2019-06-05 Nr. AB-12417-3-61-3-01369-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-457-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01369-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir atsakovas, STT) jo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 17 d. apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 193 straipsnį ir priteisti iš atsakovo ne mažiau kaip 700 Eur darbo užmokesčio; 2) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2017 m. kovo 17 d. iki pilno atsiskaitymo su pareiškėju.

2. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) prašant įvertinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 355 „Dėl socialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams aprašo patvirtinimo“ 66–68 punktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. kovo 17 d. STT ėjo vyriausiojo specialisto, statutinio valstybės tarnautojo (pareigūno) pareigas. 2017 m. sausio 9 d. raštu Nr. L-01-166 ir 2017 m. sausio 6 d. raštu Nr. L-01-128 STT pateikė informaciją, kad pareiškėjas 2016 m. faktiškai išdirbo 69,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priskaičiuota 346,47 Eur vienkartinė priemoka už viršvalandinį darbą. 2016 m. gruodžio mėn. atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio mėn. darbo laikas sudarė 166 val.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas nereglamentuoja mokėjimo už viršvalandžius tvarkos bei nenurodo, kad už viršvalandžius būtų mokamas mažesnis darbo užmokestis nei pati pareiginė alga. Manė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 355 „Dėl socialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 355) nustatyta viršvalandžių apskaičiavimo tvarka prieštarauja aukštesnių įstatymų (DK) reikalavimams. Pagrindinis darbo santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Darbo kodeksas, kuris numato, jog už viršvalandžius bei darbą naktį turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos), o darbas poilsio bei švenčių dienomis turi būti įvertintas ne mažiau kaip dvigubai. Nutarimu Nr. 355 yra pažeidžiami pagrindiniai konstituciniai principai – teisė gauti sutartą darbo užmokestį, pažeidžiama valstybės tarnautojų teisė į teisingą darbo užmokestį, nes už viršvalandinį darbą yra mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei numatytas pagal pareigybę.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarimo Nr. 355 66–68 punktai prieštarauja Darbo kodekso 193 straipsnio reikalavimams, todėl turi būti vadovaujamasi aukštesniu teisės aktu. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Nutarimą Nr. 355 buvo skaičiuojami viršvalandžiai už visus 2016 metus, nors Nutartims Nr. 355 priimtas tik 2016 m. balandžio 13 d. Pareiškėjo manymu, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. turėjo būti taikomos DK 193 straipsnio normos.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo inspekcija) 2017 m. balandžio 20 d. pateikė paaiškinimą, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darbuotojui privalo būti suteikiamos papildomos atostogos, kurių trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 497 „Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“. Dėl susidariusios nepriemokos 2017 m. kovo 17 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl darbo užmokesčio nepriemokos apskaičiavimo ir sumokėjimo. 2017 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 4-01-2699 atsakovas nurodė, kad prašymas nepagristas, taikyti Darbo kodekso nuostatas STT neturėjo pagrindo. Su tokiu atsakovo teiginiu pareiškėjas nesutiko ir teigė, kad per 2016 m. ir 2017 m. susidarė ne mažiau kaip 700 Eur nepriemoka.

7. Atsakovas STT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog STT pareigūnų viršvalandinio darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – ir STT statutas) 41 straipsnio 4 dalis. Kompensavimo už STT pareigūnų viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis (toliau – ir viršvalandinis darbas) tvarka vienu iš Statuto 41 straipsnio 4 dalyje nurodytų būdų – vienkartine priemoka arba suteikiamomis kasmetinėmis papildomomis atostogomis, reglamentuota Nutarime Nr. 355. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) netaikomos STT pareigūnams (VTĮ 4 str. 5 d. 9 p.). Įstatymų leidėjas siekė STT pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu – STT statutu, kuriame pareigūnų viršvalandinio darbo apmokėjimas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas atskiras straipsnis ir pateikta nuoroda į Nutarimą Nr. 355, tuo tarpu, nėra nuorodos į DK.

9. STT pažymėjo, kad tik tuo atveju, jeigu viršvalandinio darbo apmokėjimas nėra sureguliuotas specialiosiomis teisės normomis, gali būti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Nutarimas Nr. 355 prieštarauja aukštesnių teisės aktų nuostatoms, kadangi Nutarimas buvo priimtas įgyvendinant įstatymo (STT statuto) nuostatas.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 8 d. STT statuto pakeitimo įstatymas Nr. XII-2136 (tame tarpe, ir STT statuto 41 straipsnio 4 dalis, nustatanti pareigūnų viršvalandinio darbo apmokėjimą) įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. turėjo būti taikomos DK nuostatos.

11. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui vienkartinė priemoka buvo apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai, vadovaujantis Nutarimo Nr. 355 70 punktu, todėl pareiškėjo argumentai, jog su juo atleidžiant iš tarnybos nebuvo pilnai atsiskaityta, atmestini.

12. STT nurodė, kad abstraktūs ir deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai dėl Nutarimo Nr. 355 nuostatų neatitikimo Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą turėtų būti netenkintas.

13. Dėl pareiškėjo nurodytos Darbo inspekcijos konsultacijos dėl 2017 m. balandžio 10 d. paklausimo atsakovas nurodė, kad pareiškėjo paklausimo Darbo inspekcijai turinys visiškai neišsamus, nepaaiškinta situacija, pareiškėjo, kaip pareigūno, statuso ypatumai, neišdėstytas teisinis reguliavimas, todėl Darbo inspekcijos specialistai negalėjo pateikti išsamios konsultacijos. Atsakovas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į Darbo inspekcijai priskirtą kompetenciją, jos pateikta konsultacija būtų galima remtis tik sprendžiant klausimą dėl STT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tačiau tokiu išaiškinimu negalima remtis dėl STT pareigūnų, kuriems pirmiausia taikomas STT statutas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

15. Teismas nustatė, jog STT 2017 m. sausio 9 d. raštu Nr. L-01-166 (b. l. 5) ir 2017 m. sausio 6 d. raštu Nr. L-01-128 (b. l. 6) pateikė duomenis, kad pareiškėjas 2016 m. faktiškai dirbo 69,5 val. viršvalandžių, už kuriuos buvo priskaičiuota 346,47 Eur vienkartinė priemoka už viršvalandinį darbą. Ši suma nurodyta ir atsiskaitymo lapelyje (b. l. 8). 2017 m. kovo 17 d. (nurodyta 2016 m. – rašymo apsirikimas) pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies – viršvalandžių sumokėjimo“ (b. l. 9, 10). Atsakovas 2017 m. kovo mėn. raštu (b. l. 13–15) pateikė atsakymą, kad prašymas darbo užmokestį už 2016–2017 m. viršvalandinį darbą apskaičiuoti remiantis DK 193 straipsnio nuostatomis negali būti tenkinamas. Pareiškėjas kreipėsi į Darbo inspekciją, kuri pateikė konsultaciją į užduotą klausimą, nurodydama, kad viršvalandinis darbas apmokamas DK 193 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 16). Teismas nurodė, kad pareiškėjas paklausime darbo inspekcijai nenurodė visų faktinių aplinkybių, savo, kaip pareigūno, statuso, todėl Darbo inspekcijos pateikta konsultacija galima būtų remtis, tik sprendžiant klausimą dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, o ne dėl pareiškėjo, kuriam taikomos STT statuto nuostatos.

16. Teismas nurodė, kad STT statute bei jo 41 straipsnio 4 dalies nuostatas detalizuojančiame Nutarime Nr. 355 yra specialiai reglamentuotas viršvalandinis darbo apmokėjimas, todėl nėra pagrindo taikyti DK nuostatų apskaičiuojant pareiškėjo, kuris buvo statutinis pareigūnas, viršvalandinį darbą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. turėjo būti taikomos DK nuostatos, nes nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo STT statuto 41 straipsnio 4 dalis, nustatanti pareigūnų viršvalandinio darbo apmokėjimą.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjui vienkartinė priemoka (346,47 Eur) buvo apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai, pagal Nutarimo Nr. 355 70 puntą (2016 m. išdirbtos 69,5 val. viršvalandžių dalijamos iš 250 ir gauta suma (0,278) dauginama iš pareiškėjo pareiginės algos, sudarančios 1246,30 Eur), taigi atsakovas pareiškėjui teisingai apskaičiavo ir išmokėjo 346,47 Eur vienkartinę priemoką, su juo, atleidžiant iš tarnybos, buvo pilnai atsiskaityta.

18. Pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl Nutarimo Nr. 355 nuostatų atitikimo Konstitucijai yra deklaratyvaus pobūdžio, teismas manė, kad tam, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniu skundu, kurį patikslino, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skunde išdėstytus reikalavimus.

20. Pareiškėjas taip pat prašo, esant būtinybei, kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant įvertinti, ar Nutarimo Nr. 355 66–68 punktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus.

21. Apeliaciniame skunde pakartojami pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, papildomai nurodant, jog viršvalandžius darbdavys gali skirti tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato teisės aktai, viršvalandinis darbas negali būti traktuojamas kaip papildomas ar kaip įprastą darbo krūvį viršijanti veikla, todėl apmokėjimui už viršvalandžius negali būti taikomas apribojimas.

22. Pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. teismui pateikė papildomus dokumentus.

23. Atsakovas STT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai taikoma specialioji norma, todėl atsižvelgiant į tai, kad STT pareigūnų tarnybos santykius įstatymų leidėjas reglamentavo STT statute, turi būti taikomos STT statuto nuostatos Todėl nėra pagrindo teikti, kad Nutarimo Nr. 355 nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

25. Atsakovas 2019 m. balandžio 11 d. teismui pateikė papildomus dokumentus, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis ginčui aktualia STT statuto 41 straipsnio 4 dalies redakcija, pareiškėjui buvo du kartus išmokėta vienkartinė priemoka – 2016 m. gruodžio mėn. už viršvalandinį darbą 2016 metas, 2017 m. kovo mėn. už viršvalandinį darbą 2017 metais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už STT pareigūno dirbtus viršvalandžius dydžio apskaičiavimo.

27. Pareiškėjo teigimu, jo darbo užmokestis už viršvalandinį darbą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 17 d. turi būti apskaičiuotas pagal DK 193 straipsnį. Atsakovas STT laikosi pozicijos, kad apskaičiuojant atlyginimą už STT pareigūnų viršvalandinį darbą ginčo laikotarpiu taikytina STT statuto 41 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 355 „Dėl socialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams aprašo patvirtinimo“.

28. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas STT statutinio valstybės tarnautojo pareigas ėjo nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. kovo 17 d. STT 2017 m. sausio 9 d. raštu Nr. L-01-166 (b. l. 5) ir 2017 m. sausio 6 d. raštu Nr. L-01-128 (b. l. 6) pateikė duomenis, kad pareiškėjas 2016 m. faktiškai dirbo 69,5 val. viršvalandžių, už kuriuos buvo priskaičiuota 346,47 Eur vienkartinė priemoka už viršvalandinį darbą. Ši suma nurodyta ir 2016 m. gruodžio mėnesio atsiskaitymo lapelyje (b. l. 8). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo dirbtų viršvalandžių kiekio, taip pat dėl kompensavimo už viršvalandžius būdo. Ginčo dalyką sudaro apmokėjimo už viršvalandžius dydis ir jo apskaičiavimas.

29. Ginčo teisinius santykius įstatymo lygmeniu aktualiu laikotarpiu įstatymų leidėjas reglamentavo specialiuoju teisės aktu – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutu, nustačiusiu pagrindinius tarnybos STT principus, STT pareigūnų statusą, skyrimo į tarnybą ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, darbo užmokestį, paskatinimus, nuobaudas ir atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ir tarnybos ypatumus. Pareigūnų darbo ir poilsio režimas turi itin didelę specifiką lyginant su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį. STT statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, pareigūnų valstybine pensija ir t. t.). Todėl negalima savaime sutapatinti pareigūnus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.

30. STT statute kompensavimas už pareigūnų dirbtus viršvalandžius yra specialiai reglamentuotas – tam skirta 41 straipsnio 4 dalis (ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d., galiojusi redakcija), kurioje įtvirtinta, kad už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pareigūnui jo pasirinkimu suteikiamos kasmetinės papildomos mokamos atostogos arba mokama šio statuto 15 straipsnio 6 dalyje numatyta vienkartinė priemoka. Pareigūno pasirinkimu už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis taip pat gali būti kompensuojama dalimis, derinant kasmetinių papildomų mokamų atostogų suteikimą ir vienkartinės priemokos mokėjimą. Kasmetinių papildomų mokamų atostogų trukmės nustatymo ir šių atostogų suteikimo, vienkartinės priemokos dydžio nustatymo ir jos išmokėjimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

31. STT statuto 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pareigūnams gali būti mokama Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo numatyta vienkartinė priemoka. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybės pareigūnams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka (1 d.). Institucijų teisės aktuose (statutuose, nuostatuose), reglamentuojančiuose valstybės pareigūnų darbą, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas sukonkretinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygos bei tvarka (2 d.).

32. Įgyvendinant STT statuto 41 straipsnio 4 dalies nuostatą, vienkartinės priemokos dydžio nustatymo ir jos išmokėjimo sąlygos bei tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 355 patvirtintame Socialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašo 66 punkte numatyta, kad pareigūnams už viršvalandinį darbą per kalendorinius metus jų pasirinkimu kompensuojama vienu iš STT statuto 41 straipsnio 4 dalyje nurodytų būdų – mokama vienkartinė ne didesnė už pareiginę algą priemoka arba suteikiamos kasmetinės papildomos mokamos atostogos; už viršvalandinį darbą gali būti kompensuojama ir dalimis, derinant kasmetinių papildomų mokamų atostogų suteikimą ir vienkartinės priemokos mokėjimą. 250 valandų viršvalandinio darbo prilyginama 10 kasmetinių papildomų atostogų darbo dienų arba vienai vienkartinei priemokai (Aprašo 66 p.). Kasmetinės papildomos mokamos atostogos suteikiamos proporcingai per kalendorinius metus dirbtam viršvalandiniam darbui: viena kasmetinių papildomų mokamų atostogų diena suteikiama už kalendoriniais metais išdirbtas 25 valandas viršvalandinio darbo (67 p.). Pagal Aprašo 70 punktą, vienkartinė priemoka pareigūnui išmokama metų pabaigoje proporcingai per tuos kalendorinius metus dirbtam viršvalandiniam darbui: faktiškai per kalendorinius metus išdirbtų valandų skaičius dalijamas iš 250 ir gautas koeficientas dauginamas iš pareigūno pareiginės algos dydžio. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas šios aplinkybės neginčija, kad pareiškėjui išmokėta 346,47 Eur vienkartinė priemoka už viršvalandinį darbą atitinka Aprašo 70 punkte įtvirtiną dydį.

33. Taigi, nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojęs specialus teisinis reglamentavimas (STT statuto 15 str. 6 d., 41 str. 4 d., Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 str. 1, 2 d.) nustatė, kad STT pareigūnams už viršvalandinį darbą mokama vienkartinė priemoka – išmoka metų gale. Nei STT statute, nei Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nebuvo nustatyta, kad apskaičiuojant atlygį už STT pareigūnų viršvalandžius taikytinos DK nuostatos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad visą ginčo laikotarpį apmokėjimą už STT pareigūnų viršvalandinį darbą įstatymų leidėjas reglamentavo specialiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas turėjo vadovautis DK 193 straipsnio nuostatomis.

34. Pareiškėjas tiek apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad viršvalandžius darbdavys gali skirti tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato teisės aktai, viršvalandinis darbas negali būti traktuojamas kaip papildomas ar kaip įprastą darbo krūvį viršijanti veikla, todėl apmokėjimui už viršvalandžius negali būti taikomas apribojimas, kurį iš esmės atsakovas pritaikė pagal specialiuosiuos teisės aktus atlyginant už viršvalandinį darbą. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų ir kitų pareigūnų pareiginės algos, priedų, priemokų, kompensacijų ir pašalpų dydį bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. STT statuto 15 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų darbo užmokestį, 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už tarnybinį rangą; 3) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; 4) vienkartinės priemokos. Minėtos įstatymo nuostatos, aiškinant jas pažodiniu ir sisteminiu (kartu su STT statuto 15 straipsnio 6 dalimi, 41 straipsnio 4 dalimi) metodais, turi būti suprantamos kaip įtvirtinančios STT pareigūno darbo užmokesčio – pareiginės algos, priedų už tarnybinį rangą ir ištarnautus metus mokėjimą už visą jo dirbtą laiką, t. y. įskaitant viršvalandžius, ir papildomai vienkartinių priemokų mokėjimą teisės aktų nustatytais atvejais, ginčo atveju – už dirbtus viršvalandžius. Pažymėtina, kad STT statuto 15 straipsnio 6 dalyje, 41 straipsnio 4 dalyje kaip alternatyvi kompensavimo priemonė už dirbtus viršvalandžius numatoma vienkartinė priemoka, tai reiškia, kad ji turi būti mokama prie pagrindinio apmokėjimo už dirbtus viršvalandžius, kurį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybinį rangą ir ištarnautus metus.

35. Teisėjų kolegijos išdėstytas teisės aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją aiškinant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias asmens teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra neatsiejama nuo konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principų (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs ir tai, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į STT pareigūno statuso ir vykdomų funkcijų ypatumus, jų reikšmę valstybės teisėsaugos sistemoje, laikytinas aktualiu Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime išdėstytas principinis išaiškinimas, kuriuo šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime pažymėta, kad konstituciniai teisingo apmokėjimo už darbą reikalavimai, taikytini valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams, iš esmės nesiskiria nuo tų, kurie taikytini teisingam apmokėjimui už darbą valstybės tarnautojams (Konstitucinio Teismo 2007 m. kovo 20 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai).

