2016-12-20 Nr. BB-5430-1-01-1-07185-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-465-222/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07185-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.8.1; 1.2.14.10; 2.1.7.4; 2.6.7.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir atlyginti per šį laikotarpį nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, pagal 187 straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir atlyginti per šį laikotarpį nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Iš T. S. priteista nukentėjusiajam A. P. 311 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Kita pirmosios instancijos nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu T. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šių nusikaltimų požymių.

Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys 5418,92 Eur turtinei bei neturtinei žalai atlyginti ir teisinės pagalbos už advokato paslaugas išlaidoms atlyginti paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 24 d., apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto naktiniame klube „K.“ (duomenys neskelbtini), metu šokių aikštelėje tyčia griebė A. P. už auksinės grandinėlės ant kaklo ir stipriai traukė į save, kol grandinėlė nutrūko, taip padarė nukentėjusiajam A. P. skersinės krypties odos nubrozdinimą sprando srityje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, be to, nuplėšęs grandinėlę ir suplėšęs nukentėjusiojo marškinius, sugadino jo turtą, kurio vertė 311 Eur.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nuosprendį ir 1) palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendį be pakeitimų arba 2) perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus ir suvaržė įstatymo garantuotas nuteistojo teises.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad prokurorė, kuri nebuvo padavusi apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą pakeisti kaltinimą (pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį), o teismas šį prašymą priėmė ir pagal pakeistame kaltinime nurodytus BK straipsnius kasatorių pripažino kaltu, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo teisės.

2.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kokiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas grindė kasatoriaus kaltę, tačiau su apkaltinamajame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir įvykio aplinkybių nustatymo nuteistasis nesutinka. Kasatoriaus nuomone, teismas padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai vertino bylos duomenis kaip įrodymus, neatskleidė jo (T. S.) ir nukentėjusiojo veiksmų esmės. Pasak kasatoriaus, būtent pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo įvykio aplinkybes, įvertino paties nukentėjusiojo veiksmų pavojingumą, paneigė jam (kasatoriui) nepagrįstai inkriminuotus sunkesnius kaltinimus (tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas). Byloje nustatyta, kad pats nukentėjusysis, būdamas neblaivus, naktiniame klube elgėsi chuliganiškai, įžūliai ir provokuojančiai, su juo buvusi T. R. savo nederamu elgesiu taip pat kėlė rūpestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į liudytojo A. Š., įvykio metu dirbusio apsaugos darbuotojo, parodymus apie tai, kad kasatorius buvo ramesnis, o nukentėjusysis ieškojo preteksto prikibti, šūkavo, lindo prie jo (T. S.) ir t. t. Pasak kasatoriaus, jis buvo A. P., kurį matė pirmą kartą, chuliganiškų veiksmų auka: šis jį įžeidinėjo, o kasatorius vengė prasidėjusio kabinėjimosi, stengėsi nesivelti į konfliktą, traukėsi kuo toliau nuo neblaivaus ir agresyviai besielgiančio A. P., tačiau šis toliau persekiojo kasatorių, be jokio preteksto griebė jam už ant kaklo buvusios grandinėlės ir ją nutraukė. Spontaniškai (nes buvo skaudžiai įžeistas ir sujaudintas) atsakydamas į tokius veiksmus, kasatorius padarė tą patį – nuplėšė grandinėlę nukentėjusiajam. Kasatoriui nesuprantama, dėl kokių priežasčių jis neturėjo teisės adekvačiai reaguoti į jį užpuolusio chuligano veiksmus, juolab kad viešai be priežasties buvo įžeistas, pažemintas, todėl gynė savo orumą, bet nesiekė tyčia ką nors sužaloti ar sugadinti svetimą turtą.

2.3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino įvykio padarinius, kurių atsiradimo priežastys net nėra aiškios, nors turėjo atsižvelgti į įvykio priežastis, įvertinti jo (T. S.) ir A. P. veiksmų pavojingumą ir kaltės esmę (ji liko neatskleista) (kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580/2012).

2.4. Kasatorius pažymi ir tai, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas grindžiamas tik jo paties parodymais, iš dalies specialisto išvada ir apeliacinės instancijos teisme apklausto specialisto paaiškinimais apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kurie yra tik spėjamo pobūdžio. Kasatoriui kyla abejonių ir dėl grandinėlės vertės, nes teismuose ji nebuvo apžiūrėta, o kokia grandinėlė pateikta tyrimui (praėjus nemažai laiko nuo įvykio, t. y. nuo 2015 m. sausio 24 d. iki rugpjūčio 26 d.) – neaišku, duomenys apie pagrįstas ir realias jos remonto išlaidas (ar galėjo būti net 190 Eur) visiškai netirti ir nevertinti. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis, siekdamas iš kasatoriaus gauti kuo didesnės naudos, buvo nurodęs ir kitų nebūtų dalykų (pvz., kaltino dėl neva sužalotos kojos). Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino nukentėjusiojo parodymų dėl jam priklausančių neva suplėšytų marškinių vertės, kuri nustatyta taip pat tik remiantis nukentėjusiojo parodymais.

2.5. Anot kasatoriaus, jam inkriminuoti nusikaltimai grindžiami spėjimu, o ne konkrečiais duomenimis, t. y. jis nepagrįstai pripažintas kaltu tiek dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, tiek dėl svetimo turto sugadinimo; teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat pažeistos BPK 1 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis (kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas). Dėl to kasatorius teigia esąs nuteistas neteisingai.

3. Nuteistojo T. S. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

Kasaciniame skunde nuteistasis T. S. teigia esąs nuteistas nepagrįstai (BPK 1 straipsnio 1 dalis), kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šių pažeidimų buvimas argumentuojamas savos versijos apie įvykio aplinkybes išdėstymu, teiginiais apie nukentėjusiojo A. P. netinkamą, agresyvų elgesį bei jo parodymų melagingumą, nesutikimu su teismo išvadomis dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarinių nustatymo (esą tokios išvados yra spėjamo pobūdžio).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra įrodymų tyrimas, jų vertinimas ir faktinių aplinkybių nustatymas; šios instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinius skundus, kuriais nesutinkama su žemesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant įrodymus, patikrina, ar skundžiamą sprendimą priėmęs teismas įrodymus įvertino taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi, T. S. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas teismo nustatytų faktinių aplinkybių įrodytumas ir kartu – teismo atliktas įrodymų vertinimas, nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad T. S. tyčinė kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. padarius nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlus jam fizinį skausmą ir sugadinus jam priklausantį turtą – grandinėlę ir marškinius – yra grindžiama teismų posėdžiuose ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas įvertino teisiamajame posėdyje, taip pat – papildomai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tirtus įrodymus: paties nuteistojo T.

S., nukentėjusiojo A. P. parodymus, įvykio liudytojų R. R., A. Š. parodymus, specialisto išvadas dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, daiktų (grandinėlės, marškinių) apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, UAB „K. j.“ pateiktą sąmatą dėl nuostolių sugadinus grandinėlę ir kt. Pažymėtina, kad analizuodamas įrodymus teismas juos palygino tarpusavyje, pasisakė dėl įrodymų patikimumo, iš jų – ir dėl nukentėjusiojo A. P. parodymų, kuriais rėmėsi tiek, kiek jie atitiko kitus bylos įrodymus. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas argumentuotai paneigė nuteistojo versiją, kuria jis siekė pateisinti smurto panaudojimą prieš A.

P., taip pat įrodymais pagrindė išvadas dėl padarinių, kuriuos kasatorius neigia, buvimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tikrindamas apskųsto pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs bylos įrodymus, priimtame naujame nuosprendyje pateikė motyvuotas išvadas dėl nustatytų bylos aplinkybių ir įrodymų, kurie yra pagrindas T. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamus motyvus, kuriais grindė išvadas apie tai, jog T.

S. kaltė padarius viešosios tvarkos pažeidimą ir sukėlus nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, nepasitvirtino (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Taigi, kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, o vien tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas ne toks, kaip to norėtų nuteistasis (kasatorius), savaime nereiškia teisės pažeidimo. Kartu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista viena iš BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų – kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Nagrinėjamu atveju T. S. kaltumas buvo įrodinėjamas laikantis BPK reikalavimų.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad buvo suvaržytos jo teisės, nes apeliacinės instancijos teismas jį pripažino kaltu pagal pakeistame kaltinime nurodytus BK straipsnius, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Kuo pasireiškė nuteistojo teisių suvaržymas, kasaciniame skunde nenurodoma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, t. y. T. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. pirmiau nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis, matant kitiems klubo lankytojams, viena ranka griebė A. P. už rūbų, kita ranka už grandinėlės ant kaklo ir stipriai traukė į save, dėl to grandinėlė nutrūko, o A. P., neišlaikęs pusiausvyros, suklupo ant grindų, susitrenkdamas kairiosios kojos kelį. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, T. S. lauke, prie naktinio klubo „K.“ įėjimo, keikėsi necenzūriniais žodžiais A. P. atžvilgiu ir kumščiu sudavė jam į veidą, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo A. P. ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Pirmosios instancijos teismas T. S. dėl šių kaltinimų išteisino, nesant jo veikoje šių nusikalstamų veikų sudėties požymių.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiojo A. P. apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir T. S. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė pateikė rašytinį prašymą dėl kaltinimų pakeitimo iš sunkesnių į lengvesnius (iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį). Apeliacinės instancijos teismas apie galimybę pakeisti kaltinimą įspėjo teismo posėdyje dalyvavusius nuteistąjį (išteisintąjį) T. S., nukentėjusįjį A. P., išaiškino jiems galimybę susitaikyti, išklausė jų nuomonės. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis toliau palaikė kaltinimus, išreiškė nuomonę (reikalavimą), kad T. S. prieš jį padarė sunkesnius nusikaltimus (t. y. nurodytus kaltinamajame akte, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme); T. S. ir jo gynėjas susipažino su pakeistu kaltinimu, jiems buvo suteikta galimybė pasiruošti gynybai. Taigi, susidariusioje situacijoje iniciatyvą pereiti iš valstybinio kaltinimo į privatų pirmiausia parodė prokurorė, tačiau teismas šiai iniciatyvai pritarė ir iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausė proceso dalyvių dėl galimybės susitaikyti, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą buvo laikomasi BPK 417 straipsnio 2 dalyje nurodytų perėjimo iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą taisyklių, kartu bylos nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 straipsnio 1, 2 dalys), o nuteistasis (kasatorius) apie jam reiškiamus kaltinimus buvo tinkamai informuotas, jam sudarytos sąlygos gintis ir šią teisę jis realizavo. Taigi, T. S. procesinės teisės, numatytos BPK 22 straipsnyje, 44 straipsnio 7 ir 8 dalyse, nebuvo suvaržytos ar kitaip pažeistos, kasacinio skundo teiginiai apie teisių suvaržymą, ne tik niekuo neargumentuoti, bet ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kasatoriaus (nuteistojo) teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (ar nutartį), nepadaryta. Pagal skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis – taikytas tinkamai. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasacinio skundo ribose naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. S. kasacinį skundą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė