogiai patronuojamos aÅ¡tuonios bendrovės, 2 vieÅ¡osios įstaigos, 1 asocijuota įmonė, kurioje patronuojanti AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra smulkusis akcininkas, ir keturios netiesiogiai valdomos bendrovės.

45. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo dydį, žinomumÄ , atliekamas funkcijas – geležinkelių transporto paslaugų tame tarpe teikimas valstybėje, į tai, kad Lietuvoje įmonė faktiÅ¡kai neturi konkurentų, laikytina, kad ieÅ¡kovo atsparumas turi bÅ«ti aukÅ¡tas, ieÅ¡kovas prilygintinas subjektų, kurie turėtų bÅ«ti pakantÅ«s kritikai, ratui. Juo labiau darbuotojų profesinių sÄ jungų, kurių funkcija ginti darbuotojų interesus, kritikai.

46. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

47. Vadovaudamasis prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė