48cb378c-436f-48eb-a6ea-d76980263bae · RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civ Civilinė byla Nr. e2-57-504/2016Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01276-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.6.1.       ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 26 d. Rokiškis              Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Laurai Stulgienei, dalyvaujant pareiškėjai B. T., pareiškėjos atstovei advokatei M. J., suinteresuoto asmens Sartų regioninio parko direkcijos direktoriui S. M., suinteresuotam asmeniui I.

T., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos B. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Sartų regioninio parko direkcija, I. T., A. T., ir n u s t a t ė:         pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime (b. l. 2-5) ir teismo posėdžių metu nurodė, kad 2000-07-10 pagal pirkimo-pardavimo sutartį kartu su sutuoktiniu B. T. (miręs 2009-01-31) įsigijo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (unikalus Nr.4:400-1329-5764), esantį (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini)kaime, RokiÅ¡kio rajone (toliau - žemės sklypas arba sklypas), su jame buvusiais statinių pamatais.

Pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo metu įrašų registruose apie tai, kad sklypas bÅ«tų saugomoje teritorijoje - draustinyje – nebuvo. Tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad žemės sklypas yra Sartų regioniniame parke, Sartų hidrografiniame draustinyje. Žemės sklypÄ Ä¯sigijo iÅ¡ A. G., A. M. ir V. O. D., kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emę.           FaktÄ apie žemės sklype buvusius statinių pamatus fiksavo . (duomenys neskelbtini) rajono . (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijos seniÅ«nas 2000-08-21 pažyma Nr.155.

RokiÅ¡kio rajono meras 2000-08-23 potvarkiu Nr.245 patvirtino B. T. nuosavybės teisę į jo žemės sklype buvusius pamatus. Sklype iki Å¡iol yra iÅ¡likę ir kitų bÅ«dingų požymių, liudijančių, jog toje vietoje yra buvusi sodyba, pvz., senos obelys, serbentai, duobės bulvėms laikyti.           2001-07-05 B. T. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr.12/1 - statyti pirtį su priklausiniais (toliau - statybos leidimas).

Pamatai buvo ir statyba vykdyta bÅ«tent neapaugusioje miÅ¡ko sklypo dalyje.            2002-03-20 Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu sudaryta komisija iÅ¡davė statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ (toliau - statinių pripažinimo tinkamais naudoti akta). 2002-12-11 valstybė atliko pirties, malkinės, kiemo statinių (Å¡ulinio ir tvoros) (toliau – statiniai) teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre.            2007-12-10 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras pateikė ieÅ¡kinį Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl Statybos leidimo panaikinimo ir statinių, pastatytų sklype, nugriovimo.            Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-09-19 sprendimu tenkino Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro skundÄ , panaikindamas individualius administracinius aktus (statybos leidimÄ , statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ ir kt.) bei įpareigodamas statytojÄ B.

T. nugriauti jam priklausančiÄ pirties, malkinės ir kiemo statinių (Å¡ulinio, tvoros), esančių žemės sklype, dalį, neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04, kuriame pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, jog miÅ¡ko žemėje statyba negalima, buvo priimtas jau po to, kai statinių statyba buvo užbaigta (iki Å¡io nutarimo aiÅ¡kaus statybų draudimo miÅ¡ko žemėje nebuvo).                       Teismas konstatavo, kad sodybos buvimo faktÄ nustatė neįgalioti asmenys, todėl panaikino iÅ¡duotas pažymas, bet pačios sodybos buvimo fakto neanalizavo ir kartu nepaneigė, todėl teikiami Kriaunų seniÅ«nijos seniÅ«no 2000-08-21 pažyma Nr.155 ir 2000-08-23 RokiÅ¡kio rajono mero potvarkis Nr.245, be kitų įrodymų, taip pat pagrindžia buvusios sodybos buvimo faktÄ .BylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, 2009-01-31, B.

T. mirė, todėl 2010-12-07 nutartimi į procesÄ jo vietoje (dėl B. T. priklausančios 1/2 statinių dalies) atsakovais (apeliantais) įtraukti B. T., I. T. ir A. T..Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008.Atsižvelgiant į tai, kad T. sodyba buvo pastatyta laikantis visų tam teisės aktų keliamų reikalavimų ir tik dėl vėlesnių teisės aiÅ¡kinimo ir institucijų pozicijų pasikeitimo buvo kreiptasi į teismÄ dėl teisėtai pastatytų statinių nugriovimo, T. patirtÄ nuostolį turėtų atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijos.

PareiÅ¡kėja, A. T. ir I. T. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl taikos sutarties sudarymo.Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pavedė iÅ¡analizuoti Aplinkos ministerijai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-10-28 raÅ¡tu Nr.(1.6)-2D-16487 „Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių" atsakė, jog taikos sutartis Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-19 sprendimo vykdymo procese galėtų bÅ«ti sudaroma tik tuomet, jei: 1)pareiÅ¡kėjai iÅ¡ieÅ¡kotojui (inspekcijai) pateiktų duomenis, įrodančius: jog statiniai pastatyti žemės sklype esančiose žemės Å«kio naudmenose bei 2) teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tu nustatyta, kad žemės sklypo dalyje, kurioje yra žemės Å«kio naudmenos, yra buvusi sodyba.               PareiÅ¡kėjos Å¡eimos sprendimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ lėmė faktas, kad jame yra buvusi sodyba.

Toje vietoje, kur yra žemės sklypas, buvo sodyba, joje buvo gyvenama. Žemės sklypas priklausė L. G., t.y. A. G., V. O. D. ir A. M. tėvui. PareiÅ¡kėjos Å¡eima žemės sklypÄ nupirko iÅ¡ A. G., V. O. D. ir A. M. (2000-07-10 pirkimo-pardavimo sutartimi).                Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad žemės Å«kio naudmenos užima 1,5760 ha, miÅ¡ko žemės plotas - 0,51 ha, vandens telkinių plotas - 0.1300 ha, užstatyta teritorija - 0.0500 ha (iÅ¡ viso žemės sklypo plotas - 2.2660 ha).

Žemės sklypo pasiskirstymÄ naudmenomis patvirtina pridedami Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as ir žemės sklypo kadastriniai matavimai. Taigi, matyti, kad didžioji žemės sklypo dalis sudaryta iÅ¡ žemės Å«kio naudmenų. Statiniai statyti bÅ«tent žemės sklypo dalyje, kurioje yra žemės Å«kio naudmenos.                 Prie 2000-07-10 pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas žemės sklypo laikinasis planas, kadastro žemėlapiai leidžia nustatyti žemės sklypo vietÄ teikiamuose 1869 m.

Bradesių kaimo plane ir 1932 m. kaimo išskirstymo į vienkiemius projekte (vieninteliai Lietuvos Centrinio Valstybės Archyvo turimi duomenys pagal L. G. pavardę). Kokia padėtis buvo tarp 1869 ir 1932 metų, kartografinių duomenų nėra.                  1932 m. kaimo išskirstymo į vienkiemius projekte L. G. priklausęs žemės sklypas pažymėtas kaip Nr.14, pridėtoje 1932 m. eksplikacijoje yra fiksuota, kad iš viso žemės sklypo Nr. 14 plotas buvo 25 ha ir 43 arai, kuriuose tik 48 arai buvo miško.

Tai, be kitų įrodymų, pagrindžia, kad pareiškėjos žemės sklype sodyba pastatyta žemės ūkio naudmenose (ne miške).               1869 m. planas reikšmingas tuo, kad parodo, jog Bradesių kaime kūrėsi sodybos, statyti statiniai. Nors pareiškėjos žemės sklype statinių ir nėra pavaizduota, tačiau jie ir negalėtų būti 1869 m. pavaizduoti, nes pareiškėjos žemės sklype statiniai atsirado vėliau (jie stovėjo tarpukariu, t.y. kažkuriuo metu tarp 1918-1939 metų).

Bradesių kaimo plėtrÄ ir sodybų skaičiaus padidėjimÄ Ä¯rodo tas faktas, kad 1923 m. fiksuoti jau net 48 Å«kiai (Å¡is faktas nurodytas enciklopediniuose leidiniuose „MÅ«sų Lietuva“ ir „Lietuvių enciklopedija“ (1954), taip pat fiksuotas 1926 m. valsčiaus virÅ¡aičio liudijime). Vadinasi, nuo 18 sodybų, kurias galima suskaičiuoti 1869 m. plane (skaičiuojant daržus, neatsižvelgiant į pastatus, susidaro 37 plotai), jų pagausėjo iki 48.             Jeigu pareiÅ¡kėja turėtų tiesiogiai sodybos jos žemės sklype buvimÄ patvirtinančių archyvinių duomenų, apskritai nekiltų poreikio kreiptis į teismÄ ir nustatinėti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

         Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia daryti labai tikėtinÄ prielaidÄ , kad žemės sklype sodyba egzistavo:             antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra fiksuojama, kokie augalai auga pareiÅ¡kėjos sodyboje, taip pat konstatuojama bulvių saugojimo duobių buvimas - senų obelų ir kitų sodams bÅ«dingų augalų buvimas bei kapčiai bulvėms liudija, kad toje vietoje buvo sodyba, sodas ir gyventa žmonių; teikiamame antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvusių statinių liekanos nebuvo ir negalėtų bÅ«ti fiksuotos, kadangi buvusių statinių liekanos nebuvo iÅ¡saugotos, pastačius žemės sklype pirtį - tuo metu ginčo net nebuvo, kad pareiÅ¡kėjos žemės sklype buvusi sodyba, pirties statyba vyko pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir pareiÅ¡kėja ir jos vyras, bÅ«dami sÄ Å¾iningi valdytojai, neturėjo pagrindo manyti, kad jis galėtų bÅ«ti dėl kokių nors priežasčių vėliau panaikintas;              Kriaunų seniÅ«no pažyma bei mero potvarkis nors ir buvo panaikinti, tačiau ne dėl to, kad bÅ«tų buvęs nuginčytas pats statinių buvimo faktas, o dėl to, kad spręsta, jog meras neturėjo įgaliojimų patvirtinti B.

T. nuosavybės teisę į jo žemės sklype buvusius statinių pamatus.            PareiÅ¡kėja sodybos egzistavimo faktÄ taip pat grindžia liudytojų parodymais, kurie aiÅ¡kiai prisimena, kad toje vietoje buvo sodyba, kurioje buvo gyvenama. BÅ«tent įrodymų kompleksas įrodo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos žemės sklype tarpukario metais buvo sodyba.             Šiuo pareiÅ¡kimu yra siekiama nustatyti juridine reikÅ¡me turinti faktÄ , kad žemės sklypo dalyje, kurioje yra žemės Å«kio naudmenos, tarpukario metais (kažkuriuo metu tarp 1918-1939 metų) buvo sodyba.

Nustačius sodybos buvimo žemės sklypo dalyje, kurioje yra žemės Å«kio naudmenos, faktÄ , jis sukeltų teisines pasekmes - atsirastų teisinės prielaidos įsiteisinti statinius žemės sklype bei sudaryti taikos sutartį 2008-09-19 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo procese.            T. statiniai yra žemės Å«kio naudmenose ir dėl Å¡ios aplinkybės MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio draudimas miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis netaikomas.            MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta iÅ¡imtis, kada privati miÅ¡ko valda gali bÅ«ti skaidoma į dalis, t.y. kai atidalijama privati miÅ¡ko valda, kurioje yra žemės Å«kio naudmenos, atidalijant Å¡ias žemės Å«kio naudmenas (nagrinėjamu atveju statiniai yra žemės Å«kio naudmenose); 4 punkte numatyta, kad privati miÅ¡ko valda gali bÅ«ti skaidoma į dalis ir tuo atveju, kai atidalijama privati miÅ¡ko valda buvusiai sodybai atstatyti.

Å ių teisės normų pagrindu galėtų bÅ«ti padalintas žemės sklypas.              Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies, nustatančios ribojimÄ keisti miÅ¡kų Å«kio žemės paskirtį draustiniuose, valstybiniuose parkuose, 2 punktas numato iÅ¡imtį paskirties keitimui, kai atidalijama miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusiÄ sodybÄ . To paties įstatymo 31 straipsnio 10 dalis, numatanti ribojimÄ valstybiniuose parkuose padalinti privačius sklypus, numato 4 punkte iÅ¡imtį ir leidžia atidalinti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo dalį buvusiai sodybai atstatyti.  Pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje pateiktÄ miÅ¡ko žemės apibrėžtį miÅ¡ko žeme nelaikomos žemės Å«kio naudmenos, nors jos ir yra miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, todėl MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio reikalavimai, kad buvusias sodybas miÅ¡ko žemėje gali atkurti tik jos buvę savininkai ir artimi įpėdiniai, T. sodybos atveju taip pat netaikomi (tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2015-10-28 raÅ¡tas Nr.(1.6)-2D-16487 „Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių“).   IÅ¡ sisteminės MiÅ¡kų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo analizės, nustačius faktÄ , kad žemės sklypo dalyje, kurioje yra žemės Å«kio naudmenos, buvo sodyba, pareiÅ¡kėja galėtų įsiteisinti žemės sklype esančius statinius, t.y. praÅ¡omam nustatyti faktui juridinę reikÅ¡me suteikia MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktai ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punktas ir 10 dalies 4 punktas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-10-28 raÅ¡te Nr.(1.6)-2D-16487 „Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių” iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog pareiÅ¡kėjai teismine tvarka nustačius sodybos buvimo juridinį faktÄ , bÅ«tų sudarytos teisinės prielaidos Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-19 sprendimo vykdymo procese sudaryti taikos sutartį.PareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti praÅ¡omÄ nustatyti juridine reikÅ¡mę turinti faktÄ patvirtinančių dokumentų ir nėra galima atkurti prarastų dokumentų.Dar iki kreipiantis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, buvo siekiama ne teismo tvarka gauti duomenis, patvirtinančius praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Tuo tikslu pareiÅ¡kėjos sutuoktinis B. T. 2008 m. bei sÅ«nus I. T. 2010 m. kreipėsi į Lietuvos Centrinį Valstybės ArchyvÄ . Ä® archyvÄ buvo kreiptasi tiesiogiai atvykus (o ne raÅ¡tu), ir buvo leista vietoje skaitykloje susipažinti su dokumentais, todėl pareiÅ¡kėja negali pateikti teismui konkretaus jos sutuoktinio ar sÅ«naus archyvui teikto praÅ¡ymo. Tačiau aplinkybę, kad B. T. iÅ¡ tiesų 2008 m. kreipėsi į Centrinį valstybės archyvÄ , patvirtina jo iÅ¡ archyvo gautų dokumentų kopijos, kurių patvirtinimo / iÅ¡davimo data yra nurodyta 2008 m. gegužės 29 d.

Kaip minėta, 2010m. papildomai į archyvÄ kreipėsi ir pareiÅ¡kėjos sÅ«nus I. T.. Papildomų duomenų nebuvo gauta. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., nėra draudžiama pastatų statyba esamose ir buvusiose sodybose, kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, nustatant juridinį faktÄ . Minėta, kad nors sklype buvo iÅ¡likusios statinių ir sodų liekanos, tačiau Panevėžio apygardos administracinis teisinas 2008-09-19 sprendimu vertino, kad konkrečiu atveju statinių (sodybos) buvimo faktÄ turi patvirtinti teismas.                                       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo praÅ¡o: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad žemės sklypo (unikalus Nr.4400- 1329-5764, adresas: (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). sav., (duomenys neskelbtini).) dalyje, kuriÄ sudaro žemės Å«kio naudmenos, tarpukario metaisn buvo sodyba.            Suinteresuotas asmuo Sartų regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (b.l.100-101) ir jo atstovas teisme nurodė, kad pareiÅ¡kėjos pateiktų ir jų turimų duomenų juridinio fakto nustatymui nepakanka. Pagal 2000 m. liepos 10 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su A.

G., A. M., V.O. D., kuriÄ patvirtino RokiÅ¡kio r. I notarų biuro notarė R. Å abanskienė (registras: IRRÅ -4306), B. T. įgijo teisę valdyti 2,17 ha sklypÄ (unikalus Nr. 7345-0006-0023), esantį Bradesių k., RokiÅ¡kio r., Sartų regioniniame parke, Sartų hidrografiniame draustinyje. Sklypui nustatytas Å«kinės veiklos pobÅ«dis iki sklypo pardavimo - miÅ¡kų Å«kio paskirties, įsigijus sklypÄ - miÅ¡kų Å«kio paskirties. PareiÅ¡kėjos pateiktame Kauno gubernijos, Novoaleksandrovsko apskrities, Dusetų valsčiaus 1869 m. plane vizualiai matosi, kad buvęs rėžinis kaimas yra Å¡iauriau dabartinio pareiÅ¡kėjos B.

T. sklypo, ty. jis nepatenka į rėžinio kaimo teritorijÄ . Direkcijos nuomone pats faktas, kad kaimas plėtėsi, negali bÅ«ti įrodymas, kad bÅ«tent Å¡iame sklype buvo pastatyta nauja sodyba.Pažymoje, iÅ¡duotoje L. G. 1937 m. sausio 26 d. Utenos apygardos Žemės tvarkytojo raÅ¡oma, kad pagal planÄ matyti, kad sodyba panaikinus rėžinius kaimus liko senoje vietoje ir trobesių kelti nereikia, todėl liudijimas miÅ¡ko medžiagai pirkti neiÅ¡duodamas. Taigi galima daryti prielaidÄ , kad vykstant 1922-1940 m.

žemės reformai rėžinių kaimo gyvenvietes iÅ¡skirsčius į vienkiemius, L. G. sodyba liko toje pačioje vietoje.Mano, kad L. G. sodyba pagal schemÄ , pateiktÄ prie praÅ¡ymo pridėtos medžiagos, yra Nr. 50 pažymėtoje vietoje. Sodyba ir dabar stovi Å¡ioje vietoje.Direkcija iÅ¡nagrinėjo eilę įvairaus laikotarpio žemėlapių. Visuose yra dabartinė Gruodžių sodyba, kaimyninės sodybos, tačiau nei viename žemėlapyje nėra pažymėta sodybos, kuri pakliÅ«tų į pareiÅ¡kėjai priklausantį sklypÄ .Faktas apie B.

T. priklausančiame žemės sklype buvusius statinių pamatus užfiksuoti RokiÅ¡kio rajono Kriaunų seniÅ«nijos 2000-08-21 pažymoje Nr.155 ir RokiÅ¡kio rajono mero 2000-08-23 potvarkyje Nr.245, kuriuo B. T. patvirtinta nuosavybės teisė į jo žemės sklype buvusius pamatus, nesuteikia teisės sodybos atkÅ«rimui. Minėti asmenys neturėjo įgaliojimų sodybos buvimo faktui nustatyti, be to pažymose net nėra užsiminta apie tai, kad Å¡ioje vietoje buvo gyvenamas namas. Tik Å¡is faktas suteiktų teisę atkurti buvusiÄ sodybÄ .Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio sodybos buvimo vietos fakto nustatymo, reikia nustatyti, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).Suinteresuotas asmuo sutinka su pareiÅ¡kėjos B.

T. praÅ¡yme nustatyti juridinį faktÄ pateikta teisės aktų analize. Nustačius sodybos buvimo žemės sklypo dalyje, kurioje yra žemės Å«kio naudmenos, faktÄ , jis pagal dabar galiojančias teisės aktų nuostatas, sukeltų teisines pasekmes - atsirastų teisinės prielaidos atkurti buvusiÄ sodybÄ , tačiau iÅ¡ visų teismui pateiktų archyvinių dokumentų negalima teigti, kad Å¡iame sklype buvo sodyba.Duomenų, kad pareiÅ¡kėjos žemės sklype (unikalus Nr. 4400-1329-5764), esančiame Bradesių k., RokiÅ¡kio r., tarpukario metais buvo sodyba (gyvenamasis namas su Å«kio pastatais) Sartų regioninio parko direkcija neturi.         Suinteresuotas asmuo I.

T. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (b.l.106) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko B. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teikiamas 1942 m. karinis žemėlapis, atnaujintas 1983 m., įrodo, kad miÅ¡ko toje vietoje, kurioje yra buvusi sodyba, nebuvo. Be to, iÅ¡ jo aiÅ¡kiai matyti, kad vietoje, kurioje yra buvusi sodyba, net ir 1983 m. duomenimis buvo pažymėtas „kiemas" (sutartinis ženklas Nr. ll, esantis gyvenviečių sutartinių ženklų grupėje). Karinių žemėlapių sutartiniai ženklai yra vieÅ¡ai prieinami adresu: http://www.maps4u.lt/lt/viewpage.php7paee id=3.

Tai patvirtina faktÄ Å¡ioje vietoje gyvenus žmonėms ir buvus sodybai.FaktÄ , kad buvusios sodybos vietoje miÅ¡ko niekada nebuvo, įrodo Zarasų miÅ¡kų urėdijos Antazavės girininkijos 1984 m. medyno planas, kvartalo Nr. 20 taksoraÅ¡tis, taip pat 2008-02-07 RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos komisijos B. T. praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti aktas. Jo tėvo praÅ¡ymu Savivaldybėje buvo sudaryta komisija, kuri iÅ¡tyrusi nustatė, kad bendras ne miÅ¡ko žemės plotas yra 1,318 ha, o miÅ¡ko yra tik apie 0,7 ha.

Medyno planas sudarytas dar 1984 m., taigi, sklype žemės naudmenos vyravo dar iki įsigyjant žemės sklypÄ jo tėvui, kuris miÅ¡ko nekirto. Ir nors žemės sklypui iki Å¡iol palikta miÅ¡ko Å«kio paskirtis, tačiau iÅ¡imtinai dėl to, kad žemės sklypas formaliai buvo priskirtas Antazavės girininkijos teritorijai, nors jame ir vyrauja žemės naudmenos. Jo tėvo 2009-01-14 raÅ¡tas Panevėžio apskrities virÅ¡ininkui, praÅ¡ant iÅ¡taisyti neteisingus duomenis apie žemės sklypÄ , įrodo, kad tėvas miÅ¡ko nekirto, o jo įsigytas žemės sklypas faktiÅ¡kai visÄ laikÄ buvo žemės Å«kio paskirties žemė.

Jame teisingai atkreiptas dėmesys į tÄ aplinkybę, kad 1993 metais, kada Gruodžių Å¡eimai buvo atkuriama žemė, jo tėvo įsigytas žemės sklypas buvo atskirtas nuo G priklausiusios visos žemės su sodybviete ir suformuotas kaip atskiras. Jokiuose oficialiuose miÅ¡kotvarkos planuose žemės sklypo dalis 1,318 ha ploto, nebuvo miÅ¡ko teritorija.Tai, kad visa Sartų ežero pakrantės dalis, kur stovėjo ir sodyba ginčo žemės sklype, buvo apgyvendinta, patvirtina istoriniai Å¡altiniai. Tarpukario Zarasų kraÅ¡to turistiniuose marÅ¡rutuose minima:

„Romuva - vietovė šiauriniame Sartų ežero gale, prie Bradesių įlankos. Romuva oficialiai privalėjo vadintis kurortu. Ateityje čia turėjo vasaroti žmonės, tarp jų Amerikos lietuviai. Sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas nušlavė gležnus Romuvos daigus (rašoma Lietuvos valsčių serijos 1998 metų leidinyje „O. K“, P.194-195, 201). Tame pačiame šaltinyje aprašoma, kad bulves laikydavo kaupuose (kapčiuose), duobėse, rūsiuose. Duobes kasdavo kalne, lengvesnėje žemėje.

Viršų apdengdavo šiaudais, apipildavo žemėmis, mėšlu, kad neperšaltų (žr. ten pat, P. 311). Svarbu paminėti, kad taip vadinamų kaupų gausu ir jų sodyboje.To krašto gyventojai pasakoja, kad Bradesiuose gyveno žydas, kuris turėjo krautuvėlę, jį vadino Jacka, Juseliu. Lietuvos valsčių serijos 2009 metų leidinyje „. (duomenys neskelbtini). Kriaunos" rašoma, kad (duomenys neskelbtini)1897 metais gyveno 652 žydai, 1923-680 ir iki Holakausto - apie 500. Žydai vertėsi prekyba, amatais, bet daugiausia - linų, medienos ir vaisių eksportu (P. 184).Atsižvelgiant į patelktus įrodymus, B.

T. pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o tenkinti.           Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ ( b.l.134) ir teismo posėdyje ( 2016-01-12) nurodė, kad sutinka su pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu.Jam yra žinoma, kad tėvai, Birutė ir B. T., prieÅ¡ įsigydami sodybÄ aiÅ¡kinosi ir įsitikino, kad tame žemės sklype yra buvusi sodyba, todėl 2000 m. nusprendė žemės sklypÄ Ä¯sigyti. Buvusios sodybos statinių pamatai buvo oficialiai registruoti, jų buvimÄ patvirtinus RokiÅ¡kio rajono Kriaunų seniÅ«nijos seniÅ«nui 2000-08-21 pažyma Nr. 155 ir RokiÅ¡kio rajono mero 2000-08-23 potvarkiu Nr. 245.

Sodyboje iki Å¡iol yra iÅ¡likę senų obelų, senų serbentų krÅ«mų, taip pat kapčių bulvėms laikyti, kas patvirtina, kad Å¡ioje vietoje gyventa žmonių. Sodyba buvo (pamatai rasti) miÅ¡ku neapaugusioje sklypo dalyje, o miÅ¡kas užima tik mažesniÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį ir tėvo niekada nebuvo kertamas. TÄ patvirtina ir istoriniai žemėlapiai.            PraÅ¡ymas tenkintinas.                       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000m. liepos 10d.

Pirkimo pardavimo sutartimi, patvirtinta RokiÅ¡kio r. I-o notarų biuro notarės R.Å abanskienės, red. Nr. IRRÅ -4306, B. T. (pareiÅ¡kėjos B. T. sutuoktinis), iÅ¡ A. G., A. M., Vidos O. D., nupirko 2,17 ha turintį žemės sklypÄ , esantį RokiÅ¡kio r. sav. Bradesių k., sklypo kadastro Nr. 7345/0006:23, unikalus Nr. 7345-00060023. Nurodytas žemės sklypo Å«kinės veiklos pobÅ«dis – miÅ¡kų Å«kio paskirties (I t., b.l.25).           Minėtas žemės sklypas yra Sartų regioninio parko teritorijoje, Sartų hidrografiniame draustinyje.

          Byloje nustatyta, kad B. T. gavus Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos statybos leidimÄ Nr. 12/1 – statyti pirtį su priklausiniais, minėtame sklype buvo pastatyta pirtis, malkinė, kiemo statiniai (Å¡ulinys ir tvora).           Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-09-19 sprendimu, tenkinęs Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro praÅ¡ymÄ , panaikino individualius administracinius aktus (statybos leidimÄ , statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ ir kt.), ir įpareigojo statytojÄ B.

T. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti jam priklausančius statinius: pirtį, un. Nr. 7390-3000-7012, malkinę, un. Nr. 7390-3000-7020, kiemo statinius (Å¡ulinį, tvorÄ ), kurių un. Nr. 7390-3000-7031, esančius . (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) . (I t. b.l.15-18). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011m. vasario 24 d. nutartimi (adm. byla Nr. 822 -169/2011), Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (I t., b.l.19-24).

          B. T. mirus (2009-01-31), jo teisių ir pareigų perėmėjais yra pareiškėja B. T. ir suinteresuoti asmenys, t.y. B. T. vaikai, I. T. ir A. T. (Lietyvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011m. vasario 24d. nutartyje jie nurodomi kaip atsakovai (adm. byla Nr. 822 -169/2011)).           Iš pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos rašto “Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių”, 2015-10-28, Nr. 2D-16487(1.6) matyti, kad pareiškėja B.

T. ir I. T. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos, siekdami sudaryti taikos sutartį Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-19 sprendimo adm. byloje Nr. I-147-279-2008, vykdymo procese. Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad taikos sutartis minimo sprendimo vykdymo procese galėtų bÅ«ti sudaroma tik tuomet, jei pareiÅ¡kėjai iÅ¡ieÅ¡kotojui (Inspekcijai) pateiktų duomenis, įrodančius, jog neteisėti statiniai pastatyti žemės sklype esančiose žemės Å«kio naudmenose bei teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų nustatyta, kad žemės sklypo dalyje, kurioje yra žemės Å«kio naumenos, yra buvusi sodyba.

Nurodoma, kad vienas iÅ¡ pagrindų, suteikiantis teisę statyti statinius draustinio teritorijoje – teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikÅ¡mę turintį sodybos buvimo faktÄ (I t., b.l.11-12).           PareiÅ¡kėja B. T. teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1329-5764, esančio adresu: . (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini)., . (duomenys neskelbtini) ., dalyje, kuriÄ sudaro žemės Å«kio naudmenos, tarpukario metais buvo sodyba, siekdama sudaryti taikos sutartį Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-19 sprendimo vykdymo procese, taip iÅ¡saugant sklype esančius pastatus.

            PraÅ¡omam nustatyti faktui juridinę reikÅ¡mę suteikia MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktai ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punktas ir 10 dalies 4 punktas.           Byloje nustatyta, kad minėtas žemės sklypas yra Sartų regioniniame parke Sartų hidrografiniame draustinyje.            Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 punkte įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtose vietovėse ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ).           PareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, kad jų Å¡eima archyvuose ieÅ¡kojo dokumentų, patvirtinančių, kad jų įsigytame žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1329-5764, buvo sodybos pastatai, patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – praÅ¡ymai Utenos apskrities archyvui, Kauno apskrities archyvui, Panevėžio apskrities archyvui, Lietuvos Valstybės istorijos archyvui, Lietuvos Centriniam valstybiniam archyvui, (I t., b.l.34,35,36,37,38).

Iš archyvų konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad minėtame žemės sklype buvo pastatai, negauta.            Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2015-02-13 duomenų apie žemės sklypo un. Nr. 4400-1329-5764, matyti, kad nuosavybės teisė po 3/16 dalis minėto sklypo įregistruota I. T. ir A. T., likusi žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai B. T..            Pareiškėja B.

T. teigia, kad Å¡eimos sprendimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ lėmė faktas, kad jame anksčiau buvo sodyba. Žemės sklypas priklausė L. G., A. G., Vidos O. D. ir A. M. tėvui.            PareiÅ¡kėja teiginiui, kad jai priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr.4400- 1329-5764, adresas: (duomenys neskelbtini), RokiÅ¡kio r. sav., . (duomenys neskelbtini) .) dalyje, kuriÄ sudaro žemės Å«kio naudmenos, tarpukario metais buvo sodyba, pagrįsti, pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros 2016m. kovo 1d.

PažymÄ dėl žemės sklype, įregistruotame nekilnojamojo turto registre kadastriniu Nr. 7345/0006:214, buvusių pastatų toliau –pažyma), pasiraÅ¡ytÄ Geodezijos ir kadastro katedros vedėjos, matininkės Doc.dr. J. S. - Visockienės.           Pažymoje nurodyta, kad senoje kartografinėje – archyvinėje medžiagoje iÅ¡tyrus RokiÅ¡kio r. sav. Kriaunų sen., Bradesių k. Zalvės g. 7 žemės sklypo teritorijÄ , 1939m. 1:50000 mastelio nomenklatÅ«ros N-35-4-G (Dusetos) topografiniame žemėlapyje, sudarytame pagal 1901-1902 m. užskridimo duomenis, Å¡alia kelio topografiniu, sutartiniu ženklu pažymėtas pastatas. 1936m. lenkiÅ¡kame topografiniame žemėlapyje, sudarytame VarÅ¡uvos karo geografinio instituto ir pateiktame tinklalapyje http://lithuanianmaps.com, nagrinėjamoje teritorijoje, Å¡alia ežero identifikuoti dar du pastatai.

Pastatų vietos nustatymui naudotas objektų suderinimo būdas. Identifikuotos ir nurodytos topografiniuose žemėlapiuose (1,2.3 pav.) pastatų centrų stačiakampės koordinatės nustatytos kompiuterine įranga LKS-94m. koordinačių sistemoje. Žemės sklypo riba ir pastatai pagal nustatytas LKS-94 koordinačių sistemoje stačiakampes koordinates, programinės įrangos pagalba buvo įkeltos į 2013m. 1:10000 mastelio ortofotografinį žemėlapį (www.geoportal.lt). Žemės sklypo plane (4 pav.) matosi, kad 1936 ir 1939m. topografiniame žemėlapyje identifikuoti pastatai (1), (2) yra nagrinėjamo sklypo (Nr. 7345/0006:2014) ribose.

Pastatas (2) sutampa su Å¡iuo metu esančiu pastatau. Pastatas (3) yra gretimo sklypo ribose.           Nustatyta, kad pakitusi. (duomenys neskelbtini g. kelio vieta. Kelias Å¡iuo metu yra pasislinkęs į Rytų pusę apie 140m. 1936-1939 m. kelias bÅ«tų kirtęs nagrinėjamÄ Å¾emės sklypÄ .             Doc. dr. J. S. – V., atlikusi archyvinės – kartografinės medžiagos analizę pateikė iÅ¡vadÄ , kad kadastriniu numeriu Nr. 7345/0006:214 įregistruoto žemės sklypo, . (duomenys neskelbtini) r. sav. . (duomenys neskelbtini) sen., . (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini), ribose 1936-1939 m. buvo du pastatai.

Nustatytos žemės sklype buvusių pastatų centro koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje. Remiantis tuo metu galiojančiais topografinių, sutartinių ženklų reikalavimais galima manyti, kad namas (2) buvo gyvenamosios paskirties, o namas (1) negyvenamosios paskirties.             J. S. – V. teisme apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji tvirtina padarytÄ iÅ¡vadÄ . PaaiÅ¡kino, kad ji, atliekant tyrimÄ , žiÅ«rėjo žemėlapių originalus, įdėtus į duomenų bazes.

LenkiÅ¡kame 1936m. žemėlapyje du taÅ¡kiukai, pažymėti topografiniu ženklu, yra pastatai. Pagal lenkiÅ¡kÄ Å¾emėlapį apatinis pastatas, pažymėtas (3), sutampa su dabar esančiu pastatu, gyvenamuoju namu, tad ji daro iÅ¡vadÄ , kad pastatas (2) yra nurodytas kaip sodyba, t. y. gyvenamasis namas su priklausiniais. PaaiÅ¡kino, kad ženklas buvo dedamas ant gyvenamojo namo centro.             Kaip nustatyta byloje, pastatas, pažymėtas (3), yra Å¡alia žemės sklypo, unikalus Nr.4400- 1329-5764, esantis Ž. gyvenamasis namas.