36. Teisėjų kolegija, nutarties 34 punkte išaiškinusi STT statuto 15 straipsnio 1 dalies nuostatas kaip įtvirtinančias pareigūno teisę gauti už dirbtus viršvalandžius ne tik vienkartinę išmoką, bet ir pareiginę algą su priedais, netenkina pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 355 „Dėl socialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 66–68 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principams. Pareiškėjas nėra nurodęs savarankiškų argumentų dėl vienkartinės priemokos mokėjimo teisėtumo nesiejant jos su viso apmokėjimo už dirbtus viršvalandžius teisingumu, teisėjų kolegijai abejonių dėl Aprašo 66–68 punkto nuostatų teisėtumo taip pat nekilo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

37. Nagrinėjamoje byloje kilus abejonių, ar pareiškėjui už dirbtą viršvalandinį darbą buvo išmokėta pareiginė alga su priedais, 2019 m. kovo 27 d. nutartimi buvo atnaujintas administracinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės ir pasiūlyta atsakovui pateikti detalią pažymą apie ginčo laikotarpiu (atskirais mėnesiais) pareiškėjui išmokėtą pareiginę algą su priedais už visą dirbtą laiką (valandas), atskirai nurodant apmokėjimą už viršvalandžius (pareiginę algą su priedais ir priemoką). Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateiktais dokumentais (STT pareigūnų 2016 metų darbo laiko apskaitos suvestine, patvirtinančia, kad pareiškėjas per nurodytus metus iš viso dirbo 69,5 viršvalandžių, STT pareigūnų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ataskaita, patvirtinančia, kad 2017 m. pareiškėjas dirbo 14,25 viršvalandžių, pareiškėjo darbo užmokesčio pažyma už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., pareiškėjo atsiskaitymo lapeliais), daro išvadą, kad pareiškėjui mokamos pareiginės algos ir priedų dydis nekito, t. y. nepriklausomai nuo dirbtų viršvalandžių kiekvieną mėnesį buvo mokamas toks pats, ir tik du kartus buvo sumokėta vienkartinė priemoka už dirbtus viršvalandžius: 2016 m. gruodžio mėn. – 346,47 Eur, 2017 m. – 71,04 Eur.

38. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad be teisėto pagrindo pareiškėjui už dirbtus viršvalandžius 2016 m. – 69,5 val., ir 2017 m. – 14,25 val. buvo sumokėta tik vienkartinė priemoka, tačiau nebuvo sumokėta pareiginė alga ir priedai už tarnybinį rangą ir ištarnautus metus, kaip tai nustatyta STT statuto 15 straipsnio 1 dalyje 1–3 punkte, pripažįsta, kad pareiškėjo reikalavimai sumokėti darbo užmokestį, tai reiškia pareiginę algą su priedais už tarnybinį rangą ir ištarnautus metus, už dirbtus viršvalandžius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 17 d., yra pagrįsti ir tenkintini.

39. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino STT pareigūnų apmokėjimą už dirbtus viršvalandžius reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad vienkartinės priemokos išmokėjimas yra visas pagal teisės aktus priklausantis apmokėjimas už dirbtus viršvalandžius. Neteisingas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų pritaikymas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, kurį teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinį skundą, panaikina ir priima naują sprendimą (ABTĮ 147 str., 144 str. 1 d. 2 p.).

40. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo skundą ir įpareigoja atsakovą išmokėti pareiškėjui pareiginę algą ir priedus už tarnybinį rangą ir už ištarnautus metus už dirbtus viršvalandžius: 2016 metais – 69,5 val., 2017 metais – 14,25 val.

41. Spręsdama dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2017 m. kovo 17 d. iki visiško atsiskaitymo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo praktiką, akcentuoja, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką atsižvelgiant į Darbo kodekso 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, pažymima, kad sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, o jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo neišmokėtas darbo užmokestis už dirbtą viršvalandinį laiką apytiksliai per vienerius metus ir tris mėnesius, tai sudaro nereikšmingą dalį tiek per šį laikotarpį gautų su tarnybos santykiais susijusių pajamų, tiek nedidelę dalį visos jam priklausančios išmokėti sumos atleidimo dieną, be to, atsižvelgiant į aplinkybę, kad neatsiskaitymo priežastimi buvo santykinis teisinio reglamentavimo neapibrėžtumas, kas laikytina atsakovo kaltės laipsnį reikšmingai mažinančia aplinkybe, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjo pažeistos teisės laikytinos apgintos byloje pakankama apimtimi, todėl jo reikalavimai aptariamu atveju dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. D. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą išmokėti pareiškėjui E. D. už 2016 metais dirbtus viršvalandžius – 69,5 valandų ir už 2017 metais – 14,25 valandų, pareiginę algą ir priedus už tarnybinį rangą ir už ištarnautus metus.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė