48c5b9e6-c7bd-40a2-bce5-e5a0840b9e63 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1508/2011 Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės MilaÅ¡ienės, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų E. J. ir L. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsakovams E. J. ir L.

J. buvo nustatytas terminas už paduotÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4110-464/2011, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams R. J., L. J., E. J. ir L. J. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka, kuris Vilniaus apygardos teismo 2011m. sausio 21 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R.

J., L. J., E. J. ir L. J. 2 330 681,79 Lt įsiskolinimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir UAB „RexRangas“ 2007 m. spalio 18 d. buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys Nr. 2007-100342 ir Nr. 2007-100343, bei iÅ¡perkamosios nuomos sutartys Nr. 2007-100341 ir Nr. 2007-100344. UAB „RexRangas“ prievolių pagal minėtas sutartis vykdymo užtikrinimui 2007 m. spalio 18 d. ieÅ¡kovas sudarė laidavimo sutartį Nr. 2007-100341 su atsakovais R.

J. ir L. J. bei laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 su atsakovais E. J. ir L. J.. UAB „RexRangas“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl susidariusiÄ skolÄ privalėjo sumokėti atsakovai, kaip laiduotojai. IeÅ¡kovui paÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumus (sumokėjus trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį), ieÅ¡kinys buvo priimtas 2011 m. vasario 7 d. teisėjo rezoliucija.2011 m. kovo 7 d. teisme gautas atsakovų E. J. ir L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo atsakovai prašė pripažinti jų laidavimÄ pagal 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 pasibaigusiu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „RexRangas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos. Pagal CK 6.88 straipsnio pirmÄ jÄ dalį terminuoto laidavimo teisiniai santykiai baigiasi, jei kreditorius 3 mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartis iÅ¡kelti trečiajam asmeniui bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2009 m. balandžio 2 d. – nuo Å¡ios dienos baigėsi laidavimo sutarties galiojimas. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartis Nr. 2007-100342 turi bÅ«ti pripažinta pasibaigusia. Už prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovai sumokėjo 135,00 Lt žyminio mokesčio. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė atsakovams E. J. ir L.

J. terminÄ paÅ¡alinti prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumus – nurodyti prieÅ¡ieÅ¡kinio sumÄ ir sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobÅ«džio ginčas, todėl reiÅ¡kiančiai tokį reikalavimÄ Å¡aliai tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotÄ pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009).

Å i pozicija grindžiama tuo, kad atsižvelgiant į laidavimo sutarties sampratÄ , laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieÅ¡ kito asmens kreditorių, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutartyje nurodoma, už kokiÄ lizingo sutartį ir kas laiduoja, o lizingo sutartyje yra nurodomas konkretus lizinguojamas turtas ir jo pardavimo kaina. Atsakovai E. J. ir L. J. praÅ¡o pripažinti laidavimÄ pagal 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 pasibaigusiu.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 straipsnyje ir 6.89 straipsnyje nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Nustačius prieÅ¡ingai, kad laiduotojams E. J. ir L. J. laidavimas yra nepasibaigęs, bÅ«tų sukurtos atitinkamos teisės ir pareigos. Å iuo atveju sprendimas sukeltų jiems turtines pasekmes. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai             Apeliantai E. J. ir L.

J. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas yra jau kilusių pasekmių konstatavimas, t.y. praÅ¡oma pripažinti laidavimÄ pasibaigusiu, nes jis jau buvo pasibaigęs iki ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino laidavimo sutarties pripažinimÄ negaliojančia su laidavimo pripažinimu pasibaigusiu, kaip lygiaverčius turtinio pobÅ«džio reikalavimus, kuriais sukeliamos analogiÅ¡kos teisinės turtinės pasekmės. Savo esme Å¡ie reikalavimai skiriasi pagal pasekmes.

Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmė - turtinės prievolės ateityje iÅ¡vengimas, t.y. teismo sprendimo pagrindu Å¡aliai, kurios atžvilgiu buvo pripažinta negaliojančia laidavimo sutartis, netenka prievolės atsakyti pagal Å¡iÄ sutartį. Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo atveju, siekiama pripažinti laidavimÄ pasibaigusiu. Taigi praÅ¡oma tik konstatuoti faktÄ , kad turtinė prievolė yra pasibaigusi iki ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos. Anot apeliantų, De facto laidavimo santykiai pasibaigė, ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ nepateikus ieÅ¡kinio per įstatyme nustatytÄ terminÄ , kuomet imperatyviai nustatyta laidavimo pabaiga.

De jure ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, praleidus šį terminÄ , atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia tik fakto pripažinimo (laidavimo pabaigos konstatavimo) teismo sprendimu. Todėl akivaizdu, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas (pripažinti laidavimÄ pasibaigusiu) yra neturtinio pobÅ«džio. Tretysis asmuo BUAB „RexRangas“ atsiliepimu į apeliantų atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliantų atskirÄ jį skundÄ , kaip nepagrįstÄ , ir priteisti iÅ¡ apeliantų jo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ paruoÅ¡imÄ .

