2023-12-06 Nr. AB-21335-3-61-3-07318-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2549-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07318-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, atsakovas) 2023 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 23S85145 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad VSAT 2023 m. birželio 8 d. priėmė Sprendimą, su kuriuo jis nesutinka. Teigia, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) yra patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33. Kriterijų vertinimo tvarkos 50.2 punkte nustatyta, kad gali būti priimamas sprendimas sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo). Kriterijų vertinimo tvarkos 50.3.2 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas gali priimti sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš Sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 97 straipsnio 1 dalį, užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami, jeigu: 1) neturi galiojančio kelionės dokumento ir negali jo gauti ar pristatyti per pagrįstą laikotarpį, patvirtinti ar kitomis priemonėmis įrodyti, kad yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip; 2) jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; 3) jie serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę. Taip pat pažymi, kad vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu.

5. Teigė, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (UTPĮ 133 straipsnio 21 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas arba VSAT. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (UTPĮ 133 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjo vertinimu, jis jokio pažeidimo nėra padaręs, nesislėpė nuo pareigūnų, todėl VSAT piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant įpareigoti jį išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis nežinojo apie tai, kad jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi ir apie tai sužinojo tik 2023 m. birželio 8 d. Pareiškėjo teigimu, priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis UTPĮ bei viešajai tvarkai, yra per griežtas, kadangi jis nežinojo apie panaikintą leidimą laikinai gyventi.

6. Pagal UTPĮ 113 straipsnio 2 dalį, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir / ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nesislapstė, buvo sulaikytas savo gyvenamosios vietos adresu, nors jis ir neturi oficialiai įregistruotų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, tačiau VSAT atstovui pavyko jį surasti. Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi jis nesislapstė, tinkamiausia priemonė VSAT tikslams pasiekti yra UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos alternatyvos sulaikymui priemonės paskyrimas – užsieniečio įpareigojimas periodiškai (vieną kartą per savaitę) nustatytu laiku atvykti į VSAT – bent iki 2023 m. gruodžio 8 d. kol galioja jo leidimas laikinai gyventi, bet ne ilgiau, negu įstatymo nustatyta tvarka bus išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, pareiškėjas prašė pakeisti Sprendimą į ilgesnį 2023 m. gruodžio 8 d. laikotarpį (kol jam galioja leidimas laikinai gyventi ir jis nepateikė prašymo dėl naujo leidimo gyventi ir / arba neapskundė sprendimo dėl ko jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi), per kurį jis galėtų išsiaiškinti aplinkybes ir / arba apskųsti sprendimą, dėl kurio jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi, apie kurį nieko nežinojo.

7. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje pasisakoma dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų administraciniam aktui. Pareiškėjo įsitikinimu, jis negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, bet priešingai, siekia ir bendradarbiauja su VSAT ir noriai teikia visą informaciją.

8. Teigė, kad Migracijos departamento priemonės, kurių imtasi dėl valstybinės politikos ar visuomenės saugumo priežasčių, turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos vien tik atitinkamo asmens elgesiu. Buvę kriminaliniai nusikaltimai patys savaime negali būti tokių priemonių ėmimosi priežastis. Nurodė, kad atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų. Pateisinimai, kurie yra nesusiję su atvejo aplinkybėmis arba grindžiami bendrosios prevencijos sumetimais, nėra priimtini (Direktyvos 2004/38/EB 27 str. 2 d.). Taip pat nurodė, kad atitinkami asmenys apie pagal 27 straipsnio 1 dalį priimtus sprendimus informuojami raštu taip, kad gerai suvoktų jų turinį ir pasekmes jiems (Direktyvos 2004/38/EB 30 str. 1 d.). Pareiškėjas, prieš vykdamas į Lietuvą, tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reglamentavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, jog Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.

9. Pažymėjo, kad UTPĮ 140 straipsnio 5 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti viešojo administravimo subjektui teisę sprendimus, kurie priimti dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sudarančiais valstybės ar tarnybos paslaptį, su kuriais asmuo, kuriam tokiu aktu taikomos poveikio priemonės, negali susipažinti.

10. Pareiškėjo įsitikinimu, buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi Direktyvos 2004/38 30 straipsnio 2 dalimi valstybėms narėms leidžiama apriboti atitinkamiems asmenims teikiamą informaciją dėl valstybės saugumo priežasčių, yra išimtis. Kaip išimtis iš pirmesniame punkte nurodytos taisyklės, ši nuostata turi būti aiškinama griežtai, tačiau išsaugant jos veiksmingą poveikį. Atsižvelgiant būtent į šias aplinkybes reikia nustatyti, ar pagal Direktyvos 2004/38 30 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnį leidžiama neatskleisti tikslios ir išsamios informacijos apie pagal šios direktyvos 27 straipsnį priimto sprendimo motyvus, aiškinant šios direktyvos nuostatas taip, kad jos atitiktų iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos (toliau – ir Chartija) 47 straipsnio kylančius reikalavimus, ir, jei taip, tai kiek. Užtikrinant tokį atitinkantį aiškinimą turi būti atsižvelgta į Chartijos 47 straipsniu garantuojamos pagrindinės teisės svarbą. Nors Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi leidžiama apriboti joje pripažintų teisių įgyvendinimą, tačiau šioje nuostatoje reikalaujama, kad bet koks apribojimas pirmiausia nekeistų nagrinėjamos pagrindinės laisvės esmės, ir, be kita ko, kad laikantis proporcingumo principo bet koks apribojimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu jis būtinas ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus. Todėl aiškinant Direktyvos 2004/38 30 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnį, atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, negali būti pažeistas pirmesniame punkte apibūdintas garantuojamas apsaugos lygis.

11. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad 2023 m. birželio 8 d. apie 14.30 val. tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus r., Pilkapių k. (pasienio ruože), pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareigūnams pateikė 2021 m. gruodžio 8 d. Migracijos departamento jam išduotą leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimas nurodytas iki 2023 m. gruodžio 8 d. Pristačius asmenį į tarnybines patalpas ir patikrinus per duomenų bazes buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas leidimas laikinai gyventi nuo 2022 m. lapkričio 29 d. negalioja, nes Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 76006975 todėl, kad buvo nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

13. Pareigūnai 2023 m. birželio 8 d., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 536 straipsnio 1 dalimi ir 538 straipsniu, pareiškėjui surašė 2 nutarimus dėl administracinių nusižengimų (už Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 punkto ir už UTPĮ 23 straipsnio 3 punkto pažeidimus) bei skyrė įspėjimus.

14. Nurodė, kad 2023 m. birželio 8 d. pareigūnas surašė skundžiamą Sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 30 dienų (iki 2023 m. liepos 8 d.) savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini). Tokį Sprendimą priėmė vadovaujantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis bei atsižvelgus į 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes.

15. Atsakovas pažymėjo, kad pareigūnas 2023 m. birželio 8 d. surašė nutarimus dėl administracinių nusižengimų, kai protokolai nesurašomi, nes pareiškėjas sutiko su padarytais įstatymų pažeidimais, šią aplinkybę nurodė ir pats pareiškėjas.

16. Atsakovo vertinimu, jis veikė teisėtai, teisės aktų ir įgaliojimų ribose, todėl skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

18. Nurodė, kad VSAT 2023 m. birželio 8 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)), kadangi jis nuo 2022 m. lapkričio 29 d. Šengeno erdvėje buvo neteisėtai (192 d.), nes Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760069751, kuris galiojo iki 2023 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo, t. y. iki 2023 m. liepos 28 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 127 straipsnio 1, 3(1) ir 6 dalimis.

19. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kaip ketinančiam dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Roburas“. Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 buvo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr.760069751, nes 2022 m. rugsėjo 9 d. nutraukta darbo sutartis su pareiškėju.

20. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėju, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės. Pažymėjo, kad UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis būtų apskundęs Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 22S147588, ar teikęs naują prašymą dėl darbdavio pakeitimo, ar kitą prašymą Migracijos departamentui, kurio pagrindu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai. Atkreipė dėmesį, kad leidimas likinai gyventi užsieniečiams yra išduodamas UTPĮ numatytais pagrindais ir užsienietis turi juos atitikti visą leidime laikinai gyventi nurodytą terminą, t. y. leidime laikinai gyventi nurodytas galiojimo terminas nesuteikia užsieniečiui leidimo gyventi Lietuvoje visą tą terminą be išlygų.

21. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymu Nr. 2109-LLG-0321 ir buvo priimtas 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 21S45775, kuriuo buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais. UAB „Roburas“ pateikė 2022 m. rugsėjo 9 d. pranešimą Nr. 2209-PRNŠ-0687, kuriuo nurodė, kad darbo sutartis su užsieniečių nutraukta, todėl 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760069751, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Pareiškėjas iki sprendimo priėmimo nesikreipė į Migracijos departamentą dėl pasikeitusių duomenų ir naujo prašymo nepateikė. Pareiškėjui apie sprendimą buvo praneštą per MIGRIS sistemą 2022 m. lapkričio 17 d., t. y. ne tik paties pareiškėjo nurodytais kontaktais, bet ir darbdavio nurodytu el. paštu (info@roburas.lt).

22. Nurodė, kad UTPĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos, ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjui nustatytas maksimalus terminas, per kurį jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl ginčijamas Sprendimas yra proporcingas. Teigė, kad jei pareiškėjas siekia, jog išvykimo terminas jam būtų pratęstas dar 30 dienų (UTPĮ 127 straipsnio 3(1) dalis), jis turi pateikti prašymą pratęsti savanoriško išvykimo terminą bei dokumentus, įrodančius, kad atsirado UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ar 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, dėl kurių negali per nustatytą terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

23. Migracijos departamento vertinimu, VSAT pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, panaikinus leidimą laikinai gyventi, dėl to buvo priimtas sprendimas grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę. Skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymu Nr. 2109-LLG-0321 išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21S45775, kuriuo išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760069751, kuris galiojo iki 2023 m. gruodžio 8 d., UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.

26. UAB „Roburas“ pateikė 2022 m. rugsėjo 9 d. pranešimą Nr. 2209-PRNŠ-0687, kuriuo nurodė, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta, todėl Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760069751. Pareiškėjui apie Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 22S147588 buvo pranešta per MIGRIS sistemą 2022 m. lapkričio 17 d., t. y. paties pareiškėjo nurodytais kontaktais, bet ir darbdavio nurodytu el. paštu (info@roburas.lt).

27. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus r., Pilkapių k. (pasienio ruože), VSAT pareigūnai 2023 m. birželio 8 d. apie 14.30 val. sulaikė pareiškėją, kuris VSAT pareigūnams pateikė 2021 m. gruodžio 8 d. Migracijos departamento jam išduotą leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimas nurodytas iki 2023 m. gruodžio 8 d. Pristačius asmenį į tarnybines patalpas ir patikrinus per duomenų bazes buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas leidimas laikinai gyventi nuo 2022 m. lapkričio 29 d. negalioja, nes Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 76006975.

28. VSAT pareigūnai 2023 m. birželio 8 d., vadovaudamiesi ANK 536 straipsnio 1 dalies ir 538 straipsniu, pareiškėjui surašė du nutarimus dėl administracinių nusižengimų už Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 punkto ir už UTPĮ 23 straipsnio 3 punkto pažeidimus bei skyrė įspėjimus.

29. VSAT 2023 m. birželio 8 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 29 d. Šengeno erdvėje buvo neteisėtai (192 d.), t. y. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760069751, kuris galiojo iki 2023 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo, t. y. iki 2023 m. liepos 28 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 127 straipsnio 1, 3(1) ir 6 dalimis bei atsižvelgus į 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes.

30. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis UTPĮ, Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis.

31. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo (dėl įpareigojimo savanoriškai išvykti). Be to, UTPĮ 125 straipsnio nuostatų analizė to paties įstatymo 124 straipsnio 1 ir 2, 3 dalių, nustatančių atvejus, kada užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kontekste leidžia teigti apie formalų pagrindų dėl užsieniečių grąžinimo nustatymą. Pastaroji aplinkybė aiškiai atsispindi Aprašo 24 punkte, kur numatyta, kad dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti priimtas (išskyrus Aprašo 23 punkte nurodytus atvejus, kai priimamas Migracijos departamento sprendimas dėl teisinės padėties), jeigu užsieniečio asmens tapatybė yra patvirtinta, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra UTPĮ 106 straipsnio 6 dalyje ar 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo pagrindai, nustatymo dienos, o jeigu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento.

32. Teismas sprendė, kad sisteminė ir lingvistinė paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog atliekamas tyrimas dėl užsieniečio grąžinimo ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos apsiriboja tik dėl konkretaus fakto. Nagrinėjamu atveju – kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 ir teisės aktuose nustatytų pagrindų, dėl kurių asmuo negali išvykti ar būti išsiųstas iš šalies, nustatytų UTPĮ 124 straipsnio 3 dalis, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatymu.

33. Teismas pažymėjo, kad VSAT, priimdamas Sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus, todėl pareiškėjo teiginius, jog buvo pažeistos jo procesinės teisės, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vertino, kad Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, keliamus administraciniam aktui.

34. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad VSAT priimtas skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir per griežtas, nes jis nežinojo apie jo panaikintą leidimą laikinai gyventi bei nesislapstė nuo pareigūnų, todėl tinkamiausia priemonė VSAT tikslams pasiekti yra UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos alternatyvos sulaikymui priemonės paskyrimas – užsieniečio įpareigojimas periodiškai (vieną kartą per savaitę) nustatytu laiku atvykti į VSAT – bent iki 2023 m. gruodžio 8 d. kol galioja jo leidimas laikinai gyventi, bet ne ilgiau, negu įstatymo nustatyta tvarka bus išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760069751, kuris galiojo iki 2023 m. gruodžio 8 d., buvo panaikintas Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588. Pareiškėjas minėto sprendimo neskundė. Taigi, pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760069751 yra panaikintas, pareiškėjas su Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 buvo supažindintas per MIGRIS sistemą 2022 m. lapkričio 17 d., t. y. paties pareiškėjo nurodytais kontaktais, bet ir darbdavio nurodytu el. paštu (info@roburas.lt). Be to, pareiškėjas žinojo, kad leidimas laikinai gyventi jam išduotas vien tuo pagrindu, kad jis dirba UAB „Roburas“, todėl nutraukus darbo sutartį, jis turėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo arba išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas į Migracijos departamentą nesikreipė ir iš šalies neišvyko. Todėl pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 29 d. Šengeno erdvėje buvo neteisėtai (192 d.). Teismas sprendė, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, todėl VSAT, vadovaudamasis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 127 straipsnio 1, 31 ir 6 dalimis, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą, įpareigojantį pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos.

35. Teismas dėl pareiškėjo prašymo pakeisti Sprendimą į ilgesnį laikotarpį nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į VSAT per MIGRIS ar raštu būtų pateikęs prašymą pratęsti savanoriško išvykimo terminą.

36. Teismas pažymėjo, kad VSAT Sprendime nurodė, jog Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1, 3 (1) ir 6 dalimis įvertinus tai, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas. Taigi, Šengeno erdvėje pareiškėjas buvo neteisėtai ir tokiais savo sąmoningais veiksmais pažeidė UTPĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. Lietuvos Respublikoje buvo neturėdamas galiojančio leidimo laikinai gyventi. Be kita ko, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje būdamas be leidimo laikinai gyventi pažeidė UTPĮ nuostatas, todėl VSAT pareigūnai jam surašė du administracinių nusižengimo protokolus dėl ANK 536 straipsnio 1 dalies ir ANK 538 straipsnio pažeidimų. Administraciniai protokolai surašyti kai protokolai nesurašomi (Nr. 37324-ANR_N-1186-2023 ir Nr. 37324-ANR_N-1187-2023), nes pareiškėjas sutiko su padarytais Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimais. Tą savo skunde nurodęs ir pats pareiškėjas. Taip pat atsižvelgus į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nebuvo nustatyta UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę. Sprendimu pareiškėjas buvo pagrįstai įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 dienų terminą nuo sprendimo įteikimo dienos, todėl pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas yra per griežtas nepagrįsti.

37. Teismas konstatavo, kad VSAT, priimdamas Sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

III. 38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei prieitas išvadas, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nurodo, kad nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

40. Pareiškėjas teigia, kad jog jokio pažeidimo nėra padaręs, nesislėpė nuo pareigūnų, o VSAT piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant jį įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nurodo, kad jis apie tai, jog jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi nežinojo, apie tai sužinojo tik 2023 m. birželio 8 d. Skundžiamas atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir prieštarauja UTPĮ, yra per griežtas.

41. Pareiškėjas pažymi, kad pagal UTPĮ 113 straipsnio 2 dalį, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir / ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Šiuo atveju kaip nurodyta Sprendime bei patvirtino VSAT, pareiškėjas nesislapstė, buvo sulaikytas gyvenamosios vietos adresu, nors neturi oficialiai įregistruotų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, geranoriškai sutiko, kad jam būtų surašytas protokolas ir priimtas Sprendimas, nepiktnaudžiavo savo teisėmis. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju tinkamiausia priemonė VSAT tikslams pasiekti yra UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimas – įpareigojimas periodiškai (vieną kartą per savaitę) nustatytu laiku atvykti į VSAT – bent iki 2023 m. gruodžio 8 d., kol galioja leidimas laikinai gyventi, bet ne ilgiau, negu įstatymo nustatyta tvarka bus išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

42. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo Sprendimas yra per griežtas, byloje nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai. Priešingai, pareiškėjas bendradarbiauja su VSAT ir noriai teikia visą reikalingą informaciją. Akcentuoja, kad priemonės, kurių imtasi dėl valstybės politikos ar visuomenės saugumo priežasčių, turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos vien tik atitinkamo asmens elgesiu. Buvę kriminaliniai nusikaltimai patys savaime negali būti tokių priemonių ėmimosi priežastis. Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų. Pateisinimai, kurie yra nesusiję su atvejo aplinkybėmis arba grindžiami bendrosios prevencijos sumetimais, nėra priimtini (Direktyvos 2004/38/EB 27 str. 2 d.).

43. Pareiškėjas vertina, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės dėl VSAT procesinių pažeidimų.

44. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, jog UAB „Roburas“ nutraukė su juo darbo sutartį, kadangi jis ir toliau dirbo bendrovėje. Dėl to prašė atnaujinti terminą pateikti skundą kitoje byloje.

45. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

46. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, tinkamai įvertino gautus ir byloje surinktus įrodymus, sprendimą pagrindė ir priėmė vadovaudamasis teisės aktų normomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių ir kelia tuos pačius klausimus, į kuriuos jau buvo atsakyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

48. Atsakovas teigia, kad VSAT pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą pažymėjo, kad pareigūnai veikė teisėtai, teisės aktų ir jiems suteiktų įgaliojimų ribose. VSAT pareigūno Sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per 30 dienų, t. y. iki 2023 m. liepos 8 d. savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, aiškus ir teisėtas. Sprendime pareiškėjui nustatytas maksimalus 30 dienų terminas išvykti iš Lietuvos Respublikos.

49. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių ir kelia tuos pačius klausimus, kurie buvo atsakyti ir išspręsti pirmosios instancijos teisme.

52. Nurodo, kad UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis būtų apskundęs Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 22S147588, ar teikęs naują prašymą dėl darbdavio pakeitimo, ar kitą prašymą Migracijos departamentui, kurio pagrindu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai. Atkreipia dėmesį, kad leidimas likinai gyventi užsieniečiams yra išduodamas UTPĮ numatytais pagrindais ir užsienietis turi juos atitikti visą leidime laikinai gyventi nurodytą terminą, t. y. leidime laikinai gyventi nurodytas galiojimo terminas nesuteikia užsieniečiui leidimo gyventi Lietuvoje visą tą terminą be išlygų.

53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymu Nr. 2109-LLG-0321 ir buvo priimtas 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 21S45775, kuriuo buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais. UAB „Roburas“ 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė pranešimą Nr. 2209-PRNŠ-0687, kuriame nurodė, kad darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta. Dėl minėtų priežasčių Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760069751, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Iki sprendimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą dėl pasikeitusių duomenų ir naujo prašymo nepateikė. Pareiškėjui apie sprendimą buvo praneštą per MIGRIS sistemą 2022 m. lapkričio 7 d., t. y. ne tik paties pareiškėjo nurodytais kontaktais, bet ir darbdavio nurodytu el. paštu (info@roburas.lt).

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjui nustatytas maksimalus terminas, per kurį jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl ginčijamas Sprendimas yra proporcingas. Jeigu pareiškėjas siekia, kad išvykimo terminas jam būtų pratęstas dar 30 dienų (UTPĮ 127 straipsnio 3(1) dalis), jis turi pateikti prašymą pratęsti savanoriško išvykimo terminą bei dokumentus, įrodančius, jog atsirado UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ar 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, dėl kurių negali per nustatytą terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

55. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2420-821/2023 atmetė pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 22S147588 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Tai iš esmės patvirtina pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindo teisėtumą.

56. Migracijos departamento vertinimu, tiek VSAT, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT 2023 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

58. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl VSAT Sprendimu pagrįstai nuspręsta grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

60. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

62. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

63. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis, tik pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas bei teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir padarytas išvadas.

64. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

65. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-584-789/2021 ir kt.).

66. Atsižvelgdama į minėtas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentui 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 22S147588 panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų, dėl kurių asmuo negali išvykti ar būti išsiųstas iš šalies, VSAT pagrįstai priėmė Sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, jam buvo nustatytas maksimalus UTPĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, per kurį jis privalo išvykti iš šalies. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas su prašymu pratęsti išvykimo terminą, atsiradus UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ar 2 dalies 3–4 punktuose nurodytų aplinkybių, dėl kurių negali per nustatytą terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra.

68. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 22S147588, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, VSAT Sprendimo priėmimo metu nebuvo ginčijamas, duomenų apie jo apskundimą ar panaikinimą nebuvo. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 22S147588 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo.

69. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Veslava Ruskan

Egidijus Šileikis