            Sartų regioninio parko direkcijos vadovas nesutiko su J. S. – Visockienės pateikta iÅ¡vada. Jo teigimu, jų turimuose žemėlapiuose yra nurodyti „burbuliukai“, ženklinantys augmenijÄ , o ne sutartiniai ženklai, kokiais yra žymimi pastatai.              Kaip paaiÅ¡kino liudytoja J. S. – V, ženklai, įvardinti kaip kvadratėliai, yra žemėlapyje, kurio mastelis 1:100000. 1:50000 mastelio žemėlapyje baltas kvadratėlis reiÅ¡kia pastatus.

Išdidinus žemėlapį, vaizdas deformuojamas.             Suinteresuotam asmeniui Sartų regioninio parko direkcijai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., teismas siūlė pateikti įrodymus savo nuostatoms dėl nagrinėjamuose žemėlapiuose nurodytų simbolių (ženklų) aiškinimo, tačiau suinteresuotas asmuo nurodė, kad pasiūlymu nesinaudos.             Iš pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Matininko eksperto kvalifikacijos pažymėjimo, 2009-06-22, Nr. 2M-ME-285, matyti, kad J.

S.-Visockienė atitinka kvalifikacinius reikalavimus nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims nustatyti, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo kokybės kontrolei ir valstybinei ekspertizei atlikti.             Atlikdama tyrimÄ , J. S.-V. naudojosi topografine medžiaga, kuri yra pateikta teismui Å¡ioje byloje ( 1936m. žemėlapis, 1939m žemėlapis), 2013m. 1:10000 mastelio ortofotografinį žemėlapį. Jų analizės pasekoje pateikė iÅ¡vadÄ , kuriÄ patvirtino teismo posėdžio metu.

Jos pateikta iÅ¡vada, paaiÅ¡kinimai yra iÅ¡samÅ«s, pagrįsti kartografine medžiaga, tad teismas neturi jokio pagrindo 2016-03-01 Pažymoje pateiktÄ iÅ¡vadÄ laikyti nepatikima.             Pateikta iÅ¡vada sutampa su byloje apklaustų liudytojų parodymais, kad žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1329-5764, gyveno žydas (liudytojai asmens vardo, pavardės nenurodė):             liudytoja A. M. nurodė, kad iÅ¡ jų, t.y. A. G., A. M., Vidos O. D., B. T. nusipirko žemės sklypÄ .

Jų tėtis, L. G. turėjo apie 28 ha žemės. Jų žemėje gyveno žydas, kuris nuosavybės teise žemės neturėjo. Jis ant kalniuko buvo pasistatęs namÄ . Å ulinys ten buvo lentinis, buvo obelys. Kai jų Å¡eima grįžo iÅ¡ Sibiro, iÅ¡ minimo sklypo tėtis parsivežė sudegusios pirties likusius rÄ stus. Sklype buvo likę kertiniai pamatai;             liudytoja V. G. parodė, kad ji A. S. laikais važiuodavo su tėvu pas L. G.. Važiuodamas tėvas pasakė, kad ten, pakelėj, gyvena žydas.

Matė pastatus. Jokio miÅ¡ko B. T. žemės sklype nebuvo. Ten gyveno žmonės. Vėliau, iÅ¡tekėjusi, su Å¡eima apsigyveno Bradesiuose. Klausė kaimyno Dagio apie žydÄ . Jis papasakojo, kad sodyboj gyveno žydas, kad buvo trobesiai, turėjo parduotuvę, kuri vėliau sudegė. Vėlesniais metais ten atveždavo moksleivius (stovyklauti). Ji sklype matė didelius akmenis. Palei asfaltÄ matė miÅ¡kelyje duobes – „kapčius“, kuriuose žiemÄ buvo saugomos bulvės. MiÅ¡kas buvo už asfalto – Bradesių Å¡ilelis, o kur T sklypas, jokio miÅ¡ko nebuvo.

Prie ežero gyveno. (duomenys neskelbtini) , žydas Joselis;             liudytoja V. S. parodė, kad ji su vyru gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad prie ežero gyveno žydas. Kiek žino, žemė priklausė G.. Jis (žydas) turėjo parduotuvę. Vyras nueidavo pas juos apsipirkti.                         Liudytojas A. R. parodė, kad jam dirbant Sartų tarybinio Å«kio vadovu, Sartams priklausė. (duomenys neskelbtini) kaimas. VasarÄ paežerėse Å¡ienaudavo silosui.

P. Ž. sodybÄ , buvo „gabaliukas“ žemės, perduotas Antazavės girininkijai. Tuo sklypu tada naudojosi Ž.. Kai buvo atkurta nuosavybė, sklypas grÄ Å¾intas savininkams (G). Kai dirbo Kriaunų seniÅ«nu, rašė pažymÄ , kad tame sklype buvo akmenys pirties, gal ir namo pamatai. Akmenys buvo pamatiniai. TÄ sklypÄ nusipirko B. T. ir pradėjo statyti pastatus, turėdamas leidimus. Sartų tarybinis Å«kis neturėjo pirties, tad nutarus jÄ statyti, buvo renkamos vietos pirčiai. Vairuotojas J. D. siÅ«lė pirtį statyti minimame sklype.

Motyvas buvo, kad nebus problemų su statybom, nes ten buvo sodyba.              Liudytojas A. B. parodė, kad jis B. T. praÅ¡ymu dirbo prie pirties statybos. 2000m. apžiÅ«rėjo sklypÄ . Praėjus miÅ¡kelį, pievÄ , viduryje lauko buvo dirbamos žemės gabalas. Apėjo sklypo pakraščius. Sklype rado akmenis 3x4 iÅ¡matavimais. Akmenys buvo dideli, simetriÅ¡kai iÅ¡dėstyti, matomai nuo pamatų. Jų buvo aÅ¡tuoni ar deÅ¡imt. Sklype augo senos obelys, serbentų krÅ«mai. Bedirbant, nuiminėjant juodžemį, dar rado akmenų po žemių sluoksniu.

Rado špyžiaus gabalų. Einant miškeliu, buvo matyti iškasti kapčiai. Tvarkant šulinėlį, leidžiant ritinius, iškasė medinius pagalius, iš ko buvo matyti, kad buvo medinis rentinis šulinys. Kelias šalia miško ėjo pakraščiu. Kiek matėsi – keliukas buvo B. T. sklype, po to ėjo link Ž., iki Ž. vartų.             VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo 4400-1329-5764, kadastro Nr. 7345/0006:214 paskirtis – miško ūkio.

Žemės sklypo plotas – 2,2660ha. Žemės Å«kio naudmenų plotas -1,5760 ha, iÅ¡ jo : sodų plotas: 0,05ha, pievų ir natÅ«ralių ganyklų- 1.5260 ha. MiÅ¡ko žemės plotas – 0,51 ha.             Antstolės O. N. suraÅ¡ytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2008m. birželio 1d., Nr. 122-12/08 nurodyta, kad B. T. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)k., didžiÄ jÄ dalį teritorijos sudaro pieva su joje esančiais statiniais, dekoratyviniais augalais ir vandens telkiniais.

Sklype esantis miško ruožas gana siauras – tai nuo asfaltinio kelio iki elektros tinklo linijos esantis ruožas. Miško ir pievos santykis aptvertoje sklypo teritorijoje sudaro 1:3.            Tai, kad didžioji sklypo dalis yra apstatyta, apsodinta dekoratyviniais augalais, vyrauja pieva, matyti iš antstolės pateiktų sklypo nuotraukų.             Faktinių aplinkybių protokole yra užfiksuota miškelyje esančios apvalios duobės, užkrautos medžių šakomis (kaip nurodė liudytojai, tokio tipo duobės buvo žmonių naudojamos bulvių saugojimui).

Taip pat nurodyta, kad sodyboje auga dvi senos obelys.             Teismui yra pateikta Archyvinių – istorinių tyrimų pažyma apie žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre kadastriniu Nr. 7345/0006:214, istorinę raidÄ ir funkcinę paskirtį (2016-03-30). IÅ¡ minėtos pažymos matyti, kad hum. mokslų dr. (05 H), nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistas, ekspertas, archeologas – istorikas L. K., I. T. praÅ¡ymu dėl archeologinių tyrimų atlikimo žemės sklype Nr. 7345/0006:214, įvertino istorinius duomenis apie sklypo praeitį ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad minėto sklypo žemė nuo seno ( bent jau XIX a. vid.) turėjo žemės Å«kio funkcinę paskirtį.

Po 1932m. Å¡iame sklype dominavo pieva ir ariama dirva, buvo kelias ir nedidelis miÅ¡kas Å R sklypo kampe.              Minimoje pažymoje nurodyta, kad 1931m. nutarus kaimÄ paskirstyti rėžiais, nagrinėjamo sklypo žemėms ir jo gretimybei suteiktas Nr. 14, kurio bendras dydis 26,12 ha. Å i žemės valda atiduota: „G: L, B., A, D. ir J, G. E. ir O, B vaikai“. Kaimo žemių iÅ¡dalinimo metu, į sklypÄ Nr. 14 buvo įterpti su sodybiniai sklypai Nr. 50 ir Nr. 51 (A. G. ir M.

T.). Kitiems sklypo Nr. 14 bendrasavininkams: L, B. G. ir Balio keturiems vaikams sodybiniai sklypai atskirai neiÅ¡skirti, todėl galėjo sodybas statytis bendrai valdomame sklype.               Minėta aplinkybė patvirtina tarpukario metu buvus galimybei, neturint nuosavybės teise žemės, bendraturčio leidimu, statytis sodybÄ bendrai valdomame sklype (liudytojos A. M. teigimu, jos tėčio L. G. leidimu, aptariamame žemės sklype pastatus buvo pasistatęs ir ten įsikÅ«ręs žydas (pavardės nenurodo)).            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę nustatymo, yra nurodęs, kad Å¡iose bylose įrodinėjimo ypatumas yra tas, kad tokio pobÅ«džio byloje yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kuriuos vertinant prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas.             Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.            Įvertinus bylos nagrinėjimo metu iÅ¡siaiÅ¡kintų aplinkybių ir įrodymų visetÄ , teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypo, un.

Nr. 4400-1329-5764, esančio adresu: . (duomenys neskelbtini)Nr. 7, . (duomenys neskelbtini) .,(duomenys neskelbtini) . sav., dalyje, kuriÄ sudaro žemės Å«kio naudmenos, buvo sodyba (gyvenamasis namas su priklausiniais) ((duomenys neskelbtini). 2d. 9p.).             Juridinis faktas nustatytinas tikslu suteikti galimybę spręsti taikos sutarties klausimÄ Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-19 sprendimo adm. byloje Nr. I-147-279-2008, vykdymo procese.              IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,53 Eur (CPK 88 str.1 d.3 p.).                                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 9 p., 448 str. teismas n u s p r e n d ž i a:

          PareiÅ¡kėjos B. T. praÅ¡ymÄ tenkinti.          Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad, žemės sklypo, un. Nr. 4400-1329-5764, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini), RokiÅ¡kio r. sav., dalyje, kuriÄ sudaro žemės Å«kio naudmenos, buvo sodyba (gyvenamasis namas su priklausiniais).           Juridinis faktas nustatytas tikslu suteikti galimybę spręsti taikos sutarties klausimÄ Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-19 sprendimo adm. byloje Nr. I-147-279-2008, vykdymo procese.

IÅ¡ B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 6,53 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 53 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Priteistas valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank” AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.           Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Ledina Å inkÅ«nienė