Nurodo tokius argumentus:1. Apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai prieštarauja susiformavusiai teisminei praktikai analogiško pobūdžio bylose. Teismai pasisakė, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 334/2009, Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-38/2010).

Taigi pagal formuojamÄ teismų praktikÄ turtinio ginčo įkainojimÄ lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Byloje kilo ginčas, ar reikalavimas laikyti laidavimo sutartis pasibaigusiomis ir pripažinti negaliojančiomis yra turtinio ar neturtinio pobÅ«džio. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė.

Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (LR CK 6.76 str.). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad prašant laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia ir negaliojančia, toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio bei turi būti apmokamas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles.2.

Apeliantai, pareikÅ¡dami prieÅ¡ieÅ¡kinį, ne tik siekia iÅ¡vengti jiems kylančios atsakomybės pagal 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342, bet ir, pateikdami atskirÄ jį skundÄ , nori nepagrįstai sutaupyti valstybės sÄ skaita - nemokėti valstybės nustatyto žyminio mokesčio.             IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į apeliantų atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo tokius argumentus:1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi susiformavusia teismų praktika ginčijamu klausimu. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis).

Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Konstatavus, kad laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis yra turtinis reikalavimas, atsiranda procesinė pareiga, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėti žyminį mokestį. Ginčijant laidavimo sutartis, toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokamas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009).2.

Tarp ieÅ¡kovo ir apeliantų pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo (lizingo sutarties 6.2. p.), todėl nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimÄ .CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta miÅ¡rioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema.

Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo ieÅ¡kinio ar kitokio reikalavimo sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis iÅ¡reiÅ¡kiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiÅ¡kiami neturtinio pobÅ«džio ieÅ¡kiniai, taip pat ieÅ¡kiniai, kurie negali bÅ«ti įkainoti, arba kai reikalavimÄ Ä¯vertinti pinigais yra sudėtinga arba iÅ¡ viso neįmanoma.

Taigi paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiniems ieškiniams. Neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).

Å i taisyklė taikoma ir prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimui.Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad atsakovas turi teisę pasirinkti teisminės gynybos pozicijÄ â€“ reikÅ¡ti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį (jeigu proceso įstatymo normos nenustato specialių draudimų) (CPK 12, 142, 143 str.). Tuo atveju, jeigu atsakovas į jam ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus ginasi reikÅ¡damas prieÅ¡inius reikalavimus, jie turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluoti, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti reikalavimų pobÅ«dį ir nustatyti už jų nagrinėjimÄ mokėtinÄ Å¾yminį mokestį.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovų E. J. ir L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti laidavimÄ pagal 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 pasibaigusiu turi bÅ«ti apmokestinamas kaip turtinio pobÅ«džio reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009, kurioje buvo konstatuota, kad reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobÅ«džio ginčas, todėl reiÅ¡kiančiai tokį reikalavimÄ Å¡aliai tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotÄ pagal 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punktÄ .

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 pasibaigusia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje buvo aptartos kitokios faktinės aplinkybės (dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu). Taip pat nagrinėjamu atveju, negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009, bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-38/2010, nes Å¡iose nutartyse aptariamos skirtingos, nei nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009 buvo sprendžiama dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-38/2010 – dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, o ne dėl sandorio pripažinimo pasibaigusiu.Kita vertus, iÅ¡ teismui atsakovų paduoto procesinio dokumento (prieÅ¡ieÅ¡kinio) turinio matyti, kad jie iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ne savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , o tik atsikerta į ieÅ¡kovo reikalavimus.

Kolegijos vertinimu, praÅ¡ymas nustatyti, kad laidavimo sutartis pasibaigė, galėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas, paduodant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (CPK 142 str.). Todėl tais atvejais, kai atsakovas, galėdamas gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio materialinio teisinio pobÅ«džio atsikirtimais į jį, nepaisant to, pateikia materialinius teisinius atsikirtimus kitu procesiniu atsakovo teisių gynybos bÅ«du – prieÅ¡ieÅ¡kiniu, toks prieÅ¡ieÅ¡kinis turi bÅ«ti apmokamas paprastu žyminiu mokesčiu kaip už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ .

Atsakovai už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 135,00 Lt žyminio mokesčio, todėl nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti dėl žyminio mokesčio primokėjimo nebuvo teisinio pagrindo.Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija iÅ¡sprendžia klausimÄ iÅ¡ esmės, panaikindama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį (CPK 337 str. 2 p.), ir pirmosios instancijos teismui perduoda spręsti prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir atsakovų E. J. ir L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai                                                                                  ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                                                          Danutė MilaÅ¡ienė Marytė Mitkuvienė